RADVILIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS 2008
T U R I N Y S 1. URBANISTINĖ PLĖTRA... 4 1.1. Sprendinių priėmimo prielaidos... 4 1.2. Urbanistinių centrų ir ašių vystymas... 5 1.3. Gyvenamųjų vietovių sistemos plėtra... 7 1.4. Rengtini teritorijų planavimo dokumentai... 11 2. SOCIALINĖ EKONOMINĖ APLINKA... 12 2.1. Bendrieji rajono vystymosi veiksniai ir prielaidos... 12 2.2. Verslas ir investicijos... 13 2.3. Turizmas... 15 2.4. Būstas... 17 2.5. Švietimas... 18 2.6. Kultūra ir sportas... 20 2.7. Sveikatos apsauga... 23 2.8. Socialinė rūpyba... 25 3. RADVILIŠKIO RAJONO GAMTINĖ APLINKA... 28 3.1. Įvadas... 28 3.2. Gamtinis karkasas... 29 3.3. Biologinės įvairovės apsauga... 32 3.4. Saugomos teritorijos... 34 3.5. Rekreacinės teritorijos... 35 4. ŽEMĖS NAUDOJIMAS... 38 4.1. Planuojamos veiklos prioritetai... 38 4.2. Teritorijos funkcinis zonavimas... 39 4.2.1. Zonavimo pagrindai... 39 4.2.2. Bendrasis teritorijos zonavimas... 39 4.2.3. Žemės ūkio paskirties žemės funkcinis zonavimas ir tvarkymo reglamentavimas... 40 4.2.4. Miškų ūkio paskirties žemės funkcinis zonavimas... 43 4.3. Bioprodukcinio ūkio plėtra... 45 4.3.1. Žemės ūkio vystymas... 45 4.3.2. Miškų ūkio vystymas... 46 4.4. Teritorijos naudojimo reglamentai... 47 4.5. Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas... 52 4.6. Teritorijos, rezervuojamos visuomenės poreikiams... 53 5. NEKILNOJAMASIS KULTŪROS PAVELDAS... 58 5.1. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos reikšmė... 58 5.2. Sąryšis su plėtros strateginiais, teritorijų planavimo ir kitais kultūros paveldo apsaugos dokumentais... 58 5.3. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių sankaupos arealai... 60 5.4. Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos ir naudojimo kryptys ir prioritetai... 61 5.5. Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašai... 65 6. RADVILIŠKIO RAJONO SUSISIEKIMO SISTEMOS VYSTYMAS... 91 6.1. Susisiekimo sistemos prioritetai... 91 6.2. Perspektyvinė susisiekimo infrastruktūros plėtra... 92 6.3. Gyvenviečių transportinis aptarnavimas... 95 6.4. Perspektyvinis kelių tinklo apkrovimas... 95 6.5. Perspektyvinis automobilizacijos lygis... 97 6.6. Viešasis transportas... 98 6.7. Aptarnavimo infrastruktūros plėtra, dviračių takų tinklas... 99 6.8. Susisiekimo tinko plėtra... 100 VGTU Teritorijų planavimo institutas 2
7. RADVILIŠKIO RAJONO INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA... 102 7.1. Įvadas... 102 7.2. Vandentieka ir vandenvala... 103 7.3. Atliekų tvarkymas... 110 7.4. Šilumos ūkis... 111 7.5. Gamtinių dujų tiekimas... 113 7.6. Elektros tiekimas... 114 7.7. Telekomunikacijos ir ryšiai... 114 VGTU Teritorijų planavimo institutas 3
1. URBANISTINĖ PLĖTRA 1.1. Sprendinių priėmimo prielaidos Planuojant Radviliškio rajono urbanistinį vystymąsi būtina vadovautis Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos nuostatomis, jos prioritetais ir principais. Darnus vystymasis, kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės vystymosi ideologija, įteisintas 1992 metais įvykusiame Rio de Žaneire pasaulio viršūnių susitikime. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje darnus vystymasis traktuojamas kaip kompromisas tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų, sudarantis galimybes pasiekti visuotinę gerovę dabartinei ir ateinančioms kartoms, neviršijant leistinų poveikio aplinkai ribų. Atsižvelgiant į šiuos principus, urbanistinę sistemą siekiama optimizuoti sudarant palankiausias gyvenimo sąlygas ir optimalų balansą tarp urbanizuotų ir laisvų erdvių ir saugant vertingą kraštovaizdį. Pagrindiniai optimalios gyvenamųjų vietovių sistemos bruožai yra: tolygus gyvenamųjų vietovių tinklas, išvystyti hierarchiniai ryšiai tarp skirtingo rango gyvenamųjų vietovių, optimalus gyvenamųjų vietovių teritorinis balansas. Radviliškio rajone planuojant naujas urbanistines struktūras būtina išsaugoti gamtinį karkasą, parengti jo aprašymą ir vertybių nustatymą detaliuosiuose planuose bei tikslinti jų ribas. Gyvenamųjų vietovių plėtra savivaldybės teritorijos bendrajame plane pažymima prisilaikant sąlyginių gyvenamųjų vietovių ribų (miestelių ir kaimų). Naujiems nenumatytiems urbanizacijos arealams, būtina rengti specialiuosius planus ir strateginius poveikio aplinkai vertinimo dokumentus. Pavienės ūkininkų sodybos žemės ūkio paskirties žemėje (išskyrus esančias saugomose teritorijose) galima kurti tik parengus šiai teritorijai žemėtvarkos specialiuosius planus, jei sodyba planuojama statyti ne senos buvusios sodybos vietoje. Keičiant žemės paskirtį iš žemės ūkio į kitą būtina suplanuoti inžinierinę bei socialinę infrastruktūrą, nustatyti bendro naudojimo komunikacijų, visuomeninių erdvių ir socialinių objektų poreikius ir finansinius įrengimo šaltinius. Radviliškio rajono savivaldybės teritorijai būdingas tankus ir tolygiai išsidėsčiusių gyvenamųjų vietovių tinklas, o tai gera prielaida plėtotis darniai gyvenamųjų vietovių sistemai, nenumatytų urbanizacijos arealų atsiradimas žemės ūkio paskirties žemėje ne prie esamų gyvenamųjų vietovių - nepageidautinas. Siekiant konkretizuoti dešimčiai metų bendrą Radviliškio savivaldybės teritorijos erdvinės struktūros perspektyvinę kompoziciją, vadovautasi patvirtintu Lietuvos Respublikos teritorijos Bendruoju planu ir rengiamu Šiaulių apskrities teritorijos Bendruoju planu, kurio sprendiniai jau VGTU Teritorijų planavimo institutas 4
yra baigiamojoje stadijoje. Numatoma išlaikyti Šiaulių apskrities urbanistinio karkaso, kaip aktyviausios ūkinės plėtros centrų bei ašių su labiausiai pakeista gamtine aplinka bei išvystytais geotechniniais kompleksais sistemos, erdvinės raidos ypatumus, sutinkamai su koncepcijos stadijoje nustatytais darnaus vystymosi matmenimis. Išskirtas apskrities urbanistinėje sistemoje perspektyvinis urbanistinis karkasas, kurį sudaro trijų hierarchijos lygmenų urbanistiniai centrai, trijų hierarchijos lygmenų urbanistinės integracijos ašys ir aglomeracinio poveikio, bei įtakos arealai. Socialinės infrastruktūros tinklo vystymas derinamas su urbanistinio karkaso ir gyvenamųjų vietovių tinklo vystymu. 1.2. Urbanistinių centrų ir ašių vystymas Aštuntajame dešimtmetyje Lietuvoje buvo parengta vieningos gyvenamųjų vietovių sistemos koncepcija. Miestų teritorijų plėtra ir gyventojų skaičiaus augimas šiuo laikotarpiu vyko dėl vykdomos šalies industrializacijos politikos, naujų kaimo gyvenviečių kūrimo, žymaus skirtumo tarp gyvenimo sąlygų mieste ir kaime, imigracijos procesų ir kt. 1990-2003m. laikotarpis išskiriamas kaip gyvenamųjų vietovių ypatingų politinių, ekonominių ir socialinių pokyčių nulemtas gyventojų skaičiaus pasiskirstymo periodas. Atstatę žemės nuosavybės teisę dalis miesto gyventojų išvyko į kaimus gyventi ir ūkininkauti. Dalis miestų gyventojų statėsi gyvenamuosius namus priemiesčių rajonuose, išsiregistruodami iš miestų, dalis gyventojų išvyko iš Lietuvos uždarbiauti į kitas šalis, o dalis kitataučių grįžo gyventi į savas šalis. Dabartiniu laikotarpiu, nedidėjant miestų gyventojų skaičiui, urbanizuotų teritorijų plėtra vyks ne dėl kiekybinių gyventojų skaičiaus pokyčių, o, daugiausia, dėl prognozuojamo gyvenimo kokybės gerėjimo, o atskirais atvejais ir dėl ūkinės gamybinės veiklos plėtros poreikių. Priklausomai nuo miestų dydžio, jų ūkinės veiklos pobūdžio, gamtinės situacijos miestų viduje bei gretimose teritorijose ir turimų teritorinių rezervų miestų plėtra vyks skirtingai. Šiaulių apskrities urbanistinėje sistemoje nustatyti trijų kategorijų III lygmens lokaliniai perspektyviniai esamų ir galimų naujų savivaldybių centrai: a, b, ir c kategorijų. Nustatyti penki a kategorijos centrai yra esami rajonų savivaldybiųcentrai, pakankamo potencialo, palyginti stiprūs, jau susiformavę maži miestai. Tai Naujoji Akmenė, Joniškis, Kelmė, Pakruojis ir Radviliškis. Nustatytiems a kategorijos centrams numatomas renovacinisstabilizacinis vystymas. Apskrities urbanistinėje sistemoje išskirta tokia urbanistinės integracijos ašių hierarchija: I lygmuo : tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos ašys; VGTU Teritorijų planavimo institutas 5
II lygmuo regioninės urbanistinės integracijos ašys; III lygmuo lokalinės jungtys. I lygmens tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos ašys. 1.5.2. Nustatyta, kad Šiaulių apskrities teritorijoje perspektyvoje bus vystomos trijų (IA, IB, IC) kategorijų I-jo lygmens - tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos ašys. Nuspręsta susieti I lygmens - tarptautinės ir nacionalinės urbanistinės integracijos ašis su apskrities teritorijų kertančiais perspektyviniais tarptautiniais transporto koridoriais, kurie jungia šalies aukšto lygmens regionus ir jų centrus tarpusavyje ir su kaimyninių šalių regionais. Nustatyta IA kategorijos pagrindinė šalies urbanistinės integracijos (metropolinė) ašis vystoma kaip aktyviausios šalies ašies atkarpa apskrities teritorijoje, apjungianti šalies metropolinius centrus, (Šiaulius su Panevėžiu, Kaunu, Vilniumi, Klaipėda) ir surišanti su kaimyninių šalių aukšto rango centrais tiek rytuose, tiek ir vakaruose. Numatytos tokios IA kategorijos pagrindinės šalies urbanistinės integracijos (metropolinės) ašies apskrityje atkarpų tipai: _ IAa tipas aglomeruojamas. Ašis įsijungia į apskrities aglomeruoto vystymo zoną. _ IAb tipas kertantis intensyvaus naudojimo bioprodukcinines teritorijas; _ IAg tipas kertantis gamtinio karkaso teritorijas. Siūlomas IAa tipo aglomeruojamos pagrindinės (metropolinės) šalies urbanistinės integracijos ašies vystymas: ji įjungima į aglomeruotos urbanizacijos zoną ir vystoma kaip jos kelių kompozicinių ašių funkcinis stuburas. Siūlomo 1Ab tipo vystymo kryptis technogeninių ašies kompleksų ir intensyvaus naudojimo bioprodukcinio teritorijų aplinkos harmonizavimas, suformuojant apsauginių priemonių kompleksų, siekiant mažiausio neigiamo poveikio bioprodukciniam fonui. Ašies aptarnavimo kompleksus siūloma susieti su kaimų gyvenvietėmis šioje ašyje. Siūloma 1Ag tipo vystymo kryptis - technogeninių ašies kompleksų minimalizacija, apsauginių priemonių komplekso suformavimas (pagrinde iš želdinių) bei žaliųjų ryšių per šių ašių suformavimas, užtikrinant gamtinio karkaso ir ekotinklo rišlumą. Sankirtos su gamtinio karkaso migracijos koridoriais vystomos besankasinės arba minimalių sankasų. Nustatyta, kad Šiaulių apskrities teritorijoje perspektyvoje bus vystomos IB kategorijos tarptautinės urbanistinės integracijos ašys formuojamos esamų ir siūlomų tarptautinių transporto koridorių linijomis (Via Hanseatica; TINA transporto koridoriumi- Daugpilis-Panevėžys- iki Šiaulių- ir toliau nuo jos į Klaipėdą, bei greitojo geležinkelio linijos Rail Baltica trasa). VGTU Teritorijų planavimo institutas 6
Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje svarbiausia urbanistine ašimi išlieka Panevėžio Šiaulių kryptis, kurioje koncentruojasi pagrindinės infrastruktūros plėtros teritorijos bei Arimaičių ežero rekreacinė zona. Svarbiausiomis lokaliomis (savivaldybės lygmens) Radviliškio rajono integracijos ašimis laikytinos sąsajos tarp vietinių rajono centrų: Šeduvos(b)-Baisiogalos(c) tęsinys link Kėdainių miesto ir Radviliškio(a)- Šiaulėnų(c), tęsinys į Raseinius. Šios ašys apsprendžia tolimesnę rajono edvinę struktūrą bei jos plėtrą. 1.3. Gyvenamųjų vietovių sistemos plėtra Radviliškio rajonui iki 2018 metų siūloma tokia gyvenamųjų vietovių plėtros koncepcija: a kategorija Radviliškio miestas Radviliškio miestas yra faktinis rajono centras, vykdantis ir vietinio centro funkcijas gretimoms gyvenamosioms vietovėms. Į Radviliškio miesto teritoriją tikslinga įjungti ir su miestu funkciškai susijusias gyvenamąsias vietoves, bendrai naudojant inžinerinius tinklus ir kitas komunikacijas. b kategorija Šeduvos miestas Šio miesto teritoriją konsoliduoti su artimiausiomis kitomis gyvenamosiomis vietovėmis, kurių prijungimo racionalumą patikslinti rengiant Šeduvos miesto bendrąjį planą. b kategorijos centrai turi galimybę plėtoti pramonę ir verslą, taip pat pagrindines gyventojų kultūrinio buitinio aptarnavimo įstaigas bei įmones. c kategorijos centrai (iš viso 4): Baisogala, Grinkiškis, Sidabravas, Šiaulėnai. c kategorijos centrams priskiriami jau susiformavę miesteliai ir kaimų urbanistinės plėtros teritorijos (kompaktiško užstatymo kaimai), turintys pakankamas aptarnavimo zonas (dažniausiai seniūnijų teritorijas) ir gerus ryšius su šiuose teritorijose esančiomis gyvenamosiomis vietovėmis. Visų c kategorijos centrų teritorijas siūloma konsoliduoti su gretimomis vietovėmis. Bendrojo plano koncepcijos rengimo stadijoje apjungiamų teritorijų ribos suprantamos kaip sąlyginės užstatytų ir numatytų užstatymui teritorijų ribos arba VGTU Teritorijų planavimo institutas 7
centralizuotų inžinerinių sistemų veiklos ribos. Centrų teritorijos tikslinamos rengiant jų teritorijų bendruosius, detaliuosius ar specialiuosius planus. Vietiniai b ir c kategorijų centrai atrinkti remiantis turimu socialiniu ekonominiu potencialu; tradicine vietovių reikšme, kurią patvirtino Radviliškio rajono savivaldybės gyventojų apklausa; tolygia centrų sklaida rajono teritorijoje ir priimtinu jų pasiekiamumu aplinkinių vietovių gyventojams. Papildomieji vietiniai centrai d kategorija Jie kuriami mažesnių kaimų, kurių socialinis ekonominis potencialas yra silpnesnis, tačiau jų sklaida dėl patogios padėties teritorijoje gyventojams, atlieka žemės ūkio aptarnavimo ir paslaugų funkcijas, skatina centralizuotų inžinerinių sistemų plėtrą. Siūlomi d kategorijos centrai: Šaukotas, Pašušvys, Pociūnėliai, Palonai Polekėlė Tyruliai. Nekategorizuotos vietovės tankiai apgyvendintos vienkiemių ir smulkių kaimų teritorijos, kurios neturi plėtros potencialo. Šių vietovių raidą lems žemės rinka, gyventojų demografiniai procesai (natūralus prieaugis, senėjimas). Nekategorizuotoms vietovėms priskiriami stambūs kaimai. Pažymėtina tai, kad sparčiausiai gyventojų skaičius mažėja smulkesnėse nekategorizuotose gyvenvietėse, turinčiose iki 50 gyventojų. Radviliškio rajono siūloma urbanistinės plėtros schema pateikiama 1.1. pav. VGTU Teritorijų planavimo institutas 8
1. 1 pav. Plano rengėjų siūloma Radviliškio rajono vietovių hierarchija Vietiniams b, c kategorijų centrams teikiamas kokybinės ir kiekybinės plėtros prioritetas. Kokybinę plėtrą turėtų inicijuoti ir vykdyti rajono savivaldybės Taryba, administracija ir jos bei valstybės tarnybos. Savivaldybės institucinės investicijos ir išlaidos, tarp jų potencialių investicijų sklypams parengimas ( plyno lauko investicijos) yra būtina prielaida sudominti ir pritraukti privačių investitorių, įkuriančių parduotuves, paslaugų ir pramogų įmones, viešbučius, bankų skyrius, turgų, o taip pat pramonės ir verslo įmones. d kategorijos centrams nustatomas palaikomasis režimas atsižvelgiant į gyventojų skaičiaus kitimą ir savivaldybės galimybes juos remti. Vietinių b ir c kategorijų centrų socialinę ir ekonominę bazę sudaro esamos ir plėtojamos švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos, globos ir rūpybos, kultūros įstaigos, kuriose dirbtų 60 70% rajono aukštos kvalifikacijos specialistų ir personalo su tinkamo lygio technine įranga. Šiuose centruose turėtų būti koncentruojamos materialinės investicijos, apjungiamos lėšos skirtos teritorijos priežiūrai ir inžinerinių sistemų. Minimalus vietinių centrų privalomo institucinio aprūpinimo įstaigų sąrašas: mokykla, medicinos ir priešmokyklinės įstaigos, globos ir rūpybos tarnybos, gaisrinė, policija, greitoji medicininė pagalba, įvairios techninės komunalinės ūkio tarnybos. Vietinių b ir c centrų plėtroje privalomąją savivaldybės dalį sudaro: VGTU Teritorijų planavimo institutas 9
1. Socialinis būstas, kurio dalis bendroje rajono būsto struktūroje turėtų sudaryti 5-10 %. Šis būstas skiriamas ne vien socialiai remtiniems žmonėms, bet ir tiems vyresnio amžiaus vienišiems gyventojams, kurių būstas kaimuose, vienkiemiuose yra nesaugus, sunkiai parduodamas ir kuriems reikalinga parama bei globa. 2. Aukštos kokybės būstas, kuris būtų finansuojamas privačių specialistų, kurių darbu suinteresuoti vietiniai centrai, lėšomis, ir kurio statybai savivaldybė teiktų paramą, pagalbą ir pan. 3. Inžineriniai tinklai, gatvės, atliekų surinkimo sistemų, jų plėtra, modernizavimas, naudojimas ir priežiūra. 4. Viešojo transporto sistemos vystymas, jos aptarnavimo lygio ir kokybės užtikrinimas. 5. Galimiems investitoriams (pramonė, transportas, sandėliavimas, medicinos, prekybos ir kt. paslaugos) parengta pasiūlos investuoti sistema, kurią sudarytų iš anksto paruošti objektai (sklypai, pastatai) ir aiškiai apibrėžtos sąlygos bei reikalavimai ir t.t. Savivaldybės investicijos instituciniam aprūpinimui vietiniuose centruose decentralizuotai sistemai sukurti ir galimoms investicijoms parengti yra būtina prielaida sudominti privačius investuotojus,. Kiti decentralizuotos koncentracijos koncepcijos įgyvendinimo privalumai: efektyvus savivaldybės ir valstybės kapitalo investicijų naudojimas; geros prielaidos savivaldybės, valstybės ir privačių struktūrų bendradarbiavimui; aiškūs gyvenimo ir veiklos organizavimo rajone strateginiai principai; aktyvūs savivaldybės veiksniai mažins emigracijos tempus, gyventojų mažėjimą rajone; skatins rajono gyventojų gyvenimo ir veiklos aktyvumą; padidins gyvenimo ir veiklos rajone patrauklumą; efektyviau teikiamos paslaugos; efektyviau valdoma aplinkos kokybė; užtikrinta stabili aptarnavimo sistemų veikla. Radviliškio rajono rekreacinių vietovių struktūrą sudarytų: turizmo baziniai centrai; kaimo turizmo sodybos vienkiemiuose, mažuose kaimuose vienai ar kelioms šeimoms; vasarvietės miestų gyventojams, t. y. iš dalies pavienės ir suburtos vasarvietės į vietovę, aprūpintą minimalia kokybiška inžinerine įranga, paslaugų (produktų) tiekimo galimybe; tranzitiniai pakelių moteliai. VGTU Teritorijų planavimo institutas 10
1.4. Rengtini teritorijų planavimo dokumentai b kategorijos centrui (Šeduvai) rengtinas bendrasis planas. Brėžiniuose sprendinių ribos apjungia gyvenamųjų vietovių teritorijas ir pažymėtos kaip sąlyginio užstatymo ribos, atsižvelgiant ir į magistralinių komunikacinių koridorių aptarnavimo zonų ribas. Bendrasis planas rengiamas pagal nustatytus reikalavimus. Pagrindiniai tikslai: nustatyti ir rezervuoti teritorijas gyvenamajai, pramonės ir kitai paskirčiai, funkciškai ir teritoriškai apjungti užstatytas teritorijas. c kategorijos miesteliams parengti bendruosius arba detaliuosius planus rezervuojant teritorijas gyvenamajai, komercinei, viešajai paskirčiai, inžinerinei bei susisiekimo infrastruktūrai ir kitiems plėtros tikslams. Parengti specialiuosius planus: 1) žvyrkelių asfaltavimo; 2) socialinio būsto plėtros; 3) turizmo infrastruktūros (viešbučiai, kempingai, moteliai); 4) žemėtvarkos projektus ir žemėvaldų planus esant poreikiui atskirose vietovėse planuoti žemės reformos baigiamuosius darbus, žemės naudmenų sudėties pakeitimą, žemės paėmimą visuomenės poreikiams, žemės sklypų pertvarkymą ar ribų pakeitimą; 5) žemės konsolidacijos projektus (I II zonų ūkiams su nekompaktiškomis žemėvaldomis); 6) įgyvendinant RAIL BALTICA projekto I alternatyvą parengti susisiekimo sistemos specialųjį planą. VGTU Teritorijų planavimo institutas 11
2. SOCIALINĖ EKONOMINĖ APLINKA 2.1. Bendrieji rajono vystymosi veiksniai ir prielaidos Radviliškio rajono savivaldybės teritorijos socialinės ekonominės dalies sprendiniai turi užtikrinti gyvenimo kokybės gerėjimą, darnų vystymąsi bei sudaryti sąlygas pasiekti Radviliškio rajono plėtros strateginiame plane įtvirtintus tikslus. Jame įtvirtinti šie prioritetai: 1. Sudaryti sąlygas rajono ūkiui tapti dinamiškesniu ir konkurencingesniu. Tai užtikrintų aukštą užimtumo lygį tiek mieste, tiek kaime. 2. Išugdyti išsilavinusią ir demokratišką bendruomenę, gebančią būti laisva ir tuo pat metu atsakinga. 3. Išsaugoti Radviliškio rajono aplinką ateinančioms kartoms, ją tausoti. Kita vertus, jau dabartinėms kartoms siekiama suteikti galimybę suvokti rajono gamtinį ir kultūrinį savitumą bei naudotis išsaugotu paveldu, tuo pat metu užtikrinant, kad jam nebūtų daroma žala. Radviliškio rajono savivaldybės socialiniam ekonominiam vystymuisi įtaką darys šiuo metu vyraujančios įvairios tendencijos. Gyventojų skaičius savivaldybėje mažėja sparčiau nei šalyje. Neigiamai vertintina tai, kad darbingo amžiaus gyventojų yra 2,8% mažiau, o pensinio amžiaus gyventojų 1,3% daugiau, nei vidutiniškai Lietuvoje. Savivaldybės gyventojų, ypač rajono, išsilavinimo rodikliai yra gerokai prastesni nei šalies vidurkis. Tokia situacija apsunkina verslo ar paslaugų sektoriaus plėtrą rajone tiek dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, tiek dėl menkos gyventojų perkamosios galios. Gyventojų apsirūpinimo būstu rodikliai atitinka šalies lygį, tačiau susirūpinimą kelia kokybiniai būsto parametrai, blogėjanti daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. Trūksta socialinio būsto, ypač jaunoms ir mažas pajamas gaunančioms šeimoms. Palankias sąlygas gerinti socialinę infrastruktūrą bei gyvenimo kokybę sudaro vykstantis ekonominis pakilimas bei 2007 2013 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Savivaldybės įmonės nuolat didina apyvartas, auga atliekamų statybos darbų apimtys, plečiasi prekybos centrai. Tačiau didžioji verslo plėtros dalis tenka Radviliškio miestui, tuo tarpu rajonas verslo investicijų stokoja. Sėkmingai panaudojant Europos Sąjungos skiriamą paramą viešajai infrastruktūrai modernizuoti, verslo įmonių konkurencingumui didinti, žemės ūkio sektoriui plėtoti, ilgalaikiu laikotarpiu gyvenimo kokybė Radviliškio rajono savivaldybėje turėtų pagerėti. Pagrindinės prielaidos, leisiančios efektyviai įgyvendinti siūlomą aktyvios plėtros koncepciją, yra šios: 1) gimstamumo didėjimas, gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencijos sustabdymas; VGTU Teritorijų planavimo institutas 12
2) emigracijos, ypač jaunų, darbingo amžiaus asmenų tarpe, sustabdymas; 3) palankių sąlygų investicijoms pritraukti sudarymas, naujų darbo vietų kūrimas, siekiant didinti gyventojų gaunamas pajamas ir užimtumą; 4) kvalifikuotos darbo jėgos užtikrinimas, kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo programų įgyvendinimas, siekiant atitikti verslo poreikius; 5) bendrojo lavinimo paslaugų kokybės užtikrinimas, gyventojų išsilavinimo rodiklių gerinimas; 6) kultūros įstaigų modernizavimas, sporto infrastruktūros plėtra ir palankių sąlygų savarankiškam sportavimui sudarymas; 7) asmens sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos paslaugų įstaigų modernizavimas ir teikiamų paslaugų kokybės, o tai pat ir visuomenės sveikatos rodiklių gerinimas; 8) numatytų vystyti rajono gyvenviečių institucinio aprūpinimo gerinimas, inžinerinės infrastruktūros sutvarkymas ir modernizavimas; 9) turizmo paslaugų vystymas, lankytinų objektų pritaikymas turizmo reikmėms; 10) rajono gamtinės aplinkos ir kraštovaizdžio išsaugojimas. 2.2. Verslas ir investicijos Radviliškio rajono savivaldybėje vystoma gaiviųjų gėrimų, medienos, baldų, žemės ūkio mašinų, metalo dirbinių, drabužių gamyba, maisto pramonė. Rajone iškasama nemažai durpių. Pramonės įmonių pardavimai pastaraisiais metais auga. Vis tik daugumos įmonių gaminama produkcija nepasižymi didelė pridėtine verte, tuo tarpu Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje yra pabrėžta, kad prioritetinėmis laikomos tos pramonės plėtros kryptys, kurios grindžiamos žiniomis, pripažintomis prioritetinėmis kuriant ir plėtojant bendrą ES mokslo ir tyrimų erdvę. Tai leistų artinti Lietuvos pramonės struktūrą prie išsivysčiusių šalių lygio. Dauguma savivaldybės įmonių yra smulkios 52% įmonių dirbo iki 4 asmenų. Tuo tarpu įmonių, kuriose dirbtų virš 100 žmonių, yra 15. Daugiau nei trečdalio įmonių pajamos neviršijo 20 tūkst. Lt. Tiesioginių užsienio investicijų srautas Radviliškio rajono savivaldybėje nuo 2000 m. didėja, tačiau vienam gyventojui tenkančių investicijų dydis yra ženkliai mažesnis nei šalies vidurkis. Skatindama jų pritraukimą, Radviliškio rajono savivaldybės administracija įgyvendina pramoninės zonos kūrimo projektą plyno lauko investicijoms bus parengti 5 įvairaus dydžio sklypai. VGTU Teritorijų planavimo institutas 13
Mažmeninės apyvartos apimtys savivaldybėje taip pat didėja, tačiau santykinis prekybos apyvartos dydis, tenkantis vienam gyventojui, taip pat yra žymiai mažesnis nei vidutiniškai šalyje. Radviliškio rajono savivaldybės suformuluotas ilgalaikis strateginis tikslas remiantis subalansuotos plėtros principais, sudaryti sąlygas rajono ūkiui tapti dinamiškesniu ir konkurencingesniu, didinti gyventojų perkamąją galią. Tikslui pasiekti siūlomi šie sprendiniai: 1. Sudaryti palankias sąlygas tiesioginių užsienio investicijų skatinimui, siūlant mokestines lengvatas (pvz. nekilnojamojo turto, žemės nuomos mokesčio tarifo sumažinimas). 2. Didinant rajono patrauklumą investicijoms ir siekiant sutrumpinti investicijų projekto įgyvendinimo laikotarpį, parengti sklypus su detaliaisiais planais bei reikalinga inžinerine infrastruktūra, bei numatyti naujas teritorijas plyno lauko investicijoms. Prioritetą teikti aukštesnę pridėtinę vertę kuriančioms, aukštas ir vidutiniškai aukštas technologijas diegiančias įmones. 3. Skatinti smulkaus ir vidutinio verslo vystymąsi, įmonių steigimąsi b ir c kategorijų gyvenvietėse: Šeduvoje, Baisogaloje, Grinkiškyje, Sidabrave, Šiaulėnuose. 4. Įgyvendinti smulkaus ir vidurinio verslo rėmimo programas. 5. Didinti investuotojams pateikiamos informacijos kiekį (dalyvavimas verslo parodose, mugėse, informacinių leidinių, bukletų išleidimas ir pan.), supažindinti juos su verslo kūrimo ir vystymo galimybėmis (VšĮ Radviliškio turizmo ir verslo informacijos centras). 6. Plėtoti VšĮ Radviliškio turizmo ir verslo informacijos centro bendradarbiavimą su kitais šalies ir užsienio verslo informacijos centrais, verslo asociacijomis siekiant padėti vietos įmonėms užmegzti naudingus ryšius, atrasti naujas eksporto rinkas. 7. Didinti rajono gyventojų verslumą, organizuojant jiems mokymus įmonių kūrimo, vadybos, finansinės apskaitos organizavimo, verslo planų rengimo klausimais. Tokius mokymus tikslinga organizuoti b ir c kategorijų gyvenvietėse, arba sudaryti palankias sąlygas rajono gyventojams juos lankyti (VšĮ Radviliškio turizmo ir verslo informacijos centras). 8. Siekiant užtikrinti augančią kvalifikuotos darbo jėgos paklausą, aktyviai integruoti į darbo rinką asmenis neturinčius jokios kvalifikacijos, skatinti Radviliškio darbo biržos, VšĮ Radviliškio turizmo ir verslo informacijos centro, mokslo įstaigų bendradarbiavimą rengiant ir įgyvendinant gyventojų kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo programas (Radviliškyje, b ir c kategorijų centruose). VGTU Teritorijų planavimo institutas 14
9. Periodiškai organizuoti seminarus, supažindinti vietos įmones su 2007 2013 m. Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programų priemonėmis bei galiojančiais kvietimais, būtinos dokumentacijos rengimu. Skatinti verslo subjektus įgyvendinti gamybos modernizavimo ir verslo konkurencingumo didinimo projektus, investuoti į inovacinių gaminių, paslaugų ar procesų kūrimui reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus ir (ar) technologinę plėtrą. 10. Skatinti įmonių investicijas į žmogiškuosius išteklius, bendrųjų ir specialiųjų kvalifikacinių įgūdžių tobulinimą. 11. Skatinti verslo subjektus racionaliai naudoti gamtinius ir energetinius resursus, ieškoti būdų antrinių žaliavų pa gamybos procese, investuoti į aplinkosauginių priemonių, aplinkos kokybės valdymo sistemų diegimą. 12. Didinti savivaldybės investicijas į viešosios infrastruktūrą tvarkymą, tame tarpe ieškant būdų gauti paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, Valstybės investicijų bei kitų programų. Įgyvendinant projektus, dalį darbų galimai atliks vietos įmonės (pvz. statybos darbus, tieks prekes ar paslaugas). 13. Siekiant didinti žemės ūkio konkurencingumą, skatinti jo plėtrą, ūkių specializaciją ir stambėjimą, o taip pat alternatyvių kaimo verslų vystymąsi, teikti ūkininkams informaciją apie galimą paramą iš Lietuvos kaimo plėtros 2007 2013 metų priemonių programos, supažindinti juos su galiojančiais kvietimais teikti paraiškas, reikiamos dokumentacijos rengimu. 14. Skatinti vietos ūkininkus imtis ekologinio ūkininkavimo, diegti mažiau aplinką veikiantį ūkininkavimą ne tik ekologiniuose, bet ir tradiciniuose ūkiuose, mažinti intensyvios žemės ūkio veiklos poveikį aplinkai, ypač ekologiškai jautriose teritorijose. 2.3. Turizmas Radviliškio rajono savivaldybė nepasižymi gausiais turizmo ištekliais, tačiau rajone yra gražių, turistų lankomų vietų. Žymiausios iš jų Radviliškio miesto parko medinių skulptūrų alėja, Raudondvaris, Baisogalos dvaras, Šeduva. Turistų mėgiamas Daugyvenės kultūros istorijos muziejus draustinis bei jo Šeduvos kraštotyros, Raginėnų archeologijos, Kleboniškių kaimo buities skyriai. Vis tik reikia pažymėti, kad turizmo infrastruktūra Radviliškio rajono savivaldybėje nėra itin gerai išvystyta, o tą įrodo gana menki turistų srautai. Trūksta savivaldybę pristatančios informacijos (pvz. lankomų objektų, jų aprašymo, kaimo turizmo sodybų, turistams VGTU Teritorijų planavimo institutas 15
siūlomų maršrutų ir pan.), silpnai vystoma marketinginė veikla. Siūlomi tik keli automobilių turistiniai maršrutai, praktiškai nėra maršrutų pėstiesiems, dviratininkams ir kt. Tai įtakoja ir neišvystyta infrastruktūra (pvz. trūksta dviračių takų). Taip pat trūksta gidų, kempingų, įrengtų stovyklaviečių, nepakankamai išplėtotas nebrangių apgyvendinimo paslaugas teikiančių viešbučių (motelių) tinklas, siauras jų teikiamų paslaugų spektras. Lankytojai pasigenda jiems siūlomų paslaugų paketų, konkrečių turizmo produktų, neteikiamos tokios paslaugos, kaip galimybė individualiai pasirinkti įdomų maršrutą. Turizmo plėtra ir vystymas yra numatytas ir Radviliškio rajono plėtros strateginiame plane atskleisti ir išryškinti Radviliškio rajono kultūrinį ir gamtinį savitumą, todėl derinant savivaldybės ir privačias lėšas bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, turizmo indėlis į vietos ekonomiką gali būti didesnis. Siūlomi šie sprendiniai: 1. Ieškoti finansavimo šaltinių rajone esantiems lankytiniems objektams kompleksiškai pritaikyti turizmo reikmėms (Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų, Europos ekonominės erdvės / Norvegijos finansinių mechanizmų programos). 2. Kompleksiškai pritaikyti Burbiškio dvaro sodybą viešojo turizmo reikmėms, ieškant galimų finansavimo šaltinių trūkstamiems darbams atlikti. 3. Didinti Radviliškio rajono turizmo sektorių pristatančios informacijos kiekį (informaciniai leidiniai, bukletai, turistinės schemos ir kt.). 4. Atnaujinti VšĮ Radviliškio turizmo ir verslo informacijos centro tinklapį, papildant jį su turizmu susijusia informacija (apgyvendinimo, maitinimo įstaigos, lankytini objektai, muziejai, jų darbo laikas, siūlomi maršrutai, gido paslaugos ir pan.). 5. Prie pagrindinių į Radviliškio rajoną vedančių kelių (magistralinio kelio Panevėžys Šiauliai, krašto kelių Jonava Kėdainiai Šeduvą, Radviliškis Pakruojis, Raseiniai Baisogala, Raseiniai Tytuvėnai Radviliškis), ties rajono savivaldybės riba pastatyti informacinius stendus, kuriuose būtų pažymėti lankytini objektai, maitinimo, apgyvendinimo įstaigos, siūlomi turistiniai maršrutai. 6. Plėtoti pėsčiųjų, dviračių, automobilių maršrutus. 7. Patraukliose vietovėse skatinti kaimo turizmo sodybų steigimąsi. 8. Plėtoti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą, vystant turizmo veiklas. VGTU Teritorijų planavimo institutas 16
2.4. Būstas Radviliškio rajono savivaldybės gyventojų apsirūpinimo gyvenamuoju fondu rodiklis yra 25,4 m 2 /gyventojui ir yra nežymiai geresnis nei šalies. Palyginimui, ES vidurkis yra 40 m 2 /gyventojui. Gyvenamasis fondas pastaraisiais metais didėja gana vangiai, iš esmės tik individualios gyvenamosios statybos dėka. Viena iš didžiausių problemų socialinio būsto trūkumas ir labai menkos galimybės pasirinkti būstą mažas pajamas gaunančioms šeimoms, kurios nepajėgia tinkamai prižiūrėti turimo būsto. Jauni, nedideles pajamas turintys gyventojai negali nei įsigyti, nei dažnai nuomotis gyvenamojo ploto rinkoje. Tam įtakos turi ir vis nepaliaujamai kylančios tiek gyvenamojo būsto, tiek jo nuomos kainos. 45% viso Radviliškio rajono gyvenamojo fondo yra pastatyta daugiau kaip prieš 60 metų, dauguma pastatų yra mediniai. Toks pastatų amžius daro nemažą įtaką ir anksčiau apibūdintiems gyvenamojo fondo aprūpinimo patogumais rodikliams. Susirūpinimą kelia ir prastėjanti daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. Net ir įsteigtos bendrijos dažnai nepajėgia užtikrinti tinkamos daugiabučio namo bendrosios nuosavybės priežiūros. Tačiau tikėtina, kad augančios gyventojų pajamos bei teikiama valstybės ir Radviliškio rajono savivaldybės parama daugiabučiams gyvenamiesiems namams modernizuoti šį procesą turėtų paspartinti. Siekiant gerinti gyvenamojo būsto fondo būklę ir gyvenimo kokybę, siūlomi šie sprendiniai: 1. Formuoti naujas gyvenamąsias teritorijas patraukliose gyventi vietovėse, nes gerėjanti ekonominė padėtis ir augančios gyventojų pajamos didins individualios gyvenamosios statybos mastus. 2. Siekiant gerinti gyvenimo kokybę, gyvenamosiose vietovėse būtina tvarkyti kelius, šaligatvius, apšvietimą, įrengti parkus, poilsio ir laisvalaikio praleidimo zonas, žaidimų aikšteles vaikams, sporto aikštynus, tiesti dviračių takus ir pan. Šie darbai turi būti atliekami tiek esamose, tiek naujai formuojamose gyvenvietėse. 3. Didinti savivaldybės socialinio būsto dalį (b ir c kategorijų gyvenvietėse iki 5 10%), kad būstu galėtų apsirūpinti vidutines ir mažas pajamas turintys namų ūkiai. Pigiai išsinuomoti būstą labai svarbu jauniems žmonėms, kurie dar neįsitvirtinę darbo rinkoje ir nepasirinkę nuolatinės gyvenamosios vietos. 4. Skirti lėšų savivaldybės socialinio būsto atnaujinimui. 5. Siekiant gerinti gyvenimo sąlygas bei estetinį gyvenviečių vaizdą, skatinti daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo procesą, teikiant savivaldybės gyventojams informaciją daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimo klausimais, VGTU Teritorijų planavimo institutas 17
supažindinti juos su valstybės bei Radviliškio rajono savivaldybės teikiama parama daugiabučiams gyvenamiesiems namams modernizuoti, būtinos dokumentacijos rengimu. 6. Visuomenės informavimo ir švietimo priemonėmis būtina ugdyti būsto savininko savimonę, gebėjimą tinkamai valdyti ir prižiūrėti turimą nekilnojamąjį turtą. 7. Skatinti gyventojus aktyviau investuoti į nuosavo būsto atnaujinimą, didinti pastatų energetinį efektyvumą, naudoti aplinkai nekenksmingas statybines medžiagas, įsirengti modernias ir aplinkos neteršiančias šildymo sistemas. 2.5. Švietimas Radviliškio rajono savivaldybės ilgalaikis strateginis tikslas švietimo sektoriuje yra užtikrinti regiono gyventojams aukštą švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą. Švietimui keliami tikslai įtvirtinti ir Valstybinėje švietimo strategijoje 2003 2012 m., Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, teigiama, kad toliau tobulinant ir vykdant švietimo ir mokslo sistemos reformą, mokslas ir žinios gali tapti vienu svarbiausiųjų krašto darnaus vystymosi variklių, o visų pakopų švietimas ugdytų laisvą, kūrybišką, savarankišką, atsakingą už valstybės gerovę, demokratijos ir kultūrinio tapatumo išsaugojimą žmogų. Mažėjantis gimstamumas, emigracija į užsienį ženkliai pakoregavo mokinių skaičių Radviliškio rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose. Siekiant racionaliai panaudoti švietimui skiriamas lėšas bei užtikrinti jo kokybę įgyvendinamas bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkymo planas: pradinės mokyklos tapo skyriais, kai kurios vidurinės mokyklos tapo pagrindinėmis ir pan. Mokyklų pertvarkos planas vykdomas pagal Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. T-510 patvirtintą Radviliškio rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkymo iki 2012 metų bendrąjį planą. Šalia tradicinių mokyklų, Radviliškio rajono savivaldybės mokiniams sudarytos gana geros galimybės lankyti papildomo ugdymo įstaigas, veikia dailės ir muzikos mokyklos. Dailės mokykla turi klases Radviliškyje, Šeduvoje ir Baisogaloje. Mėgstančius sportą priima rajono sporto centras. Švietimo paslaugų kokybė nemaža dalimi priklauso nuo mokyklų infrastruktūros. Iš visų savivaldybės švietimo įstaigų (kartu su joms priskirtais skyriais) tik Alksniupių pagrindinė mokykla atitinka mokyklų aprūpinimo standartus ir priskiriama I grupei. Daugumai mokyklų pastatų yra būtina šiltinti sienas, renovuoti šildymo, vandentiekio, kanalizacijos, elektros sistemas. Mokyklų pastatų neatitikimas Lietuvos higienos normų reikalavimams ne tik VGTU Teritorijų planavimo institutas 18
neužtikrina kokybiškų darbo ir mokymosi sąlygų, bet ir didina mokinių sergamumą įvairiomis ligomis (pvz. peršalimo, seni baldai įtakoja jų sergamumą stuburo iškrypimo ligomis ir pan.). Bendrojo lavinimo įstaigose dirbančių mokytojų išsilavinimo rodikliais kasmet gerėja, tačiau kaip ir šalyje, pedagogų trūksta, ypač anglų kalbos specialistų. Jaunimą vis rečiau vilioja galimybė pasirinkti mokytojo profesiją, o ir turintys pedagoginį išsilavinimą ne visada pasirenka darbą mokyklose. Todėl ateityje mokytojų trūkumas gali neigiamai įtakoti švietimo paslaugų kokybę. Siekiant Radviliškio rajono savivaldybės gyventojams užtikrinti kokybiškas švietimo paslaugas, siūlomi šie sprendiniai: 1. Atnaujinti Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2005 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. T-510 patvirtintą Radviliškio rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkymo iki 2012 metų bendrąjį planą, ir tolesnį mokyklų tinklo reorganizavimą vykdyti remiantis pakoreguotu dokumentu. Siūlytina kasmet atlikti mokyklų tinklo monitoringą ir analizuoti mokinių skaičiaus tendencijas. 2. Akredituoti Baisogalos vidurinę mokyklą į gimnaziją. 3. Svarstyti rajono pagrindinių mokyklų su mažiausiu mokinių skaičiumi (pvz., Minaičių, Palonų) reorganizavimą į pradinio ugdymo skyrius, taip pat kai kurių pradinio ugdymo skyrių likvidavimą, organizuojant vaikų pavežimą. 4. Siekiant užtikrinti kokybiškas ugdymo ir darbo sąlygos, tęsti mokyklų renovavimo darbus, prioritetą teikiant pastatams, kurie yra priskirti III grupei, t.y. pastatai, kuriems (ar jų daliai) reikia kapitalinio remonto. Pastatų modernizavimas, inžinerinių sistemų atnaujinimas, energetinio efektyvumo didinimas padės taupyti mokyklų išlaikymui skiriamas lėšas. Galimi finansavimo šaltiniai: Valstybės investicijų programa, Europos Sąjungos struktūriniai fondai, Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansiniai mechanizmai, kitos programos bei savivaldybės lėšos. 5. Siekiant gerinti mokinių sveikatingumo rodiklius bei didinti sportuojančių mokinių skaičių, atnaujinti mokyklų sporto sales, sutvarkyti prie jų esančius stadionus, sporto aikštynus. Sporto infrastruktūros atnaujinimas sudarys sąlygas plėsti mokinių užimtumą ne pamokų metu. 6. Atnaujinti mokymo priemones, kompiuterius, plėsti jų panaudojimą įvairioms pamokoms vesti, skirti lėšų mokyklinių baldų, atitinkančių higienos normų reikalavimus, įsigijimui. 7. Diegti mokiniams sveikos gyvensenos nuostatas, skatinti juos aktyviai sportuoti. VGTU Teritorijų planavimo institutas 19
8. Savivaldybės mokyklose užtikrinti sveiką mokinių maitinimą, taip pat propaguoti jų tarpe sveikos mitybos principus. 9. Plėtojant neformalaus užimtumo veiklas, didinti mokinių užimtumą ne pamokų metu, prioritetą teikti b ir c kategorijų centrams. 10. Organizuojant seminarus mokyklose vykdyti prevencines alkoholizmo, rūkymo, narkomanijos, nusikalstamumo mažinimo programas. Įgyvendinant šiuos projektus, plėtoti bendradarbiavimą su medicinos, kultūros, policijos įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis. Taip pat plėtoti mokyklose psichologinės pagalbos paslaugas. 11. Teikti mokiniams aktualią informaciją susijusią su jų tolesnėmis studijomis, padėti jiems išsirinkti jų žinias bei lūkesčius atitinkančią studijų kryptį. Skatinti mokyklų bendradarbiavimą su profesinėmis mokyklomis, kolegijomis, universitetais ir kt. 12. Skatinti pedagogų kvalifikacijos kėlimą, profesinių įgūdžių tobulinimą. 13. Plėtoti mokyklų tarpusavio bendradarbiavimą, skatinti bendravimą su užsienio mokymo įstaigomis siekiant pasidalinti patirtimi, diegti edukacines naujoves padedančias tobulinti ugdymo procesą. 14. Ieškoti būdų ir priemonių, kaip į rajono mokyklas pritraukti dirbti trūkstamus mokytojus (pvz., siūlant apgyvendinimą, transporto kompensacijas, kvalifikacinius kursus). 15. Sudaryti sąlygas Radviliškio rajono savivaldybės gyventojams mokytis visą gyvenimą, rengti jiems kvalifikacijos kėlimo, bendrųjų įgūdžių lavinimo programas, kompiuterinio raštingumo kursus, informuoti apie neakivaizdinių ir nuotolinių aukštojo mokslo studijų galimybes. 2.6. Kultūra ir sportas Kultūra yra svarbi visuomenės gyvenimo dalis, ji yra glaudžiai susijusi su mokslu ir švietimu, aplinkosauga, informacine visuomene, regionų plėtra, turizmu. Kultūra, skatina naujoves ir daro teigiamą įtaką šalies ūkio ir visuomenės raidai. Kultūra stiprina visuomenės saugumą bei jos pilietiškumą. Šalies gyventojų kultūrinė veikla, dalyvavimas mėgėjų kūrybinėje veikloje išreiškia visuomenės aktyvumą, jos poreikius ir vertybines nuostatas. Siekiant plėtoti visų šalies regionų kultūrą, rengiamos ir įgyvendinamos regionų kultūros plėtros programos. Radviliškio rajono gyventojų kultūrinius poreikius užtikrina veikiantys kultūros namai bei pramogų salės. Rajone veikiantys kultūros centrai juridiškai nėra įregistruoti, o tai riboja jų galimybes dalyvauti įvairioje projektinėje veikloje. Daugumai rajono kultūros centrų ar pramogų VGTU Teritorijų planavimo institutas 20
ir šokių salių reikalingas remontas (Šeduvos, Aukštelkų, Daugėlaičių, Gražionių, Grinkiškio, Kutiškių, Pavartyčių, Pociūnų, Pociūnėlių, Raudondvario, Sidabravo, Šiaulėnų kultūros įstaigoms). Atlikus būtinus darbus, pagerėtų veiklos sąlygos, galimai didėtų lankytojų susidomėjimas vykstančiais kultūriniais renginiais. Rajone funkcionuojantį centralizuotą bibliotekų tinklą sudaro Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 2 miesto filialai, 31 kaimo filialas ir 21 mokyklos biblioteka. Lankytojų skaičius ir knygų išduotis bibliotekose nežymiai auga. Šį procesą paspartintų geresnis knygų atnaujinimo procentas bei populiarios, skaitytojų labiausiai mėgstamos literatūros įsigijimas. Kai kuriuose kaimo padaliniuose yra būtinas patalpų remontas, bibliotekininkai dirba šaltose patalpose. Dalis rajono filialų neturi kompiuterių bei interneto, o tai mažina jų lankytojų skaičių. Savivaldybėje sportinę veiklą vykdo ir koordinuoja Radviliškio rajono sporto centras organizuojantis rajonines bei respublikines įvairių sporto šakų pirmenybes, varžybas ir pan. Sporto centre yra bokso, krepšinio, futbolo, rankinio, laisvųjų imtynių, lengvosios atletikos, šachmatų sporto šakų skyriai, kuriuos lanko virš 400 asmenų. Siekiant didinti sportuojančių asmenų skaičių, didžiausią dėmesį reiktų skirti sporto infrastruktūros sutvarkymui. Sporto aikštynų, kitos infrastruktūros būklė nėra patenkinama, sporto salės neatitinka standartų (nėra nusirengimo kambarių, dušų ir kt.), nepakanka lėšų sporto inventoriui įsigyti. Prie V. Kudirkos pagrindinės mokyklos 2008 m. pradžioje atidaryta moderni sporto salė šiek išspręs uždarų salių problemą; joje galės treniruotis ne tik mokyklos, bet ir sporto centro auklėtiniai, vykti įvairios varžybos ir pan. Siekiant skatinti kultūros paslaugų plėtrą ir įvairovę, gerinti sporto veiklos sąlygas Radviliškio rajono savivaldybėje, siūlomi šie sprendiniai: 1. Gerinti rajone esančių kultūros centrų ir pramogų salių infrastruktūrą, prioritetą teikti b ir c kategorijų centruose įsikūrusioms įstaigoms ir jų veiklos stiprinimui. Rengti investicijų projektus Valstybės investicijų, tarptautinių programų finansavimui gauti, skirti dalį lėšų iš savivaldybės biudžeto. Pastatų modernizavimas, energetinio efektyvumo didinimas padės taupyti jų išlaikymui skiriamas lėšas bei gerins meno kolektyvų veiklos sąlygas. 2. Skirti lėšų kultūros įstaigų materialinės bazės, sceninės įrangos, įgarsinimo, apšvietimo aparatūros atnaujinimui, naujų baldų, kompiuterinės technikos įsigijimui. 3. Atlikti rajone esančių kultūros centrų ir pramogų salių teisinę registraciją, juridiškai įteisinant jų statusą. 4. Skatinti rajono bendruomenes, jaunimą, moksleivius aktyviai įsilieti į vietines kultūros programas, meno kolektyvų veiklą. VGTU Teritorijų planavimo institutas 21
5. Remti meno kolektyvų dalyvavimą respublikiniuose, tarptautiniuose renginiuose, konkursuose, plėtoti kultūros įstaigų bendradarbiavimą su kitomis panašaus pobūdžio įstaigomis, įgyvendinant bendrus kūrybinius projektus. 6. Populiarinti rajone vykstančius tradicinius renginius, puoselėti etninę kultūrą, siekiant išlaikyti tautinį identitetą. 7. Kelti kultūros įstaigų darbuotojų profesinę kvalifikaciją, sudaryti jiems sąlygas lankyti tęstines mokymo programas, pasisemti patirties iš užsienio kultūros centrų. 8. Gerinti bibliotekininkų darbo sąlygas, atnaujinti bibliotekų infrastruktūrą, prioritetą teikiant b ir c kategorijų centruose įsikūrusioms įstaigoms. 9. Spręsti patalpų šildymo problemą Palonų, Pašušvio, Vėriškių filialuose, nes tokios sąlygos neužtikrina gerų darbo sąlygų bei kenkia saugomoms knygoms. 10. Tęsti bibliotekų kompiuterizavimo darbus, įrengti prieigą prie interneto tuose filialuose, kur jo dar nėra. 11. Gerinti knygų atnaujinimo procentą, ieškoti papildomų finansavimo šaltinių populiarios grožinės literatūros, naujausių žodynų, žinynų, enciklopedijų, informacinės literatūros, periodinių leidinių įsigijimui. 12. Sudaryti sąlygas bibliotekos darbuotojų profesinės kvalifikacijos kėlimui. 13. Vystyti ir atnaujinti Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus draustinio infrastruktūrą. 14. Renovuoti centrinį miesto stadioną, kitus sporto aikštynus, sudaryti galimybes organizuoti sportinius renginius bei geras sąlygas savarankiškam asmenų sportavimui. 15. Skatinti savivaldybės gyventojus aktyviai sportuoti, propaguoti fizinės veiklos užsiėmimus kaip sveikatos stiprinimo būdą. 16. Organizuoti kasmetinius įvairių sporto šakų renginius, turnyrus, kultivuoti naujas sporto šakas, remti perspektyvius miesto sportininkus, komandas, jų dalyvavimą varžybose ar čempionatuose. VGTU Teritorijų planavimo institutas 22
2.7. Sveikatos apsauga Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad sveikata yra visavertė fizinė, psichinė bei socialinė gerovė, o ne vien ligos ar fizinės negalios nebuvimas. Šalies žmonių sveikata priklauso nuo socialinių ir ekonominių sąlygų, o nuo žmonių sveikatos priklauso valstybės ekonominis klestėjimas. Radviliškio rajono savivaldybėje pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, VšĮ Baisogalos pirminės sveikatos priežiūros centras, VšĮ Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centras bei rajone veikiančios ambulatorijos ir medicinos punktai. Ambulatorijose dirba gydytojai, o medicinos punktuose tik slaugytojos. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms gana aktualus personalo klausimas: trūksta bendrosios praktikos gydytojų, odontologų, atskirų specialybių gydytojų specialistų (anesteziologų, chirurgų). Nerimą kelia ir didėjantis gydytojų amžius, o juos pakeisti nėra kuo. Kaimo vietovėse pradeda jaustis slaugytojų trūkumas. Radviliškio rajono savivaldybė yra gavusi Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą pagal Bendrojo programavimo dokumento 1.4 priemonę: Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimas ir modernizavimas projektui Bendrosios praktikos gydytojų paslaugų infrastruktūros plėtra ir modernizavimas Radviliškio rajone įgyvendinti. Projekto įgyvendinimo metu bus modernizuota Radviliškio rajone pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių ambulatorijų bei pirminės sveikatos priežiūros centrų infrastruktūra, plečiamos dabar teikiamos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos bei didinamas šių paslaugų prieinamumas. Suremontuotos patalpos bus aprūpintos medicininiais bei biuro baldais, nauja kompiuterine bei medicinine įranga. Tolygiam pacientų atokiose vietovėse bei namuose prieinamumui užtikrinti bus įsigyti aštuoni automobiliai. Gyventojų apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose bei susirgimų skaičius Radviliškio rajono savivaldybėje nežymiai auga. Daugėja sergančiųjų psichikos bei priklausomybės ligomis. Valstybinėje psichikos sveikatos 2005 2010 metų strategijoje teigiama, kad egzistuoja nemaža grėsmė, kad alkoholį ir narkotikus gali vartoti nemažas skaičius vaikų ir paauglių, juo labiau, kad į vaikų psichikos sveikatą iki šiol nebuvo tinkamai investuojama, nepaisant šios problemos didžiulio aktualumo. Pastaraisiais metais stebimas visuomenės senėjimo procesas didins asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikį, todėl būtina užtikrinti jų kokybę ir prieinamumą, bei stiprinti susirgimų prevenciją, inicijuoti sveikos gyvensenos programas. Siūlomi šie sprendiniai: 1. Atnaujinti rajone esančių pirminės sveikatos priežiūros centrų, ambulatorijų medicininę įrangą. VGTU Teritorijų planavimo institutas 23
2. Renovuoti rajone esančius medicinos punktus, ieškoti finansavimo Radviliškio ligoninės skyriams atnaujinti. 3. Siekiant medicinines paslaugas priartinti prie gyventojų, siūlytina išlaikyti esamą asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, svarstant tiktai neperspektyvių, mažai žmonių aptarnaujančių medicinos punktų (Acokavų, Miežaičių) reorganizavimą ar uždarymą, pvz., plėtojant mobilių medicinos punktų veiklą. 4. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo strategiją bei siekiant gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, plėtojant ir artinant prie gyventojų pirminę sveikatos priežiūrą, siekti, kad iki 2008 metų pabaigos ne mažiau kaip 60 procentų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teiktų privačiai dirbantys šeimos gydytojai, sudarantys su teritorinėmis ligonių kasomis teikiamų paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartis. 5. Plėtoti dienos slaugos stacionaro ir dienos reabilitacijos paslaugas. 6. Įsigyti naujų transporto priemonių greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimui. 7. Diegti Radviliškio rajono savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigose elektroninės registracijos sistemą, elektroninę paciento medicininę kortelę. 8. Spręsti atskirų specialybių gydytojų specialistų (anesteziologų, chirurgų), bendrosios praktikos gydytojų, odontologų, slaugytojų trūkumo klausimą, ieškoti būdų, kaip juos pritraukti dirbti asmens sveikatos priežiūros įstaigose (pvz. siūlant jiems apgyvendinimo, transporto lengvatas, kvalifikacijos kėlimo kursus, stažuotes). 9. Skatinti gyventojus rūpintis sveikos gyvenamosios aplinkos kūrimu ir išsaugojimu, taršos mažinimu, nes nuo jos priklauso ir jų sveikata. 10. Įgyvendinant švietėjiškas kampanijas, rengiant seminarus, plėtojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą su mokyklomis, viešosiomis įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, būtina gyventojams diegti sveikos gyvensenos nuostatas, teikti informaciją apie alkoholizmo, rūkymo, narkomanijos žalą, ŽIV/AIDS, kitas lytiškai plintančias infekcijas, organizuoti seminarus pirmosios pagalbos suteikimo, traumų, nelaimingų atsitikimų ir apsinuodijimo atvejais. 11. Siekiant užkirsti kelią galimų neigiamų socialinių reiškinių plitimui, įgyvendinti psichikos sveikatos stiprinimo ir psichikos sutrikimų, emocinės ir socialinės raidos sutrikimų, savižudybių, priklausomybių ir prievartos prevencijos programas. 12. Analizuoti gyventojų sergamumo rodiklius bei skirti didesnį dėmesį labiausiai paplitusių ligų prevencijai. Taip pat vykdyti ligų kontrolės ir ankstyvos ligų diagnostikos programas, ypatingą dėmesį skiriant ligoms, kurios yra sunkiai VGTU Teritorijų planavimo institutas 24