DALELYTĖS NET FUNKCIJOS IR VARTOSENA DABARTINĖJE RAŠYTINĖJE LIETUVIŲ KALBOJE DANGUOLĖ VALANČĖ Vytauto Didžiojo universitetas D D ISSN (spaus

Panašūs dokumentai
LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS MOKYKLINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA

Slide 1

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis _suredaguotas_

DATA: TURINYS ĮVADAS 5 Teksto skaitymo būdai 5 LIETUVIŲ KALBA UŽRAŠAI I SKYRIUS. KALBA KAIP SOCIALINIS KULTŪRINIS REIŠKINYS 8 1. Vaizdinės ir tekstinė

LIETUVIŲ KALBA

TURINYS Janina Degutytė. Mūsų motinų kalba 8 Pratarmė 9 Testas 11 Testo atsakymai 12 I dalis. Skaitykime ir mokykimės kurti tekstus 13 Kas yra tekstas

Microsoft Word - Programa.doc

Microsoft Word - Lt.Krč.Pupp.Test'09.doc

Pavyzdys Praktinė gramatika Lietuvių kalbos modulis klasei Pamokų skaičius: 1 pamoka per savaitę (11 klasėje iš viso 35 pamokos, 12 klasėje iš v

VADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) Vertinimo kriterijai 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA

2014 m. lapkritis Nr. 3 Leidžia: Jaunųjų žurnalistų būrelis Adresas: Panevėžio g.53, Pumpėnai El.versija: pumpenu.pasvalys.lm.lt El.paštas:

PowerPoint Presentation

Skyrybos leid

Urbutis, Vincas Žodžių darybos teorija Turinys Pratarmė antrajam leidimui 5 Pratarmė 6 Literatūros sutrumpinimai 8 I. Diachroninė ir sinchroninė žodži

BZN Start straipsnis

9 Daugybė žingsnių aidi pirmo ir antro aukšto koridoriuose, trinksi varstomos durys, koridoriaus gale garsiai groja muzika. Be perstojo skamba telefon

PATVIRTINTA Elektrėnų pradinės mokyklos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKI

BZN Start straipsnis

IŠVADOS MODIFIKAVIMAS

Teismo praktikos rinkinys TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS 2018 m. spalio 4 d. * Direktyva 2007/64/EB Mokėjimo paslaugos vidaus rinkoj

Banko_paslaugu_internetu_teikimo_salygos_

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa

Lietuvių kalbos teksto suvokimo testai 4 klasei pagal Standartizuotą lietuvių kalbos programą

Klausymas Pamoka 38 Sritis ir tikslai: Suvokia visus žinomus žodžius ir frazes, šnekant nepažįstamiems kalbėtojams. Veikla 36 savaitę tikrinote, kaip

II-a klasė

Titel der Präsentation

SD_wp2_Guide for teachers_lt_final

1 SKYRIUS Kai geros išdaigos baigiasi blogai. Iš tiesų labai labai blogai Frensis Fišas buvo labai SUSIJAUDINĘS. Galima net sakyti, NEPAPRASTAI SU SI

Nr gegužė Šiame numeryje: 2 p. Kas yra negalia? 4 p. Diskriminacija dėl sąsajos Šiame leidinyje tęsiame 9-ajame numeryje pradėtą temą kas yra

Doc. dr. Irena SMETONIENĖ KALBŲ MOKYMAS UGDYMO SISTEMOJE: NUO IKIMOKYKLINIO UGDYMO IKI UNIVERSITETINIO LAVINIMO (Pranešimo, skaityto 6-ojoje Lietuvos

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į

PowerPoint Presentation

Microsoft Word - Kontrabandos tyrimo apzvalga 2010+gk.doc

I. Bendrosios nuostatos 1. Ugdymo srities paskirtis 1.1. Kalbinis ugdymas svarbi bendrojo ugdymo dalis. Kalbinių gebėjimų ugdymas sudaro prielaidas mo

CPO veiklos rezultatų ir finansinės naudos VALSTYBEI vertinimo ATASKAITA

edupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl

KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m.

Microsoft Word - LE_Sutarties su NEPRIKLAUSOMU ST nariu salygos

PowerPoint Presentation

PRIEINAMAS TURIZMAS-TURIZMAS VISIEMS UNIVERSALUS DIZAINAS: TEORIJA IR PRAKTIKA

ETNINĖ KULTŪRA -INTEGRALI UGDYMO PROCESO DALIS

PATVIRTINTA Lietuvos banko valdybos 2015 m. sausio 29 d. nutarimu Nr (Lietuvos banko valdybos 2018 m. spalio 30 d. nutarimo Nr redakcij

(Microsoft Word - Versta i\360 angli\360ko vertimo i\360 dan\370 k.docx)

G L v SEB bankas nuasmeninta

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras steigėjams, vadovybei Nuomonė Mes atlikome VŠĮ Vilniaus Žirmūnų darb

8 klasė Istorijos standartizuotas testas

Lietuvių gimtoji kalba ° 2010 m

Vilniaus Universiteto Žygeivių Klubas

PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURAS Savivaldybės biudžetinė įstaiga, Respublikos 68, LT Panevėžys, tel.(8 45) , el.

Skaidrė 1

5 Vietoj įžangos... Labas, aš Tadas. Turbūt mane atsimenate. Einu į antrą klasę ir turiu jaunesnį brolį Gabrielių, kuris iki šiol neištaria žodžio ter

VIDURINIO UGDYMAS Vidurinis ugdymas neprivalomas, trunka dvejus metus (11 ir 12 vidurinės mokyklos ar gimnazijų III IV klasės). Mokiniai mokosi pagal

Santuokos apeigynas

Kritinio mąstymo užduotys Pažadėtoji žemė: Dievo Karalystė 1. Užduotis. Moralinės problemos kėlimas remiantis Šventuoju Raštu Perskaityk Senojo Testam

2009 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 637/2009, nustatantis įgyvendinimo taisykles dėl žemės ūkio augalų ir daržovių veislių pavadinimų

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R

ŠEŠTADIENIS, VASARIO 1 VAJE! Mane ištiko baisiausias gyvenime ĮSIMYLĖJIMO priepuolis! Šįryt pilve man taip plazdėjo drugeliai, kad iš tikrųjų pradėjo

ŠV. AUGUSTINO MALDA ŠVENTAJAI DVASIAI Alsuok many, Šventoji Dvasia, kad aš mąstyčiau, kas šventa. Uždek mane, Šventoji Dvasia, kad aš daryčiau, kas š

VLKK

LSI_zodziu_daryba_2014

Etninės kultūros olimpiada

Microsoft Word - Ak noretum grizti v04.docx

Microsoft Word - Saules vartai v04.docx

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius

LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS SPRENDIMAS DĖL GALIMOS DISKRIMINACIJOS AMŽIAUS PAGRINDU UŽDARAJAI AKCINEI BENDROVEI SLAPTO PIRKĖJO

Microsoft Word - Hiperaktyvus vaikai

Verslui skirta Facebook paskyra pilna sudėtingų terminų bei funkcijų Facebook Pixel, conversion rate ir taip toliau. Tačiau darbas su klientais social

LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-840 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. gruodžio 21 d. Nr. XIII-961 Vilnius 1 straipsni

VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450)

Archivum Lithuanicum 17, 2015 ISSN X, p Giedrius Subačius University of Illinois at Chicago In memoriam: Vincas Urbutis ( ) P

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Lietuvos krikščioniškojo jaunimo blaivybės sąjunga „Žingsnis“ Kas ta „Sniego gniūžtė“?

BRIAN TRACY

Foresta

LYGIŲ GALIMYBIŲ KONTROLIERIUS PAŽYMA DĖL MIŠKO DARBŲ SĄUGOS TAISYKLIŲ DT 1-96 GALIMO PRIEŠTARAVIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS MOTERŲ IR VYRŲ LYGIŲ GALIMYBIŲ

Šiame skyriuje išmoksite Kaip pasisveikinti Labas! Labas rytas! Laba diena! Labas vakaras! Labas! Sveikas! Sveika! Sveiki! Kaip atsisveikinti Viso ger

Microsoft Word - ŽT 2015 reglamentasFINAL

PowerPoint Presentation

AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visu

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS BIURO M

PATVIRTINTA

Neasmenuojamų veiksmažodžio formų kartojimas Pamokos uždavinys: Analizuodami skaidres, atlikdami uţduotis individualiai ir grupėmis pakartosite dalyvi

Microsoft Word - IKIMOKYKLINČ IR PRIEŀMOKYKLINČ PEDAGOGIKA.docx

PowerPoint Presentation

Pensijų sistemos reforma PRIVATUMO POLITIKA Šios privatumo politikos tikslas. Ši privatumo politika ( Privatumo politika ) nustato asmens duomenų tvar

Vidaus audito ataskaita 2016 m m. lapkričio-gruodžio mėnesiais mokykloje buvo atliktas pasirinktos srities tyrimas (Platusis auditas). Vidaus au

Apklausa "Gimnazistų mityba pamokų metu“

DĖL APLINKOS IR SVEIKATOS MOKSLO KOMITETO ĮSTEIGIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie

MOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamen

ECVET žinomumo Lietuvoje tyrimų rezultatų apžvalga Europos profesinio mokymo kreditų sistema (angl. The European Credit system for Vocational Educatio

PowerPoint Presentation

Šioje apžvalgoje nagrinėjami konsoliduoti 34 1 bendrovių, kurių vertybiniais popieriais leista prekiauti reguliuojamose rinkose, išskyrus komercinius

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Pra

VILNIAUS R. PABERŽĖS ŠV. STANISLAVO KOSTKOS GIMNAZIJOS 2, 4, 6 IR 8 KLASĖS MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO PANAUDOJANT DIAGNOSTINIUS IR STANDARTI

Transkriptas:

DALELYTĖS NET FUNKCIJOS IR VARTOSENA DABARTINĖJE RAŠYTINĖJE LIETUVIŲ KALBOJE Vytauto Didžiojo universitetas D D ISSN 1392-0588 (spausdintas) ISSN 2335-8769 (internetinis) 2015. 64 SANTRAUKA. Per pastaruosius penkis dešimtmečius dalelytė net minima tarp dviejų semantinių grupių išskiriamųjų bei stiprinamųjų dalelyčių, tačiau kokias funkcijas dabartinėje lietuvių kalboje ji atlieka, niekada nebuvo detaliau tirta. Visgi atsižvelgiant į gausius vokiečių, anglų ir kitų kalbų dalelyčių tyrimus galima teigti, jog lietuviškosios yra nepelnytai užmirštos, tuo labiau kad lietuvių kalboje jų tikrai gausu. Dabartinės rašytinės lietuvių kalbos tekstyne, kurį sudaro 1 milijonas žodžių, rasta 1217 net pavyzdžių. Jų analizė parodė, kad ši dalelytė gali kur kas daugiau: ji ne tik šliejasi prie prasminio žodžio pabrėždama ar išskirdama jo reikšmę, bet ir kuria giluminius teksto saitus tarp pirmesnio bei paskesnio sakinio tada, kai užima pradinę poziciją, tačiau ir sakinio viduryje jai būdinga diskurso žymiklio funkcija, t. y. logiškai pagrįsti būtent tokį sakinių išdėstymą. Taip pat buvo nustatyta, kad dalelytė net dažniausiai eina prieš veiksmažodį, neretai neigiamąjį, kurio reikšmę ji dar labiau paryškina, o sakiniui suteikia papildomų semantinių atspalvių, tokių kaip nustebimas, netikėtumas ir pan. Kartais kalboje ši dalelytė gali atlikti semantinio kirčio vaidmenį, ypač kai svarbu akcentuoti tik tą žodį, sakinio dalį ar atskirą sakinį, prie kurio ji šliejasi. Palyginti su kitomis stiprinamosiomis pabrėžiamosiomis dalelytėmis, ji retai sudaro samplaikines dalelytes, vienas dažniausių jos junginių yra net ir, kuris pasižymi savita reikšme. RAKTAŽODŽIAI: pabrėžiamoji dalelytė, išskiriamoji dalelytė, stiprinamoji dalelytė, net, Dabartinės rašytinės lietuvių kalbos tekstynas, diskurso žymiklis, semantinis kirtis, semantiniai atspalviai. ĮVADAS Dar 1922 m. Lietuvių kalbos gramatikoje Jonas Jablonskis pastebėjo, kad prieveiksmis net veikiau vadintinas pažymimąja ir išskiriamąja dalelyte (1957: 335). Tačiau turėjo prabėgti dar keli dešimtmečiai, kol net buvo įrašyta į dalelyčių, naujos žodžių klasės, būrį, nurodant, kad ji pasakytą tikrovės reiškinį <...> išskiria, patikslina (Labutis 1962: 361 362). Aštunto dešimtmečio pradžioje parengtoje akademinėje Lietuvių kalbos gramatikoje (1971; toliau LKG) dalelytė net įrašyta į išskiriamųjų skyrių (1971: 551), nors pažymima, kad ji gali ypatingai ką 79

80 nors pabrėžti, pvz.: Ilgainiui išdygo namai, net ištisi kaimai. CvR II 31. Taip pat pastebima, kad net gali perteikti kalbančiojo nuostabą, kuri perduodama čia pat ar anksčiau pasakytiems dalykams (1971: 551). Ši dalelytės reikšmė grindžiama loginiu pagrindu, nors vėliau pažymima, jog kai kada net gali reikšti ir emocinį pabrėžimą, tačiau tai laikoma jau kitu semantiniu atspalviu ekspresiniu, arba stiprinamuoju (1971: 568). Akademinėje gramatikoje vis dėlto labiau akcentuojama išskiriamoji net reikšmė, kuri teiliustruojama pavyzdžiu: Nepatenkinti net riestainiais, ėjo vaikai su motina tylėdami. KrėvRg 66 (1971: 570). Tikslinamoji dalelytės net funkcija čia neminima. Bet vėliau devinto dešimtmečio viduryje pasirodžiusioje lietuvių kalbos gramatikoje rusų kalba (1985: 359, 361) net yra įvardyta tarp išskiriamųjų ir ekspresinių stiprinamųjų. Taip pat dešimto dešimtmečio viduryje parengtoje naujoje Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje (1996: 434, 436; toliau DLKG) net įtraukta į du reikšminius dalelyčių skyrius: į išskiriamųjų ir stiprinamųjų. Nors šios gramatikos koncepcija grindžiama dinaminės sinchronijos principu, dalelyčių skyriuje dabartinę jų vartoseną iliustruoja vienas kitas pavyzdys iš naujesnių grožinės literatūros kūrinių, o net aprašyta visai taip pat kaip akademinėje LKG (1971), tik čia mažiau akcentuojama jos pabrėžimoji funkcija. Anglų kalba parengtoje lietuvių kalbos gramatikoje (1997: 398, 402) net įtraukta į du reikšminius skyrius: tikslinamųjų ir ribojamųjų (angl. specifying and limiting) bei stiprinamųjų pabrėžiamųjų (angl. intensifying-emphatic), o jos vartosena iliustruojama tokiais pavyzdžiais: Net jis atėjo / Even he turned up. (1997: 398) ir Jis net pravirko. / He even burst into tears. (1997: 402). Beveik tuo pat metu išleistoje Funkcinėje lietuvių kalbos gramatikoje (Valeckienė 1998: 190) net paminėta tarp išskiriamųjų dalelyčių, tačiau jos vartosenos pavyzdžių nepateikiama. Kiek vėliau parengtame lietuvių kalbos morfologijai skirtame darbe (Paulauskienė 2006: 178) net įrašyta į du reikšminius skyrius pabrėžiamųjų stiprinamųjų ir išskiriamųjų, bet jos vartosenos pavyzdžių nepateikta. Jau penkis dešimtmečius lietuvių kalbiniuose darbuose net įvardijama dalelyte, galinčia suteikti išskyrimo, sustiprinimo ar pabrėžimo atspalvių žodžiui, kartais ir sakiniui, tačiau į jos funkcijas kalboje nebuvo atkreipiamas dėmesys, nors šios dalelytės vaidmuo neapsiriboja vien semantiniais atspalviais. Toks požiūris į net nėra išskirtinis, mat iki šiol rengtuose kalbiniuose darbuose dalelytės aprašomos tik bendrai pagal reikšminius skyrius, nedetalizuojamos kiekvienos jų specifinės ypatybės ir vartosena. Dalelytė net, priešingai nei ir ar tik, nekelia painiavos, nes ji nėra heterosemiška, dabartinėje lietuvių kalboje ji jau nebevartojama jungtuku (plg. LKŽ e, Pajėdienė 2010: 265, Ambrazas 2006: 453). Tad dabartinės lietuvių kalbos žodynuose nuo antrojo leidimo (1972 2 : 427) iki naujausiojo (2011 6e ) net aprašoma kaip dalelytė

DALELYTĖS NET FUNKCIJOS IR VARTOSENA DABARTINĖJE RAŠYTINĖJE LIETUVIŲ KALBOJE sustiprinimui, pabrėžimui, apribojimui žymėti ir pateikiami tie patys, kaip ir ankstesniuose žodynuose (DLKŽ 1972, LKŽ), pavyzdžiai, iliustruojantys jos vartojimą: Taip sprogo, net langai išbyrėjo. Jie buvo net ne kaimynai. Kai duoda, tai net skamba. Tačiau reikia pažymėti, kad dalelytė net kalboje vartojama dažnai, tai patvirtina ir dažninis rašytinės lietuvių kalbos žodynas (Utka 2009), ji tarp 85 čia nurodytų lietuvių kalbos dalelyčių randama aukštai po ir bei ne. Taigi žodynuose dalelytė net aprašoma kaip žodis, kurio esmę sudaro sustiprinimo, pabrėžimo, apribojimo raiška, gramatikose net dažniausiai minima kaip dviejų semantinių skyrių dalelytė, tačiau iki šiol nebuvo nagrinėta jos pozicija ir funkcijos sakinyje, taip pat net vartosenos ypatumai dabartinėje kalboje. 1. DALELYTĖ NET DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS TEKSTYNE Apie dalelytės net funkcijas rašytinėje lietuvių kalboje žinoma nedaug: apsiribojama vien semantiniais atspalviais, kuriuos ji prepoziciškai eidama suteikia prasminiams žodžiams. Šio tyrimo tikslas išrinkti net pavyzdžius ir juos detaliai aprašyti, kurioje sakinio pozicijoje ji randama, kaip funkcionuoja tarp kitų nesavarankiškų žodžių (dažniausiai po jungtukų ar jungiamųjų žodžių), ar sudaro dalelyčių samplaikas, kokius prasminius žodžius ji linkusi sustiprinti. Tai nustatyti yra svarbu, nes dalelytės net vartosena nėkart plačiau nebuvo aprašyta: nei galimos jos pozicijos, nuo kurių tiesiogiai priklauso net vaidmuo sakinyje ar tekste, nei jos atliekama semantinio kirčio funkcija, kuri paneigia teiginį, jog dalelytės struktūriškai yra laisvos sakinyje, nei jos sudaromi junginiai su kitais nekaitomais žodžiais. Atliktas tyrimas turėtų parodyti daugiau dalelytės net vartojimo galimybių nei dabartinės lietuvių kalbos gramatikose aprašyta. Dar reikėtų pridurti, kad dalelytės, kaip itin dažnai vartojami kalboje žodžiai, užsienio šalių kalbininkų (ypač vokiečių) jau ne vieną dešimtmetį įvairiais aspektais tiriamos, ieškoma jų atitikmenų skirtingose kalbose, nagrinėjamos jų funkcijos komunikacijos ir teksto kūrimo procesuose. Jos visada minimos tarp diskurso žymiklių, kuriems tenka itin svarbus vaidmuo kuriant komunikacinius ryšius tarp sakinių ir perduodant kontekstinę informaciją, kuri žinoma komunikacinio akto dalyviams. Viename naujausių darbų (Degant, Cornillie, Pietrandrea 2013: 4 6) rašoma apie diskurso žymiklių kategoriją, jos požymius ir ribas, kurias ne visada lengva nubrėžti tarp jų ir modalinių dalelyčių. Tekstyne rasti 1217 net pavartojimo atvejų: iš jų pirmuoju sakinio žodžiu ėjo 120 kartus, po įvairių įterpinių sakinio (sudėtinio ar vientisinio) pradžioje 18, įspraudų pradžioje 11, taip pat sudėtinio bejungtukio sakinio pradžioje 62, sudėtinio sujungiamojo sakinio pradžioje 22, sudėtinio prijungiamojo sakinio 81

pradžioje 79, visi jie sudarė ketvirtadalį pavyzdžių, bet dažniausiai net vartojama sakinio viduryje 905 (žr. 1 lentelę). Tais atvejais, kai net nėra sakinio pradžioje, ji daug labiau yra susijusi su prasminiu žodžiu, prieš kurį eina, tad dalelytė keičia jo leksinį svorį, t. y. prasminis žodis labiau akcentuojamas. Kaip ir minima lietuvių kalbos gramatikose, ši dalelytė sakinyje vartojama siekiant ką nors pabrėžti, išskirti, bet nėra priduriama ši funkcija jai itin būdinga sakinio viduryje. Atlikta pavyzdžių analizė atskleidė, kad net gramatinės funkcijos tiesiogiai priklauso nuo jos padėties sakinyje. Toliau kiekviena jos pozicija bus nagrinėjama atskirai. 1 lentelė. Net pozicijos sakinyje Net pozicija sakinyje Kartu su samplaika net ir (pavartojimų atvejų skaičius) Sakinys pradedamas dalelyte net 120 Po įterpinių sakinio (sudėtinio ar vientisinio) pradžioje Įspraudų pradžioje po skliaustelių 11 Sudėtinio bejungtukio sakinio pradžioje 62 Sudėtinio sujungiamojo sakinio pradžioje po jungtuko 22 Sudėtinio prijungiamojo sakinio pradžioje po jungtuko 51 Sudėtiniame prijungiamajame sakinyje prieš jungtuką 28 Sakinio (sudėtinio ar vientisinio) viduryje 9 545 Susumuoti net pozicijų duomenys 303 (~25 proc.) prieš dalyvines ir pusdalyvines aplinkybes, tikslinamuosius žodžius ir prieš pažyminius po pažymimojo žodžio 84 914 (~75 proc.) po ar, arba, ir, gal, kartais 269 po įterpinio 9 įspraudo viduryje Iš viso 1217 1217 7 2. NET SAKINIO PRADŽIOJE 82 Tokie atvejai sudaro beveik 10 proc. vartosenos pavyzdžių (120), tarp jų 23 net samplaikos su ir. Kokias funkcijas ši dalelytė gali atlikti, kai ji eina pirmuoju

DALELYTĖS NET FUNKCIJOS IR VARTOSENA DABARTINĖJE RAŠYTINĖJE LIETUVIŲ KALBOJE sakinio žodžiu? Pirmiausia, tyrimas atskleidė, kad tokia dalelytės net pozicija nėra laisvai pasirenkama, ją sąlygoja kiek anksčiau pasakyta informacija. Sakinio pradžioje net gali būti pavartota, kai prieš ją einančiame (-iuose) sakinyje (-iuose) buvo kalbama apie tai, ką dalelytė net išskiria ar akcentuoja. Viename pavyzdyje buvo aprašytas visas žmogaus psichologijos procesas, kurio aukščiausią pakopą pabrėžė dalelytė net, pvz.: (1) Patį svarbiausią Franklio ir jo logoterapijos postulatą jau minėjau: žmogaus gyvenimas turi besąlygišką prasmę, bet kokiomis aplinkybėmis žmogaus gyvenimas yra prasmingas. (2) Tačiau daugelis gyvenimo aplinkybių tampa kliūtimi šio svarbaus postulato supratimui, o kartais ir savo prasmės troškimo realizavimui. (3) Franklis yra įvardijęs keletą bendrakultūrinių dalykų, kurie yra didelė kliūtis žmogui suvokti savo gyvenimo prasmę. (4) Visų pirma, viena iš tokių svarbių priežasčių jis manė esant mūsų civilizacijos pasiekimus, ypač industrinius, pramonės pasiekimus, kai žmogus tampa lyg ir priedu prie daiktų, varžteliu industriniame pasaulyje, praranda arba nemato savo unikalios vertės, tada nustoja matyti ir savo prasmę. (5) Kitą beprasmiškumo šaltinį Franklis matė žmogaus susvetimėjime su savo aplinka, ypač atotrūkyje nuo gamtos pasaulio. (6) Dar kitas svarbus dalykas, Frankio nuomone žmogaus atitrūkimas nuo savo šaknų, t. y. nuo savo krašto, šalies, pagaliau nuo savo šeimos tradicijų, žmogus pasijunta lengvai blaškomas šiame gyvenime, neturintis į ką atsiremti, taigi neturintis galimybės pamatyti gyvenimo prasmę. (7) Pagaliau yra tokie globaliniai dalykai, kurie, mano supratimu, turi įtakos, kad šiais laikais mes vis daugiau susiduriame su sutrikimais, jei ne su sutrikimais, tai su sunkiais klausimais, su kuriais žmogus negali susidoroti, į kuriuos negali atsakyti, ir kurių mes negalime įvardyti kokiais nors klinikiniais terminais. (8) Net neurozės pavadinimas čia labai sąlyginis žmonės susiduria su vienatvės, susvetimėjimo problemomis, su kaltės jausmo problema, pagaliau su gyvenimo beprasmybės jausmu. (9) Na, ir kaip išeitį Franklis siūlo: egzistuoja bendra prasmė, viso pasaulio prasmė, tačiau žmogui suvokti visą bendrą prasmę labai keblu ir sunku. 1 pav. Sakinių schema, rodyklėmis parodanti, kaip kuriama koherencija 1 paveiksle pateikta cituotos pastraipos schema, kur matyti, kaip iš sakinių nuosekliai ir palaipsniui kuriamas pasakymo centras, esantis 8-ame sakinyje ir pažymėtas dalelyte net. Kad ankstesni sakiniai būtų susieti į vientisą logišką minčių dėstymą, čia net tiesiog būtina: nuo pirmųjų sakinių (1, 2, 3) pakopa po pakopos (4 7 sakiniai) rutuliojama aukščiausio pastraipos taško link. Tad 8-as sakinys pradedamas dalelyte net, kuri ne tik pabrėžia neurozę, neurozės pavadinimą, bet 83

ir sujungia į logišką grandinę ankstesnius sakinius. Tokia net pozicija parodo jos, kaip diskurso žymiklio, funkciją, kada sklandžiai susiejami aštuoni sakiniai, kai kiek vienas turi savo jungiamuosius elementus, kurie nuosekliai papildo dėstymą. Tačiau nebūtinai ankstesni sakiniai turi būti tarsi sugraduoti, gali būti ir kitaip pastraipoje kuriama koherencija, pvz.: (1) Vežimas be lingių kratė kaip valstietė žirnius rėtyje. (2) Kai po kuriuo nors ratu pasitaikydavo akmuo, Ana Regina kaskart mėšlungiškai įsitverdavo rungo, kad neužvirstų ant Grytos, neatsitrenktų į smailius Pimės kelius arba neįsibrėžtų į šiurkštų vežimo šoną. (3) Pievose kvepėjo šienas. (4) Per pūdymą savo bandą švilpaudamas ginė piemenukas. (5) Pirmą pjūtį pramiegojęs valstietis plakė dalgį. (6) Sausame ore toli skardeno akmeniu tvaksimos geležies džeržgimas. (7) Net gegutė liovėsi kukavusi vienišame topolyje. 2 pav. Pastraipos sakinio schema, kai pabrėžiamas paskutinis sakinys 84 Šiame pavyzdyje sakiniai tarsi fiksuoja aplinką, kurioje vaizdas sukuriamas iš atskirų fragmentų, bet 7 sakinio pradžioje pavartota net viską sujungia į visumą ir pastraipą užbaigia tarsi pakylėta intonacija, nors rašytinėje kalboje tai galima tik nuspėti, bet dalelytė net sakinio pradžioje greičiausiai pasižymi tuo prozo diniu pabrėžimu. Semantiniu požiūriu net taip pat svarbi, mat žymėdama vienodo ištęsto peizažo aprašymo pabaigą, tarsi įrėmina ankstesnius šešis sakinius. Detaliau analizuojant tekstyno pavyzdžius buvo pastebėta, kad dažniausiai net eina prieš daiktavardžius, turinčius aiškią, konkrečią reikšmę (25), pvz.: Net senutės, Net gydytojai, Net tvartai ir kt., o prieš abstrakčiuosius (3) ar tikrinius (2) rečiau. Buvo atkreiptas dėmesys, kad ne visada net diskurso žymiklio funkcija išplaukia iš ankstesnių sakinių, kai kada tam reikia ir ekstralingvistinių žinių, pvz.: (1) Marijampolėje tuo metu stiprėjo lenkinimas. (2) Net Vincas Kudirka (gimęs netoli J. Staugaičio tėviškės) sulenkėjo, ir tik vėliau jo akys atsivėrė. (3) J. Staugaitis svetimai įtakai nepasidavė. Jeigu praleistume net, būtų gana sunku suprantamai susieti pirmą sakinį su antruoju. Šiuo atveju sąsają tarp sakinių kuria bendros istoriografinės žinios apie Vincą Kudirką, kaip tik jomis ir paremtas šio svarbaus asmens, jo biografijos pabrėžimas. Tokių atvejų tekstyne vienas kitas, nes tik tikriniai daiktavardžiai, įvardijantys žymius asmenis, garsias Lietuvos ir pasaulio asmenybes, ar prekės ženklai, plačiai išreklamuoti, tokią net vartoseną rašytinėje kalboje leidžia realizuoti.

DALELYTĖS NET FUNKCIJOS IR VARTOSENA DABARTINĖJE RAŠYTINĖJE LIETUVIŲ KALBOJE Palyginti dažnai net eina prieš veiksmažodžius (18), daugiausia dialogo ar pokalbio sakiniuose, pvz.: Jeigu būtume tik žiūrėję, čia jau nebesėdėtum. Galbūt, nenorom sutiko Tomas. Net neabejok. Elgeisi chrestomatiškai neteisingai. Čia po modalinės dalelytės galbūt einanti net praplečia iš vieno neigiamos reikšmės veiksmažodžio neabejok sudarytą sakinį taip, kad būtų suprantama, jog viskas buvo kitaip, tarsi įteigia, įtikina neturėk jokių abejonių. Tokiais atvejais, kai net eina prieš neigiamos reikšmės veiksmažodžius, vietoj jos galėtų būti dalelytės nė, rečiau, ne, tačiau tuomet pasakymas skambėtų griežčiau, neįgytų implikuotos nuostabos ar įtikinimo reikšmių, turėtų mažiau ekspresijos, pvz.: Galbūt, nenorom sutiko Tomas. * Nė neabejok. Elgeisi chrestomatiškai neteisingai. Pagal tekstyno duomenis prieš būdvardžius, įvardžius ir skaitvardžius net vartojama panašiai (po 11), bet jos funkcijos gali kiek skirtis atsižvelgiant į prasminio žodžio, prieš kurį ji eina, gramatinę kategoriją 1. Pvz., kai net eina sakinio pradžioje prieš būdvardį: (1) Negali būti, kad nepažintų. (2) Manęs kaip manęs, bet bičiulis kasdien prie jo staliuko smarkso. (3) Žydros akys nemirksėdamos žiūrėjo į mus. (4) Net nejauku: žiūri ir nemato!.. (5) Pirmą kartą pajutau, ką reiškia būti tuščia vieta. Dalelytė net sieja du gretimus sakinius (3, 4), bet ir ankstesniuose sakiniuose kuriamas aiškus diskursas, kuris motyvuoja jos pavartojimą. Nors būtų galima išsiversti be dalelytės net, pvz.: Žydros akys nemirksėdamos žiūrėjo į mus. * Nejauku: žiūri ir nemato!.. Ir šiuo atveju mintis perteikiama suprantamai, tačiau pasakymas neturi pereinamosios grandies, t. y. žodžio, kuris stipriau sukabina du sakinius ir sujungia dvi mintis. Todėl sakinio pradžioje net atlieka ir diskurso žymiklio funkciją, ir suteikia papildomų emocinių reikšmių, kurios nejaukumo pojūtį dar stipriau akcentuoja. Rasta atvejų, kai net eina prieš aukščiausiojo laipsnio būdvardį, pvz.: (1) Jie aiškinasi tarpusavio santykius, ir nei Jūs, nei Jūsų dukrelė iš tikrųjų čia niekuo dėtos. (2) Kita vertus, vienuose namuose gyvenant trims šeimoms, kasdienės trinties tikrai sunku išvengti. (3) O išvargusi galbūt supanikuojate be rimtos priežasties. (4) Net painiausią situaciją galima mėginti taisyti. Pirmiausia čia matyti, kad net sieja 1 Straipsnyje gramatinė kategorija suprantama kaip kalbos dalis. 85

pirmesnį (3) sakinį su paskesniu (4), o tik po to galima įžvelgti papildomą semantinį krūvį, kurį ji suteikia aukščiausiojo laipsnio būdvardžiui. Kiek kitaip net vartojama prieš skaitvardžius. Kai eina sakinio pradžioje, ji visada sieja du sakinius, bet čia dominuoja pabrėžiamoji jo funkcija, t. y. išryškinamas kiekis, skaičius, metai ir pan., pvz.: (1) Ji išlydėdama pasakoja apie J. Paukštelio gyvenimą, apie jo namą. (2) Stebisi ir džiaugiasi, kaip kadaise dirbo statybininkai. (3) Net 1938 metais pastatytas namas turbūt dar šimtmečius stovės. Nors ir čia galima įžvelgti net diskurso žymiklio bruožą, išryškėjantį tarp 2 ir 3 sakinių, perteikiančių kalbančiojo nuostabą. Buvo pastebėta, kad sakinio pradžioje net šliejasi ne prie visų įvardžių, tekstyno duomenimis ji dažnesnė prieš pabrėžiamąjį pats (3) ir parodomuosius įvardžius tas (2), toks (3). Eidama sakinio pradžioje prieš įvardį, ji paprastai atlieka diskurso žymiklio funkciją, bet taip pat suteikia išskyrimo ar pabrėžimo reikšmių, pvz.: Tos pačios minties vedami ir naujosios Europos statytojai savo centrus perkelia pas mažuosius. Net tų institucijų vadovybę noriai atiduoda į mažųjų rankas. Nors net eina prieš įvardį tų ir prepoziciškai tarsi jį akcentuoja, tačiau šiame pavyzdyje ji aprėpia visą junginį net tų institucijų vadovybę, itin pabrėždama jo centrą vadovybę. Kai net eina prieš prieveiksmius (3), tai jos diskurso žymiklio funkcija dominuoja, pvz.: Lotynų Amerikoje, iš kurios kilęs Chulijas, žmonės visai kitaip bendrauja. Net tada, kai visai blogai, žmonės moka džiaugtis. Šiame teigiamajame sakinyje net galima pakeisti kita pabrėžiamąja dalelyte ir, mintis išliktų taip pat aiški, suprantama, pvz.:. Lotynų Amerikoje, iš kurios kilęs Chulijas, žmonės visai kitaip bendrauja. *Ir tada, kai visai blogai, žmonės moka džiaugtis. Dalelytės net bei ir semantiniu požiūriu nors ir artimos, bet nėra absoliučiai sinonimiškos, tai matyti antrame pavyzdyje, kur ir pirmiausia jungia du sakinius, o užimdama pradinę poziciją įgyja ir pabrėžimo funkciją, kuri implikuojama visam sakiniui, tuo tarpu net stipriau akcentuoja laiko prieveiksmį ir tą sakinio dalį, kuri susijusi su laiko prieveiksmiu: Net tada, kai visai blogai. Kaip tik dalelytės net semantika 2 suteikia šiai sakinio daliai daug stipresnį akcentavimą, kurį galima įvardyti tam tikru semantiniu kirčiu. 2.1 NET PO ĮTERPINIŲ SAKINIO PRADŽIOJE IR VIDURYJE Kai net eina po įterpinių: kita vertus, sakykime, vadinasi, iš tiesų ir kt. sakinio pradžioje, pavyzdžių rasta 9. Tokiuose sakiniuose po pauzės, išskiriančios įterpinius, intonaciškai pabrėžiama net bei po jos einantis žodis, pvz.: Susidomėjau, nes esu atlikusi tyrimus pagal šią metodiką. Deja, net tos teorijos esmė atskleista nebuvo tik paminėta Kohlbergo pavardė. Kaip matyti pateiktame pavyzdyje, po autoriaus poziciją nusakančio įterpinio 86 2 Čia semantika suprantama siaurąja reikšme, t. y. žodžio ar žodžių junginio reikšmė.

DALELYTĖS NET FUNKCIJOS IR VARTOSENA DABARTINĖJE RAŠYTINĖJE LIETUVIŲ KALBOJE deja eina net, kad neigiamajame sakinyje dar stipriau pabrėžtų tos teorijos neatskleidimą, jos trūkumą. Čia, sakinio pradžioje, po įterpinio dalelytės net diskurso žymiklio funkcija nėra tokia ryški kaip pabrėžiamoji, kuri aprėpia ne vieną žodį (įvardį tos), o visą junginį net tos teorijos esmė. Ši net vartosenos ypatybė atsiskleidžia, kai ji šliejasi prie parodomųjų įvardžių ir prielinksnių, kurie sudaro bent dvižodžius junginius. Po įterpinių dalelytė net labiau pabrėžia po jos einantį žodį nei sieja sakinius, nors jos pozicija tik per vienažodį įterpinį yra toliau nuo pradžios, pvz.: (1) Nuo tokio likimo žymia dalimi mažąjį gali apsaugoti pasiryžimas gintis ir fiziškai, nes ginklas, panaudojamas tik savisaugai, visuomet yra teisus. (2) Jis turi ir visai realių šansų laimėti. (3) Sakysime, net per abu pasaulinius karus diktatoriai bei kitokie pasikėsintojai nedrįso užpulti šveicarų. Čia 1, 2 sakinius tarsi iliustruoja 3-asis, pradedamas įterpiniu sakykime, o net pavartojamas, kad pabrėžtų prielinksninę konstrukciją net per abu pasaulinius karus. Taigi tais atvejais, kai net eina po įterpinio sakinio viduryje, dalelytė dažniausiai atlieka pabrėžiamąją sustiprinamąją funkciją. Įterpiniai vartojami ne tik sakinio pradžioje, bet ir viduryje, net taip pat buvo rasta po įterpinių (9) sakinio viduryje, pvz.: Dar lėkštesnė mintis, kad pagal Spinoza os teoriją, girdi, net paskiras daiktas prilygstąs Dievui. Čia jos funkcija pabrėžiamoji akcentuoja po jos einantį būdvardį paskiras, t. y. daikto apibūdinimą, jo savybę. Tekstyne rasta net pavyzdžių (11), kur ji vartojama prieš įspraudą 3, pvz.: Iš jų daugiausia dėmesio skiriama šio amžiaus įvykiams, nors rašydamas lenkų skaitytojui, o ir pats, matyt, norėdamas išsiaiškinti pagrindinius Lietuvos Bažnyčios istorijos faktus, autorius gana ilgą įvadinę dalį (net trečdalį knygos apimties) paskyrė jų apžvalgai nuo pat krikščionybės įvedimo iki 1940 m., taip pat kapucinų ordino istorijai XVI XX a., jo įsikūrimui ir veiklai Lenkijoje. Dalelytės net funkcija čia kiek galima stipriau su reiškiama nuostabos gaidele apibūdinti knygos apimtį išskirtinai ilgą, sudarančią net trečdalį knygos. Ši pabrėžiamoji išskiriamoji funkcija būdinga ir kitais atvejais, kai net eina prieš įspraudą. 2.2. NET PRIEŠ JUNGTUKUS Dar vieną net pavyzdžių grupę sudaro atvejai, kai dalelytė eina prieš prijungiamuosius jungtukus (31) ar jungiamuosius žodžius (1), pvz.: (1) Tėti, tu manęs daugiau nepaliksi? nuolat kartojo vaikas, nenulipdamas nuo tėvo kelių, rankomis apkabinęs kaklą. (2) Nerūpėjo nei atvežtos dovanos, nei gražūs pažadai, nei motinos užkalbėjimai. (3) Net kai reikėjo eiti duoti kraujo, Jonukas tipeno šalia, nepaleisdamas Beno rankos. 3 Įspraudais, kaip nurodoma DLKG (1996: 645), laikytini įvairūs žodžiai ir sintaksinės konstrukcijos, kalbėtojo nuožiūra įterpiamos į sakinį. 87

Po dviejų (1, 2) neigiamųjų sakinių 3-iasis pradedamas net, dalelytė eina prieš šalutinio laiko reikšmės jungtuką ir šį sudėtinio sakinio dėmenį kur kas stipriau išskiria susiedama su ankstesniais dviem sakiniais. Tokia net vartosena parodo jos kaip diskurso žymiklio funkciją, kuri yra dominuojanti, bet taip pat ji išlaiko ir savo semantinį atspalvį pabrėžimą, išskyrimą. Daugiausia pavyzdžių rasta, kur net eina prieš jungtukus jei / jeigu, kurie savo gramatine funkcija yra tapatūs ir žymi jungiamųjų dėmenų sąlygos santykį (LKG 1971: 693). Tačiau tokių junginių nei LKG, nei DLKG nenurodo, nors tekstyne rasti 24 jų pavyzdžiai (žr. 2 lentelę). Net eina prieš jungtukus jei, jeigu, kad labiau išryškėtų šalutinio sakinio apribojimas (1) ar sąlyga (2), pvz.: (1) Vienas lauke net jei tai ir G. Šivickas ne karys... (2) Tada judama tik viena kryptimi ir dairytis atgal ar į šonus jau nebeverta. Tik pirmyn, net jei ne visad ir ne viskas patinka! Net gali eiti prieš šalutinio sakinio jungtuką jei / jeigu, kai šis užima pradinę poziciją (10), pvz.: Daugumas tokio spaudimo neatlaiko ir pasitraukia iš akademijos. Net jei ir pasiseka baigti akademiją, informacija apie nesąžiningą poelgį pasiekia tarnybos vietą, ir spaudimas tęsiasi. Čia dalelytė, įgijusi diskurso žymiklio požymių, kartu šalutiniam sakiniui suteikia papildomų semantinių atspalvių nustebimo, netikėtumo ir kt. 2 lentelė. Net prieš prijungiamuosius jungtukus Net prieš jungtukus Pavartojimų atvejų skaičius net jei 13 net jeigu 11 net kai 2 net kaip 5 net kada 1 Pavyzdžiai Dievas pasako ir jos yra. Net jei visos pasaulio esybės būtų vien tik Dievo sielos mintys, tai jau vien dėl to jos turėtų būti gyvos. Tada vokiečiai nutarė taip: turi būti Amatų rūmų nariais, turi būti keliami aukšti kvalifikacijos reikalavimai, norint dirbti. Ir nuo to laiko vokiečių produkcija, net jeigu ir buvo socializmas, vis tiek skyrėsi savo kokybe. Vos išjojome i plynę, asilas sustojo. Nuo prakaito net garavo. Nepajudėjo, net kai aš nulipau nuo jo. Liežuvis ir savo išvaizda buvo kažkas neįprasta ir lig tol nematyta, labiau net kaip dabartinis Nemunas. Neaišku, net kada mūsų bendrijos pradėjo rietis, sako paauglė, nes kivirčijamasi jau labai seniai... Iš viso 32 88 Tekstyno duomenų analizė parodė, kad net prieš jei / jeigu vartojama kur kas dažniau nei prieš kitus prijungiamuosius jungtukus (kai, kada), toks dažnumas

DALELYTĖS NET FUNKCIJOS IR VARTOSENA DABARTINĖJE RAŠYTINĖJE LIETUVIŲ KALBOJE leistų įžvelgti samplaiką net jei / net jeigu, kuri vartojama norint stipriau pabrėžti kokią nors sąlygą, reiškiamą šalutiniu sakiniu. (Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centro sudarytame tekstyne randame, kad dabartinėje lietuvių kalboje net jei beveik dvigubai labiau paplitęs (2698) nei net jeigu (1443), tai parodo, kad dalelytės net ir jungtukų jei / jeigu junginys yra dažnas.) Taip pat pažymėtina, kad jungtukai net jei / net jeigu eina kaip siejimo priemonės, kurios aprėpia plačiau nei vieną sakinį. Tačiau norint nustatyti net jei vartosenos ypatumus reikia atkreipti dėmesį į kitas pabrėžiamąsias dalelytes tik, ir, ar jos irgi sudaro panašias samplaikas su jei / jeigu. 2.3. NET PO JUNGTUKŲ Analizuojant surinktus pavyzdžius buvo nustatyta, kad net gana dažnai eina po jungtukų, kurie jungia vienarūšes sakinio dalis (208), ir kur kas rečiau (70) sudėtiniuose sakiniuose po sujungiamųjų ir prijungiamųjų jungtukų ar jungiamųjų žodžių (3 lentelė). 3 lentelė. Dalelytės net eina po prijungiamųjų jungtukų ir jungiamųjų žodžių Prijungiamieji jungtukai / jungiamieji žodžiai, po kurių eina net Pavartojimų atvejų skaičius Sujungiamieji jungtukai, po kurių eina net Pavartojimų atvejų skaičius Po jungtukų, jungiančių vienarūšes sakinio dalis Pavartojimų atvejų skaičius jog net 5 bet net 10 ar net 51 kad net 26 o net 2 arba net 16 kai net 2 tačiau net 6 ir net 141 kur net 1 vis dėlto net 1 kuris net 7 nes net 7 jei..., tai net 1 kam..., tam net 1 jei net 1 Iš viso 51 19 208 Vienarūšes sakinio dalis įprasta jungti sudedamuoju jungtuku ir, o skiriamieji jungtukai ar, arba vartojami rečiau, todėl jų pavyzdžių, kur po ar / arba eina net, 89

rasta perpus mažiau (67), pvz.: Įkaltas į galvas teiginys, kad mokslas yra gamybinė jėga, davė pagrindą mokslinės veiklos rezultatais laikyti ir išradimų bei technologijų aprašymus, techninius, konstruktorinius sprendimus ar net administracinę veiklą reglamentuojančius dokumentus. Net čia eina po ar, kuris vartojamas kaip pridūriamasis jungtukas, kad labiau pabrėžtų visą žodžių junginį, t. y. paskutinį vienarūšių papildinių komponentą. Panašiai net funkcionuoja po vienarūšes sakinio dalis jungiančio jungtuko ir, pvz.: Garantuotas valandinio užmokesčio dydis apskaičiuojamas, remiantis normuota operacijų trukme, kuri, H. Emersono nuomone, turi būti nustatoma, atsižvelgiant į techninius įrengimų duomenis, darbo sąlygas ir net darbininko asmenines savybes. Pateiktame pavyzdyje išvardijami kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuojamas darbo užmokesčio dydis, tad baigiant po ir pridedama net, kad paskutinį kriterijų išskirtų prozodiškai. Po prijungiamųjų jungtukų (51) ji vartojama dažniau nei po sujungiamųjų (19). Dažniausiai net eina po kad (26), rečiau po nes, kuris, jog, o po kai, jei, kam po kartą. Po sujungiamųjų jungtukų bet (10), tačiau (6), po o (2), vis dėlto (1). Tokia net pozicija sudėtiniame sakinyje jai būdinga, pvz.: Panevėžyje žalgiriečius nustebino mažoka aikštė, bet šeimininkai paaiškino, kad sniego joje buvo tiek daug, jog net buldozeriais nepavyko viso išstumdyti. Sakinyje dalelytė atlieka ir pabrėžimo funkciją net buldozeriais, ir dviejų sakinio dėmenų siejimą buvo tiek daug, jog net. Po prieveiksmių junginio tiek daug šalutiniame sakinyje einantis net yra būtinas, jis kaip prieveiksmių antecedentas. Nors tokių atvejų nėra daug, bet kartais sudėtiniuose prijungiamuosiuose sakiniuose net gali atliepti ir įvardžiui, pvz.: Jurbarkas senas miestas. Toks senas, jog net užmiršo savo senumą; ir būdvardžiui, pvz.: Netikėtai išlindusios saulės spindulys blyksteli ant plastmasinės stiklinaitės, išvystu ant pirštų atspaudus kapiliarai panašūs į surizgusius skruzdėlių takelius, švelniai rausvi ir ryškūs, kad net sugelia akis. Čia vėlgi išryškėja net diskurso žymiklio funkcija. Bet daugumos kitų jos pavyzdžių ši funkcija nėra pagrindinė, nes sakinyje labiau pastebimas pabrėžimas ar akcentavimas, pvz.: Mes dėl to patiriame didžiulius nuostolius, nes net negrįžta tos lėšos, kurias skiriame klientų kvalifikacijai kelti. Jeigu šalutiniame sakinio dėmenyje praleistume net, sakinys išliktų aiškus ir suprantamas. Vadinasi, šiuo atveju ji atlieka sustiprinamąją pabrėžiamąją funkciją, kuri sakiniui suteikia daugiau ekspresijos, bet sakinio mintis nesikeičia. Šią poziciją, kai net vartojama po jungtuko, yra svarbu išskirti, nes ir kitos pabrėžiamosios dalelytės, kurios dabartinėje lietuvių kalboje yra heterosemiškos (pvz., tik), dėl tokios pat padėties sakinyje galėtų būti lengviau atpažįstamos ir apibrėžiamos, t. y. dalelytės nepainiojamos su jungtukais ar prieveiksmiais. 90

DALELYTĖS NET FUNKCIJOS IR VARTOSENA DABARTINĖJE RAŠYTINĖJE LIETUVIŲ KALBOJE 2.4. NET PO KITŲ NEKAITOMŲ ŽODŽIŲ Dalelytė net dažnai eina po modalinės dalelytės gal (37). Tekstyne rasti gal net jun giniai sudaro per 3 proc. visų net pavyzdžių, tai nemažai ir veikiausiai galima laikyti apstabarėjusiu kalbos vienetu (Marcinkevičienė 2001: 83). Kad tai dažnas jun ginys patvirtina ir šios dalelyčių samplaikos vartojimas DLKT-e, kur ji nustatyta 4960 kartus. Tokio junginio semantinis vaidmuo dvejopas, viena vertus, dalelytė gal parodo, kad kalbėtojas jaučia abejonių ar nėra užtikrintas tuo, ką sako, bet, kita vertus, kartu su net išskiria dar vieną papildomą veiksmą, požymį ar objektą, pvz.: Jeigu viskas taip klostysis toliau ir iki metų galo aš nieko nenudobsiu, mane tikriausiai pašalins iš organizacijos, o po to gal net nužudys tikrai nužudys <...>. Nors kartais gal net atlieka jungiamąją funkciją: baigiant vardyti su abejone priduriamas paskutinis sakinio komponentas, kurį norima pabrėžti, pvz.: Galimas dalykas, kad ten atsispindintis DLK istorijos ir paveldo traktavimas yra tam tikros nuoskaudos dėl kaimyninių valstybių istorikų nutylėtos ar iškraipytos baltarusių tautos istorijos išraiška, gal net nepilnavertiškumo komplekso apraiška, pirmą kartą pasijutus nepriklausoma valstybe. Nors sakinyje reiškiama ne viena abejonė, bet po net einanti nepilnavertiškumo komplekso apraiška iškeliama, ji suvokiama kaip labiausiai tikėtina. Po galbūt einanti net rasta du kartus, tai retesnis junginys, bet jis taip pat laikytinas apstabarėjusiu kalbos vienetu, nes DLKT-e jo vartosenos pavyzdžių rasta beveik 700, o jo reikšmė tapati gal net. Be jau minėtų pridūrimo ir pabrėžimo reikšmių, kai kada junginys gali eiti su aiškinamosiomis sakinio dalimis, pvz.: <...> o vėliau jie bus geresni, gal net labai geri ir protingi; Tai šis dokumentas ir patikslina, galbūt net per vėlai patikslina. Tiek viename, tiek kitame pavyzdyje junginiai atlieka jungiamąją funkciją, tik ją nuspalvina sudarančiųjų dalelyčių reikšmėmis. Atkreiptas dėmesys, kad net eina po prieveiksmio kartais, galbūt tai dar vienas apstabarėjęs leksinis vienetas, nes DLKT-e toks junginys rastas 2 022 kartus. Visuose 23 tekstyno pavyzdžiuose kartais yra laiko prieveiksmis kai kada, kurio ryšys su net nėra toks jau glaudus, kad atsisakius vieno ar abiejų žodžių sakinys prarastų aiškumą, pvz.: Tomui kartais net širdį sugeldavo matant linksmą draugo šeimą. * Tomui [kartais] [net] širdį sugeldavo matant linksmą draugo šeimą. Tačiau tokių atvejų yra kur kas mažiau nei sintaksiškai ir semantiškai svarbių, netgi nepakeičiamų kada jis ir jungia, ir tikslina, ir pabrėžia, pvz.: Nuo XII a. vėl atsiranda įrašai antkapiuose (kaip ir Antikos laikais), kuriuose taip pat pradedama vaizduoti velionį kartais net dukart: gulintį ir besimeldžiantį. 3. NET SAKINIO VIDURYJE Sakinio viduryje dalelytė net vartojama tris kartus dažniau nei pradžioje tokia pozicija jai būdinga. Dalis net vartosenos pavyzdžių jau buvo pateikta nagrinėjant 91

jos funkcijas po įterpinių, įspraudų, modalinių dalelyčių gal / galbūt, po laiko prieveiksmio kartais ir vienarūšes sakinio dalis jungiančių jungtukų ar, arba, ir (žr. 1 lentelę), toliau bus nagrinėjami tik tie pavyzdžiai, kur dalelytė net sintagminiame plane eina tarp prasminių žodžių, tokių atvejų rasta 502. Ši net pozicija svarbi, nes pirmiausia ji kalboje labiau paplitusi, o antra, tik prepoziciškai eidama prieš prasminį žodį, dalelytė net gali realizuoti savo pagrindinę funkciją. Be to, buvo atkreiptas dėmesys į sakinių, kuriuose vartojama net, sandarą. Kokie tai sakiniai vientisiniai ar sudėtiniai? Tarp pavyzdžių vientisiniai sakiniai nesudarė nė penktadalio, kiti gi buvo sudėtiniai. Rašytinės kalbos tekstyne dominuoja ilgesni, iš kelių dėmenų sudaryti sakiniai, kur net funkcijos neapsiriboja prepoziciniu žodžio ar žodžių junginio pabrėžimu, o kuria semantinius saitus tarp ankstesnių sakinių ir pastraipų, pvz.: Pradžioje viskas ėjosi sklandžiai. (2) Pašnekovai atrodė gerai nusiteikę, kalbos smagiai sukosi ir Tomas jau tikėjosi visai maloniai praleisiąs čia vakarą. (3) Bet salėje atmosfera palengva kaito. (4) Viena nemaža rusiškai kalbanti grupė ėmė atvirai kabinėtis prie kitų restorano lankytojų. (5) Tai nieko gero nežadėjo, ir kai kurie pradėjo skirstytis. (6) Pakilo ir Tomo kaimynai, o ir pats daug nesvarstęs paprašė prabėgančią padavėją atnešti sąskaitą. (7) Deja, ramiai pasišalinti taip ir nespėjo. (8) Prie dviejų merginų, sėdinčių už gretimo stalo ir, matyt, trumpai likusių be savų palydovų, staiga įkyriai pristojo vienas ruselis. (9) Kivirčas įsižiebė greitai. (10) Merginos mėgino pasprukti, bet įkyruolis, atgalia ranka viską nušlavęs nuo stalo, piktai pastojo joms kelią. (11) Tuojau pat kilo muštynės, į kurias įsivėlė ir keletas dar likusių restorano lankytojų, bet jėgos buvo labai jau nelygios. (12) Tomas ilgiau nedvejojo. (13) Kuo ir kiek smūgių suduota, neskaičiavo, žinoma, niekas, tačiau nepraėjus nė minutei ant žemės liko voliotis keturi vaitojantys kūnai. (14) Likusieji išsinešdino patys. (15) Po trumpos nejaukios pauzės salėj staiga nugriaudėjo tikros ovacijos, prie kurių prisidėjo ir beveik visas subėgęs aptarnaujantis personalas. (16) Dabar jau tikrai pats laikas dingti! (17) Pakilęs į savo numerį, vakaro didvyris net drebėjo iš pykčio ir pamažu atitokdamas ėmė svarstyti, ar viskas atlikta nepriekaištingai. Kiek pagrįstai ketvirtos pastraipos (17) sakinyje pavartojama net, galima spręsti tik iš ankstesnių pastraipų, sudėliojančių vakaro didvyrio paveikslą ir jo drebėjimo iš pykčio priežastis. Čia dalelytė net susieja ilgą teksto (16 sakinių) atkarpą. Nors įprastai sakinio viduryje diskurso žymiklio funkcija neaktuali, tačiau pateiktame pavyzdyje eidama tokioje pozicijoje dalelytė net prisideda prie giluminių teksto sąsajų. Grafiškai šiuos saitus tarp sakinių ir pastraipų iliustruoja 3 paveiksle pateikta schema. 92

DALELYTĖS NET FUNKCIJOS IR VARTOSENA DABARTINĖJE RAŠYTINĖJE LIETUVIŲ KALBOJE 3 pav. Sakinių ir pastraipų schema, rodyklėmis parodanti gilumines teksto sąsajas Pateiktoje schemoje matyti, kad kiekviena pastraipa baigiama sakiniu, kuris jungiasi su jau kitos pastraipos pirmu sakiniu (6 su 7; 11 su 12; 16 su 17), tačiau (17) sakinys turi ryšį su visais ankstesniais sakiniais (17 su 16, 17 su 11 ir 17 su 6). Vadinasi, dalelytė net pavartojama ne šiaip sau, o siekiant sukurti nuoseklų pasakojimą ir sudėlioti semantinius kirčius. 3 paveiksle matyti, kad ilgesniame rišliame tekste net gali būti pridedama prie prasminių žodžių laikantis loginio pagrindimo, kurį diktuoja ankstesni sakiniai. Taigi sudėtiniuose sakiniuose tarp prasminių žodžių einančios net funkcijos įvairios, ji gali praplėsti, patikslinti, pabrėžti, išskirti, susieti sakinio dėmenis ar dalis, pvz.: Ryšiai su tikrove gali būti labai originalūs, net šokiruojantys, bet vis dėlto tai ryšiai. Čia originalius ryšius papildo net šokiruojantys, kurie nužymi ryšių amplitudę, jų platumą. O kitame pavyzdyje net akcentuoja galutinį tašką, pabaigą, pvz.: Turiu katę Modę. Kartais ji būna labai negera: draskosi, kanda, net šoka ant galvos. Pasakojant apie katę, kuri gali draskyti, kąsti ir net šokti ant galvos pats stipriausias veiksmas pabrėžiamas dalelyte net, ji užbaigia vardijimą, po to jau nebėra ko pridurti. Iš tekstyno pavyzdžių matyti, kad net sakinio viduryje vartojama ne atsitiktinai ir ne bet kur, o tik ten, kur ji pagrįsta, išplaukia iš ankstesnių sakinių sukurto diskurso. 3.1. ŽODŽIŲ, PRIEŠ KURIUOS NET EINA, GRAMATINĖS KATEGORIJOS Kai dalelytė net eina pirmuoju žodžiu ir atlieka diskurso žymiklio funkciją po jos vartojamas žodis nėra svarbus, nes būdama pradinėje pozicijoje net sieja sakinius ir kuria giluminius saitus. Tačiau kai net eina sakinio viduryje tarp prasminių žodžių, tuomet žodis, prieš kurį ji eina, yra svarbus, nes dalelytė net vartojama jam pabrėžti, o kitos papildomos jos funkcijos atsiranda atsižvelgiant į leksinę aplinką, kuriamą 93

diskursą ankstesniuose sakiniuose ar pastraipose. Tad, norint aprašyti net funkcijas sakinio viduryje, reikia atkreipti dėmesį į žodžių, prieš kuriuos vartojama dalelytė net, gramatines kategorijas. 502 pavyzdžių analizė atskleidė, prieš kurios gramatinės kategorijos prasmi nius žodžius ji vartojama dažniausiai. Pirma vieta skiriama veiksmažodžiui, suprantamam morfologiškai, t. y. įtraukiant tiek jo asmenuojamąsias, tiek neasmenuojamąsias formas (DLKG 1996: 282), prieš jį net randama kas ketvirtame pavyzdyje (žr. 4 lentelę). Perpus rečiau net vartojama prieš daiktavardį (20,5 proc.), kiek rečiau prieš skaitvardį (16,1 proc.). Dar rečiau net eina prieš būdvardį (8 proc.) ir įvardį (7,8 proc.). 4 lentelė. Net sakinio viduryje žodžių, prieš kuriuos ji eina, gramatinės kategorijos Eilės nr. Žodžio gramatinė kategorija Pavartojimo atvejų skaičius Procentai Pavyzdžiai 1. Veiksmažodis 124 24,7 Neigiamasis veiksmažodis 2. Daiktavardis 78 15,5 Prielinksninė konstrukcija 41,8 Tokia laisve ir demokratija net piktnaudžiaujama. 86 17,1 Turtingi žmonės dažnai net nežino, kur knygynas. 20,5 Iš kontoros net žingsnį žengti buvo baisu. 25 5 Jie vežami net iš kaimyninės Lenkijos. 3. Skaitvardis 81 16,1 Žodyne pateikiama net 14 žodžio varyti reikšmių 4. Būdvardis 40 8 Tai patvirtina net skeptiškasis Voltairo as, savo Essai sur les <...>. 5. Įvardis 39 7,8 Todėl prie jų galiu derinti net tą patį rankinuką. 6. Prieveiksmis 29 5,8 Daugelis grupių net visiškai kontroliuoja tarpusavio santykius. Iš viso 502 100 94 Tarp 210 pavyzdžių, kuriuose net eina prieš veiksmažodį, 86 yra neigiamieji, t. y. dalelytės ne vediniai, pvz.: Pirmą kartą 1992 metais buvau jo priimtas iš anksto jam net nepranešus. Tolesnis tyrimas parodė, kad dar 26 atvejais net vartojama neigiamajame sakinyje, nors ji pati eina prieš kitą ne neigiamos reikšmės veiksmažodį, pvz.: Tiesa, požiūris į pačius muzikantus buvo gana keistas daugelyje Kiss -ams

DALELYTĖS NET FUNKCIJOS IR VARTOSENA DABARTINĖJE RAŠYTINĖJE LIETUVIŲ KALBOJE pasiūlytų kontraktų nebuvo net užsimenama apie kokią nors kūrybos laisvę, iš jų tenorėta padaryti pigų, einamą projektą marionetes, kurias galima tamputi už virvučių, o vėliau, po kelerių metų, išsunkus viską, kas įmanoma, kaip nereikalingą šlamštą numesti šalin. Šiame ilgame sakinyje, sudarytame iš 6 dėmenų, antrasis daugelyje Kiss -ams pasiūlytų kontraktų nebuvo net užsimenama apie kokią nors kūrybos laisvę yra neigiamas, čia tarp dviejų veiksmažodžių pavartojamas net, kad stipriau būtų perteiktas užuominos nebuvimas. Tokiais atvejais galėtų būti sinonimiškai vartojama ir dalelytė nė, nors ji daug griežčiau įvardytų, kad nebuvo visai jokių užuominų: * daugelyje Kiss -ams pasiūlytų kontraktų nebuvo nė užsimenama apie kokią nors kūrybos laisvę. Kai kada net pabrėžiamoji funkcija neigiamajame sakinyje įgyja papildomą netikėtumo atspalvį, pvz.: Sparčiai besivystančios medicinos dėka sergantys žmonės išgydomi efektyviais vaistais, jiems sėkmingai atliekamos sudėtingos operacijos, apie kurias dar palyginti neseniai niekas nedrįso net galvoti, ligonio gyvenimą pratęsia jam transplantuoti mirusiojo organai, bet invalidų mūsų šalyje vis dar sparčiai daugėja. Arba nuostabos konotaciją, pvz.: Ar jūsų gobelenus perka ir Lietuvos baldų gamintojai? Taip. Saviems net parduodame pigiau. Vis dėlto tos papildomos net funkcijos, tokios kaip netikėtumas, nuostaba ir pan., labiau priklauso nuo konteksto, nuo kitų prasminių žodžių, einančių tame pat sakinyje. Papildomoms net funkcijoms rastis įtaką daro ir sakinio sandara, pvz.: Bičiulis paminėjo kažkokį žurnalą. Nebuvau net girdėjęs. Jis visada daug skaitydavo ir dabar aš jam pavydėjau. Šiame neišplėstame neigiamajame sakinyje net pabrėžimas nuskamba užtikrinta intonacija, tarsi sakant nebuvau nieko / visiškai nieko girdėjęs. Iš net pavyzdžių analizės ryškėja, kad net dažniau eina neigiamuosiuose sakiniuose prieš ar po neigiamo veiksmažodžio, reiškiančio sąmoningą psichinę ar socialinę veiklą, pvz.: net negalvok, net nebandysianti, net nekalbu, net neužrašyti, net nežada, net nepajuto, net nemėgino, net nepastebi ir pan. Tokie pavyzdžiai sudaro daugiau nei pusę, tai reikšminga net vartosenos ypatybė eiti neigiamajame sakinyje / sakinio dėmenyje prieš veiksmažodį ir jį pabrėžti, o kartais dar ir papildomų reikšmių suteikti. Kiek kitokių atspalvių net pabrėžiamoji funkcija įgyja prieš veiksmažodį teigiamame diskurse, pvz.: O vakar čia buvo taip jauku, Ulrika baugščiai apžvelgė tamsią erdvę. Degė stalinė lempa, Angelė laikė rankose stikliuką, ir likeris jame buvo geltonas, manytum, jog tai ištirpęs auksas. Ir man net atrodė, kad mes abi su savo švelniais plepalais esame vertesnės už knygas... Veiksmažodį atrodė pastiprina net, suteikdama jam semantinio platumo, tarsi asocijuoja su fraze daug daugiau visko. Dalelytę galima praleisti, dėl to pasakymas neprarastų aiškumo ar logiškumo, bet sakinyje neliktų vos tejuntamos prasminės žaismės, tiesiog būtų konstatuota: Ir man atrodė, kad... 95

96 Tačiau kartais net prie veiksmažodžio reikalingas tarsi taškas, kuris užbaigia ilgą veiksmų grandinę, pvz.: Mūsų socialinė aplinka (žmonės, valstybės, institucijos) diferencijuotai reaguoja į žmogaus elgesį: vienokiam elgesiui pritaria, jį paremia, į kitokį išvis nereaguoja, o dar kitokiam nepritaria, t. y. nepastiprina, blokuoja, už jį net baudžia. Bet kur kas dažniau net eina prieš veiksmažodį, kai norima labiau pabrėžti veiksmo stiprumą, intensyvumą, pvz.: Nuo prakaito net garavo, arba, atvirkščiai, jo menkumą, silpnumą, pvz.: Čia niekas neateidavo ir iš čia neišeidavo, todėl mes nieko nežinojome, juk tingėjome net dairytis pro langus. Tarp dviejų veiksmo intensyvumo padalų nuo aukščiausios (pvz.: patys išradingiausieji gali net išsikovoti teisę dalyvauti) iki žemiausios (pvz.: buvo baisu net prisiartinti) visgi dominuoja pavyzdžiai, kur net pabrėžia veiksmažodį, jo nusakomą veiksmą, pvz.: Benas net atsisakė Tomo pastogės, nutaręs apsistoti kokiame nors viešbutyje; Galima net daryti išvadą, jog Filomatų organizacijos slaptumas šiuo požiūriu buvo išsaugotas. Ir galiausiai pastebėta, kad tarp net pavyzdžių susidaro pogrupis, kur dalelytė eina po aplinkybes, daugiausia laiko, nusakančių žodžių, pvz.: Vienu metu net pamanė visai šauniai praleisiąs laiką; Tačiau vėlesnė ordino istorija Lietuvoje susijusi su vokiečiais vienuoliais, o tėvas Kazimieras 1932 m. net išstojo iš vienuolijos. Tokiais atvejais net pabrėžiamoji funkcija dar ryškesnė. Dalelytei net einant prieš veiksmažodį sakinio viduryje pabrėžiamoji jos funkcija dominuoja, tačiau skirtingos sandaros sakiniuose, taip pat atsižvelgiant į konkretaus veiksmažodžio semantiką bei kuriamą diskursą dalelytės net pagrindinė funkcija gali įgyti įvairių papildomų atspalvių. Prieš kitų gramatinių kategorijų žodžius (daiktavardžius, skaitvardžius, prieveiksmius ir kt.) vartojama dalelytė net išlaiko pabrėžiamąją funkciją, o papildomų reikšmių ne visada įgyja. Kai net eina prieš daiktavardį (78), beveik visada jį pabrėžia su nuostaba, pvz.: Sniege ryškėjo naktiniai vilkų ir lūšių pėdsakai, o lapių ir kiškių net takai išminti. Čia net parodo, kad lapių ir kiškių buvo labai daug. Taip pat net vartojama ir su prielinksninėmis konstrukcijomis (25): visas junginys pabrėžiamas su nuostaba, pvz.: Auksiniai papuošalai net į kapus būdavo dedami, o to nepastebėta jokiame kitame Švedijos krašte. O prieš būdvardį (40) einanti net, dažniausiai tik jį stipriau pabrėžia, išskiria, pvz.: Metodiškai aiškią prognozinių skaičiavimų schemą dažnai sunku pritaikyti net planinės ekonomikos sąlygomis. Kitos papildomos net reikšmės, tokios kaip nuostaba, netikėtumas, prieš būdvardžius pasitaiko, bet retai. Prieš įvardį net eina retai (39), pabrėžiamoji jos funkcija dominuoja, pvz.: O Motiejus (Mateusz) Remeris gavo net tos kariuomenės generolo laipsnį. Panašiai net vartojama ir su prieveiksmiais, dažniausiai prepoziciškai juos pabrėžia, pvz.: Jauna pakvaišusi italė net savaip užkrečia tuo pamišimu savo santūrią, sausoką seserį psichiatrę. Kur kas dažniau nei prieš būdvardį ar įvardį net eina prieš skaitvardį (81),

DALELYTĖS NET FUNKCIJOS IR VARTOSENA DABARTINĖJE RAŠYTINĖJE LIETUVIŲ KALBOJE čia dalelytės pabrėžiamoji funkcija koreliuoja su ryškia nuostabos konotacija, pvz.: Žemaitijos vardas net XIV a. pabaigoje nebuvo vien geografinė sąvoka, kaip liudija ir vėlesniais amžiais oficialiai vartojamas Žemaitijos kunigaikštystės pavadinimas. Kai net eina prieš skaitvardžius vienas, aštuoni, milijonas, XVI amžius ir pan., dalelytė implikuoja mintį ar žinią, kurią būtų galima nusakyti taip: kad nors neįtikėtina ar sunku įsivaizduoti, bet tai įvyko, buvo pagaminta, atsirado, t. y. įvyko netikėtas, bet akivaizdus pokytis. Ši net reikšmė tik jai būdinga, jos negali atstoti nei ypač, nei nė, kurios jai labai artimos savo pabrėžiamąja funkcija, tačiau dėl papildomų semantinių niuansų nevartojamos sinonimiškai, nors, kaip buvo minėta anksčiau, net ir nė reikšmė supanašėja prieš neigiamuosius veiksmažodžius. Prieš kitas dalelytes net vartojama retai (3), pvz.: Įsibrovėte ne į savo namus, įkišote rankas ne į savo kišenes, nešvariomis rankomis prisilietėte prie gerųjų dvasių, prievartaujate senu įpratimu net jau mirusiuosius, neleidžiate saviems mirusiesiems užmerkti akių, neleidžiate jiems nunešti savų įkapių, jūs toliau žudote savo sielą. Čia matyti, kad susidaręs dviejų dalelyčių junginys net jau dar stipriau pabrėžia toliau einantį prasminį žodį mirusiuosius. Kaip būdinga dalelytei net toliau aptariama jos samplaika net ir (40), einanti sakinio viduryje. 4. SAMPLAIKOS NET IR VARTOSENA Dalelytė net viena tų retųjų, kuri junginių su kitais nekaitomais žodžiais sudaro nedaug. Analizuojant gautus duomenis buvo nustatyta, kad net su dalelyte ir eina dažnai ir sudaro samplaiką net ir, tokių pavyzdžių rasta 110, t. y. 9 proc. visų net vartosenos atvejų. Samplaika net ir vartojama panašiai kaip dalelytė net, tik ji papildo sakinį laiko, panašumo ar pan. prasmėmis, pvz.: Vakar premjeras išdrįso pripažinti, kad net ir per kelis šimtus dienų nepavyks likviduoti graudaus konservatorių valdymo palikimo. (laiko reikšmė) Longetės iš plastmasės padeda bent jau įtvirtinti kojos pėdą reikalingoje padėtyje ligoniams, sergantiems cerebraliniu paralyžiumi, kad jie galėtų kojomis remtis į žemę. Net ir tokios longetės, nekalbant apie protezus ar ortopedinę avalynę, gaminamos pagal individualius užsakymus. (panašumo reikšmė) Šiandien mes apie juos burnos kampu šnekam, mykiam, kažką pasakom, nepasakom visko ir žmonėms, pagaliau net ir Seimo nariams, svarstantiems šį įstatymo projektą, yra neaišku, ką mes dabar norim padaryti. (praplėtimo, papildymo) Nors samplaikos net ir pagrindinė funkcija pabrėžti veiksmą, asmenį, laiką ar pan., tačiau ne vien tik tai, sakiniui ji dar gali suteikti tęstinumo dimensiją. Būtent šia semantine ypatybe samplaika net ir skiriasi nuo dalelytės net, kuri 97

98 tokios papildomos reikšmės, konotacijos, neturi, pvz.: Vilkų kauksmai aidėjo net ir dieną. / * Vilkų kauksmai aidėjo net dieną. Jeigu pirmame pavyzdyje išskiriamas tęstinumas, tai antrajame tiesiog pabrėžiama, jog dieną kauksmai nesiliovė. Analizuojant pavyzdžius, atkreipta, kad net ir neina prieš skaitvardžius, reiškiančius laiką (net dažnai eina prieš skaitvardžius, taip pat nusakančius laiką). Gali būti, kad šios samplaikos reikšmė labiau siejasi su tęstinumu ar išplėtimu nei su konkrečiu laiku, jo pabrėžimu, pvz.: Ir ne vienam pasitaikydavo suklupti, nes kam nėra tekę ūkio darbų pačiam dirbti, tam net ir iškalus vadovėlių tiesas nelengva nesusipainioti, norint suprasti, kaip jas taikyti praktikoje. Šiame sudėtiniame prijungiamajame sakinyje po porinio jungtuko kam..., tam samplaika net ir yra būtina, kad pasakymas būtų logiškas, nors samplaiką čia galima pakeisti dalelyte ir, sakinys išliktų suprantamas, o štai vienos net nepakaktų, nes vien pabrėžimas be tęstinumo čia netinka. Tačiau kai samplaika net ir eina sakinio pradžioje ar po įterpinio, ji (taip pat kaip net) atlieka diskurso žymiklio funkciją, pvz.: Aukštesnis suvokimas (intuityvusis-mistinis) yra betarpiškas pažinimas, aplenkiantis jausmus, logiką, kalbą ir filosofinį pažinėjo foną -pasaulėžiūrą. Bet čia ir vėl kyla abejonė, ar toks pažinimas žemės planetoje iš viso yra galimas? Šios srities žinovų vyraujanti nuomonė yra ta, kad kiekvienos mistinės patirties tarpininkas yra mistiko (taip pat ir pseudomistiko) pasaulėžiūra, logikos dėsniai, kalba bei sąvokos, kuriomis ta pasaulėžiūra ir / ar pasaulėvaizdis yra išreiškiamas. Negali būti priėjimo prie jokios patirties sferos, kuri nėra proto formų ir kategorijų apipavidalinta, pabrėžia misticizmo filosofas Wayne Proudfoot. Iš tiesų religinio potyrio analizė rodo, kad filosofinis-pasaulėžiūrinis fonas paveikia patį mistinį išgyvenimą. Šis dėsnis galioja visokio plauko mistikams: krikščio nims, budistams ar hinduistams. Antai zen-budizmo mokytojai teigia, kad protinė-sąvokinė analizė veda žmogų į klaidą. Užtat koan o taktika jie bando palaužti protinį-spekuliatyvinį funkcionavimą, kad naujokas (vienuolis) galėtų be kliūčių patirti apšvietą (satori). Aišku, zen o mokytojai vien tik koan o metodika (absurdiškais, kvailais atsakymais, tyla, lazdos mojavimais...) savo mokinių satori nesukels. Tam reikia kažko daugiau, reikia tam tikro filosofinio-pasaulėžiūrinio konteksto, kad zen o mokytojų neįprasti metodai būtų vaisingi. O tas kažkas daugiau ateina iš zen-budizmo tradicijos, kurią mokiniai pasisavina be žodžių. Mokinys privalo ta tradicija persisunkti pirmiau, negu satori potyris pasidaro jam galimas. Tradicija ir sudaro tą žodžiais neišreikštą esminį (būtiną) interpretavimo kontekstą, kuriame ir absurdiški atsakymai darosi prasmingi, bent zen-budizmo požvilgiu. Vadinasi, net ir zen-budizmo, kuris taip skrupulingai bando vengti loginio ir žodinio aiškinimo, kiekviena patirtis yra patyrėjo filosofinių prielaidų formuojama. <...> Ilgame pavyzdyje matyti, kad net ir pavartota anksčiau pasakytiems teiginiams apie zen-budizmą apibendrinti, tai logiškai išrutuliojamas pasakojimo akcentas, kuriame net perteikiamas nusistebėjimas kartu su ir dar stipriau išskiria svarstomą teiginį. Šitaip samplaika net ir logiškai susieja tris pastraipas ir jos funkcija kaip