ISSN Vadybos mokslas ir studijos kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai Nr. 15 (4). Mokslo darbai (socialiniai mokslai, vadyba ir

Panašūs dokumentai
„This research is funded by the European Social Fund under the Global Grant masure“

Programų sistemų inžinerija Saulius Ragaišis, VU MIF

KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI

VILNIAUS KOLEGIJA AGROTECHNOLOGIJ FAKULTETAS CHEMIJOS KATEDRA Tyrimas: STUDENTAI APIE KURSINĮ DARBĄ Dalykas: LABORATORIJ VEIKLA Tyrimą atliko lektorė:

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis _suredaguotas_

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf

Ekonomikos inžinerija, Globalioji ekonomika NR. Baigiamojo darbo temos pavadinimas Baigiamojo darbo vadovas, kontaktai 1. Globalizacijos poveikis X se

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie

Skaidrė 1

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m.

edupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl

Projektas

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P

Baltstogės universiteto Ekonomikos ir informatikos fakulteto Vilniuje veiklos gerinimo planas remiantis Baltstogės universiteto Vilniaus Ekonomikos ir

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški

Mažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ metinio veiklos vertinimo pokalbio su darbuotoju tvarkos aprašas

ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m.

Microsoft Word - TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA.docx

VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS M. M. Val vidurin s mokyklos metodin taryba darb organizuoja vadovaud

Vidaus audito ataskaita 2016 m m. lapkričio-gruodžio mėnesiais mokykloje buvo atliktas pasirinktos srities tyrimas (Platusis auditas). Vidaus au

GYVENIMO APRAŠYMAS BENDROJI INFORMACIJA Vardas: Pavardė: Marija Kučinskienė Mokslo vardas ir laipsnis: Profesorė, socialinių mokslų daktarė Pareigos:

VIDURINIO UGDYMAS Vidurinis ugdymas neprivalomas, trunka dvejus metus (11 ir 12 vidurinės mokyklos ar gimnazijų III IV klasės). Mokiniai mokosi pagal

KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Ru

Projektas

Microsoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012

Slide 1

(Pasiūlymų dėl projektų atrankos kriterijų nustatymo ir keitimo forma) PASIŪLYMAI DĖL PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJŲ NUSTATYMO IR KEITIMO 2017 m. lapkrič

PATVIRTINTA Vilkaviškio muzikos mokyklos direktoriaus 2017 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V- 14 PRITARTA Vilkaviškio muzikos mokyklos tarybos 2017 m. kovo

VADOVŲ MAGISTRANTŪROS TAIKOMOSIOS ORGANIZACIJOS PSICHOLOGIJOS MODULIS 2019 m. rudens semestras Vienas iš didžiausių iššūkių vadovui kaip numatyti ir d

PowerPoint Presentation

PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Ta

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA

Slide 1

IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra į

MOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamen

Microsoft PowerPoint - 2.pptx

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Pra

Veiksmų programų administravimo

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar

Zarasų miesto vietos plėtros strategija m. 5 priedas ZARASŲ MIESTO VIETOS VEIKLOS GRUPĖS TERITORIJOS SITUACIJOS IR GYVENTOJŲ POREIKIŲ NUSTAT

PowerPoint Presentation

Vadybos(administravimo) koncepcijų realizavimas praktikoje

PowerPoint Presentation

Microsoft Word - IKIMOKYKLINČ IR PRIEŀMOKYKLINČ PEDAGOGIKA.docx

Slide 1

STEPS projektas ir jo aktualumas Lietuvoje

PATVIRTINTA Elektrėnų pradinės mokyklos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKI

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

ŠEIMOS ĮGALINIMO GALIMYBĖS PUOSELĖTI VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATĄ JOLITA JONYNIENĖ, dr. psichologė, lektorė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikat

Microsoft Word - Plan metod. ob doc

Slide 10

1_II_et_P_Sav_mokymai

7S-18_priedas

Modulio Mokymosi, asmenybės ir pilietiškumo ugdymosi kompetencija B dalies Asmenybės kultūrinio sąmoningumo kompetencija anketa Gerbiamas (-a) Respond

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS POLITINIŲ PARTIJŲ IR POLITINIŲ KAMPANIJŲ FINANSAVIMO KONTROLĖS SKYRIUS PAŽYMA DĖL STRAIPSNIO-INTE

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO REKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO STUDIJŲ PROGRAMOS KOMITETO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO 1. T v i r t i n u Myk

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO

KPMG Screen 3:4 (2007 v4.0)

Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokyt

VADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) Vertinimo kriterijai 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga

Microsoft Word - Direktores metu veiklos ataskaita uz 2018 metus.docx

PowerPoint Presentation

PROBLEMOS ANALIZĖ ŠVIETIMO 2012, rugsėjis Nr. 13 (77) ISSN Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Ikimokyklinio ugdymo kokybė P

STUDIJŲ DALYKO (MODULIO) APRAŠAS Dalyko (modulio) pavadinimas KRIMINOLOGIJOS TEORIJOS Kodas Dėstytojas (-ai) Koordinuojantis: prof. dr. Aleksandras Do

Microsoft Word - Lino_Turausko_cv_liet_2011_01.doc

Microsoft Word - 14.doc

Dalykinio ugdymo(-si) pokyčio bruožai 1. Ugdymasis (mokymasis): dialogiškas ir tyrinėjantis: 1.1. atviras ir patirtinis (pagrįstas abejone, tyrinėjimu

Microsoft PowerPoint - JPSPPM mokymai_2015_10_08_09_3 dalis_AS [Compatibility Mode]

LIETUVOS GYVENTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO TYRIMAS Vykdytojas: 2016 m. lapkričio mėn. Vilnius SPINTER tyrimai,

Microsoft PowerPoint - Aktyvaus mokymosi metodai teisinio ugdymo paskaitose.pptx

Microsoft Word - Verslumo_akademija_I-modulis-fin.doc

PowerPoint Presentation

VILNIAUS TECHNOLOGIJŲ MOKYMO IR REABILITACIJOS CENTRO STRATEGINIO ŠVIETIMO PLANO ĮGYVENDINIMO 2017 METŲ VEIKLOS PROGRAMA PATVIRTINTA Vilniaus technolo

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa

PowerPoint Presentation

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO 2018 METŲ ATASKAITA 1

PACIENTŲ ANONIMINĖS APKLAUSOS DĖL TEIKIAMŲ GMP PASLAUGŲ KOKYBĖS VERTINIMO REZULTATAI 2016 M. Siekiant užtikrinti VšĮ Marijampolės greitosios medicinos

LIETUVOS ITS POLITIKA IR ĮGYVENDINIMAS: STATUS QUO IR ESMINIAI POKYČIAI FORMUOJANT ITS DARBOTVARKĘ GRAŽVYDAS JAKUBAUSKAS Konferencija Intelektinės tra

LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS MOKYKLINIO BRANDOS EGZAMINO UŽDUOTIES VERTINIMO INSTRUKCIJA

2 priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

ISSN Vadybos mokslas ir studijos kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai Nr. 15 (4). Mokslo darbai (socialiniai mokslai, vadyba ir

VšĮ Radviliškio ligoninė

2019

ancija pagarba draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjim draugiškumas pagalba saugi mokykla pasitikėjimas draugiškumas s pagalba saugi mokykla pa

ISSN PSICHOLOGIJA Minimalaus priimtino ir maksimalaus galimo rezultatų įtaka derybų dalyvio sėkmės vertinimams Vaclovas Martišius

ALYTAUS REGIONO PLĖTROS TARYBA SPRENDIMAS DĖL AL YT AUS REGIONO PROJEKTŲ SĄRAŠŲ PAGAL PRIEMONĘ "SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ DIRBANČIŲJŲ KVALIF

PowerPoint Presentation

274 PRIEDAI K priedas. Elektroninio vartotojo gyvavimo ciklo tyrimo duomenų charakteristikos K.1 lentelė. Klausimyno dalies, skirtos elektroninio vart

Transkriptas:

ISSN 1822-6760 Vadybos mokslas ir studijos kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai. 2008. Nr. 15 (4). Mokslo darbai (socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03S) VADOVŲ ASMENINIŲ IR DALYKINIŲ SAVYBIŲ UGDYMAS Erika Župerkienė Klaipėdos universitetas Straipsnyje vadovų asmeninės ir dalykinės savybės nagrinėjamos vadovavimo teorijų kontekste. Empiriniu tyrimu išskiriamos vadovų asmeninės ir dalykinės savybės, kurias Lietuvos organizacijų darbuotojai laiko svarbiomis vadovams ir jiems patiems siekiant karjeros. Sudarytas vadovų asmeninių ir dalykinių savybių ugdymo modelis, jungiantis įvairius elementus, susijusius su vadovo gyvenimu, veikla, saviugda. Rekomenduojamos vadovams svarbių asmeninių ir dalykinių savybių ugdymo proceso tobulinimo galimybės. Raktiniai žodžiai: vadovavimas, vadovų asmeninės savybės, vadovų dalykinės savybės, vadovų savybių ugdymas. Įvadas Spartūs verslo aplinkos pokyčiai siejasi su organizacijų valdymo tobulinimu, vadovų asmeninių ir dalykinių savybių ugdymu. Dėl aplinkos pokyčių kintantys vadovų asmeninių ir dalykinių savybių reikalavimai sąlygoja nepakankamą organizacijų valdymo veiklų efektyvumą. Vadovų asmeninių ir dalykinių savybių, jų ugdymo teorinė analizė integruoja daugelį mokslo sričių, vadybos koncepcijų, metodikų ir modelių siūlomus sprendimus, kurių gausa reikalauja sistemingesnio požiūrio. Modelio, kuriuo remdamosi organizacijos galėtų ugdyti dėl nuolatinių organizacijų aplinkos pokyčių kintančias vadovų asmenines ir dalykines savybes, nebuvimas yra aktuali spręstina mokslinė problema. Pagrindinis tyrimo objektas yra vadovų asmeninės ir dalykinės savybės, užtikrinančios sėkmingą organizacijų veiklą nuolatinių aplinkos pokyčių sąlygomis. Pagrindinis tyrimo tikslas yra išskirti ugdytinas vadovų asmenines ir dalykines savybes ir pateikti jų ugdymo modelį, pasiūlyti vadovų asmeninių ir dalykinių savybių ugdymo tobulinimo priemones. Tyrimo uždaviniai 1. Išanalizuoti vadovų asmeninių ir dalykinių savybių sampratą, susisteminti jos tyrimus. 2. Įvardinti vadovo veiklos sėkmę sąlygojančias asmenines ir dalykines savybes, kurias išskyrė Lietuvos organizacijų darbuotojai, dirbantys įvairiais organizacijos hierarchiniuose valdymo lygiais. 3. Sudaryti vadovų asmeninių ir dalykinių savybių ugdymo modelį. 4. Įvardinti vadovų ugdymo programų organizavimo svarbias tobulinimo rekomendacijas. Mokslinio tyrimo metodai mokslinės literatūros analizės, sisteminimo, sintezės, apibendrinimo ir lyginimo, loginės analizės metodai. Apibendrinant apklausos ty- 225

rimo duomenis naudota SPSS programinė įranga, taikyti kokybiniai ir kiekybiniai duomenų apdorojimo metodai. Vadovų asmeninių ir dalykinių savybių analizė Vadovų savybių tyrimai apima visą XX a. Vadovo asmeninių savybių tyrimų apžvalga pateikta dviejuose Stogdill (1948, 1974) darbuose, apžvelgiant tyrimus iki 1970 metų. Asmenines vadovų savybes tyrinėjo Mann (1959), Lord DeVader ir Alliger (1986), R. Bleik ir J. Mouton (1990), Kirkpatrick ir Locke (1991), Wilson (2004) ir kt. Dalykinių savybių tyrimai, kuriais remiantis atskleistas vadovo dalykinėmis savybėmis (įgūdžiais) grįstas vadovavimo modelis, patobulintas XX a. dešimtajame dešimtmetyje Mumford, Zaccaro, Harding, Jacobs ir Fleishman (2000). Prie empirinių vadovavimo studijų prisidėjo ir Ohajo bei Mičigano valstijų universitetų tyrimai, taip pat pažymėtini Blake ir Mouton (1990) ir R. Likert darbai, priskiriami prie vadovavimo stilių tyrimų (Yukl, 1998). Mokslininkai mažomis grupelėmis tyrinėjo vadovavimą psichologijos ir sociologijos aspektais. Buvo siekiama rasti universalų vadovo elgesį, kuris paaiškintų vadovo efektyvumą visose situacijose, tačiau rezultatai nėra įtikinami. Tyrėjams buvo sunku nustatyti vieną geriausią vadovavimo stilių. Organizacijos vadovavimo lavinimui ir tobulinimui sukurta kelis kartus tobulinta situacinė teorija, atstovaujama Hersey ir Blanchard (1996). Ši teorija pabrėžia, kad spręsdamas, ko reikia tam tikroje situacijoje, vadovas turi įvertinti savo darbuotojus, jų kompetenciją ir atsidavimą atlikti užduotį. Ne tik vadovą, bet ir situaciją, kurioje jis dirba, tiria Fiedler (1967) atsitiktinumo teorija, plėtota Fiedler ir Chemers (1982). Tai vadovo pritaikymo teorija, kuri pabrėžia, kad vadovo stilių reikia derinti pagal situaciją. Svarbi vadovo savybė papildyti tai, ko trūksta darbuotojui arba darbo aplinkai; gebėjimas kiekvienam darbuotojui nustatyti reikalavimus ir skatinti jų pasitikėjimą savimi. Šiuos reikalavimus vykdant analizuojama kelio-tikslo teorija, kurios atstovai House (1996), House ir Mitchell (1974). Dansereau, Graen ir Haga (1975), Graen-UhlBien (1995) darbuose aprašyta vadovo ir grupės narių mainų teorija (LMX theory) atskleidžia vadovams būdingą savybę diferencijuoti darbuotojus ir atitinkamai bendrauti su atskira darbuotojų grupe. Charizmatinio vadovo savybės pateikiamos House (1976) publikacijose ir toliau nagrinėjamos kitų tyrinėtojų Hunt ir Conger (1999), Shamir, House ir Arthur (1993) darbuose. Transformacinį vadovavimą tyrinėjo Tichy ir DeVanna (1990), Bass ir Avolio (1990) ir kt. Vadovo savybė suburti darbuotojus į grupes ir joms vadovauti siekiant didžiausio jų darbo efektyvumo nagrinėjama Steckler, Fondas (1995), lietuvių mokslininko A. Seiliaus (2001) darbuose. Svarbi vadovams savybė noras ir potraukis vadovauti analizuojama psichoanalitinėje teorijoje, kuri sieja žmonių poelgius su sunkiai prisimenama ankstyvosios vaikystės patirtimi. Šioje teorijoje pakankamai dėmesio skiriama asmeniniam vadovų vystymuisi, pvz., Maslow (2005); Zaleznik (1977). Lyties ir amžiaus sąlygojamos vadovų savybės tyrinėtos B. Rosener (1990), Lewis, Fagenson (1995), Eagley, Karau, Makhijani (1995) ir kt. Tai, kad vadovo savybes lemia jo moraliniai standartai, teigiama M. Gardner (2003) dar- 226

buose tyrinėjant moralinius vadovavimo aspektus. Goleman (2000) vadovavimo sėkmę sieja su vadovo sugebėjimu efektyviai valdyti save patį bei santykius su kitais žmonėmis, t. y. emocionalus intelektualumas (emotional intelligence), kuris, jo teigimu, labiau negu intelektas ir techninės kompetencijos lemia veiklos rezultatus visais valdymo lygiais. Susisteminus vadovų asmeninių ir dalykinių savybių tyrimus, nustatyta, jog skirtingų vadovavimo teorijų orientacija į tam tikras vadovų savybes skiriasi. Vadovų asmeninių ir dalykinių savybių tyrimas Lietuvos organizacijose Duomenys apie vadovui svarbias asmenines ir dalykines savybes buvo surinkti iš 626 sutikusių dalyvauti tyrime Lietuvos organizacijų darbuotojų, užimančių ir vadovaujančias, ir nevadovaujančias pareigas. Duomenys tyrimui surinkti per 2006 m. spalio 2007 m. balandžio mėnesius. Dėl taikymo paprastumo ir patikimumo vadovų asmeninių ir dalykinių savybių tyrimui taikytina anketinė apklausa. Vadovų savybėms tirti anketinės apklausos klausimyną sudaro trys dalys: 1) atvirojo tipo klausimai, į kuriuos atsakius galima apibūdinti ir įvertinti, respondentų nuomone, svarbias asmenines ir dalykines savybes; 2) uždarojo tipo klausimai, kurių teiginiai skirti respondentui būdingiems konceptualiesiems, bendravimo ar techniniams įgūdžiams nustatyti; 3) demografinio bloko klausimai, skirti respondentams apibūdinti. Apklausos tyrimo statistiniai duomenys apdoroti Excel skaičiuokle ir statistikos programų paketu SPSS 15.0. Siekiant susisteminti respondentų įvardintas būtinas vadovui asmenines bei dalykines savybes, kokybinių duomenų analizei pasitelktas lyginamasis metodas, kurio esmę sudaro duomenų skirstymas ir kodavimas per visą duomenų rinkimo laikotarpį. Vėliau kategorijos apibrėžtos, ieškota tarpusavio ryšio su kitomis kategorijomis. Taip sudarytas vadovui svarbių asmeninių ir dalykinių savybių medis, kuriame asmeninės savybės išskirtos į penkias kategorijas intelekto, pasitikėjimo savimi, pasiryžimo, sąžiningumo, socialumo; dalykines savybės išskirtos į tris kategorijas konceptualiuosius, bendravimo ir techninius įgūdžius. Lietuvos organizacijų darbuotojai, dirbantys įvairiais organizacijos hierarchiniais valdymo lygiais, akcentavo vadovo veiklos sėkmę sąlygojančias asmenines savybes, apibūdinamas socialumo, sąžiningumo ir pasiryžimo kategorijomis. Išskirtos dabarties sąlygomis aktualiausios asmeninės savybės: emocinis stabilumas, apsukrumas/gebėjimas išsisukti, atkaklumas, komunikabilumas, žodžio laikymasis, konfidencialumas, gebėjimas suprasti ir atjausti, tolerancija, taupumas, reputacija, patriotizmas ( Tėvynės patriotas ), atsidavimas šeimai ( šeimos žmogus ). Iš dalykinių savybių, kaip svarbiausios vadovui, išskirtos konceptualiųjų įgūdžių kategoriją apibūdinančios savybės, taip pat nustatyta, kad respondentai mano esant konceptualiąsias savybes mažiau jiems būdingas negu bendravimo ar techninių įgūdžių kategorijas atitinkančias savybes. Tyrimu atskleista, jog Lietuvos organizacijų darbuotojai, dirbantys įvairiais organizacijos hierarchiniais valdymo lygiais, labiau linkę ugdyti dalykines, negu asmenines savybes, nors skirtumai šiuo atveju nežymūs. 227

Apibendrinant tyrimo rezultatus nutarta panaudojant literatūroje pateiktus ir nagrinėjamus vadovų tobulinimo organizacijoje modelius sukurti originalų ir universalų laiko bei ugdytinų savybių atžvilgiu, asmens karjeros orientacijas atitinkantį vadovų asmeninių ir dalykinių savybių ugdymo modelį. Vadovų asmeninių ir dalykinių savybių ugdymo modelis Sudarant vadovų asmeninių ir dalykinių savybių ugdymo modelį, vadovų savybių ugdymas analizuotas kaip vadovavimo procese pasitelkiamos vienos iš personalo valdymo veiklos personalo ugdymo, dalis. Todėl vadovų asmeninių ir dalykinių savybių organizacijoje ugdymas siejamas su organizacijos personalo ugdymu, kurio viena iš strateginių krypčių ugdyti organizacijoje dirbančių vadovų, turinčių karjeros siekimo ketinimų, asmenines ir dalykines savybes, reikalingas vadovaujančiam darbui. PATIRTIS Pasirinkimas Principai ASMENINIS INDĖLIS ugdymo procese: Poveikis tolesniam vadovų savybių ugdymo procesui VEIKLA Problemų sprendimas: darbo karjeros metu šalia darbo už darbo ribų nesusijęs su darbu Savianalizė Tikslai Vadovų asmeninės ir dalykinės savybės ORGANIZACIJOS INDĖLIS Personalo ugdymo strategija Karjeros planai Vadovų tobulinimo programos Metodai Rezultatai Poveikis vadovo mąstymui Aplinkos įtaka Pav. Vadovų asmeninių ir dalykinių savybių ugdymo konceptualusis modelis 228

Vadovų asmeninių ir dalykinių savybių ugdymo modelyje akcentuojami šie elementai: PATIRTIS (besiugdančiojo patirtis sąlygojama jo pasirinkimų, intelekto ir principų); VEIKLA (besiugdančiojo aktyvi veikla tiek susijusi su karjera, tiek visiškai nieko bendra su ja neturinti); ORGANIZACIJA (organizacijos, kurioje dirba besiugdantysis vadovas, indėlis, pasireiškiantis per organizacijos personalo ugdymo politiką kuriant ir įgyvendinant vadovų ugdymo strategijas, orientuotas į organizacijos darbuotojų turimų vadovavimui svarbių savybių ugdymą, karjeros planus, vadovų tobulinimosi programas); ASMENINIS INDĖLIS (asmeninis besiugdančiojo indėlis siekiant pageidaujamų vadovo savybių ugdymo realizuojant asmeninio vadovų savybių ugdymo proceso etapus: savianalizę, tikslų nustatymą, metodų parinkimą, rezultatų analizę). Vadovų asmeninių ir dalykinių savybių ugdymo modelis gali būti adaptuotas įvairių organizacijos darbuotojų, siekiančių tapti vadovais, asmeninių ir dalykinių savybių ugdymui. Vadovų asmeninių ir dalykinių savybių ugdymo modelio pritaikomumo aspektai: 1) personalo ugdymo kontekste modelis naudingas formuojant tiek organizacijos vadovų, tiek viso personalo ugdymo politiką, kurioje turi būti numatomas visų modelyje paminėtų elementų (patirtis, veikla, organizacijos indėlis ir asmeninis indėlis) realizavimas. Svarbus aukščiausių organizacijos vadovų palaikymas visuose vadovų savybių ugdymo proceso etapuose. 2) ugdymo procesas grindžiamas ne organizacijos prievarta ar išskaičiavimu siekiant pageidaujamų vadovo asmeninių ir dalykinių savybių ugdymo, o asmeniniais vadovų siekiais keistis pagal idealiojo aš suvokimą. Svarbiausia šio modelio ašis asmeninis vadovo indėlis ugdant jam reikalingas savybes. Vadovų asmeninių ir dalykinių savybių ugdymas negali būti priverstinis procesas, jis turi natūraliai kilti iš organizacijos planavimo proceso, turi būti siejamas su organizacijos verslo strategija. Atsakomybė už reikalingų savybių ugdymą tenkanti pačiam besiugdančiajam skatina aktyvų dalyvavimą nustatant ugdytinų savybių prioritetus, ieškant profesinio tobulėjimo galimybių, priimant bet kokius sprendimus, lemiančius jų asmeninį gyvenimą (pvz., patiems nuspręsti, ar ugdyti atitinkamas savybes, ar imtis naujų pareigų ir pan.). 3) vadovų asmeninių ir dalykinių savybių ugdymo modelis vaizduoja, kaip galima siekti efektyvaus vadovavimo organizacijoje: vadovai lavindamiesi per patirtį, veiklas, padedant organizacijai ir pasitelkiant asmenines pastangas, gali ugdyti asmenines ir dalykines savybes, reikalingas sprendžiant vadovavimo problemas. Taikant vadovų asmeninių ir dalykinių savybių ugdymo modelį, tiksliai nustačius vadovo savybių stipriąsias ir silpnąsias savybes, suvokus pokyčio svarbą (motyvaciją), aprūpinus reikalingais ištekliais ir palaikymu, visų lygių organizacijos darbuotojai gali pasiekti esminių teigiamų pokyčių išugdyti reikalingas asmenines ir dalykines savybes. 229

Be abejo, kaip ir kiekvienas kada nors sukurtas modelis, šis, laikui bėgant, gali būti tobulintinas, keičiamas, atsižvelgiant į aplinkos pokyčius ir iš to kylančius naujus reikalavimus vadovams. Tačiau aišku viena nesiekianti vadovų savybių tobulinimo organizacija nepajėgi išnaudoti atsirandančias veiklos bei jos tobulinimo galimybes. Ateityje toks pasyvumas gali lemti kvalifikuotų organizacijos vadovų trūkumą, tai savo ruožtu paveiks visos organizacijos veiklos rezultatus. Vadovų asmeninių ir dalykinių savybių ugdymo proceso modifikavimas Vadovų asmeninių ir dalykinių savybių ugdymo programų organizavimo tobulinimo rekomendacijos siejamos su šių programų planavimu ir realizavimu organizacijoje, atsakomybės už jos įvykdymą paskirstymu, pagalbos besiugdančiajam užtikrinimu ir apima šias veiklas: prioritetinių vadovo asmeninių ir dalykinių savybių išskyrimas; turimų savybių įvertinimas; vadovo asmeninių ir dalykinių savybių susisteminimas; ugdomųjų savybių ir organizacijos tikslų susiejimas; naujų ugdymo būdų paieška; įvairių ugdymo priemonių taikymas; ugdymo instrumentų derinimas; vadovo ugdymo savianalizės skatinimas; atsakomybės paskirstymas siekiant vadovo asmeninių ir dalykinių savybių ugdymo rezultatų; organizacijos dalyvavimas ugdymo procese ir pagalba; karjeros planavimas ir siekimas organizacijoje; asmeninių ir dalykinių savybių ugdymo efektyvumo vertinimas. Pateiktos vadovų asmeninių ir dalykinių savybių ugdymo tobulinimo rekomendacijos nėra baigtinės, nes diegiant ugdymo procesą atsiranda vis daugiau anksčiau neaptiktų vadovų ugdymo tobulinimo galimybių. Tobulinimo procesui būtinas nuolatinis stebėjimas ir kontrolė, kūrybiškas problemų sprendimas, tačiau minėtų rekomendacijų įgyvendinimas jau gali sąlygoti geresnį, asmeninių ir dalykinių savybių ugdymą organizacijoje. Išvados 1. Vadovų asmeninių ir dalykinių savybių samprata formuojama integruojant ne tik asmeninių savybių tyrimus, bet aprėpiant skirtingų vadovavimo teorijų pateikiamą informaciją apie vadovo vadovavimo stilių, elgseną, tipologiją ir kitas vadovą išskiriančias savybes. 2. Lietuvos organizacijų darbuotojų nuomone, dabartinėmis sąlygomis aktualiausios vadovo asmenines savybės yra: emocinis stabilumas, apsukrumas/gebėjimas išsisukti, atkaklumas, komunikabilumas, žodžio laikymasis, konfidencialumas, gebė- 230

jimas suprasti ir atjausti, tolerancija, taupumas, reputacija, patriotizmas ( Tėvynės patriotas ), atsidavimas šeimai ( šeimos žmogus ). Iš dalykinių savybių, kaip svarbiausios vadovui, išskirtos konceptualiųjų įgūdžių kategoriją apibūdinančios savybės. 3. Sukurtame vadovų asmeninių ir dalykinių savybių ugdymo modelyje akcentuojami šie elementai: patirtis, organizacija, asmeninis indėlis. Vadovų asmeninių ir dalykinių savybių ugdymo modelis gali būti adaptuotas įvairių organizacijos darbuotojų, siekiančių tapti vadovais, asmeninių ir dalykinių savybių ugdymui. 4. Vadovų asmeninių ir dalykinių savybių ugdymo programų organizavimo tobulinimo rekomendacijos siejamos su šių programų planavimu ir realizavimu organizacijoje, atsakomybės už jos įvykdymą paskirstymu, pagalbos besiugdančiajam užtikrinimu. Vadovų savybių ugdymui tikslinga sudaryti sisteminę ugdymo veiklų visumą ir ją realizuoti ugdymo proceso metu. Literatūra 1. Bass, B. M. & Avolio, B. J. (1990). Developing transformational leadership: 1992 and beyond // Journal of European Industrial Training, 14. 2. Dansereau, F., Graen, G. G. & Haga, W. (1975). A vertical dyad linkage approach to leadership in formal organizations. // Organizational Behavior and Human Performance, Vol. 13. 3. Eagly, A., Karau, S. & Makhijani, M. (1995). Gender and the effectiveness of leaders: A meta-analysis // Psychological Bulletin. 4. Fiedler, F. E. (1967). A Theory of Leadership Effectiveness. New York: McGraw-Hill. 5. Fiedler, F. E. & Chemers, M. M. (1982). Improving leadership effectiveness: The leader match concept, 2nd ed. New York: John Wiley. 6. Gardner, T, Moynihan, L. Wright, P. M. (2003). The impact of human resource practices on business unit operating and financial performance // Human Resource Management Journal, Vol. 13. 7. Goleman, D. (2000). Leadership That Gets Results // Harward Business Review. March- April, 2000. 8. Graen, G. B., & Uhl-Bien, M. (1995). Relationship-based approach to leadership: Development of leader-member exchange (LMX) theory of leadership over 25 years: Applying a multi-level multi-domain approach // Leadership Quarterly, Vol. 6. 9. Hersey, P. & Blanchard, K. H. (1996). Life-cycle theory of leadership // Training and Development Journal, Vol. 23. 10. House, R. J. (1996). Path-goal theory of leadership: Lessons, legacy, and a reformulated theory // Leadership Quarterly, Vol. 7. 11. House, R. J. & Mitchell, T. R. (1974). Path-goal theory of leadership // Contemporary Business, Vol. 3. 12. Hunt, J. G., Conger, J. A. (1999/0. From where we sit: an assessment of transformational and charismatic leadership research // Leadership Quarterly, 10 (3). 13. Yukl, G. (1998). Leadership in organizations. New Jersey: Prentice Hall. 14. Kirkpatrick, S. A., Locke E. A. (1991). Leadership: Do traits matter? // The Executive. 15. Lewis, A. E., Fagenson E. A. (1995). Strategies for developing women managers: how well do they fulfil their objectives? // Journal of Management Development. Vol. 14, issue 2. 16. Lord, R., DeVader, C. L. Alliger, G. M. (1986). A meta-analysis of the relation between personality traits and leadership perceptions: An application of validity generalization procedures // Journal of Applied Psychology, 71. 231

17. Mann, R. D. (1959). A review of the relationship between personality and perfomance in small groups // Psychological Bulletin, Nr. 56. 18. Maslow, A. H. (2005). Motyvacija ir asmenybė / Abraham H. Maslow Atviros Lietuvos knyga. Vilnius: Apostrofa. 19. Mumford, M. D. Zaccaro S. J., Harding, F. D. Jacobs, O. T. & Fleishman, E. A. (2000). Leadership skills for a changing world: Solving complex social problems // Leadership Quarterly, No. 11(1). 20. Northouse, P. G. (2004). Leadership: theory and practice. USA: Sage Publications. 21. Rosener, J. B. (1990). Ways women lead // Harward Business Review, 68 (6). 22. Seilius, A. (2001). Vadovavimas sprendimų priėmimo procesui. Klaipėda. 23. Shamir, B., House, R. J., & Arthur, M. B. (1993). The motivational effects of charismatic leadership: A self-concept based theory // Organization Science, Vol. 4. 24. Steckler, N., Fondas, N. (1995). Building team leader effectiveness: a diagnostic tool // Organizational Dynamics. 25. Stogdill, R. M. (1973). Handbook of Leadership: A survey of theory and research. New York: Free Press. 26. Tichy, N. M. & DeVanna, M. A. (1990). The transformational leader. 2 nd ed. New York: John Wiley. 27. Wilson, M. S. (2004). Effective developmental Leadership: A Study of the Traits and Behaviors of a Leader who develops both People and the Organization // A Dissertation. Louisiana State University. 28. Zaleznik, A. (1977). Managers and Leaders: Are they different? Harvard Business Review, Vol. 55. 29. Блейк, Р., Моутон, Д. (1990). Научные методы управления. Киев: Наукова думка. THE DEVELOPMENT OF MANAGERS PERSONAL QUALITIES AND PROFESSIONAL SKILLS Erika Župerkienė Klaipėda University The article analyses the issues: what personal qualities and professional skills of managers are the most relevant in today s world; how to improve the development of personal qualities and professional skills of managers. Managers personal qualities and professional skills considered by employees in Lithuanian organizations as important for managers and for employees themselves in career building were discerned with the aid of empiric research. The model for development of managers personal qualities and professional skills, that integrates various elements related to a manager s life, performance, self-development, was created. As environment of organizations is constantly changing, the author also provides recommendations on ways of improvement of development of personal qualities and professional skills that are relevant to managers. Keywords: managers personal qualities, managers professional skills, managers development. 232