ISSN 2029 011X. Gimtasai kraštas. 2009 Algimantas Česnulevičius kultūros paveldas Lietuvos kartografijos raida Geografija universalusis mokslas, apimantis gamtos ir žmonijos raidos problemų nagrinėjimą. Jo šaknys nueina į civilizacijų užuomazgų pradžią, kai mokslo priešaušryje jau reikėjo praktinių, o vėliau teorinių žinių apie supančio Pasaulio ir visatos dėsnius. Dėsnius, kurių pagrindas erdvinė reiškinių ir procesų sąveika. Tokių dėsnių pažinimo poreikis ir pagimdė geografiją. Sistemingos geografinės idėjos Lietuvoje pradėtos skleisti palyginti neseniai XVIII amžiaus antroje pusėje. Tačiau ir ligi tol išsilavinusią visuomenės dalį apšviesdavo natūrfilosofijos spinduliai, tarp kurių ir geografijos šviesa ryškiai švytėjo (Holowka, 1743). Taigi XVIII amžiaus viduryje būta bandymų apžvelgti ir įvertinti geografijos mokslo vietą, galbūt ir jos raidą. Per 250 metų geografijos mokslo būklė, o kartu ir samprata, Lietuvoje smarkiai pasikeitė. Pradžioje ji buvo suvokiama kaip mokslas, apibūdinantis objektų padėtį, vėliau pereita prie reiškinių ar procesų erdvinės sklaidos analizės. Dabartinę geografijos sampratą trumpai būtų galima apibūdinti taip: Geografija, skirtingai negu kai kurie kiti mokslai, kuria integruotą visuotinį mokslinį pasaulio vaizdą, grindžiamą erdviniais ryšiais ir jų kaita. Pasaulis pažįstamas kaip dinamiška daugiafunkcinė sistema (Baubinas, 2001). Tai reiškia, kad integraliam Pasaulio pažinimui svarbi kiekvienos šalies geografinė patirtis. Ankstyvuosiuose mokslo raidos etapuose pagrindiniai idėjų generatoriai buvo genialios ir talentingos asmenybės. Tik XIX amžiuje, kai buvo suvokta mokslo svarba ir pradėtos steigti valstybinės ir privačios mokslo institucijos, lemiamu stūmokliu tampa mokslininkų kolektyvai. Tokią geografijos raidą matome ir Lietuvoje: ankstyvieji laikotarpiai, kada idėjos atkeliauja iš kitur (dažniausiai iš Vakarų Europos), ir šiuolaikinė epocha, kada idėjos gimsta ir čia. Ilgas geografinės minties raidos laikotarpis nebuvo sklandus ir tolydus. Geografijos, kaip ir kitų mokslų raidai, buvo būdingi pakilimo ir nuosmukio laikotarpiai. Šie sampratos, idėjų, naudojamų metodų pulsavimai ir lėmė Lietuvos geografijos etapus. Kita vertus, geografija daugiašakis mokslas. Vienos šakos raida nebūtinai sutapdavo su kitos šakos raida. Taigi sudėtinga rasti bendrą raidos vardiklį. Kita vertus, geografijos raidą veikė visos Lietuvos kultūros ir mokslo pažanga. Viena svarbiausių krypčių ar šakų ankstyvojoje lietuviškos geografijos užuomazgoje buvo kartografija. Mokslo ir praktinės veiklos sritis, kurios tikslas sukurti grafinius, erdvę vaizduojančius kūrinius, leidžiančius žmonėms orientuotis. Tai mokslas, turintis labai gilias šaknis, siekiančias senąsias Mesopotamijos ir Egipto civilizacijas, o galbūt ir priešistorinius laikus. Lietuvos kartografija daug jaunesnė, tačiau ir mūsų šalies teritorijai (buvusiai ir dabar esančiai) žemėlapiai pradėti kurti dar antikos laikais. Taigi lietuviškoji kartografija turi pakankamai gilias tradicijas. Kita vertus, ankstyvoji Lietuvos kartografija ir Vilniaus universitetas tai du tarpusavyje susiję ir vienas kitam darantys įtaką mokslo ir kultūros reiškiniai. Pirmieji kiek detalesni Lietuvos žemėlapiai pasirodė prieš 450 metų. 425 metų sukaktį atšventė ir Vilniaus universitetas. Vilniaus universitetas buvo pirmoji aukštoji mokykla, kurioje pradėti rengti kartografijos profesionalai, kur gimė pirmieji tikslūs kartografiniai kuriniai. Jėzuitų. kolegija, o vėliau ir akademija Vilniuje ilgą laiką buvo teologinė aukštoji mokykla. Ir tik vėliau joje pradėta dėstyti gamtotyra, medicina, tikslieji mokslai, menai. Jų klestėjimas ar merdėjimas tiesiogiai veikė viso krašto kultūros klestėjimą ar merdėjimą. Daugelio mokslo požiūriu mūsų šalies kultūros raida siejasi su Vilniaus universiteto, o XX amžiuje ir su kitų aukštųjų mokyklų istorine raida. Kartografijoje tokios sąsajos labai ryškios. Sąsajos yra nulemtos aukštosiose mokyklose dėstytų disciplinų, mokymo programų ir, be abejo, rengiamų specialistų. Visoje Lietuvos kartografijos raidoje galima išskirti keturis raidos etapus, nulemtus aukščiau išdėstytų kriterijų: 1. Neprofesionalusis (XVI XVIII amžiai). 2. Profesionalusis topografinis (XIX amžius). 3. Modernusis topografinis (XX amžiaus pirmoji pusė). 4. Modernusis (XX amžiaus antroji pusė XXI amžiaus pradžia). XVI XVIII amžiai XVI amžius ir XVIII amžiaus pirmoji pusė tai etapas, kai Lietuvos teritorijoje ir už jos ribų kuriami pirmieji kartografiniai kuriniai. Pirmųjų Lietuvos geografinių žemėlapių autoriai buvo užsieniečiai ar ilgai užsieniuose mokęsi ir dirbę tautiečiai. Garsiausi tų laikų darbai tai Motiejaus Strubičiaus, Kristupo Radvilos ir Tomo Makovskio, Vase de Boplano, Nikola Sansono, Juozo Narūnavičiaus sudaryti visos šalies ar regionų žemėlapiai. Pirmosios gamtotyrinės disciplinos Vilniaus universitete pradėtos dėstyti XVI amžiaus pabaigoje. 1579 metais universitete buvo du fakultetai: teologijos ir filosofijos. Filosofijos fakultete dėstyta natūrfilosofija, kitaip vadinta fizika, apimanti tokias disciplinas: - Apie gamtos kūnus apskritai.
- Apie pasaulį ir dangų, - Apie meteorus. XVI amžiaus viduryje Antanas Vydas sudarė keletą unikalių žemėlapių. Vienas jų tai neišlikęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis. XVII amžiaus pirmoji pusė tai šalies ir Vilniaus universiteto intelektualinių galių augimo laikotarpis. Nenuostabu, kad tuomet pasaulį išvydo ir Mikalojau Kristupo Radvilos sudarytas bei Tomašo Makovskio nubraižytas LDK žemėlapis. Mikalojus Kristupas Radvila studijavo Vilniaus universitete, tiesa, vėliau tobulinosi Italijoje. Nenuostabu, kad pirmasis tikrasis kartografinis vaizdas (toks, kokį jį suprantame) buvo sukurtas universiteto auklėtinio. XVII amžiaus pradžioje Vilniaus universitete pradėtos dėstyti kartografijai artimos disciplinos: astronomija, geodezija. Jas dėstė Andrius Milevskis, Osvaldas Krygeris, Jonas Rudamina Dusetiškis. XVII amžiaus viduryje įvyko daug universitetinio dėstymo pokyčių. Ilgai puoselėta Philosophia natūralis virto eksperimentine fizika, chemija ir mechanika, kurias ilgą laiką dėstė Žanas Ševalje. N. Kuzietis. Patobulintas Vidurio Europos žemėlapis. Fragmentas. Iš K. Ptolomėjo atlaso Geographia. Strasbūras, 1513 m. Jame pirmą kartą paminėti Vilnius, Varniai, Trakai. Lietuva padalyta į Žemaitiją ir Lietuvą, abi dalys pavadintos Lietuvos kunigaikštyste Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Fragmentas. Braižė T. Makovskis (1575 1630). Spausdino V. Janssonijus. Amsterdamas, 1613 m. Tai pirmas originalus LDK žemėlapis. Žemėlapio rengimui vadovavo ir savo lėšomis išleido Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis XVIII amžiaus viduryje Vilniaus universitete pradėti dėstyti labai svarbūs ir reikalingi bendrosios ir fizines geografijos kursai. Pirmasis jų dėstytojas buvo Karolis Virvyčius, buvęs Kražių Jėzuitų kolegijos rektorius, o vėliau Vilniaus universiteto profesorius. Kražių kolegijoje skaitytos pasaulio pažinimo paskaitos buvo iliustruojamos žemėlapiais ir atlasais, kuriuos Karolis Virvyčius kaupė nuo seno. Vilniaus universitete paskaitos ne tik buvo iliustruojamos grafiniais vaizdais (to akivaizdžiai reikalavo dėstomi dalykai), bet ir vedamos pratybos, kurių metu mokoma, kaip sudaryti vietovės planus ir žemėlapius. Labai svarbus įvykis buvo astronominės observatorijos įkūrimas universitete. Jos steigėjas ir pirmasis vadovas buvo Tomas Žebrauskas. Jo ir vėliau buvusių vadovų bei darbuotojų pastangomis Vilniaus universiteto observatorijoje sukaupti unikalūs dangaus objektų stebėjimų duomenys leido patikslinti Lietuvos gyvenviečių geografines koordinates, tiksliau kartografuoti šalies teritoriją. XVIII amžiaus viduryje Vilniuje buvo parašyti pirmieji geografijos vadovėliai, kuriuose išdėstyti ir kartografijos pagrindai (Holowka, 1743, Paprocki, 1754, Wyrwycz, 1768, 1770). Po 1764 metų. įvykdytos studijų reformos geografijos, o kartu ir kartografijos dėstymas dar labiau sustiprėjo. Gaila, studijų reforma nebuvo baigta, nors buvo numatyti ir pradėti realizuoti fizines geografijos, ekonomines geografijos, politines geografijos, antropogeografijos ir žemėtyros kursai. Didelis impulsas tuometinei taikomajai topografijai ir kartografijai buvo Inžinierių korpuso įsteigimas, kurio filialas buvo ir Vilniuje. Korpusas rengė karo topografus, kurių atlikti darbai buvo svarbūs viso krašto kartografinio vaizdo patikslinimui. XIX amžius Po trečiojo Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimo daugelis valstybinių institucijų, vykdžiusių kartografavimo ir topografavimo darbus, buvo išformuotos ar perėjo Rusijos imperijos žinion. Vilniaus universitetas tapo Rusijos
aukštąja mokykla. Palaipsniui jis neteko turėtos autonomijos ir buvo visiškai priklausomas nuo Rusijos švietimo ministerijos. Geografijos padėtis mokymo programose buvo labai neaiški. Dalis jos buvo skaitoma kartu su fizika (fizinė geografija), dalis su istorija (istorinė geografija, etnografija). Antra vertus, XIX amžiaus pradžia tai astronomijos ir geodezijos suklestėjimo laikotarpis Vilniaus universitete. Labai aktyviai geodeziniuose krašto matavimuose dalyvavo universiteto geodezijos katedros, įkurtos 1820 metais, darbuotojai ir absolventai. Intensyvūs trianguliacijos darbai Lietuvos teritorijoje buvo pradėti 1816 metais. Po dvejų metų Vilniuje įsteigta topografų draugija. XIX amžiaus pirmoji pusė tai profesionaliosios topografijos Vilniaus universitete laikotarpis. Prie topografijos suklestėjimo daug prisidėjo Jonas Sniadeckis, parašęs kelis vadovėlius (Sniadecki, 1804, Снедецкий, 1817). Sniadeckio iniciatyva 1822 metais buvo sudarytas topografinis 1:42 000 mastelio Vilniaus apylinkių žemėlapis. Kita ryški to meto kartografijos žvaigždė Joachimas Lelevelis. Jo pastangomis buvo išsaugoti ir gausiai papildyti Vilniaus universiteto bibliotekoje esantys kartografiniai kūriniai. Jis pats surinko kelis šimtus atlasų ir žemėlapių, kurie galų gale pateko į Vilniaus universitetą. Lelevelis paskelbė ir keletą svarbių kartografijai darbų (Lelewel, 1814,1818)(vienas paveikslas). Profesionaliosios topografijos kilimo laikotarpį bei plačius krašto kartografavimo darbus nutraukė 1831 metų sukilimas ir po jo sekusios represijos. Universitetas uždaromas, jo turtas ir gausūs kartografijos rinkiniai išgrobstomi, dėstytojai ir studentai, dalyvavę sukilime, žūsta, suimami, ištremiami ar emigruoja į užsienį. Krašto kartografavimo ir topografijos darbus visiškai į savo rankas perima Rusijos karo ministerija. Prasidėjusi XIX amžiaus pabaigoje Europos ekonomikos ir technologijų plėtra palietė ir Rusijos imperiją. XIX amžiaus pabaigoje karo topografijos skyrius pradėjo instrumentinės topografinės nuotraukos darbus. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ši nuotrauka apėmė visas vakarines gubernijas, kartu ir Lietuvą. Analogiški darbai vykdyti Prūsijai, o vėliau Vokietijai atitekusioje Užnemunėje ir Klaipėdos krašte. XIX amžiaus antroje pusėje Klaipėdos kraštui ir Mažajai Lietuvai pradėti sudarinėti tikslūs stambaus mastelio topografiniai žemėlapiai (1:25 000, 1:50 000, 1:150 000). XX amžiaus pirmoji pusė Pirmasis lietuviškas Lietuvos žemėlapis buvo atspausdintas spaudos draudimo laikais 1900 metais. Jo autorius Antanas Macijauskas. Žemėlapis apėmė dabartinės Lietuvos ir Latvijos teritorijas. Lietuvos žemlapis su etnografijos siena. Fragmentas. Sudarė V. Verbickas. Išleido Lietuvos ūkininko bendrovė. Sankt Peterburgas, A. Iljino kartografijos įmonė, 1911 m. Lietuviškas topografinis 1:50 000 mastelio žemėlapis. Fragmentas. 2004. Aerogeodezijos institutas. Kaunas Norai atgaivinti Vilniaus universitetą, kaip svarbiausią krašto mokyklą, neapleido Lietuvos šviesuomenės visą XIX amžių, tačiau realios sąlygos susidarė tik XX amžiaus pradžioje. Jau prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 1915 metais, Vilniuje įsteigiami Mokslo kursai, kurių veikla vokiečių okupacijos metu apmirė. Traukiantis vokiečių kariuomenei iš Lietuvos, universiteto atkūrimo darbo ėmėsi Lietuvos vyriausybė. 1918 metų. gruodžio 5 dieną patvirtintas Vilniaus universiteto statutas. Nuo 1919 m. sausio 1 dienos darbą turėjo pradėti Teologijos ir Socialinių mokslų fakultetai. Sausio pradžioje POW (Polska organizacja woiskowa) įvykdė perversmą Vilniuje, o po kelių dienų jį užėmė bolševikai. Liaudies komisarų vyriausybė mėgino savarankiškai atkurti universitetą ir 1919 metų kovo 13 d. pasirašyta dekretas dėl darbo universiteto įkūrimo. Sumanymo realizuoti nepavyko, nes 1919 balandžio 21 dieną Vilnių užėmė lenkų kariuomenė. Suformuota
valdžia gana greitai ėmėsi universiteto atkūrimo darbų, ir 1919 m. rugpjūčio 28 d. J. Pilsudskis pasirašė dekretą dėl Stepono Batoro vardo universiteto atkūrimo Vilniuje. Universitete įsteigiamas Gamtos-matematikos fakultetas su Fizinės geografijos katedra. Katedra pradėjo veikti tik 1926 metais. Katedros darbuotojai daugiausia vykdė gamtinės geografijos pakraipos tyrimus: geomorfologijos, hidrologijos. Buvo atliekami ir teminio kartografavimo darbai. S. Volosovičius, L. Matviejuvna ir O. Svenevičiova atliko Švenčionių aukštumos ir Dysnos lygumos reljefo genetinį kartografavimą. Tarpukariu, rengiant geografus Vilniaus universitete, didelis dėmesys buvo skiriamas geodezijai ir topografijai, todėl dažnas universiteto absolventas vėliau dirbdavo matininku ar žemėtvarkininku. Teminiame kartografavime aktyviai dalyvavo universiteto geologai. Jų pastangomis buvo sudarytas 1:100 000 mastelio geologinio žemėlapio Vilniaus lapas. Topografijos darbus Vilniaus krašte vykdė Lenkijos kartografijos institutas, leidęs 1:25 000 mastelio žemėlapius. Nepriklausomoje Lietuvoje topografijos darbus vykdė Karo topografijos skyrius, įsteigtas 1923 metais, kuriam ilgą laiką vadovavo Antanas Kriščiūnas. 1925 metais sudarytas pirmasis stambaus mastelio topografinis žemėlapis (1:25 000) Varėnos artilerijos poligonas. Tarpukariu tokio mastelio žemėlapiai buvo sudaryti centrinėms šalies apskritims ir daliai Žemaitijos (18 pav.). Tuo tarpu smulkesnio mastelio (1:100 000) žemėlapiai apėmė visą tuometinę Lietuvos teritoriją ir Vilniaus kraštą Svarbus momentas XX amžiaus pradžioje tai Pabaltijo geodezinės komisijos įsteigimas 1924 metais. Ji organizavo ir koordinavo trianguliacijos bei niveliacijos darbus Pabaltijo valstybėse. Lietuvoje trianguliacijai vadovavo Metardas Ratautas, o niveliacijai Petras Butrimas. Plačius geofizinius tyrimus Lietuvoje atliko profesorius Kazimieras Sleževičius. Nuo 1940 m. Lietuvos geodezinės tarnybos perėjo TSRS atitinkamų žinybų žinion. XX amžiaus antroji pusė XXI amžiaus pradžia Lietuvai atgavus nepriklausomybę, susirūpinta lietuviškų topografinių žemėlapių kūrimu. Didelę metodinę ir techninę pagalbą Lietuvai suteikė Švedija ir Šveicarija. Naudojant kosmines Landsat nuotraukas, buvo realizuota keletas svarbių projektų. Jų dėka pasirodė lietuviški topografiniai ir teminiai žemėlapiai. Šiuo metu šalies teritorijos topografijos klausimus kuruoja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir jai pavaldžios institucijos: Aerogeodezijos institutas (Kaune), Valstybinis žemėtvarkos institutas (Vilniuje), valstybinė įmonė GIS centras (Vilniuje). Nacionalinė žemės tarnyba formuoja ir įgyvendina valstybinę politiką žemės tvarkymo ir administravimo, racionalaus žemės fondo naudojimo bei geodezijos ir kartografijos srityse. Pokario laikotarpis tai profesionaliosios lietuviškos kartografijos gimimo metas. Vilniaus universitete įsteigiama geografijos specialybė, kur, be kitų geografijos šakų atsiranda vieta ir kartografijai. Matyt, nėra atsitiktinumas, kad pirmasis po karo apgintas diplominis darbas buvo skirtas kartografijai (Jonas Dereškevičius Žemos kultūros tautų kartografija, 1946). Per 64 pokario metus kito geografijos specialybes studentų rengimo programos, dėstomos disciplinos ir, be abejo, gintų diplominių darbų temos bei kryptys. Labai svarbus įvykis Lietuvos kartografijai Lietuvos TSR atlaso išleidimas 1981 metais. Pagrindas jį rengti padėtas 1959 metais, kai į Vilniaus universitetą priimti pirmieji būsimieji kartografai. Atlaso žemėlapių sudarymą, jų rengimą inicijavo profesorius Vaclovas Chomskis, kurio šimtmečio jubiliejų pažymėsime šiemet. Trūkstant stambaus mastelio topografinių, o ypač teminių žemėlapių, susirūpinta ir kartografavimo specialistų rengimu. Vilniaus Gedimino technikos universitete (anksčiau Vilniaus inžinerinis statybos institutas) nuo 1969 metų rengiami matavimų inžinieriai. Po restitucijos buvo modernizuotos mokymo programos pasukta modernių technologijų kryptimi. Šioje mokslo įstaigoje rengiami specialistai, galintys vykdyti topografinio kartografavimo darbus. Viduriniosios grandies matavimo specialistai rengiami dviejose kolegijose Vilniaus statybos ir dizaino bei Kauno kolegijoje. Svarbi grandis kartografijoje teminis kartografavimas. Tokią veiklą jau pokariu pradėjo Lietuvos geologijos tarnyba (buvusi Geologijos valdyba), Valstybinis žemėtvarkos institutas. Ateities perspektyvos Atkūrus valstybingumą, susidarė palankios sąlygos sparčiai vystytis Lietuvos kartografijai. Tačiau buvo sukurtos būtinos sąlygos. Viena iš jų aukštos kvalifikacijos kartografų rengimas. Vilniaus universitete rengiami kartografai magistrai. Panašios pakraipos specialistai rengiami Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistrantūroje. Vilniaus universitete bei Geologijos ir geografijos institute yra geografijos krypties (taip pat ir kartografijos šakos) doktorantūra. Kompleksinis problemos sprendimas leidžia kurti realias prielaidas plėtoti kartografijos mokslą Lietuvoje. Šiandieninės aktualijos daro įtaką visų Lietuvos tarnybų, susijusiu su šalies topografiniu ir teminiu kartografavimu, veiklos prioritetams. Tai: 1. Georeferencinių duomenų bazių kūrimas. 2. Nekilnojamojo turto kadastro formavimas.
3. Tikslaus geodezinio pagrindo vystymas. Informacinių technologijų nuolatinis tobulėjimas lemia būtinybę parengti ir teikti geoinformacinių sistemų, kadastrų bei registrų valstybinius geografinius duomenis. Vienas iš naujausių projektų erdvinių duomenų infrastruktūros sukūrimas, kurios tikslas sudaryti vartotojams universalią prieigą naudotis įvairių kadastrų, registrų ir kitų valstybinių duomenų bazių tarpusavyje suderinta informacija. Li t e r at ū r a 1. Baubinas R. (2001). Geografijos mokslas ir studijos Lietuvoje: apžvalga II Lietuvos geografų kongreso proga. Geografija Lietuvoje, Vilnius, Geografijos institutas, p. 3 11. 2. Holowka K. Compedium geographiae, Vilnae, 1743 2. Paprocki F. Europa z części świata najpszednejsza Pilno, 1754. 3. Sniadecki J. Geografia, czyli opisanie matematiczno fiziczne Ziemi, Warszawa, 1804. 4. Wyrwycz K. Geografia czasów terażnejszych. Warszawa, 1768. 5. Wyrwycz K. Geografia powszechna czasów terażniejszych, Warszawa, 1770. 6. Снедецкий Я. География или математическое и физическое описание Земли. Харьков, 1817. Algirdas Česnulevičius Development of Lithuanian cartography Summary The long period of geography development in Lithuania was not smooth and uninterrupted: as also other sciences it experienced upsurge and decline periods influenced by the progress of culture and science in Lithuania. One of the most important trends or branches of the early Lithuanian geography was cartography. The development of Lithuanian cartography can be divided into four stages. The 16th century and the first half of the 18th century is the stage when the first cartography works were created in Lithuania and beyond its borders. Their creators were the foreigners or the Lithuanians who studied or worked abroad for a long time: M. Strubičius, K. Radvila, T. Makowski, V. de Beauplan, N. Sanson, and J. Narūnavičius. The beginning of the 19th century was the period of geodesy flowering. In 1820 the Department of Geodesy was established at Vilnius University and the intensive works of triangulation (Struvė arc) were carried out. In 1818 the Society of Topographers was also established in Vilnius. The development of economic structure and technologies in Europe in the end of the 19th century had a strong influence on the Russian Empire the creation of topographic photography started in Lithuania. In independent Lithuania topographical works were carried out by the Department of War Topography. In 1925 the first topographic large-scale map was made. During the interwar period such maps were made for central regions of the country and the part of Žemaitija, and the small-scale maps were made for the whole territory of Lithuania of that time and Vilnius region. In the beginning of the 20th century the topographic and cartographic works in Vilnius Region were carried out by the Polish Cartography Institute. At present the questions of topography are worked out by the National Land Service under the Ministry of Agriculture of the Republic of Lithuania and other institutions: the Institute of Aerogeodesy, the State Institute of Land Exploitation Organization and the state enterprise GIS centras. The National Land Service forms and accomplishes the state policy in the fields of land management and administration, rational use of land fund, geodesy and cartography. Vilniaus pedagoginis universitetas T. Ševčenkos g. 31,LT 03111 Vilnius Gauta 2009 11 20 Atiduota spausdinti 2009 11 29