Microsoft Word - 16.doc

JAUNUOLIŲ, ATĖJUSIŲ MOKYTIS Į PROFESINES MOKYKLAS, TOKIO PASIRINKIMO MOTYVAI BEI TOLESNIO MOKYMOSI PLANAI IR GALIMYBĖS Tyrimą atliko: prof. habil. dr. Rimantas Laužackas dr. Daiva Bukantaitė dr. Alicija Ramanauskaitė magistrantė Lina Martinkaitė magistrantė Laura Raudonytė 2005

TURINYS ANOTACIJA...3 ĮVADAS...4 1. Jaunuolių atėjusių mokytis į profesines mokyklas, tokio pasirinkimo motyvų ir tolesnio mokymosi planų bei galimybių empirinis tyrimo metodika...6 1.1 Tyrimo geografija...6 1.2. Tyrimo instrumentarijaus pagrindimas...7 1.3. Tyrimo duomenų apdorojimo schema...9 1.4. Tyrimo etika...10 2. Jaunuolių pasirinkusių profesines mokyklas, tokio pasirinkimo motyvų bei tolesnio mokymosi planų ir galimybių tyrimas...11 2.1. Tyrimo imties charakteristika...11 2.2. Tyrimo rezultatai...16 IŠVADOS...74 Literatūra...77 PRIEDAI...78 2

ANOTACIJA Pristatomas tyrimas atliktas Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu pagal 2004-05-18 skelbtą konkursą (Nr. SR-13-07-7) siekiant išryškinti jaunuolių, atėjusių mokytis į profesines mokyklas, tokio pasirinkimo motyvus bei tolesnio mokymosi planus ir galimybes. Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti: - kokie motyvai paskatino jaunuolius pasirinkti profesinę mokyklą, - kiek įtakos profesiniam pasirinkimui turėjo profesinis orientavimas ir kur tai vyko, - kaip pasirinkusiems profesinę mokyklą jaunuoliams sekėsi mokytis bendrojo lavinimo mokykloje? koks buvo jų pažymių vidurkis? - kaip patenkinti mokiniai mokymusi profesinėje mokykloje? Kokius teigiamus ir neigiamus skirtumus mato tarp mokymosi bendrojo lavinimo ir profesinėje mokykloje, - kokia yra profesinės mokyklos mokinių šeimų socialinė padėtis, - kokiai daliai mokinių yra skiriama socialinė parama, - ką mokiniai planuoja daryti baigę profesinę mokyklą, - kokie yra jaunuolių, baigusių profesinio mokymo programas, tolesnio mokymosi motyvai? Kadangi pateikta tyrimo užduotis pakankamai plati, šis tyrimas galėtų būti žvalgomasis ir jo pagrindu galima formuoti naujus, tikslesnius bei išsamesnius kokybinius tyrimus. Tyrimo medžiaga gali pasitarnauti rengiant projektus, kurie nagrinėtų mokinių motyvacijos problemas, ja gali pasinaudoti edukologai, tiriantys šią problematiką. 3

ĮVADAS Šiuo metu profesinio mokymosi prestižas Lietuvoje yra nepakankamas. Profesines mokyklas pasirinkusių jaunuolių dalis yra apie du kartus mažesnė negu Europos Sąjungos vidurkis. Kas įtakoja tokį nedidelį profesinių mokyklų pasirinkusiųjų skaičių? Mokyklos prestižas, mokinių mokymosi motyvacija ar kitos priežastys? Įvairiais aspektais, bendrojo lavinimo mokinių mokymosi motyvacijos problemas yra tyrinėję Barkauskaitė, Paužienė, Uzdila (1981), Čėsnaitė (1993, 1994), Rimkevičienė (1993), Rupšienė (1996), Targamadzė (1992, 1993, 2000). Minėti autoriai išskiria, kad mokymosi motyvacija priklauso nuo mokytojo ir mokinio sąveikos, mokymo metodų ir formų taikymo, šeimos narių tarpusavio santykių, buities sąlygų ir sveikatos problemų. Taip pat buvo nustatyta, kad bendrojo lavinimo mokyklos mokinių mokymosi motyvacija priklauso nuo šeimos struktūros, tėvų išsilavinimo, mokinių tarpusavio santykių klasėje. Tačiau darbų apie profesinės mokyklos mokinių motyvaciją aptikta nebuvo. Atlikusi tyrimus Targamadzė (2000) pažymi, kad mokiniams mokymasis yra aktualus tiek, kiek leidžia baigus mokyklą įgyti specialybę ir dirbti, mokytis įdomių dalykų, tobulinti save kaip asmenybę. 1993 metais Rimkevičienė atliko pirmos pakopos profesinių mokyklų mokinių mokymosi motyvus. Tyrimas buvo atliktas Kauno, Vilniaus ir Panevėžio profesinėse mokyklose, apklausiant 150 mokinių. Tyrime be intelekto testų, mokinių buvo klausta: kodėl pasirinko šią mokyklą ir ar patinka pasirinkta specialybė. Rezultatai parodė, kad tik 2 procentai norėjo pasirinkti specialybę, kurios mokėsi, nė vienas nenorėtų grįžti į bendrojo lavinimo mokyklą, aiškiai išreikštos mokinių ekstravertinės savybės, ryškesnis jausmingumas, o ne racionalumas, aktyvumas, o ne pasyvumas, mokiniai labai nori būti išklausyti, suprasti, paskatinti, mokiniai žinias priima sunkiai, itin sunkiai atgaminama žodinė informacija, tačiau mokiniai turi gana turtingą erdvinę vaizduotę, sugeba jungti erdvėje dalis į visumą, mokiniai yra smalsūs. Didinant mokymosi motyvaciją, autorė siūlo individualizuoti programas, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio pažinimo procesų funkcionavimo problemas ir pajėgumus. Bet ar iš tiesų profesinės mokyklos pasirinkimą įtakoja tik motyvacija? Švietimo politikai pastebti, kad į profesines mokyklas stojantieji dažnai renkasi profesijas, neatsižvelgdami į jų paklausumą, kas išbalansuoja darbo rinką ir apsunkina ūkio plėtrą. Iš vienos pusės pasirinkimas gali būti atskirais atvejais sąlygotas ne polinkių, o socialinės paramos siekimas. Iš kitos pusės, pasirinkimą gali riboti mažesnės galimybės tęsti studijas aukštojoje mokykloje ir siekti aukštesnio socialinio statuso. Į šiuos klausimus ir bus bandoma atsakyti, atliekant tyrimą. Tyrimo objektas- jaunuolių, atėjusių mokytis į profesines mokyklas motyvacija Tyrimo tikslas- ištirti jaunuolių, atėjusių mokytis į profesines mokyklas, tokio pasirinkimo motyvus bei tolesnio mokymosi planus ir galimybes 4

Tyrimo uždaviniai: 1. Išryškinti motyvus, kurie paskatino jaunuolius pasirinkti profesinę mokyklą. 2. Nustatyti, kiek įtakos profesiniam pasirinkimui turėjo profesinis orientavimas ir kur tai vyko bei kaip sekėsi mokiniams mokytis pagrindinėje/vidurinėje mokykloje. 3. Nustatyti, kaip pasirinkusiems profesinę mokyklą jaunuoliams sekėsi mokytis bendrojo lavinimo mokykloje ir koks buvo jų pažymių vidurkis? 4. Nustatyti, kaip patenkinti mokiniai mokymusi profesinėje mokykloje? Kokius teigiamus ir neigiamus skirtumus mato tarp mokymosi bendrojo lavinimo ir profesinėje mokykloje? 5. Nustatyti, kokia yra profesinės mokyklos mokinių šeimų socialinė padėtis ir kokiai daliai mokinių yra skiriama socialinė parama? 6. Išskirti, ką mokiniai planuoja daryti baigę profesinę mokyklą ir kokie yra baigusių profesinio mokymo programas, tolesnio mokymosi motyvai Tyrimo hipotezės - Mokinių stojančių į aukštesnes profesinės mokyklos pakopas, pažymių vidurkiai yra aukštesni, nei stojančiųjų į žemesnes pakopas. - Mokiniai, kuriems vyko profesinio orientavimo užsiėmimai, yra labiau patenkinti mokymusi profesinėje mokykloje. - Mokiniai gaunantys socialinę paramą mokėsi geriau vidurinėje/ pagrindinėje mokykloje ir daugiau laiko skiria ruošiantis pamokoms profesinėje mokykloje. - Dauguma besimokančiųjų profesinėje mokykloje save priskiria vos suduriantiems galą su galu ir jų šeimos pajamos vienam asmeniui yra iki 250. - Didesnė pusė profesinės mokyklos mokinių norėtų tęsti mokslą, baigę profesinę mokyklą. Tęsti mokslą labiau norėtų miesto mokiniai, ir tie kurie negauna socialinės paramos. Tyrimo metodai: - tikslinės diskusijos - tyrimo metodologijai numatyti, tyrimo eigai suprojektuoti, tyrimo eigai ir rezultatams aptarti, - anketinė apklausa, - statistinė duomenų analizė Šiai analizei buvo naudojamas statistinės analizės programinis paketas SPSS 10, taip pat programinis paketas EXEL, - hipotezės tikrinamos kruskall walis testu ir skaičiuojant Chi kvadratą. 5

1. Jaunuolių atėjusių mokytis į profesines mokyklas, tokio pasirinkimo motyvų ir tolesnio mokymosi planų bei galimybių empirinis tyrimo metodika 1.1 Tyrimo geografija Tiriamųjų populiaciją sudaro profesinių mokyklų mokiniai. 2004/ 2005 m.m. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis Lietuvoje veikė 75 profesinės mokyklos ir 5 aukštesniosios mokyklos. Iš viso šiose mokyklose mokėsi 46344 mokiniai. Pirmoje profesinio mokymo pakopoje mokėsi 6345 mokiniai, antroje- 735, trečioje- 29100, ketvirtoje- 10 164 (žr. 1 lentelę) 1 lentelė Moksleivių procentinis Profesinio Generalinė aibė skaičius Tyrimo imties mokymo Absoliutus Validus Validus tūris pakopa Absoliutus skaičius skaičius skaičius Pirma 6345 13,69 14 140 Antra 737 1,58 2 20 Trečia 29100 62,79 62 620 Ketvirta 10164 21,94 22 220 232 (+0,5%) Iš viso 46344 50000 100 100 1232 Tyrimo imtis (imtis- kiek atvejų turi būti atrinkta, kad tiksliai būtų atspindėta populiacija, jos sudarymo būdas, dydis ir kt. yra itin svarbios empirinio tyrimo metodologinės charakteristikos. Atsitiktinis tiriamosios grupės imties pasirinkimo būdas sutiekia kiekvienam populiacijos individui vienodą galimybę patekti į grupę (Kardelis 2002)) iš generalinės aibės preliminariai paskaičiuota pagal kritinių įvykių imtį, apibūdinančią minimalias reiškinio funkcionavimo sąlygas, tapačias visiems galimiems stebėjimo objektams, (Bitinas, 1998). Preliminariam tyrimo imties tūriui paskaičiuoti naudotasi Paniotto lentele atsižvelgiant į 5 proc. paklaidą (Jadov, 1987) Pagal šį preliminarų tyrimo imties paskaičiavimą buvo išsiųstos anketos. Mokyklos apklausai buvo atrinktos pagal šiuos atrankos kriterijus: pasirinktos iš dešimties apskričių miesto ir rajono mokyklos pagal atskirus tipus, turinčios didžiausią ir mažiausią mokinių skaičių. Vertinant tyrimo anonimiškumą, jis šiame tyrime buvo daugiau sąlyginis, kai tyrėjai iš principo gali identifikuoti konkretų tiriamąjį, šiuo atveju kalbama ne apie individą, bet apie konkrečią mokyklą, tačiau yra įsipareigojęs skelbti tik statistiškai apibendrintus duomenis ir niekur neskelbti konkretaus tiriamojo (atskiros profesinės mokyklos) duomenų. Reikia paminėti, kad klausimynus gražino 902 respondentai. Klausimynų grįžtamumas 73,53 %. 6

1.2. Tyrimo instrumentarijaus pagrindimas Profesinių mokyklų mokiniams skirtą anketą (žr. 1 priedą) sudaro trys blokai- instrukcija, kaip pildyti anketą, demografinių klausimų blokas ir šešios klausimų grupės, kuriuose yra 145 klausimai/ teiginiai bei du atviri klausimai ( Gal galėtumėte nurodyti, kelis teigiamus/ neigiamus bruožus, kodėl verta mokytis profesinėje mokykloje, lyginant su pagrindine/ vidurine mokykla? ) Demografiniams duomenims- tiriamųjų lyčiai, amžiui, mokymosi pakopai, kilmei, gyvenimo sąlygoms, šeimos pajamoms ir kategorijai, respondentų darbui ar ketinimui dirbti, galimybei namuose ruoštis pamokoms ir užsiėmimams sužinoti skiriama atskira dalis, neįeinanti į klausimų grupes. Instrukcijoje- klausimyno pradžioje buvo trumpai pristatytas tyrimo tikslas, išskirtinai buvo pabrėžtas tyrimo anonimiškumas. Siekiant, kad klausimynas tiriamiesiems būtų patrauklus ir patogus pildyti, rengiant tyrimo instrumentą, greta turinio klausimų išskirtinis dėmesys buvo skirtas ir klausimyno kompozicijai. Anketoje pateikti struktūrizuoti klausimai ir Likerto skalės. Struktūrizuoti klausimai buvo pateikti kelių tipų: sąrašo ( meniu tipo) ir trijų (taip/ nežinau/ ne) alternatyvų atsakymai. Struktūrizuoto klausimo ir atsakymų fragmentas pateiktas 2 lentelėje 2 lentelė Tyrimo instrumente pateiktas struktūrizuoto klausimo fragmentas 4. Ar besimokydamas(-a) pagrindinėje/vidurinėje mokykloje, buvote susipažinęs(-usi) ar supažindintas(-a) su mokymosi profesinėje mokykloje galimybėmis? Taip Ne Nežinau 8. Kiek vidutiniškai sugaištate laiko kasdien ruošiantis pamokoms ir užsiėmimams? Iki valandos Iki dviejų valandų Iki trijų valandų Daugiau nei tris valandas Pamokoms ir užsiėmimams dažniausiai nesiruošiu. Likerto skalės struktūra buvo sudaryta iš teiginių, kuriuos tiriamieji vertino išsakydami pritarimąneapsisprendimą- nepritarimą. Parinktas penkių pakopų atsakymų formatas, laipsniuojant pritarimą ir nepritarimą nuo visiškai nepritariu iki visiškai pritariu (žr. 3 lentelę) 7

3 lentelė Likerto skalės fragmentas: teiginių vertinimas ir atsakymų kodavimas Įvertinkite savo bendravimą su mokytojais: Nepritariu Pritariu 9.1 Mokytojai mane išklauso - 2-1 0 1 2 9.2 Mokytojai atsižvelgia į mano nuomonę - 2-1 0 1 2 9.3 Mokytojai visada paaiškina užduotis, kurias reikia atlikti - 2-1 0 1 2 9.4 Dažniausiai aš neklausinėju-tiesiog atlieku mokytojų nurodytas užduotis - 2-1 0 1 2 9.5 Aš klausau mokytojų - 2-1 0 1 2 9.6 Mokytojams aš neįdomus(-i) - 2-1 0 1 2 9.7 Aš turiu bent vieną mokytoją, kuriuo pasitikiu - 2-1 0 1 2 9.8 Galiu pasakyti, kad mokytojai mano draugai - 2-1 0 1 2 9.9 Stengiuosi gerai sutarti su savo mokytojais, nes juos gerbiu - 2-1 0 1 2 9.10 Stengiuosi gerai sutarti su savo mokytojais, nes vengiu nemalonumų - 2-1 0 1 2 9.11 Mokytojai nelinkę/ vengia su manim bendrauti - 2-1 0 1 2 Pirmoji klausimų grupė (2.1-2.22 klausimai) atspindi respondentų motyvus, kodėl jie pasirinko mokytis profesinėje mokykloje požiūrį į veiksnius ir sąlygas, kurios skatina mokytis. Antroji klausimų grupė (3-7 klausimai)- struktūrizuoti klausimai. Ši klausimų grupė išaiškins mokinių pažymių vidurkį, paskutiniais mokymosi pagrindinėje/ vidurinėje mokykloje metais ir profesinio orientavimo (informavimo) buvimą ar nebuvimą pagrindinėje/ vidurinėje mokykloje. Trečiąja klausimų grupe (8-10 klausimai) siekta nustatyti kiek vidutiniškai mokiniai sugaišta laiko ruošiantis pamokoms ir užsiėmimams, mokinių bendravimą su mokytojais, grupės draugais bei mokinių požiūrį į profesinę mokyklą. Ketvirtąja klausimų grupe (10-11 klausimai) siekta išsiaiškinti teigiamus ir neigiamus bruožus, kodėl verta mokytis profesinėje mokykloje lyginant su pagrindine/ vidurine mokykla. Siekiant įvertinti mokinių planus, norą ar nenorą toliau mokytis, baigus profesinę mokyklą, skirta penkta klausimų grupė (13-15 klausimai). Šešta klausimų grupė (16-17 klausimai) padės nustatyti ar mokiniai gauna socialinę paramą ir ar norėtų ją gauti. Tyrime respondentai dalyvavo iš visų Lietuvos regionų. 8

1.3. Tyrimo duomenų apdorojimo schema Šio tyrimo duomenys buvo apdoroti SPSS (Statistical Package for Social Sciences) programine įranga. Tyrime greta aprašomosios statistikos 1 metodo buvo taikyti ir daugiamačiai statistiniai metodai: klasterinė analizė, faktorinė analizė, koreliacinė analizė, daugiamačių skalių sudarymas. Taikant klasterinę analizę nustatomas objektų panašumas ir jie suskirstomi į klasterius- panašių objektų grupes. Klasterinės analizės tikslas- suskirstyti objektus taip, kad skirtumai klasterių viduje būtų kuo mažesni, o tarp klasterių- kuo didesni (Čekanavičius, Murauskas, 2002). Klasterinė analizė buvo naudota siekiant sugrupuoti skales pagal respondentų vertinimus- nustatyti diagnostinių kintamųjų klasterius pagal tai, kaip juos vertino respondentaipritardami teiginiams, demonstruodami neutralią poziciją ar nepritarimą. Pritaikius šį metodą ir jo vizualų rezultatądendogramą- galima pakankamai greitai identifikuoti požymių grupes, kuriems tiriamieji buvo linkę pritarti ar nepritarti. Faktorinė analizė padeda didelio skaičiaus kintamųjų tarpusavio koreliacijas paaiškinti tam tikrų bendrųjų faktorių įtaka. Nuo kintamųjų pereinant prie faktorių, informacija padaroma labiau aprėpiama. Faktorinės analizės tikslas- minimaliai prarandant informacijos pakeisti stebimą reiškinį charakterizuojančių požymių aibę faktorių rinkiniu. Daugiamačių skalių metodas (Multidimensional Scaling MDS) įgalina ieškoti visuminės ir apibendrintos požymių raiškos struktūros- visi tyrimo diagnostiniai kintamieji nagrinėjami vienu metu. Tai daugiamatis metodas, kuris dviejų (ar trijų) ašių koordinačių sistemoje išdėsto kintamųjų sistemą pagal tam tikras latentines dimensijas. Šis metodas naudojamas tada, kai tiriamiesiems reikia vertinti įvairius psichosocialinius objektus. Šiame tyrime tai buvo kintamieji atspindintys besimokančios organizacijos požymius. Kadangi tolesnėje duomenų analizėje bus operuojama įvairiais statistiniais rodikliais, ir vartojamos jų santrumpos, toliau tikslinga juos paaiškinti. Mo- įverčio modalinė reikšmė (moda)- dažniausiai duomenų aibėje pasikartojusi reikšmė. Jeigu visos reikšmės statistinėje eilutėje pasikartoja vienodai dažnai, sakoma, kad pasiskirstymas modos neturi. Dažnis- tai skaičius, nusakantis kiek kartų reikšmė x pasikartojo statistinėje eilutėje. Mean- įverčio aritmetinis vidurkis- gaunamas sudedant visus įverčius ir padalinant juos iš atsakiusiųjų skaičiaus. Std. Dev.- standartinis nuokrypis- yra matuojamo požymio sklaidos matas, parodantis kaip stipriai pavienės reikšmės svyruoja apie vidurkį. Kuo standartinio nuokrypio reikšmė mažesnė, tuo respondentų nuomonė nagrinėjamu klausimu yra vieningesnė. 1 Aprašomoji statistika- tai duomenų sisteminimo ir grafinio vaizdavimo metodai (Čekanavičius, Murauskas 2001) 9

CImin, CImax- pasikliaujamasis intervalas- kadangi apklausta ne visa populiacija, o tik jos dalis, tai tikrojo atsakymų įverčio vidurkis nežinomas. Tikrasis vidurkis su 5% paklaida svyruoja tam tikrose ribose Cimin žymi apatinę pasikliaujamojo intervalo ribą, o CImax- viršutinę pasikliaujamojo intervalo ribą. p<=0,05 statistinės paklaidos tikimybė- statistinės paklaidos tikimybės p kritinė riba parodo, koks yra leistinas statistinių sprendimų paklaidos dydis. Visi statistiniai sprendimai, netenkinantys sąlygos p<=0,05 traktuojami kaip nepagrįsti. Tai yra- buvo užsibrėžta ne didesnė kaip 5% leistina statistinių sprendimų paklaida. Histograma- empirinės grupuotų duomenų tankio funkcijos grafikas. Chi kvadratas- parodo, ar empirinio ir teorinio skirstinių skirtumas yra reikšmingas, tai yra, ar turimas empirinis skirstinys suderinamas su teoriniu modeliu. 1.4. Tyrimo etika Tyrimo tikslas respondentams (mokiniams) buvo nusakytas aiškiai bei suprantamai, prie kiekvieno klausimo yra nurodyta, kaip jį reikia užpildyti. Buvo užtikrintas anonimiškumas, suteikta kontaktinė informacija- nurodyta tyrėjo institucija ir telefonai. Kiekviename anketų siuntinyje mokykloms, buvo pridėtas lydraštis, kuriame aiškiai nurodyta kokiu tikslu vykdomas tyrimas ir prašoma sudaryti sąlygas mokiniams anketų užpildymui. Kadangi anketos buvo siunčiamos paštu, tiriamiesiems buvo galima užpildyti anketas jiems tinkamu metu ir norimoje vietoje, nes iš karto atsakyti į didelės apimties klausimyną tiriamieji neturėjo pakankamai laiko. Dėl tokio duomenų rinkimo, tyrimas užtruko gana ilgai, ir dalis anketų buvo negražintos. 10

2. Jaunuolių pasirinkusių profesines mokyklas, tokio pasirinkimo motyvų bei tolesnio mokymosi planų ir galimybių tyrimas 2.1. Tyrimo imties charakteristika Respondentų amžius, lytis yra svarbi tyrimo imties charakteristika. Į tyrimą patekusių mokinių amžiaus kreivė rodo, kad tyrimo imtyje dominuoja 17-18 amžiaus merginos ir vaikinai, bei 19-20 metų amžiaus merginos. (žr. 1 pav.). Iš viso tyrime dalyvavo 520 merginų (57, 6 %) ir 382 (42, 4 %) vaikinai. 250 200 150 100 50 0 22 10 198 234 206 72 94 iki 16 m. 17-18 m. 19-20 m. >20 m. mergina vaikinas 66 1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių Tyrime dalyvavo visų profesinio mokymo pakopų mokiniai, tačiau daugiausiai respondentų merginų atstovauja trečią ir ketvirtą pakopas, o vaikinų- pirmą ir trečią (žr. 4 lentelę ir 2 paveikslą) 4 lentelė Respondentų pasiskirstymas pagal pakopas Lytis Iš viso Mergina Vaikinas Profesininio mokymo pakopa Skaičius Procentai Skaičius Procentai Skaičius Procentai Pirmoji 138 26,54% 188 49,21% 326 36,14% Antroji 46 8,85% 22 5,76% 68 7,54% Trečioji 178 34,23% 122 31,94% 300 33,26% Ketvirtoji 158 30,38% 50 13,09% 208 23,06% Iš viso 520 100,00% 382 100,00% 902 100,00% 11

23% 36% 33% 8% pirmoje antroje trecioje ketvirtoje 2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pakopas Didžioji dalis profesinėse mokyklose besimokančiųjų yra kilę iš miesto (469 tyrime dalyvavusiųjų), 27 % yra kilę iš kaimo, 5 %- rajono centro, 126 %- miestelio (žr. 3 pav.) Respondentų kilimo (gimimo) vieta 27% 16% 52% Miestas Rajono centras Miestelis Kaimas 5% 3 pav. Respondentų gimimo vieta Didžioji dalis apklausoje dalyvavusiųjų (42,4 %) gyvena su abiem tėvais, ketvirtis (22,6 %) jų su vienu iš tėvų, 12 % nurodė gyvenantys savo bute ar name, tik 8 % nuomoja butą ar kambarį, dar mažiau- 4,2 % gyvena studentų bendrabutyje (žr. 5 lentelę) Respondentų gyvenamoji vieta Gyvenamoji vieta Skaičius Procentai su abiem tėvais 382 42,4 su vienu iš tėvų 204 22,6 mokyklos bendrabutyje 108 4,2 savo bute ar name 72 12,0 nuomoja butą ar kambarį 64 8,0 su seneliais 38 7,1 kita 34 3,8 Iš viso 902 100,0 5 lentelė 12

608 apklausoje dalyvavusieji (67, 4 %) šiuo metu nedirba (žr. 4 pav.), tačiau yra ir dirbančių bei ketinančių įsidarbinti mokinių. Tik 38 mokiniai nurodė, kad jie dirbti norėtų, tačiau nespėja beveik tiek pat teigė, kad įsidarbinti jiems nepavyko. 600 550 500 450 400 350 300 250 200 150 100 50 0 608 132 Ar šiuo metu dirbate? ne ketinu dirbti 78 38 36 10 taip norėčiau dirbti bet nespėju norėjau, bet neradau darbo kita 4 pav. Atsakymo į klausimą Ar šiuo metu dirbate? procentinis pasiskirstymas Profesinių mokyklų mokiniams buvo gana sunku nurodyti jų šeimos mėnesio pajamas vienam asmeniui. Net 357 (39,6%) iš jų visiškai negalėjo jų įvardinti, tik 8 % nurodo, kad pajamos didesnės nei 500 lt vienam asmeniui, o 212 (23,5 %) nurodo, kad jų šeimos pajamos vienam asmeniui yra 101-250 litų (žr. 5 pav.) 400 350 300 250 200 150 100 50 0 Šeimos pajamos vienam asmeniui 143 212 118 72 iki 100 lt 101-250 lt 251-500 lt virs 500 lt tikrai nežinau 357 Klausimas N Vidurkis St. Nuokrypis Minimumas Maksimumas Padėtis visuomenėje 902 1,96 0,614 1 4 Šeimos pajamos 1 asmeniui 545 2,22 0,981 1 4 Padėtis Šeimos pajamos Testo statistika visuomenėje 1 asmeniui Testo reikšmė 2,00 2,00 13

Tiriamųjų skaičius 902 545 Atvejų skaičius iki nurodytos reikšmės 211 201 Z -6,868-1,214 p-reikšmė 0,000 0,225 Kruskal Wallis Testo statistika Padėtis visuomenėje Šeimos pajamos 1 asmeniui Chi-Square reikšmė 2,664 12,772 Reikšmingumo lygmuo 3 3 p-reikšmė 0,446 0,005 5 pav. Respondentų šeimos pajamos vienam asmeniui Dauguma besimokančiųjų save priskiria prie turinčių vidutines pajamas (69,5%), o galą su galu vos suduriančių yra 18,5%. Į klausimą apie šeimos pajamas vienam asmeniui net 40% respondentų atsakė nežinau. O atsakiusiųjų į šį klausimą daugumos (65%) mokinių šeimų pajamos vienam asmeniui yra iki 250lt. 2,4 % mano, kad jų šeima yra pasiturinti.(žr. 6 pav.) Nėra skirtumų tarp skirtingų pakopų mokinių savęs priskyrimo visuomenės kategorijai pagal bendrą šeimos finansinę padėtį. O pagal pajamas vienam šeimos asmeniui išsiskiria 2 pakopos mokiniai. Jų pajamos aukštesnės už besimokančius pirmoje ir antroje pakopoje. Šeimos materialinė padėtis 600 500 400 300 200 100 0 167 vos sudurianti gala su galu 627 vidutines pajamas turinti 86 gana pasiturinti 22 pasiturinti 6 pav. Šeimos materialinė padėtis Profesinėse mokykloje besimokantieji ir tyrime dalyvavę mokiniai turi galimybę savo gyvenamoje vietoje ruoštis pamokoms ir užsiėmimams. Tik 34 mokiniai nurodė, kad šių galimybių neturi, net 142 mokiniai išskyrė, kad jų galimybės ruoštis pamokoms ir užsiėmimams priklauso nuo situacijos, ir tik 14 teigė, kad apie tai niekada negalvoja. 14

Ar turi galimybę ruoštis pamokoms ir užsiėmimas? 4% 16% 78% 2% taip ne priklauso nuo situacijos apie tai negalvoju 7 pav. Atsakymo į klausimą Ar turite galimybę ruoštis pamokoms ir užsiėmimams? procentinis pasiskirstymas Taip apibendrinant galima teigti, kad dauguma tyrime dalyvavusių profesinės mokyklos mokinių yra kilę iš miesto, šiuo metu nedirba, gyvena su abiem tėvais, vidutines pajamas turinčioje šeimoje. Tyrime dalyvavo mokiniai, studijuojantys plataus spektro specialybes (žr. 6 lentelę), tačiau daugiausiai jų yra pasirinkę biuro komersanto, siuvėjo, kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriaus, kirpėjo specialybes. 6 lentelė Respondentų studijuojamos specialybės Specialybė Sk. % Specialybė Sk. % biuro komersantas 96 10,6 kirpėja 26 2,9 sekretoriaus buitiniu paslaugu verslo 18 2 organizatore 20 2,2 radistas, buitinės elektronines floristė aparatūros taisytojas 6 0,7 28 3,1 smulkaus verslo organizatorius 82 9,1 apeigų organizatorius 10 1,1 draudimo įmonių tarnautojas, agentas 10 1,1 fotografas 8 0,9 sodininkas-daržininkas 16 1,8 statybų verslo organizatorius 16 1,8 statybininkas kompiuterio ir organizacines 4 0,4 technikos operatorius 106 11,8 kulinaras virėjas 8 0,9 stalius 16 1,8 mechanikas 22 2,4 ortopedine avaline 4 0,4 technikas šaltkalvis remontininkas 6 0,7 kosmetikas/ė 10 1,1 šaltkalvis suvirintojas 4 0,4 metalo apdirbėjas 30 3,3 automechanikas 18 2 kompiuterines technikos derintojas 14 1,6 siuvėja elektros įrenginių elektros 104 11,5 mechanikas 10 1,1 jūreivis virėjas 20 2,2 susiuvėjas 20 2,2 barmenas - pardavėjas 18 2 jūreivis virėjas 20 2,2 virėjas ir padavėjas 42 4,7 motoristo elektriko 8 0,9 kaimo verslo darbininkai 10 1,1 jūreivis-suvirintojas 8 0,9 kailinių žvėrelių auginimas 8 0,9 tarptautiniu pervežimų vairuotojas 6 0,7 pardavėjo - prekių žinovo 2 0,2 auklė 16 1,8 dizainas 2 0,2 meno dirbinių iš odos gamintojas 6 0,7 15

2.2. Tyrimo rezultatai Siekiant išsiaiškinti jaunuolių, pasirinkusių profesines mokykla motyvaciją, buvo pateikti 22 teiginiai. Anot Kepalaitės, Butkienės (1996), galima teigti, kad mokymosi motyvaciją lemiantys veiksniai, yra šie: 1. veiksniai, susiję su pačiu mokiniu- koks jis yra, kaip mokosi, 2. mokymo turinio ir formos (mokymo planų, programų, vadovėlių bei mokymosi priemonių) ypatybės. 3. veiksniai, slypintys mokytojo asmenybėje jo bendravimo su mokiniais ir mokymo ypatybės. 4. visos mokyklinės situacijos. 5. mikrosocialinė aplinka mokinio šeima (psichologinis, emocinis šeimos klimatas, taip pat nuostatos, požiūriai, motyvacija, tarpusavio santykiai) ir kt. 6. makroaplinka kultūrinis, visuomeninis, socialinis ekonominis gyvenimas. Kad profesinėje mokykloje mokytis lengviau, nurodė visų pakopų mokiniai- pirmos ir antros pakopų mokinių didžioji dalis šiam teiginiui pritarė visiškai, o trečios ir ketvirtos- tik pritarė. (žr. 7 lentelę ). Šiuos duomenis patvirtina ir aukšti Modos rodikliai (žr. 2 priedą). Tačiau iš visų tyrime dalyvavusių net 114 mokinių nemano, kad mokytis profesinėje mokykloje yra lengviau. 7 lentelė Atsakymų į teiginį Čia lengviau nei vidurinėje (pagrindinėje) mokykloje procentinis pasiskirstymas Čia lengviau, nei vidurinėje Pirma pakopa Antra pakopa Trečia pakopa Ketvirta pakopa Iš viso (pagrindinėje) Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % mokykloje Neatsakė 12 3,7% 2 2,9% 6 2,0% 8 3,8% 28 3,1% Visiškai nepritariu 30 9,2% 8 11,8% 38 12,7% 38 18,3% 114 12,6% Nepritariu 48 14,7% 12 17,6% 56 18,7% 32 15,4% 148 16,4% Neturiu nuomonės 20 6,1% 2 2,9% 22 7,3% 22 10,6% 66 7,3% Pritariu 94 28,8% 8 11,8% 106 35,3% 68 32,7% 276 30,6% Visiškai pritariu 122 37,4% 36 52,9% 72 24,0% 40 19,2% 270 29,9% Iš viso 326 100,0% 68 100,0% 300 100,0% 208 100,0% 902 100,0% Kad mokytis profesinėje mokykloje yra įdomiau, nurodo visų pakopų mokiniai (žr. 8 lentelę), kad čia mokytis neįdomu, teigia 104 (11,5%) tyrime dalyvavusių mokinių, beveik tiek pat 116 (12,9 %) nuomonės šiuo klausimu neturėjo. 8 lentelė Atsakymo į teiginį Įdomiau mokytis nei vidurinėje (pagrindinėje) mokykloje procentinis pasiskirstymas Įdomiau mokytis nei Pirma pakopa Antra pakopa Trečia pakopa Ketvirta pakopa Iš viso 16

vidurinėje (pagrindinėje) Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % mokykloje Neatsakė 10 3,1% 0 0,0% 0 0,0% 4 1,9% 14 1,6% Visiškai nepritariu 22 6,7% 6 8,8% 30 10,0% 46 22,1% 104 11,5% Nepritariu 36 11,0% 12 17,6% 22 7,3% 22 10,6% 92 10,2% Neturiu nuomonės 36 11,0% 6 8,8% 52 17,3% 22 10,6% 116 12,9% Pritariu 114 35,0% 26 38,2% 106 35,3% 54 26,0% 300 33,3% Visiškai pritariu 108 33,1% 18 26,5% 90 30,0% 60 28,8% 276 30,6% Iš viso 326 100,0% 68 100,0% 300 100,0% 208 100,0% 902 100,0% Dar Gage ir Berliner (1994) yra pastebėję, kad žmogaus suinteresuotumas ir veiklos, kurią jis atlieka įdomumas yra smarkiai motyvuojantys veiksniai. Teigti, kad mokiniams pasirinkti profesinę mokyklą rekomendavo mokytojai, negalima, kadangi šiam teiginiui visiškai pritarė, tik 9,8 % visų apklausoje dalyvavusių (žr. 9 lentelę). Labiausiai šiam teiginiui nepritarė ketvirtos ir antros pakopos mokiniai, tik 12,9% pirmos pakopos mokinių šiam teiginiui pritarė. Taip galima teigti, kad mokinai profesines mokyklas rinkosi mokytojų nerekomenduojami. 9 lentelė Atsakymo į teiginį Rekomendavo mokytojai procentinis pasiskirstymas Rekomendavo Pirma pakopa Antra pakopa Trečia pakopa Ketvirta pakopa Iš viso mokytojai Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Neatsakė 20 6,1% 0 0,0% 6 2,0% 10 4,8% 36 4,0% Visiškai nepritariu 130 39,9% 38 55,9% 150 50,0% 120 57,7% 438 48,6% Nepritariu 38 11,7% 6 8,8% 42 14,0% 38 18,3% 124 13,7% Neturiu nuomonės 42 12,9% 8 11,8% 40 13,3% 22 10,6% 112 12,4% Pritariu 54 16,6% 12 17,6% 30 10,0% 8 3,8% 104 11,5% Visiškai pritariu 42 12,9% 4 5,9% 32 10,7% 10 4,8% 88 9,8% Iš viso 326 100,0% 68 100,0% 300 100,0% 208 100,0% 902 100,0% Taip pat negalima teigti, kad mokiniai buvo verčiami rinktis profesinę mokyklą. Šiam teiginiui visiškai pritarė tik 28 mokiniai (3,1 %), o visiškai nepritarė net 70,7 % mokinių (žr. 10 lentelę). Šie atsakymai neigia visuomenėje nusistovėjusią nuomonę, kad į profesines mokyklas stoja nepažangūs ir mokyklai nereikalingi mokiniai, kurie būna tiesiog verčiami jas rinktis. Gautus duomenis patikrinus Spearmano koreliacijos koeficientu gaunama, kad mokinius, kurių pažymių vidurkiai buvo blogesni, mokytojai labiau vertė stoti į profesinę mokyklą. (r=0.188; p<0.001) (žr. priedą) 10 lentelė Atsakymo į teiginį Vertė mokytojai procentinis pasiskirstymas Pirma pakopa Antra pakopa Trečia pakopa Ketvirta pakopa Iš viso Vertė mokytojai Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Neatsakė 10 3,1% 2 2,9% 4 1,3% 8 3,8% 24 2,7% 17

Visiškai nepritariu 212 65,0% 44 64,7% 228 76,0% 154 74,0% 638 70,7% Nepritariu 44 13,5% 2 2,9% 26 8,7% 12 5,8% 84 9,3% Neturiu nuomonės 32 9,8% 10 14,7% 26 8,7% 22 10,6% 90 10,0% Pritariu 14 4,3% 8 11,8% 10 3,3% 6 2,9% 38 4,2% Visiškai pritariu 14 4,3% 2 2,9% 6 2,0% 6 2,9% 28 3,1% Iš viso 326 100,0% 68 100,0% 300 100,0% 208 100,0% 902 100,0% Renkantis profesinę mokyklą, mokiniai tėvų patarimų klausė nedaug. Kad pasirinkti profesinę mokyklą patarė tėvai, nurodė tik 16,4 % visų apklausoje dalyvavusių. Labiausiai į tėvų patarimus atsižvelgė antros pakopos mokiniai (35,3 % šiam teiginiui pritarė, ir 20,6 % visiškai pritarė), mažiausiai- ketvirtos pakopos. Beveik trečdalis visų pakopų mokinių nurodė, kad tėvai jų profesinės mokyklos pasirinkime nedalyvavo (žr. 11 lentelę) 11 lentelė Atsakymo į teiginį Patarė tėvai procentinis pasiskirstymas Patarė tėvai Pirma pakopa Antra pakopa Trečia pakopa Ketvirta pakopa Iš viso Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Neatsakė 8 2,5% 4 5,9% 4 1,3% 4 1,9% 20 2,2% Visiškai nepritariu 114 35,0% 14 20,6% 90 30,0% 72 34,6% 290 32,2% Nepritariu 46 14,1% 8 11,8% 52 17,3% 30 14,4% 136 15,1% Neturiu nuomonės 26 8,0% 4 5,9% 32 10,7% 20 9,6% 82 9,1% Pritariu 66 20,2% 24 35,3% 76 25,3% 60 28,8% 226 25,1% Visiškai pritariu 66 20,2% 14 20,6% 46 15,3% 22 10,6% 148 16,4% Iš viso 326 100,0% 68 100,0% 300 100,0% 208 100,0% 902 100,0% Kad mokytis profesinėje mokykloje norėjo, nurodė net 63,8 % pirmos pakopos, 55,9 %- antros, 62%- trečios ir 48,1%- ketvirtos pakopos mokinių. Taip galima teigti, kad mokytis profesinėje mokykloje norėjo didžioji pusė apklausoje dalyvavusių. Kad pasirinkti profesinę mokyklą nenorėjo nurodė tik 6,7 % mokinių, o 3,5% nuomonės apie tai neturėjo (žr. 12 lentelę) 12 lentelė Atsakymo į teiginį Pats norėjau procentinis pasiskirstymas Pats(-i) norėjau Pirma pakopa Antra pakopa Trečia pakopa Ketvirta pakopa Iš viso Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Neatsakė 8 2,5% 0 0,0% 4 1,3% 2 1,0% 14 1,6% Visiškai nepritariu 20 6,1% 2 2,9% 16 5,3% 22 10,6% 60 6,7% Nepritariu 14 4,3% 2 2,9% 6 2,0% 16 7,7% 38 4,2% Neturiu nuomonės 12 3,7% 2 2,9% 12 4,0% 6 2,9% 32 3,5% Pritariu 64 19,6% 24 35,3% 76 25,3% 62 29,8% 226 25,1% Visiškai pritariu 208 63,8% 38 55,9% 186 62,0% 100 48,1% 532 59,0% Iš viso 326 100,0% 68 100,0% 300 100,0% 208 100,0% 902 100,0% 18

Ne visi mokiniai gyvena arti pasirinktos profesinės mokyklos. Kad mokykla yra netoli namų, nurodė tik penktadalis (20%) mokinių. Didžioji dalis (44,3% visiškai nepritarė ir 10,6% nepritarė) gyvena toliau nuo mokyklos. (žr. 13 lentelę). Todėl teigti, kad mokyklos pasirinkimą lėmė patogi mokyklos geografinė padėtis, negalima. Atsakymo į teiginį Mokykla yra netoli namų procentinis pasiskirstymas 13 lentelė Mokykla yra netoli Pirma pakopa Antra pakopa Trečia pakopa Ketvirta pakopa Iš viso namų Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Neatsakė 10 3,1% 2 2,9% 2 0,7% 4 1,9% 18 2,0% Visiškai nepritariu 112 34,4% 28 41,2% 152 50,7% 108 51,9% 400 44,3% Nepritariu 50 15,3% 4 5,9% 22 7,3% 20 9,6% 96 10,6% Neturiu nuomonės 22 6,7% 6 8,8% 24 8,0% 6 2,9% 58 6,4% Pritariu 52 16,0% 20 29,4% 48 16,0% 30 14,4% 150 16,6% Visiškai pritariu 80 24,5% 8 11,8% 52 17,3% 40 19,2% 180 20,0% Iš viso 326 100,0% 68 100,0% 300 100,0% 208 100,0% 902 100,0% Beveik pusė visų pakopų mokinių nurodo, kad jie yra linkę į praktinę veiklą (29,6 %- pritarė ir 23,7%- visiškai pritarė). Analizuojant rezultatus, teigti, kad kažkurios pakopos mokiniai yra labiau linkę į praktinę veiklą, nei kitų pakopų mokiniai, išskirti negalima, tačiau pirmos ir ketvirtos pakopų mokiniai dažniau rinkosi atsakymą pritariu arba visiškai pritariu, tuo tarpu net 28 % trečios pakopos mokinių nuomonės šiuo klausimu neturėjo. Antros pakopos mokiniai, lyginant su kitų pakopų mokiniais buvo labiausiai neapsisprendę šiuo klausimu. Dešimtadalis (10,6 %) visų pakopų mokinių visiškai negalvoja, kad jie yra linkę į praktinę veiklą. (žr. 14 lentelę) 14 lentelė Atsakymo į teiginį Nes esu linkęs į praktinę veiklą procentinis pasiskirstymas Nes esu linkęs (-usi) į Pirma pakopa Antra pakopa Trečia pakopa Ketvirta pakopa Iš viso praktinę veiklą Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Neatsakė 16 4,9% 2 2,9% 0 0,0% 10 4,8% 28 3,1% Visiškai nepritariu 36 11,0% 10 14,7% 26 8,7% 24 11,5% 96 10,6% Nepritariu 50 15,3% 16 23,5% 34 11,3% 16 7,7% 116 12,9% Neturiu nuomonės 54 16,6% 14 20,6% 84 28,0% 30 14,4% 182 20,2% Pritariu 104 31,9% 12 17,6% 86 28,7% 64 30,8% 266 29,5% Visiškai pritariu 66 20,2% 14 20,6% 70 23,3% 64 30,8% 214 23,7% Iš viso 326 100,0% 68 100,0% 300 100,0% 208 100,0% 902 100,0% 19

Mokyklos prestižas, kaip ir garbingos vietos klasėje ir grupėje užėmimas, pasak Juškos (1977) paauglius ypač motyvuoja. Mokinių profesinės mokyklos pasirinkimui, mokyklos įvaizdis įtakos deja neturėjo. Kad mokiniams mokyklos įvaizdis buvo svarbus, teigė tik 9,8% visų apklausoje dalyvavusių mokinių. Tvirtai teigiančių, kad mokyklos įvaizdis jų neviliojo, nurodė 28,2 % pirmos pakopos, 44,1%- antros pakopos, 29,3 %- trečios ir 35,6%- ketvirtos pakopos mokinių. Beveik ketvirtadalis (19,5 %) mokinių neturėjo nuomonės, kiek jiems svarbu buvo mokyklos įvaizdis. (žr. 15 lentelę) Atsakymo į teiginį Suviliojo profesinės mokyklos įvaizdis procentinis pasiskirstymas 15 lentelė Suviliojo profesinės Pirma pakopa Antra pakopa Trečia pakopa Ketvirta pakopa Iš viso mokyklos įvaizdis Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Neatsakė 18 5,5% 2 2,9% 0 0,0% 2 1,0% 22 2,4% Visiškai nepritariu 92 28,2% 30 44,1% 88 29,3% 74 35,6% 284 31,5% Nepritariu 62 19,0% 16 23,5% 62 20,7% 46 22,1% 186 20,6% Neturiu nuomonės 72 22,1% 2 2,9% 62 20,7% 40 19,2% 176 19,5% Pritariu 48 14,7% 8 11,8% 62 20,7% 28 13,5% 146 16,2% Visiškai pritariu 34 10,4% 10 14,7% 26 8,7% 18 8,7% 88 9,8% Iš viso 326 100,0% 68 100,0% 300 100,0% 208 100,0% 902 100,0% Mokiniai nebuvo tvirti apsisprendžiant, ar jie žinojo, kokie mokytojai dirba profesinėje mokykloje. Tik 14,6 % nurodė, jog buvo žinoję, kad mokykloje dirba geri mokytojai, ketvirtadalis (21,3 %) šiam teiginiui nepritarė, ir net 26,4% išankstinės nuomonės apie mokytojų kvalifikaciją, neturėjo. (žr. 16 lentelę) 16 lentelė Atsakymo į teiginį Nes žinojau, jog šioje mokykloje dirba geri mokytojai procentinis pasiskirstymas Nes žinojau, jog šioje Pirma pakopa Antra pakopa Trečia pakopa Ketvirta pakopa Iš viso mokykloje dirba geri mokytojai Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Neatsakė 6 1,8% 0 0,0% 0 0,0% 2 1,0% 8 0,9% Visiškai nepritariu 52 16,0% 16 23,5% 68 22,7% 56 26,9% 192 21,3% Nepritariu 44 13,5% 10 14,7% 42 14,0% 40 19,2% 136 15,1% Neturiu nuomonės 92 28,2% 20 29,4% 82 27,3% 44 21,2% 238 26,4% Pritariu 74 22,7% 12 17,6% 74 24,7% 36 17,3% 196 21,7% Visiškai pritariu 58 17,8% 10 14,7% 34 11,3% 30 14,4% 132 14,6% Iš viso 326 100,0% 68 100,0% 300 100,0% 208 100,0% 902 100,0% Psichologijos žodyne (1993) nurodomas afiliacijos motyvas, tai žmogaus potraukis ir pastangos artimiau bendrauti, draugauti, priklausyti įvairioms grupėms. Šis motyvas veikia mokslo pažangumą, nes tokios nuotaikos dažniausiai atsiranda ten, kur vyrauja draugiška atmosfera. Tyrimas parodė, kad mokiniams 20

profesinės mokyklos pasirinkimui, įtakos draugai taip pat neturėjo. Kad mokykla buvo pasirinkta todėl, jog joje mokosi draugai ir yra noras mokytis kartu, nurodė tik 13,5 % pirmos pakopos, 5,9% antros pakopos, 9,3 % trečios ir 11,5%- ketvirtos pakopos mokinių, arba tik 100 visų apklausoje dalyvavusių. Taip pat negalima teigti, kad vienos pakopos mokinių apsisprendimui draugai darė didesnę įtaką, nei kurios nors kitos, tačiau pusė apklausoje dalyvavusių antros pakopos mokinių nurodo kad draugų mokymasis pasirinktoje mokykloje įtakos tikrai neturėjo. (žr. 17 lentelė) 17 lentelė Atsakymo į teiginį Čia mokosi mano draugai, todėl norėjau mokytis kartu procentinis pasiskirstymas Čia mokosi mano Pirma pakopa Antra pakopa Trečia pakopa Ketvirta pakopa Iš viso draugai, todėl norėjau mokytis kartu Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Neatsakė 10 3,1% 0 0,0% 4 1,3% 4 1,9% 18 2,0% Visiškai nepritariu 96 29,4% 34 50,0% 108 36,0% 86 41,3% 324 35,9% Nepritariu 70 21,5% 8 11,8% 60 20,0% 38 18,3% 176 19,5% Neturiu nuomonės 42 12,9% 4 5,9% 52 17,3% 12 5,8% 110 12,2% Pritariu 64 19,6% 18 26,5% 48 16,0% 44 21,2% 174 19,3% Visiškai pritariu 44 13,5% 4 5,9% 28 9,3% 24 11,5% 100 11,1% Iš viso 326 100,0% 68 100,0% 300 100,0% 208 100,0% 902 100,0% Tačiau galima teigti, kad didžioji dalis apklausoje dalyvavusių mokinių yra patenkinti savo pasirinkta specialybe. Butkienė ir Kepalaitė (1996) teigia, kad stipriausią vidinę mokymosi motyvaciją sukelia vidinis džiaugsmas, lydintis išmokimą, taip pat yra svarbu, kad mokiniai jaustų, jog patys pasirinko tikslą, ir kad įdėtos pastangos atneša rezultatus. Tai veiksmingiausia ir prasmingiausia mokymosi motyvacija, susijusi su gyvenimo prasmės jausmu ir pačių žmoniškiausių vertybių įsisąmoninimu. Kad pasirinkta specialybė jiems patinka, teigia 60,2 % pirmos pakopos, 61,8%- antros, 78,7%- trečios ir 75,9- ketvirtos pakopų mokiniai. Tik 10,2 % mokinių nuomonės apie pasirinktos specialybės pasirinkimą, neturėjo (žr. 18 lentelę) 18 lentelė Atsakymo į teiginį Nes man patinka mano pasirinkta specialybė procentinis pasiskirstymas. Nes man patinka mano Pirma pakopa Antra pakopa Trečia pakopa Ketvirta pakopa Iš viso pasirinkta specialybė Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Neatsakė 6 1,8% 0 0,0% 2 0,7% 4 1,9% 12 1,3% Visiškai nepritariu 24 7,4% 16 23,5% 20 6,7% 20 9,6% 80 8,9% Nepritariu 52 16,0% 6 8,8% 12 4,0% 16 7,7% 86 9,5% Neturiu nuomonės 48 14,7% 4 5,9% 30 10,0% 10 4,8% 92 10,2% Pritariu 70 21,5% 20 29,4% 78 26,0% 66 31,7% 234 25,9% Visiškai pritariu 126 38,7% 22 32,4% 158 52,7% 92 44,2% 398 44,1% Iš viso 326 100,0% 68 100,0% 300 100,0% 208 100,0% 902 100,0% 21

Kad profesinės mokyklos pasirinkimą įtakojo mokinių noras kažkur mokytis, nurodė 77,9% ketvirtos pakopos mokinių. Šį skaičių galima paaiškinti galbūt tuo, kad mokiniai neįstojo į universitetus ar kolegijas, ir siekiant neprarasti metų, buvo pasirinktos profesinės mokyklos. Taip pat didžioji dalis pirmos pakopos (65,1 %) antros pakopos (70,5%), trečios pakopos (67,3 %) mokinių nurodo, kad jie norėjo kažkur mokytis. (žr. 19 lentelę). Iš šių rezultatų galima spręsti, kad mokinių noras mokytis yra vienas iš svarbiausių motyvų. 19 lentelė Atsakymo Nes norėjau kažkur mokytis procentinis pasiskirstymas Nes norėjau kažkur Pirma pakopa Antra pakopa Trečia pakopa Ketvirta pakopa Iš viso mokytis Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Neatsakė 6 1,8% 2 2,9% 2 0,7% 4 1,9% 14 1,6% Visiškai nepritariu 38 11,7% 6 8,8% 44 14,7% 20 9,6% 108 12,0% Nepritariu 26 8,0% 6 8,8% 22 7,3% 16 7,7% 70 7,8% Neturiu nuomonės 44 13,5% 6 8,8% 30 10,0% 6 2,9% 86 9,5% Pritariu 84 25,8% 12 17,6% 106 35,3% 42 20,2% 244 27,1% Visiškai pritariu 128 39,3% 36 52,9% 96 32,0% 120 57,7% 380 42,1% Iš viso 326 100,0% 68 100,0% 300 100,0% 208 100,0% 902 100,0% Materialines priežastis, kaip profesinės mokyklos pasirinkimo motyvą išskyrė tik 10,2 % mokinių. Analizuojant mokinių atsakymus, nei vienoje pakopoje neišryškėja pritarimas šiam teiginiui, galima teigti, kad mokiniai daugiau nepritaria, nei pritaria tam, kad jų pasirinkimą įtakojo materialinės priežastys. (žr. 20 lentelę). Tik truputėlį daugiau nei dešimtadalis visų pakopų mokinių (išskyrus antrą- 20,6%) išskiria materialines priežastis, kaip galimą profesinės mokyklos pasirinkimo motyvą. 20 lentelė Atsakymo į teiginį Dėl materialinių priežasčių procentinis pasiskirstymas Dėl materialinių Pirma pakopa Antra pakopa Trečia pakopa Ketvirta pakopa Iš viso priežasčių Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Neatsakė 10 3,1% 2 2,9% 2 0,7% 2 1,0% 16 1,8% Visiškai nepritariu 138 42,3% 26 38,2% 138 46,0% 102 49,0% 404 44,8% Nepritariu 64 19,6% 12 17,6% 48 16,0% 22 10,6% 146 16,2% Neturiu nuomonės 32 9,8% 10 14,7% 50 16,7% 20 9,6% 112 12,4% Pritariu 50 15,3% 14 20,6% 36 12,0% 32 15,4% 132 14,6% Visiškai pritariu 32 9,8% 4 5,9% 26 8,7% 30 14,4% 92 10,2% Iš viso 326 100,0% 68 100,0% 300 100,0% 208 100,0% 902 100,0% Nedaug apklausoje dalyvavusių pripažino, kad mokytis vidurinėje mokykloje nesugebėtų. Šiam teiginiui visiškai pritarė tik 16,6% pirmos pakopos, 23,5 %- antros ir 11,3 %- trečios pakopos mokinių. Galima pastebėti, kad beveik pusė visų pakopų mokinių, šiam teiginiui netgi nepritarė. 12,4 % šiuo klausimu nuomonės neturėjo. (žr. 21 lentelę). Taigi, profesinės mokyklos mokiniai iš principo negalvoja, kad mokytis čia lengviau. 22

21 lentelė Atsakymo į teiginį Galvoju, kad nesugebėčiau mokytis vidurinėje mokykloje procentinis pasiskirstymas Galvoju, kad nesugebėčiau mokytis vidurinėje mokykloje Pirma pakopa Antra pakopa Trečia pakopa Iš viso Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Neatsakė 6 1,8% 2 2,9% 6 2,0% 18 2,0% Visiškai nepritariu 110 33,7% 22 32,4% 136 45,3% 424 47,0% Nepritariu 72 22,1% 12 17,6% 48 16,0% 148 16,4% Neturiu nuomonės 46 14,1% 8 11,8% 40 13,3% 112 12,4% Pritariu 38 11,7% 8 11,8% 36 12,0% 90 10,0% Visiškai pritariu 54 16,6% 16 23,5% 34 11,3% 110 12,2% Iš viso 326 100,0% 68 100,0% 300 100,0% 902 100,0% Mokinių profesinės mokyklos pasirinkimą iš dalies lėmė jų noras greičiau tapti savarankišku. Visų pakopų mokiniai nurodo, kad šis faktorius jiems yra svarbus ir tik 13,1% šiuo klausimu nuomonės neturėjo (žr. 22 lentelę). Įdomu tai, kad net 35,6 % ketvirtos pakopos mokinių nemano, kad norėtų greičiau tapti savarankiškais, šie rezultatai gali rodyti jų ketinimą toliau studijuoti, o ne ieškotis darbo. 22 lentelė Atsakymo į teiginį Norėjau greičiau tapti savarankiškas procentinis pasiskirstymas Pirma pakopa Antra pakopa Trečia pakopa Ketvirta pakopa Iš viso Norėjau greičiau tapti savarankiškas (-a) Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Neatsakė 8 2,5% 0 0,0% 6 2,0% 6 2,9% 20 2,2% Visiškai nepritariu 54 16,6% 12 17,6% 52 17,3% 74 35,6% 192 21,3% Nepritariu 48 14,7% 6 8,8% 56 18,7% 18 8,7% 128 14,2% Neturiu nuomonės 50 15,3% 12 17,6% 34 11,3% 22 10,6% 118 13,1% Pritariu 76 23,3% 26 38,2% 88 29,3% 58 27,9% 248 27,5% Visiškai pritariu 90 27,6% 12 17,6% 64 21,3% 30 14,4% 196 21,7% Iš viso 326 100,0% 68 100,0% 300 100,0% 208 100,0% 902 100,0% Kad mokytis norėjo, o į universitetą ar kolegiją neįstojo, nurodė didesnė pusė ketvirtos pakopos mokinių (57,7%), tačiau net 24 % šiam teiginiui visiškai nepritarė. Todėl nusistovėjusi nuomonė, kad ketvirtą pakopą profesinėje mokykloje renkasi mokiniai, neįstoję į kolegijas ir universitetus, pasitvirtino tik iš dalies. (žr. 23 lentelę) 23 lentelė Atsakymo į teiginį Nes mokytis norėjau, o į universitetą ar kolegiją neįstojau procentinis pasiskirstymas Nes mokytis norėjau, o į universitetą, ar kolegiją neįstojau Ketvirta pakopa Skaičius % Neatsakė 2 1,0% 23

Visiškai nepritariu 50 24,0% Nepritariu 20 9,6% Neturiu nuomonės 16 7,7% Pritariu 16 7,7% Visiškai pritariu 104 50,0% Iš viso 208 100,0% Taip pat ketvirtos pakopos mokiniai negalvoja, kad jų pasirengimas neatitinka universiteto ar kolegijos lygio. Šiam teiginiui visiškai nepritarė 43,3%, o nepritarė 3,8 % mokinių. Tačiau net 8,7 % mokinių nuomonės apie tai neturėjo- taip galima daryti hipotetinę išvadą, kad šie mokiniai netgi nebandė stoti į kolegiją ar universitetą (žr. 24 lentelę) 24 lentelė Atsakymo į teiginį Nes mano pasirengimas mokykloje neatitinka kolegijos ar universiteto lygio procentinis pasiskirstymas Nes mano pasirengimas vidurinėje mokykloje neatitinka kolegijos ar universiteto lygio Ketvirta pakopa Skaičius % Neatsakė 8 3,8% Visiškai nepritariu 90 43,3% Nepritariu 32 15,4% Neturiu nuomonės 18 8,7% Pritariu 38 18,3% Visiškai pritariu 22 10,6% Iš viso 208 100,0% Analizuojant mokinių atsakymus, galima teigti, kad daliai iš jų yra svarbu kuo anksčiau įgyti specialybę ir įsidarbinti. Beveik pusė visų pakopų mokinių šiam teiginiui pritarė. Tačiau net 8,2 % nuomonės šiuo klausimu neturėjo ir net 13,5 % ketvirtos pakopos mokinių nurodė kad kuo skubesnis specialybės įgijimas ir įsidarbinimas jiems nėra svarbus (žr. 25 lentelę) 25 lentelė Atsakymo į teiginį Noriu kuo greičiau įgyti specialybė ir įsidarbint procentinis pasiskirstymas Noriu kuo greičiau įgyti specialybę ir įsidarbinti Pirma pakopa Antra pakopa Trečia pakopa Ketvirta pakopa Iš viso Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Neatsakė 4 1,2% 0 0,0% 4 1,3% 2 1,0% 10 1,1% Visiškai nepritariu 28 8,6% 4 5,9% 28 9,3% 28 13,5% 88 9,8% Nepritariu 38 11,7% 8 11,8% 36 12,0% 20 9,6% 102 11,3% 24

Neturiu nuomonės 30 9,2% 2 2,9% 24 8,0% 18 8,7% 74 8,2% Pritariu 66 20,2% 22 32,4% 88 29,3% 52 25,0% 228 25,3% Visiškai pritariu 160 49,1% 32 47,1% 120 40,0% 88 42,3% 400 44,3% Iš viso 326 100,0% 68 100,0% 300 100,0% 208 100,0% 902 100,0% Atsakinėdami į teiginį Nes mes neturime pinigų mokėti už mokslą aukštojoje mokykloje mokiniai nebuvo vieningi. Nei vienos pakopos dauguma mokinių nenurodė, pritariantys ar ne šiam teiginiui. 9,5% mokinių nuomonės šiuo klausimu neturėjo. Todėl tai dar kartą patvirtina nuomonę, kad materialinės sąlygos mokinių profesinės mokyklos pasirinkimą neįtakoja (žr. 26 lentelę) Rezultatus patikrinus Spearmano koeficientu, paaiškėjo, kad mokiniai, kurių pajamos mažesnės dažniau motyvuoja stojimą į profesinę tuo, kad neturi pinigų mokėti už mokslą aukštojoje mokykloje. (r=-0.230; p<0.001). Taip pat buvo pastebėta, kad mokiniai, kuriems atrodo, kad jų materialinė padėtis yra bloga, dažniau teigia, kad jie neturi pinigų mokėti už mokslą aukštojoje mokykloje (r=-0.299; p<0.001) (žr. 9 priedą) 26 lentelė Atsakymo į teiginį Nes mes neturime pinigų mokėti už mokslą aukštojoje mokykloje procentinis pasiskirstymas Nes mes neturime pinigų mokėti už mokslą aukštojoje mokykloje Pirma pakopa Antra pakopa Trečia pakopa Ketvirta pakopa Iš viso Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Neatsakė 18 5,5% 0 0,0% 6 2,0% 4 1,9% 28 3,1% Visiškai nepritariu 102 31,3% 22 32,4% 84 28,0% 64 30,8% 272 30,2% Nepritariu 62 19,0% 8 11,8% 62 20,7% 32 15,4% 164 18,2% Neturiu nuomonės 32 9,8% 10 14,7% 32 10,7% 12 5,8% 86 9,5% Pritariu 46 14,1% 10 14,7% 48 16,0% 34 16,3% 138 15,3% Visiškai pritariu 66 20,2% 18 26,5% 68 22,7% 62 29,8% 214 23,7% Iš viso 326 100,0% 68 100,0% 300 100,0% 208 100,0% 902 100,0% Analizuojant mokinių atsakymus į teiginį Nes mano pažymiai vidurinėje/ pagrindinėje mokykloje buvo blogi, galima pastebėti, kad visų pakopų mokiniai negalvoja, kad jie blogai mokėsi pagrindinėje ar vidurinėje mokykloje. Labiausiai apie pažymių blogumą nesutinka ketvirtos pakopos mokiniai, o šiam teiginiui beveik vienodai pritaria antros ir trečios pakopų mokiniai (29, 4 %- antros, 27,4%- trečios pakopos). Tačiau 42,4 % pirmos pakopos mokinių vis tik prisipažįsta, kad jų pažymiai vidurinėje/ pagrindinėje mokykloje buvo blogi (žr. 27 lentelę). Analizuojant rezultatus galima teigti, kad aukštesnių pakopų mokiniai, vidurinėje ar pagrindinėje mokykloje mokėsi geriau, nei žemesnių pakopų. 25

27 lentele Atsakymų į teiginį Nes mano pažymiai vidurinėje/ pagrindinėje mokykloje buvo blogi procentinis pasiskirstymas Nes mano pažymiai Pirma pakopa Antra pakopa Trečia pakopa Ketvirta pakopa Iš viso vidurinėje/pagrindinėje mokykloje buvo blogi Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Neatsakė 12 3,7% 0 0,0% 6 2,0% 2 1,0% 20 2,2% Visiškai nepritariu 68 20,9% 28 41,2% 110 36,7% 98 47,1% 304 33,7% Nepritariu 84 25,8% 16 23,5% 68 22,7% 48 23,1% 216 23,9% Neturiu nuomonės 24 7,4% 4 5,9% 34 11,3% 14 6,7% 76 8,4% Pritariu 84 25,8% 14 20,6% 62 20,7% 38 18,3% 198 22,0% Visiškai pritariu 54 16,6% 6 8,8% 20 6,7% 8 3,8% 88 9,8% Iš viso 326 100,0% 68 100,0% 300 100,0% 208 100,0% 902 100,0% Taip pat mokiniai nepripažįsta, kad jų elgesys vidurinėje/ pagrindinėje mokykloje buvo blogas. Tačiau dalis jų teigia, kad elgdavosi blogai- tai 25,2 % pirmos pakopos, 20,6 %- antros ir 17,3 %- trečios pakopų. Netgi 10,6 % (22 mokiniai) ketvirtos pakopos mokinių prisipažino, kad jų elgesys mokykloje buvo netinkamas. (žr. 28 lentelę) 28 lentelė Atsakymų į teiginį Pripažįstu, kad mano elgesys vidurinėje/ pagrindinėje mokykloje buvo blogas procentinis pasiskirstymas Pripažįstu, kad mano elgesys Pirma pakopa Antra pakopa Trečia pakopa Ketvirta pakopa Iš viso vidurinėje/pagrindinėje Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % Skaičius % buvo blogas Neatsakė 10 3,1% 0 0,0% 4 1,3% 2 1,0% 16 1,8% Visiškai nepritariu 148 45,4% 44 64,7% 164 54,7% 164 78,8% 520 57,6% Nepritariu 54 16,6% 8 11,8% 50 16,7% 10 4,8% 122 13,5% Neturiu nuomonės 32 9,8% 2 2,9% 30 10,0% 10 4,8% 74 8,2% Pritariu 42 12,9% 10 14,7% 30 10,0% 16 7,7% 98 10,9% Visiškai pritariu 40 12,3% 4 5,9% 22 7,3% 6 2,9% 72 8,0% Iš viso 326 100,0% 68 100,0% 300 100,0% 208 100,0% 902 100,0% Remiantis numatyta tyrimo duomenų apdorojimo logika bei siekiant atskleisti statistinius ryšius tarp profesinės mokyklos pasirinkimo motyvų, buvo atlikta koreliacinė analizė. Reikia pastebėti, kad koreliacinė analizė atskleidė teoriškai prasmingus, leidžiančius logiškai juos interpretuoti statistinius ryšius. Atlikta išskirtų profesinės mokyklos pasirinkimo motyvų analizė atskleidė tuos motyvus, kurie tarpusavyje koreliuoja ir leidžia daryti prielaidas dėl mokyklos pasirinkimo motyvų tarpusavio ryšių (žr. 3 priedą). Vertinant motyvų koreliacinius ryšius, pastebėtina, kad jie nėra dideli (0,077<r<0,421). Didžiausias tarpusavio ryšys nustatytas tarp motyvų Mano pažymiai vidurinėje/pagrindinėje mokykloje buvo blogi ir 1) 26