EUROPOS KOMISIJA Briuselis, XXX [ ](2013) XXX draft KOMISIJOS TARNYBŲ DARBINIS DOKUMENTAS Rekomendacijos dėl Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/EB ir panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB 9 11 straipsniai. Matavimas, sąskaitose pateikiama informacija; galimybės gauti matavimo ir sąskaitų informaciją kaina COURTESY TRANSLATION OF SWD(2013) 448 FINAL LT LT
TURINYS A. ĮVADAS... 2 B. TEISINĖS IR POLITINĖS APLINKYBĖS... 5 C. ĮPAREIGOJIMO TAIKYMO SRITIS... 5 D. ĮPAREIGOJIMAS ĮRENGTI SKAITIKLIUS IR PATEIKTI APSKAITOS DUOMENIS... 6 E. ĮPAREIGOJIMAI UŽTIKRINTI, KAD SĄSKAITOSE BŪTŲ TEIKIAMA INFORMACIJA... 10 F. ĮPAREIGOJIMAI UŽTIKRINTI NEMOKAMĄ APSKAITOS IR SĄSKAITŲ IŠRAŠYMO INFORMACIJOS TEIKIMĄ... 14 G. ĮPAREIGOJIMAI UŽTIKRINTI 9, 10 IR 11 STRAIPSNIŲ ĮGYVENDINIMĄ... 14 1
9 11 STRAIPSNIAI. MATAVIMAS, SĄSKAITOSE PATEIKIAMA INFORMACIJA; PRIEIGOS PRIE MATAVIMO INFORMACIJOS IR SĄSKAITOSE PATEIKIAMOS INFORMACIJOS KAŠTAI A. ĮVADAS 1. Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo 1 (toliau EVED arba direktyva) 9, 10 ir 11 straipsniuose bei VII priede reglamentuojamas matavimas ir sąskaitų išrašymas už individualiai suvartotą energiją. 2. Dėl suvartotos energijos matavimo 9 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės laikytųsi tokių pagrindinių įpareigojimų: užtikrinti, kad, išskyrus technines arba finansines priežastis, galutiniams elektros, gamtinių dujų, centrinio šildymo, vėsinimo ir buitinio karšto vandens vartotojams būtų įrengti konkurencingos kainos skaitikliai, tiksliai rodantys jų faktiškai suvartotą energiją ir teikiantys informaciją apie faktinį suvartojimo laiką. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad šie skaitikliai būtų įrengiami visada, jeigu: - vykdomas naujas pajungimas naujame pastate; arba - pastate atliekama kapitalinė renovacija, kaip nurodyta Direktyvoje 2010/31/ES 2 (toliau PEND). Jeigu valstybės narės diegia pažangiąsias apskaitos sistemas ir pasirengimo diegti gamtinių dujų ir (arba) elektros skaitiklius pagal direktyvas 2009/72/EB 3 ir 2009/73/EB 4 : - pagal apskaitos sistemas galutiniams vartotojams turi būti teikiama informacija apie faktinį suvartojimo laiką; - nustatant būtinąsias skaitiklių funkcijas ir rinkos dalyviams tenkančius įpareigojimus būtina visapusiškai atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumo tikslus bei naudą galutiniams vartotojams; - pažangieji skaitikliai ir duomenų perdavimas turi būti saugūs, o galutinių vartotojų privatumas užtikrintas laikantis atitinkamų Sąjungos duomenų apsaugos ir privatumo teisės aktų; - kalbant apie elektrą ir galutinio vartotojo prašymu skaitiklių eksploatuotojai turi būti įpareigoti užtikrinti, kad naudojant skaitiklį būtų galima apskaičiuoti iš galutinio vartotojo patalpų į tinklą perduotą elektros energiją; - galutiniams vartotojams paprašius, jiems arba galutinio vartotojo vardu veikiančiai trečiajai šaliai (pvz., energetikos paslaugų įmonei (EPĮ) arba energijos agregatoriui) turi būti lengvai suprantama forma pateikiami skaitiklių 1 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB, OL L 315, 2012 11 14, p. 1. 2 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija), OL L 153, 2010 6 18, p. 13. 3 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB, OL L 211, 2009 8 14, p. 55 93. 4 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB, OL L 211, 2009 8 14, p. 94 136. 2
užfiksuoti patiektos ir suvartotos elektros energijos duomenys, kad jie pagal vienodus kriterijus galėtų palyginti sutarčių sąlygas; - pažangiųjų skaitiklių įrengimo metu galutiniams vartotojams būtų teikiamos atitinkamos konsultacijos ir informacija, visų pirma apie visas pažangiųjų skaitiklių galimybes, susijusias su skaitiklio rodmenų valdymu ir energijos vartojimo stebėjimu. Šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens vartojimo apskaitos srityje: - pastatuose, kuriems šiluma arba vėsuma tiekiama centralizuotai arba iš centrinio daug pastatų aptarnaujančio šaltinio, prie šilumokaičio arba tiekimo vietoje įrengiamas šilumos arba karšto vandens skaitiklis; - kalbant apie galutinius vartotojus, gyvenančius daugiabučiuose arba daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose, kuriuose yra bendras šilumos / vėsumos tiekimo šaltinis arba šiluma / vėsuma jiems tiekiama iš išorės, individualaus suvartojimo šilumos arba karšto vandens skaitikliai kiekvienam butui ar pastato daliai turi būti įrengiami iki 2016 m. gruodžio 31 d. Tačiau jeigu pastatuose šilumos skaitiklių naudoti nėra techniškai įmanoma ar tai nėra ekonomiškai veiksminga, kiekviename radiatoriuje suvartotai šilumai matuoti naudojami individualūs šilumos skaitikliai. Galiausiai jei šis sprendimas nėra ekonomiškai veiksmingas, galima apsvarstyti galimybę taikyti alternatyvius suvartotos šilumos matavimo būdus. 3. 10 straipsnyje, susijusiame su sąskaitomis ir jose pateikiama informacija reikalaujama, kad valstybės narės įvykdytų tokius svarbiausius įpareigojimus: jeigu galutiniai vartotojai turi individualius skaitiklius, kurie nėra pažangūs pagal direktyvas 2009/72/EB ir 2009/73/EB (elektra, gamtinės dujos, šiluma, vėsuma, buitinis karštas vanduo), kai techniškai įmanoma ir ekonomiškai pagrįsta, nuo 2014 m. gruodžio 31 d. sąskaitose jiems turi būti pateikiama tiksli ir faktiškai suvartotu kiekiu grindžiama informacija. Tokia sąskaitų informacija turi būti pateikiama bent VII priedo 1.1 punkte nurodytu dažnumu (nurodant, kad galutiniams vartotojams turi būti pranešama bent kas 6 mėnesius arba kas 3 mėnesius jiems paprašius ir jeigu jiems sąskaitos pateikiamos elektroniniu būdu), kokia suma jiems bus išrašyta už energiją, suvartotą per pastarąjį laikotarpį; o valstybės narės gali įvykdyti šį įpareigojimą užtikrindamos, kad visiems tokiems galutiniams vartotojams būtų suteikta galimybė reguliariai savarankiškai registruoti duomenis, kad galutiniai vartotojai savo skaitiklių rodmenis perduotų energijos tiekėjui. Tokiais atvejais valstybės narės privalo užtikrinti, kad jeigu galutinis vartotojas nepateikia skaitiklių rodmenų už atitinkamą sąskaitų išrašymo laikotarpį, sąskaitų išrašymas grindžiamas numatomu suvartotu kiekiu arba fiksuoto dydžio norma; valstybės narės gali netaikyti šio reikalavimo gamtinių dujų vartojimui, jeigu jos vartojamos tik maistui gaminti; jeigu naudojami pažangūs skaitikliai, jie turi užtikrinti, kad sąskaitose pateikiama informacija būtų tiksli ir grindžiama faktiniu suvartojimu (10 straipsnio 2 dalis), be to, valstybės narės privalo užtikrinti, kad galutiniai vartotojai galėtų nesunkiai gauti papildomą informaciją apie ankstesnį suvartojimą. Turi būti pateikiama bent tokia informacija: 3
o suvestiniai suvartojimo duomenys už laikotarpius, kuriais buvo teikiama įprastai sąskaitose pateikiama informacija, grindžiama faktiniu suvartojimu. Tokie duomenys turėtų būti prieinami bent už trejus praėjusius metus arba už laikotarpį nuo tiekimo sutarties sudarymo datos (jei šis laikotarpis trumpesnis); o išsamius suvartojimo duomenis pagal bet kurios dienos, savaitės, mėnesio ar metų naudojimo laiką. Galutiniam vartotojui turi būti prieinami tokie duomenys bent 24 mėnesius arba laikotarpį nuo tiekimo sutarties sudarymo dienos (jei šis laikotarpis trumpesnis); nepaisant to, ar pažangieji skaitikliai yra prieinami, ar ne, valstybės narės privalo užtikrinti, kad: o galutiniam vartotojui paprašius apskaitos duomenys, įskaitant papildomą informaciją apie ankstesnį suvartojimą, būtų pateikti galutinio vartotojo nurodytam energetinių paslaugų teikėjui (pvz., EPĮ arba energijos agregatoriui); o visiems galutiniams vartotojams būtų suteikta galimybė susipažinti su sąskaitose pateikta informacija elektroniniu būdu ir gauti elektronines sąskaitas; o energijos suvartojimo sąskaitose arba kartu su sąskaitomis aiškiai ir suprantamai pateikiama VII priede (1.2 dalyje) išvardyta būtina informacija. Ši būtina informacija turi apimti: i. galiojančias faktines kainas ir faktinį suvartotą energijos kiekį; ii. galutinio vartotojo per einamąjį laikotarpį suvartotos energijos kiekio ir per tą patį praėjusių metų laikotarpį suvartotos energijos kiekio palyginimą (pageidautina, kad būtų pavaizduota grafiškai); iii. galutinių vartotojų organizacijų kontaktinė informacija, kuriose galutiniai vartotojai gali gauti informacijos (pvz., apie energijos taupymo technologijas / techniką, lyginamąsias galutinių naudotojų iv. charakteristikas ir kt.); kai tai įmanoma ir naudinga, būtų pateikiamas palyginimas su vidutiniu tipiniu arba lyginamuoju tos pačios naudotojų kategorijos galutiniu vartotoju; o jeigu galutiniai vartotojai to prašo, jiems turi būti pateikta informacija apie energijos sąnaudas ir sąmatos laiku ir tokia forma, kad jie galėtų palyginti duomenis pagal vienodus kriterijus. 4. 11 straipsnyje patikslinama, kad valstybės narės turi užtikrinti, jog galutiniai vartotojai sąskaitas už savo energiją ir sąskaitose pateikiamą informaciją gautų nemokamai ir kad jie galėtų tinkamu būdu ir nemokamai susipažinti su suvartojimo duomenimis. Išimtis numatyta daugiabučiams pastatams, jeigu šiluma ir vėsuma į juos tiekiama centralizuotai arba iš kito bendro šildymo ar vėsinimo šaltinio, jeigu užduotis išmatuoti, paskirstyti ir apskaityti faktinį individualų suvartojimą pavedama trečiajam asmeniui, pvz., paslaugos teikėjui arba vietos energetinių paslaugų teikėjui. Tokiu atveju sąnaudas, kiek jos yra pagrįstos, galima perkelti galutiniams vartotojams. 5. Šiomis rekomendacijomis siekiama valstybėms narėms patarti, kaip taikyti EVED 9 11 straipsnius. Rekomendacijose pateikiama Komisijos nuomonė, nepakeičiami direktyvos teisiniai padariniai ir nepaveikimas privalomasis Teisingumo Teismo pateiktas 9 11 straipsnių aiškinimas. 4
B. TEISINĖS IR POLITINĖS APLINKYBĖS 6. Į EVED nuostatas dėl matavimo ir sąskaitose pateikiamos informacijos perkeltos kai kurios ankstesnių direktyvų nuostatos. Direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų 5 (panaikinta priėmus EVED) valstybių narių buvo reikalaujama užtikrinti, kad galutiniams vartotojams būtų įrengti konkurencingos kainos individualūs skaitikliai, kurie tiksliai rodytų jų faktiškai suvartotą energiją ir teiktų informaciją apie faktinį suvartojimo laiką. Daugeliu atvejų šiam reikalavimui buvo taikomos sąlygos, kad tai turėtų būti techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta ir proporcinga, atsižvelgiant į galimą sutaupyti energijos kiekį. Jeigu naujame pastate vykdomas naujas prijungimas arba atliekama pastato kapitalinė renovacija, kaip apibrėžta Direktyvoje 2002/91/EB 6, tokie skaitikliai turėjo būti įrengti visais atvejais. Direktyvoje 2006/32 taip pat buvo reikalaujama, kad pakankamai dažnai vartotojams būtų teikiamos aiškios sąskaitos, grindžiamos faktiniu suvartojimu, kad jie galėtų reguliuoti savo suvartojamą energiją. Apskritai šios nuostatos perkeltos į EVED ir papildomai patikslintos. 7. Direktyvose dėl elektros ir dujų vidaus rinkos (direktyvos 2009/72/EB ir 2009/73/EB) reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų pažangiųjų apskaitos sistemų diegimą, kad padėtų vartotojams aktyviai dalyvauti elektros ir dujų tiekimo rinkose. Kalbant apie elektrą, jeigu yra atliktas ilgalaikių sąnaudų ir naudos ekonominis vertinimas, iki 2020 m. pažangiosios apskaitos sistemos turėtų būti įrengtos bent 80 proc. teigiamai įvertintų vartotojų. Jeigu toks vertinimas neatliekamas, iki 2020 m. pažangiosios apskaitos sistemos turėtų būti įrengtos bent 80 proc. visų vartotojų (Elektros energijos direktyvos I priedo 2 dalis). Kalbant apie gamtines dujas, galutinis terminas nenurodytas, tačiau būtina parengti grafiką, įvertinus ilgalaikes sąnaudas ir naudą (Dujų direktyvos I priedo 2 dalis). Šiose direktyvose taip pat nurodyta, kad galutinius vartotojus reikia tinkamai informuoti apie faktiškai suvartotą elektrą / dujas ir sąnaudas, kad jie galėtų reguliuoti savo vartojimą. EVED nereikalaujama pasirengimo diegti pažangiuosius skaitiklius, nes tai jau reglamentuojama direktyvomis 2009/72/EB ir 2009/73/EB. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad daugelyje valstybių narių dabar rengiamasi arba numatoma diegti pažangiuosius skaitiklius, EVED patikslinamos nuostatos, susijusios su užtikrinimu, kad atitinkama matavimo ir sąskaitų informacija bus teikiama galutiniams vartotojams naudojant pažangiuosius skaitiklius. C. ĮPAREIGOJIMO TAIKYMO SRITIS 8. EVED 9, 10 ir 11 straipsniais išplečiama Direktyvos 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų materialinių nuostatų taikymo sritis ir jos patikslinamos. EVED nuostatos, kurios sutampa su Direktyvos 2006/32/EB 13 straipsnio nuostatomis, šiame dokumente bus nagrinėjamos tik jeigu jos susijusios su naujųjų nuostatų įgyvendinimu. 9. 2 straipsnio 23 punkte pateikiama sąvokos galutinis vartotojas apibrėžtis. Tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris įsigyja energiją galutiniam vartojimui. Kalbant apie 9 5 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, panaikinanti Tarybos direktyvą 93/76/EEB, OL L 114, 2006 4 24, p. 64. 6 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo, OL L 1, 2003 1 4, p. 65. 5
straipsnio 1 ir 3 dalyje bei 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus įpareigojimus dėl nuostatų, susijusių su individualaus šilumos / vėsumos ir buitinio karšto vandens suvartojimo apskaita ir sąskaitų išrašymu, tais atvejais, jeigu šiluma ir vėsuma arba karštas vanduo perkamas kolektyviai arba galutinių vartotojų asociacijos vardu (pvz., namų ūkių grupė, atsakinga už energijos suvartojimą atskiruose daugiabučio butuose), nors dažnai tai yra būsto kooperatyvas, perkantis energiją, galutiniu vartotoju laikomi individualūs namų ūkiai. Todėl galutinio vartotojo sąvoka turėtų būti suprantama ir kaip apimanti šiuos galutinius naudotojus bei subjektą, perkantį šilumą / vėsumą / karštą vandenį galutinių vartotojų vardu (pvz., būsto kooperatyvas). D. ĮPAREIGOJIMAS ĮRENGTI SKAITIKLIUS IR PATEIKTI APSKAITOS DUOMENIS 10. 9 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias valstybės narės, atsižvelgdamos į technines galimybes ir sąnaudų efektyvumą, įpareigojamos užtikrinti, kad galutiniams vartotojams būtų pateikiami konkurencingos kainos individualūs skaitikliai, kurie tiksliai atspindėtų galutinio vartotojo faktiškai suvartotą energiją ir kurie teiktų informaciją apie faktinį suvartojimo laiką, buvo įtvirtintos Direktyvos 2006/32/EB 13 straipsnyje. EVED ši teisė toliau taikoma, tačiau dabar ji apima ir daugiabučiame pastate arba daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose, kuriuose yra centrinis šilumos / vėsumos tiekimo šaltinis arba kuriuos aptarnauja centralizuoto šilumos tiekimo tinklas ar centrinis daug pastatų aptarnaujantis šaltinis, gyvenantiems galutiniams vartotojams, kuriems tokie skaitikliai turėtų būti įrengti iki 2016 m. gruodžio 31 d. (9 straipsnio 3 dalis). 11. Reikėtų pažymėti, kad 9 straipsnyje nereikalaujama įdiegti pažangiųjų apskaitos sistemų, kaip tai nurodyta direktyvose 2009/72/EB ir 2009/73/EB. Tačiau jame patikslinami kai kurie dalykai, t. y. kad jeigu valstybės narės įdiegia pažangiąją apskaitą, tuomet visų pirma įvairūs įpareigojimai taikomi pagal 9 straipsnio 2 dalį. 12. 9 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 3 dalyje dėl daugiabučių arba daugeliui paskirčių naudojamų pastatų reikalavimas įrengti individualius karšto vandens skaitiklius reiškia atvejus, kai galutinis vartotojas perka buitinį karštą vandenį, tiekiamą iš bendros katilinės arba ne iš pastato (pvz., centralizuotas šildymas). Pavyzdžiui, jeigu daugiabučiame pastate buitinis karštas vanduo tiekiamas per bendrą dujų katilą, turi būti įrengtas bendras šio dujų katilo skaitiklis, tačiau, jeigu tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai efektyvu, individualiems buitinio karšto vandens vartotojams kiekvienam butui turi būti įrengti konkurencingos kainos karšto vandens skaitikliai. 13. Pagal 9 straipsnio 2 dalies a punktą pažangiosios elektros arba gamtinių dujų matavimo sistemos turi teikti galutiniams vartotojams informaciją apie faktinį suvartojimo laiką. Tačiau pagal 9 straipsnio 1 dalį, jeigu tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai efektyvu, reikia suprasti, kad šią bazinę funkciją turi turėti visi, tiek pažangūs, tiek nepažangūs individualūs skaitikliai. Tai, kad 9 straipsnio 2 dalies a punkte vartojama sąvoka pažangiosios matavimo sistemos, o ne pažangūs skaitikliai, reiškia, kad valstybės narės gali pasirinkti priemones 7, kaip teikti tokią matavimo informaciją galutiniams 7 2012 m. kovo 9 d. Komisijos rekomendacijoje dėl pasirengimo diegti pažangiąsias apskaitos sistemas (2012/148/ES) valstybės narės raginamos užtikrinti, kad pažangiąsias apskaitos sistemas naudojantiems galutiniams vartotojams būtų įrengta standartizuota sąsaja, kurią naudojant vartotojas matytų individualius suvartojimo duomenis. 6
vartotojams. Pavyzdžiui, valstybės narės gali reikalauti, kad tokia matavimo informacija būtų teikiama per namuose įrengiamus ekranus, rodančius pažangiojo skaitiklio duomenis. 14. 9 straipsnio 2 dalies a punkte nepakeičiami Matavimo priemonių direktyvos (2004/22/EB) 8 reikalavimai, pagal kuriuos bet kuriuo atveju turėtų būti prieinamas įmontuojamas skaitiklio ekranas 9. Tai svarbu, nes remiantis tokių ekranų rodmenimis būtų apskaičiuojama galutinio vartotojo mokėtina suma, pvz., jeigu nesuveiktų pažangiojo skaitiklio nuotolinio duomenų nuskaitymo funkcija. 15. Kalbant apie 9 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytą įpareigojimą, pagal kurį valstybės narės privalo užtikrinti, kad nustatant būtiniausias skaitiklių funkcijas ir rinkos dalyviams nustatytus įpareigojimus būtų visapusiškai atsižvelgiama į energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir naudą galutiniams vartotojams, valstybės narės gali atsižvelgti į Komisijos rekomendaciją dėl pasirengimo diegti pažangiąsias apskaitos sistemas 10. Bet kuriuo atveju valstybės narės turi nuspręsti, į kuriuos energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir kokią naudą galutiniams vartotojams atsižvelgti, įpareigojant rinkos dalyvius ir nustatant būtinąsias pažangiųjų skaitiklių funkcijas. 16. Kalbant apie valstybėms narėms taikomą reikalavimą užtikrinti pažangiųjų skaitiklių ir susijusių duomenų perdavimo saugumą bei galutinių vartotojų privatumą laikantis atitinkamų Sąjungos duomenų apsaugos ir privatumo teisės aktų, išsamios rekomendacijos jau pateiktos 2012 m. kovo 9 d. Komisijos rekomendacijoje 2012/148/ES. Apskritai, kaip reikalaujama Duomenų apsaugos direktyvoje (95/46/EB) 11, valstybės narės, rinkdamos, saugodamos, tvarkydamos ir perduodamos individualius galutinių energijos vartotojų skaitiklių duomenis, turi užtikrinti tikruoju laiku teikiamos ir ankstesnės informacijos privatumą. 9 straipsnio 2 dalies c punkte valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad jeigu yra naudojami pažangūs elektros skaitikliai, galutinio vartotojo prašymu skaitiklių eksploatuotojai įrengtų tokį skaitiklį, kuris užfiksuotų iš galutinio vartotojo patalpų į tinklą perduotą elektros energiją. Kalbant apie 9 straipsnio 1 dalį, valstybės narės privalo užtikrinti, kad tokių skaitiklių kaina būtų konkurencinga, nes kitaip tai galėtų kliudyti paskirstytosios gamybos plėtrai. 17. Pagal 9 straipsnio 2 dalies d punktą, jeigu galutiniai vartotojai paprašo, jiems arba galutinio vatotojo vardu veikiančiam trečiajam asmeniui (pvz., EPĮ arba energijos agregatoriui) būtų teikiami skaitiklių užfiksuoti patiektos ir suvartotos elektros energijos duomenys lengvai suprantama forma, kad pagal vienodus kriterijus būtų galima palyginti sutarčių sąlygas. Šis reikalavimas taikomas tik tais atvejais, kai ir kiek valstybės narės 8 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/22/EB dėl matavimo priemonių, OL L 135, 2004 4 30, p. 1 80. 9 Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/22/EB dėl matavimo priemonių (OL L 135, 2004 4 30, p. 1) I priedo 10.5 straipsnį neatsižvelgiant į tai, ar komunalinėms paslaugoms skirtos matavimo priemonės rodmenis galima ar negalima skaityti nuotoliniu būdu, joje turi būti metrologiškai kontroliuojamas displėjus, kurį vartotojas galėtų pasiekti be įrankių. Šio displėjaus rodmuo yra matavimo rezultatas, pagal kurį nustatoma mokama kaina. 10 2012 m. kovo 9 d. Komisijos rekomendacija 2012/148/ES dėl pasirengimo diegti pažangiąsias apskaitos sistemas. 11 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo, OL L 281, 1995 11 23, p. 31. 7
įgyvendina pažangiąsias elektros energijos apskaitos sistemas. Valstybėms narėms reikės teisės aktuose įtvirtinti ar kitaip užtikrinti galutinio vartotojo teisę spręsti, ar ir kam pateikti savo individualaus suvartojimo apskaitos duomenis. Antra, šia nuostata valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad tie patys galutiniam vartotojui prieinami skaitiklių duomenys būtų prieinami tretiesiems asmenims, jeigu to prašo galutinis vartotojas. Ši informacija leistų energetinių paslaugų teikėjui (pvz., energijos agregatoriams arba EPĮ) teikti galutiniam vartotojui tikslesnę paslaugą. 18. 9 straipsnio 2 dalies e punkte valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad diegiant pažangiuosius elektros arba dujų skaitiklius galutiniams vartotojams būtų teikiamos atitinkamos konsultacijos ir informacija, visų pirma apie visas pažangiųjų skaitiklių galimybes, susijusias su skaitiklio rodmenų valdymu ir energijos vartojimo stebėjimu. 9 straipsnio 2 dalies e punktas turi būti perkeltas į nacionalinę teisę, pvz., 1) nustatant būtiną visoje šalyje taikomą informaciją, kuri turėtų būti teikiama galutiniams vartotojams, pvz., ją turėtų teikti pas galutinius vartotojus pažangiuosius skaitiklius įrengti atvykę asmenys; 2) užtikrinant atitinkamas mokymo programas įrengėjams. Šiuo reikalavimu papildomi 12 straipsnio reikalavimai, pagal kuriuos valstybės narės turėtų imtis vienos arba kelių priemonių smulkiųjų galutinių vartotojų energijos vartojimo efektyvumui skatinti, tarp jų galėtų būti platesnės pasirengimo diegti pažangiuosius skaitiklius kampanijos. 19. 9 straipsnio 3 dalyje pateikiama tikslesnė informacija, susijusi su suvartotos šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens apskaita daugiabučiuose arba daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose, kuriuose šiluma / vėsuma arba karštas vanduo tiekiami: - centralizuotai; - iš centrinio šaltinio, aptarnaujančio daug pastatų; arba - iš bendro vienam pastatui skirto centrinio šildymo / vėsinimo šaltinio. 20. Jeigu šiluma arba vėsuma į daugiabučius arba daugeliui paskirčių naudojamus pastatus tiekiama iš išorinių šaltinių, valstybės narės privalo užtikrinti, kad šilumos daliklyje arba įvade į pastatą būtų įrengtas skaitiklis. Tokie skaitikliai turi būti įrengti iki 2014 m. birželio 5 d. Jokių išimčių nenumatyta. 21. EVED sąvokos daugiabutis ar daugeliui paskirčių naudojamas pastatas neapibrėžtos. Daugiabučiu galėtų būti laikomas pastatas, kuriame yra bent du butai. Daugeliui paskirčių naudojamu pastatu galima laikyti pastatą, kurį naudoja bent du subjektai, privalantys tarpusavyje dalytis sąskaitą už nusipirktą energiją. 22. Kalbant apie individualią šilumos apskaitą daugiabučiuose ir daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose, kuriems taikoma 9 straipsnio 3 dalis, valstybės narės privalo užtikrinti, kad jeigu tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai efektyvu, tokiuose pastatuose iki 2016 m. gruodžio 31 d. kiekvienam butui būtų įrengti individualūs skaitikliai. Jeigu įrengti individualius skaitiklius techniškai neįmanoma arba ekonomiškai neefektyvu, kiekviename radiatoriuje suvartotai šilumai matuoti naudojami individualūs šilumos dalikliai, nebent valstybė narė įrodytų, kad tai nėra ekonomiškai efektyvu. 8
23. Aiškindamos sąvoką techniškai įmanoma, valstybės narės turėtų turėti omenyje 29 konstatuojamojoje dalyje pateiktą lygiavertės sąvokos techninė galimybė paaiškinimą. Vadovaujantis šiuo paaiškinimu, galima daryti prielaidą, kad individuali daugiabučiuose suvartotos šilumos apskaita techniškai įmanoma, jeigu individualių skaitiklių įrengimui nereikėtų keisti esamų pastato viduje esančio vamzdyno, skirto šildymui karštu vandeniu. Tačiau jeigu šildymui naudojamas karštas vanduo patenka į individualius butus ir iš jų išleidžiamas keliuose taškuose, mažai tikėtina, kad individualių šilumos skaitiklių naudojimas bus techniškai įmanomas ar ekonomiškai efektyvus. Tokiuose pastatuose suvartota šiluma gali būti individualiai apskaitoma įrengiant individualius šilumos sąnaudų daliklius. 24. Aiškindamos sąvoką ekonomiškai efektyvus, valstybės narės gali palyginti skaitiklių / šilumos sąnaudų daliklių įrengimo ir priežiūros sąnaudas ir naudą galutiniams vartotojams bei kitiems asmenims (pastato savininkui ar naudotojui ir atskiriems butams, energijos tiekėjui ir pan.). Šis apskaičiavimas, pvz., gali būti grindžiamas Europos standarto EN 15459 ( Pastatų energinis naudingumas. Ekonominis vertinimas. Pastatų energijos sistemų procedūra) metodika. Vertinant individualių skaitiklių / šilumos sąnaudų daliklių įrengimo naudą, valstybės narės turėtų atsižvelgti į įvairius pranašumus, įskaitant energiją, kurią galutiniai vartotojai sutaupo dėl elgsenos pokyčių, kuriuos paskatina apskaitos duomenys ir sąskaitose pateikta informacija, grindžiama išmatuotu suvartotos šilumos kiekiu. Įvairūs tyrimai rodo, kad energijos, sutaupytos dėl elgsenos pokyčių, atsiradusių įdiegus individualią apskaitą ir individualių faktiniu suvartotos šilumos kiekiu grindžiamų sąskaitų išrašymą, kiekio įvairovė dažnai sudaro 30 proc., palyginti su sistemomis, kuriose nėra įdiegta individuali apskaita, o sąskaitos išrašomos pagal vienodą tarifą (pvz., pagal m 2 ) 12,13. 25. Kadangi dėl priemonių techniškai įmanoma ir ekonomiškai efektyvu valstybės narės gali taikyti 9 straipsnyje nurodytų įpareigojimų išimtis; valstybės narės, atsižvelgusios į du pirmesnius punktus, turi pranešti Komisijai apie technines sąlygas ir ekonominius apribojimus ar kitus kriterijus, kuriais remdamosi jos galėtų pasiteisinti, kad yra techniškai neįmanoma arba ekonomiškai neefektyvu vykdyti joms tenkančių įpareigojimų. Kalbant apie 9 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamus daugiabučius ar daugeliui paskirčių naudojamus pastatus, jeigu techniškai įmanoma ir ekonomiškai efektyvu įrengti individualius šilumos skaitiklius, tačiau galutiniai vartotojai jau turi įsirengę šilumos sąnaudų daliklius, tuomet valstybės narės iki 2016 m. gruodžio 31 d. turi užtikrinti, kad būtų įrengti individualūs šilumos skaitikliai. Tačiau galima daryti prielaidą, kad šilumos sąnaudų daliklių buvimas yra veiksnys, kuris paprastai turi įtakos individualių šilumos skaitiklių naudojimo sąnaudų ir naudos apskaičiavimui. 26. Tais atvejais, kai kiekvienam radiatoriui reikia įrengti individualius šilumos sąnaudų daliklius, siekiant 9 straipsnio 3 dalies tikslo šis įpareigojimas būtų taikomas tik butuose arba daugiabučių ar daugeliui paskirčių naudojamų pastatų vienetuose esantiems radiatoriams, o ne pastato bendro naudojimo zonose esantiems radiatoriams. 12 L. Gullev ir M. Poulsen The installation of meters leads to permanent changes in consumer behaviour. DBDH žurnalo naujienos, 3/2006 p. 20-24. 13 Clemens Felsmann, Juliane Schmidt, Technische Universitat Dresden, 2013 m. sausio mėn., Auswirkungen der verbrauchsabhängigen Abrechnung in Abhängigkeit von der energetischen Gebäudequalität. 9
Pagal 9 straipsnio 1 dalies b punktą individualūs šilumos, vėsumos ar buitinio karšto vandens skaitikliai turi būti visada įrengiami naujuose daugiabučiuose arba daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose, kuriuose šildymas / vėsinimas tiekiamas centralizuotai arba kurie yra kapitaliai renovuojami, kaip apibrėžta Direktyvoje 2010/31/ES. Šiais atvejais šilumos sąnaudų daliklių įrengimas arba alternatyvių matavimo metodų taikymas nėra numatytas. 27. 9 straipsnio 1 dalies b punkte įrengti individualius skaitiklius (ne šilumos sąnaudų daliklius) be išlygų reikalaujama tais atvejais, kai yra vykdomas naujas prijungimas naujame pastate ar pastate atliekama kapitalinė renovacija, kaip apibrėžta Direktyvoje 2010/31/ES. Jeigu toks atvejis susijęs su šilumos arba vėsumos suvartojimu, įpareigojimas apima tik tuos atvejus, kai šiluma ar vėsuma galutiniams vartotojams tiekiama ar numatoma tiekti centralizuotai. Jį reikėtų laikyti bendrosios 9 straipsnio 3 dalyje numatyto įpareigojimo daugiabučiuose įrengti individualius šilumos skaitiklius sistemos išimtimi. Tai reiškia, kad 9 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl to, kas yra techniškai įmanoma ir ekonomiškai efektyvu, nebus taikomos daugiabučiams, į kuriuos šiluma tiekiama centralizuotai, jeigu tai yra nauji pastatai arba jeigu vykdoma kapitalinė šių pastatų renovacija. E. ĮPAREIGOJIMAI UŽTIKRINTI, KAD SĄSKAITOSE BŪTŲ TEIKIAMA INFORMACIJA Skirtumas tarp sąskaitų išrašymo ir sąskaitose pateikiamos informacijos 28. 10 straipsnio 3 dalies punkte daromas skirtumas tarp sąskaitų išrašymo (nustatant įpareigojimą apskaičiuoti mokėtiną sumą) ir sąskaitose pateikiamos informacijos (ji neapima tos pačios informacijos, nors paprastai kitu atveju ši informacija būtų tokia pat). Specialios sąskaitose pateikiamai informacijai taikomos taisyklės 29. 10 straipsnio 1 dalyje valstybių narių reikalaujama iki 2014 m. gruodžio 31 d. užtikrinti, kad pagal VII priedo 1.1 punktą sąskaitose būtų pateikiama tiksli informacija, grindžiama faktiškai suvartotu kiekiu. Taip numatoma, kad pagal prašymą arba jeigu vartotojai nusprendė gauti sąskaitas elektroniniu būdu, sąskaitų informacija būtų pateikiama bent kas ketvirtį, o kitais atvejais kas dvejus metus. Pagal 10 straipsnio 1 dalį šiais minimaliais reikalavimais nebūtina vadovautis, jeigu tai techniškai neįmanoma ir ekonomiškai neefektyvu 30. Todėl visada reikia paisyti VII priedo 1.1 punkte nurodyto dažnumo, nebent tai būtų techniškai neįmanoma ar ekonomiškai neefektyvu, todėl valstybėms narėms reikėtų tai paaiškinti, teikiant Komisijai pranešimą apie 10 straipsnio perkėlimą į nacionalinę teisę. 31. Pagal 10 straipsnio 1 dalį, jeigu nėra prieinami pažangūs skaitikliai, VII priedo 1.1 punkto paskutiniame sakinyje nurodyta, kad dažno sąskaitų informacijos pateikimo galutiniams vartotojams reikalavimai gali būti netaikomi dujoms, kurios naudojamos tik maistui gaminti. Jeigu valstybė narė nusprendžia taikyti šią nuostatą, ji turi galutiniams vartotojams paaiškinti, kokiu mastu jie gali taikyti šią išimtį ir kokias galutinis vartotojas turi teises, susijusias su dažnai pateikiama sąskaitų informacija apie maistui gaminti suvartotas dujas. Pavyzdžiui, galima būtų nustatyti metinę maksimalią maisto gamybai 10
naudojamų dujų suvartojimo ribą, žemiau kurios nebūtų reikalaujama dažnai teikti sąskaitų informacijos, grindžiamos faktiniu suvartojimu. 32. 10 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad sąskaitų informacija būtų teikiama EVED VII priedo 1.1 punkte nurodytu dažnumu, neatsižvelgiant į nepažangaus skaitiklio rūšį ir sąskaitų išrašymo tvarką. Tai reiškia, kad pagal 10 straipsnio 1 dalies pirmąją ir antrąją pastraipas turi būti teikiama ir faktiškai suvartotu kiekiu grindžiama sąskaitų informacija (jeigu tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai efektyvu), jeigu galutiniai vartotojai naudoja nepažangius išankstinio mokėjimo skaitiklius. 33. Jeigu tai techniškai įmanoma ir ekonomiškai efektyvu, daugiabutyje ir daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose, sąskaitų informacija apie individualų šilumos ir karšto vandens suvartojimą turi būti teikiama bent kartą per dvejus metus arba kas ketvirtį, jeigu to prašo galutiniai vartotojai. EVED nenustatytos jokios specialios taisyklės kolektyviniam sprendimui priimti, pvz., užsisakyti sąskaitų pateikimą elektroniniu būdu. Paprastai bus taikomos nacionalinės sprendimų priėmimo tokiuose pastatuose procedūros. 34. Jeigu nėra nuotolinio nuskaitymo funkciją turinčių skaitiklių, pareiga dažnai teikti sąskaitų informaciją dar gali būti įvykdyta įvairiais būdais, įskaitant reikalavimą energetinių paslaugų teikėjams siūlyti galutiniams vartotojams savaiminio skaitiklių nuskaitymo paslaugą arba, jeigu tai ekonomiškai efektyvu, surenkant duomenis mechaniniais skaitikliais. 35. Labai svarbi 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo teikti tikslią sąskaitų informaciją, grindžiamą faktiškai suvartotu kiekiu, prielaida yra individualios matavimo įrangos (skaitiklių arba šilumos sąnaudų daliklių) prieinamumas. Tačiau 9 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad daugiabučiuose iki 2016 m. gruodžio 31 d. individualiam šilumos, vėsumos arba buitinio karšto vandens suvartojimui išmatuoti būtų įrengti individualaus suvartojimo skaitikliai / šilumos sąnaudų dalikliai. Kalbant apie šilumos / vėsumos ir buitinio karšto vandens tiekimą daugiabučiuose arba daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose iš bendro šaltinio (išskyrus centralizuotą šildymą / vėsinimą), 9 straipsnio 3 dalyje numatytos tikslesnės sąlygos nei 9 straipsnio 1 dalyje (lex specialis derogat legi generali). Darytina išvada, kad tokiuose pastatuose pagal 10 straipsnio 1 dalį pareiga teikti tikslią sąskaitų informaciją, grindžiamą faktiškai suvartotu kiekiu, neturi būti įvykdyta, jeigu dar nėra įgyvendinta 9 straipsnio 3 dalis, t. y. vėliausiai ji turi būti įvykdyta iki 2016 m. gruodžio 31 d. Tačiau 2016 m. gruodžio 31 d. terminas Direktyvos 2006/32/EB 13 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis netaikomas pareigai įrengti individualius skaitiklius centralizuotai šildomuose arba vėsinamuose daugiabučiuose. Šios nuostatos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas buvo ir tebėra 2008 m. gegužės 17 d. 36. 10 straipsnio 1 dalies nuostatose visų pirma kalbama apie atvejį, kai galutiniai vartotojai neturi pažangių elektros ar dujų skaitiklių. EVED VII priedo 1.1 punkte nustatyti būtinieji tikslios sąskaitų informacijos, grindžiamos faktiškai suvartotu kiekiu, teikimo dažnumo reikalavimai netaikomi tiems atvejams, kai galutiniai vartotojai turi tokius pažangius elektros arba dujų skaitiklius. 11
37. Jeigu galutiniams vartotojams yra prieinama pažangiosios apskaitos sistema, toliau taikomos Trečiojo elektros ir dujų vidaus rinkos teisės aktų rinkinio 14 nuostatos. Pagal 2010 m. sausio 22 d. Komisijos paskelbtą aiškinamąjį dokumentą, jeigu galutiniams vartotojams yra prieinama pažangiosios apskaitos sistema, faktiškai suvartotu kiekiu grindžiama sąskaitų informacija turėtų būti teikiama kas mėnesį 15. 38. Pagal 10 straipsnio 1 dalį sąnaudų efektyvumo kriterijus teikiant tikslią sąskaitų informaciją, grindžiamą faktiškai suvartotu kiekiu, laikantis EVED VII priedo 1.1 punkte nurodyto dažnumo reikalavimų, gali būti reikšmingas daugiausia nustatant, ar yra ekonomiškai pagrįstos mechaninių skaitiklių duomenų siuntimo sąnaudos. Jeigu valstybės narės konkrečiais atvejais nustato, kad dažnos sąskaitų informacijos, grindžiamos faktiškai suvartotu kiekiu, teikimas nėra ekonomiškai efektyvus, iki 2014 m. gruodžio 31 d. tai reikėtų paaiškinti ir pateikti šią informaciją galutiniams vartotojams ir už individualias sąskaitas atsakingiems asmenims. 39. Pagal 10 straipsnio 2 dalį, jeigu veikia pažangi elektros arba dujų apskaitos sistema, valstybės narės privalo užtikrinti, kad galutiniams vartotojams būtų pateikta papildoma informacija apie jų pačių suvartotą kiekį. Ši pareiga turi būti įvykdyta iki 2014 m. birželio 5 d. ir nuo to momento būtų taikoma visiems iki tos dienos įrengtiems ir veikiantiems pažangiems skaitikliams. 40. Papildoma informacija apie suvestinius duomenis už laikotarpius, už kuriuos buvo dažnai teikiama sąskaitų informacija, siekiama apimti informaciją apie galutinio vartotojo suvartotą kiekį (pvz., konkretų mėnesį, jeigu sąskaitų informacija teikiama kas mėnesį) ir susijusias sąnaudas. Valstybės narės gali reikalauti, kad ši informacija galutiniams vartotojams būtų teikiama popierinėse arba elektroninėse sąskaitose ar kitomis priemonėmis (energetinių paslaugų teikėjo arba jo vardu veikiančios energetinių paslaugų įmonės arba per saugią interneto svetainę galutiniams vartotojams paštu arba elektroninėmis priemonėmis siunčiamose atskirose mėnesio ataskaitose). 41. Pagal 10 straipsnio 2 dalies b punktą, jeigu yra įrengti pažangūs elektros / dujų skaitikliai, valstybės narės privalo užtikrinti, kad galutiniams vartotojams internetu arba per skaitiklio sąsają būtų siunčiama išsami papildoma informacija, grindžiama bet kurios dienos, savaitės, mėnesio ir metų vartojimo laiku. Šioje nuostatoje nenumatyti kiti tokios informacijos pateikimo būdai. 42. Nepaisant to, ar pažangieji skaitikliai įrengti, elektros, gamtinių dujų, šilumos, vėsumos ir buitinio karšto vandens naudojimo atžvilgiu valstybės narės privalo reikalauti, kad 2014 m. birželio 5 d. galutiniams vartotojams arba jo paskirtam energetinių paslaugų teikėjui būtų teikiama informacija apie ankstesnį suvartojimą (kaip nurodyta 10 straipsnio 2 dalyje), jeigu ji yra prieinama. Šis įpareigojimas paprastai perkeliamas energetinių paslaugų teikėjams ir kitoms organizacijoms, renkančioms ir saugančioms galutinių vartotojų individualaus suvartojimo duomenis. 43. Pagal 10 straipsnio 3 dalies e punktą valstybės narės turi nustatyti reikalavimą teikti informaciją apie energijos sąnaudas ir jų prognozes vartotojams paprašius, kad vartotojai 14 Direktyva 2009/72/EB ir Direktyva 2009/73/EB. 15 http://ec.europa.eu/energy/gas_electricity/interpretative_notes/doc/implementation_notes/2010_01_21_retail_ markets.pdf. 12
galėtų lyginti sutarčių sąlygas pagal vienodus kriterijus. Taip valstybės narės turi apibrėžti sąvokų laiku ir lengvai suprantama forma reikšmę. Bendrosios sąskaitų informacijai ir faktinėms sąskaitoms taikomos taisyklės 44. Pagal 10 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą, jeigu galutiniai vartotojai neturi pažangių skaitiklių, jeigu reguliaraus savarankiško duomenų registravimo sistemoje leidžiama dažnai teikti sąskaitas ir sąskaitose pateikiamą informaciją, grindžiamą faktiškai suvartotu kiekiu, sąskaitų informacija, grindžiama numatomu suvartotu kiekiu arba fiksuoto dydžio norma, turi būti teikiama tik tais atvejais, jeigu galutinis vartotojas dėl bet kokios priežasties už atitinkamą sąskaitų išrašymo laikotarpį nepateikė skaitiklių duomenų. 45. Tikslių sąskaitų ir sąskaitų informacijos, grindžiamos faktiškai suvartotu kiekiu, teikimo techninės galimybės sąlyga yra griežtai susieta su tikslių skaitiklių, atitinkančių Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/22/EB dėl matavimo priemonių, arba tikslių šilumos daliklių, atitinkančių reikiamus Europos standartus, prieinamumu 16. 46. Pagal 10 straipsnio 3 dalies b punktą valstybės narės privalo užtikrinti, kad iki 2014 m. birželio 5 d. visiems galutiniams vartotojams būtų pasiūlyta galimybė gauti elektronines sąskaitas ir sąskaitų informaciją bet kokiam suvartojimui, kuriam taikomi 9, 10 ir 11 straipsniai, nepaisant to, ar apskaita vykdoma naudojant pažangius skaitiklius, ar ne. Specialios pačioms sąskaitoms taikomos taisyklės 47. Pagal EVED VII priedo 1.1 punktą valstybės narės privalo užtikrinti, kad jeigu yra prieinami individualūs skaitikliai, bent kartą per metus būtų teikiamos faktiškai suvartotu kiekiu grindžiamos individualios sąskaitos. Taikomas bendrasis perkėlimo į nacionalinę teisę terminas (2014 m. birželio 5 d.). Jeigu taikoma 10 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje apibūdinta savarankiško duomenų registravimo sistema, numatomu suvartojimu grindžiamos sąskaitos gali būti išrašomos tik jeigu galutinis vartotojas nepateikė skaitiklio rodmenų. 48. 10 straipsnio 3 dalies d punkte valstybėms narėms leidžiama numatyti, kad, galutiniam vartotojui prašant sąskaitų, informacija nebūtų laikoma prašymu sumokėti. Tokiais atvejais valstybės narės privalo užtikrinti, kad energetinių paslaugų teikėjai siūlytų lanksčią faktinio mokėjimo tvarką 17. 49. Nors EVED tai tiesiogiai nenurodyta, valstybėms narėms rekomenduojama užtikrinti, kad išrašant faktines sąskaitas informacija apie mokėjimo prašymus ir apie galimą taikyti lanksčią mokėjimo tvarką būtų įtraukta į faktinę sąskaitą arba joje numatyta (10 straipsnio 16 EN 834 standartas dėl šilumos sąnaudų daliklių kambarinių radiatorių suvartotai šilumai nustatyti. Elektros energijos tiekimo įrenginiai. EN 835 standartas dėl šilumos sąnaudų daliklių kambarinių radiatorių suvartotai šilumai nustatyti. Įrenginiai be elektros energijos tiekimo, grindžiami garavimo principu. 17 Kalbant apie elektrą ir gamtines dujas, pareiga užtikrinti, kad galutiniams vartotojams būtų siūloma plati mokėjimo būdų įvairovė, jau buvo nustatyta Direktyvos 2009/72/EB 1 priedo 1d dalyje ir Direktyvos 2009/73/EB 1 priedo 1d dalyje. Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje ši taisyklė taikoma ir centralizuotai tiekiamam šildymui / vėsinimui bei buitiniam karštam vandeniui. 13
3 dalies d punktas). Taip galutiniai vartotojai galės lengviau atskirti sąskaitą ir sąskaitos informaciją. F. ĮPAREIGOJIMAI UŽTIKRINTI NEMOKAMĄ APSKAITOS IR SĄSKAITŲ IŠRAŠYMO INFORMACIJOS TEIKIMĄ 50. 11 straipsnio 1 dalyje valstybių narių reikalaujama užtikrinti, kad galutiniai vartotojai nemokamai gautų visus savo suvartoto kiekio duomenis ir sąskaitas bei sąskaitų informaciją. 51. Darytina išvada, kad energetinių paslaugų teikėjai arba kitos organizacijos turi pačios padengti sąskaitų ir sąskaitų informacijos parengimo ir įteikimo galutiniam vartotojui sąnaudas. 52. Tai nereiškia, kad energetinių paslaugų įmonės negali taikyti elektronines sąskaitas ir sąskaitų informaciją pasirinkusiems galutiniams vartotojams nuolaidos arba premijos. 53. Pagal 11 straipsnio 2 dalį valstybės narės privalo užtikrinti, kad daugiabučiuose pastatuose ir daugeliui paskirčių naudojamuose pastatuose sąnaudos už sąskaitose pateikiamą informaciją apie individualų šilumos ir vėsumos suvartojimą būtų paskirstomos nesiekiant pelno. Tokiu atveju dėl šios užduoties pavedimo trečiajam asmeniui patirtos sąnaudos gali būti perkeliamos tokius pastatus naudojantiems galutiniams vartotojams tiek, kiek šios sąnaudos yra pagrįstos. Tokiais atvejais sąskaitų informacija, kurią, pvz., centrinio šildymo įmonė pateikė daugiabučio savininkui, turėtų būti teikiama nemokamai. Tačiau kalbant apie sąskaitas ir sąskaitų informaciją, paslaugos, susijusios su skirtingų butų ar pastato vienetų individualiai suvartoto kiekio tikslaus išmatavimo, paskirstymo ir apskaitos paslaugos perdavimu trečiajam asmeniui (papildomomis sąskaitomis) gali būti perkeliamos šiuos butus / vienetus naudojantiems galutiniams vartotojams. 54. Užduotis apibrėžti sąlygas, kurioms esant 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąnaudos yra pagrįstos, tenka valstybėms narėms. 55. 11 straipsnio 2 dalyje sąvoka šildymas ir vėsinimas, visų pirma kalbant apie pastatus su savo bendru šildymo ir karšto vandens šaltiniu, taip pat apima buitinį karštą vandenį, jeigu šildymas yra būtina karšto vandens paruošimo sąlyga. G. ĮPAREIGOJIMAI UŽTIKRINTI 9, 10 IR 11 STRAIPSNIŲ ĮGYVENDINIMĄ 56. Pagal 13 straipsnį valstybės narės privalo nustatyti taisykles dėl veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių sankcijų, taikytinų tais atvejais, kai nesilaikoma pagal 9 11 straipsnius priimtų nacionalinių nuostatų, ir imtis būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. 14