Kalviu karjero GP_Pagrindziamoji info

KALVI KARJERO GAMTOTVARKOS PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kalvi karjero gamtotvarkos planas (toliau Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkan iai paukš i apsaugai svarbios teritorijos kriterijus, vadovaujantis Reikalavim gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. sakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esan iais br žiniais ir priedais, kuri pareng Vilniaus universiteto Ekologijos instituto mokslo darbuotojai, remiantis sutartimi su AB Baltic Research, ir kuri išsamiai aprašo, paaiškina ir pagrindžia Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagr sti. II. TERITORIJOS B KL S APRAŠYMAS IR VERTINIMAS 2. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, - Kalvi atkuriamasis sklypas - yra Klaip dos apskrityje, Klaip dos rajono savivaldyb je. Teritorijai saugomos teritorijos statusas suteiktas 2004 m. rugs jo 15 d. Aplinkos ministro sakymu Nr.D1-486, ia steigus Kalvi atkuriam j sklyp (Žin., 2004, Nr.141-5169). Kadangi teritorija atitinka LR Aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. sakymu Nr.22 patvirtintus paukš i apsaugai svarbios teritorijos kriterijus (Žin., 2001, Nr. 12-364; Žin., 2003, Nr.108-4849; Žin., 2007, Nr.32-1164), šis statusas jai suteiktas 2005 m. balandžio 8 d. LR Vyriausyb s nutarimu Nr.431 "D l Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2004 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 399 "D l Lietuvos Respublikos saugom teritorij arba j dali, kuriose yra paukš i apsaugai svarbi teritorij, s rašo patvirtinimo ir paukš i apsaugai svarbi teritorij rib nustatymo pakeitimo" (Žin., 2005, Nr. 52-1742), ir 2006 m. rugpj io 25 d. LR Vyriausyb s nutarimu Nr.819 "D l LR Vyriausyb s 2004 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 399 "D l LR saugom teritorij arba j dali, kuriose yra paukš i apsaugai svarbi teritorij, s rašo patvirtinimo ir paukš i apsaugai svarbi teritorij rib nustatymo pakeitimo" (Žin., 2006, Nr. 92-3635). Kalvi karjero paukš i apsaugai svarbios teritorijos ribos pilnai sutampa su Kalvi atkuriamojo sklypo ribomis. Teritorijos, kuriai rengiamas gamtotvarkos planas plotas 36,74 ha. Paukš i apsaugai svarbi teritorija skirta ES svarbos paukš i r šies upin s žuv dros (Sterna hirundo) apsaugai. Upin žuv dra vairaus dydžio ir tipo vandens telkini su atviromis salomis paukštis. vairaus dydžio atviros salos, kuriose sikuria vairaus dydžio kolonijos, dažnai mišrios su kitais kiriniais paukš iais, yra svarbiausias teritorijos pasirinkimo faktorius, kadangi maitintis paukš iai skrenda iki penkiolikos kilometr atstumu. Kalvi karjero atveju, upin s žuv dros jame tik peri, o maitintis skrenda Minijos up ir Kurši marias. Pagrindin s gr sm s upinei žuv drai šioje teritorijoje yra per jimo viet praradimas d l j užaugimo sumed jusia augalija ir nendr mis, per jimo viet stoka d l konkurencijos su greta perin iais rudagalviais kirais, o taip pat paukš i lizd sunaikinimas ir trikdymas d l žmoni lankymosi teritorijoje. Teritorija apima išeksploatuot ir vandeniu apsemt žvyro karjer su jame esan iomis salomis, kuris yra valstyb s nuosavyb. Šiuo metu žvyras nedidel mis apimtimis kasamas tik gretimame valstyb s nuosavyb s sklype, kur Klaip dos apskrities administracija žem s ištekli gavybai išnuomojo UAB Hidrostatyba. Šiuos darbus planuojama t sti dar penkis metus, po ko Kalvi karjero tvenkinio plotas padid t apimdamas ir už saugomos teritorijos rib esan ius vandens plotus. Tod l plane numatoma prapl sti dabartines aprašomos teritorijos ribas, prie j prijungiant naujai apsemtus išeksploatuotus karjero plotus.

2 III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 3. Kalvi karjero gamtotvarkos plano pagrindinis tikslas yra užtikrinti upini žuv dr skaitlingos perin ios populiacijos (iki 300 por ) palanki apsaugos b kl, kartu išsaugant, o reikalui esant ir atkuriant, jos veisimosi buveines. Papildomas tikslas yra užtikrinti vis ES svarbos ir LRK s rašus traukt paukš i r ši perin i populiacij palanki apsaugos b kl, tuo pa iu gerinant j apsaug visame PAST tinkle. 4. Gamtotvarkos plano tikslui gyvendinti numatomi šie uždaviniai: Uždaviniai 1. Atkurti atvir aplink stabiliose tvenkinio salose bei suformuoti nauj sal, tuo b du suformuojant naujas upini žuv dr perimvietes, ir v liau palaikyti j b ding strukt r 2. gyvendinti specialias tvarkymo priemones, skirtas upini žuv dr per jimo buveini b dingos strukt ros palaikymui bei jos pagerinimui 3. Riboti žmoni patekim salas ir tvenkinio pakrantes, jautriausiose upin ms žuv droms vietose 4. Išpl sti Kalvi AS ir Kalvi karjero PAST ribas, prijungiant pietiniame ir vakariniame pakraštyje nusidriekus žem s sklyp, kartu pakoreguojant teritorijos ribas, išlaikant kranto linijos topologij 5. Reguliuoti pl šr n gaus 6. Informuoti vietos gyventojus ir teritorijos lankytojus apie teritorijos tarptautin gamtosaugin svarb, upin s žuv dros apsaugos reikalavimus ir taikomus apribojimus IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONI GYVENDINIMO PLANAS 5. Gamtotvarkos plano priemoni gyvendinimo planas: Uždavinys Priemon s pavadinimas Atsakingos institucijos 1. Atkurti atvir aplink stabiliose tvenkinio salose bei suformuoti nauj sal, tuo b du suformuojant naujas upini žuv dr 2. gyvendinti i i t i li specialias tvarkymo priemones, skirtas upini žuv dr per jimo buveini b dingos strukt ros palaikymui bei jos pagerinimui 3. Riboti žmoni patekim salas ir tvenkinio pakrantes, jautriausiose upin ms žuv droms vietose 1.1. Medži ir kr m kirtimas tvarkymo plotuose Nr. 1-8 bei nendri iškirtimas tvarkymo plotuose Nr. 9-11 (~3 ha) 1.2. Naujos salos suformavimas tvarkymo plote Nr. 12 (0,1 ha) 1.1 Atžal kirtimas tvarkymo plotuose Nr. 1-8 ir nendri šienavimas tvarkymo plotuose Nr. 9-11 (~3 ha) 1.2 Atžal ir nendri nupurškimas arboricidais tvarkymo plote Nr. 1-11 (~3 ha) 3.1. Pietinio pylimo suformavimas, atitinkamai pakoreguojant dabartiniame rekultivavimo projekte numatytus veiksmus Paj rio regioninio parko direkcija, Klaip dos regiono aplinkos apsaugos departamentas Paj rio regioninio parko direkcija Paj rio regioninio parko direkcija Paj rio regioninio parko direkcija Paj rio regioninio parko direkcija, Klaip dos regiono aplinkos apsaugos departamentas Priemon s vykdymo terminas arba periodiškumas 2008 metai I 2009 metai I 2009-2011, 2013, 2015, 2017 metai 2008-2010, I 2012, 2014, 2016, 2017 metai 2010 metai I Priemoni finansavimo ir gyvendinimo prioritetai¹ I

3 4. Išpl sti Kalvi AS ir Kalvi karjero PAST ribas, prijungiant pietiniame ir vakariniame pakraštyje nusidriekus žem s sklyp, kartu pakoreguojant teritorijos ribas, išlaikant kranto linijos topologij 3.2. Rytinio pylimo suformavimas 3.3. Grunto nukasimas tvarkymo plote Nr. 13 (0,48 ha, 4 t kst. m 3 ) 4.1. Patikslinti dabartin Kalvi atkuriamojo sklypo rib plan, teritorijos ribas sutapatinant su nat raliomis tvenkinio pakrant s ribomis 4.2. Parengti nauj teritorijos rib plan, praple iant patikslintas Kalvi atkuriamojo sklypo ribas UAB Hidrostatyba išnuomoto sklypo plote 4.3. Organizuoti naujo rib plano pristatym suinteresuotiems asmenims ir jo svarstym, dalyvaujant atsakingoms gamtosaugin ms institucijoms 4.4. Parengti Aplinkos ministro sakym d l naujo rib plano patvirtinimo Paj rio regioninio parko direkcija Paj rio regioninio parko direkcija, Klaip dos regiono aplinkos apsaugos departamentas Valstybin saugom teritorij tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Paj rio regioninio parko direkcija Valstybin saugom teritorij tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Paj rio regioninio parko Valstybin saugom teritorij tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Paj rio regioninio parko 2008 metai I 2008 metai II 2009 metai I 2010 metai I 2010 metai I Aplinkos ministerija 2010 metai I 5. Reguliuoti pl šr n gaus 5.1. Kovo balandžio m nesiais organizuoti kanadini audini gaudym Paj rio regioninio parko direkcija 2009-2017 metai II 5.2. Skatinti medžiotoj b rel dalyvauti pl šr n reguliavimo programoje Paj rio regioninio parko direkcija 2009-2017 metai II 6. Informuoti vietos gyventojus ir teritorijos lankytojus apie teritorijos tarptautin gamtosaugin svarb, upin s žuv dros apsaugos reikalavimus ir taikomus apribojimus 6.1. Pagaminti ir pastatyti naujus informacinius stendus teritorijos prieigose (4 vnt.) 6.2. Pagamintos ir pastatytos informacin s rodykl s tvarkomose salose apie draudim lankytis jose (10 vnt.) 6.3. Vykdyti informacini stend ir rodykli prieži r, jei reikia juos remontuojant ar pakei iant informacin medžiag 6.4. Kasmet publikuoti ne mažiau vieno populiaraus straipsnio rajono spaudoje ¹ Priemoni svarba: I labai svarbios; II mažiau svarbios Paj rio regioninio parko direkcija Paj rio regioninio parko direkcija Paj rio regioninio parko direkcija Paj rio regioninio parko direkcija 2009 metai II 2008 metai I 2009, 2011, 2013, 2015, 2017 metai 2008-2017 metai II I V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES GYVENDINANTYS ASMENYS IR J FUNKCIJOS 6. Remiantis Valstybin s saugom teritorij tarnybos direktor s 2006 m birželio 16 d. sakymu Nr. 103V d l nacionalini saugom teritorij ir Natura 2000 tinklo teritorij

4 priskyrimo, gamtotvarkos plano priemoni gyvendinim teritorijoje organizuoja Paj rio regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už teritorijos palankios apsaugos b kl s užtikrinim ir saugom gamtos vertybi prieži r. Klaip dos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsakingas už teritorijos apsaugos režimo užtikrinim, gamtos ištekli naudojimo kontrol. VI. L Š POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMON MS GYVENDINTI 7. Preliminarus l š poreikis Gamtotvarkos plane numatyt priemoni gyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatyt priemoni finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstyb s biudžeto, Europos S jungos strukt rini fond, taip pat teis s akt nustatyta tvarka gautos kitos l šos. VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEB SENOS TVARKA 8. Gamtotvarkos planas turi b ti reguliariai perži rimas nustatant, ar vykdomos priemon s iš tikr j duoda laukiam rezultat gyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam b tina reguliari r ši buveini kokyb s, r ši individ gausos steb sena. Jei steb senos duomenys parodo, kad uždaviniai ne gyvendinami, Gamtotvarkos planas turi b ti tikslinamas. 9. Kalvi karjero PAST tikslin s r šies upin s žuv dros ir jos veisimosi buveini monitoringas vykdomas gyvendinant LR Vyriausyb s patvirtint Valstybin aplinkos monitoringo 2005-2010 met program (Žin., 2005, Nr.19-608). Vadovaujantis šia programa, upini žuv dr steb sena atliekama ne re iau kaip kas 2 metai. Monitoringo steb senos darbai prad ti 2005 metais. Apskaitos teritorijoje atliekamos laikantis individualios steb senos programos ir r šies monitoringo metodini reikalavim. Už steb senos vykdym atsakinga Paj rio regioninio parko direkcija. 10. Gamtotvarkos plano perži ra turi b ti atliekama kas 5 metai, pirm kart 2012 metais. 11. Už Gamtotvarkos plano perži r atsakinga Paj rio regioninio parko direkcija. Prieš atliekant perži r rekomenduojama gauti mokslinink, jeigu jie vertino buveini ir r ši b kl, kit suinteresuot asmen ar institucij pastabas ir pasi lymus. Paj rio regioninio parko direkcija parengia perži ros ataskait ir j pateikia Valstybinei saugom teritorij tarnybai prie Aplinkos ministerijos. 12. Atliekant Gamtotvarkos plano perži r, vertinama: 12.1. Gamtotvarkos plano uždavini gyvendinimas. Jei uždaviniai ne gyvendinami, nurodomos pagr stos priežastys; 12.2. iškelt uždavini atitiktis ir aktualumas esamai situacijai; 12.3. Gamtotvarkos plano priemoni finansavimas; 12.4. pasiekti tvarkymo rezultatai, nurodant atlikt darb rodiklius; 12.5. suinteresuot asmen ind lis, derinimo rezultatai, susitarimai ir kt.; 12.6. b tinyb pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas. 13. Gamtotvarkos planas gali b ti perži rimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 10 punkte, jei blog ja r ši apsaugos b kl, t. y. maž ja saugom paukš i populiacijos arba surandama efektyvesni b d užtikrinti teritorijos palanki apsaugos b kl.

5 Paukš i apsaugai svarbios teritorijos Kalvi karjero pagrindžiamoji informacija Klaip dos apskrities Klaip dos rajono savivaldyb Teritorijos kodas pagal ES nomenklat r : LTKLAB003 Galioja: 2008-2017 Reng jai: Jurgita Sorokait Liutauras Raudonikis Konsultantai: Gediminas Gražulevi ius Vytautas Jusys Erlandas Paplauskis Vilnius, 2007

6 TURINYS 1 TERITORIJOS B KL S APRAŠYMAS IR VERTINIMAS 8 1.1 TERITORIJOS PAD TIS IR RIBOS 8 1.2 TERITORIJOS TEISINIS STATUSAS IR SVARBA 10 1.3 TERITORIJOS FIZIN S - GEOGRAFIN S S LYGOS 12 1.3.1 Klimatin s ypatyb s 12 1.3.2 Geologin s ypatyb s 12 1.3.3 Geomorfologin s ypatyb s ir pagrindin s reljefo formos 12 1.3.4 Dirvožemi ypatyb s 12 1.3.5 Hidrografin s ir hidrologin s ypatyb s 13 1.4 KRAŠTOVAIZDŽIO APRAŠYMAS 13 1.5 TERITORIJOS BIOLOGIN S YPATYB S 13 1.5.1 Laukin s augalijos ypatyb s 13 1.5.2 Laukin s gyv nijos ypatyb s 14 1.6 KULT ROS PAVELDO OBJEKTAI 19 1.7 ŽEM S IR GAMTOS IŠTEKLI NUOSAVYB IR NAUDOJIMAS 19 1.7.1 Dabartinis žem s naudojimas teritorijoje 19 1.7.2 Žem s kio intensyvumas 19 1.7.3 Žem s naudojimas praeityje 19 1.7.4 Teritorijos miško ištekli naudojimo ypatyb s 19 1.7.5 Vyraujan ios rekreacijos formos ir objektai 20 1.7.6 Medžiokl s ir žvejybos ypatyb s 20 1.7.7 Vandens telkinio naudojimo b dai 20 1.7.8 Nauding j iškasen gavyba 20 1.7.9 Kitos gamtos ištekli naudojimo veiklos 20 1.8 TERITORIJOS SOCIALINIAI IR EKONOMINIAI ASPEKTAI 20 1.8.1 Svarbiausios ekonomin s veiklos r šys teritorijoje 20 1.8.2 Švietimas 21 1.8.3 Kita specifin gamtotvarkos plano objekt reikšmingai takojanti veikla 21 1.8.4 Su teritorija ar jos dalimi susij projektai, planai ar programos, galintys tur ti takos gamtotvarkos plano objektams 21 1.9 ŽMOGAUS VEIKLA GRETIMOSE TERITORIJOSE 22 1.10 EKOLOGINIAI B KL S VERTINIMO KRITERIJAI 23 1.10.1 Pažeidžiamumas ir stabilumas 23 1.10.2 Retumas 23 1.10.3 Nat ralumas ir tipiškumas 24 1.10.4 vairov 24 1.10.5 Dydis ir fragmentiškumas 24 1.10.6 Teritorijos pad tis 24 1.11 SOCIALINIS-EKONOMINIS B KL S VERTINIMAS 25 2 GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 26 2.1 GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI 26 2.2 GAMTOTVARKOS PLANO UŽDAVINIAI 26 2.3 SSGG (STIPRYBI, SILPNYBI, GR SMI, GALIMYBI ) ANALIZ 26 2.4 GAMTOTVARKOS METOD ALTERNATYV PARINKIMAS 27 3 GAMTOTVARKOS PRIEMONI GYVENDINIMO PLANAS 28

7 3.1 GAMTOTVARKOS PRIEMONI GYVENDINIMO PLANO PARENGIMAS 28 3.2 TVARKYMO PRIEMONI LOKALIZAVIMAS 35 4 GAMTOTVARKOS PRIEMONES GYVENDINAN IOS INSTITUCIJOS IR J FUNKCIJOS 36 5 L Š GAMTOTVARKOS PRIEMON MS GYVENDINTI POREIKIS 37 6 GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR MONITORINGAS 38 7. GAMTOTVARKOS PLANO BR ŽINIAI IR PRIEDAI 39

8 1 Teritorijos b kl s aprašymas ir vertinimas 1.1 Teritorijos pad tis ir ribos Teritorija, kuriai suteiktas Kalvi atkuriamojo sklypo (toliau AS) statusas, yra Vakar Lietuvoje ir apie 5 km PR kryptimi nutolusi nuo Klaip dos miesto ribos. Ji priklauso Klaip dos apskrities, Klaip dos rajono Dovil seni nijai. Šiauriniu pakraš iu teritorija priart ja prie Kalvi gyvenviet s, tiksliau Kalvi karjero tvenkinio pakrant ribojasi su gyvenviete, o atkuriamojo sklypo riba driekiasi kiek pie iau esan iu skiriamuoju pylimu (1 pav.). Atkuriamojo sklypo plotas 36,74 ha. Teritorijos centrinio taško koordinat s: 55 o 38 N 21 o 17 E. Aprašoma teritorija apima dal Kalvi karjero tvenkinio, kuris susiformavo gruntiniams vandenims užpildžius išeksploatuot žvyro karjer. AS steigimo metu, t.y. 2004 metais, nesaugoma buvo palikta šiaurin tvenkinio dalis, kuri yra atskirta pylimu, gilesn ir gana intensyviai naudojama rekreacijai. Vakarin ir rytin teritorijos ribos praktiškai sutampa su tvenkinio kranto linija. AS pietin riba kartografin je medžiagoje irgi sutampa su tvenkinio pakraš iu (1 pav.), ta iau nat roje vandens telkinio pakrant šiuo metu driekiasi labiau pietus nuo oficialios AS ribos, tuo b du paliekant nemaž pietin s tvenkinio dalies plot už saugomos teritorijos rib (tame tarpe ir greta paukš iams svarbi sal esan ias akvatorijas). Jei rytin, vakarin ir šiaurin teritorijos ribos nesunkiai nustatomos vizualiai, tai pietin s praktiškai ne manoma apibr žti be tikslios kartografin s medžiagos arba geografin s pad ties matavimo prietais. Teritorijai PAST statusas suteiktas dabartin mis AS ribomis (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Ta iau, tikslin s Europos Bendrijos svarbos r šies upin s žuv dros (Sterna hirundo) apsaugos poži riu, svarbiausios yra pietiniame AS pakraštyje išsid s iusios salos, kuriose peri min ti paukš iai. Tod l ateityje reik t perži r ti dabartines AS ir PAST ribas, jas pirmiausiai praple iant piet kryptimi iki pat tvenkinio kranto linijos. Kitos ribos taip pat gali b ti nežymiai koreguojamos, atidžiai suži rint topologij.

1 pav. Kalvi atkuriamojo sklypo ribos ir pad tis Lietuvoje 9

10 1.2 Teritorijos teisinis statusas ir svarba Kalvi karjerui saugomos teritorijos statusas suteiktas 2004 m. rugs jo 15 d. Aplinkos ministro sakymu Nr.D1-486, ia steigus Kalvi atkuriam j sklyp (Žin., 2004, Nr.141-5169). Kadangi teritorija atitinka LR Aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. sakymu Nr.22 patvirtintus PAST kriterijus, (Žin., 2001, Nr. 12-364; Žin., 2003, Nr.108-4849; Žin., 2007, Nr.32-1164), šis statusas jai suteiktas upin s žuv dros (Sterna hirundo) apsaugai. Kalvi karjerui PAST statusas suteiktas 2005 m. balandžio 8 d. LR Vyriausyb s nutarimu Nr.431 "D l Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2004 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 399 "D l Lietuvos Respublikos saugom teritorij arba j dali, kuriose yra paukš i apsaugai svarbi teritorij, s rašo patvirtinimo ir paukš i apsaugai svarbi teritorij rib nustatymo pakeitimo" (Žin., 2005, Nr. 52-1742), ir 2006 m. rugpj io 25 d. LR Vyriausyb s nutarimu Nr.819 "D l LR Vyriausyb s 2004 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 399 "D l LR saugom teritorij arba j dali, kuriose yra paukš i apsaugai svarbi teritorij, s rašo patvirtinimo ir paukš i apsaugai svarbi teritorij rib nustatymo pakeitimo" (Žin., 2006, Nr. 92-3635). Kalvi karjero PAST ribos pilnai sutampa su Kalvi AS ribomis. Kadangi 2005 m. lapkri io 8 d. LR Aplinkos ministro sakymu Nr. D1-532 yra patvirtinti Kalvi AS nuostatai, šis dokumentas, pagrinde, ir nustato upini žuv dr bei j buveini apsaugos, tvarkymo ir kontrol s organizavimo ypatumus šioje teritorijoje. Jo paskirtis nurodoma: 3.1. atkurti veiklos nuskurdintas gyvosios gamtos ištekli r šis bei j kompleksus; 3.2. išsaugoti verting Kalvi karjero ekosistem, ypa siekiant išlaikyti upini žuv dr (Sterna hirundo) populiacij teritorijoje [...]; 3.3. vykdyti saugomos r šies, nurodytos ši Nuostat 3.2 punkte, steb sen (monitoring ), mokslinius tyrimus, kaupti informacij apie r ši vairov ; 3.4. pagausinti bendr gamtos ištekli fond ; 3.5. užtikrinti gamtos ištekli subalansuot naudojim ir atk rim ; 3.6. propaguoti biologin s vairov s išsaugojimo id jas ir b dus. Veiklos reglamentuojamos sekan iai: 5.1. vandens telkini salose balandžio-liepos m nesiais negali b ti lankomasi bei artinamasi ar iau kaip 10 metr iki j ; 5.2. hidrologinis režimas negali b ti kei iamas, jeigu d l to sumaž t tinkam buveini ar pablog t j kokyb ; 5.3. salos ar vandens telkini pakrant s negali b ti apželdinamos medžiais ar kr mais; 5.4. vandens telkini salose skatinama šalinti sumed jusi augalij ir nendres; 5.5. skatinama reguliuoti kanadini audini, lapi, mangut, krankli ir pilk j varn gaus Medžiokl s Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykli, patvirtint Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. sakymu Nr. 258 (Žin., 2000, Nr.53-1540; 2002, Nr. 97-4308), nustatyta tvarka; 5.6. skatinama teis s akt nustatyta tvarka patvirtintame gamtotvarkos plane numatytais atvejais rengti dirbtines salas arba specialius plaustus - dirbtines perimvietes; 5.7. skatinama vykdyti kitas priemones, palankiai veikian ias saugomos r šies, nurodytos ši Nuostat 3.2 punkte, apsaugos b kl. Kit ES svarbos r ši apsauga gali b ti organizuojama laikantis Bendr j buveini ar paukš i apsaugai svarbi teritorij nuostat, patvirtint Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335), reikalavim.

11 Be to, Kalvi tvenkinys šalies statymais yra saugomas kaip vandens telkinys su apsaugos juosta ir zona. Jame veiklas reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugom teritorij statymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), taip pat taikomi Specialiosiose žem s ir miško naudojimo s lygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1992 m. geguž s 12 d. nutarimu Nr. 343 D l Speciali j žem s ir miško naudojimo s lyg patvirtinimo (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43), nustatyti reikalavimai. Remiantis jais, tvenkiniams ir j pakrant ms galioja atitinkamos naudojimo s lygos (XXVIII ir XXIX skyriai), kuri aktual s punktai pateikti žemiau. XXVIII. Vandens telkiniai 124.2. reguliuoti dirbtini vandens telkini lyg didesne amplitude, negu numatyta eksploatavimo taisykl se, nuleisti juos be Aplinkos apsaugos ministerijos leidimo; XXIX. Vandens telkini apsaugos juostos ir zonos 125. Vandens telkini apsaugos juostos ir zonos nustatomos pagal patvirtintus j nuostatus ir pažymimos kin s veiklos apribojim planuose [...]. 126. Pakrant s apsaugos juostose draudžiama: 126.1. statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens pa mimo ir išleidimo vandens telkinius renginius, vandenvietes, papl dimi rang ), tverti tvoras; 126.2. tiesti kelius; 126.4. dirbti žem, ardyti vel nas (išskyrus kult rini piev ats jim, suderinus š darb su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius; 126.5. rengti poilsiavietes (išskyrus papl dimius), statyti autotransporto priemones, k renti laužus; 126.6. ne miško žem je kirsti medžius ir kr mus (išskyrus sausuolius, v jovartas, v jolaužas). 127. Vandens telkini apsaugos zonose draudžiama: 127.3. statyti pramon s mones, cechus, nuoding j chemikal, tr š sand lius bei aikšteles, pavojing atliek surinkimo punktus, naftos produkt sand lius, degalines, mechanines remonto dirbtuves bei technikos aikšteles, taip pat kitus objektus, galin ius tur ti neigiamos takos gamtinei aplinkai, nesuderinus šio klausimo su Aplinkos apsaugos ministerija (ta iau visais atvejais atstumai nuo ši objekt iki vandens telkinio kranto linijos turi b ti ne mažesni už nurodytuosius 127.9 punkte); 127.9. statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, kininko kio ir kitus pastatus už miest, miesteli ir kaim rib ar iau kaip: 127.9.1. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1996 m. geguž s 6 d. nutarimo Nr. 531 (nuo 1996 m. geguž s 11 d.) (Žin., 1996, Nr. 43-1057) redakcija: 100 metr iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metr - nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Esamose sodybose mažesniu atstumu gali b ti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuv, kl tis, daržin, malkin, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv. metrai, ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemon s, suderintos su Aplinkos apsaugos ministerija.

12 1.3 Teritorijos fizin s - geografin s s lygos 1.3.1 Klimatin s ypatyb s Teritorija patenka Paj rio klimatinio rajono Paj rio žemumos parajon, kuriam b dingi ryšk s j rinio klimato bruožai. Baltijos j ra švelnina temperat ros svyravimo amplitud, tod l vasaros ia yra v sesn s, nei visoje Lietuvoje, o žiemos yra šiltesn s. Metin temperat ros amplitud yra 19,5 C (rytin je Lietuvos dalyje 24 o C). Vidutin met oro temperat ra 7,4 C, vidutin šal iausio (sausio) m nesio temperat ra -1,4 C, šil iausio (liepos) m nesio 17,0 C. Teritorijai b dinga dažniausiai nepastovi sniego danga, mažiausias dien skai ius su sniego danga Lietuvoje (75-80 dien per metus) bei mažiausias jos storis (vidutinis maksimalus 13 cm.). Pastovi sniego danga susidaro v liausiai vidutiniškai gruodžio 30 d. ir išnyksta kovo 14 d. Analizuojamoje teritorijoje metinis krituli kiekis siekia 725-850 mm, šaltuoju laikotarpiu (11-03 m n.) 250-350 mm, šiltuoju (04-10 m n.) 475-500 mm krituli. Tvenkinio užšalimo laikotarpiai skiriasi nuo nat rali vandens telkini, pirmiausia d l mažo gylio ir ploto, bei lokali šaltini jame. Šie laikotarpiai nebuvo matuoti. Tiriamoje teritorijoje vyrauja vakar, pietry i krypties v jai. Vidutinis metinis v jo greitis 4,7 m/s. Artimiausia meteorologijos stotis Klaip doje. 1.3.2 Geologin s ypatyb s Analizuojama teritorija plyti virš Lietuvos Lenkijos sinekliz s ir jos tektonin s atšakos Baltijos muldos šiaur s vakarini šlait. Šios paleozojuje linkusios strukt ros lokalizavo ia intensyv paleozoini darini klostym si. V lesniais tektoniniais etapais tos paleozoin s strukt ros kilo, komplikavosi, skaidomos antrini strukt r. Ledynmetyje išilgai teritorijos slinko ledyn mas s, kurios egzaravo pavirši. Ledynai nubrauk vis kreidos sistemos dang, žymi juros ir triaso sluoksni dal ir net atideng permio klintis. Svarbiausias rajono teritorijai buvo paskutinis ledynmetis, palik s ištisin apie 20-30 m storio nuogul dang. Dabartin, ledynin s kilm s reljef formavo Vakar Žemai i ledynin plaštaka, kuri iš pradži pasist m priek, o po to, tirpdama ir maž dama, trauk si vakarus, o gaus s upeliai neš sm lio ir žvirgždo s našas prieledynin basein. B tent šie žvirgždo ištekliai ties Kalviais išeina pavirši ir naudojami ištekli gavybai. 1.3.3 Geomorfologin s ypatyb s ir pagrindin s reljefo formos Pagal geomorfologin rajonavim analizuojama teritorija plyti Kuršo-Žemai i srities Vakar Žemai i lygumos rajono Saug -Juknai i mikrorajono šiaurin je dalyje. Šiam mikrorajonui priskiriama v lesnio prieledyninio ežero paveikta ir smulkiais sm liais apklota lyguma, siekianti iki 20 m NN. Teritorijoje ir jos apylink se vyrauja priesm lingos lygumos vietovaizdis. 1.3.4 Dirvožemi ypatyb s Teritorijos dirvodarin s uolienos ledynin s kilm s priemolis. Vyrauja vel niniai jauriniai gl jiški dirvožemiai. Dumblingi sm liai, dengiantys nuskalaut morenin lygum, gerai išlaiko

13 dr gm. Ši savyb turi svarbi reikšm ištisus metus išsaugant daugmaž pastov vandens lyg karjere. 1.3.5 Hidrografin s ir hidrologin s ypatyb s Kalvi atkuriamojo sklypo plotas yra 36,74 ha ir jis apima dal dirbtin s kilm s vandens telkinio, kuris susiformavo užliejus buvus žvyro karjer. Ta iau paties karjero plotas, skaitant ir pylimu atskirt šiaurin dal, yra kiek didesnis ir gali siekti 50 ha. Pagal hidrografin rajonavim, aprašoma teritorija priklauso Žemaitijos aukštumos sri iai, Minijos (up s ilgis 201,8 km, baseino plotas 2942,1 km²) baseinui, ta iau tiesioginio s ly io su upe neturi n ra joki jungiam j kanal. Ta iau karjero vietoje susiformav s tvenkinys užsipildo vandeniu d ka aukšto gruntini vanden lygio. Hidrologiniu poži riu šie gruntiniai vandenys taip pat maitina Minijos basein. 1.4 Kraštovaizdžio aprašymas Pagal fizin -geografin rajonavim teritorija plyti Žemai i -Kuršo srities Vakar Žemai i lygumos rajone, kur paviršiaus medžiagin sud tis moreniniai priemoliai. Aprašoma teritorija yra dirbtin s kilm s vandens telkinys susiformav s buvusio žvyro karjero teritorijoje. Kadangi žvyro ištekliai karjere buvo eksploatuojami negiliai, tvenkinio krantai l kšti, o pats telkinys santykinai negilus. Rytin vandens telkinio pakrant apaugusi kr mais, kiti krantai, daugumoje viet, atviri. Tvenkinyje yra septynios aiškiai išreikštos vairaus dydžio salos, bei daugyb seklum, kurios sausais vasaros laikotarpiais nukritus vandens lygiui virsta vairaus dydžio žemomis salel mis. Dauguma sal apaug kr mais, o žemos, kaip ir dalis seklum nendr mis. Vienintel aukšta ir šiuo metu atvira sala plyti pietin je tvenkinio dalyje. Kita aukšta, buvusi atvira ir didžiausio ploto sala, kurios pakraš iai šiuo metu apaug medžiais, yra maždaug centrin je teritorijos dalyje. 2005-2006 metais keturiose salose buvo šalinama sumed jusi augalija, tod l jose v l atkurtas atviras kraštovaizdis. Palei teritorijos vakarin bei rytin ribas praeina vietin s reikšm s gruntiniai keliukai. Rytiniame pakraštyje esantis keliukas artimiausiu metu bus pertvarkytas gatv su kieta danga, tuo tarpu vakarin keliuk ruošiamasi panaikinti, pilnai baigus karjero eksploatacijos darbus. Toliau šiaur eina kelias Toleikiai-Agluon nai, už kurio išsid s iusi Kalvi gyvenviet. vakarus nuo analizuojamos teritorijos auga miškas; iš piet bei ryt supa pievos, kurios dar visai neseniai driek si iki pat Minijos up s. Šiuo metu jos ver iamos nam valdomis ir yra užstatomos. šiaur nuo aprašomos teritorijos (AS) ir jos pietuose dar t siasi Kalvi tvenkinio vandens akvatorija. Pietiniame pakraštyje t siami žvyro gavybos darbai, kuriuos pabaigus bus galutinai suformuotos tvenkinio kranto linijos. Ties pietine ir pietrytine pakrante formuojami 3 m aukš io apsauginiai pylimai, atribojantys tvenkin nuo aplinkini teritorij. 1.5 Teritorijos biologin s ypatyb s 1.5.1 Laukin s augalijos ypatyb s Teritorijoje ES svarbos gamtini buveini neaptikta, kadangi visa Kalvi AS patenka ne tik pažeist, bet ir pilnai transformuot gamtin teritorij. ia nerasta ir saugom augal r ši, nors special s tyrimai nebuvo atliekami.

14 1.5.2 Laukin s gyv nijos ypatyb s Bestuburiai Vabzdžiai. Special s tyrimai nebuvo atliekami, kadangi teritorija yra pažeista, nedidelio ploto, apsupta urbanistinio arba spar iai urbanizuojamo kraštovaizdžio, tod l mažai perspektyvi vabzdži apsaugos poži riu. Iš saugom vabzdži r ši, ia steb tas tik machaonas (Papilio machaon) (LRK 5 (Rs) kategorija. V žiagyviai Special s tyrimai nebuvo atliekami. Žuvys Special s tyrimai nebuvo atliekami. Ropliai ir varliagyviai Special s tyrimai nebuvo atliekami, Paukš iai Detal s ornitofaunos tyrimai Kalvi karjere nebuvo daromi, o apsiribojo tik ret, ypa ES svarbos, paukš i r ši paieška, kas susij su saugom teritorij tinklo pl tra. Papildomos informacijos dav m g jiški paukš i steb jimai teritorijoje. Iki šiol teritorijoje perint aptiktos 5 paukš i r šys, rašytos Lietuvos raudon j knyg, o taip pat 6 r šys, trauktos paukš i Direktyvos I- pried. Be to, teritorijoje jau daugiau nei 10 met peri skaitlinga rudagalvi kir (Larus ridibundus) kolonija, atskirais metais siekianti 3000 por. Atskirai reik t pažym ti, kad rudens sezono metu ia stebimos lauki (iki 1000 ind.) ir gulbi nebyli (iki 200 ind.) sankaupos, kurios išsilaiko iki lapkri io m n. vairi an i sankaupos b na mažiau skaitlingos ir bendrai neviršija 500 paukš i ). Aprašomai teritorijai suteiktas PAST statusas, siekiant išsaugoti perin i upini žuv dr (Sterna hirundo) skaitling populiacij, kurios skai ius atskirais metais svyruoja nuo 50 iki 300 por. Ši r šis toliau vadinama tiksline. Jos apsaugos poreikiai aptarti šio skyrelio pabaigoje. Detalios upini žuv dr apskaitos vykdytos 2002-2003 metais, vykdant Natura 2000 teritorij atrank bei potencialiose vietose sutinkam gamtini vertybi inventorizacij, o taip pat 2005-2007 metais, vykdant žuv dr buveini tvarkymo projekt. Darbus vykd VU EI, LOD ir j darbinti tyr jai. Informacija apie saugomas paukš i r šis: 1. Raguotasis kragas Podiceps auritus (LRK 1 kategorija (E); PD I). 2007 metais per jo viena pora. 2. Juodakaklis kragas Podiceps nigricollis (LRK 3 kategorija (R). Atskirais metais karjere aptikta perint iki 8 por.

15 3. Šaukštasnap antis Anas clypeata (LRK 3 kategorija (R). Du kartus steb tos perin ios poros. 4. Nendrin ling Circus aeruginosus (PD I). Teritorijoje kasmet peri viena pora. 5. Upin žuv dra Sterna hirundo (PD I). Atskirais metais (2003 m.) rasta perint iki 300 por. Atviroms saloms užaugant kr mais, perin i por skai ius b na mažesnis nei 100 (2005, 2007 m.). 6. Mažoji žuv dra Sterna albifrons (LRK 2 kategorija (V); PD I). Atskirais metais, didžiausioje saloje sikuria viena pora. 7. Dirvoninis kalviukas Anthus campestris (LRK 3 kategorija (R); PD I). 2007 metais aptikta viena pora. 8. Paprastoji medšark Lanius collurio (PD I). Teritorijos pakraš iuose peri ne mažiau 4 por. Tikslin s paukš i r šies apsaugos poreikiai Upin žuv dra Buvein s ir ekologin s ypatyb s Upin s žuv dros veisimuisi pasirenka platesn spektr buveini nei kiti Sterna genties paukš iai. Prie j r pakraš i jos aptinkamos plokš iose pla iose pakrant se, kaip ir prie vidaus vanden - atviruose gargždo ar sm lio papl dimiuose bei kop viršutin je dalyje. Taip pat pasirenka netrikdomus pusiasalius, o kartais lizdus suka ant plaukiojan i augal sankaup pelk tuose vandens telkiniuose. Dažniausiai lizdai kraunami vietose, apaugusiose žema ir skurdžia augalija. Retkar iais sikuria, ten kur žolin augalija ar kr mai yra suaug. Vidaus vandenyse dažniausiai aptinkamas gargžd tose upi pakrant se ar pelk tuose vandens telkiniuose, tvenkiniuose, kur mielai sikuria dumbl tose vandens salel se. Taip pat aptinkama salose, žemynin se seklumose, ar dirbtin se vietose, tokiose kaip karjerai, supiltose salel se ar netgi ant pastat stog. Upin s žuv dros dažniausiai veisiasi kolonijomis, nors retkar iais ir pavieniui. Paprastai kolonijas sudaro nuo keleto iki 1800 por. Didžiausios kolonijos Lietuvoje yra 200-250 por. Dauguma kolonij yra 20-100 por dydžio. Pora gina nedidel 2-3 m 3 plot apie lizd. Peri daugiausiai homogeniškose grup se, ta iau kolonij gali sudaryti ir keletas grupi ypa jei paukš iai peri nedideli sal grup je. Lietuv upin s žuv dros sugr žta balandžio antroje pus je. Kiaušinius pradeda d ti geguž s m nes. D tyje dažniausiai b na 2-3 kiaušiniai. Peri apie tris savaites. Veisimosi sezonas yra išt stas, paskutinieji jaunikliai ritasi tik apie liepos vidur. Upin s žuv dros minta smulkia žuvimi, taip pat lesa prie vandens gyvenan ius vabzdžius. Apsaugos statusas Upin žuv dra n ra traukta Lietuvos raudonosios knygos s rašus, ta iau priklauso Paukš i direktyvos I priedo r šims. Nacionalin upini žuv dr populiacija vertinama 2000-3000 por. Gausesn s paukš i kolonijos, kuri kasmet paprastai neb na daugiau nei 20, yra pasiskirs iusios tolygiai šalyje, labiau susitelkusios išilgai Nemuno, šiaur s ryt Lietuvoje ir paj rio zonoje. Europos S jungos reikšm s nacionalin s paukš iams svarbios teritorijos buvo išskirtos esant didesnei nei 20 perin i por gausai (Aplinkos ministro sakymas Nr. 22, 2001/01/09). Š kriterij atitinka 8 teritorijos (Raudonikis, 2004). Visos šios teritorijos yra svarbios

16 nacionalin s upini žuv dr populiacijos apsaugai, šešiose iš j upin žuv dra yra pripažinta tikslin s apsaugos r šimi. Didžiausios kolonijos (220-250 por ) yra aptiktos Kretuono ežere (Sve-b3) ir Kalvi ežere (Kla-b3). Po 130-150 por aptinkama Niedaus ežere (Laz-b1), Nemuno deltos regioniniame parke (Slu-b1) ir Vasarn žuvininkyst s kio dalyje (Zar-b1). Per pastaruosius 10 met stebimas bendras populiacijos maž jimas (gausos pokytis vertinamas kaip maž jantis 20-29% nuo 1990 iki 2000 met (BirdLife International, 2004). Apie 66 % populiacijos yra aptinkama nacionalinio PST tinklo teritorijose (Raudonikis, 2004). Perin i paukš i populiacija nacionalin se saugomose teritorijose ir potencialiose Natura 2000 vietose (pagal Buveini direktyvos reikalavimus) yra nežinoma, ta iau tik tina, kad ženkli populiacijos dalis taip pat ia aptinkama. Apsaugos b kl yra s lyginai nepalanki. Dvidešimties populiacij steb jimo rezultatai rodo, kad 1970 ir 1980 m perin i por skai ius buvo didesnis nei per pastaruosius 10 met. Tuo metu ženkli populiacijos dalis per jo žvyro ir sm lio karjeruose, intensyviai naudojam žuvininkyst s tvenkini salose, naujai sukurtuose dirbtiniuose vandens telkiniuose ir ežer salose, kuriose buvo ganomi gyvuliai. Šiuo metu svarbiausios populiacijos yra susikoncentrav prie Nemuno, keletoje žuvininkyst s ki, karjer ir dviej ežer salose, kurios specialiai tvarkomos šiai r šiai. Europoje nacionalini populiacij poky iai vertinami prieštaringai. Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Balkan šalyse, kaip ir Lenkijoje bei Lietuvoje stebimas populiacijos maž jimas, o vakar, vidurio ir ryt Europoje dauguma populiacij yra stabilios ar gaus ja. Palankios apsaugos b kl s kriterijai vietiniame lygmenyje: Upin žuv dra Populiacija Gyvenamosi os teritorijos/ buvein s s lygos Veiksnys Perin ios populiacijo s dydis Matavimo vienetai Perin i por skai ius Kriterijus Stabilus ar did jantis perin i por skai ius Trikdymas Žmoni veikla Veisimosi vietose turi b ti išsaugota ramyb Veisimosi buveini plotas Potenciali perimvie i skai ius Plotas tinkamas kolonijoms turi b ti stabilus ar did ti Pastabos Populiacijos dydis nustatomas pagal perin i por skai i Veisimosi vietos turi b ti netrikdomos nuo balandžio 15 iki rugpj io 15 d. 200 m spinduliu nuo lizd Ne mažiau kaip 2 tinkamos veistis teritorijos turi b ti aptinkamos kolonijos gyvenamoje aplinkoje, jas turi sudaryti nedidel s salos be žinduoli pl šr n pavojaus

17 Pl šr nai Apskaitos metu užregistruot kanadini audini, lapi, mangut ir varnini paukš i skai ius Pl šr n populiacijos nedid ja ir yra priimtiname lygmenyje Pl šr n gausa turi b ti kontroliuojama kasmet Gr sm s Buveini sukcesiniai strukt ros poky iai: 1. Veisimosi buveini užaugimas (aktuali veisimosi vietose). Sal užaugimas karklais ar aukšta žoline augalija, tame tarpe ir nendr mis, yra pagrindin problema Lietuvoje. Ši problema dažniausiai atsiranda d l žem s naudojimo poky i salose. Didel s salos anks iau buvo naudotos ganymui ir per pastar j 10 met yra apleistos. Paskutiniaisiais metais buvo prad tos taikyti sumed jusios ar žolin s augalijos kirtimo priemon s svarbiausiose kolonijose, tam, kad išlaikyti atvir kraštovaizd. Ši gr sm yra viena pagrindini, limituojan i perin i upini žuv dr gaus Kalvi karjere. kin veikla: 2. Veisimosi buveini naikinimas (aktuali veisimosi vietose). Ši gr sm yra aktualiausia Nemune, kuris yra aktyviai naudojamas laivybai. Siekiant išlaikyti gili vag pašalinamos visos sm lio salos, kurios susiformuoja pavasarinio potvynio metu. Taip paukš iai praranda pagrindines geriausias veisimosi vietas. Ši gr sm Kalvi karjere buvo steb ta 2005 metais, kuomet, vykdant žem s darbus, buvo sunaikinta viena salel. 3. Lizdavie i naikinimas (aktuali veisimosi vietose). Ši gr sm yra aktualiausia Nemune ir žuvininkyst s ki salel se. Siekiant išvalyti up s vag darbai vykdomi paukš i veisimosi metu ir taip sunaikinamos d tys ar jaunikliai. Be to svarbios veisimuisi vietos dažnai yra lankomos turist (žvej, poilsiautoj ar irkluotoj ) ir daug lizd sutrypiama. Remiantis žinomais pavyzdžiais galima teigti, kad vis dar pasitaiko nelegalus lizd naikinimas žuvininkyst s kiuose, ko pas koje buvo sunaikinta iki 90% lizd atskirose kolonijose. Gr sm išlieka aktuali ir Kalvi karjere, kur žvejai retkar iais išlipa salas ir tuo b du ne tik baido perin ius paukš ius, bet ir sutrypia lizdus. Trikdymas: 4. Paukš i trikdymas veisimosi metu (aktuali prie lizdavie i ). Jei lankytojai pasilieka veisimosi vietose ilgiau (nuo 30 min. iki 2 val. priklausomai nuo oro s lyg ) lizdus paukš iai palieka. Be to kiaušiniai ir jaunikliai suš la ir gali ž ti d l t v pasišalinimo. Žvejai yra pagrindin trikdymo priežastis, o papl dimi lankytojai paprastai trikdo lokaliai ir pastoviose vietose (dažniausiai prie dideli miest ir keli ). Retkar iais paukš iai gali b ti trikdomi paukš i žieduotoj ir gamtos fotograf. Paukš iai jautriausi trikdymui lizdo krovimo ir kiaušini per jimo metu (geguž -liepa). Gr sm išlieka aktuali ir Kalvi karjere, kur žvejai retkar iais išlipdami salas baido perin ius paukš ius, o ilgiau užsibuv, s lygoja kiaušini ar jaunikli ž t. Pl šr nai: 5. Pl šr nai yra svarbi gr sm upini žuv dr kolonijoms Lietuvoje. Yra žinomi atvejai, kai maž j kir ir upini žuv dr kolonijos buvo apleistos paukš i, d l didel s kanadini audini gausos. Varniai paukš iai ir retkar iais nendrin s ling s taip pat gali b ti svarb s

18 kenk jai. Ši gr sm n ra aktuali Kalvi karjere šiuo metu, o reali žala daroma tik v lyviausioms d tims (jau po rudagalvi kir per jimo), kurios yra sunaikinamos pilnai. Konkurencija d l per jimo viet su kirais: 6. Rudagalviai kirai, kurie per ti pradeda žymiai anks iau dažnai sikuria upin ms žuv droms tinkamose perimviet se. Esant ribotam perimvie i plotui kirai pilnai j užima, lizdus susukdami ir potencialiose upini žuv dr perimviet se. D l šios priežasties, per jimo vietas sugr žusios upin s žuv dros neberanda laisv viet lizdui sukti ir po kurio laiko apleidžia teritorij. Ši gr sm yra ypa aktuali Kalvi karjerui, kur kirai užima praktiškai visas atviras erdves. Rekomenduojami veiksmai Buveini sukcesini strukt ros poky i reguliavimas: 1. Sm l tose salose, ten kur užaugimas tampa gr sme, reikia skatinti gyvuli ganym ar kirsti kr mus bei šienauti žol (ne paukš i veisimosi metu). kin s veiklos reglamentavimas: 2. Veisimosi buveini naikinimo prevencija. Uždrausti vagos gilino darbus ir sm l t saleli naikinim iki veisimosi sezono pabaigos rugpj io 1 dienos greta esam upini žuv dr kolonij ; 3. Eksploatuojant karjerus ir durpynus suformuoti nedideles sm lio ar žvyro saleles upini žuv dr lizdaviet ms. Trikdymo mažinimas: 4. Perimviet se riboti žmoni lankym si nuo balandžio 15 iki rugpj io 1 dienos; 5. Kasmet aptverti svarbiausias kolonijas. Pl šr n gausos reguliavimas: 6. Kasmet reguliuoti varnini paukš i, kanadini audini, lapi ir mangut populiacij gaus ne upini žuv dr veisimosi metu. Šiuo metu upin s žuv dros apsaugos b kl Kalvi karjere vertinama kaip nepalanki, pirmiausiai d l per jimo buveini užaugimo sumed jusia augalija. Tod l kuo skubiau turi b ti taikomos visos galimos priemon s j atk rimui, o tuo pa iu ir r šies palankios apsaugos b kl s atstatymui.

19 Žinduoliai Žinduoli tyrimai nebuvo atliekami. Atsitiktini steb jim duomenimis ia aptinkamos dvi pusiau-vandens žinduoli r šys kanadin audin (Mustela vison) ir bebras (Castor fiber). Bebras yra saugomas ES Buveini direktyvos, ta iau Lietuva iš Europos komisijos yra gavusi išimt netaikyti speciali apsaugos priemoni šios r šies apsaugai. Ežero pakrant se ieškodami maisto dažnai lankosi us riniai šunys (Nyctereutes procyonoides), lap s (Vulpes vulpes), miškin s kiaun s (Martes martes), atsigerti ateina stirnos (Capreolus capreolus), šernai (Sus scrofa). Šikšnosparni r šin sud tis Kalvi karjero apylink se n ra žinoma d l tyrim stokos. Ta iau ia stebimi skraidantys šio b rio žv reliai. 1.6 Kult ros paveldo objektai Kult ros paveldo objekt teritorijoje n ra. 1.7 Žem s ir gamtos ištekli nuosavyb ir naudojimas Tiek aprašomos saugomos teritorijos, tiek greta esan i plot, turting nauding iškasen telkiniais, žem yra valstybin s nuosavyb s, kuri patik jimo teise valdo Klaip dos apskrities viršininko administracija. Pagrindin tikslin jos naudojimo paskirtis yra kita. 1.7.1 Dabartinis žem s naudojimas teritorijoje Teritorija su greta esan iu sklypu yra išnuomota UAB Hidrostatyba,.k. 163281914. Šiuo metu galioja valstybin s žem s sklypo nuomos sutartis, 2007-02-06, Nr. N55/2007-20. Naudojimo b das: nauding iškasen teritorijos. Naudojimo pob dis: nauding j iškasen gavybos atvir kasini (karjer ) b du. Specialios naudojimo s lygos už AS rib esan iame sklype nauding j iškasen telkiniai. 1.7.2 Žem s kio intensyvumas Teritorijoje n ra žem s kio paskirties žem s ir jokia žem s kio veikla nevykdoma. 1.7.3 Žem s naudojimas praeityje AS ir PAST apima išeksploatuoto žvyro karjero teritorij, naudot nuo 1975 m. Joje darbus vykd UAB Gargžd Hidrostatyba registruota 1994 m., privatizavus buvusi Klaip dos valstybin akcin melioracijos mon, kuri buvo kurta 1959 m. Pagrindinio karjero telkinio eksploatacija baigta dar sovietme iu, o kin veikla buvo t siama tik greta kurtame Kalvi karjero trupinimo ir r šiavimo ceche. Nedidel s apimties karjero pakraš i eksploatavimas t siamas iki šiol. 1.7.4 Teritorijos miško ištekli naudojimo ypatyb s Teritorijoje miško ištekli n ra.

20 1.7.5 Vyraujan ios rekreacijos formos ir objektai Analizuojamoje teritorijoje rekreacini objekt n ra ir ji nenaudojama planingai rekreacijai. Pavien s kompanijos, ieškan ios nuošalesni viet, ia apsistoja poilsiui ar pal bauti, gretimose teritorijose gyvenantys žmon s ia kartais atvyksta išmaudyti auginam šun. 1.7.6 Medžiokl s ir žvejybos ypatyb s Aprašoma teritorija priskirta Šilut s raj. užregistruotam Meškin s medžiotoj b reliui. Ateityje, matomai, medžiokl ia bus nutraukta d l gyvenam j nam kaimynyst s. PAST telkinys n ra išnuomotas jokiam žvej b reliui. Jame leidžiama m g jiška ž kl, laikantis m g jiškos ž kl s taisykli. 1.7.7 Vandens telkinio naudojimo b dai PAST priklausantis tvenkinys šiuo metu n ra tikslingai naudojamas, išskyrus ES svarbos gamtini vertybi apsaug. Už PAST rib esan ioje šiaurin je pylimu atskirtoje tvenkinio dalyje ateityje gal t b ti rengta rekreacin zona. Be to, š tvenkin planuojama išleisti pilnai išvalytas šalia rengt gyvenam j nam nuotekas, laikantis aukšt švarumo standart (viršijan i telkinio vandens kokyb ). 1.7.8 Nauding j iškasen gavyba Aprašomoje teritorijoje nauding iškasen gavyba nevykdoma, nors ji t siama iškart už jos rib. 1.7.9 Kitos gamtos ištekli naudojimo veiklos N ra. 1.8 Teritorijos socialiniai ir ekonominiai aspektai 1.8.1 Svarbiausios ekonomin s veiklos r šys teritorijoje Teritorijoje nevykdoma jokia ekonominiu poži riu reikšminga veikla. Ta iau už jos ribos, nedidele apimti t siama žvyro kasyba. Mes si lysime š plot, baigus j išeksploatuoti, prijungti prie Kalvi AS rib. Žvyro gavyba n ra dideli apim i ir iškasti ištekliai sudaro nežymi dal regiono poreikio. Ta iau, bet kuriuo atveju, šie ištekliai šiuo metu reikalingi statybos ir susisiekimo pramonei, tod l telkinys turi b ti pilnai išeksploatuotas. Ateityje taip pat vargu ar ia bus vykdoma reikšminga ekonominiu poži riu veikla, nes gamtos ištekli atsargos bus pilnai išeksploatuotos, o AS turi saugomos teritorijos status. Be to, greta stipriai besiple iantis gyvenam j nam rajonas taip pat tur t nulemti, jog teritorijoje nebus pl tojama kin veikla.

21 1.8.2 Švietimas Aprašoma teritorija specialiai n ra naudojama švietimo tikslais. Ta iau, 2005-2007 metais panaudojant ES Strukt rini fond l šas, VSTT gyvendino projekt Saugom teritorij tvarkymas ir prieži ra. Jo metu buvo rengti du informaciniai stendai: rytin je ir šiaurin je tvenkinio pakrant je. 1.8.3 Kita specifin gamtotvarkos plano objekt reikšmingai takojanti veikla Pa ioje teritorijoje jokia kita specifin veikla planingai n ra vykdoma. Šiuo metu nereikšming tak daran i veikl kategorijai gal tume priskirti paukš i žiedavim. Kuomet ia masiškai žieduojami rudagalvi kir jaunikliai, žieduotojai palyginti ilg laik užtrunka kolonijoje, baido jauniklius, tod l v liau tarpr šin ir vidur šin suaugusi paukš i agresija gali nulemti didesn upini žuv dr jaunikli žuvim. Be to, žieduotojai neretai sutrypia dal, kad ir nežymi, žol se pasisl pusi jaunikli arba sunkiai pastebim d i, mažiausi jaunikliai gali ž ti d l hipotermijos (atšalimo), o iš sal atvirus vandenis išplauk vyresnio amžiaus išbaidyti jaunikliai tampa lengvu pl šr n grobiu. Taigi, visumoje, masinis žiedavimas, jei nesiimti speciali atsarg priemoni, gali nulemti mažesn upini žuv dr produktyvum. Kita veikla, nors vykdoma ir ne pa ioje teritorijoje, o su ja besiribojan iuose plotuose, yra gyvenam j vienaaukš i nam statyba. Teoriškai tai gali b ti potenciali gr sm, s lygojanti didesn paukš i trukdym. Ta iau, iš kitos pus s, apie gyvenamuosius namus tvarkoma aplinka užkerta keli triukšmingiems poilsiautojams, kuri niekada nestigo prie Kalvi karjero. Palyginus šiuos du trikdymo šaltinius, akivaizdu, kad vietos gyventojai tur t sukelti mažiau triukšmo, nei buvo stebima iki šiol. Siekiant išvengti tiesioginio vizualinio kontakto su perin iais paukš iais, b t tikslinga rengti apsaugin pylim, kuris sumažint ir triukšmo kiek. Tuo b du, gyvenam j nam sukeliamas triukšmas b t žymiai mažesnis, o tiesioginis vizualinis kontaktas minimalus, palyginus su dabartine situacija, kada poilsiautojai sikuria perin i kolonij pašon je ir išb na ten ištisas paras. 1.8.4 Su teritorija ar jos dalimi susij projektai, planai ar programos, galintys tur ti takos gamtotvarkos plano objektams 2002-2005 metais VU EI vykd Valstybinio mokslo ir studij fondo finansuot kompleksin mokslo tyrimo darb Sterna genties žuv dr, perin i Nemuno ir Dauguvos baseine, populiacini ypatybi, genetin s vairov s bei juos takojan i faktori vertinimas. Šio projekto metu Kalvi karjere buvo atliekami upini žuv dr ekologiniai, reprodukciniai, genetiniai ir kt. tyrimai. J rezultatai dav pagrind perin ios populiacijos monitoringui ir tvarkymo darb iniciavimui bei planavimui. 2005-2007 metais, panaudojant ES Strukt rini fond l šas, VSTT gyvendino projekt Saugom teritorij tvarkymas ir prieži ra. Viena šio projekto veikl buvo šeši Natura 2000 tinklo teritorij, tame tarpe ir Kalvi atkuriamojo sklypo, sutvarkymas. Ši veikl, pagal darb pirkimo pardavimo sutart Nr. 19/2005 Natura 2000 teritorij tvarkymo bei informacin s sistemos suk rimo darbai, vykd Lietuvos ornitolog draugija. Projekto metu 2005-2006 metais dalyje karjero sal buvo iškirsta sumed jusi augalija, nupjautos ataugusios atžalos, du metus iš eil s šienauta žolin augalija. Be to šalia karjero buvo rengti du informaciniai stendai. Šiuo metu kit projekt, susijusi su teritorijos tvarkymu, n ra. Ta iau ateityje, panaudojant ES Strukt rini fond l šas, gali b ti finansuojami vair s teritorijos tvarkymo projektai, ne vien tik skirti gyvendinti šio gamtotvarkos plano uždavinius.

22 Ateityje gali kilti konfliktai su aplinkini nam savininkais, kurie matyt sieks keisti žem s naudojim ir pritaikyti tvenkin rekreacin ms reikm ms. Ta iau dabartiniai galiojantys teis s aktai toki galimybi nenumato. 1.9 Žmogaus veikla gretimose teritorijose Gamtos apsauga Ar iausiai analizuojamos teritorijos yra Minijos valstybinis ichtiologinis draustinis (2797 ha, kurtas 1974 m.), kuris driekiasi vos už keli kilometr rytus ir yra gana tampriai susij s su aprašoma saugoma teritorija, kadangi Kalvi karjere perintys paukš iai neretai maitintis skrenda Minijos up. Klioši valstybinis kraštovaizdžio draustinis (2619 ha, kurtas 1998 m.), nors jo ŠR riba driekiasi tik maždaug 5 km vakarus nuo Kalvi AS, ekologiniu poži riu yra mažai susij s su aprašoma teritorija. Minijos sensl nio valstybinis kraštovaizdžio draustinis (1656 ha, kurtas 1992 m.) jau gerokai nutol s, tod l jo s sajos su Kalvi karjero PAST irgi yra nereikšmingos. Kult ros paveldas Maždaug 5 km rytus nuo teritorijos, dešiniajame Minijos krante yra Kisini etnografin s kapin s, kuriose palaidotas 1831 m. sukilimo vadas A.Gelgaudas. Panašiu atstumu ŠV yra Dovil piliakalnis, vakarus Laist ir Žard s piliakalniai. kin veikla Greta aprašomos teritorijos (vakarin je dalyje) yra išsid st valstybin s reikšm s mišk plotai (Kretingos mišk ur dijos, Šern girininkijos) priskirti IV mišk grupei ( kiniai miškai), kurios kininkavimo tikslas laikantis aplinkosaugos reikalavim formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medien. Gretimuose aprašomos teritorijos plotuose (Dovil seni nijoje) yra apie 400 kinink. Dauguma ki smulk s, veikla juose neintensyvi. Kita kin veikla gretimose teritorijose taip pat neintensyvi. ŠV teritorijos pakraštyje, prie pat jos ribos, veikia Kalvi karjero trupinimo ir r šiavimo cechas, kurio metinis paj gumas - 600000 m 3. ia skaldomi iš kitur atvežti akmenys. Be to, karjero P ir V pakraš iais, bet už PAST ribos, nedidele apimti t siama žvyro kasyba. Esamus išteklius planuojama baigti eksploatuoti per artimiausius penkerius metus. Po to, tikslinga š plot prijungti prie Kalvi AS rib. Žvyro gavyba n ra dideli apim i ir iškasti ištekliai sudaro nežymi dal regiono poreikio. Ta iau, bet kuriuo atveju, šie ištekliai šiuo metu reikalingi statybos ir susisiekimo pramonei, tod l telkinys turi b ti pilnai išeksploatuotas Rekreacija Minijos up intensyviai naudojama rekreacijos tikslais. Viena iš svarbesni rekreacijos form joje vandens turizmas. Minijoje yra respublikin s reikšm s vandens turizmo trasa. Kita rekreacijos forma iškylavimas ir stovyklavimas pakrant se. Be to, gretimose teritorijose, ypa palei Minij, palyginti intensyviai pl tojamas kaimo turizmas. 10 km atstumu žinomos net septynios sodybos, teikian ios tokias paslaugas.

23 Medžiokl ir žvejyba Už teritorijos rib, be Meškin s medžiotoj b relio, medžioja Minijos b relis. Minijos up n ra išnuomota jokiam žvej b reliui. Joje leidžiama m g jiška ž kl, laikantis m g jiškos ž kl s taisykli. Švietimas Gamtinio švietimo veiklos gretimose teritorijose nežinomos. 1.10 Ekologiniai b kl s vertinimo kriterijai 1.10.1 Pažeidžiamumas ir stabilumas Visa teritorija yra pažeista ir susiformavusi žmogaus kin s veiklos išdavoje: išeksploatuotam žvyro karjerui prisipildžius gruntiniu vandeniu. Ta iau ši pažeista teritorija suformavo tinkamas per jimui s lygas keletui ES svarbos paukš i r ši, ir ypa gausiai upini žuv dr (Sterna hirundo) populiacijai sikurti. Taigi, naujai susiformavusi pažeista buvein tapo svarbia saugant ES svarbos gamtines vertybes. Tod l toliau bus vertinamas žmogaus kin s veiklos s lygoto pažeidimo pasekoje susiformavusi buveini ir ia sik rusi saugom paukš i r ši pažeidžiamumas ir stabilumas. Naujai susiformavusios tiek sausumos, tiek vanden buvein s pradin je sukcesijos stadijoje buvo atviros ir susiformavusios ant skurdži, žvyring dirvožemi. B tent tokiose buvein se atsiranda palankios per jimo s lygos visai eilei ES svarbos paukš i r ši, tame tarpe ir upinei žuv drai. Ta iau v liau, kaupiantis biogenams ir vykstant nat raliai sukcesijai, nenaudojamoje teritorijoje spar iai kinta žolyno strukt ra ir vairov, buvein s apauga sumed jusia ir aukšta žoline augalija, nendr mis. Tod l nesiimant aktyvi tvarkymo priemoni, dauguma teritorijoje esan i vertybi, j tarpe ir upin s žuv dros, išnykt pirmiausia d l pasikeitusi per jimo s lyg. Tod l, siekiant palaikyti pradin /pirmin buvein ms b ding strukt r, o tuo pa i sudaryti prielaidas perin i r ši palankiai apsaugos b klei, b tina imtis aktyvi tvarkymo priemoni. Jei tokios priemon s nevykdomos reguliariai, teritorija praranda stabilum, pirmiausiai d l prasto apsaugos organizavimo. Kalvi karjere vykdyti tvarkymo darbai parod didel upini žuv dr populiacijos stabilum ar net augim, kuomet perin i por skai ius stipriai išaugo jau pirmais metais po tvarkymo darb užbaigimo. 1.10.2 Retumas Ret ir nykstan i r ši gausa teritorija nepasižymi, pirmiausia d l mažo ploto ir nedidel s buveini vairov s. Ta iau ia peri keltas ret ne tik regione, bet ir visoje Lietuvoje r ši. Kadangi specialiai tyrin ti buvo tik paukš iai, iš j galime pamin ti raguot j ir juodakakl kragus (Podiceps auritus, P.nigricollis), šaukštasnap ant (Anas clypeata), švygžd (Porzana porzana), maž j žuv dr (Sterna albifrons), dirvonin kalviuk (Anthus campestris). Pati buvein vandeniu apsemtas žvyro karjeras su paliktomis salomis, nors ir sukurta žmogaus, taip pat yra palyginti retai sutinkama Lietuvoje. Toki buveini daugiau tik pamario ir paj rio regione, ta iau ir ia jos vos viršija dešimt, o imant panašias s lygas kaip Kalviuose, j priskai iuoti galima ne daugiau penki.

24 1.10.3 Nat ralumas ir tipiškumas Kadangi teritorija yra pilnai pažeista, buvusi buvein prarado savo nat ralum. Ta iau naujai susiformavus vandeniu apsemt žvyro karjer šiais laikais jau galima priskirti atskiram buveini tipui, kadangi tai pakankamai tolygiai ir po vis šal išsim iusios teritorijos su specifiniu gyvosios gamtos kompleksu. Jo nat ralumas ir tipiškumas, šiuo atveju ir bus vertinamas. Teritorijoje yra nat rali augalija, b dinga sekliems vandens telkiniams ir j pakrant ms. Kadangi teritorija paskelbta saugoma d l paukš i apsaugos, šiuo aspektu ji ir yra vertinama. Teritorijoje peri ar poilsiui apsistoja sekliems vandens telkiniams su gerai išreikštais helofit s žalynais bei atviromis salomis b dingos paukš i r šys. Iš kitos pus s, žvyringas dirvožemis ir sal tinklas nul m, kad ia sutinkamos, nat raliomis s lygomis daugiausia upi salose perin ios paukš i r šys: upinis kirlikas, upin ir mažoji žuv dra. Kartu jos yra tipiškos apsemtiems su salomis žvyro karjerams. Taigi, žvyro karjer salos, bent iš dalies, kompensuoja nat rali, naujai susiformavusi upi sal tr kum, tuo pa iu sudarydamas paradoksali situacij, kai žmogaus sukurtos buvein s, bent iš dalies, papildo nat rali tr kum. Tuo pa iu galime teigti, kad tai tipiškos upini žuv dr veisimosi buvein s, kadangi šiuo atveju svarbiausia yra per jimo vieta, o maitintis paukš iai skrenda žymiai toliau nei šio vandens telkinio ribos. 1.10.4 vairov Paukš i r ši vairov n ra didel d l palyginti mažo teritorijos ploto ir buveini mozaikiškumo. Ta iau ia sutinkamos retos ir tik joms b dingos r šys, kurios praturtina pamario ir paj rio regiono ornitofaunos vairov. ia yra vienintel vieta pamario regione kur peri raguotieji ir juodakakliai kragai ir kitos retos paukš i r šys. Kol kas neatlikti kit gyv n grupi inventorizacijos tyrimai, kurie suteikt išsami informacij apie Kalvi karjere sutinkam r ši vairov. 1.10.5 Dydis ir fragmentiškumas Teritorija yra tik 36,74 ha ploto, ta iau ia perintys paukš iai, ypa rudagalviai kirai, upin s žuv dros, ieškodami maisto pasklinda žymiai didesniame plote, dažnai pasiekdami Kurši mari akvatorij. Tod l, nors teritorija ir yra nedidelio ploto, joje veisimosi metu sikuria skaitlingos paukš i populiacijos, kurios naudojasi aplinkin mis teritorijomis keleto, o neretai ir keliolikos kilometr spinduliu. B tent mitybin s s lygos aplinkin se teritorijose ir yra vienas iš pagrindini Kalvi karjere perin i kir bei žuv dr skai i limituojan i faktori. Šiuo atveju žymus Kalvi karjero išpl timas neduot laukiamo efekto, nors nežymus rib prapl timas yra b tinas, kad užtikrinti perin ios populiacijos apsaug nuo trikdymo. Kaip min ta, Kalvi karjeras yra svarbi jungiamoji upini žuv dr perin ios populiacijos grandis pamario regione, nes tai viena iš keleto perimvie i, suformuojan i j tinkl ir tuo pa iu s lygojan i r šies paplitim visame regione. Net ir mažo ploto tokios teritorijos praradimas, iškart fragmentuoja perin i žuv dr paplitim. 1.10.6 Teritorijos pad tis Aprašoma teritorija patenka Kurši mari region, kas nulemia kai kuriuos joje sutinkam r ši, ypa paukš i, ypatumus. Kaip jau min ta, ši teritorija paskelbta saugoma d l joje perin ios upini žuv dr skaitlingos populiacijos (atskirais metais gausiausios šalyje). Ta iau Kalvi karjero tvenkinio salos naudojamos daugiausia veisimuisi, o maitintis paukš iai skrenda

25 aplinkinius vandens telkinius, tame tarpe Kurši marias ar net j r. Tod l nekyla abejoni, kad upin s žuv dros perin ios populiacijos gaus nulemia ne tik per jimui tinkamos vietos, bet ir geografin pad tis, t.y. produktyvi vandens telkini kaimynyst. Iš kitos pus s, Kalvi karjeras yra vienas iš keleto pamario regione esan i žvyro ar sm lio karjer, kuriose sik r skaitlingos upini žuv dr kolonijos. Tuo pa iu aprašoma teritorija yra svarbi toki perimvie i tinklo dalis su skaitlingiausia perin ia populiacija jame, užtikrinanti palyginti tolyg upin s žuv dros paplitim visame pamario ir paj rio regione. Sunykus tokiai perimvietei, paukš iai prarandami žymiai platesn je teritorijoje. 1.11 Socialinis-ekonominis b kl s vertinimas Kaip min ta, teritorijoje kin veikla yra baigta ir ateityje vargu ar numatoma. Jei ir bus dalis karjero pritaikoma rekreacin ms reikm ms, tai ekonominiu poži riu ji nebus reikšminga. Šiuo metu teritorija yra aplinkosaugin s paskirties ir vargu ar ji bus kei iama. Aplinkini gyventoj darbin veikla taip pat, daugiausia susieta su Klaip dos miestu bei Kalvi karjero trupinimo ir r šiavimo cechu, kuriam žaliava (akmenys) yra tiekiami iš kitur. Tod l jokios socioekonomin s reikšm s aprašoma teritorija neturi nei šalies, nei vietiniu mastu.

26 2 Gamtotvarkos plano tikslai ir uždaviniai 2.1 Gamtotvarkos plano tikslai Kalvi karjero gamtotvarkos plano pagrindinis tikslas yra užtikrinti upini žuv dr skaitlingos perin ios populiacijos (iki 300 por ) palanki apsaugos b kl, kartu išsaugant, o reikalui esant ir atkuriant, jos veisimosi buveines. Papildomas tikslas yra užtikrinti vis ES svarbos ir LRK s rašus traukt paukš i r ši perin i populiacij palanki apsaugos b kl, tuo pa iu gerinant j apsaug visame PAST tinkle. 2.2 Gamtotvarkos plano uždaviniai Uždaviniai 1. Atkurti atvir aplink stabiliose tvenkinio salose bei suformuoti nauj sal, tuo b du suformuojant naujas upini žuv dr perimvietes, ir v liau palaikyti j b ding strukt r 2. gyvendinti specialias tvarkymo priemones, skirtas upini žuv dr per jimo buveini b dingos strukt ros palaikymui bei jos pagerinimui 3. Riboti žmoni patekim salas ir tvenkinio pakrantes, jautriausiose upin ms žuv droms vietose 4. Išpl sti Kalvi AS ir Kalvi karjero PAST ribas, prijungiant pietiniame ir vakariniame pakraštyje nusidriekus žem s sklyp, kartu pakoreguojant teritorijos ribas, išlaikant kranto linijos topologij 5. Reguliuoti pl šr n gaus 6. Informuoti vietos gyventojus ir teritorijos lankytojus apie teritorijos tarptautin gamtosaugin svarb, upin s žuv dros apsaugos reikalavimus ir taikomus apribojimus 2.3 SSGG (stiprybi, silpnybi, gr smi, galimybi ) analiz SSGG analiz pateikiama 1 lentel je. Veiksniai vertinami balais nuo -3 (didžiausias neigiamas) iki +3 (didžiausias teigiamas). 1 lentel. Teritorijoje numatom veiksni vertinimas Stipryb s Silpnyb s Galimyb s Gr sm s Teritorija saugoma ir yra valstyb s nuosavyb Paj rio regioninio parko direkcija paj gi organizuoti tvarkymo darbus teritorijoje. +3 Teritorija yra gyvenam j nam kaimynyst je, tod l didel paukš i trikdymo tikimyb +3 Teritorijos pakraš iuose t siama žvyro gavyba, tod l neprad ta rekultivacija ir n ra aiškios busimos priemon s -3 Paj rio regioninio parko direkcija tur s finansini ir žmogišk j ištekli GP gyvendinti -3 ES strukt rini fond l šos gali b ti panaudojamos teritorijos tvarkymui +3 Atvir sal užaugimas sumed jusia augalija ir nendr mis +3 Rudagalvi kir por skai iaus augimas ir vis atvir plot už mimas Sukaupta daug +3 Rudagalvi kir -3 Aplinkini nam +2 Neatsiras tvarkymo -3-3 -2

27 moksliniais tyrimais pagr stos informacijos apie saugomo objekto apsaugos poreikius Teritorija unikali ir išskirtin, nes kontinentin je Lietuvos dalyje vis joje aptinkam buveini n ra. kolonija ple iasi užimdama didži j dal atviro sal ploto +3 Netvarkomos salos spar iai užauga kr mais ir nendr mis, tod l maž ja upini žuv dr perimvie i plotai +3 Žmoni kaimynyst je dažniausiai yra didesn varnini paukš i koncentracija Tvenkin gali žuvinti, tuomet padid t lankytoj srautas, skaitant besilankan ius salose gyventojai suinteresuoti ramia aplinka ir drausmins triukšmautojus -3 Mokslo tyrim institucijos t s populiacijos steb senos darbus ir parengs atitinkamas rekomendacijas -1 Pietiniame PAST pakraštyje esanti žem yra valstybin s nuosavyb s, tod l galimas PAST rib prapl timas -2 Žvyr išteklius gretimose teritorijose eksploatuojanti UAB Hidrostatyba supils mažiausiai dvi salas darbus organizuojan i ir l šas pritraukian i asmen +2 Neigiamai upini žuv dr b kl takojanti veikla vykdoma už PAST rib, neatlikus SPAV ir nesuderinta su regioninio parko direkcija +2 Greta esan i valstybin s nuosavyb s žemi privatizavimas -3-2 2.4 Gamtotvarkos metod alternatyv parinkimas Si lomos priemon s yra realiai gyvendinamos, nereikalauja dideli pinigini ir darbo s naud, ta iau j efektyviam rezultatui, b tinas darb t stinumas ir reguliarus pakartojimas, t.y. dauguma j tur t b ti kartojami kasmet arba ne re iau nei kart per du metus. Retesniais pakartojimais vykdomi tvarkymo darbai, ypa susij su buveini savybi ir strukt ros palaikymu, duos tik trumpalaik, dažniausiai vieneri met efekt. Kitos veiklos kartojamos re iau ir priklauso nuo aplinkos faktori, skaitant ir vandalizmo aktus. Didelio alternatyv pasirinkimo n ra. Ta iau mes apžvelgsime kelet j. Upini žuv dr atvir buveini atk rimas, savybi ir strukt ros palaikymas. Be kr m ir nendri reguliaraus kirtimo galimas arboricid panaudojimas kovai su šiais augalais, duodantis palyginti ilgalaik efekt. Tuomet tvarkymo darb kasmet kartoti n ra b tina. Ta iau tai susij su leidim tokiai veiklai ribojimu saugomose teritorijose. Kita alternatyva gali b ti nauj sal supylimas, senose paliekant nat ralios sukcesijos eig. Pirmaisiais sal suformavimo metais, jose išsilaikyt atvira aplinka ir b t tinkamos s lygos žuv droms per ti. Ta iau tai žymiai brangiau kainuojanti priemon, jei tam užsakomi special s darbai. Bet ji gali b ti svarstoma, kaip gretimose teritorijose žvyro išteklius eksploatuojan ios UAB Hidrostatyba kompensacin priemon d l jos vykdom darb teritorijoje. Galimas ir dirbtin plaust rengimas, kurie duoda ger efekt. Ta iau jie reikalauja papildom darb plaustus ištraukiant krant rudens m nesiais ir pakartotino rengimo pavasar. Žmoni patekimo salas ir pakrantes ribojimas. Karjero teritorija nuo gyvenam j nam apribojan ius pylimus gali pakeisti ir special s želdiniai ar tvoros, ta iau tai n ra tokie ilgalaikiai rengimai, reikalaujantys nuolatin s prieži ros, o želdini atveju, duosiantys efekt tik po keleto met. Vietos gyventoj ir lankytoj informavimas. Si lomoms informacin ms priemon ms dideli alternatyv irgi nežinome, nes jos skirtos gretim teritorij gyventojams bei lankytojams. Si lomus informacinius stendus galima gaminti plieninius, kurie b t sunkiau sugadinami, ta iau estetiniu poži riu jie ne tokie patraukl s aplinkiniams gyventojams, tod l duot mažesn efekt.

28 3 Gamtotvarkos priemoni gyvendinimo planas 3.1 Gamtotvarkos priemoni gyvendinimo plano parengimas 1 Uždavinys. Atkurti atvir aplink stabiliose tvenkinio salose bei suformuoti nauj sal, tuo b du suformuojant naujas upini žuv dr perimvietes, ir v liau palaikyti j b ding strukt r. Tvarkymo priemon s: 1. Medži ir kr m kirtimas tvarkymo plotuose Nr. 1-8 bei nendri iškirtimas tvarkymo plotuose Nr. 9-11 Medži ir kr m iškirtimas vykdomas vienu etapu, t.y. tai yra vienkartin j pašalinimo akcija upin ms žuv droms geriausiai tinkan iose salose bei j prieigose. Ši darb metu iškertama visa sumed jusi augalija pasirinktose salose. Ši veikla tur t b ti atlikta pirm j met žiem. Atliekant visus numatytus kirtimus, nukirst medži ir kr m biomas turi b ti pašalinta. Darbai turi b ti atliekami pilnai užšalus vandens telkiniui, t.y. kuomet iš jo pasitraukia visi vandens paukš iai. 2. Naujos salos suformavimas tvarkymo plote Nr. 12 Sala formuojama iki šiol atviroje vandens akvatorijoje, tiksliau dabartiniame jos pakraštyje, pasinaudojant ia vykdomais nauding ištekli žvyro kasybos darbais. Toki priemoni galimyb vandens telkiniuose numatoma 1996 m. lapkri io 15 d. Aplinkos apsaugos ministro sakymu Nr. 166 patvirtintoje pažeist žemi, iškasus naudingas iškasenas, rekultivavimo metodikoje. Salos tiksli vieta n ra pasirinkta, o nurodomas tik plotas, kuriame ir turi b ti suformuota sala. Šiuo metu šis plotas yra už Kalvi PAST rib, ta iau ateityje jis tur t patekti prapl stas teritorijos ribas. Sala gali b ti suformuojama dviem b dais: paliekant dal neišeksploatuot ištekli, t.y. sausumos plot, apsupt vandens, arba supilama/sustumiama nauja sala, panaudojant šiuo metu nustumt paviršin grunt arba prastesn s kokyb s išteklius. Salai keliami du pagrindiniai reikalavimai: apie 10 ar plotas ir ji turi b ti nelabai aukšta, ne aukštesn nei 50 cm nuo vandens horizonto. Tiksli vieta n ra svarbi ir j gali pasirinkti žvyro gavyb vykdanti organizacija, atsižvelgiant technines toki darb s lygas vietoje. Ta iau yra pageidavimas, kad, baigus eksploatuoti telkin, ji b tu ne ar iau nei 10 metr nuo kranto linijos. Be to, j nuo kranto tur t skirti ne mažesnio nei 1,5 m. gylio vandens ruožas. 2 Uždavinys. gyvendinti specialias tvarkymo priemones, skirtas upini žuv dr per jimo buveini b dingos strukt ros palaikymui bei jos pagerinimui. Tvarkymo priemon s: 1. Atžal kirtimas tvarkymo plotuose Nr. 1-8 ir nendri šienavimas tvarkymo plotuose Nr. 9-11 Medži ir kr m atžalos tvarkomose salose, o taip pat nendr s apie jas (tik nurodyt plot ribose) iškertamos kasmet, tol kol jos nebeformuoja ištis s žalyn. Preliminariai planuojami

29 darbai keturiems metams iš pirm j penki (pradedant nuo antr met ), t.y. iki plano perži ros, kuomet bus sudarytas tolimesnis šios veiklos grafikas. Ši veikla kartojama kart metuose. Nukirst atžal ir nendri biomas turi b ti pašalinama iš teritorijos arba sudeginama vietoje. Darbai atliekami pilnai užšalus vandens telkiniui, t.y. kuomet iš jo pasitraukia visi vandens paukš iai. 2. Atžal ir nendri nupurškimas arboricidais tvarkymo plote Nr. 1-11 Atžalos bei sal pakran i nendrynai turi b ti nupurškiami selektyviais arboricidais, skirtais naikinti karkl kr mus (Salix sp.) ir nendres (Phragmites sp.) bei švendrus (Typha sp.). Šie darbai atliekami tik pasibaigus paukš i veisimosi sezonui, t.y. po liepos 15 d. Iš kitos pus s, purškiama turi b ti ne perdaug v lai, kol stipriai nesul t ja augal vegetacija, t.y. ne v liau rugpj io m n. pirmos pus s. Pageidaujama ši veikl vykdyti paskutin liepos dekad. Pirmais trim metais arboricidai naudojami kasmet, kad sunaikinti šiuo metu sišaknijusius augalus. Tuo tarpu v liau, purškim taikyti tik kas antrus metus, tuo b du kovojant su iš s kl atželian iais augalais. Arboricid paveiktos atžalos ir helofitai nupjaunami sekant žiemos sezon. 3 Uždavinys. Riboti žmoni patekim salas ir tvenkinio pakrantes, jautriausiose upin ms žuv droms vietose. Tvarkymo priemon s: 1. Pietinio pylimo suformavimas, atitinkamai pakoreguojant dabartiniame rekultivavimo projekte numatytus veiksmus. Atsižvelgiant dabartin teritorijos status, karjero rekultivavimo projekt, kuris buvo parengtas prieš daugiau nei 30 met, reik t pakoreguoti. Dabartiniame projekte nustatyt išeksploatuoto karjero rekultivavim vandens telkin, reik t pakeisti gamtosaugin vandens telkin, kas realiai atitinka ir kitas dabartinio telkinio s lygas. Remiantis 1996 m. lapkri io 15 d. Aplinkos apsaugos ministro sakymu Nr. 166 patvirtinta pažeist žemi, iškasus naudingas iškasenas, rekultivavimo metodika, vandens telkini pakran i tvirtinimui numatomi sodinti medžiai ir kr mai, kas prieštarauja individualiems Kalvi atkuriamojo sklypo nuostatams. O rekreaciniuose telkiniuose b tinas 20 m plo io atabradas 5-60 nuolydžiu, kurio Kalvi karjere irgi n ra. Tuo tarpu gamtosauginiai vandens telkiniai, skirti vandens paukš i biotop suk rimui, gali b ti seklesni nei 2 m, kas pilnai atitinka dabartin situacij tvenkinyje, o j sausumos pakrant s neb tinai apsodinamos. Formuojant gamtosaugin vandens telkin, skirt vandens paukš i apsaugai, kas atitikt dabartin teritorijos teisin status (atkuriamasis sklypas, PAST), n ra b tina formuoti nuolaidži krant. Tod l dabartiniu metu sustumt paviršin grunt, supilt pylim pietiniame karjero pakraštyje, reik t panaudoti panašaus pylimo suformavimui, o dal grunto galima panaudoti naujos salos supylimui (šio plano 1 uždavinio 2-a veikla). Sustumtas pylimas tur t b ti ne žemesnis nei dviej metr aukš io ir keturi metr plo io ties pagrindu, kad atribot PAST erdv nuo aplinkini teritorij, kuriose numatomas tankus užstatymas. Jis tur t b ti užsodinamas/užs jamas žoline augalija, rengiant laikinas apsaugos priemon s nuo jo ardymo, kol susiformuos ištisin žolin danga. Formuojamo pylimo vieta numatyta 2 br žinyje, o j rengti tur t už Kalvi karjero rekultivavim atsakinga UAB Hidrostatyba. Ši priemon b t efektyvi sumažinti perin i paukš i trikdym, bei žymiai sumažint gyventoj sukeliamo triukšmo lyg karjere. Priešingu atveju, siekiant užtikrinti palank perin i upini žuv dr

30 gamtosaugin status, reik t riboti užstatomos teritorijos nuotolingum nuo PAST ir užstatymo tankum pietus nuo Kalvi karjero PAST, kas sukelt vietos gyventoj nepasitenkinim. 2. Rytinio pylimo suformavimas Šis pylimas atribot šiuo metu atvir erdv tarp pietrytin s PAST dalies, kurioje šiuo metu telkiasi didžioji perin i upini žuv dr dalis, ir greta statomo individuali gyvenam j nam kvartalo. Ši priemon yra b tina, siekiant sumažinti paukš i trikdym, nes artimiausi gyvenamieji namai yra maždaug 50 metr atstumu nuo tvenkinio kranto linijos. Formuojamo pylimo vieta numatyta 2 br žinyje, o j rengti yra pareigota min t individuali nam kvartal statanti mon AB Baltic Research, kaip numatyta objekto techniniame projekte. Sustumdytas pylimas tur t b ti ne žemesnis nei dviej metr aukš io ir keturi metr plo io ties pagrindu, kad atribot PAST erdv nuo aplinkini teritorij, kuriose numatomas tankus užstatymas. Jis tur t b ti užsodinamas/užs jamas žoline augalija, rengiant laikinas apsaugos priemon s nuo jo ardymo, kol susiformuos ištisin žolin danga. 3. Grunto nukasimas tvarkymo plote Nr. 13 Šios tvarkymo priemon s tikslas yra eliminuoti šiuo metu palikt, palyginti aukšt pakrant s dal, kuri ateityje nuo aplinkini sausumos plot tur t atskirti rytinis ir pietinis apsauginiai pylimai. Ta iau palikus š plot dabartin je b kl je, kyla pavojus, kad j pam gs iškylautojai, tuo pa iu suformuodami stipr trikdymo šaltin. Ši nuomon remiasi paskutini met steb jimais. Tod l yra b tina nukasti 2 br žinyje nurodyta tvarkymo plot Nr 13, ne mažiau nei vandens lygis, tuo b d suformuojant užpelk jusi pakrant arba seklaus vandens akvatorij. Esam grunt b t tikslinga panaudoti apsauginio rytinio pylimo formavimui. 4 Uždavinys. Išpl sti Kalvi AS ir Kalvi karjero PAST ribas, prijungiant pietiniame ir vakariniame pakraštyje nusidriekus žem s sklyp, kartu pakoreguojant teritorijos ribas, išlaikant kranto linijos topologij. Tvarkymo priemon s: 1. Patikslinti dabartin Kalvi atkuriamojo sklypo rib plan, teritorijos ribas sutapatinant su nat raliomis tvenkinio pakrant s ribomis Šiuo metu išorin ms Kalvi atkuriamojo sklypo riboms akivaizdžiai tr ksta tikslumo, kadangi jos tai nutolsta nuo tvenkinio, tai patenka atviro vandens akvatorija. Tuo b du vietoje, remiantis vien nat raliais aplinkos objektais, ne manoma nustatyti saugomos teritorijos rib. Tuo tarpu, nuo pat steigimo pradžios buvo aiškiai deklaruojama, kad atkuriamojo sklypo riba sutampa su karjero tvenkinio pakrante, o netikslumai, matomai, atsirado d l netikslaus kartografinio pagrindo, naudoto steigimo metu. Šiuo metu tikslinti b tina rytin teritorijos rib, kadangi pietus ir vakarus bus si lomas teritorijos prapl timas. Jei min tai priemonei (prapl timui) nebus pritarta, atsiras b tinyb tikslinti ir vakarin bei pietin tvenkinio rib. 2. Parengti nauj teritorijos rib plan, praple iant patikslintas Kalvi atkuriamojo sklypo ribas UAB Hidrostatyba išnuomoto sklypo plote

31 Ši priemon yra b tina, siekiant sutapatinti atkuriamojo sklypo ir PAST ribas su naujomis karjero tvenkinio ribomis, kurios susiformuos pilnai išeksploatavus nauding iškasen išteklius. Šiuos darbus UAB Hidrostatyba planuoja baigti per sekan ius 5 metus. Ta iau jau šiuo metu monei yra išnuomotas žem s sklypas (Kadastrinis Nr: 5544/0006:32 L bart k.v., Valstybin s žem s sklypo nuomos sutartis, 2007-02-06, Nr.55/2007-20), kuriam išduotas leidimas iškasen gavybai, tod l b simos tvenkinio ribos iš principo jau dabar yra žinomos. Kadangi žem yra valstybin s nuosavyb s, papildom kli i saugomos teritorijos prapl timui netur t kilti. Tuo tarpu šis žingsnis yra nepaprastai svarbus, nes nedidelio ploto vandens telkinio dalies apsauga yra ne manoma, siekiant išlaikyti tam tikras s lygas jo ekosistemos lygmenyje. 3. Organizuoti naujo rib plano pristatym suinteresuotiems asmenims ir jo svarstym, dalyvaujant atsakingoms gamtosaugin ms institucijoms Si lomas teritorijos rib patikslinimas ir išpl timas viešai skelbiamas, kad gauti atsaking institucij planavimo s lygas bei pastabas ir pasi lymus. Tai b t Klaip dos apskrities administracija, Klaip dos rajono savivaldyb, Klaip dos RAAD. Kadangi visi pakeitimai susij tik su valstybine žeme, priva i žem s savinink dalyvavimas n ra numatomas. 4. Parengti Aplinkos ministro sakym d l naujo rib plano patvirtinimo Šiuo atveju, apsvarstytas teritorijos rib planas pateikiamas AM, kad ši parengt ministro sakym d l si lom pakeitim teisinimo. 5 Uždavinys. Reguliuoti pl šr n gaus. Tvarkymo priemon s: 1. Kovo balandžio m nesiais organizuoti kanadini audini gaudym Ši priemon gyvendinama tik tvenkinio salose, išd liojant j pakrant se specialiai pagamintas gaudykles, ir jas reguliariai tikrinant (1 kart per dien ). Šiuo metu už teritorijos tvarkym atsakinga institucija Paj rio RP, turi 6 tam tinkamas gaudykles, tod l v lesniais gamtotvarkos plano gyvendinimo laikotarpiais, j reik t sigyti daugiau. 2. Skatinti medžiotoj b rel dalyvauti pl šr n reguliavimo programoje Šiuo atveju svarbus šviet jiškas darbas ir nuolatinis bendravimas su medžiotojais. Pradžioje b tini susitikimais su b relio nariais, o taip pat paskaitos apie toki priemoni svarb. Esant galimyb ms, taikyti finansines skatinimo galimybes. 6 Uždavinys. Informuoti vietos gyventojus ir teritorijos lankytojus apie teritorijos tarptautin gamtosaugin svarb, upin s žuv dros apsaugos reikalavimus ir taikomus apribojimus. Tvarkymo priemon s: 1. Pagaminta ir pastatyta ne mažiau 4 nauj informacini stend teritorijos prieigose

32 Nauji informaciniai stendai rengiami, kad informuoti aplinkinius gyventojus apie teritorijoje saugomas vertybes ir j apsaugos poreikius, siekiant išvengti neleistin ar žal saugomiems objektams galin i padaryti nety ini veiksm. Kartu tai b t ir aukl jamoji bei švie iamoji priemon. Stendai pagaminami pagal parengtus br žinius (3 br žinys), skaitant ir informacin s medžiagos parengimo ir pagaminimo kaštus, juose pateikiant pirmiausia aktuali upini žuv dr apsaugai medžiag, o taip pat informacij apie kitas saugomas r šis ir j ypatumus. Šie renginiai yra stacionar s, engiami ilgalaikiam naudojimui. 2. Pagaminta ir pastatyta ne mažiau 10 informacini rodykli teritorijos salose apie draudim lankytis jose Ši priemon gyvendinama tik tvenkinio salose ir taikoma vieneriems metams: vasaros pabaigoje nuimant, o pavasar iš naujo pastatant tas pa ias rodykles. Jos išd liojamos sal pakrant se, ta iau tik tose salose, kuriose tais metais peri upin s žuv dros. Rodykl se persp jama, kad salose lankytis draudžiama, nes ia peri upin s žuv dros, o nepaklusn s lankytojai gali b ti baudžiami. Rodykl s informacin s lentel s, turi b ti gaminamos pakankamai aukštos, kad jas lengvai pasteb t lankytojai (ne mažiau 1,5 m), ta iau ne per daug masyvios, kad neb t problemiška jas nugabenti salas. Kas antri metai dalis informacini lenteli (sugadintos, susid v jusios, sunaikintos) atnaujinama. 3. Vykdyti informacini stend ir rodykli prieži r, jei reikia juos remontuojant ar pakei iant informacin medžiag Kadangi bent dalis informacini stend per plano galiojimo laikotarp bus apgadinti ar pažeisti aplinkos s lyg, o informacin s rodykl s/lentel s taip pat nukent s nuo paukš i ekskrement, visada atsiras poreikis juos atnaujinti ar remontuoti. Tam b tinos ne tik papildomos l šos, bet gali tekti atnaujinti ir informacin medžiag, jei situacija PAST žymiai pasikeist. Taigi, ši veikla apima ne tik pa i rengini remont, bet ir informacin s naujos medžiagos parengim bei patalpinim renginiuose. 4. Kasmet parengti ne mažiau vieno populiaraus straipsnio rajono spaudoje Klaip dos rajono ar apskrities dienraštyje kasmet b tina publikuoti straipsn pla iajai visuomenei bei Kalvi karjero lankytojams apie teritorijos saugomus objektus, j dabartin b kl, apsaugos problemas ir tvarkymo priemoni rezultatus. Gamtotvarkos priemoni gyvendinimo planas, atsakingos institucijos, numatomos išlaidos, darb prioritetai ir galimi finansavimo šaltiniai nurodyti žemiau pateikiamoje 2 lentel je.

33 2 lentel. Gamtotvarkos priemoni gyvendinimo planas, atsakingos institucijos, numatomos išlaidos, darb prioritetai ir galimi finansavimo šaltiniai Tvarkymo priemon s Atsakinga institucija už darb gyvendinim I II III IV V VI VII VIII IX X Numatyto s išlaidos, Lt Priori tetas Galimi finansavimo šaltiniai 1 Uždavinys. Atkurti atvir aplink stabiliose tvenkinio salose bei suformuoti nauj sal, tuo b du suformuojant naujas upini žuv dr perimvietes, ir v liau palaikyti j b ding strukt r Medži ir kr m kirtimas tvarkymo plotuose Nr. 1-8 bei nendri iškirtimas tvarkymo plotuose Nr. 9-11 (~3 ha) Klaip dos RAAD, Paj rio RPD 10000 10.000 I ES SF, kitos l šos Naujos salos suformavimas tvarkymo plote Nr. 12 (0,1 ha) Paj rio RPD 9000 9.000 II ES SF, kitos l šos 2 Uždavinys. gyvendinti specialias tvarkymo priemones, skirtas upini žuv dr per jimo buveini b dingos strukt ros palaikymui bei jos pagerinimui Atžal kirtimas tvarkymo plotuose Nr. 1-8 ir nendri šienavimas tvarkymo plotuose Nr. 9-11 (~3 ha) Paj rio RPD 6000 6000 6000 6000 6000 6000 36.000 I ES SF l šos Atžal ir nendri nupurškimas arboricidais tvarkymo plote Nr. 1-11 (~3 ha) Paj rio RPD 3000 3000 3000 3000 3000 3000 3000 21.000 I ES SF, kitos l šos 3 Uždavinys. Riboti žmoni patekim salas ir tvenkinio pakrantes, jautriausiose upin ms žuv droms vietose Pietinio pylimo suformavimas, atitinkamai pakoreguojant dabartiniame rekultivavimo projekte numatytus veiksmus Klaip dos RAAD, Paj rio RPD 10000 0 100.000** I ES SF, kitos l šos Rytinio pylimo suformavimas Paj rio RPD 50000 50.000** I ES SF, kitos l šos Grunto nukasimas tvarkymo plote Nr. 13 (0,48 ha, 4 t kst. m 3 ) Klaip dos RAAD, Paj rio RPD 20000 20.000** II ES SF, kitos l šos 4 Uždavinys. Išpl sti Kalvi AS ir Kalvi karjero PAST ribas, prijungiant pietiniame ir vakariniame pakraštyje nusidriekus žem s sklyp, kartu pakoreguojant teritorijos ribas, išlaikant kranto linijos topologij Patikslinti dabartin Kalvi atkuriamojo sklypo rib plan, teritorijos ribas sutapatinant su nat raliomis tvenkinio pakrant s ribomis VSTT, Paj rio RPD 2000 2.000 I ES SF, biudžetin s l šos Parengti nauj teritorijos rib plan, VSTT, 4000 4.000 I ES SF,

34 praple iant patikslintas Kalvi atkuriamojo sklypo ribas UAB Hidrostatyba išnuomoto sklypo plote Organizuoti naujo rib plano pristatym suinteresuotiems asmenims ir jo svarstym, dalyvaujant atsakingoms gamtosaugin ms institucijoms Parengti Aplinkos ministro sakym d l naujo rib plano patvirtinimo 5 Uždavinys. Reguliuoti pl šr n gaus Kovo balandžio m nesiais organizuoti kanadini audini gaudym Paj rio RPD VSTT, Paj rio RPD biudžetin s l šos 3000 3.000 I ES SF, biudžetin s l šos AM X X*** I Biudžetin s l šos Paj rio RPD 1000 1000 2500* 1000 1000 2500* 1000 1000 2500* 13.500 II ES SF l šos Skatinti medžiotoj b rel dalyvauti pl šr n reguliavimo programoje Paj rio RPD X X X X X X X X X X*** II Biudžetin s l šos 6 Uždavinys. Informuoti vietos gyventojus ir teritorijos lankytojus apie teritorijos tarptautin gamtosaugin svarb, upin s žuv dros apsaugos reikalavimus ir taikomus apribojimus Pagaminti ir pastatyti nauji informaciniai stendai teritorijos prieigose (4 vnt.) Paj rio RPD 10000 10.000 II ES SF l šos Pagamintos ir pastatytos informacin s Paj rio RPD 1000 1.000 I ES SF l šos rodykl s tvarkomose salose apie draudim lankytis jose (10 vnt.) Vykdyti informacini stend ir rodykli prieži r, jei reikia juos remontuojant ar pakei iant informacin medžiag Paj rio RPD 1000 1000 1000 1000 1000 5.000 II ES SF l šos Kasmet publikuoti ne mažiau vieno Paj rio RPD 300 300 300 300 300 300 300 300 300 300 3.000 I ES SF, populiaraus straipsnio rajono spaudoje biudžetin s l šos VISO 84300 32300 11730 0 9800 430 0 8300 5800 830 0 430 0 1280 0 287.500 * skaitant nauj gaudykli sigijim (10 vnt.) ** l šos numatytos jei pylimai nebus rengti karjero rekultivavimo ar gyvenam j nam aplinkos tvarkymo metu *** l šos numatytos gyvendinan i institucij biudžete

35 3.2 Tvarkymo priemoni lokalizavimas Bendras teritorijos plotas yra 36,74 ha, tuo tarpu specialios tvarkymo priemon s numatytos mažiau nei 5 ha plote: didesn se tvenkinio salose ir jas supan iose seklumose bei atskiruose pakrant s plotuose. Vis min t plot lokalizacija pateikiama 2 br žinyje. Plane nagrin jamos teritorijoje esan ios tvarkymo priemon s, o taip pat teritorijos rib koregavimo ir prapl timo veiklos, skaitant kai kuriuos tvarkymo darbus naujose, prapl stose ribose. Už dabartini atkuriamojo sklypo ir PAST rib numatyti sekantys darbai: pietinio ir rytinio pylim bei naujos salos suformavimas, o taip pat grunto nukasimas tvarkymo plote Nr.13. Teritorijoje išskirta 12 tvarkymo plot, kuriuose numatoma gyvendinti upin s žuv dros buveini gamtotvarkines priemones, iš kuri 1-8 plotuose kirsti sumed jusi augalij (viso 1,377 ha), 9-11 plotuose šienauti nendrynus (viso 1,634 ha), o 12 plote suformuoti apie 10 ar ploto sal. 13-me plote numatytas grunto nukasimas (0,48 ha), kaip ir dviej pylim suformavimas, susieti su paukš i trikdymo sumažinimu. 3 lentel. Kalvi karjero PAST tvarkymo plotai ir j užimamas plotas hektarais. Tvarkymo plotas Nr. Plotas, hektarais 1 0.23 2 0.29 3 0.27 4 0.29 5 0.06 6 0.07 7 0.13 8 0.02 9 0.68 10 0.33 11 0.62 13 0.48

36 4 Gamtotvarkos priemones gyvendinan ios institucijos ir j funkcijos Remiantis Valstybin s saugom teritorij tarnybos direktor s 2006 m birželio 16 d. sakymu Nr. 103V d l nacionalini saugom teritorij ir Natura 2000 tinklo teritorij priskyrimo, pagrindinis gamtotvarkos priemoni gyvendinimo kr vis tur t tekti Paj rio regioninio parko direkcijai. Parko direkcijoje turi b ti paskirtas atsakingas asmuo, kuris tiesiogiai koordinuos plane numatytus veiksmus (kartu ir kitose tvarkomose NATURA 2000 teritorijose). Paskirtasis asmuo turi imtis organizacinio, o kai kuriais atvejais ir vykdomojo darbo: kontaktuoti su vietos gyventojais, vairiomis institucijomis bei suinteresuotais asmenimis (Klaip dos rajono savivaldyb s administracija, Klaip dos RAAD, medžiotoj b relio Meškin, UAB Hidrostatyba ), ieškoti l š numatytiems darbams atlikti, ieškoti rangov planuojamai veiklai atlikti, vykdyti atlikt darb kontrol ir supažindinti visuomen su tvarkomos teritorijos vertyb mis ir j apsaugos poreikiais. Už bendr teritorijos kontrol, o ypa inspekcin veikl, tiesiogiai atsakingas Klaip dos RAAD ar jam pavaldi Klaip dos rajono aplinkos apsaugos agent ra (AAA).

37 5 L š gamtotvarkos priemon ms gyvendinti poreikis Preliminariai vertinant nustatyta, kad gamtotvarkini priemoni gyvendinimas 2008-2017 m. m s vertinimu gali kainuoti 287.500 Lt (du šimtai devyniasdešimt aštuonis t kstan ius penkis šimtus lit. ši sum ne traukti plano gyvendinime dalyvaujan i biudžetini organizacij darbuotoj (AM, Paj rio RPD) atlyginimai, o taip pat l šos reikalingos išeksploatuoto karjero rekultivacijai. Žemiau pateikiama tvarkymo darb kainos, kurios buvo naudojamos 2 lentel je pateiktoms darb s matoms apskai iuoti. Šie kainiai yra apytiksliai. Jie apskai iuoti remiantis rekomendacin mis kainomis apklausus analogiškus darbus vykdžiusias organizacijas. L š poreikis periodiškai turi b ti perskai iuojamas atsižvelgiant esam infliacij. 3 lentel. Pagrindini priemoni ir veikl kaštai Veikl grup Išlaidos, LT Sumed jusios augalijos salose ir aplinkini nendryn 19.000 išpjovimas Atvir sal ir aplinkini nendryn tvarkymas 57.000 Apsaugini pylim rengimas 170.000* Teritorijos rib tikslinimas ir nauj teisinimas 9.000 Informacini ženkl rengimas ir prieži ra 16.000 * l šos bus reikalingos, jei numatomos priemon s nebus gyvendinamos karjero rekultivavimo metu arba tvarkant statom individuali nam aplink Paj rio regioninio parko direkcija, kaip pagrindinis gamtotvarkos plano gyvendintojas, siekiant užtikrinti savalaik l š bei darb apim i planavim, kiekvien kalendorini met pabaigoje turi pateikti informacij apie tvarkymo darb poreik ir darb lokalizacijos schemas bei preliminarias s matas VSTT.

38 6 Gamtotvarkos plano tikslinimas ir monitoringas Gamtotvarkos planas kas 5 metai turi b ti perži rimas, nustatant ar vykdomos priemon s duoda laukiam rezultat, siekiant gyvendinti uždavinius. Tam b tina reguliari tikslin s r šies populiacijos gausos ir svarbiausi buveini kokyb s steb sena. Jei steb senos duomenys parodo, kad uždaviniai ne gyvendinami, gamtotvarkos planas turi b ti tikslinamas. Be to, gamtotvarkos planas gali b ti perži rimas ar tikslinamas ir kitu laiku, jei maž ja saugomos r šies populiacija, pradeda blog ti jai svarbi buveini b kl, arba surandama efektyvesni b d užtikrinti teritorijos palanki apsaugos b kl. Už gamtotvarkos plano perži r atsakinga Paj rio RPD. Prieš atliekant perži r rekomenduojama gauti mokslinink, jeigu jie vertino r ši ar j buveini, o taip pat Kalvi karjero ekosistemos b kl, kit suinteresuot asmen ar institucij pastabas ir pasi lymus. Taip pat plano perži ra gali b ti siejama su karjero eksploatavimo pabaiga, t.y. baigus formuoti tvenkinio kranto linijas. Paj rio RPD parengia perži ros ataskait ir j pateikia VSTT. Gamtotvarkos plano monitoringas apima indikatori grupes, galin ias parodyti plano veiksmingum : individualus stebimos r šies monitoringas; r šies buveini b kl s monitoringas; vykdytos veiklos monitoringas. Kalvi karjero PAST tikslin s r šies upin s žuv dros ir jos veisimosi buveini monitoringas vykdomas gyvendinant LR Vyriausyb s patvirtint Valstybin aplinkos monitoringo 2005-2010 met program (Žin., 2005, Nr.19-608). Remiantis šia programa, upin s žuv dros apskaitos vykdomos ne re iau nei kart per du metus, jas pakartojant 2-3 kartus tyrim sezon. Paskutin s apskaitos Kalvi karjere vykdytos 2007 m. Lauko darbai atliekami teritorijoje ir duomenis pateikiami griežtai pagal parengt individuali monitoringo program (3 priedas; 1 br žinys). Tuo atveju, jei bus išpl stas PAST tikslini r ši s rašas, Kalvi karjero monitoringo, o tuo pa iu ir jo gamtotvarkos plano monitoringo programa taip pat turi b ti perži r ta. Vykdytos veiklos monitoringas turi vertinti: gamtotvarkos plano uždavini gyvendinim. Jei uždaviniai ne gyvendinami, nurodomos pagr stos priežastys; iškelt uždavini atitiktis ir aktualumas esamai situacijai; gamtotvarkos plano priemoni finansavim ; pasiektus rezultatus, nurodant atlikt darb rodiklius; suinteresuot asmen ind l, derinimo rezultatus, susitarimus ir kt. b tinyb pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas. Visi monitoringo rezultatai turi b ti panaudojami gamtotvarkos plano perži ros metu, o taip pat jais b tina remtis, numatant plano perži ros terminus.

39 7. Gamtotvarkos plano brơžiniai ir priedai 1 brơžinys. Perinþiǐ upiniǐ žuvơdrǐ monitoringo vietos Kalviǐ karjero PAST

2 br žinys. Tvarkymo priemoni išsid stymas Kalvi karjero PAST 40