LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETAS SPORTO EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS EDUKOLOGIJOS STUDIJŲ PROGRAMA LAIMONAS EGLINSKAS PAAUGLIŲ (12-14 METŲ) MOTYVACIJOS SPORTUOTI BEI SPORTO POREIKIŲ TENKINIMO RYŠIAI ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO IR SPORTO MOKYKLOSE MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS Darbo vadovas: dr. D. Lapėnienė Kaunas, 2014
PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas (pavadinimas) 1. Yra atliktas mano paties/pačios; 2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje; 3. Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą naudotos literatūros sąrašą....... (data) (autoriaus vardas pavardė, parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe....... (data) (autoriaus vardas pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO.............. (data) (vadovo vardas pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas aprobuotas studijų programos komitete:...... (aprobacijos data) (Gynimo komisijos sekretorės/iaus vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamasis darbas yra patalpintas į ETD IS.... (Gynimo komisijos sekretorės/iaus parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentas:... (vardas, pavardė) (Gynimo komisijos sekretorės/iaus parašas) Magistro baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas:....... (data) (Gynimo komisijos sekretorės/iaus vardas, pavardė) (parašas) 2
TURINYS PAGRINDINĖS SĄVOKOS...4 SANTRAUKA...5 SUMMARY...7 ĮVADAS...10 I. LITERATŪROS APŽVALGA...13 1. Paauglystės samprata. Svarbiausios raidos užduotys...13 1.1. Biopsichosocialinės raidos ypatumai paauglystėje...14 1.1.1. Poreikių apibrėžimas. Paauglių poreikių tipai...21 1.1.2. Sporto poreikių tenkinimo ypatumai...28 1.2. Motyvacija sportuoti paauglystėje...33 1.2.1. Paauglių motyvacijos ypatumai...38 1.2.2. Motyvacijos sportui koncepcija remiantis kognityvinio vertinimo teorija...42 II. METODIKA...48 2.1. Tyrimo objektas...48 2.2. Tyrimo metodai...48 2.3. Tyrimo imtis ir organizavimas...50 2.4. Statistinės duomenų analizės metodai...51 2.5. Tiriamųjų demografinės charakteristikos...52 III. REZULTATAI...56 3.1. Paauglių, besimokančių bendrojo ugdymo ir sporto mokyklose, motyvacijos sportuoti skirtumai...56 3.2. Paauglių, besimokančių bendrojo ugdymo ir sporto mokyklose, sporto poreikių tenkinimo skirtumai...61 3.3. Paauglių, besimokančių bendrojo ugdymo ir sporto mokyklose, motyvacijos sportuoti ir sporto poreikių tenkinimo ryšiai...63 IV. APTARIMAS...66 IŠVADOS...75 REKOMENDACIJOS...77 LITERATŪRA...79 PRIEDAI...86 3
PAGRINDINĖS SĄVOKOS Afiliacijos poreikis tai ryšio su kitais žmonėmis poreikis (Martens, 1999). Amotyvacija siejama su bejėgiškumo būkle, kai sportininkas negali rasti sąryšio tarp savo elgesio ir veiklos rezultatų. Tokiu atveju sportininkas jaučiasi nekompetentingas, o veikla praranda prasmę. (Psichologijos žodynas, 1993). Išorinė motyvacija paskata, ateinanti iš kitų žmonių, visuomenės: pagyrimas, prizai, pinigai, visuomenės pripažinimas (Sporto terminų žodynas, 2002). Motyvas veiklos stimulas, susijęs su individo poreikių tenkinimu: individo aktyvumas, skatinantis ir jo veiklos kryptį, lemiamas aplinkos arba vidaus veiksnių; individo veiksmų ir poelgių pasirinkimo priežastys, kurias suvokia pats individas (Psichologijos žodynas, 1993). Motyvacija elgesio, veiksmų, veiklos skatinimo procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai, motyvų visuma (Psichologijos žodynas, 1993). Motyvavimas poveikis asmenybės motyvacijai (Malinauskas, 2003). Paauglys - vienas iš aktyviausiai besikeičiančių visuomenės narių, savitai reaguojančių į aplinkos, švietimo ir ugdymo pokyčius (Navickas, Vaičiulienė, 2010); Paauglystė - tai pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių (Žukauskienė, 2012). Poreikis priklausomybė nuo egzistavimo sąlygų, kurią apibrėžia trūkumo būsena ir konkretus tos būsenos aptikimo ir pašalinimo mechanizmas (Legkauskas, 2012); Poreikis jaustis vertingam, kompetentingam ir sėkmingam - stipriausias ir vyraujantis sporte poreikis (Martens, 1999); Sėkmės motyvacija tai žmogaus poreikis patirti sėkmę įvairioje veikloje. Sėkmės motyvacija kyla iš afektinio pobūdžio asociacijų, susiejančių sportininko išgyvenimus su jo elgesiu (Psichologijos žodynas, 1993); Sportas socialinis reiškinys, neatsiejama visuomenės kultūros dalis, nuoseklus ir nuolatinis fizinių bei dvasinių žmogaus galių plėtojimas, rengimosi varžyboms ir dalyvavimo jose sistema siekiant geriausių sportinių rezultatų (Miškinis, 2002). Stimuliacijos poreikis - tai kiekvieno sportininko genetinėje struktūroje įrašytas tam tikro kiekio stimuliacijos ir sujaudinimo poreikis (R. Martens, 1999). Vidinė motyvacija noras būti veiksmingu ir veikti dėl pačios veiklos (Sporto terminų žodynas, 2002). 4
SANTRAUKA PAAUGLIŲ (12-14 METŲ) MOTYVACIJOS SPORTUOTI BEI SPORTO POREIKIŲ TENKINIMO RYŠIAI ŠILUTĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO IR SPORTO MOKYKLOSE Raktiniai žodžiai: motyvacija sportuoti, sporto poreikiai, paaugliai. Darbo objektas: paauglių motyvacijos sportuoti ir sporto poreikių tenkinimo ryšiai. Tyrimo problema. Sportuoti skatinančių veiksnių problema yra aktuali, nes vis dažniau mokslininkai kelia tokius klausimus: kokia motyvacijos sportinei veiklai struktūra, kaip skatinti vaikų ir paauglių motyvaciją, koks jų poreikis sportuoti. Ugdymo turinys taip pat yra svarbus veiksnys, lemiantis mokinių motyvaciją. Ryšys tarp sportinio ugdymo turinio įvairovės ir vaikų motyvacijos sportuoti dažniau nagrinėjamas formaliojo švietimo požiūriu, o neformaliojo - dažniau nusakomas teoriškai, nei grindžiamas konkrečiais empiriniais tyrimais. Mokytojams ir treneriams taip pat yra labai svarbu įvertinti paauglių demografinius veiksmus, nes jie labai svarbūs, nepriklausomai nuo to, kur paauglys sportuoja. Nežinant motyvacijos ypatumų, sunku būtų kryptingai spręsti paauglių sveikos gyvensenos ir užimtumo laisvalaikiu problemas, rengti juos varžyboms. Tyrimo tikslas - įvertinti paauglių (12-14 metų) motyvacijos sportuoti bei sporto poreikių tenkinimo ryšius Šilutės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo ir sporto mokyklose. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti paauglių (12-14 metų), besimokančių Šilutės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo ir sporto mokyklose, motyvacijos sportuoti skirtumus; 2. Įvertinti paauglių (12-14 metų), besimokančių Šilutės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo ir sporto mokyklose, sporto poreikių tenkinimo skirtumus; 3. Išanalizuoti paauglių (12-14 metų), besimokančių Šilutės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo ir sporto mokyklose, motyvacijos sportuoti ir sporto poreikių tenkinimo ryšius; 4. Identifikuoti demografinius veiksnius, susijusius su paauglių (12-14 metų), besimokančių Šilutės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo ir sporto mokyklose, motyvacija sportuoti ir sporto poreikių tenkinimu. Tyrimo hipotezės: 1. Sporto mokykloje besimokančių paauglių motyvacija sportuoti stipresnė nei bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių bendraamžių; 2. Sporto mokykloje sportuojantys paaugliai geriau patenkina motyvacijos sportui poreikius nei bendrojo ugdymo mokyklose besimokantys ir sportuojantys bendraamžiai; 5
3. Motyvacija sportuoti yra tampriai susiję su sporto poreikių tenkinimo lygiu tiek bendrojo ugdymo, tiek sporto mokyklose besimokančių paauglių imtyse; 4. Motyvacijos sportuoti ir sporto poreikių tenkinimo lygį veikia demografiniai veiksniai: lytis, amžius, sportavimo stažas, kultivuojama sporto šaka. Svarbiausios tyrimo išvados: Palyginus sporto ir bendrojo ugdymo mokyklose sportuojančių paauglių motyvaciją sportui statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,05) nustatyti tik vienu atveju išorinės motyvacijos tiesioginiam išoriniam reguliavimui. Tai reiškia, kad pirmoji iškelta hipotezė - sporto mokykloje besimokančių paauglių motyvacija sportuoti stipresnė nei bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių bendraamžių - pasitvirtino dalinai. Palyginus sporto ir bendrojo ugdymo mokyklose sportuojančių paauglių sporto poreikių tenkinimo lygį, paaiškėjo, kad sporto poreikių tenkinimas statistiškai reikšmingas skyrėsi stimuliacijos poreikio atveju. Lankantieji sporto mokyklas jaučia statistiškai didesnį stimuliacijos poreikį (skalių vidurkiai atitinkamai 4,62 ir 4,36) nei bendrojo ugdymo mokyklose sporto būrelius lankantys paaugliai. Hipotezė, kad sporto mokykloje sportuojantys paaugliai geriau patenkina motyvacijos sportui poreikius nei bendrojo ugdymo mokyklose besimokantys ir sportuojantys bendraamžiai pasitvirtino tik dalinai. Tyrimo metu nustatytas statistiškai reikšmingas teigiamas stiprus ir vidutinis ryšys tarp paauglių (12-14 metų) besimokančių Šilutės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo ir sporto mokyklose stimuliacijos poreikio ir vidinės motyvacijos sužinoti, bei afiliacijos poreikio ir vidinės motyvacijos patirti (nuo r 0,41 iki r 0,82, p<0,05). Pažymėtina, kad sporto motyvacijos rūšių ir poreikio sportuoti rūšių ryšiai bendrojo ugdymo mokykloje sportuojančių paauglių statistiškai reikšmingi buvo penkiolikoje sąsajų, o sporto mokyklose sportuojančių paauglių tarpe nustatyta dvylika statistiškai reikšmingų sąsajų (iš 21). Hipotezė, kad motyvacija sportuoti yra tampriai susiję su sporto poreikių tenkinimo lygiu tiek bendrojo ugdymo, tiek sporto mokyklose besimokančių paauglių imtyse pasitvirtino. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad lytis, amžius, sportavimo trukmė, praktikuojama sporto šaka ir sportavimo intensyvumas lemia paauglių motyvaciją ir sporto poreikių raišką, nepriklausomai nuo to, ar jie sportuoja bendrojo ugdymo, ar sporto mokyklose. Demografiniai veiksniai labiau lemia bendrojo ugdymo mokyklose sportuojančių paauglių motyvaciją sportuoti ir sporto poreikių išreikštumą. Lytis ir amžius turi sąlyginai daugiau įtakos, nei sportavimo trukmė, praktikuojama sporto šaka ir sportavimo intensyvumas. Ketvirtoji hipotezė pasitvirtino - motyvacijos sportuoti ir sporto poreikių tenkinimo lygį veikia demografiniai veiksniai. 6
SUMMARY RELATIONS OF THE TEENAGERS (12-14 YEARS-OLD) SPORTS MOTIVATION AND SATISFACTION OF SPORT NEEDS IN COMPREHENSIVE AND SPORT SCHOOLS OF ŠILUTĖ REGION MUNICIPALITY Keywords: sports motivation, sport needs, teenagers. Work object: relations of teenagers sports motivation and satisfaction of sport needs. Problem of the study. The problem of the factors enhancing exercising is relevant as more often scientists raise the following questions: what is the structure of sports activity, how to encourage the motivation of children and teenagers, what is their need to exercise. Educational content is also a very important factor, determining the students motivation. The relation between the variety of sport educational content and children s motivation to exercise is often analysed in regard to formal education, and informal education is more often outlined theoretically than based on specific empirical studies. It is also very important for teachers and trainers to assess the teenagers demographic actions as they are very important independent of the fact about where the teenager exercises. Not knowing the peculiarities of motivation, it would be difficult to singlemindedly solve the problems of teenagers healthy lifestyle and occupation in their free-time, to prepare them for competitions. Objective of the study to assess the relations of teenagers (12-14 years-old) sports motivation and satisfaction of sport needs in comprehensive and sport schools of Šilutė region municipality. The tasks of the study: 1. To determine the differences of sports motivation of the teenagers (12-14 years-old), studying at comprehensive and sport schools in Šilutė region municipality; 2. To evaluate the differences of the satisfaction of sport needs of the teenagers (12-14 yearsold), studying at comprehensive and sport schools in Šilutė region municipality; 3. To analyse the relations of sports motivation and satisfaction of sport needs of the teenagers (12-14 years-old), studying at comprehensive and sport schools in Šilutė region municipality; 4. To identify demographical factors related to sports motivation and satisfaction of sport needs of the teenagers (12-14 years-old), studying at comprehensive and sport schools in Šilutė region municipality. Study hypotheses: 7
1. Sports motivation of the teenagers studying at sport school is stronger than that of the contemporaries studying at comprehensive schools; 2. The teenagers studying at sport school better satisfy the needs for sports motivation than their contemporaries studying and exercising at comprehensive schools; 3. Sports motivation is toughly related to the level of the satisfaction of sport needs both in the grips of the teenagers studying at comprehensive and sport schools; 4. The level of sports motivation and satisfaction of sport needs is influenced by demographic factors: gender, age, exercising experience, cultivated kind of sports. The most essential study conclusions: Comparing the motivation of the teenagers exercising in sport and comprehensive schools, statistically significant difference (p<0.05) were determined only in one case for the direct regulation of external motivation. This means that the first risen hypothesis motivation of the teenagers studying at sport school is stronger than their contemporaries studying at comprehensive schools was partially confirmed. Comparing the level of satisfaction of sport needs of the teenagers exercising in sport and comprehensive schools, it emerged that the satisfaction of sport needs statistically significantly differed in case of stimulation need. Those, attending sport schools, feel statistically greater stimulation need (scale means 4.62 and 4.36, respectively) than the teenagers attending comprehensive schools. The hypothesis that the teenagers exercising in sport schools better satisfy the needs for sport motivation than their contemporaries studying and exercising at comprehensive schools was confirmed only partially. During the study, a statistically significant strong and average relation was determined between the stimulation need and internal motivation to know and affiliation need as well as internal motivation to experience of the teenagers (12-14 years-old) studying at comprehensive and sport schools of Šilutė region municipality (from r 0.41 to r 0.82, p<0.05). It should be noticed that the relations of the kinds of sports motivation and need to exercise of the teenagers exercising in comprehensive schools were statistically significant in fifteen correlations, and among the teenagers exercising in sport schools, twelve statistically significant correlations were determined (of 21). The hypothesis that sports motivation is toughly related to the level of the satisfaction of sport needs in the grips of both the teenagers studying at comprehensive and sport schools was proved. During the study it was determined that gender, age, exercising experience, the practised kind of sports and sport intensity influence the teenagers motivation and the expression of sport needs, independent of the fact, if they exercise in comprehensive or sport schools. Demographic factors 8
more influence the sports motivation and the conveyance of sport needs of the teenagers exercising in comprehensive schools. Gender and age have relatively more influence than exercising experience, the practised kind of sports and sport intensity. The fourth hypothesis was proved the level of sport motivation and satisfaction of sport needs is influenced by demographical factors. 9
ĮVADAS Tyrimo problema. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto strategijoje 2005-2015 metams, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto, švietimo įstatymuose, Valstybinėje švietimo 2013-2022 m. strategijoje, Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijoje kūno kultūra ir sportas įprasminti kaip bendrosios kultūros dalis. Šiuose dokumentuose pateikti sporto veiklos prioritetai: jauno žmogaus asmenybės, šalies ir Europos piliečio ugdymas kūno kultūros ir sporto priemonėmis bei procesu, vaikų ir jaunimo užimtumo kūno kultūra ir sportu plėtotė, tinkamos aplinkos sukūrimas mokinio savirealizacijos ugdymui(si). Tad Lietuvoje jaunam žmogui yra sudarytos visos teisinės ir faktinės (veikiančios valstybinės ir privačios struktūros sporto reikalais) prielaidos sportuoti. Sportuoti skatinančių veiksnių problema aktuali pasaulyje ir Lietuvoje. Dar nepakankamai išnagrinėtas ryšys tarp lyties, amžiaus ir sporto šakų pasirinkimo, paauglių motyvacijos sportuoti bei jų poreikių tenkinimo ir pan. Vis dažniau mokslininkai kelia tokius klausimus: kokia motyvacijos sportinei veiklai struktūra, kaip skatinti vaikų ir paauglių motyvaciją (Grajauskas, 2008)? Nors tiriama nemaža įvairių sporto šakų pratybas lankančių mokinių motyvų sportuoti klausimų, tačiau literatūroje vis dar stokojama darbų, kurių autoriai nagrinėtų jaunųjų (ypač paauglystės amžiuje) sportininkų motyvų ypatumus, jų ryšį su poreikiu sportuoti. Nežinant motyvacijos ypatumų, sunku būtų kryptingai rengti sportininkus varžyboms, todėl sportinės veiklos motyvacijos tyrimų problema yra visuomet aktuali (Malinauskas, 2003). Aktualumas. Motyvacijos sportuoti ir sporto poreikių tenkinimo ryšių paauglystėje nustatymas yra aktualus šiuolaikinio edukologijos mokslo kontekste dėl kelių priežasčių: mažėja paauglių fizinis aktyvumas, nemažai mokinių nenoriai lanko kūno kultūros pamokas bendrojo ugdymo mokyklose, nesistengia siekti gerų sportavimo rezultatų. Tyrimo atlikimas yra vertingas sprendžiant šias edukologijos mokslo problemas: Būtina paauglius motyvuoti sportuoti, nes fizinis aktyvumas yra labai svarbus kiekvienam iš mūsų. Paauglystė yra tas amžiaus tarpsnis, kurioje susiformuoja ir subręsta būsimieji čempionai (Barkauskaitė, 2001; Miškinis, 2002; Malinauskas, 2003; Grajauskas, Čepulėnas, 2009). Taigi, labai dažnai kyla klausimai: kodėl vieni sportuoja, o kiti ne; kas skatina individą užsiimti sportu daugelį metų; kodėl vieni sportuojantys paaugliai reaguoja į konkrečius stimulus, o kiti ne ir t.t. (Carpentier, 2013); Būtina tobulinti kūno kultūros ugdymo organizavimo procesus bendrojo ugdymo ir sporto mokyklose. Teigiamas požiūris į aktyvų gyvenimo būdą turi susiformuoti dar jauname amžiuje. Sveiki maži vaikai yra judrūs, nenustygstantys vietoje. Vaikai, lankantys priešmokyklinio ugdymo 10
įstaigas, ir bendrojo ugdymo mokyklų pradinių klasių mokiniai taip pat mielai sportuoja, bėgioja, žaidžia judriuosius žaidimus. Tačiau jau nuo penktos klasės daugiau dėmesio imama skirti kitiems dalykams kūno kultūros pamoka tampa nereikšmingu, nesvarbiu dalyku. Kai kurių kūno kultūros mokytojų teigimu, kūno kultūros bendrosios programos yra labai supaprastintos, abstrakčios ir nekonkrečios. Mokiniams sunku suvokti kūno kultūros pamokas kaip nenutrūkstamą mokymąsi, jiems nesinori kartoti, prisiminti, taikyti jau įgytas žinias atliekant sudėtingesnius pratimus ir tobulinti gebėjimus (Budreikienė, 2014); Mokytojams ir treneriams labai svarbu remtis mokslinėmis žiniomis apie motyvacijos sportuoti ir poreikių tenkinimo ryšius, įvertinti paauglių demografinius veiksmus (nes jie yra labai svarbūs, nepriklausomai nuo to, kur paauglys sportuoja). Fiziškai aktyvus mokinys daug geriau įsisavina visus kitus mokomuosius dalykus, negu tas, kuris nesportuoja. Jei teigiamas požiūris į kūno kultūros pamokas bus skiepijamas nuo pat pradinių klasių, šeimoje, visuomenėje, jei berniukai ir mergaitės sportuos atskirai, bus daugiau lėšų skirta šiuolaikiškam sportiniam inventoriui, persirengimo kambariams, o teorija bus dėstoma atskiroje klasėje naudojant vaizdo bei kitas naujas informacinių technologijų priemones, kūno kultūros pamokos mokiniams bus patrauklesnės. Žinodami ir įvertinę paauglių motyvaciją, galima efektyviau organizuoti jaunojo sportininko rengimo procesą. Žinant paauglio sportavimo priežastis, ryšį tarp motyvacijos sportuoti ir sporto poreikių tenkinimo, lengviau bus galima taikyti įvairias ugdymo priemones. Juk talentingų sportininkų paieška, jų atranka ir sportinis rengimas viena svarbiausių šiuolaikinio sporto problemų (Karoblis, 2003; Adie ir kt., 2012). Pažymėtina, kad ši sporto edukologijai aktuali sritis paauglių motyvacija sportuoti ir sporto poreikių tenkinimo ryšys Lietuvoje (o taip pat ir užsienyje) yra nepakankamai tyrinėjama, nes praktiškai nepavyko rasti panašios tematikos mokslo darbų (išskyrus motyvaciją sportuoti tarp įvairaus, daugiau suaugystės, amžiaus žmonių). Tyrimo hipotezės: 1. Sporto mokykloje besimokančių paauglių motyvacija sportuoti stipresnė nei bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių bendraamžių; 2. Sporto mokykloje sportuojantys paaugliai geriau patenkina motyvacijos sportui poreikius nei bendrojo ugdymo mokyklose besimokantys ir sportuojantys bendraamžiai; 3. Motyvacija sportuoti yra tampriai susiję su sporto poreikių tenkinimo lygiu tiek bendrojo ugdymo, tiek sporto mokyklose besimokančių paauglių imtyse; 4. Motyvacijos sportuoti ir sporto poreikių tenkinimo lygį veikia demografiniai veiksniai: lytis, amžius, sportavimo stažas, kultivuojama sporto šaka. 11
Tyrimo tikslas. Įvertinti paauglių (12-14 metų) motyvacijos sportuoti bei sporto poreikių tenkinimo ryšius Šilutės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo ir sporto mokyklose. Tyrimo uždaviniai: 1. Nustatyti paauglių (12-14 metų), besimokančių Šilutės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo ir sporto mokyklose, motyvacijos sportuoti skirtumus; 2. Įvertinti paauglių (12-14 metų), besimokančių Šilutės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo ir sporto mokyklose, sporto poreikių tenkinimo skirtumus; 3. Išanalizuoti paauglių (12-14 metų), besimokančių Šilutės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo ir sporto mokyklose, motyvacijos sportuoti ir sporto poreikių tenkinimo ryšius; 4. Identifikuoti demografinius veiksnius, susijusius su paauglių (12-14 metų), besimokančių Šilutės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo ir sporto mokyklose, motyvacija sportuoti ir sporto poreikių tenkinimu. 12
I. LITERATŪROS APŽVALGA 1. Paauglystės samprata. Svarbiausios raidos užduotys Paauglystė - tai pereinamasis laikotarpis iš vaikystės į suaugusiojo amžių (Žukauskienė, 2012). Paauglystė natūralus ir laipsniškas brendimo bei tapsmo suaugusiuoju procesas. Iš kūdikystės ir vaikystės atsinešami tam tikri paveldėti ir įgyti asmenybės bruožai, paauglystės periodu formuojasi charakteris, socialiniai ryšiai, išryškėja asmenybės polinkiai ir interesai (Černius, 1992). Per pastaruosius dešimtmečius paauglystės periodas ilgėjo ir mūsų laikais jis trunka apie dešimt metų (Navickas ir Vaičiulienė, 2010). Paauglystė prasideda kaip biologinis reiškinys ir siejama su lytinės brandos pradžia. Tačiau paauglystės pabaigą lemia visuomenės ekonominis išsivystymas, kultūra, bendrosios vertybės, idealai, visuomenės gebėjimas toleruoti požiūrių įvairovę ir pan. Todėl įvairiose visuomenėse paauglystė trunka nevienodai. Įveikdamas pagrindines vienuolika gyvenimo užduočių, paauglys tampa suaugusiuoju (Navickas ir Vaičiulienė, 2010): 1. Paauglys turi prisitaikyti prie savo fizinių pokyčių. Pubertetą (fizinį ir lytinį brendimą) ženklina staigus ūgio ir svorio didėjimas. Jaunas žmogus tampa panašus į vaiką ir labiau į fiziškai ir lytiškai brandų suaugusį. Šie staigūs pokyčiai verčia paauglį telkti dėmesį į savo kūną; 2. Paauglys turi prisitaikyti prie savo naujų pažintinių gebėjimų. Mažas vaikas mąsto apie tai, kas realu ir fiziška, o paauglys pradeda suprasti abstrakcijas. Ypatingą pagreitį tai įgyja viduriniosios paauglystės metu; 3. Paauglys turi prisitaikyti prie didėjančių pažintinių reikalavimų mokykloje. Į vidurinės mokyklos mokyklas dažniausiai įtraukiama abstrakti, daug pastangų reikalaujanti medžiaga, neatsižvelgiant į tai, ar paauglys pasiekė formalaus operacinio mąstymo lygį. Daugelį paauglių tai gali frustruoti (nusivilti); 4. Paauglys turi išvystyti verbalinius įgūdžius. Intelektualiai subrendęs paauglys turi išvystyti naujus verbalinius įgūdžius įsisavindamas sudėtingesnes sąvokas, mokydamasis prasmingai išreikšti save; 5. Paauglys turi išvystyti savo asmenybės tapatybės jausmą. Iki paauglystės vaiko tapatybė yra jo tėvų tapatybės tąsa. Paauglystėje jaunas žmogus pradeda atpažinti savo unikalumą ir atskirumą nuo tėvų. Jis naujai apmąsto klausimus: Ką reiškia būti savimi? arba Kas aš esu? ; 6. Paauglys turi siekti profesinių tikslų. Dalis asmenybės tapatybės proceso yra paauglio mėginimas atsakyti į klausimą Kokie yra mano profesiniai planai? ir Kaip aš to pasieksiu? ; 7. Paauglys turi pasiekti savo emocinę ir psichologinę nepriklausomybę nuo savo tėvų. Vaikystę ženklina stipri priklausomybė nuo tėvų. Paauglys gali norėti saugos, paramos, priklausomų santykių, tačiau vis labiau tapdamas suaugusiu pradeda trokšti nepriklausomybės, 13
autonomijos, būti savimi pačiu. Jis gali svyruoti tarp troškimo būti priklausomas ir poreikio tapti nepriklausomu. Dėl nepriklausomybės ir poreikio įtvirtinti savo individualumą paauglio elgesys gali pasirodyti priešiškas, jis mažai linkęs bendrauti. 8. Paauglys turi išvystyti stabilius ir produktyvius santykius su bendraamžiais. Bendraamžiai ypač svarbūs ankstyvojoje ir viduriniojoje paauglystėje. Turėti daug draugų, būti priimtam bendraamžių grupėje yra labai svarbus indikatorius, rodantis, kaip sėkmingai paauglys prisitaikys kitose socialinės ir psichologinės raidos srityse; 9. Paauglys turi susiformuoti tinkamą nuostatą į savo seksualumą. Bręsdamas fiziškai ir lytiškai paauglys susieja su asmenybės tapatybe savo nuostatas į tai, ką reiškia būti vyru arba moterimi. Paaugliškąjį Aš vaizdą papildo vyriškumo ir moteriškumo pojūtis. Galiausiai jis suvokia seksualinio elgesio vertę. 10. Paauglys turi priimti asmenybės vertybių sistemą. Paauglystėje išsivysto žinių sistemų kompleksas, taip pat priimamas ir vertybių bei moralės kompleksas. Vaikystėje pasikliaunama tėvų supratimu, kas yra gerai, o kas blogai. Paauglys turi įvertinti tėvų nuostatas, kai jos prieštarauja toms vertybėms, kurios atsiranda kaip santykio su draugais ar kitais visuomenės segmentais pasekmė. Derindamas skirtumus paauglys paverčia šiuos įsitikinimus asmenine ideologija. 11. Paauglys turi išmokti kontroliuoti savo impulsus ir parodyti elgesio brandą. Daugelis jaunų žmonių įsitraukia į kokią nors veiklą, dėl kurios atsiduria rizikingoje padėtyje fizine, socialine ar edukacine prasme. Rizikos prisiėmimas gali būti normalus vystimosi procesas ypač ankstyvojoje ir viduriniojoje paauglystėje. Paauglys pamažu išsiugdo savikontrolę, kuri leidžia jam įvertinti, koks elgesys priimtinas ir panašus į suaugusiojo elgesį. Taigi, paauglystės amžiaus ribos labai sąlygiškos. Per paauglystę žengiama į jaunystės amžių, kuris labiausiai pasižymi fiziologine revoliucija, vaiko kūnui keičiantis į suaugusiojo ir bręstant lytiškai. Paauglystėje tęsiasi psichosocialinė raida, kurios ypatumus panagrinėsime išsamiau. 1.1. Biopsichosocialinės raidos ypatumai paauglystėje Paauglystė dažnai įvardijama kaip kritinis amžiaus tarpsnis, kupinas kraštutinumų, sumaišties ir didelių ambicijų, nors su tokia nuomone ne visada sutinkama (Kumar Yadov, 2013). Paauglystė vertinama kaip atskiras gyvenimo etapas, kurio metu turėtų būti išsprendžiami specifiniai vystymosi uždaviniai: fizinis subrendimas, savo lytiškumo suvokimas, intymių tarpusavio santykių užmezgimas ir palaikymas, veiksmingų tarpasmeninio bendravimo įgūdžių išmokimas, nepriklausomybės nuo savo šeimos bei žinių ir įgūdžių, reikalingų pasiekti ateities planus, įgijimas, moralinių vertybių skalės susidarymas (Žukauskienė, 2012). 14
Periodizuojant žmogaus gyvenimo raidą dažniausiai laikomasi šios sekos (Navickas, Vaičiulienė, 2010): Prenatalinis laikotarpis: nuo gyvybės užuomazgos iki gimimo. Kūdikystė: vieni autoriai kūdikystei skiria vienerius metus, kiti, pabrėždami tikslių chronologinių amžiaus ribų santykinumą, šį periodą pratęsia iki pusantrų metų. Ankstyvoji vaikystė: nuo 1-1,5 metų iki 6-7 metų. Vėlyvoji vaikystė: nuo 6-7 metų iki maždaug 12 metų. Nustatant vaikystės pabaigos ribą, akcentuojama fizinės ir lytinės brandos (puberteto) pradžia. Paauglystė (kuri dar skirstoma į ankstyvąją, viduriniąją ir vėlyvąją): nuo fizinės ir lytinės brandos pradžios iki suaugystės pradžios. Suaugystė: nuo paauglystės pabaigos iki pat gyvenimo pabaigos. Suaugystė dažniausiai skirstoma į tris dalis: ankstyvoji (25-40 metai), vidurinioji (40-65 metai), vėlyvoji, arba senatvė (nuo 65 metų iki mirties). Ankstyvąjai paauglystei (10-14 m.) būdingas spartus fizinis augimas ir brendimas. Su fiziniu brendimu susijęs ir paauglio Aš vaizdo formavimasis. Šiuo metu daromos pirmosios pastangos tapti nepriklausomam nuo tėvų. Ankstyvajai paauglystei būdingas stiprus konformizmas bendraamžių atžvilgiu. Pasirodydamas,,kitoks paauglys rizikuoja, kad jo draugai nepriims. Šiame amžiaus tarpsnyje suformuojami (arba ne) sporto ir fizinio aktyvumo įgūdžiai. Jaunuoliai įdėmiai stebi savo išvaizdą, kūno pokyčius. Paaugliai gyvena esamu momentu ir turi labai stipriai išreikštą neliečiamumo jausmą, todėl jiems sunku suvokti ir įvertinti savo elgesio pasekmes. Šiam amžiaus tarpsniui būdinga nuotaikų kaita bei padidintas fizinis aktyvumas. Tai amžiaus tarpsnis, kai asmuo renkasi profesionalųjį sportą dėl pačios veiklos; tai amžiaus tarpsnis, kai santykiai komandoje ar su kitais sportininkais, judėjimas, trenerio palankumas yra svarbiau nei geriausias rezultatas, pergalė. Kartu tai amžiaus tarpsnis kai trenerio perspaudimas siekti gerinti rekordus atbaido nuo sporto ir fizinio aktyvumo, gali sukelti traumas ir daug kitų negatyvių padarinių. Ir vis dėlto, ankstyvojoje paauglystės stadijoje pagrindinį vaidmenį vaidina šeima. Viduriniojoje paauglystėje (14-16 m.) atsiranda nauji mąstymo įgūdžiai. Draugų įtaka dar didelė. Paauglio žvilgsnis šiuo laikotarpiu vis labiau krypsta į priešingos lyties bendraamžius. Vis labiau siekiama psichologinės nepriklausomybės nuo tėvų. Šiuo metu pradedama mąstyti apie profesiją, įsisavinami suaugusiųjų vaidmenys, mokomasi kontroliuoti impulsus. Tarpinėje paauglystės stadijoje pagrindinis jaunuolių rūpestis - autonomija. Socializacija vyksta per draugų grupes, todėl labai padidėja rizikingo elgesio tikimybė. Šiame etape ryškus susidomėjimas lytiškumu. Vidurinėje ir vėlyvojoje stadijose paauglio tapatumo formavimąsi pradeda stipriai veikti 15
išorinė socialinė aplinka. Šiuo laikotarpiu tėvai ir paaugliai balansuoja tarp prieraišumo ir nutolimo, priklausomybės ir savarankiškumo. Vėlyvoji paauglystė (nuo 16 m.) - tai tolesnis pasirengimas suaugusiojo vaidmenims. Šį laikotarpį ženklina didelė nepriklausomybė nuo tėvų, bendraamžių įtakos sumažėjimas. Vėlyvojoje paauglystės stadijoje yra užmezgami artimesni santykiai ne su šeimos nariais, numatomi ir pradedami įgyvendinti ateities tikslai. Nepaisant to, daugelis jaunuolių dar jaučia netikrumą dėl savo lytiškumo, dėl intymių santykių su būsimu ar esamu partneriu, dėl savo sugebėjimų, darbo galimybių. Paauglio biologiniai ypatumai. Paauglystėje suintensyvėja daugelio endokrininių liaukų veikla. Jos išskiria daugiau hormonų. Jie veikia viso organizmo funkcijas, medžiagų apykaitą, audinių ir organų struktūrą. Visi šie pokyčiai atsispindi paauglio psichikoje. Todėl vienas svarbiausių paauglystės uždavinių prisitaikyti prie greitai fiziškai ir lytiškai bręstančio savo kūno. Puberteto (tikrojo brendimo) metu paaugliai priauga svorio ir ūgio, atsiranda antriniai lytiniai požymiai, vyksta smegenų, kaulų, kraujo apytakos sistemų pokyčiai. Pubertetas prasideda labai skirtingu metu. Skirtumus lemia rasiniai, etniniai, klimatiniai, mitybos, higienos, fizinio aktyvumo, socioekonominės padėties ir psichosocialiniai veiksniai. Fizinės ir lytinės brandos požiūriu mergaitės lenkia berniukus vidutiniškai dvejais metais. Svarbūs pubertiniai įvykiai (Крайг, 2000; cituojama pagal Navicką ir Vaičiulienę, 2010): 1 lentelė. Merginų ir vaikinų fizinio bei lytinio brendimo požymiai Merginos Auga krūtys Pradeda želti plaukai gaktos srityje Ima augti plaukai pažastyse Auga kūnas Atsiranda pirmosios mėnesinės Suaktyvėja riebalų ir prakaito liaukų veikla Vaikinai Didėja sėklidės Pradeda želti plaukai gaktos srityje Ima augti plaukai pažastyse ir veido srityje Auga kūnas Auga varpa Pasikeičia balsas Pirmasis sėklos išsiliejimas Suaktyvėja riebalų ir prakaito liaukų veikla Paauglystės tarpsniu ypač jautriai reaguojama į bendraamžių ir suaugusiųjų pastabas apie kūno išvaizdą. Mergaičių teigiamas savęs vertinimas (savigarba) tiesiogiai susiję su savo kūno vertinimu. Jos, būdamos nepatenkintos savo kūnu, dažnai suserga grėsminga liga anoreksija (nerviniu nenorėjimu valgyti). Berniukai nerimauja dėl žemo ūgio, mažo svorio, lyties organų dydžio, savo nerangumo, kuris susijęs su nevienodu atskirų kūno dalių augimu (šis įsivaizdavimas apie savo kūną kartais nėra objektyvus). Moksliniais tyrimais nustatyta, kad yra didelė priklausomybė tarp mergaičių fizinio patrauklumo ir kitų savojo Aš aspektų subjektyvaus 16
vertinimo. Priešingai berniukai šiuos aspektus aiškiai skiria. Berniukas, neigiamai vertinantis savo išorę, gali didžiuotis savo socialinėmis bei intelekto savybėmis. Paauglystėje ypač sparčiai vystosi pagrindiniai fiziniai gebėjimai: jėga, greitumas, ištvermė. Sparti šių fizinių gebėjimų raida sietina su pagrindinių organizmo sistemų vystymusi ir persitvarkymu raumenų masės augimu, centrinės nervų sistemos tobulėjimu, atitinkamų hormonų veikimu, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų kiekybiniais bei kokybiniais pokyčiais (Skurvydas, 1998). Dėl intensyvaus raumenų kiekybinio ir kokybinio augimo paauglystėje itin sparčiai vystosi anerobinės organizmo savybės, nuo 12-13 metų amžiaus berniukų fizinio darbo galingumo ir trukmės santykis pradeda panašėti į suaugusiųjų, ryškiai didėja ištvermingumo rodikliai (Grajauskas, 2008). Paauglio psichologiniai ypatumai. Psichosocialinės paauglio raidos pagrindas - asmenybės tapatumo paieška ir suaugusiojo elgesio formavimasis. Paauglystė vertinama kaip svarbiausias gyvenimo tarpsnis tapatumui formuotis (Žukauskienė, 2012). Paauglystė suvokiama kaip laikotarpis, glaudžiai susijęs su esminiais asmenybės pokyčiais, padidėjusiais kognityviniais gebėjimais, leidžiančiais suprasti ir įvertinti, kokie reikšmingi paaugliui yra pokyčiai. Tapatybė, kaip individo reikmė išlikti pačiu savimi, suvokti save ir savo padėtį visuomenėje, vystosi visą gyvenimą, tačiau paauglystėje ji formuojasi ypač intensyviai. Ieškoma atsakymo į klausimus: Kas aš esu?, Kur aš einu?, Kuo aš tapsiu?, Kokie turi būti mano draugai?, Ar tos vertybės, kurios svarbios mano tėvams, svarbios ir man. Paauglys ieško savo vietos gyvenime. Tapatybės raida reikalauja, kad jis suformuotų savo požiūrį, suvoktų kitų požiūrius ir sugebėtų visa tai integruoti savyje, tuo pat metu gebėdamas skirti savo požiūrį nuo kitų (Navickas, Vaičiulienė, 2010). Būtent paauglystės laikotarpiu vyksta intensyviausias Aš-koncepcijos formavimasis, kuris reikšmingai lemia asmens adaptaciją ir gerovę. Aš - koncepcija reiškia visų individo įsivaizdavimų apie save visumą ir turi tris dedamąsias dalis: 1) Aš-vaizdą, t. y. aprašomąją, kognityvinę postruktūrę; 2) santykį į save, t. y. emocinį-vertybinį žmogaus santykį į save; 3) elgesio dedamąją, t. y. elgsenos reakcijas, kylančias iš Aš-vaizdo ir santykio į save (Laskienė ir kt., 2010). Anot Navicko ir Vaičiulienės (2010), dera pasakyti, kad ankstyvosios, viduriniosios ir vėlyvosios paauglystės metu būdingi specifiniai to laikotarpio uždavinių sprendimai. Ankstyvajai paauglystei (12-14 m.) charakteringas spartus fizinis augimas ir brendimas. Su fizine branda susijęs paauglio Aš vaizdo (tai rezultatas to, kaip individas suvokia ir vertina save) formavimasis. Šiuo metu dedamos pirmosios pastangos tapti nepriklausomu nuo tėvų. Paauglys galvoja, kad jį niekas kitas geriau nesupras nei jis pats (Hughes, 2010). Ankstyvajai paauglystei būdingas stiprus konformizmas bendraamžių atžvilgiu. Pasirodymas kitoks paauglys rizikuoja būti nepriimtas draugų. Aš vaizdas paauglystėje patiria radikalių permainų. Tokių permainų priežastys yra šios: 1) fiziologinės ir psichologinės 17
permainos, susijusios su lytine branda; paauglys reaguoja į savo kintančią išorinę išvaizdą; 2) didesnės paauglio kognityvinės (pažintinės) galimybės; dėl jų Aš vaizdas tampa sudėtingesnis; 3) gana prieštaringi aplinkinių vertinimai bei reikalavimai, galintys išprovokuoti vaidmenų konfliktus, neaiškų statusą, kai iš paauglio reikalaujama savarankiškumo ir tuo pat metu visiško paklusimo. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. Paaugliui būdingi bruožai pateikiami 2 lentelėje. Nuotaikų kaita Prieštaravimai Bejėgiškumas Maištavimas Nepritarimas Neigimas Grubumas Slėpimas Užsidarymas Piktumas Paauglio bruožai 2 lentelė. Paauglio būdingiausi bruožai 1. 2. 3. 4. Psichologai apie paauglius Individualumas ir nepriklausomumas Ego tęstinumas Žeidžianti kūdikystės laikotarpio patirtis Lyties tapatumas Taigi, paauglys yra vienas iš aktyviausiai besikeičiančių visuomenės narių, savitai reaguojančių į aplinkos, švietimo ir ugdymo pokyčius. Visaverčio bendravimo, bendradarbiavimo ir pripažinimo siekimas yra svarbiausias paauglio poreikis ne tik socialine, bet ir dorine, ir fiziologine prasme. Visomis progomis ir visais jam suprantamais būdais paauglys nori pasakyti pasauliui, kad jis egzistuoja, kad yra suaugęs ir savarankiškas ir jam atrodo, kad visas pasaulis turi matyti jo savarankiškumą ir pasiekimus, turi jam visada ir visur pritarti (Navickas, Vaičiulienė, 2010). Paauglystės laikotarpiu paauglys per naują atranda save, savo vietą šeimoje, mokykloje ir, žinoma, bendraamžių grupėje. Jo vidiniame pasaulyje šiuo laikotarpiu vyksta įvairūs psichologiniai perversmai, kurie daro įtaką jo elgesiui (Žukauskienė, 2012; Anderson, 2013). Ankstyvojoje paauglystėje imama suprasti, kad jo (paauglio) veiksmai turi pasekmes, jo elgesys veikia ir kitus asmenis. Šiame amžiuje paaugliams kyla daugybė egzistencinių klausimų, dažni konfliktai su suaugusiais, būdingas nepasitenkinimas savimi. Labai svarbi emocinė parama ir geras suaugusio žmogaus elgesio modelis. Dauguma jaunuolių šiame amžiuje pabando vartoti alkoholį ir narkotikus, nes jų draugai tai daro. Todėl reikia suteikti jiems pakankamai informacijos apie narkotikus, įgalinančios padaryti teisingus sprendimus, pasirinkti. Moksleiviai turi įgyti įgūdžių atsispirti bendraamžių spaudimui. Mokytojai ir tėvai turi stengtis stiprinti paauglio motyvaciją vengti alkoholio ir kitų narkotikų. Tam reikia priešpastatyti teigiamus dalykus: motyvuoti sveikai gyvensenai, fiziniam aktyvumui, sportui. 18
Paauglio socialinės veiklos ypatumai. Paauglystėje prasidėję fiziniai ir mąstymo pokyčiai skatina ir santykių pokyčius kinta paauglio santykiai su tėvais, mokytojais, bendraamžiais (Legkauskas, 2013). Socialiniai lūkesčiai, susiję su paauglio raida, skatina formuotis suaugusiojo elgesį. L. Pulkkinen (Žukauskienė, 1998) tai laiko paauglio raidos pagrindu. Socialinio tapatumo pagrindu formuojasi asmenybės tapatumas. Išsilaisvinęs nuo tėvų įtakos paauglys nori vis daugiau prisiimti bendraamžių vertybių (Žukauskienė, 2007). Bendraamžiai labai paveikia visą paauglio socialinį gyvenimą. Dalyvavimas bendraamžių grupėje paauglystės metais yra svarbesnis negu kuriuo kitu amžiaus tarpsniu, nes paauglių grupės patirti dinamikos procesai yra sunkiau suprantami ir priimami pirmą kartą pilnaverčiai išgyvena buvimą grupėje. Paauglystei baigiantis mažėja poreikis jungtis į kompanijas, grupių vienybė silpnėja, vyksta didelės grupės dezintegracija. Draugiški santykiai su bendraamžiais paauglystėje teikia supratimą apie ryšį tarp galimybės būti autentišku ir būti draugu (Navickas, Vaičiulienė, 2010). Paauglys nuolat yra draskomas vidinių konfliktų, sunkumų pasirenkant tarp asmeninių vertybių ir grupės normų. Paaugliams svarbus yra autoritetas. Todėl, kai kurie paaugliai sportuoja, nes nori būti komandoje, nori priklausyti grupei; nes tai prideda reikšmingumo jų gyvenimui (Martens, 1999). Sportuojantis paauglys grupės dinamiką išgyvena pozityviau, nes ji vedama ir kontroliuojama asmenybės - kūno kultūros mokytojo ar trenerio. Šie paaugliai turi stipriausių motyvų šlietis prie kitų žmonių ir nori, kad juos priimtų. Jie labiausiai nori patenkinti šį poreikį, o ne siekti šlovės ar pripažinimo. Ankstyvo brendimo berniukai yra labiau socialiai priimami nei vėliau bręstantys. Ir priešingai, anksčiau lytiškai bręstančios merginos priimamos su didesniu pasipriešinimu. Todėl labiausiai socialiai priimamos laiku bręstančios merginos. Ego psichologas E. Eriksonas (labiausiai domėjęsis paauglyste ir nuo jos analizės pradėjęs savo teorijos kūrimą) manė, kad kiekvienu amžiaus tarpsniu žmogus susiduria su to tarpsnio krize, kurios sėkmingas išsprendimas lemia tobulėjimą ir ėjimą pirmyn. Jis pabrėžė, kad amžiaus krizės yra natūralus dalykas ir rodo sėkmingą vystymąsi. Asmenybės tapatumas (identitetas tai subjektyvus savęs kaip individo, derinančio įvairius socialinius vaidmenis, supratimas) (Lekavičienė ir kt., 2013) pradedamas suvokti tais laikotarpiais, kai išgyvenamos psichosocialinio vystymosi krizės. Jos skatina asmenybės tobulėjimą arba regresavimą. Krizių ir dilemų laikotarpiu žmogus pasidaro labiau pažeidžiamas, asmenybė sustiprėja tik jas įveikusi. Tad asmenybės augimas tai vis išsamesnis žinojimas apie save ir pasaulį. O juk būtent paauglystėje jaunas žmogus vis daugiau sužino apie pasaulį, apie save, išgyvena bene daugiausia įvairių krizių, tampa itin pažeidžiamas, dažnai jaučiasi nelaimingas, nesuprastas. Vis dėlto galima būtų teigti, kad šios krizės yra labai svarbios, nes jas išgyvenus augama. Rizikos veiksniai, susiję su paauglių asocialumu, delinkventišku elgesiu, nusikalstamumu, vartojimu ir visais kitais sau ir kitiems kenkiančiais 19
elgesiais susiveda į socialinių įgūdžių turėjimą ir nuo to priklausantį grupės pasirinkimą. Paaugliai, kurie turi socialinius įgūdžius (bendradarbiavimo, palaikymo, supratimo, padrąsinimo, pagalbos prašymo ir jos teikimo ir t.t.) labiau pasitiki savimi ir buriasi į socialias grupes. Įgūdžių neturintys paaugliai (t.y. netaktiški, nekultūringi, vulgariai besielgiantys, linkę tyčiotis, linkę kenkti kitų interesams, vogti ir t.t.) yra išstumiami iš socialių grupių ir sudaro savas, asocialias grupes. Jose jie vartoja alkoholį, narkotikus, nusižengia įstatymams. Šiuos asocialių grupių atstovus ištraukti galima per sportą, kuriuo jie labai domisi, nes tai gali būti traktuojama kaip jėgos kultūros dalis. Sportuojantis paauglys grupės dinamiką išgyvena pozityviau, nes ji vedama ir kontroliuojama trenerio ar kūno kultūros mokytojo. Sudominus sportu, treneris gali daryti pozityvią įtaką, mokyti ne tik judesių, bet ir atsakomybės, ugdyti įgūdžius, suteikti priimtinumo, reikalingumo kažkam patirtį. Kita vertus, nesportuojantis, daug laiko gatvėje praleidžiantis paauglys, grupės dinamiką gali išgyventi draskomas vidinių konfliktų, sunkumų pasirenkant tarp asmeninių vertybių ir, galbūt, asocialumo ribų esančių grupės normų. Juk paaugliams labai svarbus yra autoritetas. Juo gali tapti treneris ar kūno kultūros mokytojas. E. Eriksonas (2005) pažymi, kad sėkmingai išspręsti paauglystės krizę, paauglys gali integruodamasis su bendraamžiais ir nutoldamas nuo tėvų. Paauglystėje išgyvenamas vidinis konfliktas: norima būti savarankiškam ir nepriklausomam nuo tėvų. Paauglystėje plečiasi interesai, gilinimasis į įvairias tikrovės bei veiklos sritis, lavina mokėjimą ir patikrina jo sugebėjimus, padeda rasti save. Ankstyvojoje paauglystėje socialinė situacija tampa reikšmingesniu raidos veiksniu nei vaikystėje. Būdamas toje pat socialinėje aplinkoje kaip ir vaikystėje šeima, ugdymo institucija, bendraamžių grupė paauglys naujai suvokia šią aplinką ir aktyviau joje veikia. Pagal E. Eriksoną paauglystėje yra išgyvenama tapatumo krizė. Šiai raidos stadijai būdingas psichosocialinis moratoriumas - tai krizės sprendimo atidėjimas laiko atžvilgiu. Paaugliams kyla klausimų, kas jie yra, koks jų vaidmuo visuomenėje. Ar jie dar vaikai, ar jau suaugę? Svarbus gyvenimo prasmės klausimas. Nesugebėjimas šiuo laikotarpiu suprasti, kas aš esu, t.y. tapatumo stoka, sukelia sumaištį. Jei jaunuoliai sėkmingai išsprendžia psichosocialinę krizę, susiformuoja tapatumo jausmas savo individualybės jausmas, pasitikėjimas savimi, saugios ateities jausmas. Taigi, paauglystės tyrinėtojai sutartinai pabrėžia antrojo gyvenimo dešimtmečio svarbą tai metas, kai toliau sparčiai auga kūnas, persitvarko endokrininė sistema, plėtojasi kognityviniai gebėjimai. Maža to, antrąjį gyvenimo dešimtmetį pradėjęs žmogus ima labiau gilintis į save, siekia laisvės ir nepriklausomybės, aktyviau įsitraukia į socialinio gyvenimo sferas, tarp jų ir sportą. Ankstyvosios paauglystės metu veikla peržengia mokyklos ribas. Įstojama į įvairias jaunimo organizacijas, būrelius, susidomima pasaulėžiūra, ieškoma atsakymų į svarbiausius gyvenimo klausimus. Paauglystėje vyksta savęs paieškos išgyvenant krizę tarp tapatumo ir vaidmenų 20
sumaišties. Daug biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sudaro sumaišties kontekstą, kuriame paauglys turi išmokti mąstyti savarankiškai, vadovautis savo vertybėmis, susiprasti ko nori gyvenime. Sportas viena geriausių priemonių šiai sumaiščiai įveikti. Paauglystė nelengvas laikotarpis pačiam paaugliui ir jį supantiems artimiesiems, tačiau labai svarbus ir reikšmingas gyvenimo laikotarpis. Visi pasipriešinimai, nesutarimais su tėvais, pirmosios meilės patirtis, nuoskaudos, visos teigiamos ir neigiamos emocijos visa tai užgrūdina jauną žmogų, jis įgyja gyvenimiškos patirties ir išminties, ir tuomet jis žengia į kitą gyvenimo tarpsnį jaunystę. 1.1.1. Poreikių apibrėžimas. Paauglių poreikių tipai Poreikis yra reikmės vidinio arba išorinio trūkumo pergyvenimas ir tendencija jį pašalinti (Miškinis ir Skyrius, 2005). Poreikiai sudaro žmogaus pageidavimų, troškimų, savęs aktualizavimo sritį ir konkrečios individualybės esmę. Kiekvieno žmogaus poreikių hierarchija individuali, labai dinamiška. Ją formuoja žmogaus veikla, bendravimas, socialinės sąlygos ir kt. Poreikis būdingas visiems gyviems organizmams, ir tuo gyvoji gamta skiriasi nuo negyvosios. Poreikis aktyvina žmogų, skatina jo elgesį ir nukreipia jį paieškai to, ko reikia. Poreikis tartum paskui save veda organizmą, įaudrina atskirus psichinius procesus ir organus, palaiko aktyvumą tol, kol nebus patenkinta stygiaus būsena. Poreikiai šiuo metu labai vystosi, nes juos veikia mokslas, technika, kultūra, mados. Žmogus gali jausti šių rūšių poreikius: biogeninius, sociogeninius ir biosocialinius (Meidus, 2005). Biogeniniai poreikiai atsiranda sutrikus žmogaus vidaus organų funkcionavimo pusiausvyrai. Sociogeniniai poreikiai susiję su žmogaus socialiniu, visuomeniniu, istoriniu vystymuisi. Biosocialiniai poreikiai kylantys iš biologinių, įgyja socialinę reikšmę. Daugiapakopėje asmenybės poreikių struktūroje jie yra susiję subordinacijos ryšiais. Skiriami žemesnieji poreikiai (biologiniai, fiziologiniai) ir aukštesnieji (socialiniai, dvasiniai) (Meidus, 2005). Poreikis biologinio, materialinio, kultūrinio ar dvasinio trūkumo emocinis išgyvenimas ir siekimas jį pašalinti. Poreikis kreipia individą į objektus, kurie būtini jo egzistencijai. Kitokių, nebūtinų, objektų siekimą gali motyvuoti interesai, norai, pageidavimai, prestižas, mada ir kt. Todėl kartais kaip poreikiai suprantama visa tai, ką žmogus laiko esant jam reikalinga, nors ir nebūtina. Tokius poreikius tiksliau vadinti pageidavimais, norais (Jovaiša, 2007). Poreikis tai nėra noras kažką gauti ir turėti, bet trūkumas, kuris kliudo žmogui ar sistemai vystytis arba tobulėti. Svarbiausi bendri žmogaus poreikiai yra šie: maisto, drabužių, pastogės, priežiūros, saugumo, priklausomybės, augimo ir mokymosi poreikis. 21
Norint apibrėžti individo poreikius, pirmiausia reikia nustatyti esamą raidos tarpsnį (Johnson, 2001). G. Navaitis, remdamasis A. Maslow poreikių klasifikacija, taip apibūdina paauglių poreikius: 1. Fiziologiniai, tarp kurių stiprėja fizinio ir seksualinio aktyvumo poreikis; 2. Saugumo, kurių sustiprėjimą lemia paaugliui keliančios nerimą fizinės ir psichologinės permainos, kurie tenkinami ne tik šeimoje, bet ir bendraamžių grupėse; 3. Nepriklausomybės, kurie remiasi naujomis paauglio kognityvinėmis ir fizinėmis galimybėmis; 4. Prisirišimo (meilės), kurie remiasi atsiskyrimu nuo tėvų ir lytiniu bendravimu; 5. Pasiekimų, kurie gali turėti skirtingą pagrindą realizuoti naujas kognityvines galimybes, padaryti įspūdį priešingai lyčiai, pakelti savo statusą bendraamžių grupėje; pasiekimų poreikis gali susilpnėti, jei paauglys priklauso grupei, pasižyminčiai menka motyvacija; 6. Savirealizacijos, kurie siejami ir su pasiekimais, su įsitvirtinimu visuomenėje. Nurodytų poreikių reikšmė paauglystės laikotarpiu skirtinga. 12-14 metų paaugliai yra konformistiški, jie labiau orientuojasi į bendraamžius ir todėl jų savirealizacijos poreikis silpnesnis. Poreikiai priklauso nuo lyties: mergaitės jaučia stipresnį saugumo poreikį nei berniukai (Navaitis G., 2001). Pagarbos poreikį išskiria A. Maslovo žmogaus poreikių hierarchijos piramidėje, kurioje teigia, kad nepatenkinus pagarbos poreikio, negalimi arba sumenkėja estetiniai, pažintiniai bei saviaktualizacijos interesai. Pagal vystymosi teoriją, žmogaus poreikį galima nustatyti dviem būdais: pirmas būdas individai kiekvienu gyvenimo etapu turi vystytis tam tikrais amžiaus tarpsniui būdingais būdais. Bet, būtinos tam tikros vystymosi sąlygos. Paaugliams reikia sąlygų spręsti augimo konfliktus, sužinoti ir suprasti, kas jie yra, spręsti lytinius klausimus, priimti profesinius sprendimus; antras būdas nustatyti žmogaus poreikį nustatyti vystymąsi, kokio yra tikimas tam tikru gyvenimo etapu, bet kuris dar nepasiektas. Tai sujungia poreikius, kurie praeityje nebuvo patenkinti ir problemiškai atsiliepia dabartiniam socialiniam funkcionavimui. Taip pat apima vystymosi atsilikimą ar situacijas, kuriomis kyla pavojus, jog nebus pasiektas išsivystymo laipsnis, kurio tikėtasi (Johnson, 2001). Ypač svarbu paaugliui padėti atskleisti jo poreikius ir galimybes. Atskleidžiant paauglio poreikius, reikia vadovautis šiais metodais: stebėjimu, pokalbiu, rašinėliu, žaidimu, piešimu, testu. 22
Poreikių raiškos būdai kiekviename amžiaus tarpsnyje yra įvairūs. Paaugliui būdingiausi ir svarbiausi, kaip visavertei jo socialinei raidai, yra šie raiškos būdai: mokymasis, bendravimas, sportavimas. Poreikių raiška mokantis. Pagal humanisto A. Maslow idealios mokyklos viziją, mokykla turėtų būti ta vieta, kuri padėtų vaikui atrasti identiškumą ir atskleisti pašaukimą, mokytis branginti gyvenimą, patenkinto jo saugumo, prieraišumo, meilės, dėmesio ir pagarbos poreikius, išmokyti pasirinkti ir realizuoti aukščiausias vertybes (Aramavičiūtė, 2005). Paauglys, mokydamasis VI-VIII klasėje, gyvai susidomi atskirais mokymo dalykais ir praktine veikla (Jovaiša, 2001). Dažniausiai jis domisi ne vienu kuriuo nors dalyku, bet keliais arba net daugeliu. Tai kalba apie nedidelį jo interesų išsidiferencijavimą. Kad mokiniai sėkmingai ugdytųsi mokėjimo mokytis kompetenciją, jie turi turėti galimybių: kalbėtis su mokytoju ir draugais apie mokymosi uždavinių aktualumą, prasmingumą, galimybę įgytą patirtį pritaikyti kituose kontekstuose; mokytis kelti individualius mokymosi uždavinius ir juos aptarti su kitais; aptarti su kitais savo veiklos planus; pradėdami mokytis naujų dalykų drauge su kitais išsiaiškinti jau turimą patirtį; aptarti klaidingus įsitikinimus ir juos koreguoti; kalbėtis su kitais apie naujai įgyjamą patirtį, žinias, kad galėtų kontroliuoti savo supratimą; taikyti įvairias mokymosi strategijas ir metodus, kad išsiaiškintų jų tinkamumą; įvairiais būdais apmąstyti ir vertinti savo ir kitų mokymosi veiklą bei rezultatus; patirti sėkmę (Ugdymo plėtotės centras, 2012). Kompetencijų ugdymas pirmiausia siejamas su mokinių mokymosi motyvacijos stiprinimu, keičiant mokytojo elgesį, gerinant mokytojo ir mokinio tarpusavio santykius, kuriant įtraukiančią ir motyvaciją skatinančią mokymosi aplinką. Mokinių ir mokytojų ryšiai stiprėja, mokymasis tampa patrauklesnis, jei mokiniams suteikiama galimybių mokytis ne tik klasėje, bet ir kitose jiems patraukliose vietose; kai lanksčiau taikomi aktyvaus mokymo ir mokymosi metodai, kai mokykloje: kartu kuriami ir įgyvendinami projektai; kartu mokomasi seminaruose, dalyvaujama konferencijose; veikia mokinių savivalda; organizuojami bendri mokyklos pasitarimai, diskusijos; abipusiškai vertinama mokymosi veikla; organizuojama bendra popamokinė veikla. Kita vertus, pedagoginio atsako į paauglystės nerimą reikėtų ieškoti ne mokymo programose, o stipresnėje bendruomenėje. Jaunų žmonių pasiekimų gerinimas, ypač šiuo ugdymo momentu, 23