Tyrimo užsakovas : Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija Tyrimo ataskaita Tyrimo grupės vadovas: prof. habil.dr. Gediminas Merkys, KTU 2004 Šiauliai-Kaunas 0
Mokytojų poreikio kaita ir karjeros ypatumai optimizuojant mokyklų tinklą 2004 metų tyrimo ataskaita Užsakovas: Atlikėjas: Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija tikslinė tyrimo grupė, vadovas prof. habil. dr. Gediminas Merkys, KTU Tel: 8 37 300107 El. paštas Gediminas.Merkys@ktu.lt Tyrimą atliko ir ataskaitą rengė: Prof. habil. dr. Gediminas Merkys, tyrinėtojų komandos vadovas, KTU; Sigitas Balčiūnas, ŠU Socialinių tyrimų mokslinio centro jaunesnysis mokslo darbuotojas; Rasa Merkienė, socialinių mokslų magistrė, Kauno kolegijos lektorė; Remigijus Brašiškis, ŠU socialinių mokslų fakulteto studentas; Simona Jonušaitė KTU edukologijos magistrantė, KTU socialinių tyrimų laboratorijos darbuotoja; Sandra Tiškutė, ŠU Socialinių tyrimų mokslinio centro darbuotoja. Ataskaita pateikta: 2004 m. gruodžio mėn. 1
TURINYS ĮVADAS. TYRIMO SOCIALINIS POLITINIS KONTEKSTAS 3 1. TYRIMO PRISTATYMAS 8 1.1. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 8 1.2. TYRIMO METODAI. DUOMENŲ BAZĖS IR INFORMACIJOS RINKIMO PROCEDŪROS 9 1.3. TYRIMO METODAI. MOKYKLOS VADOVŲ APKLAUSA. IMTIS IR ATRANKA. 11 2. MOKYKLŲ SITUACIJA MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS IR DEMOGRAFINIŲ POKYČIŲ KONTEKSTE. 15 2.1. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKA IR MOKYKLOS KAITA: TYRIME DALYVAUJANČIŲ MOKYKLŲ SITUACIJA 15 2.2. MOKYTOJŲ PERSONALO PROBLEMOS IR MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKA. MOKYKLŲ VADOVŲ NUOMONĖ 21 2.3 MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJOS KAITA SAVIVALDYBĖSE 23 3. MOKYTOJŲ DARBO KRŪVIO KAITA IR MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKA 30 3.1. PAGRINDINĖSE PAREIGOSE DIRBANČIŲ MOKYTOJŲ PEDAGOGINIO KRŪVIO KITIMAS 2000/2001 30 2003/2004 MOKSLO METAIS. 3.2. MOKYTOJŲ DARBO KRŪVIS IR MOKYKLŲ REORGANIZACIJA 33 3.3. NEPAGRINDINĖSE PAREIGOSE DIRBANČIŲ MOKYTOJŲ DARBO KRŪVAI 34 3.4. MOKYTOJŲ DARBAS NE VISU ETATU 35 3.5. MOKYTOJŲ, DĖSTANČIŲ KELETĄ PRIVALOMŲ MOKOMŲJŲ DALYKŲ PASISKIRSTYMAS MOKYKLOSE 37 4. MOKYTOJŲ TERITORINIS MOBILUMAS KAIP MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS ELEMENTAS 39 5. DARBINGO AMŽIAUS MOKYTOJŲ ATLEIDIMAS IŠ DARBO. MOKYTOJŲ IŠĖJIMO IŠ MOKYKLOS 42 PRIEŽASTYS 5.1. MOKYTOJŲ ATLEIDIMAS DĖL ETATŲ MAŽINIMO 42 5.2. ATLEISTŲ DARBINGO AMŽIAUS MOKYTOJŲ IŠSILAVINIMAS 46 5.3. ATLEISTŲ DARBINGO AMŽIAUS MOKYTOJŲ PEDAGOGINIO DARBO STAŽAS 47 5.4. ATLEISTŲ DARBINGO AMŽIAUS MOKYTOJŲ KVALIFIKACINĖ KATEGORIJA 48 5.5. MOKYTOJŲ IŠĖJIMO IŠ MOKYKLOS PRIEŽASTYS 49 5.6. MOKYKLŲ VADOVŲ NUOMONĖ APIE INSTITUCIJŲ VEIKLĄ SPRENDŽIANT MOKYTOJŲ KARJEROS BEI GRESIANČIOS BEDARBYSTĖS KLAUSIMUS 6. MOKYTOJŲ BEDARBYSTĖ. DARBO BIRŽOS DUOMENŲ ANALIZĖ 57 6.1. LIETUVIŲ KALBOS, UŽSIENIO KALBŲ, KŪNO KULTŪROS IR PRADINIO UGDYMO MOKYTOJŲ PASIŪLA IR 57 PAKLAUSA 2000 2003 METAIS. 6.2. ABSOLVENTŲ, BAIGUSIŲ AUKŠTĄSIAS IR AUKŠTESNIĄSIAS MOKYKLAS BEI GALINČIŲ DIRBTI BENDROJO 61 LAVINIMO MOKYKLOJE, SKAIČIAUS KITIMAS 2001-2003 METAIS. 6.3. DARBO IEŠKANČIŲ PEDAGOGŲ STATISTIKA 2004 METAIS. RUGSĖJO MĖN. DUOMENYS. 64 7. MOKYTOJŲ PERKVALIFIKAVIMAS KAIP BEDARBYSTĖS UŽKARDYMO PRIEMONĖ 68 7.1. PERSIKVALIFIKAVUSIŲ MOKYTOJŲ STATISTIKA 68 7.2. MOKYKLOS VADOVŲ NUOMONĖ APIE PERKVALIFIKAVIMO PROGRAMŲ PASIŪLĄ 69 7.3. MOKYKLOS VADOVŲ NUOMONĖ APIE PERKVALIFIKAVIMO PROGRAMŲ FINANSAVIMĄ 71 7.4. MOKYKLOS VADOVŲ NUOMONĖ APIE PERKVALIFIKAVIMO ORGANIZAVIMĄ 72 8. PEDAGOGŲ POREIKIS IR JO PROGNOZĖ TRIMS METAMS. MOKYKLŲ VADOVŲ DUOMENYS 76 8.1. MOKYKLŲ VADOVŲ NUOMONĖ APIE GALIMYBĘ PROGNOZUOTI MOKYTOJŲ IR MOKINIŲ SKAIČIAUS KAITĄ. 76 8.2. PEDAGOGŲ POREIKIS SKIRTINGO TIPO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE 77 8.3. PEDAGOGŲ POREIKIO PROGNOZĖS TRIJŲ METŲ LAIKOTARPIUI 80 9. PEDAGOGŲ SKAIČIAUS PROGNOSTINIS VERTINIMAS 84 9.1 MOKINIŲ SKAIČIAUS PROGNOZĖ MIESTUI, RAJONUI, MOKYMO PAKOPOMS 84 9.2. PEDAGOGINIO PERSONALO SKAIČIAUS PROGNOSTINĖ ANALIZĖ 90 APIBENDRINIMAI, REKOMENDACIJOS, DISKUSIJA 95 PRIEDAI 50 2
ĮVADAS. TYRIMO SOCIALINIS POLITINIS KONTEKSTAS Žmonių išteklių valdymas ir planavimas švietimo sistemoje yra permanentinis procesas, kurio tikslas - aprūpinti mokyklą reikiamais specialistais, reikiamu laiku ir reikiamoms pareigoms. Tai sudėtingas procesas ir labai svarbus bei painus viešojo administravimo uždavinys. Masinis švietimo sektoriaus pobūdis, taip pat mokytojų bendruomenės masiškumas lemia tai, kad bet kokia ryškesnė ir ilgiau užtrunkanti asimetrija tarp pedagogų pasiūlos ir paklausos paliečia daugelio žmonių interesus ir tampa aštria socialine problema. Jei kažkur kvalifikuotų pedagogų ima trūkti, tai didėja rizika, jog bus pažeistos lygios galimybės, vaiko teisė gauti kokybišką išsilavinimą, pasireikš atskirų vietovių diskriminacija paskirstant tokią socialinę gėrybę kaip švietimas, bus pakenkta konkrečios vietovės darniai plėtrai. Jei mokytojų konkrečiame teritoriniame vienete susitelkia per daug, neišvengiama darosi pedagogų bedarbystė, jos skaudžios moralinės bei materialinės pasekmės. Daug problemų kyla todėl, kad mokytojų pasiūlą ir paklausą sklandžiai sureguliuoti administracinėmis priemonėmis yra labai sunku. Pasireiškia daug trukdančių atsitiktinių veiksnių, visai nepasiduodančių valingam momentiniam poveikiui. Antai atskiruose urbanizuotuose regionuose, pasižyminčiuose palankesne infrastruktūra ir palankesnėmis gyvenimo kokybės prielaidomis, paprastai susiformuoja mokytojų perteklius, tuo tarpu kituose regionuose pedagogų trūksta. Netolygi pedagogų pertekliaus ir pasiūlos topografija formuojasi ir dėl natūralių demografinių procesų, kurie vėlgi anaiptol nėra ir negali būti griežtai valdomi. Demokratijos sąlygomis neįmanoma administracinėmis priemonėmis masiškai perkėlinėti darbo jėgos, kaip tatai buvo daroma buvusioje SSRS (plėšiniai, didžiosios statybos ir pan.), neįmanoma pavesti profesines funkcijas atlikti prievarta. Mokytojo atlyginimas dažnai taip pat nėra pakankamas stimulas persikelti specialistui (ypač su šeima) į kitą regioną arba važinėti į darbą labai toli. Ribotų išteklių visuomenėje valdžios galimybės sukurti kokius nors įtaigesnius stimulus pedagogams taip pat yra ribotos. Šiandien ganėtinai keblu yra griežtai (centralizuoto planavimo priemonėmis) valdyti mokytojus rengiančias įstaigas, ypač universitetus. Kas demokratijos sąlygomis gali uždrausti piliečiui studijuoti edukacinius mokslus, svajoti apie pedagogo profesiją? Kas liberalios ekonomikos sąlygomis gali riboti piliečio ketinimą rengtis pedagogo profesijai ir konkuruoti darbo rinkoje, tegul ir labai sudėtingoje? Su minėtomis problemomis vienokia ar kitokia forma susiduria visos valstybės. Tos iš jų, kurios pasižymi civilizuotu ir atsakingu viešuoju administravimu, paprastai šiuo klausimu vykdo 3
stebėseną, atlieka tyrimus, analitines studijas. Reikšmingas vaidmuo čia tenka pedagogų duomenų bazės sukūrimui ir, žinoma, valstybinės švietimo statistikos sistemai apskritai. Galima pasidžiaugti, jog pamatai šiuolaikinės duomenų bazės apie mokytojus (taip pat ir kitais švietimo klausimais) sukūrimui mūsų šalyje jau pakloti ir ši duomenų bazė tobulinama. Greta žinybinės švietimo statistikos analizavimo reikšmingas vaidmuo čia tenka atrankiniams tyrimams, švietimo sistemos socialinių veikėjų apklausoms ir pan. Pažymėtina, jog šiame tyrime buvo remiamasi tiek žinybine statistika, tiek ir atrankiniu tyrimu. Nors sureguliuoti administracinėmis priemonėmis pedagogų paklausą ir pasiūlą, kaip minėta, nėra paprasta, vis dėlto faktinės padėties žinojimas ir ankstyvas atslenkančių makro problemų atpažinimas įgalina valdžią veikti ryžtingiau, taikliau ir efektyviau. Pagrindiniai sisteminio paveikumo instrumentai čia yra teisinis reguliavimas (ypač darbo santykių), lanksti pedagogų rengimo ir perkvalifikavimo politika, įvairių motyvatorių sistemos pedagogams sukūrimas ir pan. Visgi Lietuvos situacija šiuo požiūriu yra savita. Iš sovietinio laikmečio, pasižymėjusio specifine ekonomine, socialine ir demografine struktūra šalis paveldėjo labai išplėtotą švietimo įstaigų tinklą. Per pastarąjį dešimtmetį keleriopai pabrangę energetiniai ištekliai, (tai šalto klimato juostoje yra itin skausminga) bei drastiškai suprastėjusi mokyklinio amžiaus vaikų demografija lėmė tai, kad paveldėtas mokyklų tinklas bent jau ekonominiu požiūriu ėmė darytis neoptimalus, o kai kuriose vietovėse netgi iracionalus. Iškilo būtinybė tinklą optimizuoti. Apie 2000 m. šalyje tai ir buvo pradėta daryti. Kaip žinoma, mokyklų tinklo pertvarka todėl ir buvo inicijuota, kad ateityje išvengti pavojingų sisteminių makrolygmens problemų švietime. Visgi paradoksas pasireiškia tuo, kad atskiruose sistemos taškuose tenka daryti nepopuliarius ir socialiai skausmingus sprendimus, kurie, vertinant iš ilgalaikės perspektyvos, yra reikalingi ir netgi būtini. Tipiniai nepopuliarūs sprendimai vidurinės mokyklos reorganizacija į pagrindinę, pagrindinės į pradinę arba pradinės mokyklos uždarymas. Galima suprasti vietos bendruomenių dvasinę būseną, kuomet reorganizuojama arba uždaroma vienintelė miestelio ar kaimo mokykla, dešimtmečiais buvusi atitinkamos vietovės identiteto dalimi. Galima suprasti ir mokytojus. Dešimtmečiais labai stabiliai besirutuliojusi profesinė karjera netikėtai susvyruoja: iškyla nedarbo grėsmė, tenka persikvalifikuoti, važinėti į gana nutolusią mokyklą ir pan. Mokiniams taip pat tenka važinėti į mokyklą. 4
Tinklo pertvarkos strategiją ir metodiką, kaip žinoma, parengė centrinis valdymo organas LR ŠMM. Visgi konkrečius galutinius sprendimus priima vietos savivaldybių tarybos. Jų nariai yra renkami politikai, be to, nedidelėse bendruomenėse su mokytojų kolektyvais, tėvais daugelis jų yra susiję tampriais socialiniais ryšiais. Taip vietose neretai susiformuoja psichologinės ir politinės prielaidos būtinus, tačiau nepopuliarius sprendimus atidėlioti, gudrauti, strategines tinklo pertvarkos nuostatas interpretuoti savaip. Vietinius atskirų grupių interesus (kartais atvirai egoistinius) bandoma kelti aukščiau visuomenės interesų. Geroji strateginė tinklo pertvarkos perspektyva (optimalus mokyklų tinklas, kokybiškas švietimas visiems už protingą kainą) neišryškinama, neišaiškinamos ir grėsmės, kurios jau kyla arba kils dėl vengimo pradėti ir vykdyti tinklo pertvarką. Pagrindinė problema čia yra prastėjanti demografinė situacija. Tuo tarpu žymiai aktyviau linkstama sutelkti dėmesį į lokalias momentines negeroves. Viena iš jų - mokytojų karjeros perturbacijos. Akivaizdu, kad mokyklų tinklo pertvarkos kaip proceso socialinis suvokimas ir vertinimas vietos bendruomenėse anaiptol nėra paprastas. Jis ir negali būti paprastas, kadangi neišvengiamai provokuoja interesų konfliktą. Vienoje jo pusėje yra visos visuomenės interesas turėti kokybišką švietimą už protingą kainą, kitoje lokalios bendruomenės interesas išsaugoti darbo vietas, nepatirti reorganizavimo streso, išlaikyti mokyklą ir jos statusą, išvengti nepatogumų dėl važinėjimo į tolimesnę mokyklą ir pan. Vykdant reformas, kurios provokuoja interesų konfliktus, viešasis administravimas privalo sistemingai prognozuoti, tyrinėti ir įvertinti realias daromų pertvarkymų socialines pasekmes. Pažymėtina, kad LR ŠMM nepriklausomoms tyrinėtojų grupėms nuolat užsako atlikti įvairius švietimo būklės tyrimus 1. Šiuo metu jau yra atlikti keli tyrimai (pvz., moksleivių vežiojimo, tinklo pertvarkos būklės ir kt.), kurie kaip tik ir orientuoti į reformos monitoringą bei jos socialinių pasekmių įvertinimą. Pažymėtina, jog keli tokio pobūdžio tyrimai šiuo metu dar atliekami. Neretai švietimui svarbių sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procese kaip svari politinė korta išmetama ir mokytojų nedarbo problema. Ją aktyviai kelia ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, jos centro ir vietos skyriai. Be jokios abejonės labai svarbu pasiekti, kad pertvarkos procese nenukentėtų pedagogų profesinė karjera, kad pertvarkytos šalies mokyklos būtų aprūpintos kompetentingais pedagogais. Minėtų problemų ir socialinių įtampų kontekste svarbu iš principo išsiaiškinti keletą esminių dalykų: 1 http://www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai.htm 5
1. Kiek realiai pedagogų netenka darbo dėl tinklo pertvarkos, o kiek dėl kitų priežasčių? 2. Kuomet mokytojų nedarbo ir karjeros perturbacijų rizika yra didesnė, vykdant tinklo pertvarką ir taip užkardant sistemines problemas ateityje, ar tinklo pertvarką vykdyti vengiant? 3. Kiek išbalansuotas šiuo metu yra pedagogų pasiūlos ir paklausos santykis, ko reiktų šiuo požiūriu tikėtis ateityje? 4. Ar pakankamai lanksti pedagogų perkvalifikavimo sistema ir kaip efektyviai ji prisideda prie mokytojų profesinės karjeros optimizavimo tinklo pertvarkos procese? 5. Ar optimalus yra darbo santykių teisinis reguliavimas ir kaip veiksmingai jis prisideda (arba neprisideda) prie mokytojų paklausos ir pasiūlos sureguliavimo, prie to, kad pedagogų profesinė raida ir karjera šalyje rutuliotųsi palankiai? 6. Kokių sukrėtimų šalies pedagogų bendruomenė gali tikėtis ateityje dėl labai nepalankios mokyklinio amžiaus vaikų demografijos; 7. Ar esama pedagogų perkvalifikavimo ir darbo santykių teisinio reguliavimo sistema galimoms problemoms yra pasirengusi? 8. Kokios apskritai egzistuoja galimybės ir prielaidos švietimo žmogiškuosius (visų pirma pedagogų) išteklius valdyti racionaliai ir efektyviai, ypač turint galvoje demografinę duobę? Apibūdinto konteksto klausimams nušviesti kaip tik ir yra skirtas šis skaitytojui pristatomas tyrimas. Jis pratęsia ir papildo seriją kitų tyrimų, kurie, kaip minėta, LR ŠMM iniciatyva buvo skirti tinklo pertvarkos būklei bei jos socialinėms pasekmėms nušviesti. Tyrimą atliko nepriklausoma jungtinė tyrinėtojų komanda, turinti taikomųjų viešojo sektoriaus tyrimų patirties ir atstovaujanti skirtingas mokslo institucijas - Kauno technologijos universitetą, Šiaulių universitetą ir kt. Šiame kontekste verta pabrėžti, jog tyrėjų komanda siekė griežtai laikytis socialinių tyrimų etikos, visų pirma - mokslo tiesos ir partinių vertybių atribojimo. Tai reiškia, jog tyrimas buvo atliktas objektyviai, nesiangažuojant nei užsakovo, nei profesinių sąjungų ar kitų interesų grupių naudai. 6
Tyrimo atlikėjai nuoširdžiai dėkoja: Mokyklų vadovams, kurie aktyviai teikė faktinius duomenis apie mokytojus, pildydami klausimyną išsakė nuomones ir vertinimus. Rajonų ir miestų savivaldybių švietimo padalinių darbuotojams, vedėjams, padėjusiems platinti ir surinkti užpildytą klausimyną; Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojams, mokyklų vadovams, prisidėjusiems prie tyrimo instrumento rengimo ir tobulinimo; Švietimo ITC darbuotojams, pateikusiems statistinę informaciją apie pedagogus; Lietuvos darbo biržos darbuotojams, pateikusiems darbo biržoje kaupiamą informaciją apie mokytojų pasiūlą ir paklausą; Lietuvos statistikos departamento Šiaulių apskrities skyriaus vedėjai, tarpininkavusiai dėl naudojimosi departamento duomenų baze. Tyrėjų komandos vardu: Prof.habil.dr. Gediminas Merkys Kauno technologijos universiteto profesorius 7
1. TYRIMO PRISTATYMAS 1.1. TYRIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Šalies įstatyminėje bazėje mokykla apibrėžiama kaip viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga, kuri savo veikloje vadovaujasi atitinkamai Švietimo ir Biudžetinių įstaigų arba Viešųjų įstaigų įstatymais. Žmogiškųjų išteklių valdymas ir planavimas didžiąja dalimi yra mokyklos vadovų funkcija. Pristatomas tyrimas apima siaurą pedagoginio personalo valdymo sritį bendrojo lavinimo mokykloje: mokytojų poreikio kaitą ir karjeros ypatumus optimizuojant mokyklų tinklą. Mokytojų poreikis yra tiriamas kaip darbo rinkos charakteristika, išreiškianti santykį tarp specialistų paklausos ir pasiūlos. Mokytojo karjera tyrime yra suprantama ir tyrimo tikslu operacionalizuojama organizacijos požiūriu 2, t. y. ne siaurąja prasme kaip didesnį atlyginimą, atsakomybę, aukštesnę padėtį ir prestižą užtikrinantis individo judėjimas pirmyn pasirinkta kryptimi, tačiau per vyksmą, kaip atsinaujinimas, įnešamas pačios organizacijos. Mokytojų karjerą analizuojame tokiais aspektais, kaip įsidarbinimas, kompetencija, atitikimas, patirtis ir amžius, persikvalifikavimas, darbo krūvis, mobilumas, išėjimas iš darbo ir/arba jo netekimas. Mokytojų kaita bendrojo lavinimo mokykloje yra natūralus procesas, tačiau pastaruoju metu nemaža problemų šioje srityje kyla dėl mažėjančio moksleivių skaičiaus bei mokyklos tinklo pertvarkos savivaldybėse. Norint valdyti procesus taip, kad kuo mažiau nukentėtų mokytojų profesinė karjera, kad netenkantiems darbo būtų pasiūlyta alternatyva, yra būtini duomenys apie pedagoginio personalo situaciją mokykloje, apie mokytojų pasiūlą ir paklausą darbo rinkoje, faktinį mokytojų bedarbystės mąstą ir potencialias grėsmes. Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijos, Statistikos departamento duomenų bazėse yra kaupiama informacija apie mokyklose dirbančius pedagogus, tačiau ji yra labai apibendrinta, todėl sudėtinga ją sieti su konkrečioje mokykloje vykstančiais procesais, su mokyklų tinklo kaita. 2000 metais buvo sudaryta ir kurį laiką funkcionavo pedagogų duomenų bazė, leidusi analizuoti mokytojų kaitą įvairiais statistiniais pjūviais, tačiau ji nebuvo periodiškai atnaujinama. Šiuo metu Švietimo informacinių technologijų centre sudaroma nauja pedagogų duomenų bazė, numatant galimybę sieti informaciją apie mokytojus su mokinių duomenų baze, parengta pedagogų duomenų bazės specifikacija. Šiuo tyrimu, nedubliuojant atliekamų darbų ir jau atliktų tyrimų rezultatų 3, yra 2 Douglas T. Hall, ed.., Carrer Development in Organizations. San Francisko, 1986. 3 LIETUVOS PEDAGOGŲ DUOMENŲ BAZĖS KOKYBINIS LAIDAVIMAS, TYRIMAS (REGIONINĖ SPECIFIKA) IR PEDAGOGŲ POREIKIO PROGNOZĖ. Atviros Lietuvos fondo, Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos ir Matematikos ir informatikos instituto Sutarties Nr. 201 Ataskaita. Matematikos ir informatikos institutas, Vilnius, 2001. MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO FINANSAVIMO PROBLEMOS SAVIVALDYBĖSE Socialinių tyrimų institutas. Tyrimo vadovas prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus Matulionis. Vilnius, 2003 8
siekiama atskleisti pedagogų poreikio kaitos ir profesinės karjeros pokyčius 2000/2001 2003/2004 mokslo metais. Šis ketverių metų laikotarpis svarbus bent dviem aspektais. Pirma, mokyklinio amžiaus vaikų kohortoje toliau rutuliojosi nepalankūs demografiniai procesai (moksleivių skaičiaus mažėjimas). Antra, šiuo laikotarpiu buvo pradėta vykdyti ir įsibėgėjo mokyklų tinklo pertvarka. Taigi, tyrimo tikslas yra nustatyti mokytojų poreikio kaitos tendencijas ir karjeros ypatumus pertvarkant mokyklų tinklą ir keičiantis mokinių skaičiui mokykloje. Tyrimo uždaviniai: išskirti pedagogų poreikio kitimo tendencijas nuo 2000/2001 mokslo metų keičiantis mokinių skaičiui mokykloje bei optimizuojant mokyklų tinklą; išskirti pedagogų darbo krūvio kaitos tendencijas nuo 2000/2001 keičiantis mokinių skaičiui mokykloje, optimizuojant mokyklų tinklą; statistiškai įvertinti mokytojų atleidimo ir priėmimo į darbą procesus; remiantis darbo biržos duomenimis, įvertinti mokytojų bedarbystės situaciją, mokytojų pasiūlos ir paklausos pokyčius nuo 2000 metų; sugretinti įvairių šaltinių teikiamas pedagogų skaičiaus prognozes; analizuojant mokytojų perkvalifikavimo statistiką mokykloje, išryškinti ypatumus, ištirti, kaip perkvalifikavimo procesą sprendžiant pedagogų bedarbystės problemą vertina mokyklų vadovai. Tyrimas buvo atliekamas 2004 m. liepos-lapkričio mėn., mokyklų vadovų apklausa atlikta 2004m. rugsėjo mėn. 1.2. TYRIMO METODAI. DUOMENŲ BAZĖS, INFORMACIJOS RINKIMO IR ANALIZĖS PROCEDŪROS Atliekant mokytojų poreikio kaitos ir karjeros ypatumų optimizuojant mokyklų tinklą tyrimą, naudoti šie tyrimo metodai: Mokyklos administracijos apklausa raštu. /Standartizuota anketa/. Žinybinių Švietimo ir mokslo ministerijos duomenų, Lietuvos darbo biržos, Lietuvos statistikos departamento duomenų analizė. MOKYTOJŲ POŽIŪRIS Į DARBĄ, JO VERTINIMĄ IR JO APMOKĖJIMO BŪKLĖ. Socialinių tyrimų institutas. Tyrimo vadovas prof. habil. dr. Arvydas Virgilijus Matulionis. Vilnius, 2002 BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS PEDAGOGO VEIKLOS MODELIS. Švietimo plėtotės centras. Tyrimo vadovas dr. Albinas Kalvaitis. Vilnius, 2002 SAVIVALDYBIŲ ŠVIETIMO SKYRIŲ VEDĖJŲ APKLAUSOS (ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ TINKLO PERTVARKYMAS) ATASKAITA. Švietimo plėtotės centras, Švietimo monitoringo skyrius, Tyrimo vadovas dr. Albinas Kalvaitis. Vilnius, 2001 9
Statistiniai duomenų analizės metodai: Aprašomosios statistikos metodai, naudojami siekiant statistiškai apibūdinti pedagogų poreikio kaitos situacijas. Ryšio tarp požymių stiprumas buvo įvertintas skaičiuojant Spearman o koreliacijos koeficientą rho. Duomenys buvo grupuojami hierarchinės klasterinės analizės metodais. Parametriniai ir neparametriniai statistinių hipotezių tikrinimo metodai, naudojami siekiant įvertinti skirtumų tarp tiriamųjų grupių statistinį reikšmingumą ir galimybę apibendrinti tyrimo rezultatus visoms mokykloms. Visi tekste komentuojami skirtumai yra statistiškai reikšmingi, reikšmingumo slenkstis 0,05. Statistinio prognozavimo metodai. Tyrime naudotos duomenų bazės apie bendrojo mokyklose dirbančius pedagogus ITC suvestinės apie bendrojo lavinimo mokyklų pedagogus: MS-1 Dieninių bendrojo lavinimo mokyklų suvestinė ataskaita /Pedagogų skaičius/; suv1-md Bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai /1. Pedagogų išsilavinimas ir pedagoginio darbo stažas. 2. Priešmokyklinėse grupėse ir pradinėse klasėse dėstančių specialistų pasiskirstymas. 3. 5-12 kl. ir gimnazijų 1-4 kl. atskirus dalykus dėstančių specialistų pasiskirstymas/; suv1-md 1 priedas Kvalifikacinės kategorijos / 1. Pedagogai, kuriems nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos; 2. Pedagogai, kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos/; suv 1-MD 2 priedas (1-EUROSTAT) /1. Praėjusių m. m mokyklos visų darbuotojų skaičius. 2. Praėjusių mokslo metų mokytojų skaičius pagal amžių ir darbo krūvį (be mokyklos vadovų)/. Lietuvos statistikos departamento leidiniai. Švietimas. 1999, 2000, 2001, 2002, 2003. Lietuvos darbo biržos duomenys /Lietuvių kalbos, užsienio kalbos, kūno kultūros, pradinio ugdymo mokytojų paklausa ir pasiūla 2001, 2002, 2003 metais; specialistų (pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių) pasiūla ir paklausa 2004-09; abiturientų, užsiregistravusių darbo biržoje statistika/. Pagrindiniai rodikliai: Dirbančių mokytojų skaičiaus pokyčiai. Mokytojų pamokinio darbo krūvio pokyčiai. Mokytojų poreikis. Mokytojų, ieškančių darbo per darbo biržas skaičius. Laisvų darbo vietų skaičius mokytojams. Persikvalifikavusių mokytojų dalis. Minėtuose duomenų bankuose sukaupta informacija įgalino apžvelgti pedagoginio personalo kaitos tendencijas makro lygiu, susieti jas su moksleivių skaičiaus mažėjimu, išskirti atskirų savivaldybių ypatumus. 10
1.3. MOKYKLOS VADOVŲ APKLAUSA. IMTIS IR ATRANKA Apklausiant mokyklų administraciją surinkti duomenys leido aprašyti situaciją mokykloje švietimo grandyje, kurioje priimami mokytojo profesinę karjerą įtakojantys sprendimai. Mokyklos vadovų apklausa raštu siekta trejopų tikslų: pirma, susieti statistinius duomenis apie pedagogų skaičiaus ir mokytojų darbo krūvio kitimą su mokyklų tinklo optimizavimo bei moksleivių skaičiaus kitimo procesais; antra, išsiaiškinti trikdžius, su kuriais susiduria mokyklos administracija vykdydama pedagoginio personalo atranką, atleisdama pedagogus dėl etatų mažinimo; trečia, išsiaiškinti, kokios įvairių švietimo institucijų veiklos, mokyklos administracijos nuomone, leistų efektyviau spręsti pedagogų bedarbystės problemas. Klausimynas mokyklų vadovams pateiktas 1 priede. 1.1 ir 1.2 lentelėse yra trumpai pristatoma klausimyno specifikacija: diagnostiniai blokai ir jų charakteristikos bei požymių (įrašų, kuriuos turėjo padaryti mokyklos vadovas, pildydamas klausimyną), skaičius. Iš viso klausimyną sudaro 251 fakto indikatorius ir 23 nuostatų klausimai, iš kurių 11 yra atviri. 1.1. lentelė Klausimyno mokyklos vadovui apie mokytojų poreikio kaitą mokykloje ir karjeros galimybes struktūra. Fakto tiesos Požymių Diagnostinio bloko pavadinimas Diagnostinio bloko charakteristika skaičius Bendra mokyklos charakteristika Mokyklos statuso kaita optimizuojant mokyklų tinklą Mokinių skaičiaus kaita mokykloje 2000/2001 m. m., 2003/2004 m. m. Bendri duomenys apie mokytojų kaitą mokykloje 2000/2001-2003/2004m. m.. Duomenys apie pedagogų darbo krūvį mokykloje 2000/2001-2003/2004 m. m. Duomenys apie į darbą iš kitų gyvenamųjų vietovių važinėjančius pedagogus 2003-2004 m. m. Duomenys apie pedagogų įdarbinimą nuo 2002 09 iki 2004 09 (2 metai) Duomenys apie pedagogų atleidimą iš darbo nuo 2002 09 iki 2004 09 (2 metai) Mokyklos tipas. Gyvenamosios vietos, kurioje įsikūrusi mokykla, tipas. Mokyklos reorganizacija, vykdomų programų kaita. Faktai ir ketinimai. Mokinių ir klasių komplektų skaičius pagal programas. Kvalifikacinė kategorija. Pedagoginis darbo stažas. Išsilavinimas. Pareigos (pagrindinės, nepagrindinės). Pagrindinėse ir nepagrindinėse pareigose dirbančių pedagogų savaitinis krūvis. Ne visu etatu dirbančių pedagogų skaičius. Papildomas darbas kitose švietimo sistemos įstaigose. Apie keleto skirtingų dalykų dėstymą. Duomenys apie mokytojus, dėstančius keletą skirtingų dalykų. Važinėjančių pedagogų skaičius. Atvykimo į mokyklą būdai (pagrindinėse ir nepagrindinėse pareigose dirbantiems). Važinėjančių mokytojų darbo krūvis. Nuvažiuojamas atstumas nuo darbo iki namų. Įdarbintų mokytojų kvalifikacinė kategorija, darbo stažas, išsilavinimas. Bendra charakteristika: kvalifikacinė kategorija, darbo stažas, išsilavinimas. Darbo pobūdis (dalykininkai, pradinių klasių mokytojai). Atleidimo iš darbo priežastys. Atleistų senatvės pensijos amžiaus mokytojų skaičius. 4 18 18 68 45 19 17 34 11
Persikvalifikuojančių mokytojų statistika mokykloje (2000 01 2004 09) Pedagogų poreikio mokykloje prognozės (pagal dalykus) Persikvalifikavusių mokytojų skaičius. Šiuo metu persikvalifikuojančių mokytojų skaičius. Persikvalifikavusių mokytojų darbas, pagal įgytą specialybę. Prognozės ateinantiems mokslo metams (2004-2005 m.). Prognozės trijų metų laikotarpiui (iki 2008 m.). 5 23 1.2 lentelė Klausimyno mokyklos vadovui apie mokytojų poreikio kaitą mokykloje ir karjeros galimybes struktūra. Nuomonių tyrimas Diagnostinio bloko pavadinimas Mokyklos situacijos, optimizuojant mokyklų tinklą vertinimas Mokytojų personalo problemos, mokytojų atleidimas ir priėmimas į darbą Mokyklų vadovų nuomonė apie mokytojų perkvalifikavimą Nuomonė apie tai, kaip spręsti pedagoginio personalo kaitos problemas Diagnostinio bloko charakteristika Įvaizdžio ir galimybės pritraukti didesnio mokinių skaičių vertinimas. Veiksniai įtakojantys mokinių skaičių mokykloje. Galimybės prognozuoti mokinių ir mokytojų skaičių mokykloje vertinimas. Mokinių skaičiaus kitimo sukeltos mokytojų personalo problemos. Atleidžiant mokytojus kylančios problemos. Mokyklų vadovų nuomonė apie perkvalifikavimo programų pasiūlą, finansavimą. Mokytojų perkvalifikavimo sistemos trūkumai. Pedagoginio personalo administravimo teisinės bazės vertinimas. Siūlymai institucijoms dėl pedagoginio personalo kaitos problemų sprendimo. Požymių skaičius 6 1 atviras 3 atviri 4 1 atviras 2 6 atviri Klausimyno administravimas. Rugpjūčio mėn. rajonų/miestų savivaldybių švietimo padaliniams išsiųstas el. laiškas su parnešimu apie vykdomą tyrimą ir tyrimo procedūrą. Rugsėjo 15 d. klausimynas ir lydimieji raštai el. paštu išsiųsti savivaldybių švietimo padaliniams, prašyta juos elektroniniu paštu persiųsti rajono/miesto mokykloms. Klausimyno užpildymui buvo skiriama 10 dienų nuo jo gavimo. Dėl netikslių el. pašto adresų ne visi švietimo padaliniai klausimyną gavo laiku, todėl vėliau su atsakingais asmenimis buvo kontaktuojama telefonu, tikslinama. Užpildytas klausimynas tyrėjams pagal susitarimą buvo grąžinamas dviem būdais: surinkti teritoriniame švietimo padalinyje klausimynai buvo siunčiami tyrėjams paštu, arba mokykla užpildytą klausimyną siųsdavo el. paštu. Klausimyno platinimo laikas pasirinktas ne visiškai tinkamai: rugsėjo mėn. mokyklų vadovai yra labai užimti, reikia pildyti daug įvairiausių ataskaitų ir duomenų pateikimo formų, todėl ne visos savivaldybės, mokyklos sutiko dalyvauti tyrime. Matyt dėl šios priežasties keletas klausimynų (1,6 proc.) buvo užpildyti neatidžiai (nesutapo kontrolinių klausimų duomenys). Tyrimas apima kiek mažiau nei pusę visų šalies mokyklų. Tyrime dalyvavo 739 bendrojo lavinimo mokyklos. 15 Lazdijų rajono mokyklų anketų buvo išbrokuotos dėl techninių kliūčių (mokyklos el. paštu gavo, atspausdino ir užpildė tik nedidelę dalį anketos). Didžioji dalis Klaipėdos miesto mokyklų anketų buvo prarastos persiuntimo metu. Iš viso surinkti duomenys 12
apie 718 mokyklų. 93 tyrime dalyvavusios mokyklos turėjo vieną ar keletą pradinio ugdymo skyrių. Mokyklos tipas Tyrime dalyvavusių mokyklų pasiskirstymas pagal tipus Tyrime dalyvavusių bendrojo lavinimo mokyklų skaičius Procentai nuo visų tyrime dalyvavusių mokyklų 1.3 lentelė Procentai nuo 2003/2004 m. m. veikusių mokyklų skaičiaus Gimnazija 45 6,3% 50% Vidurinė mokykla 236 32,9% 50% Pagrindinė mokykla 314 43,7% 50% Pradinė mokykla 21 2,9% 15% Darželis-mokykla 54 7,5% 12% Internatinė mokykla 11 1,5% Jaunimo mokykla 28 3,9% Suaugusių mokykla 9 1,3% Iš viso: 718 100,0% Formuojant tyrimo imtį buvo siekiama apimti 50 proc. 2003/2004 m. m. respublikoje buvusių mokyklų skaičiaus. Realiai tai padaryti pavyko gimnazijų, vidurinių mokyklų, pagrindinių mokyklų atžvilgiu, pradinių mokyklų ir mokyklų darželių apklausta santykinai nedaug. Priežastis pasirinktas anketos platinimo būdas. 1.2 lentelėje pateikiamas tyrime dalyvavusių mokyklų pasiskirstymas pagal tipus. Tačiau jei tyrime dalyvavusių pradinių mokyklų ir darželių procentą skaičiuoti nuo 2004/2005 m. m. veikusių mokyklų skaičiaus, tai jis turėtų būti gerokai didesnis, nes dalis šio tipo įstaigų šias metais tapo mokyklų skyriais. Interpretuojant duomenis daugiausia bus operuojama santykiniais dydžiais, įgalinančiais palyginti atskirus mokyklų tipus, todėl pradinių mokyklų imties neatitikimas kitų tipų mokyklų skaičiusi eliminuojamas. Be minėtų mokyklų tipų apklausti ir jaunimo, suaugusiųjų mokyklų vadovai, internatinių, sanatorinių (jos tyrime priskiriamos internatinėms) mokyklų vadovai. Apklausoje dalyvavo penkios privačios bendrojo lavinimo programas vykdančios mokyklos. 1.1 paveiksle pateikiami duomenys apie tyrime dalyvavusių mokyklų geografiją. Procentinis mokyklų pasiskirstymas pagal steigėją pateikiamas 1 priedo 1 lentelėje Daugiausia mokyklų tyrime dalyvavo iš Vilniaus ir Kauno rajonų, tačiau jos sudaro tik kiek daugiau kaip 6 proc. visų apklausų mokyklų. Tyrimas apima ir rajonus, turinčius tankų, ir retą mokyklų tinklą, rajonus, kuriuose mokyklų tinklo optimizavimas vyko intensyviai ir kur tokia pertvarka nevyko. 13
1.1 pav. Mokyklų vadovų apklausos geografija Mokyklos buvo skiriamos į kaimo ir miesto mokyklas pagal vyriausybės nutarimą Dėl bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąrašo patvirtinimo (Birželio 14 d. Nr.746.) 1.4 lentelėje pateikiame informaciją apie tiriamųjų mokyklų pasiskirstymą pagal gyvenamosios vietovės tipą. Mokyklų pasiskirstymas pagal gyvenamosios vietovės tipą Gyvenamoji vietovė Mokyklų skaičius Procentai Kaimas, gyvenvietė 454 63,2 Miestas, savivaldybės centras 264 36,8 Iš viso: 718 100,0 1.4 lentelė 14
2. MOKYKLŲ SITUACIJA MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS IR DEMOGRAFINIŲ POKYČIŲ KONTEKSTE 2.1. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKA IR MOKYKLOS KAITA. TYRIME DALYVAUJANČIŲ MOKYKLŲ SITUACIJA Siekiant įgyvendinti tyrimo tikslus, labai svarbu yra išskirti mokyklos situaciją, kurioje ji atsiduria dėl mieste/rajone vykstančių mokyklų tinklo pertvarkos procesų. Tyrime dalyvavusių mokyklų situacijų įvairovė optimizuojant švietimo įstaigų tinklą. Mokyklų vadovų pateikta informacija 2.1 lentelė Mokyklos kaitos situacijos (Nuo 1999 metų) Jau įgyvendinta arba įgyvendinama šiuo metu Mokyklų skaičius Procentai Ketinama įgyvendinti ateityje Mokyklų skaičius Procentai Pertvarkant tinklą mokyklos tipas ir vykdomos programos nekinta Mokyklos tipas nesikeičia, tačiau sumažėja vykdomų programų skaičius (pvz., atsisakoma pagrindinio ugdymo programos antros dalies, išgryninama gimnazija ir pan.) Mokyklos tipas nesikeičia, tačiau išauga vykdomų programų skaičius (pvz., įgyvendinamos meninio, sportinio ugdymo programos, profesinio mokymo programų moduliai ir pan.) 299 42,9% 87 12,5% 91 13,1% 71 10,2% 123 17,6% 54 7,7% Vidurinė mokykla tampa gimnazija 1 35 12,5% 76 27,0% Vidurinė mokykla tampa pagrindine 2 75 13,6% 34 14,4% Pagrindinė mokykla tampa vidurine 2 9 1,6% 1,2% Pagrindinė mokykla tampa pradine 3 6 1,6% 24 6,5% Mokykla reorganizuojama į kitos mokyklos skyrių 3 0,4% 25 3,6% Likviduojamas mokyklos padalinys (skyrius, filialas) 31 4,4% 9 1,3% Prie mokyklos kaip skyrius prijungiama kita mokykla /mokyklos/ arba mokyklos sujungiamos (bendrai administruojama) 106 15,2% 22 3,2% Mokykla pertvarkoma į dvi švietimo įstaigas 12 1,7% 12 1,7% Su kitomis mokyklomis pasirašomos asocijuotų mokyklų sutartys ar kiti dokumentai, užtikrinantys ugdymo tęstinumą Į Jūsų mokyklą integruojama jau likviduota mokykla (aptarnaujate didesnę dalį jos teritorijos) 36 5,2% 24 3,4% 53 7,6% 10 1,4% Mokykla pertvarkoma į jaunimo, suaugusiųjų mokyklą 4 0,6% 3 0,4% Mokykla reorganizuojama į kitą ugdymo įstaigą (profesinę mokyklą, mokinių užimtumo centrą...) 3 0,4% 2 0,3% Mokykla įsteigta/steigiama 75 10,8% Mokykla likviduojama 2 0,3% 9 Kita 58 8,4% 1 Pateikiami procentai nuo viso tyrime dalyvavusių vidurinių mokyklų ir gimnazijų skaičiaus. Pateikiami procentai nuo viso tyrime dalyvavusių pagrindinių ir vidurinių mokyklų skaičiaus. Pateikiami procentai nuo viso tyrime dalyvavusių pradinių ir pagrindinių mokyklų skaičiaus. Kitose skiltyse procentai pateikiami nuo viso tyrime dalyvavusių mokyklų skaičiaus. 15
Kiek mažiau kaip pusė tyrime dalyvavusių mokyklų vadovų teigia, kad mokyklų tinklo pertvarkos procesai jų nepalietė. Didesnė pusė mokyklų vienaip ar kitaip instituciškai pajuto tinklo optimizavimo pasekmes. Mokyklos įvaizdžio kitimas švietimo įstaigų tinklo pertvarkos laikotarpiu. Mokyklų vadovų nuomonė. N respondentų =710 2.2 lentelė Mokyklos tipas Kaip mokyklų pertvarkos laikotarpiu kito Jūsų mokyklos įvaizdis? Mokyklų nežymiai įvaizdis nežymiai skaičius pagerėjo pagerėjo nepakito pablogėjo pablogėjo nežinau, negaliu įvertinti Gimnazija 44 59,1% 27,3% 11,4% 2,3% Vidurinė mokykla 233 39,5% 28,8% 18,9% 7,3% 3,9% 1,7% Pagrindinė mokykla 311 27,0% 23,5% 28,0% 12,9% 7,7% 1,0% Internatinė mokykla 21 42,9% 28,6% 23,8% 4,8% Pradinė mokykla 53 32,1% 30,2% 28,3% 5,7% 3,8% Jaunimo mokykla 11 18,2% 27,3% 18,2% 9,1% 9,1% 18,2% Darželis-mokykla 28 46,4% 17,9% 28,6% 7,1% Suaugusių mokykla 9 44,4% 22,2% 22,2% 11,1% Iš viso: 710 34,8% 25,9% 23,7% 9,0% 4,8% 1,8% Mokyklos situacija optimizuojant švietimo įstaigų tinklą, nesvarbu, ar mokykla reorganizuojama, ar ne, kinta, keičiasi ir mokyklos mokinių, pedagogų, tėvų, kitų rajono gyventojų požiūris į mokyklą. Anketoje mokyklų vadovai išreiškė nuomonę apie mokyklos įvaizdžio kitimą tinklo pertvarkos laikotarpiu. Labiausiai, mokyklų vadovų vertinimu, pagerėjo gimnazijų, mokyklų darželių įvaizdis, labiausiai pablogėjo pagrindinių mokyklų įvaizdis. Tik 13 proc. mokyklų vadovų teigia, kad tinklo pertvarkos metu pablogėjo mokyklos įvaizdis (žr. 2.1 pav.). 9% 5% 24% 36% pagerėjo nežymiai pagerėjo įvaizdis nepakito nežymiai pablogėjo pablogėjo 26% 2.1 pav. Mokyklos įvaizdžio kitimas švietimo įstaigų tinklo pertvarkos laikotarpiu. Mokyklų vadovų nuomonė. N mokyklų =710 16
Tinklo optimizavimo metu didžiausius įvaizdžio pokyčius patiria į pagrindines reorganizuojamos vidurinės mokyklos. 2.2 paveiksle pateikiama pagrindinių mokyklų vadovų nuomonių apie mokyklos įvaizdžio pokyčius pasiskirstymas. 40 N nereorganizuota = 245; N reorganizuota = 68 30 31 30 29 25 20 18 21 19 Procentai 10 0 12 pablogėjo nežymiai pablogėjo įvaizdis nepakito nežymiai pagerėjo pagerėjo 8 4 Nereorganizuota pagrindinė mokykla Reorganizuota pagrindinė mokykla 2.2 pav. Mokyklos įvaizdžio kitimas mokyklų tinklo pertvarkos laikotarpiu nereorganizuotoje pagrindinėje mokykloje ir mokykloje, reorganizuotoje iš vidurinės į pagrindinę. Mokyklų vadovų nuomonė. Net 48 proc. mokyklų, kurios buvo pertvarkytos iš vidurinės į pagrindinę, vadovai teigia, kad įvaizdis pablogėjo. Tuo tarpu reorganizacijos nepatyrusių pagrindinių mokyklų tarpe tokių yra 12 proc., vidurinių mokyklų tarpe 11 proc. Įvaizdžio kitimą mokyklų tinklo pertvarkos laikotarpiu dalis vadovų sieja su mokinių skaičiaus augimu, tačiau ryšys nėra stiprus (koreliacijos koeficientas 0,41). 11 proc. visų apklaustų mokyklų vadovų teigia, kad, nors mokyklos galimybės pritraukti didelį mokinių skaičių sumažėjo, tačiau mokyklos įvaizdis pagerėjo. Mokyklų vadovų buvo klausiama, kaip mokyklų tinklo pertvarka pakeitė mokyklos galimybes pritraukti didesnį skaičių mokinių (žr. 2.3 pav.). 2 priedo 2 lentelės eilutėje iš viso pateikti duomenys rodo klausimo valdumą, t. y., kad mokyklų vadovai, vertindami situaciją, atskyrė demografinę ir organizacinę mokinių skaičiaus kitimo priežastis: mokyklų, kurioms tinklo pertvarka padidino galimybes pritraukti didesnį vaikų skaičių yra maždaug tiek pat, kiek ir tokių, kurioms ši galimybė sumažėjo. 17
80,0% 70,0% 60,0% 75% 67% 57% padidino nepakeitė sumažino 47% 62% 50,0% 43% 40,0% 36% 36% 30,0% 20,0% 10,0% 0,0% 11% Gimnazija Suaugusių mokykla 0% Vidurinė mokykla 22% Darželismokykla 25% Jaunimo mokykla 26% 25% Pagrindinė mokykla Pradinė mokykla 28% 19% Internatinė mokykla 2.3 pav. Kaip mokyklų tinklo pertvarka pakeitė mokyklos galimybes pritraukti didelį mokinių skaičių. Mokyklų vadovų nuomonė. N mokyklų =712 Mokyklų vadovų nuomone, labiausiai mokyklų tinklo pertvarka sumažino pagrindinių mokyklų galimybes pritraukti didesnį mokinių skaičių, o labiausiai padidino gimnazijų ir vidurinių mokyklų. Kontraversiškai situaciją vertina internatinės mokyklos: vienur situacija tiriamuoju klausimu pagerėjo, kitur pablogėjo. 2.4 pav. pateikiama reorganizuotų ir nereorganizuotų pagrindinių mokyklų vadovų nuomonė. Net 74 proc. iš vidurinės į pagrindinę reorganizuotų mokyklų vadovų teigia, kad reorganizacija sumažino mokyklos galimybę pritraukti didesnį mokinių skaičių. 60 50 40 56 N nereorganizuota =245; N reorganizuota =68. 30 31 Procentai 20 10 0 11 7 padidino 17 9 10 sumažino nežymiai sumažino galimybės nepakito nežymiai padidino 18 16 24 Nereorganizuota pagrindinė mokykla Reorganizuota pagrindinė mokykla 2.4 pav. Kaip tinklo pertvarka pakeitė mokyklos galimybes pritraukti didesnį skaičių mokinių nereorganizuotoje pagrindinėje mokykloje ir mokykloje, reorganizuotoje iš vidurinės į pagrindinę. Mokyklų vadovų nuomonė. 18
Siekiant detaliau išsiaiškinti, ką mokyklų vadovai mano apie mokinių skaičiaus kaitos mokykloje priežastis, jiems buvo pateiktas atviras klausimas: Kokie svarbiausi veiksniai, Jūsų nuomone, įtakoją mokyklos dydį, kodėl mokinių skaičius mokykloje didėja/nekinta/mažėja? Vadovų atsakymus galima suskirstyti į keletą kategorijų 4 (2.5 pav.). Demografinė situacija Mokyklų tinklo optimizavimas Ugdymo kokybė Ugdymosi sąlygos Geografinė mokyklos padėtis Konkurencija tarp mokyklų Materialinė mokyklos bazė Mokinių vežiojimas Neatsakė 19% 12% 11% 10% 10% 8% 8% 31% 41% 0% 10% 20% 30% 40% 50% 2.5 pav. Veiksniai, mokyklos vadovų nuomone labiausiai įtakojantys mokinių skaičiaus pokyčius mokykloje. N respondentų =718 Dauguma respondentų mokyklos mokinių skaičiaus mažėjimą aiškina socialiniais - demografiniais pokyčiais jų gyvenamojoje vietovėje. Kaimo vietovėse, gyvenvietėse esančių mokyklų vadovai rašo: Mažėja gimstamumas, Miestelis sensta, nėra pramonės, jokių perspektyvų jaunimui, Jaunimas išvyko į respublikos miestus, Ispaniją, Vokietiją, Angliją. Kaimas sensta ir mažta. Spartėjančius migracijos iš kaimo į miestą ir į užsienio šalis procesus nurodo penktadalis šiai kategorijai priskiriamų vadovų. Socialinius demografinius veiksnius vienodai išskiria tiek kaimo, tiek miesto mokyklų vadovai. Antrasis pagal svarbą veiksnys, vadovų nuomone lemiantis mokinių skaičių mokykloje, yra tinklo pokyčiai ir su jais susiję procesai gimnazijos ir pagrindinės mokyklos klasių persidengimas, neapgalvotas reorganizacijos vyksmas, kaimyninių mokyklų likvidavimas ir reorganizacija, sutartys su kitomis mokyklomis dėl ugdymo tęstinumo. Dėl šių priežasčių vienose mokyklose mokinių skaičius didėja ar išlieka toks pat, kitose mažėja. Vadovai rašo: Pertvarkius mokyklą į pagrindinę, mokinių skaičius sumažėjo., Pertvarkius mokyklą į pagrindinę, mokinių skaičius sumažėjo, nes visuomenė galvoja, kad ji prastesnė, ir veržėsi į vidurinę, kurioje buvo visos klasės nuo 1 iki 12., Šalia esančios dvi mokyklos pertvarkytos į pagrindines, tuo tarpu viena galėjo likti vidurinė, Dalis mokinių išvyksta po aštuonių klasių į 4 Kategorijų dažnių suma nelygi 100 proc., nes vadovai dažnai nurodo keletą mokinių skaičiaus kitimo priežasčių. 19
gimnazijas., Mokinių padaugėjo, nes šalia esanti mokykla tapo pagrindine. Teritorijoje, priklausančioje mūsų mokyklai, sunyko pagrindinė ir pradinė mokyklos, mūsų mokykla tapo traukos centru. Natūralu, kad optimizuojant mokyklų tinklą keičiasi mokinių srautai. Stebimas mokinių srautų persiskirstymas dažniausiai pagrindinės mokyklos, reorganizuotos iš vidurinės į pagrindinę nenaudai. Pagrindiniai veiksniai, įgalinantys mokyklą pritraukti didesnį mokinių skaičių, mokyklos vadovų nuomone, yra ugdymo kokybė stipri materialinė bazė, patrauklių papildomo ugdymo užsiėmimų organizavimas (muzikos mokyklos, meno, sporto mokyklos filialai) bei patogi mokyklos geografinė padėtis. Konkurenciją tarp mokyklų pritraukiant mokinius mini 10 proc. mokyklų vadovų. Respondentai rašo: Gabūs, motyvuoti moksleiviai renkasi mokyklas rajono centre, Pagrindinės mokyklos tipas kenkia mokyklos įvaizdžiui. Tėvai net pirmokus noriau veda į vidurines mokyklas. Pagrindinės mokyklos pasmerktos išnykti, jei toliau nebus tvarkomas mokyklų tinklas, Mokyklos, planuojančios tapti gimnazijomis, stengiasi nemotyvuotus, elgesio ir ugdymo problemų turinčius mokinius grąžinti į mokyklas pagal priskirtą teritoriją, o gabiuosius įvairiais būdais vilioja ir priima. Po aštuonių klasių gabiausi (ir ne tik) išvyksta į gimnaziją, išvykdami jie neretai pasiima su savimi ir jaunesnius broliukus ir sesutes.... Politika, kai teigiama, kad kaimo mokykla blogai paruošia moksleivius, Mokyklos vilioja viena kitos vaikus. Taigi, nemaža respondentų dalis savo pasisakymuose iškelia ne tik ugdymo kokybę, bet ir mokyklos tipą, kaip mokyklų tarpusavio konkurencijos veiksnį. Dažniausia motyvuojama tėvų noru verčiau rinktis vidurinę, kad ir toliau esančią mokyklą, nei gretimą pagrindinę, jei yra galimybė, verčiau rinktis miesto, nei kaimo mokyklą. 8 proc. mokyklų vadovų mano, kad mokinių skaičiui mokykloje įtakos turi vežiojimo organizavimas. Dauguma teigia, kad pagerėjus mokinių vežiojimui, mokinių skaičius padidėjo, tačiau apie 3 proc. sako, kad vežiojimas nėra tinkamai sutvarkytas ir dėl to mokykla kenčia: moksleiviai vežiojami ne į artimiausią mokyklą, mokyklinius autobusus turinčios mokyklos atsiveža ne jiems priklausančius mokinius, rajono centre dirbantys ir kaime gyvenantys tėvai renkasi toliau esančias mokyklas ir patys vežioja vaikus, pagerėjus susisiekimui ir žemesnių klasių mokiniai vyksta į miesto mokyklas. 20
2.2. MOKYTOJŲ PERSONALO PROBLEMOS IR MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKA. MOKYKLŲ VADOVŲ NUOMONĖ Remiantis sociologine grupės samprata, mokyklos mokytojų kolektyvas yra pedagogų organizacinė sistema, kurią jungia mokyklos mokinių ugdymo uždaviniai. Šia prasme galima kalbėti apie mokytojų kolektyvo reakciją į pasikeitusias išorės (mokyklų tinklas) ar vidaus (mokyklos reorganizacija, mokinių skaičiaus mažėjimas) sąlygas. Mokyklos vadovas gali išreikšti apibendrintas grupės daugumos nuostatas, nesvarbu, ar jis joms pritaria ar ne. Vadovų buvo klausiama, Ar dabartinė mokyklos situacija tinklo pertvarkos kontekste tenkina mokytojų kolektyvą? 2.4 lentelė Ar dabartinė mokyklos situacija tinklo pertvarkos kontekste tenkina mokytojų kolektyvą? Mokyklos vadovų nuomonė, N mokyklų =698 Ar, Jūsų vertinimu, dabartinė mokyklos situacija tinklo pertvarkos kontekste tenkina mokytojų kolektyvą? Procentai 1. Mokyklos tipas Mokyklų skaičius visiškai tenkina sunku visiškai netenkina tenkina iš dalies pasakyti netenkina Gimnazija 46 56,5% 30,4% 2,2% 10,9% Vidurinė mokykla 231 39,0% 36,8% 11,7% 10,4% 2,2% Pagrindinė mokykla 303 28,1% 38,3% 11,6% 18,8% 3,3% Internatinė mokykla 20 5,0% 55,0% 15,0% 25,0% Pradinė mokykla 53 54,7% 11,3% 17,0% 15,1% 1,9% Jaunimo mokykla 10 30,0% 50,0% 20,0% Darželis-mokykla 26 50,0% 26,9% 7,7% 11,5% 3,8% Suaugusių mokykla 9 55,6% 33,3% 11,1% Iš viso: 698 36,1% 35,4% 11,5% 14,6% 2,4% procentai skaičiuojami nuo atitinkamo tipo mokyklų skaičiaus. Labiausiai mokyklos situacija pertvarkant mokyklų tinklą, mokyklų vadovų teigimu, yra nepatenkinti pagrindinių ir internatinių mokyklų mokytojai, labiausiai patenkinti gimnazijų ir suaugusiųjų mokyklų mokytojai. Mokyklos situacijos vertinimas nepriklauso nuo vietovės, kurioje yra mokykla, tipo: statistiškai reikšmingo skirtumo tarp kaimo ir miesto mokyklų nėra. Pedagogų skaičius mokykloje neatsiejamas nuo mokinių skaičiaus. Mokytojų pasitenkinimas mokyklos situacija tinklo pertvarkos kontekste daugiau siejamas ne su realiu mokinių skaičiaus mažėjimu (rho 5 = 0,20), bet su mokyklų tinklo pertvarkos pasėkoje besikeičiančiomis mokyklos galimybėmis pritraukti didesnį mokinių skaičių (rho = 0,40), bei kintančiu mokyklos įvaizdžiu (rho = 0,37). Įdomu, kad pasitenkinimas mokyklos situacija tinklo pertvarkos kontekste visiškai nepriklauso nuo to, kaip keitėsi mokytojų skaičius mokykloje: padidėjo ar sumažėjo. 5 Primename, kad rho žymime Spearman o ranginės koreliacijos koeficientą. 21
Tyrimu atskleista, kad optimizuojant tinklą, mažėjant/didėjant mokinių skaičiui, mokyklose vyksta pokyčiai, įtakojantys tokį mokytojo karjeros elementą, kaip pasitenkinimas mokyklos situacija. Mokyklų, kuriose vykdomų programų skaičius mažėja, mokytojai yra mažiau patenkinti mokyklos situacija, nei mokyklų, kuriose vykdomų programų skaičius didėja (žr. 2.6 pav.). 45% 40% 35% 30% 25% 20% 15% 10% 5% 0% visiškai tenkina 27% 41% tenkina iš dalies 40% 35% sunku pasakyti 6% 12% netenkina 25% 10% visiškai netenkina Mažėja vykdomų programų skaičius Didėja vykdomų programų skaičius 3% 1% 2.6 pav. Mokytojų kolektyvo pasitenkinimas mokyklos situacija ir mokykloje vykdomų programų skaičiaus kitimas N mokyklų =380 Stebimi ryškūs skirtumai yra tarp mokyklų, kurios buvo reorganizuotos ir kurios reorganizacijos nepatyrė (žr. 2.3 pav.). Labiausiai, anot mokyklų vadovų, situacija yra nepatenkinti vidurinių mokyklų, reorganizuotų į pagrindines mokyklas, pedagogai, geriausiai mokyklos situaciją vertina vidurinių mokyklų, kurios reorganizuotos į gimnazijas mokytojai. Taigi, negalima vienareikšmiškai teigti, kad mokyklų tinklo optimizavimas pablogina ar pagerina mokyklos situaciją mokytojų karjeros galimybių prasme, tačiau apie 40 proc. pagrindinių mokyklų, kurios buvo reorganizuotos iš vidurinių, pedagogų kolektyvo netenkina esama situacija, kai tuo tarpu nereorganizuotai pagrindinių mokyklų tarpe tokių yra 19 proc., tarp vidurinių mokyklų - 12 proc. 70 Procentai 60 50 40 30 20 Pagrindinė mokykla Vidurinė mokykla tampa pagrindine Vidurinė mokykla tampa gimnazija Vidurinė mokykla 10 0 visiškai tenkina tenkina iš dalies sunku pasakyti netenkina visiškai netenkina N vidurinių =236; N pagrindinių =246; N pagrindinė reorganizuota =67; N gimnazija reorganizuota = 23 2.7 pav. Mokytojų kolektyvo pasitenkinimas mokyklos situacija ir mokyklos reorganizacija 22
Mokyklų vadovų buvo klausiama, kokios yra svarbiausios mokytojų personalo problemos, kurias sukėlė mokyklų pertvarka, mokinių skaičiaus mokykloje didėjimas/mažėjimas. Į šį atvirą klausimą atsakė 71 proc. tyrime dalyvavusių mokyklų vadovų. 24 proc. iš jų teigia, kad problemų nebuvo, kiti vardija įvairias problemas. Mokyklų vadovų teiginiai buvo kategorizuoti, skaičiuotas kiekvienos kategorijos dažnis. Pateiksime svarbiausias mokytojų karjeros trikdžių, kuriuos sukėlė tinklo pertvarka, kategorijas eilės tvarka: mokytojų krūvio mažėjimas, darbas ne visu etatu, kas lemia mokytojų atlyginimo dydį; pažeistas mokytojų psichologinis emocinis saugumas; mokytojų važinėjimas ir darbas keliose mokyklose, darbas nepagrindinėse pareigose; problemos, kylančios mažoms mokykloms dėl nepakankamų mokymo specialistų krūvių; kvalifikuotų mokytojų perėjimas į prestižines mokyklas; kvalifikuotų mokytojų trūkumas, nekvalifikuotų pedagogų iš kitų mokyklų atėjimas; mokytojų kolektyvo susiskaldymas ir psichologinė įtampa, atsiradusi sujungus dvi mokyklas; mokytojų darbo sąlygų kaita sujungus klases, klasėse išaugus mokinių skaičiui. Taigi, vadovai į pirmą vietą iškelia mokytojų materialinius, fizinius, saugumo poreikius, užtikrinančius sėkmingą mokytojo profesinės karjeros raidą, saviraiškos, savirealizacijos poreikiai, kuriuos riboja (ar sudaro galimybes) mokyklų tinklo pertvarka, pristatomi antrame plane. Dalies pagrindinės mokyklos vadovų ir kai kurių gimnazijų vadovų užrašytuose teiginiuose ryški nuostata, kad pagrindinės mokyklos mokytojas karjeros prasme yra žemiau, nei vidurinėje mokykloje, gimnazijoje dirbantis pedagogas. Pavyzdžiui, mokyklų vadovai rašo: Pertvarkius mokyklą iš vidurinės į pagrindinę, išėjo 3 mokytojai - fizikos, lietuvių k. ir kūno kultūros. Padidėjo važinėjančių pedagogų kaita. Sumažėjo pagrindinių mokyklų atsakomybė už ugdymo rezultatus[gimnazijos vadovo nuomonė] ir pan. 2.3 MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJOS KAITA SAVIVALDYBĖSE Vienas iš svarbiausių formalių mokytojo karjeros rodiklių yra jo turima kvalifikacinė kategorija. Šioje ataskaitos dalyje pristatome 2004 m. savivaldybių sąvadų duomenimis pagrįstą mokytojų kvalifikacijos šalies rajonuose ir miestuose analizę, išskiriant mokyklų kategorijas, bei mokyklų vadovų apklausos duomenimis pagrįstą mokytojų kvalifikacijos kaitos nuo 2000/2001 m. m. iki 2003/2004 m. m. reorganizuotose ir nereorganizuotose mokyklose analizę. Rodiklis, geriausiai atspindintis rajono/miesto mokyklų mokytojų kvalifikaciją, yra aukštos kvalifikacijos (turinčių 23
metodininko, eksperto kvalifikacinę kategoriją) mokytojų dalis skaičiuojant nuo viso mokytojų skaičiaus. 21 25 37 17 27 16 12 18 15 20 19 12 20 14 14 27 15 21 8 14 13 13 32 12 10 12 21 Skaičius kvadratėlyje parodo procentą pedagogų, turinčių metodininkų ir ekspertų kvalifikacinę kategoriją 18 18 16 21 29 20 13 24 23 19 13 16 26 17 26 19 20 13 14 31 19 8 -Miestas - Rajonas 17 20 14 25 13 13 3 - Miestelio sav. 21 2.8 pav. Savivaldybių pasiskirstymas pagal aukštos kvalifikacijos mokytojų (metodininkų ir ekspertų) skaičių. Skaičiuota pagal 2004 m. savivaldybių švietimo padalinių veiklos sąvado duomenis. Skirtingose savivaldybėse aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis yra labai nevienoda. Ji svyruoja nuo mažiau kaip 10 proc. Šalčininkų, Pagėgių, Kelmės, Kazlų Rūdos, Vilniaus raj. savivaldybėse iki daugiau kaip 35 proc. Palangos m., Panevėžio m., Birštono savivaldybėse. (žr. 2.8 pav.). Galima pastebėti, kad mokytojų kvalifikacija (kvalifikacinės kategorijos) priklauso nuo teritorijos, kurioje yra mokykla. Pavyzdžiui, Panevėžio mieste mokytojų ekspertų ir metodininkų yra 32 proc., Šiaulių mieste 27 proc., o Vilniaus mieste tik 20 proc. Tiesa, Vilniaus mieste didesnis procentas mokytojų turi eksperto kvalifikacinę kategoriją. Skirtinga situacija ir rajonuose. Pvz., Švenčionių rajone metodininko ir eksperto kvalifikaciją turi 26 proc. mokytojų, tuo tarpu Kelmės rajone 10 proc., Vilniaus rajone 13 proc. mokytojų. 2.9 pav. yra pateikiamas savivaldybių pasiskirstymas pagal aukštos kvalifikacijos mokytojų dalį. Požymio sklaida yra didelė. Galima daryti prielaidą, kad savivaldybė, kurioje yra mokykla, yra svarbus veiksnys mokytojo karjerai: tos pačios kvalifikacijos mokytojai skirtingose savivaldybėse turi skirtingas galimybes įgyti kvalifikacinę kategoriją. Tyrimo rezultatai leidžia kelti hipotezę, kad kvalifikacinės kategorijos suteikimui skirtingose savivaldybėse yra taikomi nevienodi kriterijai, 24