BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS VILNIAUS MIESTO KRIZIŲ CENTRO 2020 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Transkriptas

1 BIUDŽETINĖS ĮSTAIGOS VILNIAUS MIESTO KRIZIŲ CENTRO 2020 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

2 TURINYS 1. VILNIAUS MIESTO KRIZIŲ CENTRO FUNKCIJOS TEIKIAMOS SOCIALINĖS PASLAUGOS IR DARBO ORGANIZAVIMAS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI KITA VEIKLA, SUSIJUSI SU MATERIALINĖS BAZĖS GERINIMU FINANSINEI IŠTEKLIAI PROJEKTINĖ VEIKLA..18 2

3 1. VILNIAUS MIESTO KRIZIŲ CENTRO FUNKCIJOS Biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto krizių centras (toliau Krizių centras) yra Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga, priskirta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus reguliavimo sričiai. Krizių centras įsteigtas 1995 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto Tarybos sprendimu m. spalio 17 d. įstaigos pavadinimas pakeistas į Biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto krizių centro pavadinimą m. birželio 19 d. Vilniaus miesto Tarybos sprendimu buvo patvirtinti Vilniaus miesto krizių centro nuostatai ir 2018 m. liepos 3 d. įregistruoti Valstybės įmonėje Registrų centre. Krizių centro veiklos tikslai ugdyti ir stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti savo socialines problemas, padėti įveikti socialinę atskirtį, atkurti socialinius ryšius su visuomene bei organizuoti ir teikti socialines paslaugas Vilniaus miesto gyventojams (socialinės rizikos šeimoms, socialinės rizikos vaikams, socialinės rizikos suaugusiems asmenims), kuriems, esant krizinei situacijai ir pan., nesuteikus paslaugų, iškyla grėsmė asmens sveikatai ar gyvybei. Vizija esame z inoma, profesionali institucija, kuria pasitiki kiekvienas. Misija teikti socialines paslaugas Vilniaus miesto gyventojams, kuriems bu tina pagalba, uz tikrinant asmens orumo nez eminanc ias sąlygas ir tenkinti bu tiniausius poreikius. Tikslas sudaryti sąlygas asmeniui (s eimai) siekti sąveikos su jų socialine aplinka pokyc ių ir gyvenimo kokybe s gerinimo, įgalinant paslaugų gave jus savarankis kai spręsti savo socialines problemas ir įveikti socialinę atskirtį. Vertybės: orientacija į paslaugų gavėją atsižvelgti į kiekvieno paslaugų gavėjo asmeninius poreikius, lūkesčius, aplinką ir pan.; atsakingumas išsamiai ir suprantamai teikti informaciją, įsipareigojimų vykdymą, dirbant pareigingai; kompetencija pareigas atlikti profesionaliai ir sąžiningai, pritaikant geriausius sprendimo būdus, darbo metodus, nuolat tobulėti; pagarba išklausyti, gerbti kiekvieno nuomonę, pasirinkimą, apsisprendimą; bendradarbiavimas nuolatinis bendradarbiavimas su kitomis įstaigomis, organizacijomis, siekiant užtikrinti paslaugų gavėjams kompleksiškumą ir tęstinumą. Krizių centras vykdo šias funkcijas: nustato asmenų (socialinės rizikos šeimų) socialinės priežiūros paslaugų poreikį; teikia bendrąsias socialines paslaugas pagal Vilniaus miesto gyventojų poreikius; teikia socialinės priežiūros laikino apnakvindinimo paslaugas Vilniaus miesto gyventojams, kuriems esant krizinei situacijai ir pan., nesuteikus šių paslaugų, iškyla grėsmė asmens sveikatai ar gyvybei; teikia socialinės priežiūros apgyvendinimo paslaugas Vilniaus miesto gyventojams, neturintiems gyvenamosios vietos ar dėl patirto smurto, prievartos ar kitų priežasčių negalintiems ja naudotis, siekiant atkurti savarankiškumą, prarastus socialinius ryšius ir padėti integruotis į visuomenę; teikia specialiąsias socialines trumpalaikės socialinės globos (iki 3 mėn.) paslaugas socialinės rizikos vaikams ar vaikams iš socialinės rizikos šeimų bei vaikams, laikinai likusiems be tėvų globos. Krizių centro teikiamos socialinės paslaugos: informavimas; konsultavimas; tarpininkavimas ir atstovavimas; 3

4 laikinas apnakvindinimas; apgyvendinimas krizių centruose; trumpalaikė socialinė globa (iki 3 mėn.). Krizių centro struktūrą sudaro: Paramos moterims ir šeimai tarnyba; Paramos vaikams ir šeimai tarnyba; Finansų ir personalo tarnyba; Ūkio skyrius. VILNIAUS MIESTO KRIZIŲ CENTRO STRUKTŪRA DIREKTORIUS DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS (1) FINANSŲ IR PERSONALO TARNYBA (3) PARAMOS MOTERIMS IR ŠEIMAI TARNYBA (15) PARAMOS VAIKAMS IR ŠEIMAI TARNYBA (22) ŪKIO SKYRIUS (7) 4

5 2. TEIKIAMOS SOCIALINĖS PASLAUGOS IR DARBO ORGANIZAVIMAS Užtikrinant socialinių paslaugų prieinamumą, trumpalaikės socialinės globos ir socialinės priežiūros (apnakvindinimo ir apgyvendinimo) paslaugos teikiamos 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Krizių centro darbuotojai aktyviai dalyvauja kuriant, teikiant ir tobulinant paslaugas. Krizių centre teikiamų socialinių paslaugų dinamika metais Eil. Nr. Paslaugos pavadinimas 1. Trumpalaikė socialinė globa 2. Socialinė priežiūra (apnakvindi nimas) 3. Socialinė priežiūra (apgyvendini mas) 4. Bendrosios socialinės paslaugos Atsakingas struktūrinis padalinys Paramos vaikams ir šeimai tarnyba Paramos moterims ir šeimai tarnyba Paramos moterims ir šeimai tarnyba Paramos vaikams ir šeimai tarnyba Paramos moterims ir šeimai tarnyba Vietų skaičius Paslaugų gavėjų skaičius Suteiktų paslaugų skaičius Pastabos/teiki mo laikotarpis nuo 2018 II ketv Iki vaikas bus grąžintas į šeimą, bet ne ilgiau nei 6 mėn. Iki vaikui pasibaigs laikinoji globa, bet ne ilgiau nei 18 mėn Ne ilgiau kaip 7 paros (iš jų 210 laikin oji prieži ūra) Iki 12 mėn. ar ilgiau Teikiama telefonu, internetu, el paštu, gyvai, anonimiškai Iš viso: metais Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje trumpalaikės socialinės globos paslaugos suteiktos 110 vaikų. Visi 110 vaikų atvyko lydimi Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų. 107 vaikai buvo iš Vilniaus miesto ir 3 vaikai iš kitų savivaldybių. 59 vaikai grąžinti tėvams, 31 vaikui skirta laikinoji globa vaikų socialinės globos institucijose, 7 vaikams skirta laikinoji globa globėjų šeimose, 1 vaikas perduotas giminaičiams, 5 vaikai perduoti seneliams, 2 5

6 vaikams skirta laikinoji globa pas brolį. Vidutiniška paslaugų teikimo trukmė vienam vaikui 18,5 kalendorinės dienos. Iš 90 vaikų 50 (56 proc.) pasiekė teigiamų pokyčių sprendžiant psichologines problemas, iš 98 vaikų (nuo 7 metų) 60 vaikų (61 proc.) pagerėjo mokyklos lankomumas/nuotolinis mokymasis. Iš 110 vaikų - 28 vaikai (25 proc.) įgijo ir 70 vaikų (63,63 proc.) patobulino kasdieninio gyvenimo įgūdžius (išmoko tvarkyti savo kambarį, prižiūrėti asmeninius daiktus ir pan.). Iš 98 dalyvavusių užsiėmimuose vaikų 65 (66,32 proc.) išmoko gaminti maistą. Iš 110 vaikų 35 vaikai (31,81 proc.) patobulino darbinius įgūdžius (sodino gėles, daržoves). Iš 98 vaikų (nuo 7 metų) 67 vaikai (68,36 proc.) įgijo asmeninės higienos įgūdžių (išmoko naudotis buitine technika, naudotis skalbimo mašinomis ir skalbti savo asmeninius rūbus). Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje paslaugas teikia užimtumo specialistas, kuris organizuoja užimtumo veiklas vaikams, atsižvelgdamas į vaikų gebėjimus, amžių, raidą, teikia sociokultūrines paslaugas, organizuoja laisvalaikio renginius, organizuoja pažintines ekskursijas, išvykas ir pan. Paramos moterims ir šeimai tarnyboje, socialinės priežiūros apgyvendinimo krizių centruose paslauga, suteikta 310 asmenų, iš jų 210 paslaugų gavėjams nustatyta laikinoji priežiūra (127 vaikams ir 83 suaugusiems asmenims). Laikino apnakvindinimo paslaugos suteiktos 351 paslaugų gavėjui. Ženkliam paslaugų gavėjų augimui Paramos moterims ir šeimai tarnyboje (1 pav.) turėjo įtakos: Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos. Atsirado laikinosios priez iu ros institutas (s eimoms paslauga gali bu ti teikiama iki 12 me n.). Socialinių paslaugų katalogo pakeitimai nuo pailgino laikino apnakvindinimo paslaugos teikimo trukmę iki 7 parų (buvo 3 paros). Paslaugos tekiamos vaikui (-ams), kuriam nustatyta laikinoji priez iu ra ir jo atstovui (-ams) pagal įstatymą, kuris nekelia pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui (ir vyrams ir moterims). 1 pav. Teikiamų socialinės priežiūros paslaugų dinamika ( m.) 6

7 Socialinės priežiūros paslaugos suteiktos Vilniaus miesto gyventojams (moterims, vyrams ir jų vaikams) dėl patirto smurto, prievartos, neturintiems gyvenamosios vietos, patiriantiems socialinę riziką, turintiems didelių finansinių sunkumų (didelius įsiskolinimus), dėl laikinosios priežiūros skyrimo ar kitų priežasčių. Iš 14 šeimų paslaugų gavėjų sprendusių būsto problemą (gavusių socialinį būstą, įrašytų į sąrašą socialiniam būstui) 12 šeimų gavo būsto nuomos kompensaciją, išsinuomavo būstą. Iš 28 paslaugų gavėjų sprendusių užimtumo/nedarbo problemą 27 (96,4 proc.) asmenys įsidarbino, registravosi Užimtumo tarnyboje, siekė įgyti norimą kvalifikaciją arba lankė perkvalifikavimo kursus. Iš 25 šeimų sprendusių smurto artimoje aplinkoje problemą 25 (100 proc.) pradėtas ikiteisminis tyrimas, inicijuotas skyrybų procesas, asmenys dalyvavo specialistų konsultacijose. Iš 57 asmenų sprendusių priklausomybės problemą 57 (100 proc.) lankėsi specialistų konsultacijose, AA/AN grupėse, dalyvavo reabilitacijos programose ir pan. Iš 15 šeimų turėjusių socialinių įgūdžių stokos problemų 15 šeimų (100 proc.) ugdė socialinius įgūdžius individualiai arba grupėse, muzikos terapijos užsiėmimuose. Iš 6 šeimų auginančių vaikus (paauglius) turinčius elgesio problemų, priklausomybių, bendradarbiaujant su Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo skyriaus specialistais, 6 šeimos sprendė vaikų (paauglių) problemas. Iš 20 asmenų, turėjusių įsiskolinimo problemų 19 (95 proc.) sumažino įsiskolinimus ar juos sumokėjo. Iš 37 asmenų turėjusių finansinių sunkumų 34 (92 proc.) materialinė padėtis pagerėjo. Iš 20 asmenų besikreipusių į sveikatos priežiūros specialistus dėl neįgalumo vaikui nustatymo 20 (100 proc.) vaikų nustatyti neįgalumo lygiai. Teikiant paslaugas šeimai vadovaujamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr /18(2.1F-TD2) Dėl socialinio darbo su šeimomis, taikant atvejo vadybą, Vilniaus miesto savivaldybėje tvarkos aprašo tvirtinimo. Esant poreikiui darbuotojai siūlo inicijuoti atvejo vadybos procesą ir aktyviai dalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose, siūlo pagalbos priemones ir veiksmus, rengia informacinius pranešimus apie šeimos situaciją atvejo vadybininkams. Krizių centre teikiamų bendrųjų socialinių paslaugų (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo) poreikis yra didelis: 2018 m. 1623, 2019 m. 1383, 2020 m suteiktos paslaugos. Bendrųjų socialinių paslaugų metu suteikiama reikiama informacija, analizuojamos asmens (šeimos) problemos, ieškoma veiksmingų jų sprendimo būdų, sprendžiamos įvairios asmens (šeimos) problemos (teisinės, sveikatos, buitinės), padedama susitvarkyti reikiamus dokumentus, tarpininkaujama tarp asmens (šeimos) ir jo aplinkos (kitų institucijų, specialistų, asmenų), ieškoma įvairių būdų padėti asmeniui (šeimai) įveikti iškilusius sunkumus, įgalinti asmenis savarankiškai spręsti problemas. Bendrųjų socialinių paslaugų spektras yra labai platus, apimantis ir gyvenamosios vietos deklaravimą, ir socialinių išmokų gavimą, ir įsiskolinimo už būstą sprendimą, ir teisinių problemų sprendimą, ir tikslinių pašalpų gavimą, paramą drabužiais, maisto produktais ir pan. Teikiant tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugas, dažniausiai tenka lydėti asmenis į įvairias įstaigas, atstovauti, kontaktuoti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigomis, vaiko teisių apsaugos specialistais, atvejo vadybininkais, Užimtumo tarnyba, Valstybine socialinio draudimo fondo valdyba, policijos, Migracijos valdybos atstovais, švietimo įstaigomis, antstoliais, seniūnijomis, nakvynės namais, Motinos ir vaiko namais ir kt. Paramos moterims ir šeimai tarnyboje dirbantis teisinio švietimo specialistas 2020 m. suteikė 174 konsultacijas 55 asmenims, vykdant tęstinio konsultavimo paslaugas suteikta 167 paslaugos 62 asmenims. Krizių centro psichologai teikia psichologinę pagalbą bei individualias konsultacijas trumpalaikės socialinės globos paslaugas gaunantiems vaikams, laikino apnakvindinimo, apgyvendinimo paslaugas gaunantiems paslaugų gavėjams. Psichologinių konsultacijų, užsiėmimų metu ugdomi vaikų bendravimo, klausymosi, bendradarbiavimo įgūdžiai, lavinamas gebėjimas atpažinti ir išreikšti jausmus. Pateiktų užduočių metu vaikai mokomi atpažinti ir reguliuoti savo 7

8 emocijas, nusiraminti ir atsipalaiduoti, valdyti konfliktines situacijas, išsakyti savo poreikius. Vaikai buvo skatinami pasitikėti savimi, išreikšti savo nuomonę. Teikiant psichologo konsultacijas socialinę riziką patiriančioms šeimoms, pastebima, kad viena aktualiausių šeimos problemų yra tėvų piktnaudžiavimas ir priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų, kas nulemia kitų socialinių problemų atsiradimą t. y. vaikų nepriežiūrą, konfliktus ir fizinį bei psichologinį smurtą šeimoje, nedarbą, vaikų neigiamus elgesio pokyčius, ugdymo įstaigų nelankymą, įsitraukimą į nusikalstamą veiką, skurdžias gyvenimo sąlygas, įsiskolinimus ir kt. Todėl didelis dėmesys skiriamas šeimos motyvavimui spręsti priklausomybės problemą, asmenys motyvuojami kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigas, reabilitacijos bendruomenes, savitarpio pagalbos grupes. Taip pat konsultajuoma vaikų auklėjimo, sudėtingų tarpusavio santykių šeimoje, netekties, savo emocijų supratimo bei valdymo klausimais ir kt. Krizių centre asmenims (šeimoms) socialinės priežiūros apgyvendinimo paslaugos skiriamos Vilniaus miesto krizių centro socialinės priežiūros paslaugų skyrimo komisijos sprendimu, kurios sudėtį tvirtina Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktorius. Vilniaus miesto krizių centro socialinės priežiūros paslaugų skyrimo komisija nagrinėja prašymus dėl socialinių paslaugų teikimo, atsižvelgdama į asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio vertinimo išvadas. Savo veikloje vadovaujamasi tikslingumo, tinkamumo, socialinio teisingumo, kompleksiškumo, bendradarbiavimo ir atsakomybės principais, todėl skiriant paslaugas yra nagrinėjamos visos aplinkybės ir visa reikalinga informacija m. Vilniaus miesto krizių centro socialinės priežiūros paslaugų skyrimo komisijos posėdžių metu buvo svarstyti 257 atvejai, iš kurių 17 šeimų skirtos paslaugos Vilniaus arkivyskupijos Carito Motinos ir vaiko namuose m. Krizių centras užtikrino papildomų paslaugų organizavimą: I karantino metu Laisvės pr. esančiame bute buvo organizuojama privaloma paslaugų gavėjų saviizoliacija. Paslaugos suteiktos 12 asmenų. II karantino metu Vaikų socialinės globos namų Gilė nenaudojamo korpuso patalpose (Lakštingalų g. 9, Vilnius) teikiamos paslaugos COVID-19 ligos lengva forma sergantiems paslaugų gavėjams Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus įsakymu Nr /20 Dėl sergančių COVID-19 liga ir sąlytį su sergančiais asmenimis turėjusių vaikų, likusių be atstovų pagal įstatymą globos, izoliavimo organizavimo ir patalpų sąlytį turėjusiems ir sergantiems COVID-19 vaikams (šeimoms) izoliuoti pritaikymo Krizių centrui buvo pavesta papildoma veikla saviizoliacijos organizavimas. Paslaugos suteiktos 35 asmenims. 3. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS 2020 m. Krizių centre atlikti bendrųjų ir socialinės priežiūros (apnakvindinimo ir apgyvendinimo) paslaugų kokybės tyrimai, kurių metu buvo apklausti socialinių paslaugų gavėjai ir socialines paslaugas teikiantys darbuotojai. Krizių centro paslaugas teikiančių darbuotojų kokybės vertinimo apklausoje dalyvavo 36 Krizių centro darbuotojai: 23 socialiniai darbuotojai, 9 socialinio darbuotojo padėjėjai, 1 užimtumo specialistas, 1 teisinio švietimo specialistas, 2 psichologai. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti paslaugas teikiančių darbuotojų nuomonę apie teikiamų socialinių paslaugų kokybės Kirizų centre užtikrinimą, darbo organizavimo efektyvumą, išanalizuoti, kaip darbuotojai vertina savo darbo aplinką, išsiaiškinti, su kokiais sunkumais susiduria teikdami paslaugas, kaip vertinama Krizių centro kuriama vidinė darbo aplinka, struktūra, ar sudaromos galimybės darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, kaip įtraukiami paslaugų gavėjai į socialinių paslaugų procesą ir pan. 8

9 Atsižvelgiant į apklausos metu gautus rezultatus, 31 (86,1 %) Krizių centro darbuotojas yra įsitikinęs, kad už teikiamų socialinių paslaugų kokybės užtikrinimą įstaigoje yra atsakingi visi Krizių centro darbuotojai. 3 (8,3 %) darbuotojai mano, kad atsakomybė teikiant paslaugas tenka tik paslaugų teikėjui. 2 darbuotojai (5,6 %) nurodė, kad atsakomybė už paslaugų kokybę tenka Krizių centro vadovui. Apklausos metu buvo prašoma įvertinti Krizių centro kuriamą vidinę aplinką. Vertinant gautus rezultatus matyti, jog darbuotojai teigiamai atsiliepia apie savo darbo vietą. Kliento aptarnavimo aplinka yra patogi (27 darbuotojai 75 %) tiek paslaugų teikėjui, tiek paslaugų gavėjui, darbuotojai yra aprūpinti darbui skirtomis priemonėmis (32 darbuotojai 88,9 %). Centre gebama užtikrinti saugumą, suteikti privatumą teikiant paslaugas (27 darbuotojai 75 %). Daugumos nuomone darbuotojai kuria gerą tarpusavio santykį (25 darbuotojai 69,4%), o kompiuterių programos atitinkamai tobulinamos (24 darbuotojai 66,7%) (2 pav.). Darbuotojų santykiai geri Kompiuterių programos tobulinamos 25% 22.20% 75% Vadovybė aprūpina Jus reikiama įranga (kompiuteriais) ir kitomis darbui reikalingomis priemonėmis 8.30% 66.70% Kliento aptarnavimo vieta patogi 11.10% 88.90% Aplinka atitinka saugumo, privatumo ir pritaikymo paslaugoms atlikti 22% 75% 0.0% 10.0% 20.0% 30.0% 40.0%50.0% 60.0% 70.0% 80.0% 90.0%100.0% Visiškai nesutinku Iš dalies nesutinku Nežinau Iš dalies sutinku Visiškai sutinku 2 pav. Krizių centro vidinė aplinka Į klausimą, kaip užtikrinama paslaugas teikiančių darbuotojų kvalifikacija, 100% darbuotojų (33 darbuotojų visiškai sutiko, 3 darbuotojai sutiko iš dalies), kad nuolat yra planuojamos ir derinamos galimybės kvalifikacijos kėlimui ir kiekvienas Krizių centro darbuotojas turi galimybę dalyvauti rengiamuose seminaruose, mokymuose, sudaromos sąlygos tobulinti savo darbinius įgūdžius. Socialinių darbuotojų, teisinio švietimo specialisto, užimtumo specialistės, psichologės buvo prašoma įvertinti, kaip yra užtikrinamas paslaugų gavėjų dalyvavimas socialinių paslaugų procese. 75 % apklaustųjų (22 asmenys visiškai sutiko, 5 - sutiko iš dallies) mano, jog paslaugų gavėjai yra įtraukiami į socialinių paslaugų planavimą. 74,9 % (23 darbuotojų visiškai sutiko, 4 - sutiko iš dallies), jog paslaugų gavėjai motyvuojami dalyvauti problemų sprendime, siekama suteikti savarankiškumo priimant svarbius sprendimus. 66,7 % (24 darbuotojai) visiškai sutinka, 5,6 % (2 9

10 darbuotojai) sutinka iš dalies, kad paslaugų gavėjams periodiškai siūloma dalyvauti apklausoje apie teikiamas socialines paslaugas ir jų kokybę. Dauguma darbuotojų (23 darbuotojai 63,9% visiškai sutinka, iš dalies sutinka 3 darbuotojai 8,3%) sutinka su tuo, jog yra analizuojama kaip veiklos rezultatai atitinka paslaugų gavėjo lūkesčius ir gautų duomenų pagrindu yra rengiamas teikiamų paslaugų kokybės planas kitiems metams (22 darbuotojai (61,1%)) visiškai sutinka, 5 darbuotojai (13,9%) sutinka iš dalies). Darbuotojų buvo klausiama apie gerosios patirties siekimą ir jos užtikrinimą. 97,2 % darbuotojų (31 darbuotojas visiškai sutinka, 4 darbuotojai iš dalies sutinka) sutinka, o 2,8 % (1 darbuotojas) iš dalies nesutinka, jog paslaugų procese yra skatinama su kolegomis dalintis žiniomis iš mokymų ir konferencijų, kuriose jie dalyvavo ir kad darbo aplinkoje yra skatinama dalintis su kolegomis pasiektais teigiamais darbo rezultatais bei patirtimi. Didžioji dauguma apklaustųjų nurodė, kad darbe yra pritaikomos gerosios patirtys gautos iš kitų institucijų (30 darbuotojų (83,3%) sutinka, 3 darbuotojai (8,3%) iš dalies sutinka), o taip pat 94,5 % darbuotojų mano (29 darbuotojai sutinka, 5 darbuotojai iš dalies sutinka), kad paslaugų kokybės užtikrinimui yra svarbi informacija apie analogišką veiklą vykdančių įstaigų praktikas norint tobulėti. Vertindami tai, kaip Krizių centre yra paskirstomi ištekliai ir užtikrinamas racionalus paskirstymas, dauguma respondentų (29 darbuotojai visiškai sutiko - 80,6%) visiškai sutiko, jog einamųjų metų bėgyje yra nuolat peržiūrimos darbuotojų atliekamos funkcijos, darbo krūviai, turimi ištekliai valdomi efektyviai. 1 asmuo (2,8%) iš dalies nesutiko dėl efektyvaus išteklių paskirstymo atsižvelgiant į stipriąsias ir silpnąsias Krizių centro sritis. Dalis apklaustųjų (3 asmenys 8,3%) su pateiktais argumentais sutiko iš dalies arba žymėjo neturintys nuomonės šiuo klausimu (3 8,3%) (3 pav.). 2.80% 8.30% 8.30% 80.60% Visiškai nesutinku Iš dalies nesutinku Nežinau Iš dalies sutinku Visiškai sutinku 3 pav. Racionalių išteklių paskirstymas 10

11 Apklausos metu darbuotojų buvo paprašyta įvertinti darbo aplinką. Gauti duomenys pateikti 1 lentelėje. 1 lentelė. Darbo aplinkos vertinimas Vertinimas Labai blogai Blogai Vidutiniškai Gerai Labai gerai Atlyginimas 8,3 % (3 darbuotojai) Darbo organizavimas 11.1 % (4 darbuotojai) Darbo krūvis 22.2 % Darbo tikslų ir rezultatų aiškumas Pasiektų rezultatų įvertinimas darbo 2,8% (1 darbuotojas) (8 darbuotojai) 13.9 % (5 darbuotojai) 8,3 % (3 darbuotojai) 58,3 % (21 darbuotojas) 64,1% (22 darbuotojai) 50% (18 darbuotojų) 63.9% (23 darbuotojai) 63.9% (23 darbuotojai) 33,3% (12 darbuotojų) 27,8% (10 darbuotojų) 27,8% (10 darbuotojų) 22.2% (8 darbuotojai) 25% (9 darbuotojai) Galimybės tobulinti savo profesinę komptenciją 2,8% (1 darbuotojas) 44.4% (16 darbuotojų) 52.8% (19 darbuotojų) Komandinis darbas 13.9 % Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis 2,8% (1 darbuotojas) (5 darbuotojai) 19.4% (7 darbuotojai) 66.7% (24 darbuotojai) 55.6% (20 darbuotojų) 19.4% (7 darbuotojai) 22.2% (8 darbuotojai) Fizinis, emocinis saugumas 33.3% (12 darbuotojų) 41.7% (15 darbuotojų) 25% (9 darbuotojai) Kita Vertinant darbo aplinką (1 lentelė), išryškėjo, jog darbuotojai teigiamai vertina užtikrinamas darbo sąlygas: atlyginimas, darbo organizavimas, darbo krūvis, darbo tikslų ir rezultatų aiškumas, pasiektų darbo rezultatų įvertinimas, galimybės tobulinti savo kompetenciją, fizinis, emocinis saugumas daugiausia vertinami gerai arba labai gerai. Bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis taip pat vertinamas teigiamai, tačiau pripažįstama, kad norėtųsi glaudesnio bendradarbiavimo siekiant bendrų tikslų paslaugų teikimo asmeniui procese. Darbuotojų buvo klausiama apie tai, su kokiais sunkumais susiduria teikdami paslaugas. Atsakymai parodė, kad dažniausiai susiduriama su neigiamu paslaugų gavėjų požiūriu į socialinių paslaugų teikėjus (28 asmenys - 77,8%), taip pat su neigiamu visuomenės požiūriu į tikslinę grupę (16 asmenų - 44,4%) ir trūksta bendradarbiavimo su kitomis institucijomis ( 20 asmenų - 55,6%). Apibendrinant paslaugų teikėjų apklausos rezultatus nustatyta, kad už teikiamas socialines paslaugas atsakingi visi darbuotojai, kad svarbus yra paslaugų kokybės planavimas, valdymas bei gerinimas ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimas bei gerosios patirties skleidimas. Krizių centre vykdoma kokybės politika yra orientuota į paslaugų gavėjų poreikius, o teikiamų paslaugų kokybė yra nuolat vertinama ir tobulinama. Įvertinus gautus rezultatus paaiškėjo, kad darbuotojams yra svarbu nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją bei dalytis gerąja patirtimi. Apibendrinus apklausos tyrimo rezultatus, buvo parengtas paslaugų kokybės gerinimo priemonių planas 2021 metams. 11

12 Siekiant įvertinti Krizių centro teikiamų bendrųjų ir socialinės priežiūros (apnakvindinimo ir apgyvendinimo) socialinių paslaugų kokybę paslaugų gavėjų požiūriu, buvo apklausti 110 Krizių centro paslaugų gavėjai: 42 gaunantys bendrąsias socialines paslaugas, 38 apgyvendinimo, 30 apnakvindinimo paslaugas. Paslaugų gavėjų amžius nuo 18 iki 69 metų. Paslaugų kokybės tyrimu buvo siekiama ištirti socialinių paslaugų gavėjų nuomonę apie teikiamų socialinių paslaugų kokybę bei išsiaiškinti svarbiausius aspektus, kuriuos reikia tobulinti efektyvinant teikiamas socialines paslaugas. Didžioji dauguma paslaugų gavėjų apie teikiamas paslaugas Krizių centre sužinojo iš: vaiko teisių specialistų (bendrųjų paslaugų gavėjai 47,6 % (20 asmenų), apnakvindinimo paslaugų gavėjai 50 % (15 asmenų), apgyvendinimo paslaugų gavėjai 44,7% (17 asmenų)); policijos pareigūnų (bendrųjų paslaugų gavėjai 45,2% (19 asmenų), apnakvindinimo paslaugų gavėjai 30% (9 asmenys), apgyvendinimo paslaugų gavėjai 7,9 % (3 asmenys)); socialinių darbuotojų teikiančių socialines paslaugas jų gyvenamoje aplinkoje, dirbančių seniūnijose (bendrųjų paslaugų gavėjai 40,4% (17 asmenų), apnakvindinimo paslaugų gavėjai 36,7% (11 asmenų), apgyvendinimo paslaugų gavėjai 31,6% (12 asmenų)); bei atvejo vadybininkų, kurie dirba tiesiogiai su šeimomis (bendrųjų paslaugų gavėjai 26,1 % (11 asmenų), apnakvindinimo paslaugų gavėjai 20% (6 asmenys), apgyvendinimo paslaugų gavėjai 15,8% (4 asmenys)). Kita dalis paslaugų gavėjų informaciją apie Krizių centre teikiamas paslaugas rado internete (bendrųjų paslaugų gavėjai 16,6% (7 asmenys), apnakvindinimo paslaugų gavėjai 3,3% (1 asmuo), apgyvendinimo paslaugų gavėjai 21,1%(8 asmenys)) arba informaciją jiems suteikė pažįstami asmenys (bendrųjų paslaugų gavėjai 14,3% (6 asmenys), apnakvindinimo paslaugų gavėjai 10% (3 asmenys), apgyvendinimo paslaugų gavėjai 13,1% (5 asmenys)) ir maža dalis apgyvendinimo paslaugų gavėjų (2,6% - 1 asmuo) bei bendrųjų paslaugų gavėjų (2 asmenys 4,8%) anketinėje apklausoje pažymėjo žiniasklaidą, kaip informacijos šaltinį apie Krizių centro teikiamas paslaugas. Dažniausiai pasitaikančios priežastys dėl kurių asmenys kreipiasi laikino apnakvindinimo paslaugų Krizių centre: neturėjimas, arba netekimas būsto, gyvenamosios vietos (14 asmenys 46,7%), taip pat sunki šeimos materialinė padėtis (11 asmenys 36,7%), netinkamos sąlygos augti vaikams. Dar viena iš priežasčių kreiptis laikino apnakvindinimo paslaugų patirtas smurtas artimoje aplinkoje (9 asmenys - 30%) ir priklausomybės problemos šeimoje (vieno ar abiejų tėvų) (8 asmenys - 26,7%), dėl ko vaikas yra paimamas iš nesaugios aplinkos. Apnakvindinimo paslaugų taip pat kreipiasi besilaukiančios moterys (2 asmenys - 6,7 %) esant sunkiai materialiniai padėčiai ir dėl kitų asmeniui svarbių priežasčių. Daliai šeimų, įvertinus konkrečią situaciją, yra inicijuojama ir taikoma atvejo vadyba (8 asmenys - 26,7%). Dažniausiai paslaugų gavėjų žymimos priežastys kreiptis į Krizių centrą dėl apgyvendinimo paslaugų neturėjimas gyvenamosios vietos (12 asmenys - 31,6%), patirtas smurtas artimoje aplinkoje (13 asmenų - 34,2%), nesaugi aplinka namuose toliau gyventi smurto aukai, sunki šeimos materialinė padėtis (9 asmenys - 23,7%), bei opi priklausomybės problema (12 asmenys - 31,6%), dėl kurios dažniausiai vienam iš tėvų skiriama laikinoji priežiūra su vaiku Krizių centre. Apgyvendinimo paslaugų taip pat kreipiasi besilaukiančios moterys (2 asmenys - 5,7%) ir našlaitėmis likusios moterys (3 asmenys - 7,9%) gyvenime susiklosčius nepalankioms aplinkybėms. Krizių centro paslaugų gavėjai yra linkę teigiamai vertinti darbuotojų, teikiančių paslaugas Krizių centre, darbą. Dauguma atsakiusiųjų (bendrųjų paslaugų gavėjai 37 asmenys - 88,1%, apnakvindinimo paslaugų gavėjai 28 asmenys - 93,3%, apgyvendinimo paslaugų gavėjai 36 asmenys - 94,7%) teigia, kad yra patenkinti teikiamomis Krizių centro paslaugomis. Paslaugų teikimo procese yra atsižvelgiama į paslaugų gavėjų skundus, bei pasiūlymus, konkrečioje situacijoje atitinkamai koreguojamas paslaugų teikimas. Maža dalis apgyvendinimo paslaugų gavėjų Krizių centro teikiamomis paslaugomis patenkinti iš dalies (1 asmuo - 2,6%) arba neturi nuomonės šiuo klausimu 1 asmuo - 2,6%). Didžioji daugumą paslaugų gavėjų, kuriems yra teikiamos Krizių centro paslaugos, yra patenkinti skiriamu laiku sprendžiant jiems aktualius klausimus, įsitraukiant pagalbos procese 12

13 (bendrųjų paslaugų gavėjai 33 asmenys - 78,6%, apnakvindinimo paslaugų gavėjai 28 asmenys 93,3%, apgyvendinimo paslaugų gavėjai 34 asmenys 89,5%). Maža dalis yra iš dalies patenkinti skiriamu laiku konkrečiai paslaugai atlikti (bendrųjų paslaugų gavėjai 8 asmenys - 19,0%, apnakvindinimo paslaugų gavėjai 4 asmenys 13,3% apgyvendinimo paslaugų gavėjai 3 asmenys 7,9%). Respondentai santykius su paslaugų teikėjais vertina kaip draugiškus (bendrųjų paslaugų gavėjai 10 asmenų 23,8%, apnakvindinimo paslaugų gavėjai 8 asmneys - 26,7%, apgyvendinimo paslaugų gavėjai 25 asmenys 65,8%), tačiau išliekančius oficialiais (apnakvindinimo paslaugų gavėjai 12 asmenų - 40%, apgyvendinimo paslaugų gavėjai 14 asmenų 36,8%). Maža dalis apgyvendinimo paslaugų gavėjų santykius su paslaugų teikėju įvardijo artimais (8 asmenys - 21,1%), todėl galima daryti išvadą, kad apgyvendinimo Krizių centre laikas yra pakankamas, kad tarp darbuotojų ir paslaugų gavėjų būtų užmegztas pasitikėjimu grįstas santykis. Vertinant apnakvindinimo paslaugų teikimo kokybę didžioji dalis paslaugų gavėjų liko patenkinti informacijos teikimu (26 asmenys - 86,7%), taip pat apnakvindinimo paslauga (27 asmneys - 90%), konsultavimu iškilusiais klausimais (27 asmneys - 90%), bei nukreipiant pas konkrečius specialistus, tarpininkavimu ir atstovavimu (24 asmenys - 80%) vykstančiuose posėdžiuose dėl šeimos situacijos, ar bendraujant su atvejo vadybininkais ir kitais specialistais. Paslaugų gavėjams taip pat svarbu ir kitos Krizių centre teikiamos paslaugos: galimybė gauti teisinio švietimo specialisto konsultacijas (22 asmenys - 73,3%), minimalių buitinių ir asmeninės higienos paslaugų užtikrinimas (virtuvė, dušas) (22 asmenys - 73,3%), esant poreikiui vaikų priežiūros (23 asmneys - 76,7%), laisvalaikio (20 asmenų - 66,7%) ir sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo (22 asmenys - 73,3%). Dalis asmenų teigia, kad nepasinaudojo teisinio švietimo specialisto konsultacijomis (3 asmenys -10%), psichologo konsultacijomis (1 asmuo -3,3%), laisvalaikio organizavimu (1 asmuo 3,3%), todėl jų teiktų paslaugų neįvertino (4 pav.). 100% 90% 80% 70% 10% 13.30% 10% 3.30% 20% 26.70% 26.70% 23.30% 33.30% 3.30% 60% 50% 40% 30% 90% 86.70% 90% 96.70% 80% 73.30% 73.30% 76.70% 66.70% 73.30% 20% 10% 0% Tenkina Kita 4 pav. Apnakvindinimo paslaugų gavėjų teikiamų paslaugų kokybės vertinimas (proc.) 13

14 Vertinant apgyvedinimo paslaugų teikimo kokybę didžioji dalis paslaugų gavėjų liko patenkinti informacijos pateikimu (34 asmenys - 89,5%), taip pat apgyvendinimo paslauga (37 asmenys 97,4%), konsultavimu iškilusiais klausimais (37 asmenys - 97,4%), bei nukreipiant pas konkrečius specialistus, tarpininkavimu ir atstovavimu (34 asmenys 89,5%) vykstančiuose posėdžiuose dėl šeimos situacijos, ar bendraujant su atvejo vadybininkais ir kitais specialistais. Paslaugų gavėjams taip pat svarbu ir kitos Krizių centre teikiamos paslaugos ir jų kokybė: ypatingai psichologinės pagalbos organizavimas (36 asmenys 94,7%), galimybė gauti teisinio švietimo specialisto konsultacijas (28 asmenys 73,7%), darbinių įgūdžių ugdymas ir darbo paieškos organizavimas (32 asmenys 84,2%), minimalių buitinių ir asmeninės higienos paslaugų užtikrinimas (virtuvė, dušas) (33 asmenys -86,8%), esant poreikiui vaikų priežiūros (29 asmenys -76,3%), laisvalaikio (27 asmenys -71%) ir sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas (34 asmenys 97,4%). Dalis asmenų nepasinaudojo teisinio švietimo specialisto konsultacijomis (4 asmenys 10,5%), vaikų priežiūros organizavimu (3 asmenys 7,9%), paslaugų gavėjo atstovavimu atvejo vadybos posėdžiuose (2 asmenys 5,3%), laisvalaikio organizavimu (2 asmenys 5,3%), sveikatos priežiūros paslaugų organizavimu (1 asmuo 2,6%), todėl atsakymuose įvertinimo nežymėjo (5 pav.). todėl atsakymuose įvertinimo nežymėjo (5 pav.) % 90.0% 80.0% 70.0% 60.0% 50.0% 40.0% 30.0% 20.0% 10.0% 0.0% 10.50% 13.20% 5.20% 15.80% 5.30% 15.80% 15.80% 23.70% 97.40% 89.50% 89.50% 89.50% 86.80% 100% 94.70% 97.40% 76.30% 71% 97.40% 73.70% 84.20% Tenkina Iš dalies tenkina Kita 5 pav. Apgyvendinimo paslaugų gavėjų teikiamų paslaugų kokybės vertinimas (proc.) Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad didžioji dauguma paslaugų gavėjų yra patenkinti Krizių centro teikiamomis paslaugomis. Paslaugų gavėjams svarbios teisinio švietimo specialisto konsultacijos, reikalingos psichologo konsultacijos, minimalių buitinių ir asmeninės higienos paslaugų užtikrinimas (virtuvė, dušas), galimybė vaiką/us palikti darbuotojų priežiūroje, pagalba darbo paieškose, dalyvavimas laisvalaikio organizavime ir esant poreikiui gauti pagalbą 14

15 sveikatos priežiūros paslaugų organizavime. Dauguma paslaugų gavėjų yra patenkinti Krizių centro organizacine kultūra: darbuotojų išvaizda yra tvarkinga, elgesys su paslaugų gavėjais yra mandagus ir pagarbus jo atžvilgiu, yra užtikrinimas konfidencialumas, paslaugos teikiamos paslaugų gavėjui priimtinu laiku, Kriių centro darbuotojai stengiasi išlaikyti pasitikėjimu ir pagarba grįstus santykius. 4. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI 2020 m. Krizių centre suderinus su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriumi, buvo patvirtintos 49 pareigybės. Nuo 2020 m. sausio 1 d. suderinus su Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriumi patvirtinta Krizių centro struktūra. Paramos vaikams ir šeimai tarnybos 4 socialinio darbuotojo (budinčio) pareigybės pakeistos į vyresniojo socialinio darbuotojo-atvejo vadybininko pareigybes. Krizių centro struktūra bei funkcijų paskirstymas buvo pritaikytas prie Krizių centrui keliamų uždavinių, tokiu būdu efektyviau panaudojant turimus žmogiškuosius išteklius ir kompetencijas m. priimti 4 darbuotojai darbui pagal neterminuotą darbo sutartį, su 6 darbuotojais darbo sutartys nutrauktos Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus įsakymu Nr /20 Dėl sergančių COVID-19 liga ir sąlytį su sergančiais asmenimis turėjusių vaikų, likusių be atstovų pagal įstatymą globos, izoliavimo organizavimo ir patalpų sąlytį turėjusiems ir sergantiems COVID-19 vaikams (šeimoms) izoliuoti pritaikymo Krizių centrui buvo pavesta papildoma veikla saviizoliacijos organizavimas Vaikų socialinės globos namų Gilė nenaudojamo korpuso patalpose (Lakštingalų g. 9, Vilnius). Veiklos organizavimui ir paslaugų teikimui, terminuotam darbui, buvo priimti 7 darbuotojai, iš jų 3 terminuotos darbo sutartys nutrauktos, 4 darbuotojų darbo santykiai tęsiami. Terminuotų darbo sutarčių terminas iki m. Krizių centre studijų praktiką atliko 9 studentai, studijuojantys Mykolo Romerio universitete, Vilniaus universitete, Vilniaus kolegijoje, Utenos kolegijoje. Praktikos metu studentams buvo sudaryta galimybė susipažinti su įstaigoje teikiamomis paslaugomis, jų organizavimo principais, analizuoti socialinių paslaugų teikimo aspektus, tiesiogiai stebėti darbą su paslaugų gavėjais, nagrinėti paslaugų teikimą reglamentuojančius dokumentus m. sausio mėnesį buvo atlikti 2019 metų darbuotojų kasmetiniai veiklos vertinimai ir parengtos darbuotojų einamųjų metų užduotys. Planuojant darbuotojų veiklos užduotis ir siektinus rezultatus, buvo atsižvelgta į įstaigos tikslus bei veiklos sritis. Nuo 2017 m. lapkričio 30 d. Krizių centre veikia darbo taryba, su kuria administracija konsultuojasi priimant sprendimus darbuotojų veiklos, metinių užduočių vertinimo, darbo organizavimo ir darbų saugos, darbo apmokėjimo klausimais m. personalo kvalifikacijos kėlimo (palaikymo) prioritetas buvo skirtas specializuotų profesinių žinių ir gebėjimų gilinimui. Buvo tobulinamos šios kompetencijos: atvejo vadybininko profesinės kompetencijos, socialinio darbo dirbant su smurto artimoje aplinkoje formomis, darbo su nepilnamečiais, komunikavimo, reagavimo, tarpasmeninio supratimo, darbo komandoje, bendradarbiavimo, lankstumo bei viešo kalbėjimo kompetencijos. Profesinę kvalifikaciją tobulino 28 darbuotojai, iš jų 24 socialinių paslaugų srities darbuotojai ir kito personalo 4 darbuotojai. Socialinių paslaugų srities darbuotojai dalyvavo mokymuose: Atvejo vadybos metodo taikymas teikiant asmenims su negalia ir jų šeimoms (globėjoms, rūpintojams) atvejo koordinavimo paslaugą (1 darbuotojas), Atvejo valdymas. Įvadiniai mokymai (4 darbuotojai), Dailės terapijos metodų taikymo galimybės dirbant su vaikais (1 darbuotojas), Destruktyvaus elgesio (vaikų ir paauglių) psichologiniai ypatumai (4 darbuotojai), Gerovė ir lyčių lygybė: Kodėl? Kas? Kaip? (1 darbuotojas), Konfliktų sprendimas socialiniame darbe taikant įtakos psichologijos principus (1 darbuotojas), Lyderystė socialiniame darbe: galia daryti pokyčius (1 darbuotojas), Darbas su nemotyvuotais klientais (1 darbuotojas), Socialinių ir pilietinių gebėjimų mokymai Būk aktyvus būk matomas 15

16 (1 darbuotojas), Mokymai Apie vaikų pyktį (1 darbuotojas), Įmonių socialinė atsakomybė ir klientų aptarnavimas pagal projektą Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas Nr ESFA- V (1 darbuotojas), Konfliktų valdymas be pykčio, naudojant racionalius emocinio elgesio terapijos principus (1 darbuotojas), Merginų ir vaikinų gebėjimų lyčių lygybės srityje stiprinimas sėkmingai smurto artimoje aplinkoje prevencijai (1 darbuotojas), Seksualinis smurtas prieš vaikus: atpažinimas ir reagavimas (15 darbuotojų), Empowering residential child care through interprofessional training (Tarpprofesinis mokymasis įgalinant institucinės vaikų globos personalą) (1 darbuotojas), Vaiko ir šeimos gerovė Lietuvoje: kur esame ir kur link einame? (1 darbuotojas), Tarpinstiucinis bendradarbiavimas socialiniame darbe nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos įstatymo (1 darbuotojas), Socialinis darbas su asmenimis ir jų šeimos nariais, turinčiais priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų (9 darbuotojai), Socialinių paslaugų srities darbuotojų psichosocialinės rizikos veiksnių vertinimo įrankio OIRA naudojimas (1 darbuotojas), Seksualinis smurtas prieš vaikus: atpažinimas ir reagavimas (1 darbuotojas), Vaikų naudojimasis internetu: moksliniai rezultatai ir praktinės įžvalgos (3 darbuotojai), Vaikų globos namų vaidmuo vaiko parengime globai (rūpybai) ir įvaikinimui šeimoje. Globėjo (rūpintojo) teisės ir pareigos, vaiko interesų atstovavimas (16 darbuotojų), Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiems asmenims bendrąsias ir pagrindines kompetencijas. Tėvų švietimo mokymai (1 darbuotojas), Profesinis identitetas ir vidinė motyvacija (1 darbuotojas). Socialinių paslaugų srities darbuotojai dalyvavo konferencijose ir seminaruose: 20 metų ant lyno: pusiausvyros paieškos socialiniame darbe (5 darbuotojai), Pagalba po krizinio įvykio asmenims ir organizacijoms (1 darbuotojas), Socialinių darbuotojų lyderystės reikšme įveikiant 2020 m. iššūkius (2 darbuotojai), Vyrų krizės: nuo priežasčių iki sprendimų? (1 darbuotojas), Vaiko ir šeimos gerovė Lietuvoje: kur esame ir kur link einame? (1 darbuotojas). Supervizijose dalyvavo 1 darbuotojas, kurių metu buvo tobulinami komandiškumo, bendradarbiavimo, savi-motyvacijos, saviugdos įgūdžiai bei savitvardos kompetencijos susidūrus su sunkumais socialiniame darbe. Kito personalo 4 darbuotojai kompetencijas tobulino darbo apmokėjimo, personalo, viešųjų pirkimų srityje. Darbuotojai dalyvavo mokymuose:,,projektų apskaita pagal VSAFAS / (1 darbuotojas), Darbo apmokėjimo naujovės biudžetinėse įstaigose nuo 2020 m. / (1 darbuotojas), Darbo užmokestis: naujausi pakeitimai ir netipiniai skaičiavimo atvejai/ (1 darbuotojas), Darbo kodekso bei personalo dokumentų valdymo naujienos (1 darbuotojas), Esminiai Darbo kodekso pakeitimai; kokius veiksmus atlikti darbdaviams (1 darbuotojas), Metinė inventorizacija viešajame sektoriuje: pasiruošimas, atlikimas, įforminimas. Duomenų perkėlimas į buhalterinę apskaitą ir atskaitomybę (1 darbuotojas). Įgytas žinias darbuotojai aptarė kolektyve, dalijosi gerąja patirtimi, taikė praktiniame darbe. 5. KITA VEIKLA, SUSIJUSI SU MATERIALINĖS BAZĖS GERINIMU Krizių centras laikosi saugą ir sveikatą reglamentuojanc ių nacionalinių teise s aktų, uz tikrina tinkamas darbo sąlygas, tinkamą ir reikalingą darbuotojų skaic ių ir jo santykį. Siekiant darbuotojų darbo sąlygų gerinimo ir užtikrinant tinkamų/pritaikytų darbo vietų įrengimą, dviejuose socialinių darbuotojų kabinetuose atnaujinti baldai, įrengti oro kondicionieriai. Atnaujinta darbuotojams skirta virtuvėlė, įsigyti nauji virtuvės baldai, buitinė technika, įrengta darbuotojų mini virtuvėlė. Įrengtas Krizių centro priimamasis, įsigyti priimamojo baldai (recepcijos stalas). Užtikrinant turiningą vaikų laisvalaikio praleidimą lauke, įrengta pusinė krepšinio aikštelės danga, įrengtas vaikų žaidimų kompleksas laipynė/karstyklės. Siekiant pagerinti darbuotojų darbo sąlygas įsigyta kompiuterinė technika ir įranga. 16

17 Užtikrinant kompiuterinių darbo vietų, tinklo ir nuotolinio prisijungimo prie sistemų saugumą, spalio mėn. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su IT priežiūros paslaugas teikiančia įmone. Nuotolinių darbo vietų komplektavimas, sudarė sąlygas darbuotojams saugiai ir patogiai dirbti iš namų. 6. FINANSINIAI IŠTEKLIAI Įgyvendinant Krizių centro veiklos tikslus 2020 m. buvo naudojamos savivaldybės biudžeto lėšos ir savivaldybės biudžeto specialiosios lėšos, valstybės biudžeto lėšos bei neatlygintinai gautos paramos piniginės lėšos ir turtas. Didžiausią gautų finansinių išteklių dalį sudarė Vilniaus miesto savivaldybės lėšos, skirtos patvirtintiems 202 programos Socialinės apsaugos plėtojimas, skurdo bei socialinės atskirties mažinimas uždaviniams pasiekti: 03 Užtikrinti trumpalaikę socialinę globą ir priežiūrą krizių atvejais ; 05 Mokamų paslaugų teikimas socialinių paslaugų įstaigose. Patvirtintas 2020 m. savivaldybės biudžeto lėšų asignavimų planas 03 uždaviniui pasiekti sudarė 1019,9 tūkst. Eur. Ataskaitinių metų eigoje asignavimų planas buvo padidintas 95,9 tūkst. Eur ir sudarė 1115,8 tūkst. Eur. Papildomai buvo skirta lėšų trumpalaikio ir ilgalaikio inventoriaus įsigijimui bei darbo užmokesčiui išmokėti. Biudžetas buvo įvykdytas 99,98 %. Patvirtintas 2020 m. savivaldybės biudžeto specialiosios programos lėšų asignavimų planas 05 uždaviniui pasiekti sudarė 8,3 tūkst. Eur. Metų bėgyje jis buvo patikslintas ir sudarė 10,3 tūkst. Eur. Tai lėšos, kurias Krizių centras surenka už suteiktas socialines paslaugas m. už paslaugas surinkta 8,8 tūkst. Eur pajamų, tai 3,7 tūkst. Eur daugiau negu 2019 m. Visos surinktos pajamos pervestos į Vilniaus miesto savivaldybę ir gautos kaip finansavimas 202 SP programos vykdymui panaudotos 100 %. Iš šių lėšų įsigyta buitinių, ūkio bei apsaugos paskirties prekių m. paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, būtinų socialinių paslaugų teikimas nenutrūko, darbuotojai turėdami tiesioginį kontaktą su socialinių paslaugų gavėjais, patyrė padidintą riziką užsikrėsti COVID-19 liga. Už sudėtingu laikotarpiu atliktą darbą Krizių centrui buvo skirtos valstybės lėšos socialinių darbuotojų paskatinimui (12,5 tūkst. Eur). Taip pat buvo skirta valstybės lėšų už vadovavimą studentų praktikai (0,2 tūkst. Eur). Gauti ir panaudoti valstybės biudžeto asignavimai sudarė 12,7 tūkst. Eur. Nedidelę finansinių išteklių dalį 2020 m. sudarė neatlygintinai gauta piniginė parama pinigais 1,9 tūkst. Eur bei gauta parama turtu 6,1 tūkst. Eur m. gautos paramos lėšos buvo naudojamos kitoms prekėms ir paslaugoms, kurios nebuvo numatytos patvirtintuose savivaldybės lėšų biudžetuose. Per 2020 m. iš paramos lėšų už 1,6 tūkst. Eur įsigyta medikamentų, įvairių priemonių paslaugų gavėjų užimtumui bei ugdymui organizuoti. SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO LĖŠOS Darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų mokėjimas Prekių ir paslaugų įsigijimas Darbdavio socialinės paramos pinigais mokėjimas 2019 m. lėšos tūkst. Eur 2020 m. lėšos tūkst. Eur Skirtos Panaudotos Skirtos Panaudotos VISO 1000,0 999,0 1115,8 1115,6 877,0 877,0 1002,1 1002,1 91,0 90,7 74,9 74,8 22,5 22,1 10,8 10,8 17

18 Mašinų ir įrengimų įsigijimas SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO SPECIALIOSIOS LĖŠOS Prekių ir paslaugų įsigijimas VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠOS Darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų mokėjimas 9,5 9,2 28,0 27, m. lėšos tūkst. Eur 2020 m. lėšos tūkst. Eur Skirtos(surinktos) Panaudotos Skirtos(surinktos) Panaudotos VISO 5,1 5,1 8,8 8,8 5,1 5,1 8,8 8, m. lėšos tūkst. Eur 2020 m. lėšos tūkst. Eur NEBUVO SKIRTA Skirtos Panaudotos VISO 12,7 12,7 12,7 12,7 7. PROJEKTINĖ VEIKLA Krizių centrui suteiktas Europos socialinių paslaugų kokybės EQUASS Assurance sertifikatas, patvirtinantis, kad teikiamos socialinės priežiūros apgyvendinimo krizių centruose paslaugos atitinka socialinių paslaugų kokybei keliamus reikalavimus Europos lygmeniu. EQUASS sistema apima 10 kokybės principų, kurie suformuluoti konsultuojantis su socialinio sektoriaus suinteresuotosiomis šalimis ir grindžiami Europos socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo sistema. EQUASS sertifikavimo kriterijus atitinkantis Krizių centras sertifikuojamas trejiems metams ir yra įpareigotas kiekvienais metais pranešti apie veiklos efektyvumą, pažangą ir plėtrą. Apgyvendinimo krizių centruose paslaugos teikiamos vadovaujantis Krizių centro misija, vizija, kokybės politikos ir Etikos kodekso principais. Paslaugų gavėjai laisvai reiškia savo nuomonę paslaugų planavimo, teikimo ir vertinimo klausimais, taip tobulinama teikiamų paslaugų kokybė. Paslaugų gavėjai/artimieji įtraukiami į paslaugų planavimą, teikimą bei vertinimą, išreiškiant lūkesčius, pasiūlymus, dalyvaujant anketinėse apklausose, siekiant individualiame plane išsikeltų tikslų įgalinimo. EQUASS kokybės principai: 18

19 2020 m. Krizių centras dalyvavo įgyvendinant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės prevencijos ir pagalbos smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims metų programą. Vykdant minėtą programą buvo organizuoti bendri mokymai, smurto prevencijos renginiai Vilniaus bendruomenėje. Užtikrinant paslaugų gavėjų nuvežimą/atvežimą iš/į ugdymo, sveikatos priežiūros ir kitų įstaigų, pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su UAB Lietuvos taksi paslaugos vežėju. 19

20 2020 m. Krizių centras tęsė bendradarbiavimą su Vilniaus miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuru, organizuojant priklausomybės konsultavimo paslaugų teikimą. Krizių centras neatlygintinai suteikė patalpas, skirtas priklausomybių konsultavimo paslaugų teikimui bei sudarė sąlygas priklausomybių konsultantui teikti paslaugas Krizių centre. Priklausomybės konsultavimo paslaugos priemonių, kuriomis teikiant individualias ir (ar) grupines konsultacijas siekiama padėti alkoholį vartojantiems asmenims mažinti vartojimą ar visai atsisakyti alkoholio, mažinti alkoholio vartojimo keliamą žalą asmeniui ir visuomenei, įskaitant alkoholį vartojančių asmenų šeimų narių konsultavimą dėl alkoholį vartojančio asmens keliamų problemų sprendimo būdų, visuma. Krizių centre, priklausomybių konsultantas, teikė konsultacijas vieną kartą per savaitę ne tik Krizių centre paslaugas gaunantiems paslaugų gavėjam ar jų šeimos nariams, bet ir kitiems Vilniaus miesto gyventojams m. (pasirašyta 2019 m. gruodžio 30 d.) Krizių centras tęsė bendradarbiavimą su Labdaros ir paramos fondu Maisto bankas. Siekiant tobulinti Krizių centro veiklą ir atsižvelgiant į socialinės priežiūros paslaugų gavėjų gaunamas mažas pajamas sutartis buvo tęsiama. Parama maisto produktais suteikė galimybę dažniau organizuoti maisto gaminimo užsiėmimus bei palengvinti mažas pajamas gaunančių paslaugos gavėjų sunkią materialinę padėtį. Siekiant prisidėti prie smurto artimoje aplinkoje prevencijos įgyvendinimo, Krizių centras dalyvavo informacinio klipo, smurto prevencijos tema, kūrimo procese. Klipą galima buvo matyti ne tik internetiniuose puslapiuose, bet ir visuomeniniame transporte esančiuose ekranuose Krizių centras prisijungė prie iniciatyvos prieš smurtą KAUKĖ-19. Iniciatyvos tikslas Eurovaistinės vaistinėse pasakius kodą Kaukė-19, smurtą artimoje aplinkoje patiriantis asmuo gali sulaukti pagalbos, nes kiekvienas vaistininkas žino kaip elgtis sulaukus besikreipiančio asmens kreipimosi ir pagalbos prašymo. 20