LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS METRASTIS metai

Transkriptas

1 LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS LIETUVOS ISTORIJOS METRASTIS 1997 metai Vilnius 1998

2

3 / /"\, INSTITUTE O~F LITHUANIAN HISTORY THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY 1997 VILNIUS 1998 INSTITUT FUR LITAUISCHE GESCHICHTE JAHRBUCH FUR LITAUISCHE GESCHICHTE 1997 VILNIUS 1998

4 UDK Li 237 Redakcine komisija Vytautas MERKYS (pirm.), Antanas TYLA (pirm. pavaquotojas), Vaeys MILIUS, Gediminas RUDIS, Rita STRAZDtJNAITE (sekretore), Gintautas ZABIELA Redakcin6s komisijos adresas: Kraziu g. 5, 2001 Vilnius I leista Lietuvos jstorijos instituto uzsakymu ISSN ISBN X

5 ISSN LIETUVOS ISTORIJOS METRASTIS.1997 METAI. VILNIUS,1998 THE YEAR-BOOK OF LITHUANIAN HISTORY VILNIUS, 1998 DEIMANTAS KARVELIS KOMUNIRACIJA LOKALINEJE VISUOMENEJE XVI A. PABAIGOJE - XVII A. I PUSEJE PAGAL BIRZU KUNIGAIKSTYSTES VALDU n`iventorius IR INSTRUKCIJAS (tyrimo problematika) 1. Kulttirines komunikacijos samprata ir tyrinejimu situacija Tradicinis kultdros suvokimas, kai ji vertinama kaip Zmogaus ktirybiniai laimejimai ar tiesiog ivairi Zmoniu veikla, kuri nera instinktyvi], ir jo recepcija atliekant kultdros istorijos tyrimus pasitarnavo taip, kad didzioji dalis kulttiros istoriografijos yra orientuota i atskiru Zmogaus gyvensenos rei kiniu pozityvistini nagrin6jima. Vienu didziausiu to trtikumu laikytume analitini tiridlnuju rei kiniu i skaidyma i atskirus gabalus (pavyzdziui, kultdros istorijos skirstymas i materialine ir dvasin?; izoliuotas architektdros, dailes ir kitokiu istoriju" ra ymas ir pan.). Toks tyrimo metodas, pagristas stati ko, o ne dinami ko kultdros fenomeno traktavimu:i affi.antis tyrin6toja siaurame tick teoriniu, tick faktologiniu.pajegk# fatrk6, gama patogus, ta6iau yra uzprogramuotas net ir geriausiu atveju pateikti siaura, dazniausiai beasmen? istorija. Visi kai kitokiu galimybiu kultdros istorijos tyrimamas teikia antropologinis kultdros sayokos diskursas bei tarpdisciplininio metodo taikymas. Jei sutinkame, kad kulttira yra kartu vienoje vietoje gyvenan6iu konkre6iu Zmoniu gyvenimo btidas"3, tai, siekiant nustatyti pastarojo tapatyb6s logika, kitimo mechanizmus bet kuriuo istoriniu laikotarpiu, tikslingiau ne preparuoti ji i atskiras dalis, bet ie koti sic- 1 A. K. P a I u c h, Antropologia spolcczna, S/ow#!.k c/#o/og;.c.z#y. rcrm!.#y og6/#c, pod. rcd. Z. Staszczak, Warszawa-Poznafi,1987, p P:_E m^.l_b ectp ob, unoco4)ckoe o6ochobahue meopuu u ucmopuu KyiLbmypbL, MocKBa, 1990, c T. S. E I i o t, Pastabos apie kulttiros apibrezima, Kw/ffirospH.gr.mfi.L` Vilnius,1993, p

6 jan6iu ir palaikan6iu ta btlda ry5iu. Suvokiant kultdra pirmiausia kaip santykiu ivairiais lygiais (tarp Zmoniu ir pasaulio, tarp Zmoniu ir Zmoniu, tarp Zmoniu ir daiktu) sistema ir sutinkant, jog kiekviena visuomen6 strukttlri kai daugiau ar maziau yra vieninga, ypatinga reirem? kultoros istorijos tyrimams suteikia Zmoniu demesys ju ideju bei keriniu isoriniams (techniniams) bei vidiniams (mentaliniams) ry iams, kuriuos galima ivardyti kaip komunikatyvuma ar komunikacija. Jau socialines antropologijos pradininkas Claude Levi-Straussas vadino kulthra tarn tikra komunikavimo sistema4. Taigi ja galima nagrin6ti kaip pasirinktos konkre6ios visuomen6s galimas komunikacijos formas ir turinio erdv?", turin6ia savo horizontus5. Kulthra galime tirti kaip konkretu gyvenimo btlda, kurio vienas svarbiausiu veiksniu yra tarn tikra ji konsoliduojanti komunikacine sistema. Komunikacija bendrar.a prasme pirmiausia yra procesas, kurio metu vyksta tekstines arba mentalin6s informacijos perdavinas, taip pat bet kokios tiesioginio (techninio) susisiekimo, ry iu, tarpininkavimo, bendrumo ir savitarpio supratimo formos6. Ji visada funkcionuoja neigiamo atvirk 6iojo ry5io rezimu, t. y. jei nera priezasties komunikacijai vykti, tai nera ir pa6ios komunikacijos7. Jei kulttiros istorijos objektu pasirenkamas ne stati5ku kultdros daliu rekonstravimas vienu laiku, bet kultdros kaita8, tai komunikacijos, kaip vieno esminiu kultdros mechanizmo funkcionavimo elementu, tyrimas pasidaro savaime suprantamas. Cia der6tu paai5kinti dvejopa komunikacijos savokos traktavima atliekant istorinius tyrin6jimus. Toks traktavimas perimtas i JAV ir Vakaru Europos antropologijos, sociologijos bei etnologijos mokslu. Dazniausiai vartojamos visuomenes ir kultdrin6s komunikacijos savokos. Koncepto pasirinkimas priklauso nuo to, koks komunikacijos turinio suvokimas pasirenkamas. Kontaktu perne5ama turini nagrinejant pagal tradicine kultdros samprata, kultdrine komunikacija pask?sta nekulttiriniu" faktu bei rei kiniu dinamikoje -visuomenin6je komunikacijoje, t. y. tampa nedymia pastarosios dalimi. Antropologin6 kulttiros ir jos raidos samprata modeliuoja pla6iau suvoktos kulttirin6s komunikacijos paie kas. Tokiu atveju kultdra suprantama kaip bet kokios visuomenes komunikacijos sukelta reakcija, d6l kurios kinta mastymo formos ar net materialaus gyvenimo bddas9. Ffitaip tariant, kulttlri- 4 Z. S o k o I e w i c z, Antropologia komunikacji, Sfow#z.k cf#o/ogr.czvy..., p J. K o p c I, Spoleczno ci regionalne-symbole kulturowe-komunikacja spoleczna. Wst?pne okrcstenie polal problemowego, Symbole kulturowe, komunikacja spaleczna, spalecznosci regiomlne, Stucliu, pod red.i. Bukowskiej-Floreriskiej, Kz\towicc,1995, p Kommunikation uncl Alltag in Spdtmittelalter uncl frtlher Neuzeit, `Nien,1992,, p. 5., Maly sttjwnik j zyka polskiego, Wa;IsziNIaL,1968, p. 2;93., Stownik jezyka pol.skiego, WaLlszaiwaL,1978, t.1, p. 981., Nowu encyklopedia powszechna, `Nallsza:waL,1996, t. 3, p M. K. H e T p o a,,83blk, 3HQj(, Ky:^bmypa, MocKBa, 1991, c L u k L a i t 6, Kulttiros istorija tautin6je mokyklojc, Kw/f#rob` bczr#/.,1989, Nr. 9, p. 5. C' A. H u I t k I.a n t z, Cud+NIe Comrfuct, Interrutiolral dicti()nary Of regivi'ral european ethnology llrul folkltjre, vol.1, Copenhagen,1960, p. 81 ; K. K w a S n i c w s k i, Kontakt kulturowy, Stow;7jk cfrio/ogz.c.zny..., p

7 ne komunikacija dazniausiai yra s6kmingos visuomenines komunikacijos rezultatas. Todel visapusi kas komunikacijos, kaip sistemos veiksmu, turin6iu tiksla perduoti turini, bntina visuomeninei grupei egzistuoti"10, vaizdas tiksliausiai susidaromas sinteti kai tiriant abi komunikacijos formas.,,zmoniu socialines sayeikos (t. y. visuomenin6s komunikacijos. -D. K.) normos yra tokia pat tikra kulttiros dalis, kaip ir jo reakciju i i orini materialu pasauli normos"11. Bet kokia komunikacija (mentalin6je, dvasineje, tlkineje ir kt. sferose) vyksta socialines strukttiros r6muose, nes asmenys ir grup6s, dalyvaujan6ios komunikacijos procese, paprastai yra iterptos i organizuota visuomeniniu santykiu sistema. Tai apibrezia komunikacijos tyrimo problemini lauka kaip sociokulttirini, kuriame visuomenines ir kulttirin6s komunikacijos aprai kos nagrinejamos glaudziai joms koreliuojant. Perfrazav? Leonido Batkino teigini, kad kulttira turi btiti pamatyta kitu, nekulttiriniu struktdru aplinkoje"12, pasakytume, jog kulttirin? komunikacija reiktu iivelgti nekulttirines (visuomenines) komunikacijos aplinkoje. Nesileisdami i gauskis Vakaru Europos komunikacijos istoriografijos analiz? pasakysime, jog lietuviu istoriografija, tirdama feodalin? visuomene, komunikacijos problematikos i5 esm6s nenagrineja. tjkio ir karo istorijos studijose randame duomenu apie Zmoniu santykius visuotinio Saukimo, lazo bei kitu prievoliu ativilgiu, ta6iau pastarieji nenagrinejami kaip suvoktas komunikacinis procesas. Tik keliuose darbuose signalizuojamas komunikacinis kai kuriu visuomen6s gyvenimo rei kiniu krdvis[3. Visi kiti bandymai nagrin6ti kontaktus tarp atskiru visuomenes daliu apsiriboja socialiniu-ekonominiu ju prasmes ai kinimu]4. Istoriku ir etnografu darbuose lie6iamos ivairiu visuomenes kontaktu bei ry5iu realijos neanalizuojamos komunikacijos proceso, kaip tyrimo objekto, kontekste]5. Siuo atzvilgiu sektinas pavyzdys galetu bnti lenku istoriografija, beje, jau ir anks6iau kreipusi demesi i techninius 10 K. G I o in b i o w s k i Ksjq;ZA[a wp"accsi.c fomw#!.hac/.;. spdecz#c/., Wroclaw-Warszawa,1980, p G. P. M u r d o c k, Kulttirinio kitimo dinamika, Kw/f#ro5pn.g!.mfj.LT..., p A. I a T K H H, HPHCTpac"fl. J436pczlun[e 3cce H cmajribh o I(y;irmype, MocKBa, 1994, c. 39, " J. J u r g i n i s,i. L u k 5 a i t 6, Lj.cfz/vob` kw/f#ras ;.sfoh/.os bn/oz#j., Vilnius,1981, p ; Z. K i a u p a, J. K i a u p i e n 6, A. K u n c e v i 6 i u s, Li.cfz/vac I.sfoHjcz!.kj. J795 mef#, Vilnius, p ; J. J u r g i n i s, Li.cfwvas vc[/sfj.ccyz.# i.sforzj, Vilnius,1978, p ]4 A. S a p o k a, Lietuvos kaimo ir dvaro santykiai XVIII a. antroje pus6je, Lj.cfz/vos pr#cj.fj.```, Vilnius-Kaunas,1941, t.1, sas. 2, p. 596nd04; J. K u z in a i t 6-K i a u p i c n 6, Kaimo ir dvaro santykiai Skuodo valdojc XVII-XVIII a., / w#w.# I.sfoH.k# cz rb J., Vilnius, 1980, kn. 3, p ; J. K i a u - p i e n, Kaimas ir dvaras Zemaitijoje XVIL XVIII a., Vi\nins,1988, p t5 A. 8 a I i u I i s, Joni kio miestie6iai XVIII amziuje, Lj.cfz/vac!.sfoHjas mcfr JfJ.a, J993 mcfoj., Vilnius, 1994, p ; L. P i i k i n a i t 6-K a z I a u s k i e n e, Lietuviu kulttiriniai ry iai bitininkyst6je, M#s# krtzsyf s, 1994, Nr. 1 (4), p. 64i56; u z in i e n e, Apie turgus ir Zmones, Lz.czz4dj.cb` k#rybcz, 1969, t. I, p ; E. L [a u c e v i 6 i u s], Ziaurus ker tas (apie XVIII a. pr. Vilniaus amatininku, pirkliu bei dvasininku tarpusavio santykius ir papro6ius), SYvyfwry,1959, Nr.15, p.11 ir kt. 98

8 komunikacijos feodalineje visuomeneje aspektus]6. Joje pastaraisiais metais pagausejo darbu apie visuomenine komunikacija]7, o kai kuriose Lenkijos istorijos sintezese netgi atrandame atskiru skyriu apie tai]8. Pradin? komunikaciniu tyrin6jimu perspektyva Lietuvos Didziosios Kunigaik - tystes (toliau - LDK) ativilgiu pamatytume analizuodami lokalines visuomenes (atskiro kaimo, miesto, pavieto, vaivadijos ar net kunigaik tyst6s), gyvenusias jos teritorijoje. Pasinerti i tarn tikra visuomene ir pazinti ja i vidaus, kas ypa6 svarbu, siekiant nustatyti komunikacinio proceso i takas, motyvacija ir kryptis, geriausiai galima atliekant regioninius tyrimust9. Kulttirine komunikacija, vykstan6ia tarp asmenu, grupiu ir instituciju, ir jos rezultatus nagrinetume pasirink? viena tarn tikros visuomenes areala (arba regiona)20, kuriame ir ie5kotume ta visuomen? jungiarfeiu ry iu. Geografin6 dimensija, t. y. erdvine komunikacijoje dalyvaujan6iu subjektu orientacija, ju centralizuotumas, yra vienas esminiu dalyku atliekant tokius tyrimus2]. Ilokaline visuomene (arba bendrija) galima vadinti Zmoniu grupe, siejama topografinio atstumo22 ir daugiau ar maziau bendro gyvenimo btido ir d6l to galin6ia 16 K. 8 u c z e k, Publiczne posfugi transportowe i komunikacyjne w Polsce redniowicczncj, Kw"rtalnik Historii Kultury Materialnej (tdian -KHK:M:),196], z. 2, p ;99., S. W y s I o u c h, Postugi komunikacyjne w miastach Wielkiego Ksiestwa Litewskiego na prawie magdeburskim do palowy XVI w., `N.\1- no,1936; W. J a r in o I i k, Obsluga komunikacyjna posl6w litcwskich w p6znym Srcdniowicczu, A4!."L``to-Region-Spaleczehstwo,1992,, p U. ALu gu sty n i a k, Informacja i propaganda w Polsce za Zygmunta Ill, Wailsz.a;waL,1981, p ; K. M a I i s z e w s k i, Mieszczafiskie formy i metody komunikacji spolecznej w wielkich miastach Prus Kr6lewskich w XVII-XVIII wieku, Zapi.ski. fjisforycz#c, 1992, z. 4, p. 39nd2; K. M a - I i s z e w s k i, Uwagi o stanie i perspektywach badafi nad dziejami komunikacji spolecznej w Rzeczypospolhoj szlalcheckiej (XV1-XV" w.), Mi day wielkq politykq a szlacheckim partykularzem, Torufi, 1993, p ; K. M a I i s z e w s k i, Komunika a socjalna epoki nowodytnej. Stan badafi i potrzeby, Rozprtzvy z cjz!.cj6w XI/tJ/ w!.ckz/, Torufi, 1993, p. 7-22; K. M a I i s z e w s k i, Problem badafi nad dziejami komunikacji spolecznej w dobie nowodytnej na praykladzie polskich gazet rekopismiennych XVII- XVIII wicku, Mj cky B rokj.cm # Os'wj.ccc#!.cm, Olsztyn, 1996, p ; J. W o j t o w i c z, Problemy komunikacji spolecznej we wsp61cze nej nauce historyczncj, Przcg/qd Hz/mcz#j.sfycz#y, 1980, Nr. 4, p ; J. W o j t o w i c z, Elity epoki Oswiecenia i ich systcmy komunikacji spolecznej (zarys prob\emartyki), Acta Universitatis Lodziensis. Folio Historica,1985, Nr. 22, p I. T o p o I s k i Polska w czasach nowokytnych. Od Srodkowoeuropejskiej potegi do utraty niepod- /cgfas'c!. (J50J-J795), Poznafi, 1994, t. 11, p , , , 598ndo1; I. I h n a t o w i c z, A. M a c z a k, 8. Z i c n t a r a, J. Z a r n o w s k i Spofeczerfsfwo po/skjc od X do XX wj.ckz4, Warszawa, 1988, p W. I. 8 u I s z t a, Wymiany antropologicznego poznania kultury, Poznalfi,1992, p Regionas - vertikalaus arba horizontalaus ry io visuomen6je diapazonas ir tipas. Pagal: A. M a c z a k, Przestrzefi w strukturze pafistwa wczesnonowodytnego. Refleksje nad regionem w Zyciu szlachty polskiej, Mi.clsfo-Rcgr.o#-Spofcczcrf.Ttwo, Bialystok, I 992, p P. S c h 611 c r, Formen und Schichten kultureller Stadt~ Land- Beziehungen. Uberblick und Fragen, Kulturelle Stadt-Land-Beziehungen in der Neuzeit, Miinstcl,1978, p. 32,. 22 Topografinis atstumas -bendra teritorija, sudaranti tos visuomenes gyvcnimo erdvines ribas. 99

9 tiesiogiai ir daznai tarp saves kontaktuoti23. Btitinas lokalines visuomen6s (bendrijos) bruozas - gyvenimo organizuotumas, kai tarn tikra sistema apima tik ta visuomene ir veikia per formalias ir neformalias visuomenines institucijas24. XVI- XV a. feodalineje LDK tipi5kiausias lokalines visuomenes, nors ir ieinan6ias i bendras kra to tikines, politines, religines ir etnines sistemas, reprezentavo priva6ios arba valstybin6s valdos bei ju centrai - dvarai ir miestai, kompakti kai junge prie sav?s nemaza skai6iu dvareliu-palivarky, miesteliu ir kaimu su bazny6iomis bei kar6emomis25. Konkre6ia lokaline visuomene galima pasirinkti tyrimo objektu, remiantis ivairiais kriterijais: pagal jos i5sivystymo lygi ir prieinamu altiniu baz? (pvz., Zemaitijos kunigaik tyste)26 arba pagal i skirtin? akin?-administracine bei religin? pad6ti (vpvz., Birzu Radvilu kunigaik tyste; toliau -BK). Cia d6mesi sukoncentruosime i ta LDK visuomen6s dali, kuri in. buvo privati Radvilu (iki 1695 in. Birzu-Dubingiu akos) valda, XVI a. viduryje igijusi kunigaik5tystes titulattira. Si valda, susiformavusi XVI a. antroje pus6je27, kaip vienetas i5siskyr6 i kitu LDK lokaliniu visuomeniu savo dydziu, teritoriniu vientisumu, ilgaamzi kumu, tikiniu, politiniu ir konfesiniu vieningumu. M6ginsime nustatyti XVI a. pabaigos - XVII a. pirmosios puses BK visuomenes komunikatyvumo tyrimo aspektus ir problematika. Remsimes specifine altiniu grupe - dvaru inventoriais ir instrukcijomis. Jie del savo dkin6s paskirties iki iol istoriografijoje beveik nenaudoti kultdros istorijos tyrimams. Komunikacijos istorija neturi tik jai bndingu, specifiniu altiniu. Kiekvienas to meto dokumentas daugiau ar maziau yra Zmoniu tarpusavio komunikacijos produktas, tod61, pasitelkus atitinkama jo perskaitymo bdda, toks dokumentas gali tapti komunikacijos istorijos altiniu28. Inventoriu ir instrukciju turinio teikiamos informacijos pradiniu etapu samoningai nepildysime kitu altiniu (korespondencijos, teismu sprendimu, privilegiju ir kt.) duomenimis, siekdami pagristi juos kaip kultdros istorijos 5altini. Minetas laikotarpis pasirinktas del keliu priezas6iu. Pirma, jis yra gama vientisas ir atspindi nuoseklia Birzu valdos 2' M. P a n o f f, M. P e r r i n, r scac#t4;drfcrbwcfo dcr Effe#o/ogz.c, Berlin, 1982, p. 192; J. S z c z c - p a fi s k i, E/cme"f4!me po/. cj..toc/.o/og!.;., Warszawa,1970, p. 375; A. P o S p i e c h, W. T y g i e I s k i, Spoleczna rola dworu magnackiego XVII-XVIII wieku, /'zcg/ d H!.`Tforyc.zny, 1978, z. 2, p. 227; A. K I o s k o w s k a, Spofeczne rtzmy kw/fztry, Warszawa, 1972, p K. Z a w i s t o w.i c z-a d a in s k al, Granice i horizonty badah kultury wsi w I.olsce, Wa.Isza;wrd, 1976, p. 42; F. T 6 n n i e s, Teoria wsp6inoty, W!.ecJz a kw/fwrzc, cz.i, j4"fropo/ogr. kw/fwry, Warszawa, 1996, p S _4. I? i q c zk p w s k i Szlachta polska. Kultura i struktura, Wt[rszzNIi1,1993, p. 59., I. T o - p o I s k i Po/sk"..., p. 599; A. M a c z a k fe cjzqcy!. %qcjzc#j, Warszawa,1986, p _6_E.Me.i1us,ZemaitijoskunigaiREtyst6smiesteliaiXVIIa.Ilp.-XVIIIa.,V.l+nits,1997,p.5. ZJ P. R a? a a s_k.i_e p a, D. K a I v c 1 i s 1645 in. Juzofo Naronovi5iaus Naronskio Birzy kunigaik tystes Zem6lapis. Radvilu valdos istorija ir kartograf ija, V.1+n.lus,1997, p. 31A6. 28 A. M ti I e r, Mobilitat-Interaktion-Kommunikation, Kommw#j.k fj.o# w#d.4//f&g..., p

10 raida nuo isitvirtinimo iki smukimo pradzios. Antra, i skirtine yra ios valdos, kaip buvusios 5iauriniame valstybes pasienyje, vieta to laikotarpio LDK gyvenime. 2. Inventoriai ir instrukcijos kaip kulttiros istorijos altinis vairds inventoriai (detalds kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, daznai kartu su priklausomais Zmonemis ir ju prievolemis apra ymai), paprastai skirstomi i valdu ir daiktu (pvz., izdines, palikimo, knygu) inventorius29, ir instrukcijos (tikiniu-administraciniu nurodymu, isakymu, pavedimu, taisykliu ir projektu rinkiniai, skirti valdu administracijai ar laikiniems valdytojams ir sudaryti siekiant normuoti visuomeninius-tikinius santykius feodalin6je valdoje)30 yra viena gausiausiu ( alia epistolin6s litaratdros) altiniu grupiu. Lietuvos ir kaimyniniu kra tu (Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos) istoriografijoje ie altiniai iki 5iol nagrineti kreipiant demesi i ju tiesiogin? tikine paskirti ir teikiama informacija. Dazniausiai inventoriu ir instrukciju duomenys bei ju analiz6 aptinkami darbuose, gvildenan6iuose socialin6s-ekonomin6s3t ir demografijos32 istorijos problemas. Tai nattiralu, nes ioms temoms min6ti Saltiniai yra informatyviausi. Vis d61to jie yra vertingi ne tik tikio istorijai. Atrodytu, jog mintis ivelgti i tikinio pobtidzio altinius kulttiros istoriko akimis yra gama alogi ka. Ta6iau neabejotina, jog kultdros istoriografija (tick tradicine, tick modernioji), pritaikiusi atitinkama altinio i skaitymo btida, gali atrasti inventoriuose ir instrukcijose medziagos savo problematikai. Tradicine naudojasi apra omuoju meto- '-C) M. KaLm l e I, lrnienti+iz;c;, Encyklopediu historii gospodarczej Polski do 1945 r(]ku (`tutlan - EHGP), Warszziwz\,1981, t.1, p Z. C h o d y 1 a,,1nst"keje gospodallcze, EHGP, t.1, p. 2]3., Instrukcijos feodtllinixp valdli admi- #!.sfrtzc`j/.cii. L!.cfwojc XI/t/-XIX 4i., parcng6 Z. Kiaupa ir J. Kiaupien6, Vilnius 1985, p. Ill; i. Zy/kow.c'z, recenzja -Instrukcijos feodaliniu..., Lztz/"#c+I/"t;j.c.4I Por#&HJ.c#sj.a,1990, t. IV, p K. J a b I o n s k i s, XVI-XVIII a. Lictuvos dvaru inventoriai kaip istorijos altinis, /,TfoHj." j.r/.ob` J#/fj.#i. i., Vilnius, 1979, p ; S. P a in e r n e c k i s, XVIII a. pabaigos-xix a. I tre6dalio Siauliu ekonomijos inventoriai kaip istoriniai altiniai, Lj.cfztvos 7lsR.4A4MD, /.TfoHjc[, 1982, t. XXII, p ; Instrukcje gospodarcze dla d6br magnackich i szlacheckich z XVII-XIX wieku, `hlrocttni, 1958, t. 1, p. XII-XIII; 8. I. A H T a a K, Ouep]tL[ uctouhhkobegehhjl MaccoBori gokymehrqhhu, MocKBa, 1979, c.1-31; K. 8. CHBKOB, HaKa3I]I yllpabhte.mm 18 BeKa KaK HCToqHHK Arma 14cTopHH ce^i,ckoro xo3jlrictba a PoccHH, AjtageMury rpe]toby jto ghro 70-Ae"jl, MocKBa, 1952, c ; R. M c r k i c n 6, Gyvl//I.# [7k!.LT X17 ". -XX. pjtmojcpztsjjc, Vilnius, E. M c i I u s, XVII-XVIII a. Varniu gyventojai pagal inventoriu. duomcnis, Zcm#i.cX!.# pr#cz.f!..``, Vilnius, 1996, t. 4, p.45nd3; E. M e i I u s, Sedos gyvevntojai XVII-XVIII a. inventoriu duomenimis, Zcmaiciu praeitis,1996, t. 5, p , E. M c i 1 u a, Zemaitijos..., p. 47nd6., HHBelimapu MarHamcKux B^ageHufi Be^opyccuu XVII-XVIII 88. Bj\ageliue TUMKOBuuu, MHHCK, 1982, c. 7., T1. I. K o 3 - A o a c K H ri, 8, 8. tl e 11 K o, MHBeHTapll H xo3flrictbehhble AOKyMeHTI,I MarHaTCKHx B^aAeHIIri Be^OpyccllH XVI-XVIII 88. <.> KaK HCTOpHqecKHri HCToqHHK, ExerogHUK no QrpQPHori ucmopuu BocmouHoti EBponbl 19621`., MHHCK, 1964, c

11 du, t. y. ie ko inventoriuose (dazniausiai ivairiuose daiktu inventoriuose - lenk. I.#- wentarz rzeczy, Wok. Nachlassinventare, Vormundschaf tsinventare, a;rrg. probate invenfo.cj) ap6iuopiamu, empiriniu faktu, padedan6iu rekonstruoti atskiru kasdien6s ir knrybin6s gyvensenos elementu - architektdros, dail6s, etnografijos, ginkluot6s, namu irangos ir kt. elementus33. Tokiu atveju inventoriai traktuojami kaip materialines kultnros istorijos altinis. Modernioji kulttiros istoriografija, tirianti kasdienyb6s kultdros istorija, pla6iutu gyventoju sluoksniu gyvenimo btidus (stilius), materialines kulttiros difuzija laike, erdveje ir visuomen6je34, taip pat naudojasi inventoriais kaip vienu svarbiausiu altiniu. Inventoriai pasitelkiami analizuojant tick materialin6s kulttiros (pvz., drabuziu, amatu, darbo irankiu, namu apyvokos reikmenu) raida.35, tick intelektines kultdros faktografija36. Inventoriu medziaga taip pat naudojamasi tiriant kai kurias kultnrines ir visuomenines komunikacijos aprai kas, nors i5samiu tokiu tyrimu kol kas n6ra. Tai pasakytina tick apie komunikacijos rei5- kinio i ore, kai nagrin6jami tiesioginiai kontaktai tarp asmenu, lokaliniu Zmoniu grupiu ar net skirtingu teritoriju sociumu, tick apie vidine, nors nebtitinai ideacin?, komunikacijos dali, kreipian6ia demesi i kulttiros elementu dinamika, ju skverbimasi i ivairias viuomenines aplinkas, kas iuolaikineje etnologijoje yra apibtidinama kaip kultnrine difuzija37. Pirmuoju atveju analizuojami, tarkime, pasirinkto regiono miestie6iu tarpusavio kontaktai ar didesneje teritorijoje funkcionuojantys dkiniai ry iai. Pastarieji atsekami ne i tiesiogin6s, bet i antraeiles inventoriu teikiamos informacijos, pvz., i kaimo erdvinio i sid6stymo, miesteliu gatviu pavadinimu ar tie- -33 A. P a I i u 5 y t 6, ]647 in. Liub6ios kunstkameros inventorius, Mc#ofyrc!,1996, Nr. 2, p ; A. Z y c i fi s k i, Inwcntarz w Lubczu z 1633 r.,.4rcfocj.o#, 1983, t. LXXVI, p. 1()3-124; A. W y - c z a fi s k i, Szlacheckic inwcntarzc po5micrtnc z XVI w. jako Zr6dlo do dzicj6w kultury matcrialncj w Po\sce, KHKM, 1954, NT. 4, p. 691nd99; 3. ro. K o H bi c K H fi, HcmouHUKOBegeHue arpaprioi-1 uc.mopuu 5eAopyccuu, MHHCK, 1978, c. 44; J. J u r g i n i s, Upytes dvareliai, kyanfrofyitc, Vilnius,1967, p. 59nd5; S. S a in a I a v i 6 i u s, Vilniaus micstic6io buto atributika XVII-XVIII amziu ` altiniuose, Arc.foJtekfjzro.`` pcim!./7k/ J., 1979, t. V, p. 3-18; S. S a in a I a v i 6 i u s, Vilniaus krautuv6s ir ju atributika XVII-XVIII a., ten pat,1980, t. VI, p ; S. S a in a I a v i 6 i u s, Krosnys ir Zidiniai XVII-XVIII a. Vilniaus miestie6it! namuose, ten pat,1984, t. IX, p ; S. S a in a I a v i 6 i u s, XVII-XVIII a. Vilniaus micstic6iu butl! `sienl! puo ybos ir vidaus ap` vietimo clcmcntai, ten pat,1987, t. X, p K. R o t h, Zur Auswertung von Nachlassinventarcn, A. A. G. B!J.dr#gc# 23, Prob#fc /#vc/7fo.c`t, Wageningcn, 1980, p r u c k n c r, Die Traunstcincr Inventarien ( ) als kulturge.schichtlichc Qucllen, B ych.b`cfoc.t./clarbwca #r yo/dskzt#de, 1951, p.154,156,159; M. L i n d c, Nachlassinventarc als Qucllc volkskundlicher Sachforschung..., Mw.Tcztm w#d K4i/fz/ngc.7cfoz.cAfc, Mtinster,1978, p J. P c ` e k, Inwestycje kulturalne mieszczan praskich przed 1620 r. Stan i wyniki badafi nad inwentar.zati.sp?±_howymi i testamenta,mi, Sztuka miast i mieszczahstwa XV=XVIII w. w Europie Srodkowow.Tcfood#!.cj, Warszawa, 1990, p ; Z. K i a u p a, Kaunie6iu knygu rinkiniai XVI-XVIII a., /.f Li.efwvof b!.b/!.ofckw I.sfoHjor, Vilnius,1985, p. 5-12; I. L u k a i t 6, Salomono Ri`sinskio bibliotckos Vilniuje sara as, ten pat, p I. 8 e d n a r s k i, Dyfuzja, Sfow#!.k cf#o/ogg.czny..., p. 63nd6. 102

12 siog altinyje i vardytu daiktu kilm6s38. Antruoju atveju, lyginant inventorius, m6ginama nustatyti kulttiriniu naujoviu ne tik materialioje sferoje (drabuziu, baldu ir pan.), bet ir mentalineje (pvz., vertybiniu nuostatu, intelektines minties) istorin? difuzija39. Sis btidas LDK tyrimams sunkiai pritaikomas, nes vargiai pakankamai pririnktume vienos lokalios teritorijos vienos ri ies inventoriu, sudarytu iki XVII a. vidurio, kuriu tekstus bntu galima lyginti. Ir vis delto analizuojant kai kuriuos specifinius inventorius (pvz., knygu, ginklu ar turto inventorius testamentuose), kulthrin6s difuzijos klausimus galina ap6iuopti ir i keliu dokumentu. 1 pirmuju m6ginimu i5skirtume Rtitos Guzevi6itit6s darba, kuriame autore, tik 3 dokumentu (2 inventoriu) pagrindu nustatin6dama minimu juose drabuziu kilm?, signalizuoja europieti kojo renesanso kostiumo kulttirines difuzijos aprai kas LDK bajorijos aprangoje4. 3. BK valdu inventoriai ir instrukcijos (klasifikacija, i likimo haze) Pavyko surinkti Ziniu apie BK in. Iaikotarpio 69 inventorinio ir 132 instrukcinio pobddzio dokumentus. Didzioji dalis ju i liko i tisai, kai kuriu tik fragmentai, o dar per dvide imt kol kas nesurasta, nors buvima patvirtina archyviniai altiniai. Mokslinese LDK valdu inventoriu publikacijose yra tik keletas minimo laikotarpio Birzu-Dubingiu Radvilu dvaqu (Deliaty6iu in., Taurag6s in.) inventoriu tekstu, ta6iau n6ra n6 vieno BK valdos inventoriaus4l. Pub ikuotas 1598 in. Panemunio miestelio ir vals6iaus, XVII a. pirmojoje pus6je priklausiusiu Birzu Radviloms, inventorius jo sudarymo metu buvo Jurgio Masalskio nuosavyb6 ir neiejo i BK sud6ti42. Sudarymo aplinkyb6mis, paskirtimi, turinio struktdra, apimtimi bei informatyvumu tick inventoriai, tick instrukcijos yra labai ivairtis, tod6l ju naudojimo kulttiros istorijos tyrimams galimyb6s taip pat skirtingos r tl c k n e r, Die Traunstciner..., p G. W i e g e I in a n n, M. Z e n d e r, G. H e i I f u r t h, yo/fukw#dc. El.#c E!.H/#A"#g, Berlin, 1977, p. 65nd6,. U. M e i n e r s, R. M o h r in a n n, K. R o t h Inventare als Qucllen im Projckt Diffusion stadtisch-burgerlichcr Kultur vom 17. bis zum 20. Jahrhundert, Probczfc j.#vc#forz.eb'..., p ; R. M o h r in a n n, M6glichkciten und Grenzcn quantativer Analysen zur stadtischen Volkskultur, Ethnologia Europaea,1984, vol. Xrv,1, p R. G u z e v i 6 i ti t e, Nepublikuoti XVI amziaus Lietuvos bajoru kostiumu istorijos altiniai, L!.fw #!.a/i.c, 1996, Nr. 4, p JsfoH}.or flrckyi;fls, t. I: X17 mzi. ws Lj.cfwvas!.#vc#foH.a;., surinko K. Jablonskis, Kaunas, 1934; Lj.cfwvas j.#vc#forz.a!. jritj cl. Dokz4me#fap H.#ki.#ys, sudare K. Jablonskis ir M. Ju6as, Vilnius, 1962; Armb[, u3gabaemb[e BLIAeHCKoro Apxeorpa uueexoro KOMMtlccuero, BH^bHa, , T. IV, XXV, XXXVIII. 42 storijo`s arckyvas..., p. 49]-SOD. 103

13 1 ankstyvojo Birzu valdos laikotarpio ( in.) nei5liko n6 vieno instrukcinio pobtidzio dokumento; yra tik keletas inventoriniu tekstu: Birzu miesto ir dvaro Zem6s inventoriniai duomenys 1520 in. vasario 6 d. dvaru dalybu tarp Jurgio, Jono ir Mykolo Radvilu akte43; Birzu valdos (miesto ir dvareliu) inventoriai 1528 in. (1530 in.?) Jurgio Radvilos valdu inventoriuje44; 1542 in. (1545 in.?) Bir- Zu valdos bajoru Zemiu ir laikomu tarnybu rejestras45; 1561 in. Birzu dvaro inventorius46; 1570 in. Birzu pavieto vokie6iu bajoru -Zemioniu inventorius47; 1584 in. Papilio dvaro ir miestelio inventorius48. Cia jie nebus aptarin6jami, nes chronologi kai nesietini su nagrinejamuoju laikotarpiu. I skirtume 6 inventoriu ir 4 instrukciju 8rupes. Inventoriai. 1. Visos BK inventoriai. Tipi ky mineto laikotarpio ios grup6s inventoriu, kuriuose apra omos visos kunigaik tyst6s valdos, ju Zem6valdin6 strukttira, prievoliu sistema, ivairtis kilnojamojo ir nekilnojamojo turto objektai ir pan., yra i likusiu tik i XVII a. antrosios puses ir velesniu49. Tiesa, Saltiniuose yra uzuomina apie Birzu valdos inventoriu, sudaryta iki 1642 in., ta6iau jo buvimo vieta nezinoma5. 1 XVII a. pirmosios pus6s Zinoma tik keletas s6jos, 6in o bei kitu mokes6iu visoje BK inventoriu arba sara u (1611,1619,1631,1638,1639,1641,1650)5t. 2. Atskiru BK valdu inventoriai, paprastai sudaryti Radviloms perduodant valda naujam laikytojui arba kei6iant jos administratoriu. Sudare juos dazniausiai vyriausiasis BK pareigdnas -Birzu senidnas kartu su Radvilos dvaru revizoriais. 1 tokiu i skirtume stambiausiu BK valdu (Papilio -1606, 1610 in., Salamies6io -1603, 1628, 1640 in., Nemun6lio-Radvili kio in., Panemunio -1598, 1623 in., Sa- 43 ApxeorpadyuuecKufi c6ophuk gokymehmob, olunocjzu}uxcjz K ucmopuu CeBepo-3anagHofi Pycu, BH^LHa,1870, T. 7, c K. P i e t k i e w i c z, Najstarszy inwentarz d6br radziwillowskich z 1528 roku, Lj.fw##o-S/#v;.c Pas# #!.c#sj.cz,1985, t.i, p R. R a g a u s k i e n 6, D. K a r v e I i s, min. veik., p Biblioteka Polskiej Akademii Nauk w Krakowie, Dzial rekopis6w (tohiian -PAN), Nr. 614]. 4] Lietuvos moksly akademijos bibliotekos Rankra5eixp skyrius (tdian -MAB RS),i. 25,b.166,1.1A. 48 Extrakt z Inwentarza Xi?stwa Birzafiskiego, B /f "LT!j.as # cj.o# /I.#!.s I.sfoH./.as rcayv#s (toliau - BIvffl), f. 694, ap. 4, b. 1543,I Bi.revap dvczro fcc.smo knygos, J620-J745, pareng6 R. Firkovi6ius, V. Raudelibnas, Vilnius, 1982, p. 12. Ten pat minimas 1610 in. inventorius yra ne kunigaik tyst6s, bet Birzu miesto invcntorius Senasis kaimas (Staraja wie ). Jonas Pcnkalskis Boguslovui Radvilai. Lai kc ra o, jog Slucke tarp dokumentu turi Birzu valdos inventoriaus kopija, padaryta dar jam senitinaujant Bir- Zuose, t. y. iki 1642 in., Archiwum Gt6wny Akt Dawnych, Archiwum Radziwtltowski (tolian -AR), dz. V, Nr (11),I Li.efwvos v /stybgs!.sfoh./.o.t arc.fryv s (toliau -L14A), f. 459, ap.1, b. 55, 56; f. 716, ap. 3, b. 44; f. SA, Nr.15195, Upytes pilies teismo knyga 1650 in.,i v; BNI, f. 694, ap. 2, b. 456,I.14, 29-30; b. 457, I. 1-36v. 104

14 lo6iu in., tik titulinio lapo fragmentas52, toliau -smulkesniu dvaru ir palivarku (Cipi5kiu -1604, 1638 in., Ageni5kio in., Pabirz6s in., Astravos in.)53, galop kaimu (Talkenu in.)54 ir nedideliu dvareliu (G. Lopacinskio keliu valaku dvarelio prie Birzu 1589 in. ar Silagal6s palivarko prie Nemun6- iio)55 inventorius. 3. Miesto ir miesteliu inventoriai. BK miesteliu inventoriai buvo tiesiog itraukiami i atitinkamos valdos inventorius, o Birzu miesto - sudarineti dar ir atskirai Jdauu:eun tr nya] alraendtfrn ±SnL :±P6Tsf 32M::t:Li:z:nvoer::::±cuL;oEagLlgLsftoatfe:uo;earl::jg opa Vba:: iuo metu nezinomas 1560 in. Birzu miesto inventorius i likusiuju pamin6tume 1610 ir 1650 in. miesto inventoriu fragmentus58. Publikuotas 1581 in. Salo6iu miestelenu, nukent6jusiu nuo gaisro, inventorius neitrauktas i ia altiniu grupe, nes tuo metu Salo6iai dar nepriklaus6 Birzu Radviloms XVII a. I pus6s Radviloms pavaldziu BK bajoru - Zemioniu inventoriai. Tai Zemioniu laikomu Zem6s valdu, ju privilegiju, pasto ir karin6s tarnybos prievoliu surasymai. Ju surasta esi6o. 5. BK valdu ir atskiru dvaru pajamu, i 1aidu, uredininku jurgeltu sarasai, taip pat galimi vadinti inventoriais. Tai bene gausiausia inventorinio pobtidzio Saltiniu grupe, nes tokie tikin6s apyskaitos dokumentai kiekviename dvare, daznai ir palivarkuose buvo kasmet sudarin6jami. Pavyzdziui, in. Salamies6io, , 1620 in. Birzu, Salo6iu, Parovejos (Radvilu Uznerio valdu inventoriuose), 1648,1654 in. Birzu valdos inventoriai6]. 6. Birzu pilies arsenalo (cekhauzo) in. inventoriai. Nagrin6jami ir XVII a. 11 puses inventoriai, nes nemaza dali ginkluot6s to meto arsenaluose suda- 52,4R, dz. XXV, Nr. 3231, 3232, 2748, 3963, 3964, 3505, 3206, 3207; Lbtz4, f. 716, ap. 3, b.16. Be to, 5altiniai nurodo buvus 1580, 1600, 1601 in. Salamies6io, 1608, 1625, 1644 in. Papilio, 1648 in. N. Radvili kio, 1625, 1639 in. Birzu valdu. invcntorius, AR, dz. XXVI, BK reikalai (Sprawy Xicstwa Birzafiskiego) -Radvilu valdu XV-XVII a. dokumentu rejestrai; M4B RS, f. 25, b. 167,I , 64; E. L a u c e v i 6 i u a, Pap!.crz.w L!.c/wvo/.c XJ;-XJ7JJ ci., Vilnius, 1967, p R, dz. XXV, Nr. 536, 537, 2834; Ll/Z4, f. 716, ap. 3, b. 21; ^448 RS, f. 31, b A4AB jts, f. 25, b. 167,I Ajcmb[, Li3gaBaeMbie BH^I,Hroc, 1887, T. XIV, c ; BIVJL4, f. 694, ap. 4, b ,I Antai 1612 in. Salamies6io miestelio inventoriu sudar6 Radvilos klientas Kristupas Skulimovskis, Alanta. K. Skulimovskis Radvilai,,4J{, dz. V, t. 360, Nr Inwcntarz miasta Birz po rusku napisany i przez Tokofiskiego podpisany, sk6rkq oszyty, LLTL4, f. 716, ap. 3, b.1431,i ^448 J{S, f.148, b. 3, ; LprTL4, f. SA, Nr.11559, Upyt6s pilics tcismo knyga,1650 in.,i v. 59 AKmb[, u3gabaembie..., 1899, T. 26, C ^448 Jig, f. 25, b.166,i. 5-16; LyfA, f. 716, ap. 3, b PL4IV, Nr. 4335; n44b Jig, f.148, b. 3; f. 256, b

15 re XVI a. pabaigos ir XVII a. I puses artilerijos pavyzdziai. Iki iol Zinoma 12 Birzu pilies arsenalo inventoriu62, kuriu du (1619 ir 1686 in.) publikuoti63. Pavyko rasti 1622 metu pilies arsenalo karin6s amunicijos i laidu rejestra, igalinanti spr?sti apie Birzu cekhauzo sud6ti Livonijos karo metais64. Be to, altiniai informuoja apie 1629 ir 1632 in. Birzu pilyje greta kitu dokumentu saugota patranku inventoriu, atspindinti cekhauzo sudeti iki in. vedu okupacijos ir po jos65. Tai vieninteliai daiktu inventoriu tipo altiniai BK. Nors i5liko nemaza Birzu-Dubingiu Radvilu dvaro turto izdiniu ir pan. inventoriu, ta5iau visi jie sudaryti ne Birfuose (Gdanske, Liub6eje, Slucke, Vilniuje, Torun6je, Karaliau6iuje, Kojdanove ir kt.)66. Neai ku, kodel nei liko n6 vieno Birzu pilies ar Papilio dvaro - pagrindiniu Radvilu rezidenciju turto inventoriaus. Saltiniai rodo, kad Birzu pilies rtimuose Radvilos tur6jo izdine67, be to, atskiri pilies (fortifikaciniu irengimu, rdmu kambariu ir juose esan6iu daiktu) inventoriai tikrai buvo sudarin6jami68. Instrukcijos in. punktais ra ytos Birzu miestui Radvilu instrukcijos, adresuotos vaitui, magistratui ir visiems miesto pilie6iams (6; 3 i ju publikuotos)69. S. Pinkus klaidingai vadina instrukcija 1589 in. geguz6s 1 d. Radvilos Perkdno privile8ija miestui in. instrukeijos (\enk. - instrukcja, pamie6, informatia, memorial, pzt#cf, posf #ow!.c#!.c) valdu pareigtinams.1 viso 35, trys publikuotos7]. Jos apima nuostatinius Radvilu ra tus BK valdu uredininkams, Uznerio valdu komplekso centriniams uredininkams, administruojantiems atskirus BK regionus, bei laikinai sam- 62 4R, dz. XXVI, Nr.19, 53, 54, 56, 72, 75; dz. IV a., ks.1b,i. 30v; ENZ4, f. 694, ap. 2, b. 456,I.11-14v S v c r e i k a i t 6, E. G u d a v i 6 i u s, 1686 metu Birzu pilies arscnalo invcntorius, L!.c/wvo.7 I..7fon}.os mefrcz Yfi..T, J979 mcf4%., Vilnius,1981, p ; H. W i s n c r, Wojsko litewskic I polowy XVII wiekn, Studia i materialy do historii wojskowo ci, 1978, cz. TIE, t. XX1, p Regestr spisania proch6w, ol6w i innych rzeczy..., BIV44, f. 694, ap. 2, b. 456,I v. 65 Inwentarz armaty jaka przedtym byla w zamku birzafiskim y jaka teraz jest po recuperowaniu od szwcd6w, BIvt4 f. 694, ap. 4, b. 5792,I. 58, ,4R, dz. XXVI Alanta. K. Patrikoskis Kristupui 11 Radvilai, AR, dz. V, t. 257, Nr Zamek, kt6rego inwentarz jest osobliwy spisany jako many budowania fortec?, palace, pokoia y wsaystkie przynalezno ci..., 1638 in. Birzu valdos inventorius, Llq4, f. 716, ap. 3, b. 44,I. 2; Inwentarz spisania armaty i inszych rzecay w zamku birzafiskim bedqeych, BIVZ4, f. 694, ap. 4, b. 5902,I. 43. co E. I y s zk.\ e w.i c z, Birze. Rzut oka na przeszlos6 miasta, zamku i ordynacji, St.-PeteTsbulg, 1869, p ; J#sfrztkci/.or/code/!.#!.z..., p.18-19; M4B fas, f. 25, b.167,i ; Lietuvos nacionalinio muziejaus rankra 6iu saugykla (toliau -LNM), R. 4005,I. 24; LJ+ul, f. 716, ap. 3, b. 12. Saltiniai mini buvus 1626 in. instrukcija miestui, LJVM, R S. P i n k u S BirzaL Li.cfwiJorp!./ys, Vilnius,1971, p " Iustrukcijos feodaliniu..., p. 3-]., MAB RS, i.148, b. 3,1.12., AR, dz. X1, Nt. 37, \ , ;,4R, dz. IV a., ks. 1b; BIVZ4, f. 694, ap. 4, b. 17,I. 3940; b. 6. UZ malonu leidima pasinaudoti pastarojoje byloje esan6iu 1615,1631 in. instrukciju nuora ais nuo irdziai dekoju dr. Z!.gmclHfwi. K;.c[wpci

16 dytiems klientams. Skirtingai nei instrukcijos Birzu miestui ir inventoriai, ios instrukcijos buvo adresuojamos tik vienam ar keletui inoniu ir nebuvo vie5ai platinamos in. Radvilu lai kai Birzu miesto ir kunigaik tyst6s ur6dininkams, taip pat atskiriems klientams, esantys grieztai dispozicinio pobtidzio. Nepaisant epistolin6s formos, salygi kai ju`os galima vadinti instrukcijomis. Dokumento normatyvumas, t. y. jo turinio ivykdymo privalomumas, yra bene pagrindinis kriterijus nustatant riba, skirian6ia priva6ia (asmenine) korespondencija nuo instrukcin6s. Tokiu lai ku-instrukciju pavyko suregistruoti 8672, nors, be abejo, priva6ioje Radvilu korespondencijoje, kuri gama i bla kyta, ju tur6tu bdti nepalyginti daugiau. Ne vienas tokio pobtidzio dokumentas nera publikuotas in. Birzu miestie6iu fztp/i.kos, arba pra ymai Radviloms (lot. sztpp/i.cz.win - maldavimas, nuolankus pra ymas). i dokumentu grup6, beveik visi kai netyrin6ta istoriografijoje, tarn tikrais sumetimais gali bdti priskirta aplinkai, kurioje funkcionavo instrukcijos. Pirma, supliku teksto strukttira identi ka instrukcijoms, t. y. jos sura ytos punktais ir turi konkretu adresata. Antra, suplikos kartais btidavo sudarinejamos kaip kontrinstrukcijos -atsakymai i Radvilu instrukcijas Birzu miestui. Be to, Sis specifinis 5altinis yra vienintelis tarp inventorinio-instrukcinio pobtidzio dokumentu, sudarytas ne vir aus", bet apa6ios" iniciatyva. Ypatinga mokslin? verte suplikos igyja prisiminus, kad turime labai nedaug aptariamosios epochos tekstu, priskiriamu Zemutiniu sluoksniu (valstie6iu, miestel6nu ir miest`ie6iu) autorystei. Birzu miestie6iu suplikos bene autenti kiausiai atskleidzia vidutinio magdeburginio miesto pilie6iu mentaliteta, ju santykius su savo patronais, miestieti ka reakcija i pastaruju kultdrines ir dkines programas BK, kontaktus su specifine miesto gyventoju terpe -vokie6iais ir dydais in. (?) tokios suplikos kopija i5likusi Birzu pilies ir miesto dokumentu nuora u knygoje. Dar dvieju (1636, 1645 in.) turini galima nustatyti pagal Radvilos lai kus ir instrukcijas. Be to, istoriografijoje minimos 1651,1653 in. suplikos, esan6ios Baltarusijos nacionaliniame istorijos ar- Chyve BK inventoriai ir instrukcijos - komunikacijos istorijos altinis Birzu kunigaik tyste - priva6ia Birzu-Dubingiu akos Radvilu valda (Radvilu nuosavyb6 nuo XV a. antrosios pus6s; kunigaik tyste -nuo 1547 in.), viena pagrindiniu 5ios gimin6s latifundiju (greta Slucko, Dubingiu ir Kopyliaus kunigaik tys6iu), 72 PidIV, Nr. 6158; ^Z4B RS, f. 31, b.1208,1209; f.148, b. 3,I ; LI/Z4, f. 716, ap. 3, b. 3,I. 5v, 6, 20;.4R, dz. IV a, ks.1b; dz. XXIX, Nr. 71; LIVM, R. 4005,I. 4, M4B RS, f. 25, b. 167, I ; LIVM, R. 4005, I. 9v-10, 15; A. H. r p H H K e a H q, Coquaj\bHafl 6opb6a ropoxah Be^opyccuu XVI-XVIII 88., M:HHCK,1979, c. 4]. 107

17 XVI a. pabaigoje - XVII a. viduryje sudare teritori kai vientisas Siaures Lietuvoje Zemiu kompleksas, iej?s i Upytes ir Ukmerg6s pavietu sudeti. Valdoje buvo 1 magdeburginis miestas, 4 miesteliai, apie ivairaus dydzio (nuo 2 iki 106 valaku) dvareliu-palivarku ir kaimu74. Socialine kunigaik tyst6s strukttira buvo gana ivairi: 1okalin? valdos visuomen? sudar6 didikai Radvilos, bajorai (Zemionys, Radvilu dvari kiai ir karininkai), miestie6iai, miestelenai, evangeliku reformatu ir evangeliku liuteronu dvasininkai, valstie6iai. BK visuomene buvo nevienalyt6 etniniu pozidriu: nemaza Birzu miesto ir kunigaik tyst6s miesteliu gyventoju dali sudare dydai, Livonijos bei Kur5o vokie6iai. Taap Radvilu karininku ir klientu buvo anglu, airiu, kotu, lenku, olandu, taap bajoru-zemioniu buvo gausu totoriu, vokie6iu, o taap lietuviu valstie6iu pasitaikydavo latviu. KunigaiREtystes gyventoju kasdienyb6, nepaisant jos privataus (pagal teisin? priklausomybe) ir agrarinio (pagal Zemes tikio vyravima jos ekonomikoje) pobddzio, nebuvo pernelyg izoliuota tick valdos viduje, tick santykiuose su aplinkiniais kra tais, kick apskritai feodalines visuomen6s gyvensena imanoma vadinti neuzdara. Tai teigti leidzia BK visuomenes komunikacijos tyrimai. Birzu kunigaik5tysteje komunikacija, bndama integrali ios lokalin6s visuomen6s kasdienio ir nekasdienio gyvenimo dalis, gali bbti nagrinejama pa6mus skirtingas jo sferas -ekonomine, socialin?, kultdrine, i dalies net politine ir etnine. Aptariant BK inventoriu ir instrukciju naudojima komunikacijos tyrimams, dera i kart nusakyti iu altiniu ribotumo aspektus. Pirmiausia jie nepateikia beveik jokiu duomenu apie tokius komunikacijos kanalus kaip keliones ir korespondencija. RIta vertus, del savo normatyvinio pobtidzio inventoriai ir instrukcijos retai apibtidina komunikacija intensyvinan6ius ry5kesnius poky6iu katalizatorius, kuriuos paprastai sukelia reiksmingos nekasdienio visuomen6s gyvenimo permainos (pvz., karas, nederliai, stichines nelaimes: maras ir gaisrai, gal i skyrus Birzu pilies statyba ir restauracija). Ir vis delto, interpretuojant ivairiu inventoriu ir instrukciju tekstus, i ry k6ja nemazai kitu komunikacijos sri6iu. Komunikacijos paie5kas iuose tekstuose suskirstytume i tris problemines kryptis: 1) Birzu valdos vidin6 komunikacija regioniniu aspektu (centru ir periferijos funkciju bei ry iu apibddinimas); 2) valdos vidin6 komunikacija socioantropologiniu aspektu (ry5iai tarp skirtingu BK visuomen6s grupiu); 3) valdos i orine komunikacija teritoriniu aspektu (kunigaik tystes kontaktai su ja supan6iu pasauliu). Cia aptartus BK inventorius ir instrukcijas analizuotume dviem bddais. Pirmuoju - Zvelgdami i iu tekstu normatyvin? funkcija, t. y. traktuodami juos kaip tarn tikra to meto komunikacijos priemon?. Antruoju - laikydami 5iuos dokumentus komunikacijos istorijos altiniais del ju turinio teikiamos informacijos. Dvaru inventoriu, kaip komunikacijos lokalineje visuomen6je priemon6s, fukcija atspindi ju sudarymas ir paskirtis. Sia prasme svarbios inventoriaus sudarymo ap- 74 R. R a g a u s k i e n e, D. K a r v c I i S min. veik., p

18 linkybes75. Dazniausiai inventoriai buvo ra omi nuomojant, uzstatant valdas arba perduodant jas naujam laikytojui76. Inventoriu sudarymo motyvai ir impulsai atspindi bent keliu skirtingu interesu grupiu (valdos savininkas, laikytojas, valstie6iai, miestelenai), suinteresuotu inventoriaus turiniu, kontaktus, kuriuos vadintume ekonomin6s-teisin6s priklausomyb6s ry iais. Ai5ku, priklausomyb6s kryptis (valstie- 6iu pavalduma bajorams, o iu pavalduma Radviloms) lemdavo komunikacijos dalyviu visuomenin6 pozicija77. Inventoriai buvo 5iuos ry ius reglamentuojantys dokumentai. Pirma, ry iai tarp bajoru ir valstie6iu, arba tarp dvaro ir kaimo. Nors bajoru gyvenimo horizontai buvo dymiai platesni, ta6iau inventoriu sudarymo aplinkyb6s, t. y. teksto sura ymas dvare, valstie6iu parodymu vaidmuo78 (nors ir ne jie buvo inventoriaus iniciatoriai), valstieti5kojo elemento vyravimas tekste tarp kitu socialiniu grupiu rode, jog lokalin6je visuomen6je bajorus su valstie6iais siejo kaimiskas gyvenimo stilius, o dvaras valstie6iui nebuvo tolima abstrakcija. Inventorius galime nagrineti kaip keliafazio komunikacinio proceso, atsispindin6io teksto sudaryme, pavyzdi priklausomai nuo to, kick skirtingo i silavinimo asmenu (kalban6iu, t. y. suteikian6iu informacija, ir ra an6iu) dalyvavo juos kuriant79. Valstie6iai ne tik suteikdavo dali tlkin6s informacijos, bet ir patys Zinojo inventoriu turini8. Antra, inventoriai, ypa6 ju tituliniai tekstai informuoja apie valdinius ry ius tarp didiku Radvilu ir bajoru, kuriuos ivardytume kaip institucin? komunikacija8t. Cia susiduriame su Bir- Zu Radvilu dvaro administracines sistemos ypatumais. Patys Radvilos Zemevaldin6- je ir dkin6je sferose komunikavo su BK bajorais ne tiesiogiai, bet per tarpininkus, savo klientus - auk 6iausia BK pareigdna Birzu senidna arba Uznerio valdu, kurioms priklause kunigaik tyst6, uredininkus. Bdtent ie tarpininkai sudarydavo visus BK valdu inventorius, per juos periferijos bajorus pirmiausia pasiekdavo BK savininko nurodymai. Galop inventorius galima tirti komunikacin6s technikos kontekste, priskiriant juos vienai i5 informacijos perdavimo to meto visuomen6je prie- 7S A. P o i p.\ c ch, Pulapka. oczy"i.lstoscti, Posmiertne spi\ry ruchomo` ci szlachty wielkt]polskiej z XVII wieku, Wz\rszzNIz\,1992, p Mgr. L i p i fi s k a, Dziejc d6br radziwillowskich, 1973, 4R, Inwentarz dz. XXIX, p. 5-12; S. K u t I z e b al, Historia Zr6det dawnego prawtl polskiego, Lw6w etc.,192,5, t.1, p L. K o I p o I o w i c z, Osobowos6 i komunikacja w spaleczehstwie transformacji, `NaLlsza;w`a., 1996, p `N.Ku1a,Problernyimetodyhistoriigospodarczej,WE[Isz;awe,1993,p.12,6. 79 H. W i S n i e w s k a, Lubelskie zeznania sadowe z XVII wieku jako przyklad dwufazowcgo procesu komunikalcji, Studia z fillologii polskiej i slowiahskiej, Wz+rszzNIaL,1983, t. 21, p Birzai. K. Patrikoskis Radvilai. Ra o, jog apie i siusta Birzu palivarku vasarojaus s6- jos inventoril!,,... Zino vaitai, tijtinai ir visi valstie6iai oddcz»z.)",.4j3, dz. V, t. 257, Nr t N. 8 u I s t, Normative Texte als Quclle zur Kommunikationsstruktur zwischen stadtischcn und territorialen Obrigkeiten im spaten Mittelaltcr und in der frtihen Neuzcit, Kommzt#!.kczfz.oH zt#c/.4//f g..., p

19 moniu82. Siuo atveju svarbi ne inventoriaus normatyvin6 dalis, bet jo turinys. Inventoriaus savininkui buvo svarbu tureti tikslius jame ulfiksuoto turto, pavaldiniu ir ju prievoliu duomenis. D6l ios priezasties inventoriai buvo sudarin6jami keliais identi kais egzemplioriais: dazniausiai dviem, o Radvilu dvaruose netgi trimis. Dvaru inventoriu duomenis Birzu Radvilos stengesi reguliariai atnaujinti ir patikslinti. Taigi inventoriai palaike tikini-informacini ry i tarp Radvilos ir jo pavaldiniu, realizuojama per didiko klientus in. Kristupo 11 Radvilos instrukcijoje visu jo valdu pareigtlnams pasakyta:,,... Kiekvienos valdos inventorius, sara us ir nuostatus teisingai (fideliter) suradyti ir su savo bei uredininko para ais viena egzemplioriu atiduoti i izdine, antra pasilikti sau, tre6ia atiduoti uredininkui. Kasmet juos atnaujinti, kad btitu Zinoma, ko padaugejo ir ko sumazejo..."83 Inventoriu informacija Radvila turedavo pasiekti nepaisant jokiu i5oriniu kliti6iu: karo meto ar dideliu atstumu in. i karines stovyklos Kristupas 11 Radvila ra o klientui, kad Sis kuo grei6iau ( dniem i noca") atsiustu jam i Birfus 6in5o inventorius ir pana ius dokumentus in. net i5 Mogiliovo Radvila gra- EI Zina Birzu sienitinui BK Salamies6io valdos Cipi kiu palivarko inventoriu, kad tas ji patikslintu ir papildytu85. Btidinga, kad tiksliausios ir svarbiausios informacijos apie dkine dvaru situacija Radvila atrasdavo ne reguliarioje jam adresuotoje BK ur6dininku korespondencijoje, bet s6jos ir derliaus inventoriuose86. Analizuojant ry iu, funkcionavusiu BK visuomen6je, kryptis, pavidalus ir ju kuriamus rezultatus, nemazai duomenu randama inventoriu ir instrukciju turinyje. Remiantis ia medziaga, kai kurias komunikacijos sritis galima atskleisti i samiai, o kai kurias tik fiksuoti kaip galimybe. Aptariamosios altiniu grupes bene vienintel6s pla6iau kalba apie kunigaik5tyst6s tylin6iosios daugumos" - valstie6iu gyvensenos komunikatyvuma bei jo ribas. Pirmiausia tai pasakytina apie valstietijos teritorini mobiluma (kilnojimasi), kuri skatino tick ju prievol6s dvarui, fiksuojamos inventoriuose, tick neprievoline kasdienyb6. Apie pastaraja galima spresti i netiesioginiu 5altiniu ufuominu. Tiriant BK dvaru inventoriuose esan6ias valstie6iu pavardes, kuriu dalis yra neabejotinai 82 J. L a s o n, Komunikacja cry transport?, / ayk Po/ski., 1995, Nr. 4-5, p Kristupo 11 Radvilos tikine instrukcija tarnams, jam i vykstant i Livonija,4R, dz. XI, Nr. 37,I karin6 stovykla prie Birzu (?), Kristupas 11 Radvila Samueliui Vieli6kai, 4R, dz. IV, kop Mogiliovas. Kristupas 11 Radvila Jonui Penkalskiui,,4J{, dz. IV a, ks.1 b,i. 69. Pana iai Uznerio valdovu revizorius M. Piuro tur6jo atsiusti Radvilai viena naujai sudaryto Naujamies6io (Upytes pav.) valdos inventoriaus kopija net i Deliaty6ius Dcliaty6iai. Radvila Mykolui Piuro, AR, dz. IV, kop Po Birzai. Patrikoskis Radvilai. Ra5o, jog apie derlingumo lygi vietin6sc valdosc supras i gautu inventoriu:,,... w maj?tnosciach swych <...> urodzaje s tych regcstr6w zrozumie6 bedziesz raczyl", AR, dz. V, t. 257, Nr

20 voki kos ir latvi kos kilmes, bei ju teritorini paplitima, galima formuluoti XVII a. pirmosios puses Siaures Lietuvos valstie6iu tikiniu ir kulttiriniu rysiu su Kur5o ir Livonijos valstie6iais galimybe, meginti nustatyti intensyviausius ju arealus. Be to, Radvilu instrukcijose pasitaiko punktu, kalban5iu apie BK valstie6iu savavali ka k6- limasi i Birzu miesta. Tai praple6ia tradicini komunikacijos tarp miesto ir kaimo, pagristos lokalines rinkos ry iais87, suvokima, nes Cia jau susiduriame su kaimo atstovu bandymais pl6sti kaimi5kojo pasaulio horizontus, kei6iant ne tik gyvenamaja vieta, bet ir gyvenimo stiliu. Antai 1636 in. Kristupas 11 Radvila isako Birzu magistratui i vals6iaus atsik6lusius valstie6ius, kurie n6ra naudingi miestui, perkelti i i - tu5tejusias apylinkes. Vaitas ipareigojamas pad6ti valstie6iams pasistatyti sodybinius pastatus, net laikinai atleidziant juos nuo prievoliu88. Kalbant apie neprievoline valstie6iu dinamika, svarbtis yra inventoriu pateikiami faktai apie ju kilnojimasi, susijusi ne su kasdieniu, agrarineje orbitoje besisukan6iu gyvenimu, bet su nekasdieniais atvejais, pvz., su karu ar vedybomis taxp skirtingu regiong atstovu. Antai 1638 in. Salarz mies6io valdos Cipi kiu inventoriuje 5alia io palivarko kaimus palikusiu valstie6iu pavardziu padymimos ju pasitraukimo priezastys - ivedu okupacijos metu pasitraukimas i neokupuota Vabalninko vals6iu; apsigyvenimas Kupi5kio, Vabalninko vals- 6iuose, taip pat kituose Salamies6io valdos kaimuose, vedus tu kra tu valstietes89. Ypatinga reik5m? nustatant valstie6iu dalyvavimo bendroje BK visuomen6s komunikacijoje vieta teiktume transportines baudziavin6s valstie6iu prievoles, nuo XVI a. pabaigos ira omos i inventorius, t. y. pasto6iu, tyrimams9. Pagal 5ia dinami5kiausia prievol? valstie6iai privalejo savo asmenimis, arkliais ir vezimais tenkinti Radvilu dvaro poreikius (gabenti mediena, prekes, statybines medziagas, maisto produktus, net knygas!). Laikas, praleistas pastotese, nebtidavo labai ilgas (nors priklausomai nuo atstumo gal6jo btiti iki ir daugiau dienu per metus). Ta6iau svarbiausia tai, kad pastot6s figtiruoja beveik visu palivarku ir kaimu prievoliu sara- uose (buvo skai6iuojamos nuo kiekvieno valako). Vadinasi, i nuolatini, gana reguliaru (2-4 kartai per metus) judejima ne tik BK teritorijos viduje, bet ir uz jos ribu, buvo itraukta didzioji dalis valstietijos. Istoriografija 5io regiono valstie6iu pasto6iu komunikacinio krdvio nepastebi, i keliamas tik tikinis ju, kaip valstie6iu prekybos" elemento, vaidmuo9].1 BK dvaru inventoriu matyti, kad XVII a. kasmet valstie6iu 87 T. L a I i k, Funkcje miast i miasteczek w Polsce p6zniejszego Sredniowiecza, ]R;:F7:KAY, 1975, z. 4, p. 551, Birzai. Instrukcija Birzu miestui, M4B RS, f. 25, b.167,i ,4ji, dz. XXV, Nr. 537,I Z. I v i n s k i s, Pirkliai Didziojoj Lietuvos Kunigaik tijoj, Lj.cfzjvj.# c#cj.k/apcdjj, Boston,1961, t. 23, p. 43; S. R u s s o c k i, M. K a in I e r, Podwody, EfJGP, t. 2, p \ V. K I y Z e v i 6.i u a, Lietuvos privilegijuoti miestat XVII a. autroji pus6 -XVIII a., Vhiins.1981, p. 34; 8. A o p o in e H K o, HHBeHTapH ^HTBH XVII 8. (pel eh3hh), JfcmopHjI CCCP, 1963/6, c ; 8. A o p o Ill e H K o, HpoTOKo^I]I phxckoro ToproBoro cyaa KaK HCToqHIIK pr ieei

21 LTl minios arkliu traukiamais vezimais ivairiomis kryptimis vykdavo toli uz savo kaimu ribu i stambesnius LDK miestus (Vilniu, Kauna, Kedainius) ir pagrindini Livonijos uosta - Ryga. D61 5altiniu stokos galima tik numanyti, kick keliaujan6iu valstie6iu mentaliteta, ju kasdienes buities ir ekonomin6s kulthros pavidala keite 5ios kelion6s. Kadangi didziausia pasto6iu banga gravitavo i Ryga, deretu rdpestingai i5tirti, ar keliu i BK i Ryga zonose galima pastebeti kokia nors tu kelioniu kulttirine itaka, pvz., lat- Viu ir lietuviu liaudies dainoms, pasakoms, pasakojimams ir legendoms92. Lietuviu istoriografijoje jau bdta sekmingu meginimu atskleisti Livonijos regiono itaka LDK ekonominiam gyvenimui. Antanas Tyla studijoje apie to meto politinius ir dkinius Lietuvos ir Livonijos santykius detaliai dokumentavo Rygos svarba y,v, ;asu;ess]uls ::ur:#igj3irp:;:#u#[: 5# t;1;)ryb e i :ts :kboa ::u ::sv±]: eu6i k:[c:: jos mozaika, nes ju dinamika, be to, fiksuoja Lietuvos pirkliu kulttiriniu kontaktu su :::: Pn:irduaigraj Z=::sn:'ej gtwreyzgd a%omsuagiseajiea:rns ±a#:::: : j:: 4:nv::s::e %hi;eat:j::: 6iu analiz6 taip pat padeda spresti komunikacijos tyrimams svarbia centro ir periferijos problema. Keliones adresatas paprastai btidavo ne tik ekonomi kai prana5esnis, bet ir nepalyginti dinami5kesnis komunikacinis mazgas, todel pasidymejo stipresne kultdrine trauka ir itaka nei periferiniai ta kai, kuriu komunikacinis paj6gumas buvo ribotas. Pasto6iu kryptims geografinis artumas nebuvo svarbiausias. D61 to, pavyzdziui, ivairiu BK valdu komunikacija per pastotes buvo daug intensyvesne su Livonijos miestais Ryga, Bauske, Mintauja, kunigaik tystei tolimais Vilniumi, Slonimu, Liub6e, Mogiliovu, Zabludovu, Slucku, nei su kaimyniniais Pasvaliu ar Kupi kiu. Svarbus elementas, uztikrines ne tik pasto6iu, bet ir apskritai bet kokio Zmoniu judejimo BK teritorijoje galimybe, buvo sausumos keliai. Sutinkant, kad kulttlrin6s informacijos perdavimas ir kulttiros elementu plitimas reikalauja tarn tikru komunikacijos priemoniu95, o pastarosios kartu su gamtinemis salygomis ir techninio i sivystymo lygiu atspindi aplinka96, kurioje gyvenan6iu Zmoniu tarpusavio ry ius tiriame, kelia laikytume viena svarbiausiu techniniu komunikacijos salygu ir priemoniu97, H3ytleHHH 3KOHOMHHecKHx cbjl3eri ph" c pycckhmh, 6e^OpyccKHMH H ^IITOBCKHMH 3eM,mabH 8 XVII 8., 3KOHOMUHecKL[e cbjz3u JTpu6cLunuJ(u c Poccueti, PHra, 1968, c. 144; 8. A o p o in e H - K o, ToproB,M H KylleqecTBo PH" 8 XVII BeKe, PHra,1985, c , 84, 87; L!.cfwvos 7lsj{ ;.sfor3./.a, Vilnius, 1957, t. I, p. 189, V. P a v u I a n s, Hauptverkchrswcge und Richtungen der Kulturverbindungcn in Lettland vom 10. bis z;urn 17. ]a.hihandert, Colloquium Balticum Ethnographicum. Wege und Teilnehmer ethnisch-kultureller Kontakte in der Ostseeregion, Rfgzi,1993, p A. I y I a, Lietuva ir Livonija XVI a. pabaigoje-xvii a. pradzioje, Vr+n.ms,1986, p J. M c i I a n i e n 6, Lictuvos koklin6s krosnys ir kokliu gamyba XIV-XVII a. I pus6je, IVw() gof!.ko,``!.kj. romc!#f!.zmo, Vilnius,1992, p. 45. `" G. P. M u r d o c k, Kulttiros prigimtis, Kw/ft2rob` prz.gr.mfj.lt, Vilnius,1993, p A. I y p e a H t, J4cmopuuec.Kudi chhlne3 u,,urjtoaa AHHa;log", MocKBa, 1993, c A. K I o s k o w s k a, Sac./.o/ogi.a kw/fwry, Warszawa, 1981, p

22 padejusiu konkre6ios visuomen6s kultdriniams ry5iams klostytis. BK keliais naudojosi visi - nuo valstie6io iki Radvilos. Ai kinantis keliu vieta lokalines visuomen6s gyvenime, inventoriai ir instrukcijos teikia medziagos dviem aspektais. Pirma, is BK inventoriu galima suvokti to meto didesniu vie keliu ir smulkesniu keliu tinkla, Zinant pasto6iu kryptis, keliu tinklas igalina atsekti ju marsrutus. Nesant XVI-XVII vietoviu, taip pat kartografiniu vaizdu, kuriuose bntu padym6ti keliai, bene vienintelis ju identifikavimo 5altinis yra inventoriai. Antra, instrukcijose atrandame duomenu, nedviprasmi kai bylojan6iu apie BK elito pozitiri i komunikacinius valdos objektus - kelius ir tiltus, pasirei kusi nuolatiniu Radvilu rdpes6iu pastaruju prie- Zidra. Ja Radvilos pavesdavo valdu, kuriose bddavo tie objektai, valdytojams arba laikytojams. Antai 1610 in. Kristupas 11 Radvila isako Birzu ir Salamies6io ur6dininkams bei BK Zemionims Dombskiams taisyti kelius, perkelas ir tiltus jiems priklausan6iose Zem6se, kuriose eina pagrindine komunikacin6 arterija Vilniaus- Rygos vie kelis98. Pana5iu nurodymu instrukcijose yra nemazai. Bene svarbiausios tiesiogines komunikacijos (susitikimu) vietos didziajai daliai BK gyventoju buvo bazny6ia ir kar6ema. Aptariamieji 5altiniai mazai kalba apie protestanti kas bazny6ias Birzu valdoje, gerokai daugiau - apie kar6emas. Pastarosios pirmiausia buvo valstie6iu kultdros ir komunikacijos centras, nes valstietis buvo pagrindinis ju klientas. Be to, per kar6emas valstie6iai buvo itraukti i platesniu kulttlriniu mainu orbita: Cia jie susidurdavo su pirkliais, bajorais bei iaip keliaunin. kais99. Kar6emos taip pat buvo savoti kas ry io mazgas tarp dvaro ir kaimo. Tai buvo nebe ekonomine priklausomybe, bet informacijos apytaka ir laisvalaikio leidimas. Analogi ka kultnrinio tarpininko vaidmeni kar6emos vaidino ir BK mieste- 1iuose. Inventoriuose randame kar6emu i or6s apra5ymu. Juose nurodomas kar6emu skai6ius, rti ys, taip pat mokes6iai uz ju laikyma, instrukcijose - kar6emu eksploatavimo tvarka Radvilu dkines politikos aplinkojet. Kadangi ne kiekviename kaime, kaip rodo BK inventoriai, bddavo kar6ema, tai, lokalizavus pasirinktos valdos kar6emas ir sudarius ju tinklo plana, salygi kai imanoma modeliuoti intensyviausius komunikacine prasme periferijos ta5kus. Svarbu vaidmeni kultdrineje komunikacijoje vaidina socialiniai-ekonominiai kontaktait L. Kultdros istorija, nagrinejanti komunikacijos aspektus, neneigia ekonominiu strukttiru ir socialiniu hierarchiju, be to, nelaiko ju uzdaromis, nepriklau Vyzuonos. Kr. Radvila Stanislovui ir Kristupui Dombskiams, /'AIV, Nr. 6158,I. 4; Vyzuonos. Instrukcija Birzu ur6dininkui Konradui Patrikoskiui ir Salamics6io ur6dininkui Mykolui Piuro, A44B RS, f. 31, b M. 8 o g u c k a, Polska kultura rcnesansowa, Prod/cmy,1991, Nr.11-12, p.14; M. S z c z c - p a n i a k, Kclnc.zmci, wj.cs`, c/w6r, Warszawa,1997, p. 98. lot) Z. K i a u p a, Kar6cma prie kar6cmos. XL7 4i. VCH.zdc#.. R!twcz/cfj`. B/#J.vybg. K4f/f[7rct, Vilnius, 1989, p. 9., Instrukcijo.s feodaliniu..., p.19. \ \ a. `N.i e g c I in a, n n. Theoretische Konzepte der europdischen Ethnologiv, Mirnstcl, +991, p.1\8. 113

23 somomis nuo Zmoniu valios ir tarpusavio ry5iul 2. Kitaip tariant, kontaktu tarp Zmoniu atspindziu dera ie5koti ekonominiame ir socialiniame laukuose, materialin6je kulttiros tvarkoje - materialiniuose visuomenes veiklos rezultatuose] 3. Zvelgdami i Birzu Radvilu dvara teigtume, jog ekonominio jo mobilumo skatinimas buvo vienas pagrindiniu ry5iu kunigaik tysteje katalizatoriu. Tai akivaizdu dvaro santykiuose su BK periferija, atskirais miesteliais, kitomis Radvilu valdomis LDK ir ypa6 su Birzu miestu. Didiko rezidencija ir dvaras su priva6iu miestu dazniausiai btidavo susij? ne tik erdvi5kai, bet ir ekonomi5kai] 4. t]kiniai dvaro ry5iai dare itaka Zem6s dkio prekiu, Zaliavu, buities reikmenu, produktyvesniu veisliu galviju, ekonominio intelekto (amatininkai, meistrai) ir pan. cirkuliacijai visoje kunigaik tyst6je. Tokio pobddzio informacija, kurios gausu BK inventoriuose ir ypa6 instrukcijose, yra geras minimu ry iu indikatorius. Pavyzdziui, Radvilu sve6iams Birzu dvare i laikyti XVII a. pirmaisiais de imtme6iais reikalingus dalykus tiekdavo aplinkin6s (Salamies6io ir kt.) valdos. 0landi kos karv6s, medziokliniai unys, karpiai i dvara keliaudavo i Rygos bei Kur o, metalo Zaliavos - dazniausiai i Palenkes ir baltarusi5ku teritoriju, amatininkai -i kitu LDK miestu, Zemes tikio produkcija buvo realizuojama Rygoje arba Kaune ir t. t.105 Ekonominiu kontaktu analize atskleidzia skirtingus Radvilu dvaro dkinio gyvenimo horizontus: intensyvia komunikacija kunigaik tystes viduje, glaudzius ry ius su kitais Radvilu dvarais etnineje Lietuvoje ir Baltarusijoje, specifinius ry ius su Vilniumi ir Kaunu, stipria prekybine Rygos uosto trauka. Priva6ios valdos a imi, apie kuria sukdavosi periferinis gyvenimas, paprastai btidavo privatus miestas arba miestelis - dkinis-administracinis ir karinis-gynybinis centras, apsuptas nemazo skai6iaus kaimu] 6. Radvilu BK buvo ne i5imtis. Sprendziant Birzu miesto ir pilies, kaip regiono komunikacinio centro, klausima, instrukcijos ir inventoriai yra ypa6 informatyvtis. Jie parodo miesta ir pill buvus tuo kulttiriniu ry iu centru] 7, kurio komunikacinis spinduliavimas i periferija buvo intens\ - viausias visoje valdoje. Kokius Birzu miesto ir pilies centralumo bruozus galima iivelgti min6tuose 5altiniuose? Pirmiausia tai pasakytina apie miesto (taip I;at +3T`r miesteliu) erdvine sistema, kuri kdre visi kai kitokius ry ius nei dvaru ar kaim\ i g}7- venimo erdvines sistemos. Miesteliu inventoriuose padymetas gatviu issidestymds i]- ju pavadinimai nedviprasmi kai nurodo konkretaus miestelio i orin6s komunikaci- 102 W. F r ij h o f f, Communication et vie quotidienne a la fin du moyen age ct 16poque moderne: r6flexions de th6orie et de m6thode, Kommw#z.k /j.on w#da//fng..., p a. Z e b r o k o w a, Metodologiczne problemy badari rectonalnych, fymfro/c fu/ft/ owe..., p A. W y r o b i s z, Rola miast prywatnych w Polsce w XVI i XVII wieku, PH,1974, z.1, p. 35. ` SMABRS,i.2;56,b.Sun.,Instrukeijosfieodelihat...,p.S-].,BNIA,i.694,ap.3,b.6.,LNM,R.4cO5,l A. W y r o b i s z, Ro/# m!.#sf..., p. 27; A. H. I p H 1 K e a H TI, tlacitlob^aae^i,tleckhe..., c Kulttirinis centras - kulttiros srities (arealo) dalis, atspindinti didziausia kulttiriniu bruozu, btidingu tai sri6iai, koncentracijq. A. H u I t k r a n t z, Culture Centre, J#fcm fj.o# / czz.cfi.o# ry..., p. 78; J. 8 e d n a r s k i, Centrum kulturowy, Sfow#z.k cfho/ogr.czny..., p

24 jos kryptis. Pavyzdziui, inventoriai dymi Salamies6io orientacija i Birzus ir Kupi ki, Nemun6lio-Radvili kio - i Birzus, Papili, Ryga, Kuoknese, Birzu - i Vilniu ir pan.108 Birzuose nuolat gyvavo bent keletas specifiniu sociokulttiriniu struktdru - pilis su savo igula, Radvilu dvaras (didikai, ju eima, klientai) rdmuose, miestie6iai, dydai. Siu strukttiru uzdarumo ar vidines tarpusavio komunikacijos laipsnis priklause nuo to, kaip aktyviai kiekviena i5 ju dalyvavo miesta jungian6iu elementu - turgaus ir prekybines veiklos, kalvinistu ir liuteronu bazny6iu, kalvinistu mokyklos, reguliariu pilies darbu, kar6emu ir pan. funkcionavime. Prekyba buvo didziausia komunikacini krfuvi turinti dkines veiklos sritis BK. Ja vertesi nemaza dalis gyventoju, tarp ju ir valstie6iai. I Radvilu instrukcijas galima Zvelgti kaip i dokumentus, atspindin6ius ivairia komunikacija, vykusia per prekyba: 1) jos informuoja apie kontroles i vir aus mechanizma -tikini Radvilu rtipinimasi kunigaik5tyst6s centru - Birzu miestu, siekima ivairiais btldais pritraukti ne tik periferija (aplinkinius miestelius ir kaimus), bet ir svetim alius (Rygos ir Kurso vokie- 6ius) per nuolatinius turgus bei kasmetines mugest 9; 2) i ry kina centro ir periferijos ry5ius, ivelgiant i atskiru BK vietoviu specifika, prekyboje su uzsieniu: Birzu miesto primata organizuojant prekyba, Nemun6lio Radvili ki kaip muitin6s ta ka ir pan.; 3) nusako skirtinga ivairiu visuomenes grupiu (didikai, bajorai, svetim aliai pirkliai, vietiniai miestie6iai, valstie6iai) vaidmeni prekyboje; 4) apibr6zia prekybos kanalo komunikacine institucija - turgu, informacijos apytakos vieta (nuo valdovo bei Radvilu universalu oficialaus skelbimo iki priva6ios verbalin6s komunikacijos); 5) igalina ie koti prekybiniu kontaktu itakos mentaliniu ry5iu pletrai(!). chtai 1631 in. Kristupo 11 Radvilos instrukcija valdu ur6dininkams byloja, jog pinigai, gauti pardavus Rygoje BK dvaru grtidus, ir 16 os, pasiskolintos i vieno Rygos pirklio, skiriamos jo stinaus Jonu o edukacijai Nyderlanduoset]. Pilis ir su ja susij? nuolatiniai restauraciniai bei statybiniai darbai taip pat buvo viena svarbiausiu ry5iu kunigaik tysteje ktireju. Saltiniai pilni faktu, patvirtinan6iu ivairias komunikacinio, o ne uzdaro Birzu pilies funkcionavimo sritis. Pirmiausia tai pasakytina apie inventoriuose ir instrukcijose fiksuojamas miestie6iu ir bajoru-zemioniu gynybines prievoles piliai (fortifikaciniai pilies darbai, kariniai sura ymai ap!.s), pilies sargyba karo metu ir t. t.)111. RItas faktas, liudijantis komunikacine pilies trauka, buvo jos teritorijoje stovej? Radvilu rtimai, kuriuose, ypa6 XVII a. 108 AJI, dz. XXV, Nr. 2748,I. 4-5; Nr. 3963,I. 7-8; Nr. 3964,I.11-12; Nr. 3505,1. 7-9; /\448 Jig, f.148, b. 3,I.16v Alanta. Instrukcija BK valdu uredininkams, JTL4IV, Nr. 6158,I. 6; Birzai. Instrukcija miestui, J#sfmkcij.or/aed#/!.#j.ap..., p.18-19; Birzai. Instrukcija Birzu. magistratui ir Kur o pilie6iams; Birzai. Instrukcija miestui, LIVM, R. 4005,I. 4,11 ir kt. ]t Birzai. Radvilos instrukcija, jam i vykstant i Minska, BIvtL4, f. 694, ap. 3, b. 6,I.132. Ill Liub66, Zabludovas, Vilnius. Jonu5o Radvilos lai kaiinstrukcijos Birzu miestui, LIVM, R. 4005,I.13v,15v-16; M4B RS, f. 25, b.167,i

25 I pus6je daznai reziduodavo didiko eima su dvaru. Aptariamieji altiniai suteikia informacijos apie aplinkiniu dvaru ir palivarky prievoles tiekti pinigus, maisto produktus, kura ir kt. pilies rdmu gyventojams bei ju sve6iams islaikytit]2, apie bajoru- Zemioniu karines ir ne karines prievoles Radvilu dvarui Birzu pilyje, susijusias su nuolatiniu ju keliavimu BK teritorijoje ir uz jos ribu (prievol6 statyti Zirgus ir dalyvauti karo dygiuose; Radvilu, ypa6 Kristupo 11 nurodymai Zemionims rtlpintis jo Zmonos saugumu pilyje ar iai i vykus i tolimesnius dvarus[]3; visuotine pa5to (lai - ku) prievole - didiky oficialios ir priva6ios korespondencijos gabenimas ivairiais atstumais)114. Galop ypatinga pilies strukttirin6 dalis - arsenalas, jo personalo ir inventoriaus kaita, taip pat atspindi gana pla6ius ir tolimus BK centro kultdriniu ry iu horizontus karybos meno sferoje. Visa tai rekonstruoti pirmiausia padeda pilies arsenalo inventoriai, kuriuos Radvilu pavedimu kartu su arsenalo pareigtinu - cekvartu dazniausiai rage koks nors karyboje nusimanantis klientas. Sic inventoriai patvirtina intensyvia pilies komunikacija su uzsienio kra5tais ginkluot6s, ypa6 artilerijos srityse: labiausiai i sivys6iusiu aliu - Nyderlandu, Vokietijos, Danijos patrankos ir kiti ginklai XVII a. I pus6je buvo nuolatin6 Birzu cekhauzo inventoriaus dalis]]5. Kai kurios Radvilu instrukcijos, ypa6 ju susira inejimas igalintu nustatyti uzsienines ginkluot6s, taip pat arsenalo personalo (aptarnaujan6iu amatininku bei ginklu specialistu -patrankininku) Birzu pilyje dinamikos priezastis ir kelius. Sprendziant Birzu miesto ir pilies komunikacinio centralumo klausima, dera nepamir ti politines sferos. Nors BK nebuvo politinis-valstybinis vienetas, ta6iau d61 teisines priklausomybes vieniems itakingiausiu LDK dignitoriu Birzu-Dubingiu Radviloms ir d61 ypatingos geostrategin6s pad6ties tur6jo suprantama politine svarba. Inventoriai ir instrukcijos atspindi ir kita, lokalesne Birzu politinio centralumo puss, igalinan6ia miesta ir pill laikyti BK politiniu-administraciniu centru. Birzuose rezidavo ne tik BK ur6dininkai, Cia qtvykdavo ir Radvilu Uznerio valdu centriniai pareigdnai, tureje kartu su magistratu realizuoti dkine-administracine valdzia kunigaik tyst6je[]6. Birzuose netgi rinkdavosi Radvilu klientai, sprendziantys su BK reikalais nesusijusius k ausimusll in. Salamies6io valdos pajamu ir i laidu rejestras, A44B Jts, f. 256, b BIvffl, f. 694, ap. 3, b. 6,I XVII a. I pus6(?). Birzu kunigaik ty`stes Zemioniu pa to prievol6s rcjestras; XVII a. I puss(?). Birzu kunigaik tyst6s Zcmioniu. 6in5o invcntorius; 1631 in. Salamies6io Zemioniu 6in o inventorius, ^448 RS, f. 25, b.166,i. 5,15-16; LIZZ4, f. 716, ap. 3, b. 3,I. 43. [[5 4R, dz. XXVI, Nr.19, 88,116. [[ Papilys. Instrukcija miestui, E. T y s z k i e w i c z, min. veik., p ; Instrukcija-lai kas miestui, M4B RS, f. 31, b Pvz., 1620 in. Birzuose susirinko Radvilos klientai, atsakingi uz Svobi5kio valdos (nepriklausan- 6ios BK) inventoriaus sudaryma Liub66. Kristupas 11 Radvila Upytes pakamarci Mikalojui V.[z.givdu.\, Lietuvos nacionalin6s Martyno Mazvydo bibliotekos Rankra Eiu skyrius, i. 93, b.1s2;2, \

26 Nagrin6jant BK i5orines komunikacijos aprai5kas, greta nuolatiniu permainingu vietiniu gyventoju kontaktu su aplinkiniais kra5tais svarbus svetim aliu kulttirinio heterogeni kumo ir integracijos lokalin6je visuomeneje klausimas]]8. Cia svarbiausia salyga buvo sesliai apsigyventi kunigaik tyst6je]t9. Si problematika gana plati: svetim aliu atsikraustymo priezastys ir aplinkyb6s, visuomenin6s ir tikines uzsienie6iu gyvenimo BK salygos, vokie6iu, dydu, olandu, anglu ir kt. subkulttiru" isiliejimas i kunigaik tystes ry5iu sistema (komunikaciniai motyvai, galimyb6s, formos, mastas). Cia informatyviausios yra instrukcijos, kuriose paprastai figdruoja punktai apie svetim alius. Nors nera n6 vieno altinio, specialiai adresuoto iai visuomenes daliai, ta6iau pasitaiko tik ja lie6ian6iu atskiru instrukciju (pvz., del BK dydu)]2t'. Auk 6iau aptarta komunikacijos lokalineje visuomeneje tyrimo problematika anaiptol nera visapusi5ka ir galutin6. Ai kesni komunikacijos BK paveiksla igalintu atskleisti ivairiu altiniu sintez6. Inventoriu ir instrukciju analiz6 tera tik pirmasis selektyvus ivadas i tokio pobddzio tyrinejimus. Summary DEIMANTAS K A R V E L I S COMMUNICATION IN THE LOCAL SOCIETY AT THE END OF THE 16th- FIRST HALF of THE 17TII CENTURy By THE BIRZAI PRINCIPALITT ESTATE n\iventories AND INSTRUCTIONS (RESEARCH PROBLEM) The present article is devoted to the research experience of communication in the feudal society and contains a discussion about the historiography of West European, Polish and Lithuanian culture. Possible investigation problems of communication in the local society are formulated on the normative documents analysis of one of the largest estate complex in the Grand Duchy of Lithuania of the 16th- 17th centuries -the Birzai principality belonging to the Radvila. The investigation of communication within a society of a definite period is important for a simple reason that communication represents one of the major elements of the functioning of cultural mechanism. The feudal history of communication has no specific records. The cstatc inventories and instructions of the 16th-17th centuries are particularly informative in this respect. The present article makes use of more than a hundred of inventories and instructions of Birzai principality from the period [t s z e w s k a-d y o n i z i a k, Spofeczcrf`stwo I. kw/fwrcl, Krak6w, 1994, p A. W y r o b i s z, Miasta prywatne w Polsce XVI-XVIII w. jako inwestycje kulturalne, KFJKA4, 1978, z.1, p. 53. ] Kojdanovas. Kristupas I Radvila Birzu senitinui Jonui Sicinskiui; Bir- Zai. Kristupo 11 Radvilos instrukcija, Llfl4, f. 716, ap. 3, b. 3,I. 5vnd. 117