VILNIAUS UNIVERSITETAS PATVIRTINTA: Medicinos fakulteto tarybos pos dyje 2017 m. 06 m n. 14 d. protokolo Nr. (1.1.) TP- 6(626) ŠEIMOS MEDICINOS

VILNIAUS UNIVERSITETAS PATVIRTINTA: Medicinos fakulteto tarybos pos dyje 2017 m. 06 m n. 14 d. protokolo Nr. (1.1.) 15000-TP- 6(626) ŠEIMOS MEDICINOS REZIDENT ROS STUDIJ PROGRAMOS APRAŠAS Vilniaus universiteto Rektorius...prof. A. Žukauskas (parašas) Programos rengimo grup s vadovas... prof. V. Kasiulevičius (parašas) Vilnius 2017 metai 1

Rezident ros studij programos duomenys Valstybinis registracijos Nr. 7330GX077 (733A30014) Rezident ros studij programa Šeimos medicina Studij sritis Biomedicinos mokslai Studij kryptis Medicina Studij r šis Universitetin s studijos Studij tipas Laipsnio nesuteikiančios studijos Studij forma trukmė (metais) Nuolatin s, 3 metai Kvalifikacijos lygis pagal LTKS 7 Programos apimtis kreditais 210 B tina stojančiojo kvalifikacija Medicinos magistras, medicinos gydytojas Suteikiama profesinė kvalifikacija Šeimos gydytojas Programos vykdymo kalba Lietuvi kalba Programos rengimo grup s vadovas prof. Vytautas Kasiulevičius Tel.: (8 5) 236511592 El.pašto adresas: vytautas.kasiulevicius@mf.vu.lt 2

1 lentelė. Programos rengimo grupė Vardas, Pavardė Eil. Nr. 1. Prof. Vytautas Kasiulevičius 2. Doc. Lina Vencevičien 3. 4. 5. 6. 7. Klinika Lekt. Neringa Burokien Lekt. Kazys Simanauskas Lekt. J rat Pečeli nien Asist. Valerijus Morozovas Gydytojas Bli džius rezidentas Antanas Vidaus lig, šeimos medicinos onkologijos klinika Vidaus lig, šeimos medicinos onkologijos klinika Vidaus lig, šeimos medicinos onkologijos klinika Vidaus lig, šeimos medicinos onkologijos klinika Vidaus lig, šeimos medicinos onkologijos klinika Vidaus lig, šeimos medicinos onkologijos klinika Vidaus lig, šeimos medicinos onkologijos klinika Telefono nr. Elektroninis paštas (8 5) 236511592 vytautas.kasiulevicius@mf.vu.lt (8 5) 236511590 lina.venceviciene@mf.vu.lt linaven@gmail.com (8 5) 236511590 neringa.burokiene@mf.vu.lt neringabu@yahoo.com (8 5) 236511590 kazys.simanauskas@mf.vu.lt kazys.simanauskas@gmail.com (8 5) 236511590 jurate.peceliunien @mf.vu.lt peceliju@hotmail.com (8 5) 236511590 valerijus.morozovas@mf.vu.lt zpszps@gmail.com (8 5) 236511590 antanas.bliudzius@gmail.com Turinys 1. Programos tikslas studij rezultatai 2. Programos poreikio pagrindimas 3. Programos pasktis, pob dis sandara 4. Personalas materialieji ištekliai 4.1. Personalas 4.2. Materialieji ištekliai 4.3. Metodiniai ištekliai 5. Rezident ros studij eiga 6. Programos vadyba. Vidinio studij kokyb s užtikrinimo tvarka. 7. Programos vykdymas prieži ra 8. Priedai. I priedas. Moduli aprašai II priedas. D stytoj gyvenimo aprašymai III priedas. Prenumeruojamos duomen baz s, vadov liai IV priedas. Metiniai rezidentūros egzaminai. V priedas. Baigiamojo rezident ros darbo aprašas. VI priedas. Baigiamojo rezidentūros egzamino apimtis turinys 3

1. Programos tikslas studij rezultatai Šeimos medicinos rezident ros programos tikslas yra paruošti šeimos gydytoj, galint teikti kvalifikuotas pmines asmens sveikatos prieži ros paslaugas, kaip to reikalauja medicinos norma MN14:2005 Šeimos gydytojas: teis s, pareigos, kompetencija atsakomyb. Šeimos medicinos studijos yra akademin, klinikin mokslin disciplina, turinti savo mokymo turin, mokslini tyrim lauk nukreipt pminę asmens sveikatos prieži ros klinikinę veikl. Pateikt studij programos tiksl, studij pakopos studij rezultat, numatom programos studij rezultat studij dalyk (moduli ) s sajos pateikiamos 2 lentel je. 2 lentelė. Studij programos kompetencij, mokymosi siekini juos gyvendinanči cikl sąsajos. Programa Studij studij aprašymas pakopos Numatomi programos studij rezultat rezultatai 1. Profesinės savybės Studij dalykai (moduliai) Bendrosios kompetencijos 1.1. geb ti veikti s žiningai Šeimos medicinos pagrindai laikytis etini sipareigojim ; Churgija 1.2. taikyti geros medicinin s Ortopedija traumatologija praktikos principus darbe; 1.3. b ti empatišku; Otorinolaringologija aki ligos 1.4. geb ti kritiškai savikritiškai Dermatovenerologija m styti; 1.5. b ti k rybingu, iniciatyviu, Neurologija mok ti siekti tikslo; Infekcin s ligos Vidaus lig diferencin diagnostika Vaik ligos Akušerija ginekologija Skubioji medicina 1.6. geb ti bendrauti su kitais. Psichiatrija 4

2. Profesinė veikla 2.1. geb ti vertinti savo kompetencij ribas, esant reikalui, kreiptis pagalbos; 2.2. veikti nauj situacij s lygomis prie j prisitaikyti; 2.4. veikti savarankiškai; 2.5. spręsti problemas priimti sprendimus; 2.6. bendrauti dbti komandoje kartu su kit sriči specialistais bei kit moksl ekspertais; 2.7. geb ti organizuoti planuoti. Praktiniai šeimos gydytojo g džiai Visapus šeimos gydytojo praktika Churgija Ortopedija traumatologija Otorinolaringologija aki ligos Dermatovenerologija Neurologija Infekcin s ligos Vidaus lig diferencin diagnostika Vaik ligos Akušerija ginekologija Skubioji medicina Psichiatrija 3. Ekspertinė gydytojo veikla 3.1. geb ti analizuoti sintezuoti; 3.2. mokytis tolesni studij metu savarankiškai mokytis vis gyvenim ; 3.4. geb ti taikyti žinias praktikoje; geb ti mokyti kitus; 3.5. geb ti vykdyti mokslinius tyrimus. Praktiniai šeimos gydytojo g džiai Visapus šeimos gydytojo praktika Churgija Ortopedija traumatologija Otorinolaringologija aki ligos Dermatovenerologija Neurologija Infekcin s ligos Vidaus lig diferencin diagnostika Vaik ligos Akušerija ginekologija Skubioji medicina Psichiatrija 4. Gydytojas plačiame kontekste 4.1. geb ti suvokti aplinkos Praktiniai šeimos gydytojo g džiai vaovę daugiakult riškum ; Visapus šeimos gydytojo praktika 4.2. suprasti atsižvelgti kit Skubioji medicina kult r papročius; 4.3. dbti tarptautin je aplinkoje bei bendrauti kitomis užsienio kalbomis; 4.4. geb ti siekti bendr j, ne medicinos moksl srities žini. Dalykinės kompetencijos 5

5.1. geb ti užtikrinti pm j gydytojo kontakt su pacientais, besikreipiančiais d l vai sveikatos problem ; 5.2. geb ti r pintis plačiu sveikatos b kli spektru; 5.2. koordinuoti sveikatos prieži r su kitais pmin s asmens sveikatos prieži ros 5. Pminės asmens komandos nariais su kitais sveikatos prieži ros specialistais; valdymas 5.3. užtikrinti veiksming tinkam sveikatos prieži ros paslaug teikim sveikatos prieži ros tarnyb naudojim ; 5.4. užtikrinti pacientui tinkamas prieinamas asmens sveikatos prieži ros sistemos paslaugas; 5.5. sveikatos sistemoje veikti kaip paciento atstovui. 6.1. teikiant sveikatos prieži ros 6. pacientą paslaugas taikyti asmen orientuotą prieži ra orientuot poži r atsižvelgti pacient supančias aplinkybes; 6.2. konsultuojant pacientus, sukurti efektyvius gydytojo paciento santykius, išlaikant pagarb paciento savarankiškumui; 6.3. bendraujant su pacientu nustatyti prioritetus veikti partneryst s principais; 6.4. užtikrinti sveikatos prieži ros paslaug tęstinum, atsižvelgiant paciento poreikius r pinantis koordinuotu nenutr kstančiu sveikatos prieži ros valdymu. 7. Specifini 7.1. geb jimas konkrečius atvejus atsižvelgiant lig problem sprendimo spręsti paplitim dažn populiacijoje; g džiai. 7.2. renkant ligos anamnezę, apži rint pacient vertinant atlikt tyrim rezultatus selektyviai atrinkti interpretuoti gaut informacij, bei taikyti j kuriant gydymo prieži ros plan, kuris remiasi bendradarbiavimu su pacientu; 7.3. mok ti taikyti tinkamus darbo Šeimos medicinos pagrindai Praktiniai šeimos gydytojo g džiai Skubioji medicina Šeimos medicinos pagrindai Praktiniai šeimos gydytojo g džiai Visapus šeimos gydytojo praktika Šeimos medicinos pagrindai Praktiniai šeimos gydytojo g džiai Visapus šeimos gydytojo praktika Churgija Ortopedija traumatologija Otorinolaringologija aki ligos Dermatovenerologija Neurologija 6

principus, pvz. pažangius tyrim metodus, naudojant laik kaip priemonę savo praktikoje toleruoti neapibr žtum ; 7.4. mok ti, kai tai b tina, skubiai sikišti ligos eig ; mok ti valdyti b kles, kurios gali paseikšti anksti nediferencijuotais b dais; 7.5. geb ti veiksmingai efektyviai naudotis diagnostikos gydymo priemon mis. Kardiologija Infekcin s ligos Vidaus lig diferencin diagnostika Vaik ligos Akušerija ginekologija Skubioji medicina Psichiatrija Hematologija Endokrinologija Nefrologija Laboratorin medicina 8. Visapusė prieži ra 9. Orientacija bendruomenę. 8.1. geb ti vienu metu: vertinti daug skund patologij, valdyti kelis mius l tinius atsko individo susgimus; 8.2. skatinti sveikatingum gerb v, tinkamai taikant sveikatos stiprinimo lig prevencijos strategijas; 8.3. geb ti valdyti koordinuoti sveikatos ugdym, prevencij, gydymo proces, paliatyvi j prieži r reabilitacij. 9.1. suderinti atsk pacient bendruomen s, kurioje jie gyvena, sveikatos poreikius su turimais ištekliais. Šeimos medicinos pagrindai Praktiniai šeimos gydytojo g džiai Visapus šeimos gydytojo praktika Skubioji medicina Šeimos medicinos pagrindai Praktiniai šeimos gydytojo g džiai Visapus šeimos gydytojo praktika 10. Holistinis poži ris 10.1. naudoti biopsichosocialin Praktiniai šeimos gydytojo g džiai model, atsižvelgiant kult rines Visapus šeimos gydytojo praktika egzistencines dimensijas. Šeimos medicinos pagrindai 11. Gebėjimas taikyti mokslinius principus, metodus žinias medicinos praktikoje tyrimuose 11.1. geb ti praktikoje taikyti moksliškai pagr stus rodymus; 11.2. geb ti atlikti atitinkamos literat ros paiešk ; 11.3. geb ti kritiškai vertinti medicinos literat ros duomenis; 11.4. geb ti taikyti mokslinius principus, metodus žinias medicinos praktikoje Churgija Ortopedija traumatologija Otorinolaringologija aki ligos Dermatovenerologija Neurologija Kardiologija 7

moksliniuose tyrimuose. Infekcin s ligos Vidaus lig diferencin diagnostika Vaik ligos Akušerija ginekologija Skubioji medicina Psichiatrija Hematologija Endokrinologija Nefrologija Laboratorin medicina 12. Veiksmingas informacijos informacini technologij naudojimas medicinos praktikoje 12.1. mok ti tinkamai pilnai laikyti saugoti medicininę dokumentacij ; 12.2. geb ti naudotis kompiuteriu atlikti informacijos šaltini paiešk ; saugoti atnaujinti informacij. Churgija Ortopedija traumatologija Otorinolaringologija aki ligos Dermatovenerologija Neurologija Kardiologija Infekcin s ligos Vidaus lig diferencin diagnostika Vaik ligos Akušerija ginekologija Skubioji medicina Psichiatrija Hematologija Endokrinologija Nefrologija Laboratorin medicina Šeimos medicinos rezident ros studijas reglamentuojantys dokumentai 8

Lietuvos Respublikos Mokslo studij s t a t y m a s 2009 m. balandžio 30 d. Nr. XI-242 Lietuvos Respublikos medicinos praktikos s t a t y m a s 1996 m. rugs jo 25 d. Nr. I-1555 Vilniaus universiteto Statutas 2014 m. geguž s 6 d. Nr. XII-862 Lietuvos Respublikos vyriausyb N u t a r i m a s D l gydytoj rengimo 2003 m. spalio 31 d. Nr. 1359 Lietuvos Respublikos vyriausyb N u t a r i m a s D l Lietuvos Respublikos vyriausyb s 2003 m. geguž s 14 d. nutarimo Nr. 587 D l darb, kuriuose gali b ti taikoma iki dvidešimt keturi valand per par darbo laiko trukm, s rašo, darbo poilsio laiko ypatum ekonomin s veiklos srityse, darb, s lyg, kurioms esant gali b ti vedama sumin darbo laiko apskaita, sumin s darbo laiko apskaitos vedimo mon se, staigose, organizacijose tvarkos aprašo patvtinimo pakeitimo 2007 m. rugs jo 11 d. Nr. 967 Lietuvos Respublikos vyriausyb N u t a r i m a s D l valstyb s paramos rezidentams tvarkos 2014 m. kovo 1 d. Nr. 231 Lietuvos Respublikos vyriausyb N u t a r i m a s D l Lietuvos Respublikos vyriausyb s 2009 m. rugs jo 30 d. nutarimo Nr. 1228 D l Lietuvos Respublikos valstyb s biudžeto l š, skt studij kainai valstyb s finansuojamose studij vietose apmok ti, arba j dalies gr žinimo Lietuvos respublikos valstyb s biudžet tvarkos aprašo patvtinimo pakeitimo 2015 m. geguž s 06 d. Nr Lietuvos Respublikos švietimo mokslo ministras Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras s a k y m a s D l medicinos rezident ros, odontologijos rezident ros bei veterinarin s medicinos rezident ros studij program reikalavim rezident ros bazi atrankos vertinimo nuostat patvtinimo 2004 m. bželio 17 d. Nr. ISAK-969/V-445 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras s a k y m a s D l gydytojo rezidento pavyzdini pareigini nuostat patvtinimo 2008 m. rugs jo 24 d. Nr. V-902 Lietuvos Respublikos švietimo mokslo ministras s a k y m a s D l aukštojo mokslo studij program nauj valstybini kod 2010 m. geguž s 3 d. Nr. V-635 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras s a k y m a s D l valstyb s biudžeto asignavim, skt rezidento bazinei pareiginei algai mok ti, paskstymo rezident ros baz ms tvarkos aprašo tvtinimo 2008 m. kovo 6 d. Nr. V-176 Vilniaus universiteto rezident ros reglamentas (Patvtinta 2015 m. vasario 17 d. Senato nutarimu Nr. S-2015-2-3) Rezident ros bazi vertinimo atrankos komisijos darbo reglamentas Patvtintas VU Rektoriaus sakymu 2005 m. geguž s 5 d. Nr. D-208 Rezident ros bazi vertinimo atrankos komisijos darbo reglamento, patvtinto VU Rektoriaus sakymu 2005 m. geguž s 5 d. Nr. D-208, 1 priedas, patvtintas VU Kanclerio 2015 m. balandžio 14 d. sakymu Nr. D-418 9

Vilniaus universiteto, LR Sveikatos apsaugos ministerijos rezident ros baz s trišal sutartis VU stipendij nuostatai Rektoriaus sakymas D l doktorant rezident mobilumo programos išlaid apmok jimo tvarkos patvtinimo 2009 m. vasario 10 d. Nr. R-27 Pri mimo VU rezident ros studijas taisykl s, patvtintos Medicinos fakulteto Taryboje suderintos su LR Švietimo mokslo ministerija Medicinos fakulteto Dekano sakymas D l Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto rezident ros studij program atnaujinimo tvarkos 2015-05-25 Nr. 150000-V-138 Medicinos fakulteto gydytoj rezident mobilumo l š panaudojimo tvarka Patvtinta MF tarybos 2015-10-06 nutarimu Nr. 150000-T-6(608) Europos Parlamento Tarybos Dektyva 2005/36/EB, skta pad ti laisvam gydytoj jud jimui j diplom, pažym jim kit oficiali kvalifikacij patvtinanči dokument abipusiam pripažinimui su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 20 d. Tarybos dektyva 2013/55/ES. Lietuvos medicinos norma MN 14:2005 Šeimos gydytojas. Teis s, pareigos, kompetencija atsakomyb, patvtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. sakymu Nr. V-1013 2. Programos poreikio pagrindimas Europos S jungos šalys siekia sukurti toki nacionalinę sveikatos apsaugos sistem, kuri geriausiai atitikt prieinamumo visiems reikalavimus pad t racionaliau naudoti išteklius. Šalys, kuriose tinkamas d mesys skiamas bendruomenę orientuotai šeimos medicina pagr stai pminei sveikatos prieži rai, pasiek geresni sveikatos rodikli, kuriuos nul m efektyvesn sveikatos apsaugos sistema. Šeimos medicina sudaro pm j ryšio tarp paciento sveikatos sistemos lygmen. Šeimos gydytojai profesional s gydytojai, išmokyti šeimos medicinos disciplinos princip. Šie gydytojai atsakingi už visapus s nuolatin s medicinin s pagalbos teikim kiekvienam to siekiančiam žmogui, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ligos. Šeimos gydytojai r pinasi pacientais, suvokdami šeimos, bendruomen s kult ros savitum ryš visada atsižvelgdami savo pacient autonomij. Šeimos gydytojai taip pat pripaž sta profesinę atsakomybę už savo bendruomenę. Aptardami gydymo sveikatos prieži ros planus su savo pacientais, šeimos gydytojai integruoja fizinius, psichologinius, socialinius, kult rinius egzistencinius faktorius. Šeimos gydytojai, vykdydami savo profesinę pareig, skatina sveik gyvensen, lig prevencij, užtikrina visapusę ilgalaikę savo pacient prieži r. 10

Lietuvoje veikianti pmin ambulatorin asmens sveikatos prieži ra (toliau PAASP) tai nespecializuot kvalifikuot asmens sveikatos prieži ros paslaug, teikiam pagal šeimos gydytojo bendrosios praktikos slaugytojo bei bendruomen s slaugytojo akušerio medicinos norm reikalavimus ambulatorin je asmens sveikatos prieži ros staigoje (t.y. staigoje, neteikiančioje stacionarini asmens sveikatos prieži ros paslaug ), pacient namuose globos staigose, kompleksas. Iš viso PAASP paslaugas 2016 m. teik 419 pmin s ambulatorin s asmens sveikatos prieži ros staig ; 256 iš j privačios. 2016 metais visos šios staigos aptarnavo 3 milijardus 142 milijonus 700 t kstanči gyventoj. Šalies gyventoj, pasinkusi šeimos gydytojus, skaičius taip pat pamažu did ja: 2006 m. šeimos gydytojai paslaugas teik 64 proc. gyventoj, o 2015 m. jau 83,2 proc. gyventoj. Likusieji gyventojai teb ra pasinkę vidaus lig vaik lig gydytojus. Pastaraisiais metais sparčiai daug ja šeimos gydytoj : 1998 m. dbo tik 230 šeimos gydytoj, o 2016 m. jau 2 215 šeimos gydytoj. Didžioji šeimos gydytoj dalis sidarbina savivaldybi pmin s asmens sveikatos prieži ros centruose, kiek mažiau privačiuose šeimos medicinos centruose ar kabinetuose. Šeimos gydytojo profesijos populiarum rodo toks faktas, kad vidutiniškai vienas asmuo per metus apsilanko pas šeimos gydytoj net 4,6 karto, o tai net 14 519 270 vizit kasmet. Nedidel šeimos gydytoj dalis dba specializuot antrinio ar tretinio lygio staig pri mimo skyri gydytojais, greitosios pagalbos stoties gydytojais ar slaugos palaikomojo gydymo staigose. Stacionarin s pminio lygio palaikomojo gydymo slaugos paslaugos sergantiesiems l tin mis ligomis ar ne galiesiems yra teikiamos stacionarin se asmens sveikatos prieži ros staigose, turinčiose licencij teikti palaikomojo gydymo slaugos paslaugas. Siekiant, kad šeimos gydytojai pacientams teikt paslaugas laiku tinkamai, svarbu, kad b t reikiamas j skaičius. Jeigu vienas šeimos gydytojas aptarnaut daugiausiai 1 550 pacient, tai 10čiai t kst. pacient reik t 6,6 šeimos gydytojo. Šalyje 2016 m. 10-čiai t kst. pacient vidutiniškai teko 7,4 šeimos gydytojo. Nors šiuo metu šeimos gydytoj skaičius Lietuvoje yra pakankamas, tačiau šeimos gydytojai tarp savivaldybi pasiskstę netolygiai: labiausiai j tr ksta šešiose savivaldyb se. Lietuvoje net 7 proc. vis šeimos gydytoj apylinki buvo prisašę daugiau nei po 2 t kst. pacient tokios apylink s yra per didel s. 2011 metais Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologijos katedra (tyrimo vadovas prof. A.Povili nas) atliko Profesinio lauko tyrim. Apklausus Vilniaus universiteto Kauno medicinos universiteto absolventus, studijas baigusius 2007 2010 m. nustatyta, kad dauguma šeimos gydytoj pradeda dbti jau šeimos medicinos rezident ros metu. Šeimos medicinos absolvent teigimu, teorini žini, gyt universitete, darbe pakanka. Tačiau tr ksta praktini dalyk, praktini žini 11

(pvz.: vaist skyrimas, atsk medicinos sriči žini tr kumas). Pradedant dbti, jauniems gydytojams tr ksta teisin s informacijos. Šeimos gydytojo darbas yra labai reglamentuojamas statym, tod l bendras supratimas tur t b ti ugdomas studij metu. Prad ję dbti, teisin s informacijos šeimos gydytojai tur jo ieškoti sisavinti patys arba prašyti koleg pagalbos. Dalis šeimos rezident ros absolvent stokoja bendravimo su pacientais geb jim, kontakto užmezgimo g dži. Tyrime dalyvavę darbdaviai nurod, kad dažnai nekreipia ypatingo d mesio šeimos medicinos rezident ros absolvent kompetencijas d l didelio šeimos gydytoj tr kumo sveikatos prieži ros staigose. Šeimos gydytojo darbo viet rasti, ypač ne mieste, gana lengva. Didmiestyje yra tam tikra konkurencija, tad darbdaviai atsižvelgia darbuotoj rekomendacijas. Darbdaviams svarbus jaun geb jimas dbti, pareigingumas, atsakingumas, charakterio stabilumas, pacient aptarnavimo greitis dbant. Taip pat labai svarbus žmogiškumas, geb jimas bendrauti su žmon mis, empatija. Profesinio lauko tyrime 2011 m. dalyvavę šeimos medicinos rezident ros absolventai šeimos medicinos studij program si l papildyti šiais aspektais (skti jiems daugiau d mesio): daugiau praktinio mokymo; daugiau d mesio tur t b ti skiama informacijai apie statymus, vaius su darbu susijusius dokumentus (pvz., ciklas apie teisinę bazę ( statymus) dokumentacijos tvarkym (kaip išrašyti vaistus, vaias pažymas, mties liudijim informacijos segtuvas gal t kt.). Tam tikras koncentruotos suteikti nuorod, kur ieškoti reikiamos informacijos; rezident ros studijos tur t b ti papildytos,,žmogišk j santyki dalykais, apimančiais vadybos, filosofijos žinias g džius, bendravimo bendradarbiavimo geb jimus, darbo komandoje kitus susijusius g džius; remiantis užsienio šali pattimi, studij procese taikyti vaias mokymo programas, testus apie galimus (pasitaikančius) medicininius atvejus (pvz.: situacijos aprašymas, nuotraukos, kardiogramos, kiti dokumentai; pateikiami klausimai, informacija apie konkret atvej, teikiamas gr žtamasis ryšys). Pateikdami medicinos šeimos medicinos rezident ros studij susijusius su studij kuriuos atsakius atskleidžiama detali program tobulinimo si lymus, diskusij grupi organizavimu aspektus: prieš studijas atlikti tam tikr dalyviai aptar student atrank, egzistuoja poreikis vieno atsakingo šeimos rezident ros kurso vadovo, kuris ne vertint, bet pad t spręsti studij metu iškylančias problemas; sukurti taikyti cikl vadov darbo kokyb s vertinimo sistem ; apibr žti mokymo kokyb s kriterijus. Profesinio lauko tyrimas parod, kad rezident ros vadov darbo kokyb s vertinimas, darbo kontrol, galima vadov rotacija, susietas darbo apmok jimas gal t pagerinti rezident ros studij kokybę. Darbdavi nuomone, atnaujinant studij programas reikia atkreipti d mes teisinę bazę (reglamentuojanči pacient teises, 12

bendradarbiavim su vaiomis institucijomis, informacijos pateikim kt.) kompiuterinio raštingumo ugdym. 3. Programos pasktis, pob dis sandara Studij programa sudaryta taip, kad rezidentai nuosekliai mokyt si šeimos medicinos disciplinos kasmet išplečiant tiek teorini, tiek praktini žini lygmenis. Pmaisiais studijų metais rezidentai, turintys medicinos gydytojo kvalifikacij, gyja bazines vai disciplin žinias, reikalingas tolimesnei s kmingai šeimos gydytojo profesinei mokslinei veiklai. Studijuojamos šios disciplinos: šeimos medicinos pagrindai, vidaus lig diferencin diagnostika, churgija, ortopedija traumatologija, otorinolaringologija, aki ligos, neurologija, kardiologija, infekcin s ligos, dermatologija. Taip pat ugdomos reikalingos darbui asmenin s savyb s, supažindinami su teisiniais pagrindais, etika deontologija. Po pm j rezident ros met gydytojai rezidentai laiko metin rezident ros egzamin, kuris apima pmaisiais rezident ros metais studijuotus modulius. Egzamino laikymo tvarka pateikta IV priede. Išlaikius š egzamin gydytojas rezidentas gali toliau tęsti rezident ros studijas. Antraisiais studijų metais tobulinamos šeimos medicinos žinios praktiniai šeimos gydytojo g džiai. Rezidentas mokosi teikti pagalb n ščiosioms vaikams, išmoksta taikyti diagnostikos gydymo principus ginekologini susgim atvejais. Po antr j rezident ros met gydytojai rezidentai laiko metin rezident ros egzamin, kuris apima antraisiais rezident ros metais studijuotus modulius. Išlaikius š egzamin gydytojas rezidentas gali toliau tęsti rezident ros studijas. Trečiaisiais studijų metais gyjami visapus s šeimos gydytojo praktikos g džiai. Susipaž sta su psichikos ligomis, darbo skubiaja medicina, išmoksta ši susgim diagnostikos gydymo princip. Ypatingas d mesys vis studij met eigoje yra skiamas ugdyti rezident geb jimus dbti tarpdisciplinin je komandoje su kit specialybi gydytojais. Po treči j rezident ros met gydytojai rezidentai laiko metin rezident ros egzamin, kuris apima trečiaisiais rezident ros metais studijuotus modulius. Išlaikius š egzamin gydytojas rezidentas gali laikyti baigiam j rezident ros egzamin. Studijuojantys šeimos medicinos rezident roje rezidentai praktinius g džius teorines žinias gyja darbin s praktikos seminar metu, kuriuos pagal rezident ros program organizuoja VU MF Vidaus lig, šeimos medicinos onkologijos klinikos Šeimos medicinos centro d stytojai, taip pat klinikini atvej nagrin jimo, konsultacij kartu su patyrusiu atitinkamos specialyb s specialistu metu (moduli aprašai pateikiami I priede). 13

Žemiau išvardinti šeimos medicinos moduliai, kurie vykdomi dbant su šeimos gydytoju specializuoti moduliai, kurie vykdomi gydytoj specialist aplinkoje. Šeimos medicinos moduliai yra šeimos medicinos pagrindai, praktiniai šeimos gydytojo ig džiai, visapus šeimos gydytojo praktika. Specializuotieji moduliai: bendroji pilvo churgija, traumatologija - ortopedija, akušerija ginekologija, vaik ligos, otorinolaringologija aki ligos, neurologija, kardiologija, infekcin s ligos, psichiatrija, dermatologija, darbo medicina, skubioji pagalba, vidaus lig diferencin diagnostika vaik ligos. Šeimos medicinos rezident ros programoje giminingos moduli grup s apjungtos ciklus. Šeimos medicinos ciklo modulius sudaro šeimos medicinos pagrindai, praktiniai šeimos gydytojo ig džiai, visapus šeimos gydytojo praktika. Churgijos ciklą sudaro šie moduliai: bendroji pilvo vidaus lig ciklo sud t churgija, traumatologija ortopedija, otorinolaringologija aki ligos. eina vidaus lig diferencin s diagnostikos, neurologijos, kardiologijos, infekcini lig, psichiatrijos, dermatologijos, darbo medicinos skubiosios pagalbos moduliai. Moters vaiko sveikatos ciklą sudaro akušerija ginekologija vaik ligos. Planas sudaromas taip, kad ne mažiau kaip 1 metus 6 m n. rezidentai praleist pmin s ambulatorin s asmens sveikatos prieži ros staigose dbdami su šeimos gydytoju. Tuo b du rezidentai nuolat dalyvauja šeimos gydytojo praktikoje pacient gydyme. Trej met šeimos medicinos rezident r si loma atlikti Vš Vilniaus universiteto ligonin je Santaros klinikose, o atskus ciklus ar j modulius kitose Vilniaus Universiteto rezident ros baz se pagal numatyt studij plan. Kontaktines (akademinio mokymo) valandas sktas teoriniam šeimos medicinos disciplinos studijavimui praktiniam darbui rezidentas praleidžia profilin je klinikoje (kuruoja pasktus pacientus, konsultuoja su vyresniuoju gydytoju, pildo medicininę dokumentacij, ruošiasi klinikini atvej pristatymui per bendrus skyriaus pos džius kt.). Bud jimai sudaro ne daugiau kaip 50 proc. ciklui skto praktinio laiko. Rezidentas budi pagal iš anksto skyriaus ved jo patvtint bud jim grafik. Šeimos medicinos rezident ros studij programos planas pateiktas 3 lentel je. 3 lentelė. Šeimos medicinos rezident ros studij programos planas. Moduli Modulio pavadinimas o kodas I rezident ros metai Kredit Kontaktinis darbas skaičius Teorija Praktika 10 proc. val. 75 proc. val. 186 1396 70 Savarankiškas darbas Iš viso 100 proc. val. 15 proc. val. 280 1862 Šeimos medicinos ciklas 14

ŠMED 301 Šeimos pagrindai medicinos 30 82 596 120 798 Churgijos ciklas ŠMED 302 ŠMED 303 ŠMED 304 pilvo 5 13 100 20 133 Traumatologija ortopedija - 5 13 100 20 133 Otorinolaringologija aki ligos 5 13 100 20 133 Dermatologija 5 13 100 20 133 Neurologija 5 13 100 20 133 Infekcin s ligos 5 13 100 20 133 Vidaus lig diagnostika 5 13 100 20 133 Kardiologija 5 13 100 20 133 II rezident ros metai 70 186 1396 280 1862 80 598 120 798 Bendroji churgija Vidaus lig ciklas ŠMED 305 ŠMED 306 ŠMED 307 ŠMED 308 ŠMED diferencin 309 Šeimos medicinos ciklas ŠMED Praktiniai 310 gydytojo ig džiai. šeimos 30 Moters vaiko sveikatos ciklas ŠMED Akušerija - ginekologija 10 26 200 40 266 Vaik ligos 30 80 598 120 798 III rezident ros metai 70 186 1396 280 1862 šeimos 50 134 996 200 1330 311 ŠMED 312 Šeimos medicinos ciklas ŠMED Visapus 15

313 gydytojo praktika Vidaus lig ciklas ŠMED Skubioji medicina 5 13 100 20 133 Darbo medicina 5 13 100 20 133 Psichiatrija 5 13 100 20 133 Pasinktinis ciklas 5 13 100 20 133 314 ŠMED 315 ŠMED 316 ŠMED 317 (endokrinologija, hematologija, urologija, laboratorinė medicina) 4. Personalas materialieji ištekliai 4.1.Personalas Šeimos medicinos rezident ros programos vykdyme dalyvauja šeimos kit specialybi gydytojai, rezident ros studijas baigę Lietuvos užsienio universitetuose bei mokslininkai profesoriai, docentai, asistentai, lektoriai, kuri mokslo tiamieji darbai yra atliekami srityse glaudžiai susijusiose su studijuojamais rezident dalykais. Numatomas šeimos medicinos rezident ros programos vykdyme dalyvausiančio personalo s rašas pateiktas 4 lentel je (d stytoj CV pateikiamas II priede). 4 lentelė. Numatomas personalo, dalyvausiančio šeimos medicinos rezident ros programos vykdyme, sąrašas. Vardas pavardė Šeimos gydytojai Vytautas Kasiulevičius Kvalifikacinis ar mokslo laipsnis, užimamos pareigos Numatomas dėstyti Mokslinės dalykas veiklos kryptis (modulis) Prof. dr. VU MF Vidaus lig, Šeimos medicinos Šeimos šeimos medicinos onkologijos pagrindai, Praktiniai medicina klinikoje, VUL Santaros klinik šeimos gydytojo 16

Šeimos medicinos centro gudžiai, vadovas šeimos gydytojas. Visapus šeimos gydytojo praktika Lina Vencevičien Doc. dr. VU MF Vidaus lig, Šeimos medicinos šeimos medicinos onkologijos pagrindai, Praktiniai klinikoje, VUL Santaros klinik šeimos gydytojo Šeimos medicinos centro gudžiai, ved ja, šeimos gydytoja. Visapus šeimos gydytojo praktika Neringa Burokien Lekt. dr. VU MF Vidaus lig, Šeimos medicinos šeimos medicinos onkologijos pagrindai, Praktiniai klinikoje, VUL Santaros klinik šeimos gydytojo Šeimos medicinos centro šeimos gudžiai, gydytoja. Visapus šeimos gydytojo praktika Kazys Simanauskas Lekt. dr. VU MF Vidaus lig, Šeimos medicinos šeimos medicinos onkologijos pagrindai, Praktiniai klinikoje, VUL Santaros klinik šeimos gydytojo Šeimos medicinos centro šeimos gudžiai, gydytojas. Visapus šeimos gydytojo praktika J rat Pečeli nien Lekt. dr. VU MF Vidaus lig, Šeimos medicinos šeimos medicinos onkologijos pagrindai, Praktiniai klinikoje. šeimos gydytojo gudžiai, Visapus šeimos gydytojo praktika Valerijus Asist. VU MF Vidaus lig, Šeimos medicinos Morozovas šeimos medicinos onkologijos pagrindai, Praktiniai klinikoje, VUL Santaros klinik šeimos gydytojo Šeimos medicinos centro gudžiai, gydytojas. Visapus šeimos gydytojo praktika Viktorija Asist. VU MF Vidaus lig, Šeimos medicinos Andrejevait šeimos medicinos onkologijos pagrindai, Praktiniai klinikoje, Vš Centro šeimos gydytojo poliklinikos šeimos gydytoja. gudžiai, Visapus šeimos gydytojo praktika Sonata Varvuolyt Lekt. dr. VU MF Vidaus lig, Šeimos medicinos šeimos medicinos onkologijos pagrindai, Praktiniai klinikoje, UAB Baltupi šeimos šeimos gydytojo medicinos centro šeimos gudžiai, gydytoja. Visapus šeimos gydytojo praktika Gydytojai specialistai Prof. dr. VU MF Vidaus lig, Vidaus ligos šeimos medicinos onkologijos Vginijus Šapoka klinikos ved jas, VUL Santaros klinik Vidaus lig centro Šeimos medicina Šeimos medicina Šeimos medicina Šeimos medicina Šeimos medicina Šeimos medicina Šeimos medicina Vidaus ligos 17

J rat Grigaitien Rimant Čerkauskien Agn Šapolien Edgaras Dlugauskas Mindaugas Šilk nas Rasa Kizlaitien Eugenijus Lesinskas Arvydas Ambrozaitis Jonas Misiūra Jelena Stanislavovienė Pranas Šerpytis Tomas Poškus vadovas vidaus lig gydytojas. Lekt. Dr. VU MF Infekcini, kr tin s lig, dermatovenerologijos alergologijos klinikoje, VUL SK dermatovenerologijos centro vadov, gydytoja dermatovenerolog. Prof. dr. VU MF Vaik lig klinikoje, vaik nefrolog vaik lig gydytoja. VUL Santaros kinik gydytoja psichiatr. Asistentas VU MF Psichiatrijos klinikoje, VUL SK psichiatrijos skyriaus ved jas, gydytojas psichiatras. Doc. dr. VU MF Akušerijos ginekologijos klinikoje, VUL Santaros klinik gydytoja akušer ginekolog. Lekt. dr. VU MF, VUL Santaros klinik Neurologijos centro gydytojas neurologas. Prof. dr. VU MF Aus, nosies gerkl s aki lig klinikos ved jas, VUL Santaros klinik Aus, nosies gerkl s lig centro dektorius Prof. dr. VU MF Infekcini, kr tin s lig, dermatovenerologijos alergologijos klinikos vadovas, VUL Santaros klinik gydytoja infektolog. Lekt. dr. VU MF, VšĮ VUL Santariškių klinikų Šdies kraujagyslių ligų centro gydytojas kardiologas Lekt. dr. VU MF Visuomenės sveikatos institutas Prof. dr. VU MF, Vš VUL Santaros klinik Skubiosios medicinos centro vadovas, gydytojas kardiologas. Prof. dr. VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijos churgijos klinikoje, VUL Santaros klinik Dermato venerologija Dermato venerologija Vaik ligos Vaik ligos Psichiatrija Psichiatrija Akušerija ginekologija Akušerija ginekologija Neurologija Neurologija Otorinolaringologija aki ligos Aus, nosies, gerkl s ligos Infekcin s ligos Infekcin s ligos Kardiologija Kardiologija Darbo medicina Darbo medicina Skubioji medicina Skubioji medicina Churgija Churgija, abdominalin churgija 18

Pilvo churgijos centro gydytojas churgas. Prof. dr. VU MF, VUL Santaros klinik Traumatologijos ortopedijos centro vadovas gydytojas ortopedas traumatologas. Prof. dr. VU MF Vidaus lig, šeimos medicinos onkologijos klinikoje, VUL Santaros klinik Hematologijos, onkologijos transfuziologijos centro vadovas, gydytojas endokrinologas. Prof. dr. VU MF Gastroenterologijos, nefrourologijos churgijos klinikoje, VUL Santaros klinik Nefrologijos centro vadovas, gydytojas nefrologas. Doc. dr. VU MF Vidaus lig, šeimos medicinos onkologijos klinikoje, VUL Santaros klinik endokrinologijos centro vadov, gydytoja endokrinolog. Doc. dr. VU MF Vidaus lig, šeimos medicinos onkologijos klinikoje, VUL Santaros klinik gydytojas endokrinologas. Nar nas Porvaneckas Laimonas Griškevičius Marius Miglinas Žydr n Visockien Vaidotas Urbanavičius Ortopedija traumatologija - Ortopedija traumatologija Hematologija Hematologija Nefrologija Nefrologija Endokrinologija Endokrinologija Endokrinologija Endokrinologija 4.2. Materialieji ištekliai Programos moduliams akredituotos rezident ros baz s yra šios Vilniaus miesto staigos: Vš Vilniaus universiteto ligonin Santaros klinikos, atitinkanti visos programos reikalavimus bazei (adresas: Santariški 2, Vilnius), Respublikin s Vilniaus universitetin s ligonin, Vš Vilniaus universitetin Antakalnio ligonin ; Vš Mykolo Marcinkevičiaus ligonin ; Vš Vilniaus gimdymo namai; Vš Antakalnio poliklinika; Vš Balsi šeimos medicinos centras; Vš Centro poliklinika; Vš Karoliniški poliklinika; Vš Šeškin s poliklinika; Vš Vilniaus miesto klinikin ligonin ; Vš Vilniaus rajono centrin poliklinika; UAB Sanitas Familiae ; UAB Baltupi šeimos medicinos centras, UAB Northway medicinos centras ; UAB SK Impeks Medicinos diagnostikos centras ; UAB Pašilaiči šeimos medicinos centras ; UAB,,Baltijos Amerikos klinika"; UAB Aki gydytoj praktika ; UAB Lema ; UAB Šnipiški medicinos centras; UAB Alfa Clinica ; UAB 19

"MediCA klinika". Klaipėdos miesto staigos: Vš Klaip dos universitetin ligonin ; Vš Klaip dos J rinink ligonin ; Vš Klaip dos vaik ligonin ; Vš Klaip dos Respublikin ligonin ; UAB,,Mano šeimos gydytojas"; UAB Kraujažol ; UAB Salgymeda. Šiauli Šiauli Respublikin ligonin ; Vš Šiauli miesto staigos: Vš centro poliklinika; UAB Pmoji viltis. Panevėžio miesto staigos: Vš Panev žio Respublikin ligonin ; Vš Aukštaiči šeimos klinika. Kit miest staigos: Vš Druskinink ligonin, Vš Alytaus S.Kudkos ligonin ; Vš Ignalinos rajono ligonin ; Vš Rokiškio psichiatrijos ligonin ; Vš Pasvalio ligonin ; Vš Utenos ligonin ; Vš Trak ligonin ; Vš Visagino ligonin ; Vš Zaras ligonin ; Vš K daini PSPC; Vš Pakruojo PSPC; I A. Lizdenio Sveikatos centras. Moduli rezident ros bazi s sajos pateiktos 5 lentel je. 4.2.1. Bendrieji rezident ros bazi vertinimo atrankos kriterijai Gydytoj rezident praktini g dži lavinimui asmens sveikatos prieži ros staigoje turi b ti pakankamas pacient konsultacij, operacij, manipuliacij, tyrim kt. proced r kiekis, taip pat teikiamos visos paslaugos pagal galiojanči atitinkamos specialyb s norm. Kiekvienos rengiamos specialyb s rezidentams gydymo staigoje turi b ti rengti gydytoj rezident kabinetai, kuriuose nuolatin nemokama prieiga prie interneto rengta gydytoj rezident seminarams pritaikyta mokymo auditorija. Rezident ros baz vienu metu joje dbantiems jaunesniesiems vyresniesiems gydytojams rezidentams privalo užtikrinti nepertraukiam darbo mokymosi proces 12 m nesi per metus. Rezident ros baz privalo užtikrinti rengiamos specialyb s teorin s rezident ros programos dalies rezident mokym. 4.2.2. Specialieji rezident ros bazi vertinimo atrankos kriterijai Šeimos medicinos rezident ros programoje vykdant šeimos medicinos pagrind modul, praktini šeimos gydytojo g dži modul, visapus s šeimos gydytojo prieži ros modul : prie pmin s ambulatorin s asmens sveikatos prieži ros staigos, kuri pretenduoja tapti rezident ros baze, turi b ti prisašę nemažiau kaip 5 000 pacient, iš j vaik iki 18 met - nemažiau 15 proc. vis staigos pacient ; pmin s ambulatorin s asmens sveikatos prieži ros staiga sveikatos prieži ros paslaugas privalo teikti nemažiau kaip 12 val. per par ; pmin je ambulatorin je asmens sveikatos prieži ros staigoje turi dbti bent vienas šeimos gydytojas, apgynęs medicinos moksl daktaro laipsn, galintis vadovauti rezidentams pasengęs d styti teorinę rezident ros programos dal. 20

Specializuotoje asmens sveikatos prieži roje siekiant vykdyti: 1. vaik suaugusi churgijos profilio rezident ros program ciklus asmens sveikatos prieži ros staigoje privalo b ti teikiamos nežemesn s kaip vaik suaugusi churgijos antrinio ar/ tretinio lygio stacionarin s paslaugos pagal SAM nustatytus paslaug teikimo reikalavimus, o staigoje atliekam operacij skaičius neturi b ti mažesnis kaip 1800 didži j operacij per metus. Operacinis aktyvumas staigoje negali b ti mažesnis negu 80 proc. 2. vaik suaugusi traumatologijos ortopedijos rezident ros program ciklus asmens sveikatos prieži ros staigoje privalo b ti teikiamos ortopedijos traumatologijos antrinio lygio stacionarin s paslaugos pagal SAM nustatytus paslaug teikimo reikalavimus, o staigoje atliekam operacij skaičius neturi b ti mažesnis kaip 1800 didži j operacij per metus. Operacinis aktyvumas staigoje negali b ti mažesnis negu 80 proc. 3. akušerijos ginekologijos rezident ros program ciklus asmens sveikatos prieži ros staigoje privalo b ti teikiamos antrinio lygio stacionarin s paslaugos pagal SAM nustatytus paslaug teikimo reikalavimus; staigoje turi b ti nemažiau kaip 1200 gimdym per metus; 4. vidaus lig profilio rezident ros program ciklus asmens sveikatos prieži ros staigoje privalo b ti teikiamos nežemesn s kaip tretinio lygio vidaus lig, psichiatrijos, neurologijos dermatologijos stacionarin s paslaugos pagal SAM nustatytus paslaug teikimo specialiuosius reikalavimus, yra specializuoti padaliniai, teikiantys visas stacionarines ambulatorines paslaugas, pagal galiojančias atitinkam specialybi normas, asmens sveikatos prieži ros staigos stacionare gydoma nemažiau kaip 3000 vidaus lig profilio pacient per metus. 5. kardiologinius rezident ros program ciklus asmens sveikatos prieži ros staigoje privalo b ti taikomi šiuolaikiniai šdies kraujagysli lig diagnostikos gydymo b dai: vis par atliekamas šdies vainikini arterij kraujotakos perkateterinis atk rimas bei teikiama kardiochurgin pagalba. 6. vaik lig rezident ros program ciklus asmens sveikatos prieži ros staigoje privalo b ti teikiamos nežemesn s kaip tretinio lygio vaik lig, vaik kardiologijos, vaik pulmonologijos, vaik alergologijos, vaik nefrologijos, vaik reumatologijos, vaik infekcini lig, vaik gastroenterologijos, vaik hematologijos, vaik endokrinologijos vaik neurologijos stacionarin s paslaugos pagal SAM nustatytus paslaug teikimo specialiuosius reikalavimus, o asmens sveikatos prieži ros staigos vaik lig stacionare gydom pacient skaičius negali b ti mažesnis negu 3000 vaik per metus. 7. asmens sveikatos prieži ros staiga sveikatos prieži ros paslaugas privalo teikti vis par.; 21

8. asmens sveikatos prieži ros staigoje, ketinančioje vykdyti vaik lig churgijos rezident ros program ciklus turi dbti bent vienas atitinkamos srities specialistas, apgynęs medicinos moksl daktaro laipsn, galintis vadovauti rezidentams pasengęs d styti teorinę rezident ros programos dal. 4.2.3. Pagrindin šeimos medicinos rezident ros baz. Šeimos medicinos rezident ros pagrindinė bazė yra Vš Vilniaus universiteto ligonin s Santaros klinikos. Šioje ligonin je yra sikurusi VU MF Vidaus lig, šeimos medicinos onkologijos klinika, Šeimos medicinos centras vis specialybi, susijusi su šeimos gydytoj rengimu, padaliniai. Tai pagrindin šeimos medicinos rezident mokomoji baz. Šeimos medicinos centre pmaisiais rezident ros metais mokosi dba 10 šeimos medicinos gydytoj rezident, antraisiais 7 šeimos medicinos gydytojai rezidentai trečiaisiais 10 šeimos medicinos gydytoj rezident. Šeimos medicinos centras (toliau Centras) kurtas 1997 metais Vilniaus universiteto ligonin s Santariški klinikose nuolat teikia pagalb 12 000 gyventoj. Didžiausia j dal sudaro Vilniaus Santariški, Jeruzal s, Baltupi, Verki, Balsi, Mažosios Didžiosios Rieš s gyventojai, taip pat ligonin s darbuotojai. Centras užtikrina pminę vaik n šči j prieži r. Per metus Centre registruojama daugiau kaip 36 000 apsilankym. Šeimos medicinos centro veikla glaudžiai susijusi su Vilniaus universiteto veikla uždaviniais. Šeimos medicinos centro darbuotojai kuria vysto šeimos gydytojo praktikai optimalias, rodymais pagr stas proced ras algoritmus, kuriuos taiko savo darbe šalies pmin s grandies gydytojai. Kadangi Šeimos medicinos centras yra VU MF Vidaus lig, šeimos medicinos onkologijos klinikos dalis (vadovas: prof. dr. Vginijus Šapoka), jame vyksta VU Medicinos fakulteto medicinos student, rezident mokymas gydytoj kvalifikacijos tobulinimas šeimos medicinos, vidaus lig, hematologijos, endokrinologijos, gerontologijos onkologijos specialyb se. Šeimos gydytojo specialybę Vilniaus universiteto VU MF Vidaus lig, šeimos medicinos onkologijos klinikoje nuo 1992 met gijo daugiau kaip 1300 gydytoj. Vš Vilniaus universiteto ligonin s Santaros klinikose rezident mokymui naudojamos visos turimos patalpos (gydymo kabinetai, proced r kabinetai, operacin s, skubios pagalbos kabinetas). Seminarai, klinikini atvej pristatymai vyksta VU MF Vidaus lig, šeimos medicinos onkologijos klinikos auditorijose. Auditorijose galima naudotis kompiuteriais su interneto ryšiu. Taip pat kompiuteriai, reikalingi praktiniam mokymui (laikino nedarbingumo pažym jim išdavimas kt.) yra visuose gydymo kabinetuose. 22

5 lentelė. Moduli rezident ros bazi s sajos. Rezident ros bazė, kurioje vykdomos modulio studijos. Modulio pavadinimas Šeimos medicinos ciklo moduliai Šeimos medicinos Vš Vilniaus universiteto ligonin Santaros klinikos; Vš Antakalnio poliklinika; Vš Centro poliklinika; Vš Karoliniški pagrindai (30 kredit ) poliklinika; UAB,,Baltupi šeimos medicinos centras. Praktiniai šeimos gydytojo Vš Vilniaus universiteto ligonin Santaros klinikos; Vš Antakalnio g džiai (30 kredit ) poliklinika; Vš Centro poliklinika; Vš Karoliniški poliklinika; Vš Balsi šeimos medicinos centras; Vš Šeškin s poliklinika; Vš Vilniaus rajono centrin poliklinika; UAB Sanitas Familiae ; UAB Baltupi šeimos medicinos centras, UAB Northway medicinos centras ; UAB SK Impeks Medicinos diagnostikos centras ; UAB Pašilaiči šeimos medicinos centras ; UAB,,Baltijos Amerikos klinika"; UAB Šnipiški medicinos centras; UAB Alfa Clinica ; UAB "MediCA klinika". Klaip dos miesto staigos: UAB,,Mano šeimos gydytojas" ; UAB Kraujažol ; UAB Salgymeda ; Vš Šiauli centro poliklinika; UAB Pmoji viltis ; Vš Aukštaiči šeimos klinika; Vš K daini PSPC; Vš Pakruojo PSPC; I A. Lizdenio Sveikatos centras. Visapus šeimos gydytojo Vš Vilniaus universiteto ligonin Santaros klinikos; Vš Antakalnio poliklinika; Vš Centro poliklinika. praktika ( 50 kredit ). Churgijos ciklo moduliai Otorinolaringologija Vš Vilniaus universiteto ligonin Santaros klinikos; UAB Aki aki ligos (5 kreditai) gydytoj praktika ; UAB Lema. Churgija (5 kreditai) Vš Vilniaus universiteto ligonin Santaros klinikos, Vš Klaip dos universitetin ligonin ; Vš Šiauli Respublikin ligonin ; Vš Panev žio Respublikin ligonin. Traumatologija Vš ortopedija Vilniaus universiteto ligonin Santaros klinikos, Vš Respublikin Vilniaus Universitetin ligonin. (5 kreditai) Vidaus lig ciklo moduliai Darbo medicina Vš Antakalnio poliklinika; Vš Centro poliklinika. 23

(5 kreditai) Dermatovenerologija Vš Vilniaus universiteto ligonin Santaros klinikos. (5 kreditai) Infekcin s ligos Vš Vilniaus universiteto ligonin Santaros klinikos; Vš Klaip dos (5 kreditai) J rinink ligonin ; Vš Klaip dos universitetin ligonin ; Vš Šiauli Respublikin ligonin ; Vš Panev žio Respublikin ligonin. Kardiologija Vš Vilniaus universiteto ligonin Santaros klinikos; Vš Klaip dos (5 kreditai) J rinink ligonin ; Vš Šiauli Respublikin ligonin ; Vš Panev žio Respublikin ligonin ; Neurologija (5 kreditai) Vš Vilniaus universiteto ligonin Santaros klinikos; Vš Klaip dos J rinink ligonin ; Vš Šiauli Respublikin ligonin ; Vš Panev žio Respublikin ligonin. Skubioji medicina Vš (5 kreditai) Respublikin Vilniaus universitetin ligonin. Psichiatrija (5 kreditai) Vš Vilniaus universiteto ligonin Santaros klinikos. Vidaus Vš Respublikin lig diferencin diagnostika (5 kreditai) Vilniaus universitetin universiteto ligonin Vilniaus universitetin Santaros klinikos; Vš ligonin, Vš Vilniaus Antakalnio ligonin ; Vš Mykolo Marcinkevičiaus ligonin ; Vš Vilniaus miesto klinikin ligonin ; Vš Druskinink ligonin, Vš Alytaus S.Kudkos ligonin ; Vš Ignalinos rajono ligonin ; Vš Pasvalio ligonin ; Vš Utenos ligonin ; Vš Trak ligonin ; Vš Visagino ligonin ; Vš Zaras ligonin ; Vš Šiauli Respublikin ligonin ; Vš Panev žio Respublikin ligonin ; Vš Klaip dos universitetin ligonin ; Vš Klaip dos J rinink ligonin ; Vš Klaip dos Respublikin ligonin. Moters vaiko sveikatos ciklas Akušerija ginekologija Vš Vilniaus universiteto ligonin Santaros klinikos; Vš Centro (10 kredit ) poliklinika, Vš Vilniaus gimdymo namai. Vaik ligos (30 kreditai) Vš Vilniaus universiteto ligonin Santaros klinikos; Vš Klaip dos vaik ligonin. 4.3. Metodiniai ištekliai. Rezident ros metu sudarytos galimyb s rezidentui naudotis VU bibliotekos ištekliais su galimybe 24

jais naudotis asmeniniuose kompiuteriuose, VU VUL Santaros klinik Šeimos medicinos centro kompiuteriuose. VU MF bibliotekoje dalis sukaupt ištekli yra VU MF Vidaus lig, šeimos medicinos onkologijos klinikos patalpose, siekiant lengvo rašytini šaltini prieinamumo. VU MF bibliotekoje, rezidentas gali rasti Šeimos medicinos specialyb s knyg, monografij, kai kuri periodini specialybini žurnal (prenumeruojamos duomen baz s, vadov liai pateikta III priede). Kiekvien met pabaigoje mokomosios literat ros šaltiniai yra atnaujinami atsižvelgiant moduli vadov pateikiamas paraiškas. Materialieji metodiniai ištekliai atnaujinami kasmet planuojant reikiamas priemones per VU Medicinos fakultet. Šios knygos yra laisvai prieinamos bibliotekos skaityklose. Mokomosios literat ros vaov yra pakankama užtikrinant studij tiksl siekini pasiekiamum. VU biblioteka prenumeruoja duomen bazes, atvos prieigos duomen bazes talpyklas, statistines duomen bazes, užsienio Lietuvos mokslo žurnal. 5. Rezident ros studij eiga Reikalavimai stojantiesiems. Stojantieji šeimos medicinos rezident ros studij program privalo tur ti medicinos magistro laipsn, medicinos gydytojo kvalifikacij licencij verstis medicinos praktika pagal medicinos gydytojo kvalifikacij. Priėmimo tvarka. Ne v liau kaip prieš m nes iki pri mimo skelbia bendro pob džio informacij apie pri mim Informacija pateikiama VU tinklalapyje rezidentura/rezidentams. Rezidentai rezident r pradžios Universitetas rezident ros studij programas, viet skaiči. adresu: rezident ros studij http://www.vu.lt/studijos/doktorantura-program priimami bendro konkurso keliu.. Konkursinio balo sandara nurodoma pri mimo VU rezident ros programas taisykl se, kurios kasmet yra tvtinamos Medicinos fakulteto taryboje suderinamos su LR Švietimo mokslo ministerija. Stojanči j KSR medicinos krypties rezident r konkursinis balas (KSR) skaičiuojamas pagal formulę: SV 0,5BEP PDV +MD+ M m čia SV vientis j medicinos studij dalyk pažymi vidurkis, skaičiuojamas taip: SV = 2/3 SSV + 1/3 ASV; SSV - vientis j medicinos studij vis pažymiais vertint dalyk pažymi svertinis vidurkis n (SSV = k i 1 n i pi k i 1 i, čia ki yra vientis j medicinos studij baigimo diplomo priede 25

rašyto i -ojo dalyko, vertinto pažymiu, ne skaitant baigiam j egzamin, apimtis kreditais, pi to dalyko pažymys, n toki dalyk skaičius); ASV vientis j medicinos studij vis pažymiais vertint dalyk pažymi aritmetinis n vidurkis (ASV = i 1 pi n ); BEP medicinos studij baigiamasis egzaminas; PDV vientis j medicinos studij profilini dalyk (1 Priedas) pažymi vidurkis, skaičiuojamas taip: PDV = 2/3 PDS + 1/3 PDA (PDS vientis j medicinos studij profilini dalyk pažymi svertinis vidurkis, PDA vientis j medicinos studij profilini dalyk pažymi aritmetinis vidurkis (svertinio aritmetinio vidurkio skaičiavimo princip žr. kaip skaičiuojant SSV ASV); M (motyvacija) vertinama iki 1 balo. Bus motyvuojamos dvi medicinos krypties studij programos, nepriklausomai kokiu eiliškumu prašyme jos bus pateiktos. Tai galios vienodai abiej universitet studentams. MD papildomi balai, suteikiami už atliktus mokslinius darbus (skaičiuojant MD, sumuojami student rezident atlikti moksliniai darbai). Papildom bal už student mokslinę veikl suteikimo tvark nustato papildom bal už dalyvavim student mokslin je veikloje suteikimo taisykl s, kurias tvtina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto taryba. Maksimali bal mokslinę veikl už suma 1 balas. Mokslini darb registracij vertinim atlieka VU Medicinos fakultetas. m, skaičiuojam formul je skaitiklio d men skaičius. Informacija apie motyvacijos pokalb pateikiama VU tinklalapyje adresu: http://www.vu.lt/studijos/doktorantura--rezidentura/rezidentams. Jis vyksta pagal iš anksto numatyt Rektoriaus sakymu patvtint grafik. Motyvacijos komisijos sud tis tvtinama rektoriaus sakymu. Motyvacinis laiškas, adresuotas komisijai, pateikiamas viena diena prieš numatyt motyvacijos pokalb. Konkursas papildomas). šeimos medicinos rezident r viešas vyksta atskai dviem etapais (pagrindinis rezident r kasmet priimama 20-30 gydytoj rezident. Antrasis etapas arba papildomas etapas gali b ti organizuojamas likus laisv viet pasibaigus pagrindiniam pri mimui. Rezident ros studij pradžia rugs jo 1 d. 26

Pagrindiniai rezident ros studij organizavimo principai: Šeimos gydytojo kompetencija gyjama rezident ros studij metu, kurios trunka ne mažiau kaip 3 metus. Rezidentas studijuoja pagal individuali program, kuri sudaroma mokslo met pradžioje. Ciklo metu rezidentas siekia gyti reikalingas teorines žinias bei praktinius g džius dbdamas kasdienin darb, dalyvaudamas teminiuose, diskusijose, konsultacijose bei savarankiškai studijuodamas. Šerimos gydytojo specialyb s praktinę teorinę dal sudaro 210 kredit trukm s kursas, kurio metu gydytojas rezidentas skaito nurodyt literat r atlieka nurodyt klinikini praktini minimum. Rezidentas, dbdamas su vadovu, vykdo klinikinę veikl - mokosi praktini darb g dži studijuoja teorij pagal programoje išd styt turin kompetencijos lygius. Praktini cikl metu didelis d mesys teikiamas profilaktini, diagnostini, gydom j, reabilitacini priemoni apimčiai taktikai bei paciento poreiki l kesči vertinimui. Moduli metu sisavinti g džiai, atliktos manipuliacijos bei matyta patologija registruojama rezidento dienyne. Programos aprašas apima rezidento klinikin darb, o tai ne tik tiesioginis darbas su pacientais, bet teorin s studijos. Teorin s rezidento studijos susideda iš akademini studij (kartu su modulio vadovu): seminarai, rytin s konferencijos, pacient aptarimai, literat ros referavimas bei savarankiškas studijos, akademiniai kursai, mokslo veikla. Rezident ros studij praktin dalis vyksta darbinant rezidentus rezident ros baz je. Pagal studijuojamo ciklo program rezidentas dba viename iš rezident ros baz s padalini, kurio darbo pob dis artimiausias ciklo rezultatams pasiekti. Praktini moduli metu didelis d mesys teikiamas profilaktini, diagnostini, gydom j, reabilitacini poreiki l kesči priemoni apimčiai taktikai bei paciento vertinimui. Moduli metu sisavinti g džiai, atliktos manipuliacijos bei matyta patologija registruojama rezidento dienyne. Teorin s šeimos medicinos rezident ros programos studijos susideda iš seminar, paskait, vaaus sunkio klinikini atvej aptarim, literat ros savarankiško studijavimo, literat ros referavimo, mokslini konferencij. Šeimos medicinos rezident ros seminarai vyksta ne rečiau nei kart per m nes. Rezidento žinios, geb jimas dalyvauti diskusijose, aktyvumas registruojama rezidento dienyne. Kartu su rezident ros vadovu pacient aptarimai vyksta kiekvien dien. Rezident ros vadovas, patikrinęs rezidento užpildytas ligos istorijas, pasašo. Bud jimai sudaro ne daugiau kaip 50 proc. moduliui skto praktinio laiko, bud jim grafikas sudaromas kitam m nesiui kiekvieno m nesio viduryje suderinamas su skyriaus, kuriame rezidentas tuo metu b na, vadovu ar rezident ros koordinatoriumi. 27