I skyrius. CIVILINĖ TEISĖ KAIP TEISĖS ŠAKA 19 1.1 Civilinės teisės samprata 19 1.1.1 Privatinė teisė ir civilinė teisė 19 1.1.2 Civilinės teisės reglamentuojami santykiai 20 1.1.2.1 Civilinio teisinio santykio reguliavimo dalykas 21 1.1.2.2 Visuomeninių santykių civilinio teisinio reguliavimo metodas 23 1.1.3 Civilinės teisės funkcijos ir uždaviniai 25 1.1.4 Civilinės teisės atribojimas nuo kitų teisės šakų 26 1.1.4.1 Civilinė ir darbo teisė. 26 1.1.4.2 Civilinė ir administracinė teisė 27 1.1.4.3 Civilinė ir finansų bei mokesčių teisė 28 1.2 Civilinės teisės principai 28 1.2.1 Civilinės teisės principų samprata ir rūšys 28 1.2.2 Bendrieji teisės principai 29 1.2.3 Specialūs civilinės teisės principai 31 1.2.3.1 Civilinio teisinio santykio subjektų lygiateisiškumas 31 1.2.3.2 Nuosavybės neliečiamumas 32 1.2.3.3 Sutarčių laisvės principas 33 1.2.3.4 Nesikišimo į privačius santykius principas 34 1.2.3.5 Teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principas 34 1.2.3.6 Proporcingumo principas 35 1.2.3.7 Neleistinumo piktnaudžiauti teise principas 35 1.2.3.8 Visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principas 35 1.3 Civiliniai teisiniai santykiai 35 1.3.1 Civilinio teisinio santykio samprata 35 1.3.2 Civilinio teisinio santykio turinys 38 1.3.3 Civilinio teisinio santykio objektas 39 1.3.4 Civilinių teisinių santykių rūšys 40 1.3.5 Civilinio teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ir pabaigos pagrindai 41 5
CIVILINĖ TEISĖ. Bendroji dalis II skyrius. CIVILINĖS TEISĖS ŠALTINIAI 45 2.1 Civilinės teisės šaltinio samprata ir šaltinių klasifikacija 45 2.2 Konkretūs civilinės teisės šaltiniai 47 2.2.1 Konstitucija ir bendrieji teisės principai 47 2.2.1.1 Konstitucija kaip civilinės teisės šaltinis 47 2.2.1.2 Bendrieji teisės principai kaip civilinės teisės šaltinis 49 2.2.2 Tarptautinė teisė ir Europos Sąjungos teisė 50 2.2.3 Civilinis kodeksas 53 2.2.4 Kiti įstatymai ir teisės aktai 55 2.2.5 Papročiai 56 2.2.6 Teismų praktika 58 2.2.7 Teisės doktrina 62 2.3 Civilinės teisės normų galiojimas 63 2.4 Analogija civilinėje teisėje 65 2.5 Civilinės teisės normų aiškinimas 68 III skyrius. PAGRINDINIAI CIVILINĖS TEISĖS RAIDOS BRUOŽAI 71 3.1 Civilinė teisė iki Lietuvos Statutų ir galiojant Lietuvos Statutams 72 3.1.1 Civilinės teisės atsiradimas ir pirmieji rašytiniai Lietuvos civilinės teisės šaltiniai 72 3.1.1.1 Privilegijos 72 3.1.1.2 Magdeburgo miesto teisė 73 3.1.1.3 Dvarų nuostatai 74 3.1.2 LDK Statutai 74 3.1.2.1 LDK Pirmasis Statutas 74 3.1.2.2 LDK Antrasis Statutas 77 3.1.2.3 LDK Trečiasis Statutas 77 3.1.3 Konstitucijos 78 3.2 Civilinė teisė nuo trečiojo Žečpospolitos padalijimo iki nepriklausomos Lietuvos valstybės pradžios 78 3.3 Civilinė teisė nepriklausomos Lietuvos valstybės laikotarpiu (1918-1940 m.) 78 3.4 Civilinė teisė Sovietų Sąjungos okupacijos laikotarpiu (1940-1990 m.) 80 3.5 Civilinė teisė atkūrus Lietuvos nepriklausomybę (po 1990 m. kovo 11d.) 81 6
IV skyrius. BENDROJI PAGRINDINIŲ PASAULIO TEISĖS SISTEMŲ VALSTYBIŲ CIVILINĖS TEISĖS CHARAKTERISTIKA 83 4.1 Pagrindiniai užsienio valstybių civilinės teisės bruožai 83 4.1.1 Civilinės teisės samprata užsienio valstybių teisės doktrinoje 83 4.1.1.1 Bendrosios nuostatos 83 4.1.1.2 Monistinė ir dualistinė privatinės teisės sistemos 86 4.1.2 Pagrindiniai užsienio valstybių civilinės teisės šaltiniai 88 4.2 Asmenys užsienio valstybių civilinėje teisėje 93 4.2.1 Fiziniai asmenys 93 4.2.2 Juridiniai asmenys 96 4.3 Bendroji užsienio valstybių daiktinės teisės charakteristika 101 4.3.1 Daiktinės teisės ir jų objektai 101 4.3.1.1 Daiktinės teisės samprata 101 4.3.1.2 Daiktinių teisių objektai ir jų klasifikavimas 102 4.3.1.3 Valdymas 103 4.3.2 Nuosavybės teisės reguliavimas 104 4.3.2.1 Nuosavybės teisės turinys 104 4.3.2.2 Bendrosios teisės ypatumas - patikėjimo teisės institutas 106 4.3.2.3 Nuosavybės teisės įgijimo būdai 107 4.3.2.4 Nuosavybės teisės ir valdymo gynimas 111 4.4 Bendrieji užsienio valstybių prievolių teisės bruožai 113 4.4.1 Bendrieji prievolių teisės klausimai 113 4.4.1.1 Prievolės sąvoka ir atsiradimo pagrindai 113 4.4.1.2 Prievolių rūšys 114 4.4.1.3 Prievolių vykdymas 114 4.4.1.4 Prievolių pabaigos pagrindai 116 4.4.1.5 Prievolės šalių pasikeitimas 116 4.4.1.6 Prievolių vykdymo užtikrinimo būdų reguliavimas 117 4.4.1.7 Kvazisutartinės ir kvazideliktinės prievolės 117 4.4.2 Pagrindiniai sutarčių teisės bruožai 117 4.4.2.1 Sutarties samprata 117 4.4.2.2 Sutarties elementai 119 7
CIVILINĖ TEISĖ. Bendroji dalis 4.4.2.3 Sutarčių rūšys 119 4.4.2.4 Kiti sutarčių teisės institutai 121 4.5 Bendroji užsienio valstybių paveldėjimo teisės charakteristika 122 4.5.1 Paveldėjimas pagal testamentą 122 4.5.2 Paveldėjimas pagal įstatymą 125 4.6 Bendroji užsienio valstybių šeimos teisės charakteristika 127 4.6.1 Šeimos teisė užsienio valstybių privatinės teisės sistemoje 127 4.6.2 Santuoka, partnerystė, ištuoka 128 4.6.3 Sutuoktinių tarpusavio turtiniai teisiniai santykiai 131 4.6.4 Vaikų ir tėvų tarpusavio santykiai 132 4.6.5 Įvaikinimas 133 4.7 Civilinės teisės vienodinimas 134 4.7.1 Bendrieji civilinės teisės vienodinimo klausimai 134 4.7.2 Civilinės teisės vienodinimo rezultatų pagal konkrečius civilinės teisės institutus pavyzdžiai 135 4.7.2.1 Sutarčių teisė 135 4.7.2.2 Transporto teisė 136 4.7.2.3 Atsiskaitymų teisiniai santykiai 137 4.7.2.4 Civilinė atsakomybė 137 4.7.2.5 Daiktinė teisė 139 4.7.2.6 Intelektinės nuosavybės teisė 140 4.7.2.7 Šeimos teisė 141 4.7.2.8 Tarptautinė privatinė teisė 141 4.7.2.9 Įmonių teisė 142 4.7.2.10 Paveldėjimo teisė 143 4.7.3 Civilinės teisės vienodinimas Europos Sąjungoje 143 V skyrius. BENDRIEJI TARPTAUTINĖS PRIVATINĖS TEISĖS KLAUSIMAI 151 5.1 Tarptautinės privatinės teisės samprata 151 5.2 Užsienio teisės samprata 157 5.3 Užsienio teisės turinio nustatymas 160 8 į
5.4 Atgaliniai nukreipimai ir nukreipimai j trečiosios valstybės teisę (renvoi) 164 5.5 Atsisakymas taikyti užsienio teisę 167 5.6 Kolizinės normos samprata, esmė ir rūšys 174 VI skyrius. FIZINIAI ASMENYS KAIP CIVILINĖS TEISĖS SUBJEKTAI 185 6.1 Fizinio asmens samprata 185 6.2 Fizinių asmenų teisnumas ir veiksnumas 186 6.2.1 Fizinio asmens civilinis teisnumas 186 6.2.1.1 Civilinio teisnumo samprata 186 6.2.1.2 Civilinio teisnumo atsiradimas ir pabaiga 187 6.2.1.3 Fizinių asmenų civilinio teisnumo turinys i 188 6.2.2 Fizinio asmens civilinis veiksnumas 188 6.2.2.1 Civilinio veiksnumo samprata 188 6.2.2.2 Civilinio veiksnumo rūšys 189 6.3 Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta ir gyvenamoji vieta 192 6.3.1 Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta 192 6.3.2 Fizinio asmens gyvenamoji vieta 193 6.4 Civilinės būklės aktai 194 6.5 Specifinių fizinių asmenų teisių ir pareigų samprata 195 6.5.1 Teisė į vardą 196 6.5.2 Teisė į atvaizdą 197 6.5.3 Teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą 198 6.5.4 Asmens garbės ir orumo gynimas 199 6.5.5 Teisė j kūno neliečiamumą ir vientisumą ir neleistinumas riboti asmens laisvę 205 6.5.6 Neleistinumas riboti asmens laisvę 205 6.5.7 Teisė pakeisti lytį 206 6.6 Fizinio asmens pripažinimas nežinia kur esančiu ar paskelbimas mirusiu 207 6.6.1 Asmens pripažinimas nežinia kur esančiu 207 6.6.2 Asmens paskelbimas mirusiu 208 9
CIVILINĖ TEISĖ. Bendroji dalis VII skyrius. JURIDINIAI ASMENYS KAIP CIVILINĖS TEISĖS SUBJEKTAI 211 7.1 Juridiniai asmenys: bendrieji klausimai 211 7.1.1 Nacionalinės ir EB teisės šaltiniai, reguliuojantys juridinių asmenų veiklą 211 7.1.1.1 Nacionalinės teisės šaltiniai 211 7.1.1.2 Europos Bendrijos teisės šaltiniai 216 7.1.2 Juridinio asmens sąvoka 221 7.1.3 Juridinio asmens požymiai 224 7.1.3.1 Pirminiai požymiai 224 7.1.3.2 Išvestiniai požymiai 225 7.1.4 Juridinių asmenų rūšys 226 7.1.5 Juridinio asmens pavadinimas 229 7.1.5.1 Juridinio asmens individualizavimas 229 7.1.5.2 Juridinio asmens pavadinimui keliami reikalavimai 230 7.1.5.3 Teisės j juridinio asmens pavadinimą atsiradimas 231 7.1.5.4 Juridinio asmens pavadinimo keitimas 232 7.1.5.5 Teisės į juridinio asmens pavadinimą gynimas 232 7.1.6 Juridinių asmenų padaliniai ir susivienijimai 233 7.1.6.1 Juridinių asmenų padaliniai 233 7.1.6.2 Juridinių asmenų susivienijimai 234 7.2 Juridinio asmens teisnumas 236 7.2.1 Bendras apibūdinimas 236 7.2.2 Teisnumo ribos 236 7.2.3 Teisnumo įgyvendinimas 238 7.2.4 Juridinio asmens veiklos licencijavimo esmė ir tikslai. Licencijuojamos veiklos rūšys. Licencijavimo taisyklės 240 7.3 Juridinio asmens steigimas ir registravimas 243 7.3.1 Juridinio asmens steigimo ir registravimo prigimtis ir tikslai 243 7.3.2 Steigėjai 245 7.3.3 Juridinių asmenų registras 245 7.3.4 Juridinio asmens steigimo etapai ir registravimo procedūros 248 7.4 Juridinio asmens organai 251 10
7.4.1 Juridinio asmens organų vaidmuo ir rūšys 251 7.4.1.1 juridinio asmens organų vaidmuo 251 7.4.1.2 Juridinio asmens organų rūšys 252 7.4.1.3 Juridinio asmens organų struktūra 252 7.4.2 Juridinio asmens dalyviai, jų teisės ir pareigos 254 7.4.2.1 Dalyvio sąvoka 254 7.4.2.2 Dalyviui keliami reikalavimai 255 7.4.2.3 Dalyvių teisės ir pareigos 255 7.4.2.4 Dalyvių atsakomybė 259 7.4.2.5 Dalyvių tarpusavio susitarimai 260 7.4.2.6 Dalyvių pasikeitimas 261 7.4.2.7 Visuotinis dalyvių susirinkimas 264 7.4.3 Juridinio asmens valdymo organai, jų teisės ir pareigos 268 7.4.3.1 Sąvoka ir funkcijos 268 7.4.3.2 Kompetencijos atskleidimas ir viršijimas 270 7.4.3.3 Valdymo organų nariai 272 7.4.3.4 Atsakomybė 276 7.4.4 Juridinio asmens priežiūros organai, jų teisės ir pareigos 278 7.4.4.1 Funkcijos 278 7.4.4.2 Nariai 278 7.4.4.3 Teisės, pareigos, atsakomybė 279 7.4.5 Kiti juridinio asmens organai 279 7.5 Juridinio asmens pabaiga ir pertvarkymas 280 7.5.1 Bendras juridinio asmens pabaigos pagrindų apibūdinimas 280 7.5.2 Reorganizavimas ir jo būdai 282 7.5.2.1 Bendras apibūdinimas 282 7.5.2.2 Reorganizavimo prielaidos 283 7.5.2.3 Reorganizavimo procesas 283 7.5.3 Likvidavimas 285 7.5.3.1 Bendras apibūdinimas 285 7.5.3.2 Likvidavimo rūšys 285 11
CIVILINĖ TEISĖ. Bendroji dalis 7.5.3.3 Likvidavimo procesas. Likvidatoriaus skyrimas ir kompetencija 286 7.5.3.4 Likviduojamo juridinio asmens veikla 287 7.5.3.5 Pagrindinės likvidavimo stadijos 287 7.5.4 Bankrotas, restruktūrizavimas 288 7.5.4.1 Bendras apibūdinimas 288 7.5.4.2 Nemokumas 289 7.5.4.3 Kam teikti pirmumą: bankrotui ar restruktūrizavimui? 289 7.5.4.4 Restruktūrizavimo procedūra 290 7.5.4.5 Bankroto procedūra 291 7.5.5 Pertvarkymas 293 7.5.5.1 Bendroji apžvalga 293 7.5.5.2 Pertvarkymo rūšys 294 7.5.5.3 Pertvarkymo procedūra 294 7.6 Juridinių asmenų teisinės formos 295 7.6.1 Juridinių asmenų teisinių formų apžvalga 295 7.6.1.1 Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė 296 7.6.1.2 Individuali įmonė 298 7.6.1.3 Ūkinė bendrija 299 7.6.1.4 Žemės ūkio bendrovė 301 7.6.1.5 Kooperatinė bendovė (kooperatyvas) 302 7.6.1.6 Viešoji įstaiga 303 7.6.1.7 Asociacija 303 7.6.1.8 Labdaros ir paramos fondas 304 7.6.1.9 Valstybės įmonė ir savivaldybės įmonė 305 7.6.1.10 Politinė partija ir politinė organizacija 305 7.6.1.11 Profesinė sąjunga 306 7.6.1.12 Europos Sąjungos dokumentuose nurodytos juridinių asmenų formos 307 7.6.2 Konkrečių juridinių asmenų formų lyginimas 314 12
VIII skyrius. SANDORIAI 317 8.1 Sandorio samprata 317 8.2 Sandorių klasifikavimas 321 8.2.1 Vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai sandoriai 321 8.2.2 Atlygintini ir neatlygintini sandoriai 323 8.2.3 Konsensualiniai ir realiniai sandoriai 324 8.2.4 Kauzalūs ir abstraktūs sandoriai 325 8.2.5 Pasitikėjimo sandoriai 327 8.2.6 Įprasti ir sąlyginiai sandoriai 327 8.3 Sandorių forma 330 8.3.1 Žodinė sandorių forma. Konkliudentiniais veiksmais sudaromi sandoriai '. 330 8.3.2 Rašytinė sandorių forma 331 8.4 Teisinė sandorių registracija 335 8.5 Sandorių galiojimo sąlygos 336 8.6 Negaliojantys sandoriai 339 8.6.1 Bendras negaliojančių sandorių rūšių apibūdinimas 339 8.6.2 Nuginčijamų sandorių tvirtinimas 344 8.6.3 Kai kurie bendrieji sandorių negaliojimo pagrindai 346 8.6.3.1 Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris 346 8.6.3.2 Viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantis sandoris 348 8.6.3.3 Juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris 349 8.6.3.4 Įstatymų nustatyta tvarka neįregistruoto ar licencijos verstis tam tikra veikla neturinčio juridinio asmens vardu sudaryti sandoriai 352 8.6.3.5 Neveiksnaus fizinio asmens sudaryti sandoriai 353 8.6.3.6 Alkoholiniais gėrimais arba narkotinėmis medžiagomis piktnaudžiaujančio fizinio asmens sudaryti sandoriai 353 8.6.3.7 Tariamasis sandoris 354 8.6.3.8 Apsimestinis sandoris 354 8.6.3.9 Nepilnamečių nuo 14 iki 18 metų sudaryti sandoriai 355 13
CIVILINĖ TEISĖ. Bendroji dalis 8.6.3.10 Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudarytas sandoris 356 8.6.3.11 Suklydus sudarytas sandoris 356 8.6.3.12 Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susiklosčiusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis... 359 8.6.3.13 Įgaliojimus viršijusio atstovo sudarytas sandoris 362 8.6.3.14 Sandorio negaliojimas dėl įstatymų reikalaujamos jo formos nesilaikymo 363 8.6.3.15 Reikalavimo teisiškai įregistruoti sandorį nesilaikymo teisiniai padariniai 364 8.6.4 Momentas, nuo kurio pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu 365 8.6.5 Sandorio negaliojimo padariniai 366 8.6.6 Sandorio dalies negaliojimas 370 IX skyrius. ATSTOVAVIMAS 371 9.1 Bendrosios atstovavimo nuostatos 371 9.1.1 Atstovavimo samprata ir rūšys 371 9.1.1.1 Atstovavimo samprata ir reikšmė 371 9.1.1.2 Atstovavimo subjektai 382 9.1.1.3 Atstovavimo atsiradimo pagrindai ir rūšys 383 9.1.1.4 Atstovo teisės ir jų ribos 385 9.1.1.5 Atstovavimas juridiniams asmenims 388 9.1.2 Veikimas kito asmens vardu neturint tam teisės arba viršijant suteiktas teises 391 9.1.3 Įgaliojimas 395 9.1.3.1 Įgaliojimo samprata ir rūšys 395 9.1.3.2 Įgaliojimo forma ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai 400 9.1.3.3 Įgaliojimo terminas 404 9.1.3.4 Įgaliojimo pabaiga 404 9.1.3.5 Perįgaliojimas 411 14
9.2 Komercinio atstovavimo ypatumai 414 9.2.1 Prekybos agento, kaip komercinio atstovo, ypatumai 414 9.2.1.1 Prekybos agento sąvoka ir teisinis veiklos reguliavimas 414 9.2.1.2 Prekybos agento teisiniai požymiai 416 9.2.1.3 Prekybos agento, kaip komercinio atstovo, veiklos ypatumai, palyginti su bendraisiais atstovavimo santykiais 417 9.2.2 Prokūra 433 9.2.2.1 Prokūros samprata ir reikšmė 433 9.2.2.2 Prokūros rūšys 434 9.2.2.3 Prokūros išdavimas 435 9.2.2.4 Prokūros forma ir registravimas 438 9.2.2.5 Prokūros suteikiamos teisės ir jų ribos (prokūros apimtis) 440 9.2.2.6 Teisiniai padariniai viršijus prokūros suteiktas teises 443 9.2.2.7 Prokūros pabaiga 445 9.2.3 Komercinio atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdant tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutartis 447 9.2.3.1 Taikymo sritis ir ribos 447 9.2.3.2 Atstovo teisės ir pareigos ir jų įforminimas 448 9.2.3.3 Atstovo sudarytų sutarčių teisiniai padariniai 449 9.2.3.4 Atstovo teisių pabaiga 452 X skyrius. CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTAI 453 10.1 Civilinių teisių objektų samprata ir rūšys 453 10.2 Konkrečių civilinių teisių objektų rūšių analizė 459 10.2.1 Daiktai 459 10.2.2 Pinigai 465 10.2.3 Vertybiniai popieriai 469 10.2.3.1 Bendrosios nuostatos 469 10.2.3.2 Konkrečių vertybinių popierių rūšys 475 10.2.4 Žemės sklypas 480 10.2.5 monė ir kiti turtiniai kompleksai 484 10.2.6 Turtinės teisės 486 15
CIVILINĖ TEISĖ. Bendroji dalis 10.2.7 Asmeninės neturtinės teisės ir vertybės 488 10.2.8 Komercinė (gamybos) ir profesinė paslaptis 490 10.2.9 Intelektinės veiklos rezultatai 493 XI skyrius. TERMINAI CIVILINĖJE TEISĖJE. IEŠKINIO SENATIS 501 11.1 Terminų samprata ir reikšmė civilinėje teisėje 501 11.2 Terminų rūšys 505 11.2.1 Termino nustatymo šaltinis 505 11.2.2 Termino paskirtis 506 11.2.3 Teisiniai padariniai 508 11.2.4 Termino nustatymo principas 509 11.2.5 Termino išraiškos pobūdis 510 11.2.6 Papildomas ir lengvatinis terminas 511 11.2.7 Bendrieji ir daliniai terminai 513 11.3 Teisinė termino reikšmė 514 11.4 Atvejai, kai skolininkas netenka teisės remtis terminu 515 11.4.1 Skolininko nemokumas 516 11.4.2 Prievolės įvykdymo užtikrinimo sunaikinimas ar sumažinimas 517 11.4.3 Prievolės įvykdymo užtikrinimo nepateikimas ar kitokios pareigos neįvykdymas 519 11.5 Teisiniai termino padariniai 520 11.5.1 Naikinamasis terminas 520 11.5.2 Atidedamasis terminas 520 11.6 Terminų skaičiavimo taisyklės 523 11.6.1 Termino pradžia 523 11.6.2 Termino pabaiga 524 11.7 Ieškinio senatis 525 11.7.1 Ieškinio senaties samprata ir reikšmė 525 11.7.2 Ieškinio senaties rūšys 527 11.7.3 Reikalavimai, kuriems ieškinio senatis netaikoma 528 11.7.4 Ieškinio senaties pradžia 529 16
11.7.5 Ieškinio senaties sustabdymas ir nutraukimas 531 11.7.6 Ieškinio senaties pasibaigimo teisiniai padariniai 533 XII skyrius. CIVILINIŲ TEISIŲ ĮGYVENDINIMAS IR GYNIMAS 535 12.1 Civilinių teisių įgyvendinimas 535 12.1.1 Civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo samprata 535 12.1.2 Civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principai ir būdai 536 12.1.2.1 Civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principai 536 12.1.2.2 Civilinių teisių įgyvendinimo būdai 539 12.1.3 Civilinių teisių įgyvendinimo ribos 540 12.2 Civilinių teisių gynimas 544 12.2.1 Civilinių teisių gynimo formos 546 1 2.2.2 Civilinių teisių gynimo būdų samprata ir rūšys 547 12.2.2.1 Civilinių teisių gynimo būdų samprata 547 12.2.2.2 Civilinių teisių gynimo būdų rūšys 550 12.2.3 Konkrečių civilinių teisių gynimo būdų apibūdinimas 552 12.2.3.1 Teisių pripažinimas 552 12.2.3.2 Buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas 554 12.2.3.3 Teisę pažeidžiančių arba pagrįstą žalos atsiradimo grėsmę keliančių veiksmų uždraudimas (prevencinis ieškinys) 555 12.2.3.4 Priteisimas įvykdyti pareigą (prievolę) natūra 558 12.2.3.5 Teisinio santykio nutraukimas arba pakeitimas 559 12.2.3.6 Turtinės ar neturtinės žalos (nuostolių) netesybų iš teisę pažeidusio asmens išieškojimas 561 12.2.3.7 Valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktų, prieštaraujančių įstatymams, pripažinimas negaliojančiais....564 12.2.3.8 Savigyna 565 \ V ^ s Gedimino techniko!) 17