VIEŠOJI ĮSTAIGA RESPUBLIKINIS ENERGETIKŲ MOKYMO CENTRAS Jeruzalės g. 21, LT-08420 Vilnius Įmonės kodas 111966614 PASTATUOSE ĮRENGTŲ ŠILDYMO KATILŲ, NAUDOJANČIŲ NEATSINAUJINANTĮ KIETĄJĮ ARBA SKYSTĄJĮ KURĄ, KURIŲ VARDINĖ ATIDUODAMOJI GALIA NE MAŽESNĖ KAIP 20 KW, BEI ŠILDYMO SISTEMŲ SU SENESNIAISKAIP 15 METŲ IR NE MAŽESNĖS KAIP 20 KW VARDINĖS ATIDUODAMOSIOS GALIOS ŠILDYMO KATILAIS NAUDOJANČIAIS NEATSINAUJINANTĮ KIETĄJĮ ARBA SKYSTĄJĮ KURĄ, EFEKTYVUMO TIKRINTOJO MOKYMO PROGRAMA IR METODINĖ MEDŽIAGA PASTATUOSE ĮRENGTŲ ORO KONDICIONAVIMO SISTEMŲ, KURIŲ VARDINĖ ATIDUODAMOJI GALIA DIDESNĖ KAIP 12 KW, EFEKTYVUMO TIKRINTOJO MOKYMO PROGRAMA IR METODINĖ MEDŽIAGA Mokymo programos ir metodinės medžiagos parengtos atliekant taikomąjį mokslinio tyrimo darbą 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo reikalavimams įgyvendinti energetinėms sistemoms tikrinti metodinės ir techninės dokumentacijos parengimas Parengiant mokymo programas ir metodinę medžiagą dalyvavo šie vykdytojai: Vardas, pavardė Vytautas Rosinas Lionginas Radzevičius Vida Sprindienė Edita Nalivaikienė Gintaras Gaidanis Romualdas Šarinskis Išsilavinimas Aukštasis, inžinierius Aukštasis, inžinierius, habilituotas technikos mokslų daktaras Aukštasis, inžinierė Aukštasis, ekonomistė Aukštasis, inžinierius Aukštasis, inžinierius VILNIUS, 2006
2 TAIKOMOJO MOKSLINIO TYRIMO DARBO 2002 M. GRUODŽIO 16 D. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOS 2002/91/EB DĖL PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO REIKALAVIMAMS ĮGYVENDINTI ENERGETINĖMS SISTEMOMS TIKRINTI METODINĖS IR TECHNINĖS DOKUMENTACIJOS PARENGIMAS Ruošiant šį mokslinio tyrimo darbą išanalizuota Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo ir Lietuvos Respublikos standartų, reglamentų, metodikų reikalavimai. Taip pat išanalizuota pastatuose įrengtų šildymo katilų ir šildymo sistemų bei pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų įrengimo ir eksploatavimo techninė dokumentacija. Vadovaujantis tais reikalavimais ir technine dokumentacija sukurtos dvi mokymo programos ir parengta metodinė medžiaga. Mokymo programa Pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 20 kw, bei šildymo sistemų su senesniais kaip 15 metų ir ne mažesnės kaip 20 kw vardinės atiduodamosios galios šildymo katilais, naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, efektyvumo tikrintojo skirta mokytis asmenims, turintiems ne mažesnį kaip aukštesnįjį techninį išsilavinimą, apsaugos nuo elektros vidurinę kategoriją (VK) ir 3 metų darbo patirtį šiluminės energetikos srityje. Mokymo tikslas parengti tikrintoją, kuris turėtų reikalingų žinių ir mokėtų teisingai atlikti katilo ir šildymo sistemos tikrinimą, nustatyti jų veikimo parametrus, įtakojančius veikimo efektyvumą bei teikti išvadas ir rekomendacijas trūkumams pašalinti. Mokymo programoje numatyta kvalifikaciniai reikalavimai tikrintojui, teorijos mokymui reikalingos mokymo priemonės, reikalavimai mokymo personalui: turėti aukštąjį išsilavinimą, pedagoginių, psichologinių ir metodinių žinių pagrindus su suaugusiais žmonėmis, katilų priežiūros meistro, elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimo darbų vadovo atestaciją. Mokymo trukmė 3 savaitės (120 val.). Teoriniame mokyme supažindinama su fizikos, šilumos technikos pagrindais, su katilinių pagrindinių ir pagalbinių įrenginių tipais, konstrukcijų ypatumais, su šildymo sistemos šildymo prietaisais, vamzdynų medžiagomis, jų išdėstymu, valdomąja ir reguliuojamąja įranga. Pateikiamos žinios apie šildymo katilų, šildymo sistemų tikrinimo procedūrą, energinio, ekologinio proceso efektyvumo skaičiavimą. Praktinis mokymas numatytas organizuoti įmonėse, kuriose yra veikiantys vandens šildymo katilai, kūrenami skystuoju ir kietuoju kuru ir šildymo sistemos. Parengta metodinė medžiaga, t.y. skaidrės katilų Kalvis, Vienybė, Atrama, R, AKU, AKT, Vitolig 150, Vitorond 100, Vitoplex 100 ir kt., jų techniniai duomenys, konstrukcijų ir katilo pajungimo schemos. Taip pat šildymo sistemų skaidrės: šildymo prietaisai, akumuliacinės talpos, jų konstrukcijų schemos, prietaisų jungimas šildymo sistemoje. Mokymo programa Pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 12 kw, efektyvumo tikrintojo skirta mokytis asmenims, turintiems aukštesnįjį techninį išsilavinimą, apsaugos nuo elektros vidurinę kategoriją (VK) ir ne mažesnį 3 metų darbo stažą vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų srityje. Mokymo tikslas parengti tikrintoją, kuris galėtų kvalifikuotai tikrinti oro kondicionavimo sistemų funkcionavimą, mokėtų paskaičiuoti energijos naudojimo efektyvumą, teikti išvadas bei rekomendacijas trūkumams šalinti bei tobulinti kondicionavimo sistemą. Mokymo programoje numatyta kvalifikaciniai reikalavimai tikrintojui, teorijos mokymui reikalingos mokymo priemonės, reikalavimai mokymo personalui: turėti aukštąjį išsilavinimą,
3 pedagoginių, psichologinių ir metodinių žinių pagrindus su suaugusiais žmonėmis, elektros, dujų, šaldymo ir oro kondicionavimo darbų vadovo atestaciją. Mokymo trukmė 3 savaitės (120 val.). Teoriniame mokyme nagrinėjama statybos techniniai reglamentai, statybos, higienos normos bei standartai, reglamentuojantys tikrintojo kokybišką darbą. Supažindinama su fizikiniais mikroklimato parametrų pagrindais, šaldymo agentų charakteristikomis, su pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų pagrindiniais įrenginiais ir sistemomis, jų funkcijomis. Nagrinėjamas kondicionavimo sistemų darbo efektyvumas, energinio ir ekologinio proceso skaičiavimai, analizė ir įvertinimas, energijos taupymo galimybės. Praktinis mokymas numatytas organizuoti įmonėse, kuriose įrengtos ir veikia kondicionavimo sistemos. Parengta metodinė medžiaga, t.y. skaidrės kondicionierių ir jų dalių, kompresorių, klimatinių parametrų matavimo prietaisų, uždavinių sprendimo pavyzdžių, šaldymo agentų diagramų, plieninių ortakių skaičiavimų nomogramų. Rengiant metodinę medžiagą, panaudota ir pritaikyta Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių techninė literatūra ir žinynai, susiję su šildymo katilų ir šildymo sistemų bei oro kondicionavimo sistemų įrengimu ir eksploatavimu. Panaudota techninė dokumentacija ir literatūra nurodyta mokymo programų išeities duomenų sąraše.
4 TURINYS 1. Pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 20 kw, bei šildymo sistemų su senesniais kaip 15 metų ir ne mažesnės kaip 20 kw vardinės atiduodamosios galios šildymo katilais, naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, efektyvumo tikrintojo mokymo programa...6 2. Katilų ir šildymo sistemų skaidrės 2.1. Centrinio šildymo katilai KALVIS-2-16; -25; -32; -40; -70...20 2.2. Centrinio šildymo katilai KALVIS 9; -10; -11; -15...21 2.3. Centrinis šildymo katilas Kalvis-3-50...22 2.4. Automatizuotas centrinio šildymo katilas su mechanine pakura KALVIS-6MPP; -3MPP; -3-50MPP...23 2.5. Katilo Atrama 19.1 konstrukcijos schema...24 2.6. Katilo Atrama 19.1 techniniai duomenys...25 2.7. Centrinio šildymo katilas Vienybė...26 2.8. Vandens šildymo katilas Vienybė 16G...27 2.9. Katilo Vienybė schema...28 2.10. Principinė katilo pajungimo schema...29 2.11. R tipo katilai...30 2.12. AKU tipo šildymo katilai...31 2.13. AKT tipo šildymo katilai...33 2.14. Medienos šildymo katilai KŰNZEL HV...35 2.15. Katilo KŰNZEL HV techniniai duomenys.....36 2.16. VISSMANN katilas Vitolig 150.....37 2.17. VISSMANN katilas Vitorond 100.....38 2.18. VISSMANN katilas Vitoplex 100.....39 2.19. Radiatoriai......40 2.20. Akumuliacinės talpos.....43 3. Pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 12 kw, efektyvumo tikrintojo mokymo programa.....46 4. Oro kondicionavimo sistemų skaidrės 4.1. Filtrai ypatingai švariam valymui...60 4.2. Smulkaus valymo filtrai...61 4.3. Centrinių kondicionierių bendras vaizdas...62 4.4. Centrinio kondicionieriaus oro aušinimo sekcija...63 4.5. Precizinio spintinio kondicionieriaus konstrukcija...64 4.6. Karno ciklas T-S diagramoje...65 4.7. Precizinis kondicionierius su elektrą taupančiu režimu...66 4.8. Preciziniai kondicionieriai su dviguba šaldymo sistema...67 4.9. Stoginiai kondicionieriai...68 4.10. Stoginių kondicionierių išdėstymo variantai...69 4.11. Stoginio kondicionieriaus oro paėmimo schema...70 4.12. Regeneracinio besisukančio šilumokaičio padėtis centriniame kondicionieriuje...71 4.13. Oro srautų judėjimo schemos regeneraciniuose šilumokaičiuose...72 4.14. Čilerio išorinis vaizdas...73 4.15. Oro padavimo ir ištraukimo schemos preciziniuose kondicionieriuose...74
5 4.16. Garintuvas preciziniame kondicionieriuje...75 4.17. Garintuvo schema ir konstrukcija...76 4.18. Spiralinio kompresoriaus pjūvis...77 4.19. Spiralių išdėstymas...78 4.20. Spiralinio kompresoriaus pagrindinės dalys... 79 4.21. Rotacinio kompresoriaus pjūvis... 80 4.22. Stūmoklinio kompresoriaus pjūvis... 81 4.23. Sraigtinio kompresoriaus pjūvis... 82 4.24. Cirkuliacinių siurblių išvystomo slėgio charakteristika, firma UPS...83 4.25. Cirkuliacinių siurblių išvystomo slėgio charakteristikos. firma UPE... 84 4.26. Oro sausintuvas... 85 4.27. Freono ir drenažo magistralės įdėklas... 86 4.28. Įrenginio pajungimo universali schema... 87 4.29. Užpildymo indas... 88 4.30. Elektroninės svarstyklės su šaldymo agento atkirta... 89 4.31. Šalčio agento nuotekų ieškikliai... 90 4.32. Triukšmo lygio matuokliai... 91 4.33. Triukšmo stiprumo matuoklis... 92 4.34. Oro parametrų matuoklių komplektas... 93 4.35. Pito vamzdelis oro srauto slėgiui matuoti...94 4.36. Universalus elektroninis termometras... 95 4.37. Apvalių plieninių ortakių skaičiavimo nomograma,... oro kiekis iki 100 m³/val...96 4.38. Apvalių plieninių ortakių skaičiavimo nomograma, oro kiekis iki 100 iki 10000 m³/val...97 4.39. I-d diagrama barometriniam slėgiui 745 mm Hg stulpelio...98 4.40. Uždavinių sprendimo pavyzdžiai, naudojant I-d diagramą...99 4.41. Uždavinių sprendimo pavyzdžiai, naudojant I-d diagramą...100 4.42. Drėgno oro diagrama...101 5. Dėl pastatuose įrengtų šildymo katilų, šildymo sistemų ir oro kondicionavimo sistemų efektyvumo tikrinimo reglamentų patvirtinimo.....102 6. Dėl pastatuose įrengtų šildymo katilų, šildymo sistemų ir oro kondicionavimo sistemų efektyvumo tikrinimo metodikų patvirtinimo...110
6 LIETUVOS DARBO RINKOS MOKYMO TARNYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PATVIRTINTA Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. d. įsakymu Nr. PASTATUOSE ĮRENGTŲ ŠILDYMO KATILŲ, NAUDOJANČIŲ NEATSINAUJINANTĮ KIETĄJĮ ARBA SKYSTĄJĮ KURĄ, KURIŲ VARDINĖ ATIDUODAMOJI GALIA NE MAŽESNĖ KAIP 20 kw, BEI ŠILDYMO SISTEMŲ SU SENESNIAIS KAIP 15 METŲ IR NE MAŽESNĖS KAIP 20 kw VARDINĖS ATIDUODAMOSIOS GALIOS ŠILDYMO KATILAIS, NAUDOJANČIAIS NEATSINAUJINANTĮ KIETĄJĮ ARBA SKYSTĄJĮ KURĄ, EFEKTYVUMO TIKRINTOJO MOKYMO PROGRAMA Programos valstybinis kodas: Kodas pagal ISCED: Mokymosi trukmė: 3 savaitės (120 val.) Bazinis išsilavinimas: aukštesnysis techninis Suteikiama teisė: gali dirbti pastatuose įrengtų šildymo katilų ir šildymo sistemų efektyvumo tikrintoju SUDERINTA Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko pavaduotojas Jonas Kaškelevičius 2006 m. d. Darbo rinkos profesinio mokymo programų ekspertų išvados: Darbų saugos mokymo programų ekspertų komisijos pirmininkas 2006 m. d. V. Baranauskas
7 MOKYMO PROGRAMOS APIBŪDINIMAS Ši mokymo programa skirta pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujantį kietąjį arba skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 20 kw, bei šildymo sistemų su senesniais kaip 15 metų ir ne mažesnės kaip 20 kw vardinės atiduodamosios galios šildymo katilais, naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, efektyvumo tikrintojo mokymui. Mokymo tikslas parengti tikrintoją, kuris turėtų reikalingų žinių ir mokėtų teisingai atlikti katilo ir šildymo sistemos tikrinimą, nustatyti jų veikimo parametrus, lemiančius veikimo efektyvumą, trūkumus ir priemones jiems pašalinti bei teikti rekomendacijas. Mokymo programa parengta vadovaujantis 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo, Nacionaline energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006-2010 metų programa, Pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 20 kw, bei šildymo sistemų su senesniais kaip 15 metų ir ne mažesnės kaip 20 kw vardinės atiduodamosios galios šildymo katilais, naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, efektyvumo tikrinimo reglamentu, Pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 20 kw, bei šildymo sistemų su senesniais kaip 15 metų ir ne mažesnės kaip 20 kw vardinės atiduodamosios galios šildymo katilais, naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, efektyvumo tikrinimo metodika ir kitais teisiniais, norminiais ir techniniais dokumentais reglamentuojančiais tikrintojo darbą. Mokytis gali asmenys turintys ne mažesnį kaip aukštesnįjį techninį išsilavinimą, apsaugos nuo elektros vidurinę kategoriją (VK) ir 3 metų darbo patirtį šilumos energetikos srityje. Mokymo trukmė 3 savaitės (120 val.). Teorijos mokymui skirta 72 val., praktiniam 40 val., grupės teoriniam ir praktiktiniam egzaminui 8 valandos. Teorijos mokymas vyksta mokymo procesui tinkamoje patalpoje, taikoma mokyklinė pamokų ir pertraukų sistema. Praktinis mokymas organizuojamas įmonėse, kuriose yra veikiantys vandens šildymo katilai, kūrenami kietuoju ir skystuoju kuru, šildymo sistema. Baigus šią mokymo programą, laikomas egzaminas Asmenims, sėkmingai išlaikiusiems egzaminus, išduodamas valstybės pripažintas pažymėjimas (kodas 1114) ir atestacijos pažymėjimas su įrašu: gali dirbti pastatuose įrengtų šildymo katilų ir šildymo sistemų efektyvumo tikrintoju.
8 SUDERINTA Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko pavaduotojas TVIRTINU VšĮ Respublikinio energetikų mokymo centro direktorė Jonas Kaškelevičius Laimė Valotkienė 2006 m. d. 2006 m. d. Suteikiama teise: gali dirbti pastatuose įrengtų šildymo katilų ir šildymo sistemų efektyvumo tikrintoju Programos valstybinis kodas: KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI Turi žinoti: 1. Kietojo ir skystojo kuro savybes, degimo procesą, degimo produktų sudėtį. 2. Kietojo kuro kūryklas, jų įrengimą. 3. Skystojo kuro degiklių tipus ir konstrukcijas. 4. Katilo dūmtakius ir dūmtraukius. 5. Šildymo sitemų tipus ir konstrukcijas. 6. Patalpų šildymo prietaisus, jų tipus ir išdėstymą. 7. Tikrintojo darbą reglamentuojančias 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo, Pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 20 kw, bei šildymo sistemų su senesniais kaip 15 metų ir ne mažesnės kaip 20 kw vardinės atiduodamosios galios šildymo katilais, naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, efektyvumo tikrinimo reglamentą, Pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 20 kw, bei šildymo sistemų su senesniais kaip 15 metų ir ne mažesnės kaip 20 kw vardinės atiduodamosios galios šildymo katilais, naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, efektyvumo tikrinimo metodiką. 8. Darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, apsaugos nuo elektros, aplinkosaugos reikalavimus ir saugos reikalavimus eksploatuojant šildymo įrenginius. Turi mokėti: 1. Patikrinti, ar katilas bei šildymo sistema yra sureguliuoti, veikia ir prižiūrimi taip, kad jų efektyvumas būtų didžiausias. 2. Įvertinti faktinį katilo bei šildymo sistemos šiluminį efektyvumą ir palyginti su nustatytomis ribinėmis ar projektinėmis vertėmis arba skaičiuotinomis vertėmis esant faktinėms eksploatacijos sąlygomis. 3. Nustatyta tvarka ženklinti katilą. 4. Pateikti pasiūlymus katilo šiluminiam efektyvumui pagerinti. 5. Parašyti šildymo sistemos tikrinimo ataskaitą ir pateikti pasiūlymus dėl šildymo sistemos tobulinimo. 6. Vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, apsaugos nuo elektros, aplinkosaugos reikalavimus ir saugos reikalavimus eksploatuojant šildymo įrenginius. 7. Suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam.... Mokymo metodikos kabinetas
9 TEORIJOS MOKYMUI REIKALINGA Mokymo kabinetas aprūpintas: Techninėmis mokymo priemonėmis 1. Rašomąja lenta. 2. Grafoprojektoriumi. 3. Kilnojamu ekranu. 4. Televizoriumi. 5. Vaizdo magnetofonu. 6. Nešiojamu kompiuteriu. 7. Multimedia projektoriumi. Vaizdinėmis priemonėmis 1. Skaidrėmis (vandens šildymo katilų konstrukcijos, pagalbiniai katilinės įrenginiai, šildymo sistemų schemos, šilsymo prietaisai, matavimo įranga ir priemonės, armatūra). 2. Katilų konstrukcijų elementai kompiuterinėje laikmenoje. Dalijamąja medžiaga 1. Vandens šildymo katilų konstrukcijos. 2. Pagalbiniai katilinės įrenginiai. 3. Šildymo sistemų schemos. 4. Šildymo prietaisai. 5. Matavimo įranga ir priemonės. 6. Armatūra. Dalykine ir metodine literatūra 1. Teisiniais, norminiais, techniniais dokumentais reglamentuojančiais tikrintojo darbą. 2. Žinynais. 3. Technine literatūra ir vadovėliais. PRAKTIKOS MOKYMUI REIKALINGA 1. Įmonėse veikiantys vandens šildymo katilai, kūrenami kietuoju ir skystuoju kuru, šildymo sistemos. 2. Matavimo įranga ir priemonės.... Mokymo metodikos kabinetas
10 REIKALAVIMAI MOKYMO PERSONALUI Darbo rinkos profesinį mokymą vykdančių pedagogų kvalifikacija turi atitikti šiuos reikalavimus: - turėti aukštąjį išsilavinimą (energetikos srityje); - turėti pedagoginių, psichologinių ir metodinių žinių pagrindus darbui su suaugusiais žmonėmis; - turėti garo (iki 0,07 MPa) ir vandens šildymo (iki 115 C) katilų priežiūros meistro atestaciją; - turėti elektros, dujų, garo ir karšto vandens tiekimo ekonominės veiklos darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto atestaciją bei ne mažesnį kaip 1 metų darbo stažą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Pedagogai turi būti atestuoti vadovaujantis darbo rinkos profesijos mokytojų atestacijos nuostatais. Visi darbo rinkos profesijos mokytojai privalo patvirtinti savo kvalifikaciją ar įgyti ją specialiuose įvadinio pedagoginio psichologinio minimumo kursuose.... Mokymo metodikos kabinetas
11 VšĮ RESPUBLIKINIS ENERGETIKŲ MOKYMO CENTRAS MOKYMO PLANAS TVIRTINU VšĮ Respublikinio energetikų mokymo centro direktorė Laimė Valotkienė Suteikiama teisė: gali dirbti pastatuose įrengtų šildymo katilų ir šildymo sistemų efektyvumo tikrintoju Mokymo trukmė: 120 val. Eil. Nr. Temų pavadinimai Skiriama valandų 1. TEORINIS MOKYMAS 72 1.1. Atitikties tikrinimo sistema. Tikrintojo ir naudotojo teisės ir pareigos 2 1.2. Fizikos ir šilumos technikos pagrindai 8 1.3. Kietuoju ir skystuoju kuru kūrenamų katilinių įrenginiai 10 1.4. Šildymo sistemos 6 1.5. Matavimo įranga ir matavimo priemonės 4 1.6. Teisiniai ir tecniniai dokumentai, reglamentuojantys tikrintojo darbą. 28 1.7. Darbų sauga ir pirmoji pagalba nukentėjusiajam 14 2. PRAKTINIS MOKYMAS 40 2.1. Praktinis mokymas įmonėje 40 EGZAMINAS 8 Iš viso 120... Mokymo metodikos kabinetas
12 VšĮ RESPUBLIKINIS ENERGETIKŲ MOKYMO CENTRAS TVIRTINU VšĮ Respublikinio energetikų mokymo centro direktorė Laimė Valotkienė ATSKIRŲ MOKYMO DALYKŲ PROGRAMA Suteikiama teisė: gali dirbti pastatuose įrengtų šildymo katilų ir šildymo sistemų efektyvumo tikrintoju Mokymo trukmė: 120 val. 1. TEORINIS MOKYMAS 1.1. Atitikties tikrinimo sistema. Tikrintojo ir naudotojo teisės ir pareigos. Šioje temoje supažindinama su Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos funkcijomis, tikrintojo ir naudotojo teisėmis ir pareigomis. Skiriama 2 val. Eil. Nr. Potemių pavadinimai Valandų skaičius 1.1.1. Atitikties tikrinimo sistema 1 1.1.2. Tikrintojo ir naudotojo teisės ir pareigos 1 Iš viso: 2 1.2. Fizikos ir šilumos technikos pagrindai Šio mokymo metu suteikiamos pagrindinės žinios apie fizikinius dydžius, jų matavimo būdus. Supažindinama su medžiagos būviais, matavimo vienetais, naudingumo koeficiento sąvoka, svarbiausiomis vandens savybėmis, šilumos perdavimo būdais ir įvairiais koeficientais. Skiriama 8 val. Eil. Nr. Potemių pavadinimai Valandų skaičius 1.2.1. Fizikiniai dydžiai, apibūdinantys šilumos energijos gamybą vandens šildymo katiluose. Slėgio sąvoka, absoliutus ir santykinis slėgis, jo matavimo vienetai. Tankio, tūrio ir kt. sąvokos. Fizikinių dydžių matavimo būdai. 2 1.2.2. Medžiagos būviai: kietas kūnas, skystis, dujos. Perėjimas iš vieno būvio į kitą keičiantis temperatūrai ir slėgiui. Energijos sąvoka. Darbas ir galingumas, jų matavimo vienetai. Naudingumo
13 2 koeficientas. Pagrindiniai matavimo vienetai SI sistemoje ir techninėjė sistemoje, jų tarpusavio santykiai. 1.2.3. Svarbiausios vandens savybės. Vandens virimo temperatūra ir jos priklausomybė nuo slėgio. Vandens minkštinimas. 2 1.2.4. Šilumos perdavimas ir jo būdai laidumas, konvekcija, spinduliavimas. Šilumos matavimo vienetai. Šilumos perdavimas per sienelę. Šilumos laidumo koeficientas. Šilumos perdavimo koeficientas. 2 Iš viso: 8 1.3. Kietuoju ir skystuoju kuru kūrenamų katilinių įrenginiai. Šioje temoje supažindinama su katilinių pagrindiniais ir pagelbiniais įrenginiais, jų tipais, konstrukcijų ypatumais. Skiriama - 10 val. Eil. Nr. Potemių pavadinimai Valandų skaičius 1.3.1. Kietojo kuro katilų tipai, konstrukcijų ypatumai 1 1.3.2.. Skystojo kuro katilų tipai, konstrukcijų ypatumai 1 1.3.3. Kietojo kuro sandėliavimas ir tiekimas 1 1.3.4. Skystojo kuro sandėliavimas ir tiekimas 1 1.3.5. Kietojo ir skystojo kuro degimas, degimo produktai 1 1.3.6. Kietojo kuro kūryklos, jų įrengimas 1 1.3.7. Skystojo kuro degikliai, jų tipai, konstrukcijos 1 1.3.8. Dūmtakiai, dūmtraukiai 3 Iš viso: 10 1.4. Šildymo sistemos. Šioje temoje nagrinėjama šildymo sistemos pagrindiniai elementai nuo šilumos šaltinio iki šildymo prietaisų. Supažindinama su šildymo sistemos visais komponentais, t.y. šildymo prietaisais, vamzdynų medžiagomis, išdėstymu, valdomąja ir reguliuojamąja įranga. Skiriama 6 val. Eil. Nr. Potemių pavadinimai Valandų skaičius 1.4.1. Vandens šildymo sistemų klasifikavimas pagal: cirkuliaciją, konstrukciją ir montavimo pobūdį, šildymo prietaisų prijungimą prie vamzdynų sistemos, vamzdžių, iš kurių tiekiamas vanduo į šildymo prietaisą, padėtį. 2 1.4.2 Patalpų šildymo sistemų šildymo prietaisai 1 1.4.3. Grindinė šildymo sistema 1 1.4.4. Šildymo sistemos vamzdynai ir armatūra 2 Iš viso: 6
14 1.5. Matavimo įranga ir matavimo priemonės. Šio mokymo metu suteikiamos žinios apie kontrolės matavimo prietaisų naudojimą, automatikos veikimą. Skiriama 4 val. Eil. Nr. Potemių pavadinimai Valandų skaičius 1.5.1. Kontrolės matavimo prietaisai katilinėse ir šildymo sistemose bei 2 reikalingi tikrintojui atliekant matavimus 1.5.2. Dūmų dujų analizatoriai, matuokliai 1 1.5.3. Automatika, jos veikimas 1 Iš viso: 4 1.6. Teisiniai ir tecniniai dokumentai, reglamentuojantys tikrintojo darbą. Šioje temoje supažindinama su tikrintojo darbą reglamentuojančiais teisiniais ir techniniais dokumentais. Skiriama 28 val. Eil. Nr. Potemių pavadinimai Valandų skaičius 1.6.1. Supažindinimas su Lietuvos Respublikos energetikos, šilumos ūkio, statybos, metrologijos, potencialiai pavojingų įrenginių įstatymais, 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo, Nacionaline energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006-2010 metų programa 2 1.6.2. Pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 20 kw, bei šildymo sistemų su senesniais kaip 15 metų ir ne mažesnės kaip 20 kw vardinės atiduodamosios galios šildymo katilais, naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, efektyvumo tikrinimo reglamento, Naujų karšto vandens katilų, deginančių skystąjį arba dujinį kurą, techninio reglamento apžvalga 2 1.6.3. Supažindinimas su katilų ir šildymo sistemų reikalavimais numatytais Lietuvos standartuose LST EN 12828:2003 Pastatų šildymo sistemos. Vandeninių šildymo sistemų projektavimas, LST EN ISO 12241:2000 Pastatų įrenginių ir pramonės įrangos termoizoliacija. Apskaičiavimo taisyklės (ISO 12241:1998) 2 1.6.4. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių, Šilumos generatorių efektyvumo ir šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų izoliacijos pramonės paskirties pastatuose tikrinimo taisyklių, Įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisyklės nagrinėjimas. Saugos taisyklės eksploatuojant šilumos ūkį. 2 1.6.5. Pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį
15 kietąjį arba skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 20 kw, bei šildymo sistemų su senesniais kaip 15 metų ir ne mažesnės kaip 20 kw vardinės atiduodamosios galios šildymo katilais, naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį arba 20 skystąjį kurą, efektyvumo tikrinimo metodikos nagrinėjimas 1.6.5.1. Bendrosios nuostatos ir bendrieji reikalavimai 2 1.6.5.2. Šildymo katilų periodinio tikrinimo procedūros 8 1.6.5.2.1. Parengiamieji veiksmai: informacija apie naudotoją, pastatą ir katilą, katilo dokumentų tikrinimas, katilo regimoji apžiūra, techninės priežiūros būklė, katilo funkcionalumo patikrinimas, katilo reguliatoriai, jutikliai ir indikatoriai, matuoklių rodmenys 4 1.6.5.2.2 Tikrinamieji veiksmai: kuro degimo efektyvumo patikrinimas, katilo izoliacijos patikrinimas 4 1.6.5.3. Katilo tikrinimo ataskaita ir rekomendacijos 2 1.6.5.4. Šildymo sistemų tikrinimo procedūra 6 1.6.5.4.1 Parengiamieji veiksmai: informacija apie naudotoją, pastatą ir šildymo sistemą, šildymo sistemos tinkamumo naudojimui įvertinimas, techninės priežiūros būklė, jutikliai, reguliatoriai ir indikatoriai, šildymo sistemos regimoji apžiūra, vamzdynų šiluminė izoliacija 1.6.5.4.2 Tikrinamieji veiksmai: katilo galios atitikties energijos poreikiams pastatui šildyti nustatymas, faktinis pastato energijos naudojimas,, faktinų ir skaičiuotinų verčių palyginimas, šildymo sistemos katilo šiluminis efektyvumas, šilumos paskirstymo sistemos efektyvumas. 4 1.6.5.5 Šildymo sistemos tikrinimo ataskaita ir rekomendacijos 2 Iš viso: 28 2 1.7. Darbų sauga ir pirmoji pagalba nukentėjusiajam Šioje temoje nagrinėjama nelaimingų atsitikimų, avarijų priežastys, jų tyrimo tvarka, apsaugos nuo elektros, priešgaisrinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimai, eksploatuojant ir tikrinant katilines bei šildymo sistemas. Skiriama - 14 val. Eil. Nr. Potemių pavadinimai Valandų skaičius 1.7.1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pagrindinės nuostatos. Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai. Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatai 2 1.7.2. Asmeninės apsauginės priemonės 2 1.7.3. Profesinė rizika. Jos vertinimas darbo vietoje. 2 1.7.4. Veiksmai įvykus avarijai. Avarijų likvidavimas, prevencija 2 1.7.5. Priešgaisrinės saugos priemonės, reikalavimai 2 1.7.6. Aplikosaugos reikalavimai, Išmetamų teršalų iš kurą deginančių 2 įrenginių normos LAND 43-2001. 1.7.7. Pirmosios pagalbos suteikimas nelaimingų atsitikimų atvejais. 2 Iš viso: 14
16 2.1. Praktinis mokymas įmonėje. 2. PRAKTINIS MOKYMAS Tai mokymosi etapas, kurio metu formuojami įgūdžiai reikalingi tikrintojo darbinei veiklai. Praktinis mokymas atliekamas įmonėje, kurioje turi būti veikiantys vandens šildymo katilai, kūrenami kietuoju ir skystuoju kuru, šildymo sistemos. Skiriama 40 val. Eil. Nr. Potemių pavadinimai Valandų skaičius 2.1.1. Susipažinimas su darbos tvarkos taisyklėmis. Darbuotojų priešgaisrinės saugos instruktavimas. 2 2.1.2. Susipažinimas su esančiais vandens šildymo katilais, šildymo 2 sistemomis ir pagalbiniais įrenginiais. 2.1.3. Šildymo katilų ir šildymo sistemų efektyvumo tikrinimas, 28 analizuojant, įvertinant energinio ir ekologinio proceso efektyvumą. 2.1.4. Tikrinimo dokumentų užpildymas 8 Iš viso: 40... Mokymo metodikos kabinetas
17 BAIGIAMASIS ŽINIŲ TIKRINIMAS Baigiamasis egzaminas organizuojamas ir vykdomas pagal pateiktus bilietus arba testą. Bilietai arba testas paruošti pagal išdėstytos mokymo programos klausimus. Egzaminų komisija turi būti sudaryta ne mažiau kaip iš 3 asmenų. Komisijai pirmininkauja Valstybinės energetikos inspekcijos (VEI) pareigūnas. Komisijos nariai: asmuo, turintis galiojantį garo (iki 0,07 MPa) ir vandens šildymo (iki 115 C) katilų priežiūros meistro pažymėjimą, darbuotojas turintis saugos ir sveikatos tarnybos specialisto pažymėjimą. Taip pat gali dalyvauti mokymo įstaigos atstovas. Dėstytojas, vykdęs mokymą egzaminuojamoje grupėje, egzamine dalyvauja be sprendžiamojo balso. Asmenims, sėkmingai išlaikiusiems egzaminą, išduodamas valstybės pripažintas pažymėjimas (kodas 1114) ir atestacijos pažymėjimas su įrašu: gali dirbti pastatuose įrengtų šildymo katilų ir šildymo sistemų efektyvumo tikrintoju.... Mokymo metodikos kabinetas
18 IŠEITIES DUOMENYS 1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2005, Nr. 142-5104); 2. 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo; 3. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254); 4. Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006-2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 443 (Žin., 2006, Nr. 54-1956); 5. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001 Nr. 101-3597; 2005, Nr. 143-5175); 6. Metrologijos įstatymas I-1452 (Žin., 2000, Nr. 42-1188). 7. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas, VIII-1972 (Žin., 2003, Nr. 119-5404). 8. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170; 2004, Nr. 163-5945; 2004, Nr. 28-876) 9. Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006-2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 443 (Žin., 2006, Nr. 54-1956); 10. Pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaijinantį kietąjį arba skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 20 kw, bei šildymo sistemų su senesniais kaip 15 metų ir ne mažesnės kaip 20 kw vardinės atiduodamosios galios šildymo katilais, naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, efektyvumo tikrinimo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 4-73 (Žin., 2006, Nr. 27-902); 11. Pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujantį kietąjį arba skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 20 kw, bei šildymo sistemų su senesniais kaip 15 metų ir ne mažesnės kaip 20 kw vardinės atiduodamosios galios šildymo katilais, naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, efektyvumo tikrinimometodika (Žin., 2006, Nr. 70-2589); 12. Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 4-122 (Žin., 2005, Nr. 41-1321); 13. Mokymo ir atestavimo saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai (Žin., 2004, Nr. 13-395) 14. Įmonių, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarka ir sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 4-482 (Žin., 2004, Nr. 9-246); 15. Naujų karšto vandens katilų, deginančių skystąjį arba dujinį kurą, techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m vasario 11 d. įsakymu Nr. 45 (Žin., 2002, Nr. 115-5164); 16. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.04:2002 Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 552 (Žin., 2002, Nr. 118-5326); 17. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 (Žin., 2005, Nr. 75-2729); 18. Lietuvos standartas LST EN 12828:2003 Pastatų šildymo sistemos. Vandeninių šildymo sistemų projektavimas, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2003 m. spalio 1 d. (LST biuletenis, 2003, Nr. 11);
19 19. Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normos LAND 43-2001, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 486 (Žin., 2001, Nr. 88-3100; 2004, Nr. 37-1210); 20. Įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 4-17 (Žin., 2005, Nr. 9-299); 21. Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.09.03:1999 Šilumos tiekimo tinklų šiluminė izoliacija, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 365 (Žin., 1999, Nr. 98-2833); 22. Lietuvos standartas LST EN ISO 12241:2000 Pastatų įrenginių ir pramonės įrangos termoizoliacija. Apskaičiavimo taisyklės (ISO 12241:1998), išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2000 m. gruodžio 4 d. (LST biuletenis, 2000, Nr. 12); 23. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-259 (Žin., 2003, Nr. 70-3194); 24. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 4-291 (Žin., 2005, Nr. 100-3735); 25. Šilumos generatorių efektyvumo ir šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų izoliacijos pramonės paskirties pastatuose tikrinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 4-308 (Žin., 2003, Nr. 81(1)-3717).... Mokymo metodikos kabinetas
20
21
22
23
24 Katilo Atrama-19.1 konstrukcijos schema 1-pakura; 2-traukos reguliatorius; 3-saugos šilumokaitis; 4-dūmų ištraukimo sklendė; 5-dūmtakių valymo durelės; 6-vidinis ekranas 7- apšiltinimas; 8-dekoratyvinis skydas; 9-grįžtamojo vandens atvamzdis; 10-vandens išpylimo atvamzdis su akle; 11-kondensato išleidimo atvamzdis su akle; 12-šamoto katalizatorius; 13-ardeliai; 14 judantis ardelių rėmas; 15-pelenų dėžė; 16-ardelių judinimo švytuoklė; 17- apatinės durelės; 18-oro patekimo angos dangtelis; 19-vidinės durelės; 20-užraktas; 21-kuro pakrovimo durelės; 22-šilumokaitis; 23-apsauginis vožtuvas; 24-termomanometras; 25-traukos reguliatoriaus grandinėlė; 26-ištekančiojo vandens atvamzdis; 27-suodžių išvalymo anga su dangteliu; 28-ardelių sujudinimo ašis; 29-antrinio oro patekimo anga su sklende; 30-ardelių sujudinimo rankena; 31-dūmų, ištraukimo sklendės rankena; 32-dūmtraukio sklendė; 33-dūmtraukio rankena; 34- prijungiamasis dūmtraukis.
25 Katilo Atrama-19.1 Techniniai duomenys Katilo vardinė galia, kw 25 Naudingo veikimo koeficientas, % 76 Vandens temperatūros reguliavimo diapazonas šildymo sistemoje, C (40-90) ± 5 Vandens slėgis katile, MPa (bar) 0,15 (1,5) Vidutinis katilo naudojimo laikas, metais, kai prisilaikoma šios instrukcijos reikalavimų 10-15 Gabaritiniai matmenys, mm: - ilgis - plotis - aukštis 1295 745 1210 Katilo masė, kg 515 Trauka kamine, reikalinga kokybiškam katilo kūrenimui, Pa 20-30 Pakuros talpa, l 124 Rekomenduojamas malkų ilgis, cm 40 Vandens tūris katile, l 77 Vienkartinės įkrovos sudegimo laikas, val.: - kūrenant malkomis - kūrenant anglimis 7 15
26 CENTRINIO ŠILDYMO KATILAI Vienybė Centrinio šildymo katilai Vienybė skirti įvairių patalpų iki 400 m2 apšildymui. Katilo kūrenimui tinka įvairiausias kietas kuras: mediena, akmens anglis, įvairūs briketai, durpės, kuro mišiniai. Vienybės katilų, kūrenamų mediena, akmens anglimi, briketais, durpėmis ar kuro mišiniais, privalumai: Talpi degimo kamera užtikrina įkrovos degimo laiką iki 16 valandų; Mažos kuro sąnaudos pasiekiamos dėl aukšto naudingo veikimo koeficiento (76-80 proc.); Patogus instaliavimas ir eksploatacija garantuojami dėka konstrukcinių privalumų: o Automatinis degimo proceso reguliavimas. o Automatinė gesinimo sistema, kurioje sumontuotas apsauginis vožtuvas - apsaugo katilą nuo sugadinimo. Ji neleidžia slėgiui viršyti leistinos ribos (padidėjus slėgiui, į kamerą įpurškiamas vanduo ir katilas prigesinamas arba visai užgesinamas); o o o Automatinė aušinimo sistema. Kilnojamas ardynas - įgalina keisti degimo kameros tūrį, reguliuoti galingumą, supurtyti kurą; Prijungimas ir valymo angos iš abiejų pusių. Švarus degimo procesas dėka aukštatemperatūrių katalizatorių ir reguliuojamų antrinio oro padavimo sklendžių.
27 VANDENS ŠILDYMO KATILAS Vienybė 16G Vandens šildymo katilo Vienybė 16G, kūrenamo granulėmis, privalumai: Naudingo veikimo koeficientas - 90 proc. Kartu su katilu komplektuojamo granulių bunkerio aukštis- 1101 mm; ilgis - 617 mm; plotis - 710 mm. Pilnai užpildžius bunkerį, įkrova sudega per 30 val. Skirtas kūrenti 6-8 mm granulėmis, tačiau lengvai pritaikomas kūrenti mediena, anglimi ar kitu kietu kuru. Katilas nereikalauja dažnos priežiūros, nes granulės pilnai sudega neteršdamos nei vidinių katilo sienelių, nei aplinkos. Pakeitus apatines dureles katilą galima kūrenti įvairiu kietu kuru.
28 KATILO Vienybė SCHEMA 1. kuro įkrovimo šachta (pakura) 2. viršutinės valymo durelės 3. dūmtakis 4. katilo apdaila 5. termoizoliacinė medžiaga 6. šilumos nešiklis (vanduo) 7. katalizatoriai 8. katalizatoriai tik šildymo katiluose Vienybė-20M ir Vienybė-10 9. kilnojamas ardynas katiluose Vienybė-16,20,20M,31 10. pelenų dėžė 11. pirminio oro įsiurbimo sklendė 12. apatinės durelės 13. vidinės durelės 14. dūmų užuolaida 15. viršutinės durelės 16. termoreguliatorius 17. antrinio oro tiekimo sklendė 18. ratukas 19. aušinimo sistema
29 1. Šildymo katilas Vienybė 2. Išsiplėtimo indas 3. Šilumokaitis 4. Radiatoriai 5. Maišymo vožtuvas 6. Cirkuliacinis siurblys 7. Apsauginis vožtuvas 8. Šilumos nešiklio papildymo sklendė 9. Manometras
30 R tipo katilai R tipo katilai gaminami 30-600 kw galios. Jie skirti darbui patalpose. Katilai yra išbandyti Danijos Technologijos Institute (DTI Energy, Biofuels ). Katilą sudaro pakura su apvalkalu ir viršutineje dalyje įmontuotu šilumokaičiu. Duryse cirkuliuoja vanduo. Pakuros ir durų viršutines dalys yra futeruotos Scandex tipo plytomis. Termoizoliacijai panaudota akmens vata. Nustatyta vandens temperatūra palaikoma automatiškai. Šiaudų sąnaudos kg/h KatiloĮrengini svoris ilgis, kg mm Įrenginio plotis, mm Įrenginio aukštis, mm Degimo kameros skersmuo, mm Degimo kameros plotis, mm Degimo kameros aukštis, mm Degimo Vandens kameros talpa katil gylis, ltr mm R-3 7,5 912 1740 1000 1310 800 - - 1250 400 R-4 10 1100 2000 1210 1420 950 - - 1500 600 R-7 18 1370 2010 1540 1810 1270 - - 1500 800 R-9 22 2140 2510 1540 1810 1270 - - 2000 900 R-12 30 2450 3000 1500 1760 1270 - - 2500 1050 Ri/u 34 3000 3000 2700 5300 1270 - - 2000 3800 130 Rtu 40 4940 3400 2200 2300-2000 1200 1100 3800 150 Rtu 60 3500 2824 2900-2000 1830 1500 5000 240 Ru 65 3650 3700 2900 2900 2000 - - 2000 5000 250 Ru 86 6330 5700 2900 8094 2000 - -- 3000 5000 340 Ri- 86 6150 5700 2900 8094 2000 - - 3000 5000 340 Ri- 350T 90 7350 2500 3200 3150 2800 - - 1500 5500
AKU tipo šildymo blokai 31 KŪRENAMI ŠIAUDAIS, MALKOMIS IR DURPĖMIS AKU tipo katilai pritaikyti darbui lauke. Jų pakura cilindro formos. Katilai išbandyti Danijos Technologiniame Institute (DTI Energy,Biofuels). Gauti rezultatai: Naudingumas = 87% CO emisija = 0,16% Dulkių emisija = 263mg/m3 AKU tipo katilai turi reikiamą įrangą, kuri užtikrina optimalų degimo procesą, didelę šiluminę galią, paprastą aptarnavimą ir ilgą tarnavimo laiką: PLC kompiuteris ir deguonies daviklis degimo proceso kontrolei. Didelis kiekis vandens katile, akumuliaciniame ir išsiplėtimo bakuose. Keraminis reflektorius degimo kameroje. Vidiniai šuntavimo ir durų siurbliai. Mineralinės vatos šilumos izoliacija. Patraukli išorė. Kaminas pagal užsakymą gaminamas iš paprasto, Corten arba nerūdijančio plieno.
Šiaudų sąnaudos Katilo svoris Įrenginio Įrenginio ilgis plotis Įrenginio aukštis Degimo kameros Ø Degimo kameros gylis Vandens talpa katile Bloka kg/h kg mm mm mm mm mm ltr. AKU- 130 AKU- 250 AKU- 340 AKU- 460 AKU- 600T 34 6185 3000 2700 5300 1270 2000 3800 65 10350 3700 2900 6815 2000 2000 5000 86 14825 5700 2900 8094 2000 3000 5000 134 19350 4364 3590 9009 2300 3000 13500 152 26337 7278 7016 4844 2800 3000 11600
33 AKT tipo šildymo blokai KŪRENAMI ŠIAUDAIS, MALKOMIS IR DURPĖMIS AKT tipo šildymo blokai pritaikyti darbui lauke. Jų pakura stačiakampio formos. Katilai išbandyti Danijos Technologiniame Institute (DTI Energy,Biofuels). Gauti rezultatai: Naudingumas = 87% CO emisija = 0,16% Dulkių emisija = 263mg/m3 AKT tipo šildymo blokai turi reikiamą įrangą, kuri užtikrina optimalų degimo procesą, didelę šiluminę galią, paprastą aptarnavimą ir ilgą tarnavimo laiką: PLC kompiuteris ir deguonies daviklis degimo proceso kontrolei. Didelis vandens kiekis šildymo bloko sistemoje. Keraminis reflektorius degimo kameroje. Vidiniai šuntavimo ir durų siurbliai. Mineralinės vatos šilumos izoliacija. Patraukli išvaizda. Kaminas gaminamas iš paprasto, Corten arba nerūdijančio plieno.
Bloka Šiaudų KatiloĮrengi-Įrengi- Įrengi- Degimo Degimo Degimo Vandens sąnaudos ilginio ploti svorisnio nio aukštis kameros plotis kameros aukštis kameros talpa katil gylis kg/h kg mm mm mm mm mm mm ltr AKT 40 6400 3400 2450 6150 2000 1200 1100 5250 150 AKT 50 10750 4100 2500 6300 1400 1400 2700 6700 180 AKT 450 134 16325 4300 2990 8094 2800 1830 1500 12500
35 Medienos šildymo katilai KÜNZEL HV Šildymo katilai su paduodamo oro ventiliatoriumi KÜNZEL medienos šildymo katilai yra veikiantieji dujų generacijos principu katilai, skirti visų rūšių medienos nuo stambių kapotų malkų iki ½ m ilgio pliauskų deginimui. Kuro sąnaudos maždaug trečdaliu mažesnės, nei tradicinių tokio tipo katilų. Nors KÜNZEL medienos šildymo katilas yra apatinio degimo katilas, jis veikia naujovišku principu. Termoreguliacinis paduodamo oro ventiliatorius patalpintas po atbraila tarp kuro įkrovos ir pelenų šalinimo durelių. Degimo procesui reikalingas pirminis ir antrinis oras tiksliomis dozėmis paduodamas priklausomai nuo poreikio. Šiuo būdu pasiekiamas daugiau nei 90% naudingumo koefcientas. Tuo tarpu teršalų emisijos yra žymiai mažesnės, nei leidžiama įstatymiškai. KÜNZEL medienos šildymo katilai turi valstybinių patikros institucijų sertifikatus, jiems suteiktas ženklelis Ü.
KATILO KŰNZEL HV TECHNINIAI DUOMENYS Tipas HV 15 24 35 50 Nominalusis galingumas/ mediena kw 14,9 18 26 28 40 40 50 Įkrovos tūris Litrai 88 116 155 210 Įkrovos kameros gylis mm 400 550 600 600 Įkrovos angos dydis (plotis x aukštis) Išmetamųjų dujų srautas (pirminio šildymo metu) mm kg/s 380 x 255 0,011 (0,023 ) 380 x 255 0,015 (0,030) 450 x 300 0,023 (0,045) Traukos poreikis Pa min. 10 iki maks. 18 Vandens tūris Litrai 53 75 106 150 Ventiliatorius Vatai 35 35 50 50 A Plotis mm 560 560 650 680 B Gylis mm 720 870 930 1000 C Aukštis mm 1240 1240 1400 1630 D Išmetamųjų dujų atvamzdžų aukštis E Išmetamųjų dujų atvamzdžių skersmuo mm 1060 1060 1190 1430 mm 150 180 180 200 Svoris kg 235 300 380 415 450 x 350 0,030 (0,060)
VIESSMANN 37 Vitolig 150 Katilas medienai deginti dujų generacijos principu. Nominalus galingumas nuo 18 iki 80 Kw Didelė pakura leidžia deginti malkas, kurių ilgis 50 cm (kai galia 18-40 kw), 75 cm (kai galia 60-80 kw), skiedras ar medienos briketus Naudingo veikimo koeficientas siekia iki 82 %, maža kenksmingų medžiagų emisija.
38 VIESSMANN VITOROND 100 Žemos temperatūros skysto kuro katilas iš ketaus. Vardinė šiluminė galia: nuo 15 iki 100 kw Norminis naudingumo koeficientas: 94,5 %
39 VIESSMANN VITOPLEX 100 Žemos temperatūros dujinis arba skysto kuro dviejų eigų katilas, kurio vardinė šiluminė galia nuo 110 iki 620 kw Norminis naudingumo koeficientas: iki 92 % Tiekiamo vandens temperatūra iki 110 C Pastovios temperatūros reguliatorius Vitotronic 100 vieno katilo sistemai
40 RADIATORIAI RADEL (Italija) Radiatoriai Radel gaminami iš aukščiausios rūšies 1.25 mm storio šaltai valcuoto plieno, atitinkančio standarto DIN 1623 reikalavimus. Radiatorių Radel gamybos kontrolė pagrįsta standartu ISO 9001, atitinka griežčiausias tarptautines normas ir turi įvairių šalių sertifikatus, tokius kaip: TÜV, DIN, GUV, LGA. Gamykloje kiekvieno radiatoriaus sandarumas hidrauliškai išbandomas ne mažesniu kaip 13 bar (atm) vandens slėgiu. Darbinis radiatorių slėgis - 10 (bar) atm. Tai leidžia juos panaudoti tiek individualioje (vietinis apšildymas), tiek pramoninėje (miesto šiluminiai tinklai) statyboje. Maksimali šilumos nešėjo temperatūra - 110 C. Radel radiatoriai gali būti šoninio arba apatinio pajungimo. Šoninio pajungimo radiatoriai (K) su 15 mm (1/2 colio) diametro vidiniu sriegiu, komplektuojami su nuorinimo ventiliu, akle bei tvirtinimo detatėmis. Apatinio pajungimo radiatoriai (KV) su 20 mm (3/4 colio) diametro išoriniu sriegiu, komplektuojami su nuorinimo ventiliu, akle, tvirtinimo detalėmis bei ter-moventiliu. Apatinio pajungimo diametras yra ¾ su išoriniu sriegiu. Todėl jų pajungimui prie vamzdyno (plastikinio), skirtingai nei daugeliui kitų radiatorių, reikia tik eurokonusinio suveržimo! Mažiau pajungimo detalių - mažesnė nesandarumo galimybė ir sutaupyti pinigai! Kiekvieno radiatoriaus paviršius nuriebinamas, mechaniškai nuvalomas, fosfatuojamas bei gruntuojamas. Radiatoriaus vidinis paviršius padengiamas antikorozine danga. Radiatoriai dažomi užpurškiant baltos spalvos miltelinius dažus pagal DIN 55900 standaro reikalavimu ant kontūro paviršiaus elektrostatiniu fliuidiniu būdu. Šie dažai yra ekologiškai nekenksmingi, be organinių tirpiklių, formaldehidų, sunkiųjų metalų ir kitų chemiškai kenksmingų medžiagų. Kiekvienas radiatorius įpakuojamas į vienkartinį kartoninį apvalkalą, pastarajį aptraukiant polietileno plėvele, papildomai apsaugant prietaiso kampus. Pakuotė žymima nurodant radiatoriaus tipą, išmatavimus bei gamyklinį numerį. Radiatoriai Radel tinka tiek aukštų, tiek žemų temperatūrų šildymo sistemoms. Jų vandens talpa nedidelė, o šildymo plotas (su konvekciniu paviršiumi) - didelis. Šios savybės leidžia šildymo prietaisui greitai reaguoti į temperatūros reguliavimą, tuo užtikrinant taupų šiluminės energijos vartojimą. Radiatoriai Radel neturi aštrių kampų ir briaunų bei atitinka Europinius saugumo reikalavimus. Jiems suteiktas GUV sertifikatas, todėl jie rekomenduojami montuoti ikimokyklinėse įstaigose, mokyklose, ligoninėse, gyvenamuose namuose ir visuomeniniuose pastatuose.
41 Universalūs radiatoriai Universalūs radiatoriai Patraukli ir kompaktiška forma Didelis našumas, moderni technika: Viessmann Vitoset programos radiatoriai atitinka aukščiausius reikalavimus. Jie idealiai papildo Vitotec programą. Elegantiški universalūs radiatoriai su aukštos kokybės danga Radiatorių paviršiai padengti aukštos kokybės dažų danga. Kompaktiški, aukšto šiluminio našumo universalūs radiatoriai puikiai tiks ir namams, ir biurui. Kainos atžvilgiu jie būtų įdomi alternatyva lygiesiems radiatoriams. Nepriklausomai nuo to, ar Jūsų patalpos neseniai remontuotos, ar ne: balti RAL 9016 atspalvio radiatoriai harmoningai įsilieja į įvairiausių patalpų interjerą. Universaliuosius radiatorius lengva valyti, tai būtų puikus pasirinkimas alergiškiems asmenims. Radiatorius galima išvalyti nuėmus dengiamąsias groteles.
42 Lygieji radiatoriai Lygieji radiatoriai Lygūs ir elegantiški Puikaus dizaino lygieji radiatoriai estetiškai prisiderina prie interjero, be to pasižymi ir tobulu funkcionalumu. Jų techninis išpildymas atitinka taupaus šildymo reikalavimus. Lygieji radiatoriai suvirinti lazeriu ir gaminami serijiniu būdu pagal pažangias technologijas. Radiatorius pagaminus nuo jų paviršių tiksliai nuvalomos suvirinimo siūlės. Atsparų plastiku dengtą paviršių lengva prižiūrėti, jis yra balsvos spalvos (RAL 9016). Lygiuosius radiatorius lengva valyti, tai būtų puikus pasirinkimas alergiškiems žmonėms. Integruota vožtuvų furnitūra Po Vitoset radiatorių dizainu slypi moderni technika: integruoti vožtuvų priedai prijungiamam termostatui. Jie nemenkina dizaino, o radiatorių sumontuoti galima greitai ir pigiai.
43 AKUMULIACINĖS TALPOS Ši akumuliacinė talpa skirta šilumos pertekliui vandens šildymo sistemoje sukaupti ir, esant poreikiui - atiduoti šilumą į šildymo sistemą, tuo pačiu siekiant sumažinti katilo įkrovimų kuru dažnumą bei garantuojant tolygų patalpų šildymą. Akumuliacinė talpa yra gaminama ypač rekomenduojama esant cirkuliacija, nes tuomet ir pavojus, kad sistemoje gali užvirti Reikalingas talpos dydis priklauso būtų ne mažesnis kaip 50 l vienam 500 l talpos ir naudojama kartu su kieto kuro katilais. J mažos vandens talpos šildymo sistemai su priverstine mažiausios katilo galios gali būti per daug ir kyla vanduo. nuo katilo galios. Rekomenduojama, kad talpos tūris katilo galios kw. Akumuliacinė talpa gali būti tiekiama sekančių išpildymų: 1) be apšiltinimo; 2) su 5 mm akmens vatos apšiltinimu ir 1 mm plieniniu apvalkalu; 3) su 50 mm akmens vatos apšiltinimu ir dirbtinės odos apvalkalu. Techniniai duomenys Akumuliacinės talpos tūris, l, ne mažesnis kaip 500 Vandens slėgis šildymo sistemoje, MPa (bar), ne didesnis kaip Gabaritiniai matmenys, mm, ne daugiau kaip - aukštis - plotis - skersmuo be apšiltinimo - skersmuo su apšiltinimu Masė, kg, ne daugiau kaip 140 Pajungimo prie šildymo sistemos atvamzdžių sriegis, coliais Termometrų pajungimo, siurblio valdymo termostato daviklių pajungimo atvamzdžių sriegis, coliais Vandens išleidimo, nuorinimo atvamzdžių sriegis, coliais 0,15 (1,5) 1950 780 630 734 G 1½ R ½ G ½
44 Konstrukcijos schema 1-korpusas; 2-akmens vatos apšiltinimas; 3- nuorinimo atvamzdis; 4- plieninis arba dirbtinės odos apvalkalas; 5- vandens ištekėjimo atvamzdis (2 vnt.); 6- vandens įtekėjimo atvamzdis (2 vnt.); 7- vandens išleidimo atvamzdis; 8- atvamzdžiai galimiems termometrų ir cirkuliacinio siurblio termostato daviklių pajungimams (4 vnt.)
45 Akumuliacinės talpos sumontavimo šildymo sistemoje schema 1-šildymo katilas; 2-apsauginis vožtuvas; 3-lauko arba patalpos temperatūros jutiklis; 4-karšto vandens tūrinis šildytuvas; 5, 13, 17-atbuliniai vožtuvai; 6, 11, 16-cirkuliaciniai siurbliai; 7- nuorinimo atvamzdis; 8-elektroninis reguliavimo blokas; 9-akumuliacinė talpa; 10-trieigis maišymo vožtuvas su elektrine pavara; 12-radiatorius; 14-vandens išleidimo ventilis; 15-trieigis maišymo vožtuvas; 18-membraninis išsiplėtimo indas. Šildymo sistemos su akumuliacine talpa funkcionavimas Parodyta schemoje šildymo sistema funkcionuoja sekančiai: šildymo katilo vandens temperatūrai pakilus iki 70-80 C, įsijungia cirkuliacinis siurblys (16), vanduo cirkuliuoja ratu "katilas - akumuliacinė talpa", tokiu būdu sukaupiant šiluminę energiją akumuliacinėje talpoje; katilinėje sumontuotas programuojamas elektroninis reguliavimo blokas (8) per trieigį maišymo vožtuvą su elektros pavara (10) ir apytakinio rato "akumuliacinė talpa - šildymo radiatoriai" cirkuliacinį siurblį (11) reguliuoja iš akumuliacinės talpos į šildymo sistemą tiekiam termofikacinio vandens temperatūrą. Ši temperatūrą priklauso nuo lauko arba patalpos oro temperatūros, matuojamos jutiklio (3), pasirinkto temperatūrinio režimo ir laiko režimo. Jei šildymo sistemoje nėra sumontuoto programuojamo valdymo bloko, vietoje trieigio maišymo vožtuvo su elektros pavara (10) galima sumontuoti rankinio valdymo trieigį maišymo vožtuvą, tuo būdu temperatūros reguliavimą atliekant rankiniu būdu.
46 LIETUVOS DARBO RINKOS MOKYMO TARNYBA PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS PATVIRTINTA Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. d. įsakymu Nr. PASTATUOSE ĮRENGTŲ ORO KONDICIONAVIMO SISTEMŲ, KURIŲ VARDINĖ ATIDUODAMOJI GALIA DIDESNĖ KAIP 12 kw, EFEKTYVUMO TIKRINTOJO MOKYMO PROGRAMA Programos valstybinis kodas: Kodas pagal ISCED : Mokymosi trukmė: 3 savaitės Bazinis išsilavinimas: aukštesnysis techninis Suteikiama teisė: gali dirbti pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 12 kw, efektyvumo tikrintoju SUDERINTA Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko pavaduotojas Jonas Kaškelevičius 2006 m. d. Darbo rinkos profesinio mokymo programų ekspertų išvados: Darbų saugos mokymo programų ekspertų komisijos pirmininkas 2006 m. d. V. Baranauskas
47 MOKYMO PROGRAMOS APIBŪDINIMAS Ši mokymo programa skirta pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 12 kw, efektyvumo tikrintojo mokymui. Programos tikslas- parengti pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų, efektyvumo tikrintoją, kuris galėtų kvalifikuotai tikrinti oro kondicionavimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 12 kw, funkcionavimą, mokėtų paskaičiuoti energijos naudojimo efektyvumą, teikti išvadas bei rekomendacijas trūkumams pašalinti bei tobulinti esamą kondicionavimo sistemą, jei tai reikalinga. Mokymo programa paruošta vadovaujantis 2002-12-16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB Dėl pastatų energinio naudingumo, Pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 12 kw, efektyvumo tikrinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. birželio 13 d., Pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 12 kw, efektyvumo tikrinimo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 4-73, kitais Lietuvos Respublikos statybos reglamentų, higienos normų, standartų reikalavimais. Mokytis gali asmuo, turintis aukštesnįjį techninį išsilavinimą, apsaugos nuo elektros vidurinę kategoriją (VK) ir ne mažesnį 3 metų darbo stažą vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų srityje. Mokymo programai skiriama 120 valandų: iš jų teorijai 70 val., praktikai 42 val., grupės teoriniam ir praktiniam egzaminui 8 valandos. Praktinis mokymas organizuojamas įmonėse, kuriose įrengtos ir veikia oro kondicionavimo sistemos, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 12 kw. Baigus šią mokymo programą, laikomas egzaminas. Asmenims, sėkmingai išlaikiusiems egzaminus, išduodamas valstybės pripažintas pažymėjimas (kodas 1114) ir atestacijos pažymėjimas su įrašu: gali dirbti pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 12 kw, efektyvumo tikrintoju.
48 SUDERINTA Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko pavaduotojas TVIRTINTU VšĮ Respublikinio energetikų mokymo centro direktorė Jonas Kaškelevičius Laimė Valotkienė 2006 m. 2006 m. Suteikiama teisė:gali dirbti pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 12 kw, efektyvumo tikrintoju Programos valstybinis kodas KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI Turi žinoti: 1. Teorinius fizikinius oro kondicionavimo ir vėdinimo pagrindus. 2. Oro klimatinius parametrus patalpose. 3. Oro pasikeitimo ir jo judėjimo greičio, triukšmo, santykinės drėgmės, temperatūros, elektrinės galios leidžiamus dydžius ir matavimo priemones. 4. Buitinius ir pramoninius oro kondicionierius. 5. Oro kondicionavimo sistemos sudėtines technines dalis ir jų veikimą. 6. Kondicionavimo sistemų veikimo parametrų, lemiančių jos veikimo efektyvumą, vertes, su kuriomis lyginant darbo parametrų faktines vertes, galima nustatyti trūkumus ir priemones jiems pašalinti. 7. Kondicionavimo sistemos ženklinimo tvarką. 8. Kondicionavimo sistemų tikrinimų periodiškumą, trukmę. 9. Teisinius norminius ir techninius dokumentus, reglamentuojančius tikrintojo darbą. 10. Darbų saugos reikalavimus tikrinant oro kondicionavimo sistemas. 11. Pirmosios pagalbos teikimo pagrindus. Turi mokėti: 8. Skaityti techninius projektus ir brėžinius bei įsitikinti, kad įrenginių tipai ir kiekis atitinka nurodytuosius specifikacijose. 9. Atlikti oro kondicionavimo sistemų apžiūrą. 10. Išmatuoti patalpų parametrus ir tiekiamo oro kiekius. 11. Tikrinti kondicionavimo sistemos įrangą. 12. Tikrinti šaldymo agento vamzdynų šiluminės izoliacijos būklę. 13. Tikrinti kondicionavimo sistemos valdymo ir reguliavimo įrangą bei reguliavimo parametrus. 14. Savarankiškai apsakičiuoti, kokia turėtų būti maksimali vėsinimo įrangos galia tuo atveju, kai nėra projekto. 15. Įvertinti kondicionavimo sistemos elementų efektyvumą ir palyginti su analogiškomis gerai veikiančių sistemų vertėmis. 9. Analizuoti turimus duomenis ir teikti galutines išvadas bei pasiūlymus. 10. Teisingai įforminti tikrinimo rezultatus ir užpildyti dokumentus. 11. Laikytis darbų saugos reikalavimų įrangos tikrinimo metu. 12. Teikti pirmąją pagalbą.
49 TEORIJOS MOKYMUI REIKALINGA Mokymo kabinetas aprūpintas: 1. Rašomąja lenta 2. Grafoprojektoriumi 3. Kilnojamu ekranu 4. Televizoriumi 5. Vaizdo magnetofonu 6. Nešiojamu kompiuteriu 7. Multimedia projektoriumi 1. Oro kondicionieriumi 2. Uždaromąja armatūra 3. Oro kondicionierių jungimo schemomis 4. Oro kondicionierių pasais 5. Ventiliatoriumi 6. Barometru 7. Psichrometru 8. Termometru 9. Triukšmomačiu 10. Vibrometru 11. Vatmetru Techninėmis mokymo priemonėmis Vaizdinėmis priemonėmis Dalijamąja medžiaga 1. Techniniai projektai. 2. Brėžiniai. 3. Kondicionavimo sistemos elementai. 4. Oro kondicionavimo sistemos tikrinimo klausimynas-ataskaita. 5. Ženklinimo kortelė. Dalykine ir metodine literatūra 1. Teisiniais, norminiais, techniniais dokumentais, reglamentuojančiais tikrintojo darbą. 2. Žinynais. 3. Technine literatūra. PRAKTIKOS MOKYMUI REIKALINGA 1. Veikiantys buitiniai ir pramoniniai oro kondicionieriai. 2. Oro klimatinių parametrų matavimo priemonės.
50 REIKALAVIMAI MOKYMO PERSONALUI Darbo rinkos profesinį mokymą vykdančių pedagogų kvalifikacija turi atitikti šiuos reikalavimus: - turėti aukštąjį išsilavinimą šaldymo ir oro kondicionavimo srityse; - turėti pedagoginių, psichologinių ir metodinių žinių pagrindus darbui su suaugusiais žmonėmis; - turėti elektros, dujų, šaldymo ir oro kondicionavimo ekonominės veiklos darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto atestaciją bei ne mažesnį kaip 1 metų darbo stažą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Pedagogai turi būti atestuoti vadovaujantis darbo rinkos profesijos mokytojų atestacijos nuostatais. Visi darbo rinkos profesijos mokytojai privalo patvirtinti savo kvalifikaciją ar įgyti ją specialiuose įvadinio pedagoginio psichologinio minimumo kursuose.... Mokymo metodikos kabinetas
51 VšĮ RESPUBLIKINIS ENERGETIKŲ MOKYMO CENTRAS TVIRTINU VšĮ Respublikinio energetikų mokymo centro direktorė Laimė Valotkienė MOKYMO PLANAS Suteikiama teisė: Gali dirbti pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 12 kw, efektyvumo tikrintoju Mokymo trukmė: 120 val. Eil. Nr. Temų pavadinimai Skiriama valandų 1. TEORINIS MOKYMAS 70 1.1. Teisiniai dokumentai, reglamentuojantys tikrintojo darbą 8 1.2. Techniniai dokumentai, reglamentuojantys tikrintojo darbą. 20 1.3. Teoriniai fizikiniai oro kondicionavimo ir vėdinimo pagrindai. 10 1.4. Pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų pagrindiniai 12 įrenginiai ir sistemos, jų funkcijos. 1.5. Pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų energinio ir 12 ekologinio proceso efektyvumas, jo skaičiavimai. 1.6. Darbų sauga 8 2. PRAKTINIS MOKYMAS 42 2.1. Buitiniai ir pramoniniai oro kondicionieriai ir jų sistemos 8 2.2. Kondicionavimo sistemų apžiūra 8 2.3. Patalpų oro parametrų ir tiekiamo oro kiekių išmatavimas 8 2.4. Kondicionavimo sistemos įrangos tikrinimas 10 2.5. Kondicionavimo sistemos valdymo ir reguliavimo įrangos bei 4 reguliavimo parametrų tikrinimas 2.6. Tikrinimo dokumentų užpildymas 4 EGZAMINAS 8 Iš viso: ( 1+2+egz.) 120... Mokymo metodikos kabinetas
52 VšĮ RESPUBLIKINIS ENERGETIKŲ MOKYMO CENTRAS TVIRTINU VšĮ Respublikinio energetikų mokymo centro direktorė Laimė Valotkienė ATSKIRŲ MOKYMO DALYKŲ PROGRAMA Suteikiama teisė: Gali dirbti pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 12 kw, efektyvumo tikrintoju Mokymo trukmė: 120 val. 1. TEORINIS MOKYMAS 1.1. Teisiniai dokumentai, reglamentuojantys tikrintojo darbą Šioje temoje nagrinėjami dokumentai, kuriuose nusakomi reikalavimai tikrintojui ir jo darbui. Skiriama 8 val. Eil. Nr. Potemių pavadinimai Valandų skaičius 1.1.1. Pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji 1 galia didesnė kaip 12 kw, efektyvumo tikrinimo reglamentas, jo reikalavimai 1.1.2. Pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji 7 galia didesnė kaip 12 kw, efektyvumo tikrinimo metodika Viso : 8 1.2. Techniniai dokumentai, reglamentuojantys tikrintojo darbą Šioje temoje bus nagrinėjami statybos techniniai reglamentai, statybos normos, higienos normos bei standartai, reglamentuojantys tikrintojo kokybišką darbą. Skiriama-20 val. Eil. Potemių pavadinimai Valandų Nr. 1.2.1. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02.2002 Šaldymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas, Statybos techninis reglamentas STR 2.09.04.2002 Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui skaičius 6 1.2.2. Lietuvos higienos normos - Lietuvos higienos norma HN 33-1:2003 5
53 Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai 1.2.3. Respublikinės statybos normos Respublikinė statybos norma RSN 156-94 Statybinė klimatologija, patvirtinta Lietuvos Respublikos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. kovo 18 d. įsakymu Nr.76 (Žin., 1994, Nr. 24-394) 4 1.2.4. Lietuvos standartai: Lietuvos standartas LST EN 12599:2001 Pastatų 5 vėdinimas. Atiduodamų naudoti sumontuotų vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų bandymo metodikos ir matavimo metodai, Lietuvos standartas LST EN 14511-2:2004 Oro kondicionieriai, skysčio aušinimo įrenginiai ir aušintuvai su elektriniais kompresoriais patalpoms šildyti ir vėsinti. 2 dalis. Bandymo sąlygos, Lietuvos standartas LST EN 14511-3:2004 Oro kondicionieriai, skysčio aušinimo įrenginiai ir aušintuvai su elektriniais kompresoriais patalpoms šildyti ir vėsinti. 3 dalis. Bandymo metodai, Lietuvos standartas LST EN 13779:2004 Negyvenamųjų pastatų vėdinimas. Vėdinimo ir patalpų oro kondicionavimo sistemų eksploatacinių charakteristikų reikalavimai, Lietuvos standartas LST EN ISO 12241:2000 Pastatų įrenginių ir pramonės įrangos termoizoliacija. Apskaičiavimo taisyklės (ISO 12241:1998). Viso: 20 1.3. Teoriniai fizikiniai oro kondicionavimo ir vėdinimo pagrindai Ši tema nagrinėja teorinius fizikinius mikroklimato parametrų pagrindus, šaldymo agentų charakteristikas. Skiriama - 10 val. Eil. Nr. Potemių pavadinimai Valandų skaičius 1.3.1. Temperatūra žmogaus veiklos zonoje, šiluminio komforto ribos 1 1.3.2. Santykinė oro drėgmė patalpose, oro švarumas, pasikeitimas, judėjimo 2 greitis, kryptis 1.3.3. Oro pašildymo, atšaldymo procesai 2 1.3.4. Šaldymo mašinų termodinaminiai ciklai 2 1.3.5. Šaldymo agentų pagrindinės charakteristikos ir ekologinės savybės 2 1.3.6. Vibracija ir triukšmas 1 Viso: 10 1.4. Pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų pagrindiniai įrenginiai ir sistemos, jų funkcijos Šioje temoje pateikiamos žinios apie pagrindines oro kondicionavimo sistemų dalis, jų funkcijas Skiriama - 12 val.
54 Eil. Nr. Potemių pavadinimai Valandų skaičius 1.4.1. Oro tiekimo sistemų įrenginiai 9 1.4.1.1. Lauko oro ėmimo angos 1 1.4.1.2. Ortakiai ir kolektoriai 1 1.4.1.3. Filtrai 1 1.4.1.4. Oro skirstytuvai 1 1.4.1.5. Ventiliatoriai, pavaros 1 1.4.1.6. Vėdinimo įrenginių vamzdynai 1 1.4.1.7. Oro siurbtuvai, oro šalinimo angos 1 1.4.1.8. Reguliavimo sklendės 1 1.4.1.9. Santykinio drėgnio ir temperatūros jutikliai, laikrodžiai 1 1.4.2. Avarinio vėdinimo įtaisai ( traukos grotelės, atvamzdžiai) 1 1.4.3. Priešdūminis vėdinimas 1 1.4.4. Rezerviniai ventiliatoriai ir autometinė avarinė signalizacija 1 Viso: 12 1.5. Pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų energinio ir ekologinio proceso efektyvumas, jo skaičiavimai Šioje temoje nagrinėjamas kondicionavimo sistemų darbo efektyvumas, energinio ir ekologinio proceso skaičiavimai, analizė ir įvertinimas, energijos taupymo galimybės. Skiriama 12 val. Eil. Nr. Potemių pavadinimai Valandų skaičius 1.5.1. Kondicionavimo sistemos elementų naudojamos elektrinės galios 2 matavimas. 1.5.2. Tiekiamo oro kiekio apskaičiavimas, oro apykaitos kartotinumo įvertini- 2 mas, kitų matavimų reikšmių lyginimas su nurodytomis projekte arba įrangos pase 1.5.3. Matavimo metodų, matavimo priemonių ir matavimo reikšmių aprašas 2 1.5.4. Oro kondicionavimo sistemų energinio ir ekologinio proceso skaičiavimai, 6 analizė, įvertinimas. Viso: 12 1.6. Darbų sauga Šioje temoje nagrinėjami bendriniai ir specifiniai darbų saugos reikalavimai Skiriama 8 val. Eil. Nr. Potemių pavadinimai Valandų skaičius 1.6.1. LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, jo nuostatos 2 1.6.2. Darbuotojų mokymas ir instruktavimas darbų saugos ir sveikatos 2 klausimais 1.6.3. Galimos nelaimingų atsitikimų priežastys dirbant oro kondicionavimo 2 tikrintoju. Nelaimingų atsitikimų prevencija 1.6.4. Pirmoji pradinė pagalba nukentėjusiajam įvairių traumų atvejais 2 Viso: 8
55 2. PRAKTINIS MOKYMAS 2.1. Buitiniai ir pramoniniai oro kondicionieriai ir jų sistemos Praktiškai susipažįstama su buitiniais, pramoniniais oro kondicionieriais, jų sistemomis Skiriama 8 val. Eil. Potemių pavadinimai Nr. Valandų skaičius 2.1.1. Buitiniai kondicionieriai, jų tipai ir sistemos 3 2.1.2. Pramoniniai kondicionieriai ir jų sistemos 5 Viso: 8 2.2. Kondicionavimo sistemų apžiūra Šioje praktinio mokymo dalyje mokomasi pirminės kondicionavimo sistemos apžiūros, susipažįs-tama su kondicionavimo technine dokumentacija pastato, kuriame įrengta kondicionavimo sistema Skiriama 8 val. Eil. Nr. Potemių pavadinimai Valandų skaičius 2.2.1 Įrenginių tipų ir kiekio atitiktis nurodytiems projekte 1 2.2.2. Techninės priežiūros ir aptarnavimo žurnale esančių įrašų įvertinimas 2 2.2.3. Į patalpas tiekiamo ir ištraukiamo oro įrenginių būklės tikrinimas 3 2.2.4. Oro ėmimo įrangos būklės tikrinimas 1 2.2.5. Sujungimų sandarumo tikrinimas 1 Viso: 8 2.3. Patalpų oro parametrų ir tiekiamo oro kiekių išmatavimas Šioje dalyje susipažįstama su matavimo priemonėmis ir mokomasi jomis išmatuoti patalpų oro parametrus. Skiriama - 8 val. Eil. Nr. Potemių pavadinimai Valandų skaičius 2.3.1. Tiekiamo oro kiekių į patalpas tikrinimas ir lyginimas su normomis 2 2.3.2. Tiekiamo oro temperatūros tikrinimas ties oro išleidimo įranga 2 2.3.3. Oro temperatūros, judėjimo greičio ir santykinio drėgnio matavimas 3 patalpų veiklos zonose 2.3.4. Triukšmo matavimas patalpų veiklos zonoje 1 Viso: 8
56 2.4. Kondicionavimo sistemos įrangos tikrinimas Mokomasi saugiai tikrinti kondicionavimo įrangos atskiras sudėtines dalis, jų funkcijas. Skiriama 10 val. Eil. Nr. Potemių pavadinimai Valandų skaičius 2.4.1. Saugus ventiliatorių, pavarų, reguliavimo sklendžių tikrinimas 2 2.4.2. Saugus filtrų tikrinimas ir esamos filtro būklės įvertinimas 2 2.4.3. Šaldymo agento vamzdynų šiluminės izoliacijos būklės tikrinimas 2 2.4.4. Šaldymo įrangos elektrinės galios matavimas 2 2.4.5. Maksimalios vėsinimo įrangos galios apskaičiavimas, kai nėra pastato 2 projekto Viso: 10 2.5. Kondicionavimo sistemos valdymo ir reguliavimo įrngos bei reguliavimo parametrų tikrinimas Šiai daliai skirtu laiku mokomasi tikrinti oro kondicionavimo valdymo ir reguliavimo įrangą Skiriama 4 val. Eil. Nr. Potemių pavadinimai Valandų skaičius 2.5.1. Temperatūros ir santykinio drėgnio jutiklių veikimo tikrinimas 1 2.5.2. Kontrolinių laikrodžių rodmenų tikrinimas. Įjungimo-išjungimo 1,5 periodo tinkamo nustatymo tikrinimas 2.5.3. Vienoje patalpoje esančių šildymo ir vėsinimo sistemos veikimo 1,5 tikrinimas ir vienos iš jų blokavimo užtikrinimo tikrinimas Viso: 4 2.6. Tikrinimo dokumentų užpildymas Šiuo mokymo dalies metu mokomasi analizuoti ir vertinti energinį ir ekologinį proceso efektyvumą ir užpildyti reikalingus tikrinimo dokumentus. Skiriama - 4 val. Eil. Nr. Potemių pavadinimai Valandų skaičius 1. Pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų veikimo efektyvumo 2 tikrinimas analizuojant ir įvertinant energinio ir ekologinio proceso efektyvumą 2. Oro kondicionavimo sistemos tikrinimo klausimyno-ataskaitos 1,5 užpildymas. Išvadų ir rekomendacijų teikimas 3. Kondicionavimo sistemos ženklinimas po tikrinimo 0,5 Viso: 4
57 BAIGIAMASIS ŽINIŲ TIKRINIMAS Baigiamasis egzaminas organizuojamas ir vykdomas pagal bilietus arba testus. Egzaminų komisija turi būti sudaryta ne mažiau kaip iš 3 asmenų. Komisijai pirmininkauja Valstybinės energetikos inspekcijos ( VEI ) pareigūnas. Komisijos nariai: asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 3-jų metų gamybinį darbo stažą oro kondicionavimo srityje, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas. Taip pat gali dalyvauti ir mokymo įstaigos atstovas. Dėstytojas (-ai), vykdęs (-ę) mokymą egzaminuojamoje grupėje, egzamine gali dalyvauti be sprendžiamojo balso. Asmenims, sėkmingai išlaikiusiems egzaminą, išduodamas valstybės pripažintas pažymėjimas ( kodas 1114 ) ir atestacijos pažymėjimas su įrašu: gali dirbti pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 12 kw, efektyvumo tikrintoju.
58 IŠEITIES DUOMENYS 1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2005, Nr. 142-05104). 4. 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB Dėl pastatų energinio naudingumo. 3. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254). 4. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2005, Nr. 142-5175). 5. Metrologijos įstatymas I-1452 (Žin., 2000, Nr. 42-1188). 6. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, Nr. IX-1672 (Žin., 2003 m. Nr. 70-3170). 7. Pastatuose įrengtų oro kondicionvimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didsnė kaip 12 kw,efektyvumo tikrinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m birželio 31 d. įsakymu Nr. 4-232. 8. Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006-2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 443(Žin.,2006, Nr.54-1956). 9. Pastatuose įrengtų oro kondicionavimo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia didesnė kaip 12 kw, efektyvumo tikrinimo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 4-73 (Žin., 2006, Nr. 27-902). 10.Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 4-122 (Žin., 2005, Nr. 41-1321). 11.Statybos techninis reglamentas STR 2.09.04.2002 Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 552 (Žin., 2002, Nr. 118-5326). 12.Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02.2002 Šaldymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 09 d.įsakymu Nr. D1-289 (Žin., 2005, Nr. 75-2729). 13.Lietuvos standartas LST EN 12599:2001 Pastatų vėdinimas. Atiduodamų naudoti sumontuotų vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų bandymo metodikos ir matavimo metodai,išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2001m. spalio 05 d.(lst biuletenis, 2001, Nr.11). 14.Respublikinė statybos norma RSN 156-94 Statybinė klimatologija, patvirtinta Lietuvos Respublikos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. kovo 18 d. įsakymu Nr.76 (Žin., 1994, Nr. 24-394)
59 15.Lietuvos higienos norma HN 33-1:2003 Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje.matavimo metodikos bendrieji reikalavimai, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 03 d. įsakymu Nr.V- 520(Žin.,2003, Nr. 87-3957) 16.Lietuvos standartas LST EN 14511-2:2004 Oro kondicionieriai, skysčio aušinimo įrenginiai ir aušintuvai su elektriniais kompresoriais patalpoms šildyti ir vėsinti. 2 dalis. Bandymo sąlygos, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2004m. birželio 14 d. (LST biuletenis, 2004, Nr. 7). 17.Lietuvos standartas LST EN 14511-3:2004 Oro kondicionieriai, skysčio aušinimo įrenginiai ir aušintuvai su elektriniais kompresoriais patalpoms šildyti ir vėsinti. 3 dalis. Bandymo metodai, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2004m. birželio 14 d. (LST biuletenis, 2004, Nr. 7). 18.Lietuvos standartas LST EN 14511-4:2004 Oro kondicionieriai, skysčio aušinimo įrenginiai ir aušintuvai su elektriniais kompresoriais patalpoms šildyti ir vėsinti. 4 dalis. Reikalavimai, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2004m. birželio 14 d. (LST biuletenis, 2004, Nr. 7). 19.Lietuvos standartas LST EN 13779:2004 Negyvenamųjų pastatų vėdinimas. Vėdinimo ir patalpų oro kondicionavimo sistemų eksploatacinių charakteristikų reikalavimai, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2004m. lapkričio 15 d. (LST biuletenis, 2004, Nr. 12). 20.Lietuvos standartas LST EN ISO 12241:2000 Pastatų įrenginių ir pramonės įrangos termoizoliacija. Apskaičiavimo taisyklės (ISO 12241:1998), išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2000m. gruodžio 04 d. (LST biuletenis, 2000, Nr. 12).... Mokymo metodikos kabinetas
60 Filtrai ypatingai švariam valymui
61 a) b) c) Smulkaus valymo filtrai ( firma GEA) a) filtras MULTISACK, klasė F6-F7 b) filtras MULTIGLAS, klasė F5-F8, skirtas daugiapakopiam valymui c) filtras MULTICOL, klasė F6-F7, skirtas stambioms dulkėms valyti
62 Centrinių kondicionierių bendras vaizdas
63 Centrinio kondicionieriaus oro aušinimo sekcija
64 1. Šilumokaitis 2. Ventiliatoriaus blokas 3. Valdymo spinta 4. Išgarintuvas 5. Kompresorius 6. Galutinis išgarintuvas Precizinio spintinio kondicionieriaus konstrukcija
65 Karno ciklas T-S diagramoje
66 a) b) c) Precizinis kondicionierius su elektrą taupančiu režimu a) Kondicionierius su betarpiško garinimo režimu b) Šaldančio vandens naudojimo režimas c) Bendras režimas ( a) ir b))
67 a) b) Preciziniai kondicionieriai su dviguba šaldymo sistema a) dirba tik šaldymo kontūras b) dirba tik vandens kontūras 1. Garintuvas 2. Termoreguliatorius 3. Kondensatorius 4. Ventiliatorius 5. Kompresorius 6. Orinis šilumokaitis 7. Vandens kontūras 8. Vandens šilumokaitis 9. Trieigis čiaupas
68 Stoginiai kondicionieriai
69 a c b Stoginių kondicionierių išdėstymo variantai a) ant stogo b) ant kolonų c) šalia pastato
70 Stoginio kondicionieriaus oro paėmimo schema 1. Oro srautas iš pastato 2. Oro srautas į pastatą 3. Įeinantis srautas ( kondensato aušinimo) 4. Išeinantis srautas (kondensato aušinimo)
71 Regeneracinio besisukančio šilumokaičio padėtis centriniame kondicionieriuje
72 Oro srautų judėjimo schemos regeneraciniuose šilumokaičiuose Regeneracinio besisukančio šilumokaičio išorinis vaizdas
73 Čilerio išorinis vaizdas gamintojas UNIFLAIR, Italija
74 a) b) c) d) Oro padavimo ir ištraukimo schemos preciziniuose kondicionieriuose (UNIFLAIR) a) priekinis paėmimas ir priekinis padavimas b) priekinis paėmimas-viršutinis padavimas į ortakius c) apatinis paėmimas-viršutinis padavimas į ortakius d) užpakalinis paėmimas-viršutinis padavimas į ortakius e) viršutinis paėmimas-apatinis priekinis padavimas f) viršutinis paėmimas-apatinis padavimas
75 Garintuvas preciziniame kondicionieriuje 1. Garintuvas 2. Kompresorius
76 1. Garo padavimo vamzdis 2. Kondensato gražinimo vamzdis 3. Uždarymo kilpa 4. Vandens avarinio lygio daviklis 5, 9 Garo indas 6. Elektrodai 7,8,15 Sandarinimo žiedai 10. Druskų surinkėjas 11. Drenažinis vožtuvas 12. Drenažinis vamzdynas 13. Siurblys 14. Pagrindas 16. Vožtuvas 17. Vandens vamzdis 18. Rankinio išleidimo vamzdis Garintuvo schema ir konstrukcija
77 1. Elektros variklio apvija 2. Variklio šerdis 3. Perkaitintuvas 4. Spiralinė pora Spiralinio kompresoriaus pjūvis
78 Spiralinis hermetinis kompresorius Spiralių išdėstymas
79 Spiralinio kompresoriaus pagrindinės dalys
80 Rotacinio kompresoriaus pjūvis 1. Elektros variklio apvija 2. Elektros variklio šerdis 3. Suspaudimo kamera 4. Spyruoklinis amortizatorius
81 1. Elektros variklio apvija 2. Elektros variklio šerdis 3. Duslintuvas 4. Spyruoklinis amortizatorius 5. Alkūninis velenas 6. Cilindras 7. Švaistiklis Stūmoklinio kompresoriaus pjūvis
82 1. Elektros variklis 2. Filtras ant įsiurbimo linijos 3. Slystantis vožtuvas 4. Korpusas 5. Guolis 6. Pagrindinis rotorius ( sraigtas) 7. Pagalbinis rotorius 8. Pagalbinio rotoriaus ašis 9. Tepalo filtras Sraigtinio kompresoriaus pjūvis
83 Cirkuliacinių siurblių išvystomo slėgio charakteristika, firma UPS, serija 100
84 Cirkuliacinių siurblių išvystomo slėgio charakteristikos, firma UPE, serija 2000
85 Oro sausintuvas ( GEA-Fricostar F800)
86 Freono ir drenažo magistralės įdėklas
87 Įrenginio pajungimo universali schema, skirta vakuumo sudarymui, šaldymo agento užpildymui ir pašalinimui 1. Užpildymo cilindras 2. Užpildymo balionas 3. Kolektorius 4. Vakuuminis siurblys 5. Šaldymo agento mėginių paėmimo vieta 6. Šaldymo agento pašalinimo balionas 7. Šaldymo kontūras 8. Šaldymo agento pašalinimo įtaisas
88 Užpildymo indas
89 Elektroninės svarstyklės su šaldymo agento atkirta
90 Šalčio agento nuotekų ieškikliai
91 Triukšmo lygio matuokliai ( firma Quest Technologies )
92 1. Mikrofonas 2. Matavimo galvutė 3. Triukšmo kalibratorius Triukšmo stiprumo matuoklis ( firma TESTO)
93 Oro parametrų matuoklių komplektas 1. Anemometras mažiems oro greičiams 2. Anemometras dideliems oro greičiams 3. Kabelis nuimamų daviklių pajungimui 4. Matavimo prietaisas 5. Pajungimo prie kompiuterio kabelis 6. Daviklis oro greičio ir temperatūros matavimui 7. Daviklis matuoti drėgmei ir oro temperatūrai 8. Temperatūros daviklis tiksliam ir greitam matavimui
94 Pito vamzdelis oro srauto slėgiui matuoti ( Iš komplekto TESTO 950)
95 Universalus elektroninis termometras
Apvalių plieninių ortakių skaičiavimo nomograma,oro kiekis iki 100 m³/val.; oro greitis nuo 0,1 iki 4 m/s
97 Apvalių plieninių ortakių skaičiavimo nomograma Oro kiekis nuo 100 iki 10000 m³/val.; oro greitis nuo 0,3 iki 4 m/s
I-d diagrama barometriniam slėgiui 745 mm Hg st.
Uždavinių sprendimo pavyzdžiai, naudojant I-d diagramą
Uždavinių sprendimo pavyzdžiai, naudojant I-d diagramą
101 Drėgno oro diagrama ASHRAE ( Carrier)