LIETUVIŲ LEKSIKOGRAFIJA I seminaras Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra Doc. dr. Vilma Zubaitienė, el. paštas vilma.zubaitiene@takas.lt LEKSIKOGRAFIJOS UŽDAVINIAI Pagrindinės sąvokos: praktinė leksikografija, teorinė leksikografija, leksikografinė veikla, leksikografinės veiklos etapai, žodynų didaktika, žodynų kritika, žodyno adresatas (vartotojas), žodyno paskirtis, žodyno apimtis Klausimai 1. Koks leksikografijos ryšys su kitomis disciplinomis? 2. Kaip suvokiate leksikografijos objektą? 3. Kokie pagrindiniai teorinės/praktinės leksikografijos tikslai ir uždaviniai? 4. Kokie pagrindiniai žodynų sudarymo principai? 5. Kokie pagrindiniai žodynininkų darbo metodai? 6. Kokios dažniausios žodynų sudarymo problemos? 7. Kokie šiuolaikinės leksikografijos tikslai ir uždaviniai? 8. Kaip suvokiate žodyno ir vartotojo santykį? 9. Kokie žodynų vertinimo kriterijai? Užduotys 1 užduotis. Pagrįskite teiginį: Leksikografija glaudžiai susijusi su leksinės semantikos, žodžių darybos, žodžių vartosenos, kalbos istorijos, sociolingvistikos ir kitais tyrimais (Jakaitienė 2005a, 7). 2 užduotis. Pagrįskite teiginį: Leksikografija yra viena iš taikomosios kalbotyros sričių. 3 užduotis. Nusakykite ryšį tarp leksikologijos, semantikos ir leksikografijos. 4 užduotis. Kaip suprantate tris užsienio literatūroje skiriamus leksikografijos uždavinius: žodynų kritika, žodynų didaktika ir žodynų istorija. 5 užduotis. Kaip suvokiate leksikografinio darbo veiklos etapus, paaiškinkite savais pavyzdžiais:
žodyno tipo nustatymas: žodyno apimties nustatymas: medžiagos inventorinimas: žodyno straipsnio formavimas:
LIETUVIŲ LEKSIKOGRAFIJA Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra 1 seminaras doc. dr. Vilma Zubaitienė, el. paštas vilma.zubaitiene@takas.lt LEKSIKOGRAFIJOS TERMINIJA Pagrindinės sąvokos: žodynas, korpusas, antraštynas, žodyno adresatas, leksikos apimtis, leksikografiniai šaltiniai, žodyno struktūra, megastruktūra, makrostruktūra, mikrostruktūra, leksikografinis vienetas, antraštinis žodis, leksema, lema, alfabetizacija, lemavimas, polemė, žodžių lizdas, žodyno straipsnis, antraštinė forma, duomenų laukai/informacijos zonos, definicija/apibrėžtis, reikšmė, reikšmių eksplikavimas, reikšmės atspalvis, metakalba, prototipas, apibrėžčių tipai, apibrėžties schema; filiacija, atitikmuo/ekvivalentas, semantizacija, atitikmuo, kolokacija, tekstynas, pažyma, indeksacija, sutartiniai ženklai, sutrumpinimų sąrašas. Klausimai 1. Kas įeina į bendrąją žodyno sandarą? 2. Kas lemia žodžių atranką? 3. Kokie pagrindiniai žodynų duomenų šaltiniai? 4. Kaip pasirenkamas antraštinis žodis? 5. Kokie yra pagrindiniai lemavimo principai? 6. Ką vadiname žodyno mikrostruktūra? 7. Kas sudaro žodyno straipsnį? 8. Kaip sudaromas žodžių lizdas? Kas į jį įeina? 9. Ką vadiname žodyno straipsnio duomenų laukais/informacijos zonomis? 10. Kokių sutartinių ženklų pateikiama žodyno straipsnyje? 11. Ką vadiname filiacija? 12. Kokie pagrindiniai reikšmių aiškinimo būdai? 13. Pagal kokius principus pateikiamos žodžių reikšmės? 14. Kokių pažymų galima rasti žodynuose? 15. Kokios vartojimo pavyzdžių funkcijos? 16. Kokiam tikslui žodyne vartojamos pažymos? 1 užduotis. Padiskutuokite, kokius žodžius trauktumėte į antraštynus: afrodiziakas, alkotersteris, antikrizinis, bagetė, barakuda, barbekiu, binoklis, biznis, bistro, bliutufas, bliuzmenas,
bukeris, blogas, čiulpinukas, dreskodas, ekskliuzyvinis, ekstrymas, fristailas, indaplovė, javainis, glamūras, mėsainis, mocarela, naktiniai, ploviklis, soulmenas, sušis, tiuneris, tiramisas, veganas. 2 užduotis. Kaip lemuotumėte žodžius: jis, be abejonės, ateis; jo kalba kurstė aistras; ankstesniais metais; tėvas viską padarė akimirksniu; tai atsitiko mano akivaizdoje; tu iš dalies kaltas; pasirašė inicialais; sėdi ant kelių; mano draugas siunčia tau labų dienų; varyk šunį laukan; pasėdėkite laukiamajame; sužaidė lygiosiomis; jaunuolį nuteisė lygtinai; jis manęs nesuprato; manų kruopos; apsistojome svečių namuose; tų miltų ne kaži kas beliko; jauniausias vaikas buvo šeimos numylėtinis; man darosi nuobodu; jie jau pilnamečiai; prakeiktas žmonių godumas; burnoje susikaupė seilės; striuka su maistu; finansiniai sunkumai; nuplėšti bilieto šaknelę; tebelaukė manęs; Bažnyčia tikintiesiems; ko trenkeisi į tą miestą; darbo turime užtektinai; veršinga karvė; vyresniems už tave; apsimesti visažiniu. 3 užduotis. Kuo skiriasi žodyno straipsnio struktūra įvairaus tipo žodynuose: DŽ6e: maratònas (2) sport. 42 km 195 m nuotolio bėgimas.? prk.: Slidinėjimo m. Šachmatų m. VTŽŽ 2001: maratònas (2) (pagal Senovės Rytų Graikijos miestelio Maratono (lot. Marathon) pavadinimą, kur 490 pr. m. e. pabaigoje graikų vado Miliado (Miltiades) vadovaujami 9000 atėniečių ir 1000 platėjiečių nugalėjo triskart didesnę persų kariuomenę; pergalė buvo pasiekta tik todėl, kad graikų hoplitai (sunkiaginkliai kariai) su persais kovojo akis į akį; po sėkmingo mūšio kilo panika, kad išlikę persų laivai su žūties išvengusiais kariais gali spėti nuplaukti į Atėnus ir juos užimti; hoplitai pasileido bėgti į sostinę ir ją pasiekė anksčiau negu atplaukė persai; šis epizodas įamžino Maratono vardą) ilgiausia šiuolaikinės lengvosios atletikos bėgimo rungtis (42 km 195 m), į olimpinių žaidynių programą įtraukta 1896; taip pavadinta graikų kario, atbėgusio į Atėnus iš Maratono miestelio, garbei VLKŽ: maratònas (2) Márathonlauf m -es TŽ: maratònas [maratjnas] 4 užduotis. Kas yra lema tokiais atvejais, kiekvienai grupei pateikite savo pavyzdžių: BŽe: Babilònas dkt. vns. (2) miestas Mesopotamijoje: Eufrãtas Babilòną dali- jo į senãmiestį ir naujãmiestį BŽe: babiloniẽčiai dkt. dgs. (2) tauta, gyvenusi Babilonijoje, kalbėjusi viena semitų
kalbų: Babiloniẽčių civilizãcija [reli- gija, danti- raštis]. Asi- rų karãliai sténgėsi mėǵdžioti babiloniečiùs, kurių kultūrà bùvo daũg senèsnė BŽe: bakaláuro dárbas darbas, rašomas, rengiamas, siekiant įgyti bakalauro laipsnį: Gi-ǹti bakaláuro dárbą. Bai- giamojo bakaláuro dárbo temà [apimti- s]. Màno bakaláuro dárbas bùvo įvértintas pui- kiai BŽe: h raidė, vartojama žymėti skardžiajam liežuvio užpakaliniam gomuriniam pučiamajam priebalsiui, tariamam kietai (pvz.: harmonija, halė, honoraras, horizontas, humoras, humanizmas) ir minkštai (pvz.: herojus, hidra, helis, hiena, himnas): Rai- dės h var das tãriamas hãš BŽe: habilitúotas mókslų dãktaras, habilitúota mõkslų dãktarė 1. mokslo laipsnis, suteikiamas apgynusiam habilituoto mokslų daktaro disertaciją, pakopa aukštesnis už mokslų daktaro laipsnį: Mókslininkei sùteiktas habilitúoto mókslų dãktaro láipsnis. 2. tą laipsnį turintis asmuo: Šiẽmet disertãcijas apgýnė trỹs habilitúoti mókslų daktarai-. Pãskaitą skaitỹs žymi- habilitúota mókslų dãktarė BŽe: onko- pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti sąsają su vėžiu (2 r.), naviku (pvz., onkologija) BŽe: lãbas rýtas sakoma sveikinantis rytą: Lãbas rỹtas, kolègos! BŽe: Láimo ligà tam tikrų erkių platinama liga, pasireiškianti stambiųjų sąnarių uždegimu: diagnozúota Láimo ligà nesuñkiai išgýdoma. Pirmi-éji Láimo ligõs simptòmai atsirañda ódoje. Érkės plãtina Láimo li- gą bei érkinį encefali- tą 5 užduotis. Apibūdinkite, kas sudaro žodyno straipsnio duomenų laukus/informacijos zonas, pateikite pavyzdžių: Duomenų laukai/informacijos zonos Fonetinių duomenų laukas Būdingi požymiai Gramatinių duomenų laukas Semantinių duomenų laukas Iliustracinių duomenų laukas Stilistinių duomenų laukas
6 užduotis. Sudarykite pasirinkto daiktavardžio, būdvardžio ir veiksmažodžio lizdą (-us). Ne visi žodžiai į lizdą gali įeiti: aitrus, aitrumas, aitrinti, aitrinimas akiplėša, akiplėšiškai, akiplėšiškas, akiplėšiškumas išdaiga, išdykavimas, išdykti, išdykimas, išdykėlis, išdykauti, išdaigininkas juoktis, juokingumas, juokautojas, juokavimas, juokinti, juokas, juokauti, juokingas, juokinimas, juokingai kalbėjimas, kalbinimas, kalba, kalbėti, kalbingas, kalbėtojas, kalbėsena, kalbingumas, kalbinti laidotuvės, laidotojas, laidotuvininkas, laidoti, laidojimas linksmas, linksmintojas, linksmybė, linksminti, linksmai, linksmėti, linksmyn, linksminimas, linksmumas, linksmėjimas, linksmintis pavojingas, pavojingai, pavojus, pavojingumas pažinimas, pažinoti, pažinojimas, pažintinis siaurybė, siauryn, siauras, siaurumas, siaurai tikras, tikrai, tikrovė, tikrinti, tikrumas, tikrinimas 7 užduotis. Aptarkite Dabartinės lietuvių kalbos žodyne išskirtą lemą, pagrindines formas ir pažymas. Paaiškinkite, kuo ypatingas: a) fonetinių duomenų laukas, b) gramatinių duomenų laukas, c) semantinių duomenų laukas, d) iliustracinių duomenų laukas. DŽ6e: akmenskald?ỹs, ~ė dkt. (3 4b, 3 a ), akménskald?is, ~ė dkt. (1) akmenų skaldytojas DŽ6e: geltón?as, ~a (1), geltón?as, ~à (3) kuris aukso spalvos: Kiaušinio trynys, vaškas g. ~i plaukai. ~óji rasė. ~àsis drugys (med.). ~óji spauda (bulvarinė). DŽ6e: káim?as (1) valstiečių gyvenamoji ir darbo vieta, sodžius: Jis ~e gimęs ir augęs. Jų didelis k. ~ai pasikeitė.? prk.: Subėgo visas k. DŽ6e: pažįśtam?as, ~à (~a) dkt. (3 a, 1) žmogus, su kuriuo palaikoma pažintis: Susikvietė gimines ir ~us. Esame seni ~O. Geras p. ir už giminę geresnis (tts.) DŽ6e: trampljnas (2), tramplýnas (1) sport. 1. įtaisas šuoliui į vandenį atlikti, šokynė. 2. įrenginys šuoliams su slidėmis DŽ6e: penkiólik?a kiek. sktv. (1) skaičius ir kiekybė 15: Ji jau ~os metų. Gavau ~a litų DŽ6e: slė g?ti, slẽgia, ~ė, slė g?ti, ~ia, ~ė 1. apdėti svoriu, spausti, sloginti: Eglių šakas slẽgia sniegas. 2. spaudžiant gaminti: Sūrį slẽgia. ~to grybai. 3. prk. išnaudoti, varginti: Vargai ~ė. 4. prk. kankinti: Liūdnos mintys ~ė sielą. Slẽgiamas įspūdis. Jo sąžinę slẽgia pikti darbai.