ISSN DARBO BIRÞOS NAUJIENOS LIETUVOS DARBO BIRÞOS INFORMACINIS BIULETENIS 2005 m. Nr.1(85) 2005 metø darbo rinkos prognozë: numatomos teig

ISSN 1392-6756 1 DARBO BIRÞOS NAUJIENOS LIETUVOS DARBO BIRÞOS INFORMACINIS BIULETENIS 2005 m. Nr.1(85) 2005 metø darbo rinkos prognozë: numatomos teigiamos tendencijos LDB 2005 m. veiksmø programa 2 Darbo rinkos prognozë 3 Informaciniø technologijø plëtros perspektyvos 6 Pakartotina bedarbiø registracija 8 Neágaliøjø integracija á darbo rinkà 13 Socialiai atsakingas verslas 14 Leonardo da Vinèi programos projektas 17 Situacija darbo rinkoje 18 300 250 200 150 100 tûkst. 50 0 Darbo jëgos pasiûla- paklausa 2000-2004 metais 10,2 11,1 9,7 8,1 2000 2001 2002 2003 2004 6,8 % 12 10 8 6 4 2 0 Pasiûla Paklausa Vid. metinis bedarbiø procentas

2 Aktualijos Lietuvos darbo birþos 2005 metø veiksmø programa Lietuvos darbo biržos 2005 metø veiklos tikslai ir uþdaviniai parengti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2004 2008 metø programa, atsiþvelgiant á Lietuvos Respublikos Vyriausybës ir Europos Komisijos uþimtumo politikos prioritetø bendrojo vertinimo dokumento nuostatas bei Europos Tarybos rekomendacijas ðalims narëms dël uþimtumo politikos. Tikslai Didinti prevenciniø ir aktyviø darbo rinkos politikos priemoniø ágyvendinimo efektyvumà, siekiant darbo pasiûlos ir paklausos suderinamumo ir ilgalaikiam nedarbui maþinti. Tobulinti Lietuvos darbo birþos valdymà ir stiprinti bendradarbiavimà su socialiniais partneriais, sprendþiant nedarbo problemas ir didinant uþimtumà. Veiksmai tikslams ágyvendinti * Pirmos nedarbo stadijos metu (per 1 mënesá) visiems ieðkantiems darbo asmenims suteikti paramà, anksti nustatant jø reikmes ir teikiant konsultavimo bei orientavimo paslaugas, taip pat pagalbà ieðkant darbo ir sudarant individualius ásidarbinimo planus (Europos uþimtumo gairë (toliau EUG) 1). * Jauniems asmenims (iki 25 m.) prieð pasiekiant ðeðis nedarbo mënesius ir suaugusiems asmenims - dvylika nedarbo mënesiø, su nuolatine pagalba ieðkant darbo, pasiûlyti galimybæ dalyvauti darbo rinkos priemonëse mokymo, perkvalifikavimo, darbo vietos ar kitos ádarbinimo priemonës forma (EUG 1). * Didinti ilgalaikiø bedarbiø dalyvavimo aktyviose darbo rinkos priemonëse (mokymo, vieðøjø, remiamø darbø, verslo pagrindø mokymo, ilgalaikiø bedarbiø ágûdþiø atnaujinimo, veiklos pagal verslo liudijimà, terminuoto ádarbinimo) galimybes (EUG 1). * Uþtikrinti darbo rinkos programø veiksmingumo ir efektyvumo reguliarø vertinimà (EUG 1). * Ágyvendinti ES Socialinio fondo projektà Bedarbiø uþimtumo rëmimas (EUG 1). * Skatinti verslo mokymà, ágûdþiø lavinimà bei teikti paramà, kad verslas taptø galimybe siekti karjeros (EUG 2). * Ágyvendinti ES Socialinio fondo projektà Bedarbiø ir áspëtø apie atleidimà profesinio rengimo plëtra (EUG 3). * Skatinti darbo susitarimø ávairovæ, numatant vystyti lanksèias darbo laiko formas: analizuoti, kiek darbuotojø ámonëse dirba pagal lanksèias darbo laiko formas, registruoti tokias laisvas darbo vietas, vesti jø statistinæ apskaità (EUG 3). * Nukreipti nekvalifikuotus arba þemos kvalifikacijos darbuotojus á mokymo programas (EUG 3). * Skatinti darbo jëgos mobilumà, uþtikrinant Lietuvos darbo rinkos skaidrumà (EUG 3). * Tarpininkauti ES ðaliø gyventojø ásidarbinimui, teikti jiems informavimo ir konsultavimo paslaugas (EUG 3). * Vykdyti uþsienieèiø ádarbinimà, tik iðsamiai iðanalizavus ðalies darbo rinkos pasiûlà ir paklausà (EUG 3). * Plëtoti pasienio teritoriniø darbo birþø bendradarbiavimà, keièiantis darbo patirtimi bei informacija apie situacijà darbo rinkoje, laisvas darbo vietas pasienio regionuose (EUG 3). * Skatinti vyresnio amþiaus asmenø dalyvavimà ir aktyvumà darbo rinkoje, ágyvendinant programà 55+ (EUG 4). * Remti socialiniø ámoniø veiklà, siekiant kuo daugiau darbo rinkoje paþeidþiamø asmenø integruoti á darbo rinkà ir maþinti jø atskirtá (EUG 4). * Diegti profesinës reabilitacijos priemones asmenø su negalia profesiniams gebëjimams didinti (EUG 4). * Ágyvendinti ES Socialinio fondo projektus, skirtus darbo rinkoje papildomai remiamø asmenø (nuteistøjø, neágaliøjø) integracijai á darbo rinkà (EUG 4). * Sukurti ir ágyvendinti darbo su specifine bedarbiø grupe pakartotinai darbo birþoje besiregistruojanèiais bedarbiais, modelá, didinant jø galimybes ásidarbinti (EUG 7). * Ágyvendinti LR Nedarbo draudimo ástatymà, nedarbo draudimo iðmokos mokëjimà susiejant su dalyvavimu aktyviose darbo rinkos priemonëse bei intensyvia darbo paieðka, vadovaujantis Bedarbio statuso suteikimo, nedarbo draudimo iðmokø skyrimo, mokëjimo, sustabdymo, nutraukimo, pratæsimo ir atnaujinimo darbo reglamentu * Ágyvendinti Vietiniø uþimtumo iniciatyvø projektus kaip priemonæ, skatinanèià sukurti palankias sàlygas privataus sektoriaus veiklai bei investicijoms aukðèiausio nedarbo regionuose (EUG 10). * Plësti bendradarbiavimà su darbo rinkos ir socialiniais partneriais, vykdant uþimtumo politikà (bendradarbiavimo susitarimø pasiraðymas). * Didinti kontaktø su darbdaviais skaièiø, siekiant kuo didesnio laisvø darbo vietø skaidrumo. * Didinti darbdaviø skaièiø, kuriø áregistruotos laisvos darbo vietos bûtø uþpildytos tinkamos kvalifikacijos darbuotojais per darbdavio pageidaujamà laikotarpá. * Vystyti ir teikti darbo birþos klientams elektronines paslaugas, didinti jø efektyvumà.

Konferencija 3 2005 metø darbo rinkos prognozë MILDA JANKAUSKIENË è Situacija darbo rinkoje toliau gerës è Darbo vietø bus ásteigta keturis kartus daugiau nei likviduota è Didþiausias darbo pasiûlymø augimas numatomas pramonëje ir statyboje è Nekvalifikuotos darbo jëgos perspektyvos bus ribotos è Iðliks darbo jëgos pasiûlos ir paklausos suderinamumo problema Lietuvos darbo birþoje sausio 10 dienà ávykusioje spaudos konferencijoje Darbo jëgos uþimtumo prognozë 2005 metams dalyvavo Ministro pirmininko patarëja socialiniams klausimams Salomëja Ona Girjotienë, Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius Ramûnas Darulis, Þmogiðkøjø iðtekliø plëtros skyriaus vedëjas Linas Kadys, Darbo rinkos ir lygiø galimybiø skyriaus ekspertas Leonas Gediminas Perkumas, Ðvietimo ir mokslo ministerijos registrø skyriaus vedëjas Vytautas Burokas, ES Leonardo da Vinèio programos koordinavimo paramos fondo direktorë Birutë Miðkinienë, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos atsakingi darbuotojai, socialiniai partneriai ávairiø darbdaviø asociacijø atstovai, Darbo ir socialiniø tyrimø instituto moksliniai darbuotojai, teritoriniø darbo birþø direktoriai, þiniasklaida. Lietuvos darbo birþos direktorius Vidas Ðlekaitis, atidaræs konferencijà, trumpai ávertino ðalies darbo rinkà, teigdamas, jog atskirø regionø darbo rinkoje iðliks teritoriniai nedarbo skirtumai. Pasak V.Ðlekaièio, problematiðkiausios zonos yra ðalies ðiaurëje (N.Akmenë, Maþeikiai) ir pietuose (Druskininkai). LDB vadovas pabrëþë, jog nors á darbo rinkà ateina daug jaunø þmoniø, bet jie gana sëkmingai ásitvirtina darbo rinkoje. Palyginti 2001 m. ir ðiø dienø situacijà, daugiau darbo birþose registruojasi prieðpensinio amþiaus bedarbiø, negu jaunimo. Anot V.Ðlekaièio, situacija darbo rinkoje, neþiûrint teigiamø bruoþø, iðlieka pakankamai átempta: iðliks darbo jëgos pasiûlos ir paklausos suderinamumo problema ir t.t. Spausdiname konferencijos Darbo jëgos uþimtumo prognozë 2005 metams pagrindiniø praneðëjø sutrumpintus praneðimus. Sutelkti jëgas svarbiausioms uþimtumo problemoms spræsti RAMÛNAS DARULIS Socialinës apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorius - Norëèiau atkreipti dëmesá ðiemet skelbiame prognozes kaip Europos Sàjungos pilnateisiai nariai, su visomis Europos Sàjungos ðalimis dalyvaujame bendrame uþimtumo politikos koordinavimo procese. Ðiame procese ES nustato pagrindines ekonominës plëtros ir pagrindines uþimtumo gaires, o mes atsiþvelgdami á jas ir á rekomendacijas, kurias pateikia Europos Taryba kartu su Europos Komisija, bandome formuoti tokià ekonominæ politikà ir ágyvendinti tas priemones, kurios mums yra labiausiai aktualios. Taigi norëèiau atkreipti dëmesá, kad pastarøjø metø palankios ekonominës tendencijos sudarë geras sàlygas, atsirado palankûs veiksniai maþinti nedarbà ir didinti uþimtumà. Antrasis aspektas buvo aktyvi Vyriausybës politika, kurios pagrindà sudarë Uþimtumo didinimo 2001 2004 metams programa. Palankios ekonominës sàlygos ir aktyvi valstybiniø institucijø veikla padëjo pasiekti rezultatø mes turime pakankamai aukðtà uþimtumo lygá, labai sparèiai maþëjanèius nedarbo tempus, o tie keli rodikliai moterø uþimtumas ir vyresnio amþiaus þmoniø uþimtumas - virðija Europos tikslus, kurie buvo nustatyti 2005 metams. Taèiau norëèiau atkreipti dëmesá á tai, kad iðlieka kai kurios nepalankios tendencijos: ekonominë plëtra, nors ir sparèiai besivystanti, praeitais metais uþkliuvo ties uþimtumo dalykais: per metus uþimtumo, palyginti su 2003 metais, bendras lygis ne kaþin kiek pasikeitë,

4 Konferencija nors bedarbiø skaièius sumaþëjo 10 proc. Tokios tendencijos sumaþino optimistines prognozes ir dël bendro vidaus produkto augimo, ir apskritai dël ekonominiø tempø. Tai verèia mus susimàstyti ir nuo ðiø metø perþiûrëti aktyvios politikos priemones, kurias vykdëme. Pasibaigus vienam uþimtumo programos ciklui, ðiais metais reikia rengti naujà uþimtumo politikos programà, kuri turëtø bûti labiau integruota su Europos Sàjungos iðkeltais uþdaviniais ir rekomendacijomis. Ávertinant tendencijas, kurios vyksta darbo rinkoje, svarbu iðlaikyti tà pranaðumà, kurá Lietuva turi prieð kitas Europos Sàjungos ðalis aukðtas moterø ir vyresnio amþiaus gyventojø uþimtumo lygiai. Manome, kad per artimiausius 10 12 metø reikia priartëti prie 70 proc. uþimtumo lygio, sumaþinti ir iðlaikyti 6 7 proc. nedarbo lygá. Taip pat labai svarbu orientuojantis á ES uþimtumo gaires ágyvendinti darbo sàlygø ir darbo santykiø, apmokëjimo ir darbø saugos bei sveikatos darbe reikalavimus. Manytume, jeigu tæstume ir toliau darbus, kurie buvo pradëti, rezultatai po 10 metø turëtø prilygti bendram ES vidurkiui. Taip pat uþimtumas visuomet yra susijæs ir su socialiniais dalykais: socialinës paramos, socialinio aprûpinimo sistema. Todël labiau bûtina derinti aktyvias darbo rinkos politikos priemones su socialinës paramos priemonëmis, kad nesusidarytø vadinami skurdo spàstai, t.y. dël per didelës socialinës paramos tam tikra ðalies gyventojø grupë nesuinteresuota gráþti á darbo rinkà, labiau linkusi gyventi ið paðalpø. Ðitas dalykas yra labai svarbus, t.y. yra vienas ið prioritetiniø tikslø, kad nebûtø skurdo spàstø ir kad dirbti apsimokëtø. Mûsø ministerija, pasitikëdama Darbo ir socialiniø tyrimø institutu, papraðë, kad mokslininkai nustatytø, kaip iðvengti skurdo spàstø ir kà daryti: ar didinti minimalø darbo apmokëjimà, ar maþinti bendrà darbo apmokestinimo naðtà. Nauja Vyriausybë, dirbanti nors ir trumpai, tiksliai ávardijo problemas, kurios yra darbo rinkoje ir iðkëlë vienà ið pagrindiniø tikslø sutelkti visas jëgas svarbiausioms socialinëms ir uþimtumo problemoms spræsti. Prioritetas þmoniø uþimtumas, skurdas ir socialinës atskirties sumaþinimas ir iðkëlë aiðkius kiekybinius uþdavinius per kadencijà sukurti 150 tûkst. darbo vietø ir pasiekti, kad nedarbas nevirðytø 8 proc. Siekiant ðiø Vyriausybës iðkeltø tikslø, svarbu atkreipti dëmesá á darbo vietø kûrimà. Nors darbo vietø kûrimas priklauso nuo sëkmingos ekonominës plëtros, uþ tai daugiausia atsakinga Ûkio ministerija. Mes ið savo pusës siekiame, kad þmogiðkasis kapitalas turëtø atitikti tas naujai sukurtas darbo vietas ir kad darbdaviams nereikëtø kelti klausimo, kur ieðkoti kvalifikuotos, papildomos darbo jëgos, kad nereikëtø þvalgytis á Baltarusijà, Ukrainà, kad mes patys galëtume pasiûlyti savo þmones persikvalifikuoti. Dabartiniame etape yra daug svarbiø uþimtumo politikos ágyvendinimo srièiø, kurios tarpusavyje susijusios ir priklauso ne tik nuo Socialinës apsaugos ir darbo, bet ir nuo Ûkio, Finansø ministerijø. Pirmasis prioritetas darbo vietø kûrimas skatinant verslumà. Tik verslas gali kurti naujas darbo vietas. Uþ tam tikras programas atsakinga Ûkio ministerija, mûsø ministerija irgi turi pakankamai gerø programø, pavyzdþiui, Vietiniø uþimtumo iniciatyvø programà, kur darbo vietos steigiamos aukðto nedarbo teritorijose. Mûsø ðià iniciatyvà paþymëjo ir Europos Komisija, pagyrë, kad esame lyderiai. Ðià iniciatyvà pristatëme, kaip geros praktikos pavyzdá Europos Komisijai, jis reklamuojamas ir siûloma kitoms ES ðalims pasinaudoti Lietuvos patirtimi. Antroji labai svarbi uþimtumo politikos sritis lanksèiø darbo formø steigimas, kad kuo daugiau ávairiø galimybiø bûtø þmonëms ásitraukti á darbà. Èia siûlome ir darbo, ir apmokëjimo lankstumà. Taèiau tai turi bûti derinama su þmoniø saugumu darbe, kad þmogus dël lanksèiø darbe formø neprarastø atlyginimo, savo darbo. Já reikia labai atsargiai derinti su socialiniu saugumu. Dar viena labai svarbi problema - prisiderinti prie sparèiø pokyèiø darbo rinkoje. Pokyèiai yra labai svarbûs, ir mes kartu su Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba, Lietuvos darbo birþa turime uþtikrinti profesionalios naujai parengtos darbo jëgos ásiliejimà á darbo rinkà atsiþvelgiant á naujø darbo vietø ir laiko reikalavimus. Taip pat labai svarbu skatinti þmones ieðkoti darbo ir aktyviai integruotis á darbo rinkà. Praeitais metais buvo priimtas Socialiniø ámoniø ástatymas, kuris taps nauju iððûkiu Lietuvos darbo birþai. Kartu dirbdami, manau, áveiksime problemas. ES giria uþ ðità þingsná ir ðiuo ástatymu pranokome ES egzistuojanèius paramos dalykus, analogiðkas socialines ámones Vokietijoje. Artimiausi planai parengti naujà uþimtumo programà, naujà Uþimtumo rëmimo ástatymà, kurio pagrindai jau yra. Ðie mûsø darbai, manau, prisidës prie prognoziø ágyvendinimo. Prognozës yra pakankamai objektyvios, realistinës. Kokios darbo rinkos tendencijos 2005 metais? INGA BUCKAITË Lietuvos darbo birþos Darbo pasiûlos ir paklausos skyriaus vyriausioji specialistë - 2005 metø prognozë atlikta remiantis 2004 metø rugsëjo spalio mën. darbdaviø apklausos rezultatais ir atsiþvelgiant á darbo rinkos ir makroekonominiø rodikliø pokyèius. Pastaraisiais

Konferencija 5 metais ekonomika auga greitëjanèiais tempais. Ûkio augimà skatina atsigavusi vidaus paklausa ir eksportas. BVP augimas prognozuojamu laikotarpiu iðliks spartus virðys 6 proc. Kasmetinë prognozë paremta prielaida, kad ekonominë plëtra Europoje palaipsniui spartës. Lietuvos verslas konkuruos ir vidaus, ir iðorës rinkose. Pastaraisiais metais padidëjæs uþimtøjø skaièius, didës ir toliau. Uþimtumo tyrimo duomenimis, dël auganèios darbo jëgos paklausos nedarbo lygis ir toliau maþës. 2005 metais numatoma ásteigti beveik 53 tûkst. ir likviduoti 14 tûkst. darbo vietø. Steigiamø darbo vietø balansas 39 tûkst. yra aukðèiausias per vykdytø prognoziø laikotarpá. Teigiamas naujø darbo vietø balansas numatomas tiek maþose, tiek didesnëse ámonëse. Daugiausia darbo vietø prognozuojama ásteigti pramonëje: maisto produktø gamybos, medienos gaminiø, drabuþiø siuvimo, metalo dirbiniø, elektroniniø árenginiø, taip pat paslaugose: didmeninës ir maþmeninës prekybos, transporto, sandëliavimo ir ryðiø, kompiuteriø, informaciniø technologijø, verslo paslaugø, vieðbuèiø ir restoranø. Daugiausia darbo vietø bus aptarnavimo darbuotojams ir kvalifikuotiems darbininkams; pardavëjams, dailidëms statybininkams, staliams, vairuotojams, siuvëjams, metalo apdirbimo ir maðinø gamybos darbininkams, elektroniniø árenginiø reguliuotojams ir montuotojams. Daugiausia galimybiø ásidarbinti turi specialistai: verslo paslaugø, pardavimø,rinkotyros, turizmo bei komercijos vadybininkai, gydytojai, buhalteriai, draudimo agentai, sandëliavimo tarnautojai. Beveik pusë visø darbo pasiûlymø bus áregistruota paslaugø sektoriuje. Apie treèdalá (33 proc.) darbo pasiûlymø bus pramonëje, septintadalis (14 proc.) statyboje, o likusi dalis þemës ûkio sektoriuje. Taèiau didþiausias augimas numatomas pramonës sektoriuje bei statyboje. Nekvalifikuotos darbo jëgos perspektyvos bus ribotos. Nekvalifikuotos darbo jëgos poreikis 2005 metais sumaþës 5 proc. punktais. Palyginti su 2004 metais, paklausa iðaugs aptarnavimo darbuotojams ir kvalifikuotiems darbininkams bei specialistams, jaunesniesiems specialistams, technikams ir tarnautojams. 2005 metais darbo birþose numatoma áregistruoti 135 140 tûkst. naujø darbo pasiûlymø. Registruotas bedarbiø skaièius maþës. Vidutinis metinis ásiregistravusiø darbo birþose bedarbiø skaièius 2005 metais sieks beveik 134 tûkst., tai per 11 tûkst. maþiau nei praëjusiais metais. Didëjanti darbo jëgos paklausa palaipsniui virðys darbo birþose ásiregistravusiø bedarbiø skaièiø. Darbdaviams bus vis sunkiau rasti darbuotojø, turinèiø pageidaujamà profesiná pasirengimà ir darbo patirtá. Augant darbo jëgos paklausai, nepakaks pasirengusiø darbo rinkai darbuotojø esamoms darbo vietoms uþpildyti. Bedarbiø struktûroje iðliks didelë dalis nepasirengusiø darbo rinkai, be profesinio mokymo ir turinèiø nepaklausias darbo rinkoje profesines kvalifikacijas. Palyginti su 2004 metais, nepasirengusiø darbo rinkai bedarbiø dalis iðliks didelë ir praktiðkai nepakitusi. Trys ketvirtadaliai darbo jëgos pasiûlos bus pakartotinai besikreipiantys á darbo birþà nesugebëjæ ásitvirtinti darbo rinkoje asmenys. Pastebima, kad nedarbo problemà pamaþu keièia kvalifikuotos darbo jëgos trûkumas. Vidutinis metinis bedarbiø santykis su darbingo amþiaus gyventojais 2005 metais bus 5,5 6 proc. 2004 m. jis siekë 6,9 proc. Moterø nedarbas virðys vyrø nedarbà. Prognozuojama, jog vidutinis metinis jaunø bedarbiø santykis su 16 24 metø amþiaus gyventojais bus 2,5 proc. Aukðèiausio nedarbo teritorijose nedarbas 2005 metais maþës sparèiau negu bendras ðalyje. Numatoma, kad ðalyje neliks nei vienos savivaldybës, kurioje bedarbiø dalis tarp darbingo amþiaus gyventojø virðytø 15 proc. Kas lemia gyventojø uþimtumo augimà? BOGUSLAVAS GRUŽEVSKIS Darbo ir socialiniø tyrimø instituto grupës vadovas - Darbo ir socialiniø tyrimø institutas Lietuvos darbo birþos uþsakymu atliko tyrimà Gyventojø uþimtumo pokyèiø analizë ir prognozës iki 2010 metø. Kokia bebûtø darbo rinkos politika, pagrindà ðitiems pokyèiams analizuoti sudaro ûkio raida. Prognozuojame, kad darbo augimà sàlygos ûkio plëtra. Ir tai geras pagrindas teigiamiems darbo rinkos pokyèiams. Uþimtumas svarbus dël pajamø. Artimiausiu metu bus spartesnis darbo uþmokesèio augimas, ið kitos pusës, atsiranda infliacijos átaka. Todël, galima teigti, kad darbo uþmokesèio tempai jau ne visada galëtø tenkinti vidutiniø Lietuvos gyventojø poreikius. Todël tai lemia iðorinæ darbo jëgos migracijà. Kalbant apie makroekonomines perspektyvas, artimiausiu metu labiausiai besivystanèios ekonominës veiklos yra chemijos ir naftos produktø gamyba, metalo dirbiniø gamyba, informaciniø technologijø ir telekomunikacijos pramonë, medienos ir baldø pramonë, statyba, turizmas, transportas, sandëliavimas ir ryðiai. Visos prognozës pagrástos stabilios ekonominës aplinkos pagrindu, kada finansinës ir kitokio pobûdþio krizës netrukdys mûsø ðalies ekonominës ir socialinës raidos. Nukelta á 11 p.

6 Mûsø interviu Informacinës sistemos plëtra - nauja paslaugø klientams kokybë Lietuvos darbo birþos informacinës sistemos (IS) vystymo kryptys nustatytos remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybës patvirtinta elektroninës valdþios koncepcija bei Europos Sàjungos iniciatyvos eeurope 2005 informacinës visuomenës kûrimo veiksmø planu. Konkretus Lietuvos darbo birþos informacinës sistemos plëtros planas iðdëstytas IS vystymo strategijoje 2003 2005 metams. Esmines darbo birþos informacinës sistemos tobulinimo kryptis 2004 metais Darbo birþos naujienø þurnalistë Danutë Ðalkauskienë papraðë pakomentuoti Lietuvos darbo birþos direktoriaus pavaduotojà Janinà GAIÞUTYTÆ. - Pagrindinis projektas, ágyvendinamas Lietuvos darbo birþoje nauja informacinë sistema e.dbirþa, kurios tikslas elektroniniø vieðøjø paslaugø diegimas bei plëtra. Pagal ðá projektà vieðosios paslaugos teikiamos elektroniniu bûdu gyventojams, verslui, valdþios institucijoms ir darbo birþos darbuotojams. 2004 metais informacinë sistema tapo dinamiðkesnë - buvo sukurtas patobulintas darbdaviø ir bedarbiø informavimo apie darbo pasiûlymus, kandidatus á laisvas darbo vietas modelis, panaudojant trumpàsias mobiliøjø telefonø (SMS) ar elektroninio paðto þinutes. Per ðeðis praëjusiø metø mënesius, kai buvo ádiegta ði paslauga, bedarbiams ið viso buvo iðsiøsta per 10 tûkstanèiø SMS þinuèiø. Daugiausia didþiausiuose ðalies miestuose: Vilniuje 3,7 tûkstanèio, Kaune 1,2 tûkstanèio, Panevëþyje per 400, Ðiauliuose beveik keturi ðimtai ir t.t. Naujausia elektroninë paslauga pasiekë nemaþai ir kaimiðkøjø rajonø gyventojø Jurbarko, Maþeikiø, Lazdijø, Prienø, Ukmergës, Pasvalio, Radviliðkio, Këdainiø, Telðiø, Plungës ir kitose maþesnëse darbo birþose registruotø bedarbiø. Taip pat sukurta laisvø darbo vietø registravimo internetu sistema, integruota á Europos Sàjungos uþimtumo tinklo EURES laisvø darbo vietø duomenø bazæ. 2005 metais bus toliau siekiama pagrindines vieðàsias paslaugas iðankstinæ bedarbiø, laisvø darbo vietø registracijà teikti elektroniniu bûdu, t.y. sukurti tokio brandumo elektronines paslaugas, kurios bûtø teikiamos nuotoliniu bûdu ir nereikalautø kliento apsilankymo darbo birþoje. Lietuvos darbo birþa, taikydama inovatyvius technologinius sprendimus, jau pademonstravo paþangiø informaciniø technologijø panaudojimo privalumus darbo rinkos dalyviams bei tæsia pradëtus elektroniniø paslaugø diegimo darbus. Siekiant tikslø, numatytø e.dbirþa projekte, reikalingos didelës investicijos: reikia keisti esamà kompiuteriø tinklo ir techninës árangos infrastruktûrà, kurti naujas elektronines paslaugas, tobulinti taikomàsias programas, jas diegti bei apmokyti vartotojus jomis naudotis. Todël 2005 metais planuojama sukurti elektroniniø vieðøjø paslaugø teikimo techninæ ir programinæ infrastruktûrà. Lietuvos darbo birþa elektroniniø vieðøjø paslaugø plëtojimo projekto finansavimui yra pateikusi paraiðkà struktûriniø fondø paramai gauti. Kol kas projektas kartu su kitomis paraiðkomis yra vertinamas Centrinës projektø valdymo agentûros ir Informacinës visuomenës plëtros komiteto atstovø. - Informacinëje sistemoje DBIRÞA I yra beveik visi veiklos duomenys, kuriuos svarbu panaudoti veiklos analizei. Kaip buvo plëtojamos ðios priemonës? - Nuo 2000 øjø metø prasidëjo informacinës sistemos duomenø apdorojimo centralizavimo procesas. Taigi informacija yra saugoma ir apdorojama

Mûsø interviu 7 vienoje vietoje, taèiau su ja dirbti, naudotis ja galima ne tik kitame mieste, bet ir kitoje ðalyje. Lietuvos darbo birþa, vystanti savo informacinæ sistemà, taip pat eina ðiuo keliu. Pirmasis toks pavyzdys vadovams skirta sistema Valdymo informacinë sistema. Ðios sistemos veikimas remiasi dviem etapais. Pirmasis etapas informacijos surinkimas ir pirminis apdorojimas teritorinëse darbo birþose. Antrasis etapas informacijos eksportas á Lietuvos darbo birþos centriná serverá, galutinis jos apdorojimas ir rezultatø pateikimas interneto puslapyje. Galutiniam informacijos apdorojimui ir rezultatø pateikimui yra naudojama Ðvedijos ekspertø rekomenduota programinë áranga Qlik View bei Citrix Metaframe. Ði programa suteikia galimybæ realiu laiku þiûrëti ir analizuoti informacijà ávairiais pjûviais. Informacija sistemoje teikiama vienos dienos tikslumu, o ataskaitø ávairovë gerokai greièiau padeda vadovams spræsti iðkeltus uþdavinius. Ataskaitos pateikiamos ávairiø grafikø, palyginimø bûdu, neapkraunant jø skaièiais. Toks ataskaitø pateikimo bûdas yra greièiau ásisavinamas, o taip pat padeda lengviau priimti reikalingus sprendimus. - Nuo metø pradþios ásigaliojo Nedarbo socialinio draudimo ástatymas, kuris pakeitë bedarbio paðalpos mokëjimà á nedarbo draudimo iðmokas. Nedarbo draudimo iðmokø dydþiui nustatyti reikalingi asmens draudimo ámokø dydþiai, staþas ir kiti duomenys. Kaip sekësi pritaikyti informacinæ sistemà DBIRÞA I prie esminiø pasikeitimø mokant nedarbo draudimo iðmokas? - Vystantis informacinëms technologijoms, vis daugiau funkcijø yra patikima kompiuterinëms sistemoms. Daugelis organizacijø kompiuterizuoja savo veiklà. O tobulëjant ryðiø technologijoms, atsiranda vis didesnës galimybës keistis informacija tarp ávairiø kompiuteriniø sistemø. Ásigaliojus naujam nedarbo draudimo ástatymui, informacija keièiasi Lietuvos darbo birþos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SODRA) informacinës sistemos. Anksèiau registruojant asmená darbo birþoje, visa informacija apie jo darbinæ veiklà ir pajamas buvo suvedama ið SODROS paþymëjimo. Tai buvo viena ið ilgiausiø procedûrø registravimo procese. Sujungus Lietuvos darbo birþos ir SODROS informacines sistemas, daug darbo procedûrø perima kompiuterinës sistemos. Dabar ði informacija ávedama ne ið Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos paþymëjimo, o importuojama ið jos duomenø bazës. Toks duomenø pateikimo bûdas pagreitina registracijos procesà, padeda iðvengti informacijos klastojimo ir skirtingo jos traktavimo, ávairiø konfliktiniø situacijø, kurios atsirasdavo dël informacijos trûkumo arba netikslumø. Informacijos srautai tarp Lietuvos darbo birþos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ðiø metø pradþioje yra dideli. Per vienà darbo dienà Lietuvos darbo birþos IS pateikia nuo 20000 iki 25000 paklausimø. Nors Lietuvos darbo birþa ir SODRA savo darbe naudoja skirtingas duomenø baziø platformas (SODRA naudoja Oracle duomenø baziø valdymo sistemà, o Lietuvos darbo birþa Microsoft SQL), tai netrukdo palaikyti kompiuteriná ryðá ir keistis informacija. Priklausomai nuo paklausimø skaièiaus, atsakymø ið Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos reikia laukti ne ilgiau kaip 2 dienas. Taèiau toks laiko tarpas nëra kliûtis Lietuvos darbo birþai laiku atlikti nedarbo draudimo iðmokø paskyrimà ir mokëjimà. Ateityje Lietuvos darbo birþa ir SODRA planuoja keistis informacija realaus laiko reþime. - Kokie pokyèiai informacinëje sistemoje ávyko ástojus Lietuvai á Europos Sàjungà? - Europos Sàjungoje ákurtas ir plë- tojamas EURES tinklas. Tai Europos uþimtumo tarnybø tinklas, skirtas palengvinti laisvà asmenø judëjimà Europos ekonominës erdvës valstybëse, o taip pat ir Ðveicarijoje. Ðá tinklà sudaro valstybinës uþimtumo tarnybos, profesinës sàjungos, darbdaviø organizacijos bei teritorinës ir regioninës valdþios institucijos. Tinklà koordinuoja Europos Komisija. Lietuva ið kartu su naujai ástojusiomis á Europos Sàjungà ðalimis Slovënija, Kipru, Èekijos Respublika, Vengrija bei Malta viena pirmøjø ásijungë á EURES tinklà. Tam buvo sukurtas interneto tinklapis, kuriame pateikiama informacija apie gyvenimo, ásidarbinimo sàlygas ir mokymosi galimybes kitose ðalyse, bei pateikiamos bûtinos nuorodos á kitus tinklapius. Vienas esminiø projekto tikslø sudaryti sàlygas darbdaviams ieðkoti darbuotojø ne tik Lietuvoje, bet ir visose Europos Sàjungos ðalyse. Darbdaviams Europa pateikia didesnæ darbuotojø pasirinkimo galimybæ. Tai yra ypaè naudinga, kai darbdavys ieðko specifinës kvalifikacijos asmenø, kuriø pasiûla jø paèiø valstybëje gali bûti ribota. Panaudojant interneto paslaugø bei uþklausø technologijas, laisvø darbo vietø, registruotø Lietuvos darbo birþos informacinëje sistemoje DBIRÞA I, informacija ðiuo metu yra prieinama visø Europos Sàjungos ðaliø darbo ieðkantiems asmenims. Norint nustatyti darbdaviø ir asmenø, ieðkanèiø darbo, poreikius, EURES sukûrë specialià duomenø bazæ, kurioje pateikiami duomenys apie laisvas darbo vietas bei skelbiamos CV. Ði duomenø bazë yra prieinama Europos ir kitoms valstybëms. Darbdaviams suteikta galimybë paskelbti laisvas darbo vietas tarptautiniu mastu, o asmenys, ieðkantys darbo, gali ieðkotis jo bet kurioje Europos Sàjungos ar Europos ekonominës erdvës valstybëje. - Aèiû uþ pokalbá.

8 Aktualijos Kodël bedarbiai registruojasi pakartotinai? INGA BUCKAITË Lietuvos darbo biržos Darbo pasiûlos ir paklausos skyriaus vyriausioji specialistë Pakartotinos bedarbiø registracijos darbo birþose problema glaudþiai susijusi su ilgalaikiu nedarbu. Trys ið keturiø bedarbiø, ásiregistravusiø darbo birþose per 2004 m. jau buvo registravæsi ir anksèiau (kai kurie kelis kartus). Be to, pakartotinai besiregistruojanèiø darbo birþose bedarbiø dalis bendroje bedarbiø struktûroje nuolat augo. Palyginus 2002 ir 2004 m. matyti, kad pakartotinai besiregistruojanèiø bedarbiø dalis iðaugo 6,7 proc. punktais - iki 74,9 proc. Darbo ir socialiniø tyrimø instituto atlikto TDB pakartotinai ásiregistravusiø bedarbiø situacijos darbo rinkoje Pakartotinai besiregistruojanèiø bedarbiø struktûra 2002-2004 m. (proc. visø bedarbiø) 68,2 15,7 52,5 71,9 15 56,9 74,9 16,7 2002 2003 2004 ið viso per 1 m. laikotarpá per ilgesná kaip 1 m. laikotarpá 58,2 tyrimo duomenimis, daþniau pakartotinai darbo birþose registruojasi vyresnio amþiaus asmenys (51,2 proc.- 40 ir vyresnio amþiaus asmenys). Jaunimo dalis tarp pakartotinai ásiregistravusiø bedarbiø yra palyginti nedidelë (12,6 proc.). Moterys sudarë 52,1 proc. bedarbiø, vyrai 47,9 proc. Didþiausia teritorinëse darbo birþose pakartotinai ásiregistravusiø bedarbiø dalis gyveno didþiuosiuose miestuose (39,3 proc.), 31,3 proc. - kaimo vietovëje, 29,4 proc. - rajonø miestuose. Maþiausià dalá bedarbiø (20,1 proc.) sudaro asmenys, ágijæ profesijà aukðtosiose ir aukðtesniosiose mokyklose, o didþiausià (40,9 proc.) nekvalifikuoti (t.y. baigæ pradinæ, pagrindinæ ar vidurinæ mokyklas ir neturintys jokio profesinio pasirengimo) bei ágijæ profesijà profesinëse mokyklose. Per 2004 m. beveik 74 proc. pakartotinai ásiregistravusiø darbo 24,9 23 22,8 birþose bedarbiø buvo nepasirengæ darbo rinkai, nekvalifikuotø - 30 proc., niekur nedirbusiø - 4 proc. Tyrimo duomenimis, nors 48 proc. jø turi viduriná ir þemesná iðsilavinimà, toliau mokytis norëtø 39 proc. tyrime dalyvavusiø asmenø. Kiti (61 proc.) nenorëtø tæsti mokslø. Pasirengæ kelti kvalifikacijà arba persikvalifikuoti daugiausia jauni ir vidutinio amþiaus pakartotinai ásiregistravæ bedarbiai, tuo tarpu vieðaisiais arba laikinais darbais daugiau pasitiki ir pasirengæ juose dalyvauti pagyvenusio amþiaus bedarbiai. Pakartotinai darbo birþose ásiregistravusiø bedarbiø noras tæsti mokslus priklauso nuo to, kiek laiko paskutiná kartà jie neturëjo apmokamo darbo. Pasirodo, kad ilgesná laikà nerandantys apmokamo darbo asmenys per pirmàjá nedarbo laikotarpio pusmetá praranda norà mokytis toliau, o per metus poreikis mokytis dar labiau sumaþëja. Kuo ilgiau þmogus neturi apmokamo darbo, tuo silpnesnë jo motyvacija mokytis. Pakartotinai besiregistruojanèiø bedarbiø padëtis darbo rinkoje 63 proc. pakartotinai besiregistruojanèiø bedarbiø prieð pirmà kartà registruojantis darbo birþoje dirbo, 34 proc. - nedirbo, 3 proc. mokësi arba buvo uþsiëmæ kita veikla. 63 proc. turëjo sukaupæ darbinës patirties, 26 proc. darbinës patirties neturëjo, 11 proc. darbo staþo trukmës nenurodë. Daþniausios darbo netekimo prieþastys - darbo sutarties pabaiga, nepasitenkinimas darbo sàlygomis bei darbo uþmokesèiu, laikino pobûdþio sezoniniai darbai. Pakartotinai besiregistruojanèius bedarbius galima priskirti sezoniniø bedarbiø kategorijai. Analizuojant registracijos dinamikà per metus, matyti, jog pakartotinai besiregistruojanèiø dalis sumaþëja vasaros sezono metu, ypaè liepos mënesá. Kokios neásidarbinimo prieþastys? Kas ketvirtas pakartotinai besiregistruojantis bedarbis nerado jokio darbo, beveik kas ketvirtas - nerado darbo arti namø (ypaè ði prieþastis svarbi kaimo moterims), daugiau nei kas penktas - neturëjo Pakartotinai besiregistruojanèiø bedarbiø neásidarbinimo prieþasèiø vertinimas, proc. Neradaujokio darbo Neradaudarbo prie namø Neturëjau profesinio pasirengimo 16,2 Neradaudarbo pagal specialybæ 18,1 17,6 N epakankamas darbo staþas Netenkino darbo uþmokestis 10,8 Neieðkojo darbo apskritai

Aktualijos 9 68,7 profesinio pasirengimo, beveik kas penktas neturëjo darbo patirties (staþo). 16 proc. - nerado darbo pagal specialybæ, 18 proc. bedarbiø nurodë nepakankamà darbo uþmokestá. Kas deðimtas - neieðkojo darbo apskritai. Registracijos darbo birþoje motyvai. Tik 10 proc. pakartotinai besiregistruojanèiø bedarbiø darbo birþose registravosi norëdami ágyti specialybæ ar persikvalifikuoti. Profesinio tobulëjimo motyvacija pakankamai silpna, o tai yra bûtina ásidarbinimo sàlyga, nes esamos kvalifikacijos nepakanka. Viena ið profesinio tobulëjimo kliûèiø yra didelis pakartotinø bedarbiø amþius. Tarp pakartotinai ásiregistravusiø bedarbiø noro ásidarbinti ir menko profesinio tobulëjimo poreikio atsiranda prieðtaravimas, kadangi profesinis ugdymas daugeliu atvejø tampa bûtina ásidarbinimo sàlyga, o norint jà realizuoti esamos kvalifikacijos nepakanka. 65 proc. anksèiau ásiregistravusiø darbo birþoje bedarbiø buvo ásidarbinæ. 17 proc. darbo paieðka buvo nutraukta dël registracijos tvarkos paþeidimø, 5 proc. - dël to, kad bedarbiai atsisakë siûlomo darbo. Apibendrinant, galima pastebëti, kad beveik kas treèio bedarbio darbo paieðkos nutraukimo prieþastis susijusi su tolesnës (realios) nedarbo trukmës pratæsimu. Didelës dalies pastangos susirasti ilgalaiká darbà buvo be rezultato (69 proc.), bet buvo pakankamai daug ir tokiø, kuriø registracija darbo birþoje nesusijusi su darbo paieðkos motyvais (31 proc.). Registracijos darbo birþoje motyvai, proc. 8 17,4 10,3 5,4 Kà rodo pakartotinai besiregistruojanèiø bedarbiø tipiniø elgsenø darbo rinkoje analizë? Siekiant ávertinti pakartotinai besiregistruojanèiø bedarbiø konkurencijos darbo rinkoje galimybes, buvo iðskirtos tipinës bedarbiø grupës pagal tai, kaip pakartotini bedarbiai pasiruoðæ kelti kvalifikacijà bei dalyvauti vieðuosiuose (laikinuose) darbuose. Ypaè aktyvûs, pasirengæ kelti kvalifikacijà (persikvalifikuoti) ir laikinai ásidarbinti sudarë 19 proc. 22 proc. bedarbiø buvo orientuoti tik á profesiná tobulëjimà, bet nepasirengæ dirbti vieðøjø (laikinøjø) darbø. Didþiausià dalá 39 proc. - sudarë pasirengæ dirbti tik vieðuosius (laikinuosius) darbus, bet nepasiruoðæ tobulëti profesiniu poþiûriu. Ypaè pasyviø (nepasirengusiø dalyvauti aktyviose priemonëse arba abejojanèiø) buvo 20 proc. Atsiþvelgiant á kvalifikacijos këlimo (perkvalifikavimo) poreiká ávertinta, jog aktyvieji bedarbiai sudaro apie 40 proc., pasyvieji 60 proc. Darbo rinkos aktyvios politikos programø galutinis tikslas - padëti bedarbiams sëkmingiau integruotis á darbinæ veiklà. Tai ypaè aktualu pakartotinai besiregistruojantiems bedarbiams, kuriø nemaþa dalis nepasirengæ arba nepakankamai pasirengæ darbo rinkai. Per 2004 m. nuolatiniam darbui ádarbinta 20,2 proc., teminuotam darbui - 6,3 proc. pakartotinai besiregistruojanèiø bedarbiø. Per tà patá laikotarpá á profesinio mokymo kursus nukreipta 2,4 proc. pakartotinai besiregistruojanèiø bedarbiø, á vieðøjø darbø programà 5,5 proc., á remiamø darbø programà 0,5 proc., 0,5 proc. ádarbinta á subsidijuojamas darbo vietas. 20,7 proc. pakartotinai ásiregistravusiø bedarbiø darbo paieðka nutraukta dël paþeidimø. Tyrimo duomenimis, darbo birþos organizuojamose priemonëse dalyvavo 56 proc. pakartotinai áregistruotø bedarbiø (paskutiná kartà ásiregistravus darbo birþoje). Analizuojant dalyvavimà darbo birþos organizuojamose priemonëse pagal amþiø, gyvenamàjà vietà bei iðsilavinimà, patys pasyviausi ðiuo poþiûriu buvo 25-29 m. amþiaus (36 proc.), aukðtàjá iðsilavinimà turintys (47 proc.) bei didþiøjø miestø (38 proc.) pakartotinai besiregistruojantys bedarbiai. Noras susirasti nuolatiná darbà Galimybë gauti bedarbio paðalpà Dël paþymos socialinei paramai gauti Noras ásigyti specialybæ ar persikvalifikuoti Dël sveikatos draudimo Pakartotinai besiregistruojanèiø bedarbiø dalyvavimas programose, proc. Darbo klubø veikla Vieðieji darbai Profesinis orientavimas ir konsultavimas Profesinis mokymas Savo verslo organizavimas Uþimtumo fondo remiami darbai Buvo ádarbinti á subsidijuojamas ar vietiniø iniciatyvø projektø sukurtas darbo vietas 2,9 1,7 7,8 11,4 26,3 37,7 55,2

10 Aktualijos Tyrimo iðvados Modeliuojant tyrimo iðvadas galima teigti, kad pakartotinai darbo birþoje besiregistruojanèio bedarbio portreto pagrindiniai bruoþai bûtø tokie: tai vyresnio amþiaus (daþniau moteris, nei vyras), nekvalifikuotas arba turintis nepakankamà kvalifikacijà (daþniau miesto, nei kaimo) gyventojas. Svarbus veiksnys - ribotos pakartotinai besiregistruojanèiø bedarbiø darbo paieðkos galimybës dël þemos jø kvalifikacijos. Pakartotinai darbo birþoje ásiregistravæ bedarbiai - bene blogiausiai materialiai apsirûpinæs gyventojø sluoksnis Lietuvoje. Kadangi jø kvalifikacija menka, daþnai darbdaviai jiems siûlo ypaè maþà darbo uþmokestá. Didelës pakartotinai besiregistruojanèiø bedarbiø dalies pastangos susirasti nuolatiná ir ilgalaiká darbà yra bergþdþios (69 proc.), bet buvo pakankamai daug ir tokiø, kuriø registracija darbo birþoje nesusijusi su darbo paieðkos motyvais (31 proc.). Be to, du ið penkiø pakartotinai besiregistruojanèiø darbo birþose bedarbiø pasirengæ dirbti tik vieðuosius (laikinuosius) darbus, bet nepasiruoðæ tobulëti profesiniu poþiûriu; vienas ið penkiø - ypaè pasyvus, nepasirengæs dalyvauti aktyviose darbo rinko politikos priemonëse arba abejoja. Po paskutinës registracijos darbo birþoje daugiau kaip kas antras pakartotinai darbo birþoje ásiregistravæs bedarbis dalyvavo organizuojamose priemonëse. Didþiausia pakartotinai besiregistruojanèiø bedarbiø dalis dalyvavo darbo klubø veikloje bei vieðuosiuose darbuose, maþiausia Uþimtumo fondo remiamuose darbuose ir ádarbinti á subsidijuojamas ar Vietiniø uþimtumo iniciatyvø projektø sukurtas darbo vietas. Kadangi pakartotinai besiregistruojanèiø darbo birþose bedarbiø reintegracija á darbo rinkà yra ilgalaikis procesas, jam valdyti ir tobulinti tikslinga taikyti kompleksinio pobûdþio priemones: profesiná psichologiná konsultavimà, mokymosi bei darbo motyvacijos formavimà, uþimtumo programø bei santykiø su darbdaviais ir kitais socialiniais partneriais plëtrà. Ypaè didelá dëmesá reikëtø skirti individualiam darbui ar tiksliniams susirinkimams su pakartotinai besiregistruojanèiais bedarbiais bei Ásidarbinimo plano sudarymui, kuriame atsiþvelgiant á darbo rinkos sàlygas, bûtø siekiama paspartinti bedarbiø átraukimà á darbo rinkos politikos programas. Darbo rinkos profesinis mokymas priimtina priemonë nemaþai daliai pakartotinai besiregistruojanèiø bedarbiø. Tai ypaè aktualu kai kurioms sezoniniø bedarbiø grupëms, kurias galëtø ádarbinti darbdaviai, taèiau to negali padaryti dël jø kvalifikacijos stokos. Vadovo diena Varënos darbo birþoje Sausio 20 d. Varënos darbo birþoje lankësi Lietuvos darbo birþos direktorius Vidas Ðlekaitis. Jau tampanèios tradicija iðvykos tikslas susitikti su gyventojais, verslininkais, ûkininkais, bedarbiais. Priëmimo metu V.Ðlekaitis konsultavo ir nagrinëjo interesantø praðymus, pasiûlymus bei skundus ásidarbinimo, profesinio mokymo nedarbo atveju, profesinio orientavimo, nedarbo draudimo iðmokø skyrimo, vieðøjø darbø atlikimo ir kitais klausimais. Lietuvos darbo birþos Uþsienio ryðiø skyriaus vedëjo pavaduotoja Nijolë Dilbienë teikë konsultacijas gyventojams ásidarbinimo uþsienyje klausimais, o taip pat papasakojo apie EURES biurø galimybes padëti norintiems dirbti Europos Sàjungos valstybëse. Seminarai uþimtumo didinimo klausimais... Sausio 11 15 d. Europos Komisija ir VFR valstybinë ádarbinimo agentûra Niurnberge organizavo seminarà Individualiø prevenciniø priemoniø plëtra, maþinant ilgalaikæ bedarbystæ. Seminare Lietuvà atstovavo Lietuvos darbo birþos direktorius V.Ðlekaitis ir Uþimtumo fondo apskaitos skyriaus vedëja, l.e. direktoriaus pavaduotojos pareigas G.Savickienë. *** Sausio 18 20 d. Estijoje Lietuvos darbo birþos darbuotojai dalyvavo seminare tema Uþimtumo didinimas, taikant aktyvias darbo rinkos politikos programas. LDB specialistø vizitas vyko pagal Bendradarbiavimo ketinimø protokolà, pasiraðytà su Estijos Nacionaline darbo rinkos tarnyba.... ir apie Vietiniø uþimtumo iniciatyvø projektø ágyvendinimà Lietuvos darbo birþoje dvi dienas vyko seminarai teritoriniø darbo birþø darbuotojams, atsakingiems uþ Vietiniø uþimtumo iniciatyvø projektø ágyvendinimà, ir darbdaviams, kaip organizuoti Vietiniø uþimtumo iniciatyvø projektø ágyvendinimà ir juos vykdyti. Pasak Lietuvos darbo birþos direktoriaus pavaduotojos J.Gaiþutytës, verslo visuomenë Vietiniø uþimtumo iniciatyvø programà vertina kaip vienà ið patraukliausiø ir realià naudà teikianèià priemonæ. Vietos bendruomenë ávertino ðiø projektø realià naudà, ir visose teritorijose sëkmingas projektø uþbaigimas ir pristatymas visuomenei tampa svarbiu ávykiu. Organizuojant ir kontroliuojant ðiø projektø ágyvendinimà susiduriama su ávairiomis problemomis, todël seminarai ir surengti norint padëti ir teritoriniø darbo birþø atsakingiems darbuotojams, ir darbdaviams iðsiaiðkinti rûpimus klausimus, sakë J.Gaiþutytë.

Konferencija 11 2005 metø darbo rinkos prognozë Atkelta ið 5 p. Reikia paþymëti, kad teigiamos ûkio raidos perspektyvos turës teigiamà átakà uþimtumui. Prognozuojamas pakankamai aukðtas uþimtumo augimas, taèiau reikia daug padaryti, kad labiau atitiktø darbo jëgos pasiûla ir paklausa. Kalbant apie ûkio poreikius, bendras uþimtumo augimas turëtø priklausyti nuo á rinkà patekusiø darbuotojø kvalifikacinio atitikimo ûkio poreikiams. Daþniausiai ðiandien kalbama apie kvalifikuotos darbo jëgos trûkumà, o ne apskritai apie darbo jëgos trûkumà. Atitinkamai ir mûsø prognozës rodo, kad bedarbiø skaièius turëtø maþëti. Statistikos departamento darbo jëgos tyrimo duomenys rodydavo aukðtesná nedarbo lygá ir didesná bedarbiø skaièiø. Iki 2005 metø dvi institucijos pateikdavo skirtingus rodiklius. Dabar skirtingø nedarbo ávertinimo bûdø rodikliai suartëjo, skirtumas tarp jø yra maþas ir tai yra teigiama tendencija. Esame vieningos Europos Sàjungos erdvës uþimtumo politikos nariai ir mums privaloma vykdyti bendrà uþimtumo strategijos ágyvendinimo politikà, kuri turi nustatytus tikslus. Juos atspindi Lisabonoje priimti politikos prioritetai ir charakterizuoja trys pagrindiniai rodikliai: bendras uþimtumo lygis, moterø uþimtumo Konferencijos metu. lygis ir vyresnio amþiaus gyven-tojø uþimtumo lygis. Iki 2005 metø numatyta pasiekti 70 proc. bendro uþimtumo lygio. Ðiemet planuojama, kad jis sudarys apie 63 proc. Pagal ðiø dienø duomenis, Lietuvai vargu ar pavyks pasiekti ðá rodiklá. Taèiau nereikëtø nusiminti, kadangi jau kalbama, kad ES ðie rodikliai yra per aukðti, nes augimo tempai ir pokyèiai darbo rinkoje, darbo santykiø liberalizavimas labai sumaþina bendrà uþimtumo lygio augimà. Ypaè blogai atrodo vyresnio amþiaus þmoniø padëtis darbo rinkoje. Mûsø prognozë taip pat rodo, kad jø skaièiaus augimas irgi nëra pakankamas. Beje, ir ðiandien buvo paminëta, kad vyresnio amþiaus bedarbiø registruojasi daugiau, ðita problema iðlieka. Kaip paþymëta ES dokumentuose, labai svarbu uþtikrinti uþimtumo augimà ekonomikos augimo kontekste, t.y. Lietuvoje tebesitæsia tendencija ûkio augimas nepakankamai atsispindi darbo rinkos ir socialinës sferos rodikliø pokyèiuose, t.y. uþimtumo augimas ir darbo uþmokesèio augimas yra gerokai lëtesnis negu bendras ûkio augimas. ES rezoliucijos ir nutarimai pabrëþia, kad bûtina tiesiogiai susieti ûkio augimo ir gyventojø uþimtumo pokyèius. Taip pat bûtina uþtikrinti didesnio skaièiaus ir geresniø darbo vietø kûrimà. Ðis klausimas yra labiausiai neatidëliotinas ir turi bûti iðspræstas ateinanèiais metais. Geresnës darbo vietos tai yra geriau apmokamos ir tinkamos aplinkos darbo vietos. Todël uþimtumas vis labiau tampa ne tiek nacionalinës politikos, kiek ámoniø politikos kontekstu. Nacionaliniu lygiu formuojama aplinka, kuri uþtikrintø ámonëms atitinkamai rûpintis darbo jëga, taèiau labai padidëja paèiø ámoniø atsakomybë uþ apsirûpinimà darbo jëga ir atitinkamo klimato sudarymà darbo vietoje. Geros valstybës modelio kontekste uþimtumo augimà turi lydëti ir darbo sàlygø bei darbo apmokëjimo kokybës plëtra.trumpai apþvelgsiu, kokios pagrindinës uþimtumo augimo prielaidos: bûtina maþinti darbo jëgos apmokestinimà, mokesèiø naðtà darbo jëgos kaðtuose, gerokai padidinti darbo rinkos politikos priemoniø finansavimà. Kalbant apie ámoniø bûtinumà didinti ámoniø konkurencingumà, atsiranda bûtinybë aktyviau taikyti lanksèias uþimtumo formas, ypaè tokià formà kaip agentûrinis darbas, t.y. darbuotojø nuoma. Taip pat skatinti aktyvaus senëjimo schemø ámonëse taikymà, maþinti kaimo gyventojø uþimtumà þemës ûkyje, didinti uþimtumà naujas technologijas naudojanèiose veiklose. Ðiame kontekste daþnai girdime apie kvalifikuotos darbo jëgos trûkumà, todël ágyvendinant minëtas priemones, plëtojant ðitas kryptis uþimtumo augimui bûtina pakeisti prioritetà. Darbo jëgos trûkumas yra problema. Bûtina atskleisti, koks trûkumas kiekio ar nepakankamai efektyviai panaudojami darbuotojai èia ir yra esminis skirtumas. Akcentuojant trûkumà, kaip iðorinæ prieþastá, tai ámonës lygmeniu negalime átakoti, nes trûksta darbo jëgos, nëra ið kur jos paimti. Jeigu akcentuojame neefektyvø darbo jëgos panaudojimà, dëmesys kreipiamas á vidinæ struktûrà, kà galima keisti, kaip

12 Konferencija didinti darbo jëgos panaudojimà, investicijas á þmogiðkàjá kapitalà ir personalo lojalumà. Pavyzdþiui, analizuodami Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos duomenis, matome, kad labai sumaþëjo darbdavio siuntimu besimokanèiøjø skaièius. Tai rodo, kad ámonës maþiau suinteresuotos investuoti á personalo mokymà. Be abejo, gal yra ir kitø prieþasèiø. Galiu konstatuoti, kad yra labai didelës galimybës kryptingai plëtoti darbo rinkà. Ûkio pagrindas, mûsø manymu, yra pakankamas, aplinka, ypaè mokesèiø turi bûti nuolat tobulinama, kadangi pagal Lisabonos strategijà, mokesèiø sistema turi bûtø palanki uþimtumui. Uþimtumo plëtros kon- tekstas yra gana sudëtingas, nes didelæ átakà Lietuvos darbo rinkos plëtrai turi ekonomikos globalizavimo procesai, ir, kaip matome, nuo politinio lygmens priklauso, kaip reguliuosime ir vykdysime realià gyventojø uþimtumo politikà. Savo tyrime iðskyrëme tris darbo rinkos politikos kryptis, strategijas. Dominuojanti, labiausiai paplitusi globalinë, kuri leidþia kur kas geriau panaudoti gamybinius iðteklius ir, aiðku, spartina ekonominæ raidà. Ðiemet kalbama apie bûtinumà maþinti darbo jëgos apmokestinimà. Nacionalinëje strategijoje kalbama apie realaus darbo uþmokesèio didinimà. Strategijose kryptis gali bûti ta pati, o priemonës - skirtingos. Nacionalinë Tauragiškiai naudojasi EURES biuro paslaugomis GINTAUTË NORKIENË Tauragës darbo birþos Klientø aptarnavimo skyriaus konsultantë l. e. EURES patarëjos pareigas Ágyvendinant ásijungimo á Europos ðaliø uþimtumo tarnybø tinklà strategijà, 2003 m. aðtuoniose Lietuvos darbo birþose buvo ákurti EURES biurai. Vienas ið jø Tauragës darbo birþoje. 2004 m. pavasará buvo surengtas ðio biuro atidarymas ir pristatymas visuomenei, kurio metu þiniasklaidos atstovai bei susirinkæ sveèiai buvo supaþindinti su EURES sistema, EURES biuro paslaugomis bei veikla. Tauragës EURES biure lankosi klientai, kurie domisi darbo pasiûlymais Europos Sàjungos ðalyse, pageidauja gauti iðsamesnës informacijos apie savarankiðkà darbo paieðkà uþsienyje, darbo leidimø iðdavimo tvarkà, renka kitokio pobûdþio informacijà. Daþnai uþduodami klausimai apie socialinës apsaugos, mokesèiø sistemas vienoje ar kitoje ðalyje, leidimø gyventi, dirbti iðdavimo tvarkà, teiraujamasi, kaip teisingai raðyti gyvenimo apraðymà, motyvaciná, kreipimosi á darbdavá strategijos kryptis maksimaliai orientuota á nacionalinës darbo rinkos interesus, kurie ne visada sutampa su verslo interesais. Verslo interesus visada sàlygoja pelno poreikis. Èia ir atsiranda skirtumai. Nacionalinë politinë sistema turi uþtikrinti, kad nacionalinius verslo interesus maksimaliai atitiktø nacionalinis socialinio elemento interesas. Todël sprendimai, kad viskà bûtø galima efektyviai suderinti, glûdi socialiniø partneriø bendradarbiavimo srityje, kad jie nebûtø primetami, kad bûtø panaudojami rinkos mechanizmai ir tokiu bûdu ðiuolaikinëmis sàlygomis tokios priemonës bûtø ágyvendinamos plëtojant socialiniø partneriø bendradarbiavimà. laiðkà. Nuo 2004 m. geguþës 1 d. Tauragës EURES biure apsilankë apie 500 klientø, 67 dël darbo uþsienyje pateikë savo CV. Daugiausia tai statybos sektoriaus, maisto pramonës darbuotojai, vairuotojai, ieðkantys nekvalifikuoto darbo gamyklose, þemës ûkyje, absolventai, studentai norintys padirbëti uþsienyje vasaros metu. Siekiant efektyviau informuoti visuomenæ apie laisvà darbuotojø judëjimà ir teikiamas EURES biuro paslaugas, organizuojamos Darbo rinkos dienos.jos rengiamos ne tik Tauragëje, bet ir Tauragës darbo birþos Pagëgiø bei Skaudvilës poskyriuose, taip pat Ðilalës, Jurbarko darbo birþose, kuriose dirbantys EURES patarëjo padëjëjai, aktyviai prisideda prie renginiø laisvo asmenø judëjimo klausimais organizavimo. Darbo rinkos dienø metu klientai supaþindinami su nauja darbo birþos paslauga, ásidarbinimo ES ðalyse galimybëmis, darbdaviø keliamais reikalavimais, darbo paieðkos bûdais, Europos darbo mobilumo portalo duomenø bazëmis, informacijos paieðka jose. Nuo 2004 m. kovo mën ðiuose renginiuose apsilankë beveik 275 þmonës, daugiausia jaunimas. Apie ásidarbinimo uþsienyje galimybes darbo birþos klientai informuojami ir darbo klubo uþsiëmimø, informaciniø susirinkimø metu. Þmonës skatinami patys aktyviai ieðkoti darbo, domëtis, mokytis anglø kalbos, tobulinti turimà kvalifikacijà, kadangi Europos Sàjungos valstybëms yra reikalingi aukðtos kvalifikacijos, turintys darbo patirtá ir pakankamai gerai mokantys uþsienio kalbà specialistai. Apie naujas galimybes skelbti laisvas darbo vietas Europos darbo mobilumo portalo laisvø darbo vietø duomenø bazëje informuoti ir Tauragës rajono darbdaviai. Informaciniø renginiø metu jiems pristatytas EURES darbo portalas bei Lietuvos darbo birþos teikiama laisvø darbo vietø skelbimo Europos Sàjungos ir Europos ekonominës erdvës mastu paslauga. Siekiant pasidalinti darbo patirtimi ir turima informacija, kiekvienà mënesá organizuojami susitikimai su EURES patarëjo padëjëjais, dirbanèiais Tauragës EURES biuro aptarnaujamoje teritorijoje. Aptariama EURES veikla, bendrø renginiø organizavimas, klientø konsultavimo ypatumai.

Programos Neágaliøjø integravimas á darbo rinkà 13 JUOZAS KANKEVIÈIUS Vilniaus darbo biržos direktorius ANTANAS PETRAUSKAS Vienas ið pagrindiniø neágaliøjø integracijos á visuomenæ rodiklis asmenø su negalia uþimtumas. Todël Lietuvos darbo birþos ágyvendinamose priemonëse ypatingas dëmesys skiriamas á darbo rinkà integruojamø neágaliøjø gebëjimø didinimui bei jø socialinës atskirties maþinimui. Kaip neágaliøjø asmenø, kuriø kiekvienais metais kreipiasi per tûkstantá, nedarbà maþina Vilniaus darbo birþos specialistai? uþmegzti ryðá su darbo rinka. Be to, Objektyvios kliûtys daugiau nei pusë neágaliøjø bedarbiø Neágaliam asmeniui konkuruoti ðalies darbo rinkoje nëra lengva, nes kiek- amþiaus, ið jø vos ne kas treèiam iki 54 proc. yra vyresni nei 45 metø vienas, bandantis realizuoti savo norà senatvës pensijos amþiaus yra likæ ne ásidarbinti, susiduria su gana aukðtais daugiau kaip 5 metai. Tuo tarpu lengviau konkuruoti darbo rinkoje sekasi darbo jëgai darbdaviø keliamais reikalavimais. Vienas ið svarbiausiø profesinë kvalifikacija. Deja, ið Vilniaus dar- amþiaus faktorius yra aktualus visiems tik jaunesniems bedarbiams. Nors bo birþoje ásiregistravusiø neágaliøjø bedarbiams, taèiau neágaliøjø asmenø vos ne pusë 44 proc. neturi profesinio pasirengimo. Ið turinèiø profesijà riboja tik jiems bûdingas veiksnys konkurentabilumà darbo rinkoje ypaè neágaliøjø yra ádarbinama treèdalis, o negalia. ið neágijusiø be profesinës kvalifikacijos Keturi penktadaliai Vilniaus darbo 17 proc. Taigi specialybës neturinèiø birþoje ásiregistravusiø neágaliøjø turi asmenø galimybës integruotis á darbo III negalios grupæ. Jà turinèius asmenis rinkà yra net du kartus maþesnës. ádarbinti lengviau, nes daugelis jø gali Kitas svarbus veiksnys darbinë dirbti áprastinëmis darbo sàlygomis. praktika. Tuo tarpu sprendþiant aukðtesnæ negalios grupæ turinèiø asmenø ádarbi- Net 36 proc. neágaliø asmenø, re- Ásiregistravusiø neágaliøjø pasiskirstymas pagal negalios grupæ Metai Ið viso Negalios grupës I II III 2002 1353 22 193 1138 2003 1460 33 295 1132 2004 1835 39 301 1495 gistruodamiesi darbo birþoje, buvo ilgiau nei metus nedirbæ, t.y faktiðkai jau buvo praradæ ryðá su darbo rinka. Kas deðimtas neágalus bedarbis buvo pirmà kartà pradedantis darbinæ veiklà. Taigi vos ne kas antram negalios grupæ turinèiam bedarbiui tenka atnaujinti arba nimo klausimus yra bûtina atsiþvelgti ir á medicininës socialinës ekspertizës komisijos iðvadas. Siekiant sudaryti kuo palankesnes integravimosi á darbo rinkà sàlygas neágaliems asmenims, ypatingas dëmesys skiriamas tik ðiems asmenims skirtø tiksliniø programø rengimui bei jø ágyvendinimui. Net 39 proc. visø ádarbinamø á laisvas ir subsidijuojamas darbo vietas neágaliøjø yra ádarbinami pagal naujai ásteigtø (pritaikytø) darbo vietø programà. Subjektyvios prieþastys Kadangi dalis asmenø siekia invalidumo tik materialiniais ir socialiniais iðskaièiavimais, todël ir ne visur á darbo birþà besikreipianèiø asmenø su negalia tikslas ásidarbinti. Tokie asmenys daþniausia registruojasi darbo birþoje tik dël paþymø ávairioms kompensacijoms ir lengvatoms gauti. Antra, tokiø asmenø darbinæ motyvacijà sunku tiksliai ávertinti, kadangi jie savo darbinæ veiklà privalo derinti su sveikatos bûkle ir gydytojø rekomendacijomis. Ypaè svarbi ásidarbinimo procese paties ieðkanèio darbo asmens iniciatyva. Vertinant paèiø neágaliøjø pastangas susirasti darbà, galima teigti, kad tik pavieniai neágalieji aktyviai savarankiðkai ieðko darbo. Likusià dalá neágaliøjø galima apibûdinti kaip asmenis, pasyviai dalyvaujanèius darbo paieðkoje. Be to, dauguma asmenø su negalia nepakankamai objektyviai vertina savo padëtá darbo rinkoje daþnai jø norai bei sugebëjimai prasilenkia su darbo rinkos reikalavimais darbo jëgai. Uþimtumo rëmimas Darbo rinkà reglamentuojanèios teisinës bazës asmenys su negalia yra átraukti á prioritetiná bedarbiø, kuriuos ádarbinant taikomos papildomos uþimtumo garantijos, grupæ. Jø integravimui á darbo rinkà kiekvienais metais yra rengiamos tikslinës neágaliøjø integracijos á darbo rinkà programos, kuriose numatomos tikslinës priemonës, uþtikrinanèios bei palengvinanèios neágaliøjø asmenø átrau-

14 Programos kimà á darbo rinkà. Per 2004 metus á laisvas ir subsidijuojamas darbo vietas ádarbinta 517 neágaliøjø. O tai sudarë 28 proc. visø Vilniaus birþoje ásiregistravusiø neágaliøjø. Dauguma jø ádarbinta pagalbiniais darbininkais, apskaitininkais, buhalteriais ar vadybininkais smulkiose privaèiose ámonëse. darbo rinkos politikos programose. Jose 2004 metais dalyvavo 943 neágalieji, t.y. daugiau nei pusë 51 proc. ásiregistravusiø Vilniaus darbo birþoje. Daugiausia neágaliøjø dalyvavo grupinëje darbo paieðkoje (darbo klubai) bei vieðuosiuose darbuose atitinkamai po 332 ir 193 neágalø asmená. Asmenø su negalia ádarbinimas ir dalyvavimas aktyviose darbo rinkos politikos programose * Metai Ádarbintieji á laisvas vietas Dalyvavusieji aktyvios darbo rinkos politikos programose Profesinis Nedarbo mokymas prevencija Verslo pagrindø mokymas Ilgalaikiø bedarbiø ágûdþiø atnaujinimas Darbo klubai Vieðieji darbai Remiami darbai Subsidijuojamos darbo vietos 2002 212 40 4 30 0 120 86 3 147 430 2003 247 85 8 30 126 277 131 3 167 827 2004 324 105 16 18 81 332 193 5 193 943 * Ðaltinis lentelëse pateikta Vilniaus darbo birþos informacija Bendras aktyviose darbo rinkos politikos programose dalyvavusiøjø skaièius Neágaliems asmenims realiau ávertinti savo padëtá darbo rinkoje, suvokti aktyvaus dalyvavimo darbo paieðkoje bûtinybæ, padidinti konkurentabilumà, ágyti ar pakelti profesinæ kvalifikacijà, átvirtinti ágytas þinias praktinëje veikloje, atnaujinti prarastà ryðá su darbo rinka padeda dalyvavimas aktyviose Bendradarbiavimo ryðiai Vykdant neágaliøjø integracijà á darbo rinkà, bendradarbiaujama su ávairiomis neágaliøjø draugijomis bei organizacijomis Þmoniø su negalia sàjungos Vilniaus skyriumi, þmoniø su fizine negalia menø ir ðvietimo centru, Diabeto asociacija, Valakupiø reabilitacijos centru, VÐÁ Þenevos iniciatyva psichiatrijoje, VÐÁ mokymo centru Mes esame ir kt. Siekiant pasidalinti sukaupta patirtimi, kelti darbuotojø, dirbanèiø su neágaliaisiais, kvalifikacijà, efektyviau spræsti negalià turinèiø þmoniø ádarbinimo problemas, Vilniaus darbo birþos specialistai dalyvauja tiksliniuose seminaruose ne tik Lietuvoje, bet ir uþsienyje Lenkijoje, Ðvedijoje, Vokietijoje. Juose ágytos þinios pravers praktiðkai ágyvendinant naujo Neágaliøjø socialinës integracijos ástatymo nuostatas. Socialiai atsakingas verslas arba korporatyvi socialinë atsakomybë ir jos plëtojimo Lietuvoje galimybës BOGUSLAVAS GRUŽEVSKIS JULIJA MOSKVINA Darbo ir socialiniø tyrimø instituto mokslo darbuotojai 2004 m. Europos Komisijos pastangomis buvo surengtas Europos KSA naudos gavëjø (multi-stakeholder) Forumas korporatyvios socialinës atsakomybës (KSA) klausimais. Jame dalyvavo ávairiø darbdaviø organizacijø, verslo grupiø, profesiniø sàjungø, savivaldos institucijø bei nevyriausybiniø organizacijø atstovai. Ðio renginio Mûsø ðalyje korporatyvios socialinës atsakomybës (KSA) idëjos nëra plaèiai paplitusios ir þinomos verslo bei valstybës valdymo lygmeniu. Net pats terminas korporatyvi socialinë atsakomybë, kuris yra angliðko termino corporate social responsibility atitikmuo, nëra vienareikðmiai apibrëþtas ir skirtingø autoriø verèiamas skirtingai. Ðiame straipsnyje pabandysime paaiðkinti, kas yra korporatyvi socialinë atsakomybë, aptarsime jos esmæ bei plëtojimo principus. metu buvo pasiûlytas toks KSA apibrëþimas: KSA tai koncepcija, kuria remiantis ámonës derina socialinius bei aplinkos apsaugos klausimus/aspektus su verslo valdymu bei bendradarbiavimu savanoriðkais pagrindais su visais naudos gavëjais.

Komentaras 15 Pagrindine KSA plëtros priemone galima laikyti Pasauliná susitarimà, kuris pirmà kartà buvo pristatytas Jungtiniø Tautø generalinio sekretoriaus Kofi Annano Pasaulio ekonomikos forumo metu 1999 metais. Pasaulinio susitarimo tikslas skatinti verslo ámones atsakingai vykdyti savo verslà, nedaryti þalos aplinkai, vietos bendruomenei, kitiems verslams ir bendromis pastangomis su Jungtinëmis Tautomis, atskirø ðaliø vyriausybiniu ir nevyriausybiniu sektoriumi dalyvauti visuomenës raidoje ir sprendþiant socialiniø ir aplinkos apsaugos problemas, ir tokiu bûdu prisidëti prie harmoningos ûkio raidos. Privatus sektorius, bendradarbiaudamas su socialinës aplinkos atstovais, gali padëti ágyvendinti Generalinio sekretoriaus vizijà - darnesnë ir socialiai aprëpianti pasaulio ekonomikos plëtra. Ðiandien Pasauliniame susitarime dalyvauja ðimtai bendroviø, tarptautiniø darbo ir pilietiniø organizacijø ið viso pasaulio. Pasaulinis susitarimas remiasi þmogaus teisiø, darbo jëgos ir aplinkosaugos principais, iðvardintais ðiuose dokumentuose: è Visuotinë þmogaus teisiø deklaracija; è Tarptautinës darbo organizacijos deklaracija dël pagrindiniø principø ir teisiø darbe; è Rio de Þaneiro deklaracija dël aplinkosaugos ir plëtros; è Jungtiniø Tautø konvencija prieð korupcijà. Pasaulinis susitarimas savanoriðka iniciatyva. Prie jo prisidëjusios ámonës numato savo verslo raidà tokia linkme, kad Pasaulinis susitarimas ir jo principai taptø kompanijos strategijos, kultûros ir kasdienio darbo dalimi. Taigi, kaip KSA gali padëti ámonëms uþtikrinti ilgalaiká savo verslo konkurenciná pranaðumà ir tæstinumà bei kodël verslininkai turëtø bûti socialiai atsakingi? KSA principai nurodo ekonominës verslo sëkmës uþtikrinimà, átraukiant Pasaulinio susitarimo principai Þmogaus teisës 1 principas Siekiama, kad verslo organizacijos remtø ir gerbtø tarptautinæ þmogaus teisiø apsaugà savo átakos sferoje 2 principas Uþtikrintø, kad jos paèios neprisidëtø prie þmogaus teisiø paþeidinëjimo Darbo jëga 3 principas Siekiama, kad verslo organizacijos paremtø asociacijø laisvæ ir pripaþintø teisæ áveiksmingas bendras/kolektyvines derybas 4 principas Bet kokios formos privalomojo ar priverstinio darbo eliminavimas 5 principas Vaikø darbo panaikinimas 6 principas Diskriminacijos, susijusios su ádarbinimu ir profesija, panaikinimas Aplinkos apsauga 7 principas Siekiama, kad verslo organizacijos paremtø prevencines programas, uþtikrinanèias aplinkos apsaugà 8 principas Imtøsi iniciatyvø aplinkosauginei atsakomybei didinti 9 principas Skatintø aplinkai palankiø technologijø vystymàsi ir paplitimà Kova su korupcija 10 principas Verslo organizacijos turi kovoti prieð visas korupcijos formas (tarp jø - papirkinëjimà ir kyðininkavimà) socialinius ir aplinkosaugos klausimus á kompanijos veiklà. Kitaip tariant, tai klientø poreikiø tenkinimas, tuo paèiu pateisinant kitø þmoniø, kaip antai Ið esmës KSA principø diegimas ámonës veikloje (atsakinga verslininkystë) padeda iðlaikyti ekonominæ verslo sëkmæ ir komerciná pranaðumà, ágyjant gerà reputacijà ir þmoniø, bendradarbiaujanèiø su ámone arba gyvenanèiø netoliese, pasitikëjimà. darbuotojø, tiekëjø ir ámonæ supanèios visuomenës, lûkesèius. Tai reiðkia ámonës indëlá visuomenei ir jos veiklos daromo poveikio aplinkai valdymà. Visa tai padës iðlaikyti ámonës verslo ilgalaiká konkurencingumà. Ið esmës KSA principø diegimas ámonës veikloje (atsakinga verslininkystë) padeda iðlaikyti ekonominæ verslo sëkmæ ir komerciná pranaðumà, ágyjant gerà reputacijà ir þmoniø, bendradarbiaujanèiø su ámone arba gyvenanèiø netoliese, pasitikëjimà. Ámonës klientai nori patikimo tiekëjo, pelniusio gerà vardà uþ kokybiðkus produktus ir paslaugas. Ámonës tiekëjai nori tiekti produktus ir paslaugas tokiam klientui, kuris vël sugráð ir laiku atsiskaitys uþ paslaugas. Ámonæ supanti visuomenë nori bûti tikra, kad jos vykdoma veikla uþtikrina socialinæ ir aplinkos gerovæ. Pagaliau ámonës darbuotojai nori dirbti tokioje kompanijoje, kuria jie didþiuojasi ir kurioje suvokia savo indëlio vertæ. Socialiai atsakinga verslininkystë nëra naujas dalykas: daugelis ámoniø, ypaè maþesnës, visada buvo artimos savo bendruomenëms ir siekë bûti gerais pilieèiais nuo pat prekybos tarp þmoniø pradþios. Ið tiesø, daugelis verslininkø instinktyviai suvokia, kad tinkama veikla klientø aptarnavimas, darbuotojø nuotaikos stebëjimas, tiekëjø skatinimas, gero kaimyno vardas ir aplinkos apsauga formuoja teigiamà poþiûrá á verslà bei teigiamà verslo aplinkà. Taèiau pastaraisiais metais atsirado kitø atsakingos verslininkystës varomøjø veiksniø, tokiø, kaip spaudimas ið klientø, vietos bendruomeniø, kontrolieriø, bankø, kreditoriø ir draudimo agentûrø. Siekdamos iðlikti konkurencingos, kompanijos privalo

16 Komentaras prisitaikyti prie ðiø rinkos ir visuomenës, kurioje jos veikia, keliamø reikalavimø. Lankstus ir individualus daugelio maþø ir vidutiniø ámoniø (MVÁ) pobûdis leidþia greitai reaguoti á ðiuos pokyèius, nes jos þymiai lengviau gali numatyti ir pasinaudoti rinkos galimybëmis negu daugelis didesniø kompanijø. Atsakinga verslininkystë - tai veikla KSA numato aktyvø darbdaviø dalyvavimà plëtojant gyventojø socialinæ raidà, didinant socialinæ sanglaudà bei uþtikrinant harmoningà gamybos raidà. átraukianti socialinius ir aplinkosaugos klausimus á verslo procesà. Konkreèios ámonës, norëdamos diegti KSA principus savo veikloje, galëtø, pavyzdþiui, investuoti á savo darbuotojus, pasiûlydamos apmokymus, kurie bûtø naudingi ne tik jiems, bet ir verslui, arba galëtø sudaryti geresnes sàlygas darbuotojø gerovei (darbuotojø darbo ávertinimas ir jø poreikiø iðklausymas). Be to, ámonës galëtø remti kilnø darbà ir skatinti darbuotojus savanoriðkai dalyvauti visuomenëje veikloje. Pavyzdþiui, kompanijos ásipareigojimas finansuoti vietos bendruomenës projektus ir aktyviai juose dalyvauti yra svarbus jos verslo tikslø papildymas. Ðalia verslo ryðiø, ámonë galëtø apsvarstyti, kaip uþmegzti santykius su kaimynais, vietos bendruomenës grupëmis ir valdþios organais. Maþesnës kompanijos daþnai sumaniau iðlaiko ðiuos santykius, nes jø veikla yra neatskiriama ir matoma visuomenës, kurioje jos veikia, dalis. Taip pat ámonës galëtø imtis veiklos aplinkosaugos srityje. Efektyvus energijos panaudojimas, tarðos prevencija, atliekø maþinimas ir perdirbimas gali sumaþinti veiklos sànaudas ir uþtikrinti efektyvesná ámonës gyvavimà. Be to, ðios priemonës gali pagerinti santykius su visuomene, kontrolieriais ir kitais valdþios organais bei atverti duris naujoms verslo galimybëms dirbant su klientais ir suinteresuotais tiekëjais. Nebûtina ið karto spræsti visus ðiuos klausimus. Numatydama prioritetinius veiksmus ir sutelkdama pastangas á klausimus, labiausiai susijusius su ámonës tikslais ir uþdaviniais, kompanija pasieks geresniø rezultatø. Á ámonës veiklà, strategijà visuomet galima átraukti naujus veiksmus, kai matomi jau ágyvendintø veiksmø rezultatai. Ámonë gali bûti suinteresuota bendradarbiauti su kitomis organizacijomis ar kompanijomis, siekdama skatinti atsakingos verslininkystës veiklà. Pavyzdþiui, galima dalyvauti vyriausybës ar vietos valdþios ágyvendinamoje programoje arba prisijungti prie verslo asociacijos, suinteresuotos atsakinga verslininkyste. Arba ámonei gali bûti ádomu ir naudinga prisidëti prie specialiø KSA projektø su kitomis kompanijomis, pavyzdþiui, su savo tiekëjais. Daugelio ðiø ryðiø uþmezgimas beveik nieko nekainuoja kompanijai. O jeigu kompanija ir patiria iðlaidø, kryptingas planavimas ir marketingas gali uþtikrinti reikðmingà jos investicijø sugráþimà puikios reklamos, pakilios darbuotojø nuotaikos, iðaugusios kompanijos reputacijos ir naujø rinkø atþvilgiø. KSA numato aktyvø darbdaviø dalyvavimà plëtojant gyventojø socialinæ raidà, didinant socialinæ sanglaudà bei uþtikrinant harmoningà gamybos raidà. Taèiau socialiniai tikslai turëtø bûti pasiekiami ne ekonominiø tikslø sàskaita, o harmonizuojant kapitalo ir darbo santykius. Todël plëtojant KSA, negali bûti naudojami prievartos mechanizmai. Visos priemonës turi bûti suderintos su visø naudos gavëjø interesais ir tarnauti bendriems ekonomikos plëtros tikslams. Lietuvoje korporatyvios socialinës atsakomybës plëtros klausimus kuruoja Socialinës apsaugos ir darbo ministerija. Jos Darbo departamento direktorius Ramûnas Darulis atstovauja Lietuvà Europos Komisijos KSA plëtros grupëje. Darbdaviø ir verslo atstovø iniciatyvas ðioje sferoje koordinuoja asociacija Investors Forum (www.investorsforum.lt). Taèiau reikia paþymëti, kad kol kas apie KSA maþai yra þinoma ir kalbama verslo plëtros kontekste. Ðalyje yra nepakankamas socialiniø partneriø bendradarbiavimas (kolektyvinës sutartys apima tik apie 10 proc. visø uþimtø gyventojø), maþos yra savivaldybiø galimybës bei átaka ámoniø plëtrai, tik pradeda plëtotis NGO sektorius.reikia paþymëti, kad Lietuvoje darbdaviai, verslo atstovai dar maþai dëmesio skiria gamybos plëtros socialiniams bei gamtosauginiams aspektams. Galima teigti, kad socialinis sàmoningumas verslo sferoje tik pradeda formuotis, todël reikalinga medþiaga, tyrimø rezultatai, kurie aiðkiai galëtø parodyti KSA plëtros naudà ávairiø lygiø naudos gavëjams. Ðiandien Lietuvoje sunku bûtø kalbëti apie KSA plëtrà. Pirmiausia bûtinas intensyvus naudos gavëjø informavimas ir mokymai. KSA plëtra reikalauja partneriø bendradarbiavimo, tad mûsø ðalyje pirmiausia reikia suformuoti partnerá. KSA nacionaliniu lygmeniu turi tapti viena ið verslo plëtros alternatyvø, taèiau prieð tai ji turi bûti suprasta kaip konkreti galimybë su atitinkamomis pasekmëmis ir ásipareigojimai. Lietuvoje KSA plëtra yra bûtina, siekiant Lisabonos tikslø uþimtumo sferoje, didinant Lietuvos ámoniø konkurencingumà bei uþtikrinant mûsø visuomenës harmoningà plëtrà. Taèiau bûtina paþymëti, jog KSA priemoniø taikymas yra labiau bûdingas didelëms ir gerai funkcionuojanèioms ámonëms, kuriø Lietuvoje nëra labai daug. Todël Vyriausybë turëtø skatinti verslo partneriø dialogà KSA klausimais, nes efektyvi KSA plëtra tarnauja valstybës plëtros bei harmoningo visuomenës vystymo tikslams.

Tarptautinis bendradarbiavimas Leonardo da Vinèi programos projektas galimybë siekti profesionalumo 17 ROMA BALTUÐIENË Birþø darbo birþos Darbo rinkos programø poskyrio vedëja Birþø darbo birþa partnerio teisëmis dalyvauja Vabalninko þemës ûkio mokyklos pagal Leonardo da Vinèi programà parengtame projekte Naujos patirties ágijimas prisitaikant prie technologinës ir organizacinës kaitos. Projekte dalyvauja Vabalninko ir Anykðèiø þemës ûkio mokyklø ávairiø specialybiø absolventai ir jauni bedarbiai, registruoti Birþø darbo birþoje, kurie yra ágijæ su þemës ûkiu susijusias profesijas. Staþuotëse Olandijoje dalyvauja 24 asmenys, ið jø - 8 jauni bedarbiai, registruoti darbo birþoje. Projekto dalyviai siekia svarbiø tikslø: taikant naujas þemës ûkio ir informacines technologijas, mokosi profesionalumo, tobulina praktinius ágûdþius ir kompetencijas bûsimame versle, gilina uþsienio kalbø þinias siekdami sëkmingiau konkuruoti darbo rinkoje, informuoja ðalies kaimo visuomenæ apie galimybes dalyvauti integracijos á Europos Sàjungà procese, susipaþásta su kitos ðalies kultûra. Pirmoje staþuotëje Olandijoje (2004 m. liepos spalio mën.) dalyvavo 4 darbo birþoje registruoti bedarbiai, kurie neseniai baigë Birþø politechnikos ir Vabalninko þemës ûkio mokyklas bei ágijo su þemës ûkiu susijusias profesijas. Dalyviø atranka vyko Birþø darbo birþoje. Prieð atrankà jie buvo supaþindinti su projektu, pildë ES Leonardo da Vinèi programos projekto staþuoèiø dalyvio atrankos anketà. Nuvykus á Olandijà, pirmàjà savaitæ staþuotës dalyviai tobulino savo anglø kalbos þinias, vyko á ekskursijas, kuriø metu susipaþino su ðalimi. Po to jie dirbo pas fermerius, kuriuos atrinko priimanèioji organizacija -Stuichting Uitwisseling pagal kiekvieno dalyvio pasirinktà veiklos sritá. Tai buvo ûkiai, uþsiimantys darþininkyste, gyvulininkyste ir miðria veikla: bulviø, galvijø, kiauliø ir oþkø auginimu. Laisvalaiká visi projekto dalyviai praleido labai puikiai: kartu su ðeimininkais ar vieni lankë muziejus, ávairias þemës ûkio naujø technologijø parodas, keliavo po ðalá ir t.t. Staþuotës metu du projekto dalyviai susitiko su Leonardo da Vinèi programos kolegomis ið Vengrijos, Brazilijos, Australijos, Japonijos, Rusijos, Estijos, Lenkijos ir kt. Ðis susitikimas buvo nepakartojamas. Visos staþuotës metu projekto dalyviai palaikë ryðá su Stuichting Uitwisseling praktinio mokymo ástaigos atsakingu asmeniu. Ðiuo metu jau atrinkti projekto dalyviai antrajai staþuotei, kuri ávyks 2005 metais. Neseniai Birþø darbo birþoje vyko susitikimas su antrajai staþuotei dalyvius priimanèia organizacija - Helicon Opleidingen ið Olandijos. Vabalninko þemës ûkio mokykloje diskutuota su atrinktais projekto dalyviais. Kokie projekto rezultatai? Ágyta praktiniø ágûdþiø þemës ûkio vystymo srityje, susipaþinta su naujomis technologijomis, darbo organizavimu, patobulintos anglø kalbos þinios, ágytas pasitikëjimas savimi, susipaþinta su Olandijos kultûra, staþuotë áteisinta sertifikatu, kuris liudija apie staþuotæ uþsienyje. B.Ðmataitë staþuotæ atliko pas olandø fermerá, auginantá oþkas ir gaminantá ið oþkø pieno sûrius. Dalyviø ágytos profesinës þinios sudarys jiems geresnes sàlygas ásidarbinti tëvø ar kitø ûkininkø, uþsiimanèiø smulkiu verslu ûkiuose arba vystyti savo verslà Lietuvoje bei dirbti Europos Sàjungos ðalyse. Gráþæ á Lietuvà pirmosios staþuotës dalyviai padëjo Birþø darbo birþai paskleisti ðio projekto rezultatø naudà. Jie staþuotës áspûdþiais dalinosi jaunimui skirtame darbo klubo uþsiëmime, kuriame dalyvavo ir antrajai staþuotei atrinkti projekto dalyviai. Ðiame renginyje taip pat dalyvavo spaudos UAB Lietuvos rytas Birþø skyriaus, UAB Birþieèiø þodis atstovai, savivaldybës administracijos þemës ûkio skyriaus vedëjas S.Staðkevièius, Þemës ûkio rûmø organizatorius savivaldai Z.Praðmantas, Vabalninko þemës ûkio mokyklos profesijos mokytoja metodininkë, Leonardo da Vinèi projekto koordinatorë D.Janulytë, Birþø rajono ûkininkas J.Manikas ir kt. Projekto rezultatai buvo aptarti ir Kauno darbo birþoje vykusiame seminare.

18 Aktualijos Situacija darbo rinkoje sausio 1 d. 2004 m. gruodþio mënesá: 2005 m. sausio 1 d.: Áregistruota bedarbiø 15290 Áregistruota bedarbiø, ið jø: 126442 Ádarbinta asmenø 8090 moterø 72568 (57,4) ið jø pagal neterminuotas darbo sutartis 6786 vyrø 53874 (42,6) Paskirta bedarbio paðalpø 2729 jaunimo 10291 (8,1) Áregistruota laisvø darbo vietø 10912 ilgalaikiø bedarbiø 36944 (29,2) ið jø neterminuotam darbui 9554 gyvenanèiø kaimo vietovëse 54412 (43,0) Nukreipta á aktyvias darbo vietas 6031 gaunanèiø bedarbio paðalpà 13190 (10,4) politikos programas Bedarbiø santykis su Nuo metø pradþios: darbingo amþiaus gyventojais: Áregistruota bedarbiø tûkst. 204,3 Bendras 6,0 % Ádarbinta asmenø tûkst. 125,5 Moterø 7,0 % Nukreipta á programas tûkst. 129,9 Vyrø 5,1 % Jaunimo 2,2 % http://www.ldb.lt Registruotas nedarbas maþëja treèius metus Treèius metus ðalyje maþëja registruotø bedarbiø skaièius bei jø procentas nuo darbingo amþiaus gyventojø. Vidutinis metinis bedarbiø procentas 2004 metais buvo 6,8 proc. Palyginti su 2003 metais, ðis rodiklis sumaþëjo 1,3 procentinio punkto ir 4,3 procentiniais punktais maþesnis nei 2001 metais, kai nedarbas ðalyje buvo pasiekæs aukðèiausià lygá. Maþëjant darbo jëgos pasiûlai, paklausa 2004 metais iðliko aukðta. Bendras áregistruotø laisvø darbo vietø skaièius per 300 250 200 150 100 tûkst. 50 0 Darbo jëgos pasiûla- paklausa 2000-2004 metais 10,2 11,1 9,7 8,1 2000 2001 2002 2003 2004 6,8 Pasiûla Paklausa Vid. metinis bedarbiø procentas % 12 10 8 6 4 2 0 kelis pastaruosius metus kinta palyginti neþymiai. Gerëjant ekonominei situacijai, darbdaviai kuria daugiau nuolatinio darbo vietø. Darbo rinkos programos padeda maþinti nedarbà 2004 metais á aktyvias darbo rinkos programas buvo nukreipta beveik 130 tûkst. ieðkanèiø darbo asmenø. Vieðøjø ir remiamø darbø programose buvo sukurta daugiau kaip 41 tûkst. laikinø darbo vietø. Kartu su darbdaviais darbo rinkoje remiamiems bedarbiams ásteigta 3,6 tûkst. ið Uþimtumo fondo subsidijuojamø darbo vietø. Palyginti su 2003 metais, subsidijuojamø darbo vietø steigimas iðaugo 12 proc. Daugiau kaip 29 tûkst. bedarbiø bei áspëtø apie atleidimà dirbanèiø asmenø buvo nukreipti á ávairias profesinio mokymo programas. Ið jø 17,7 tûkst. arba per 60 proc. mokësi pagal darbo rinkos profesinio mokymo programas, 4,8 tûkst. (16,4 proc.) darbo birþose lankë verslo pagrindø kursus, 6,7 tûkst. bedarbiø dalyvavo ilgalaikiø bedarbiø ágûdþiø atnaujinimo programose. Per 55 tûkst. bedarbiø 2004 metais lavino darbo paieðkos ágûdþius dalyvaudami Darbo klubø programoje. Laikino uþimtumo priemoniø taikymas leido sumaþinti galimà bedarbiø procentà nuo darbingo amþiaus gyventojø vidutiniðkai 1,1 procentinio punkto.

19 Summary Situation in Lithuanian labour market 18 p. During December 2004: 15,290 registered unemployed 8,090 placed to jobs, 6,786 of them to permanent job, 2,729 granted unemployment benefit, 10,912 registered vacancies, 6,031 job seekers involved in active labour market policy programmes. 1 January 2005: 6,0 per cent total unemployment rate, 7,0 per cent women unemployment rate, 5,1 per cent men unemployment rate, 2,2 per cent youth unemployment rate, 126,442 registered unemployed. DARBO BIRÞOS NAUJIENOS Lietuvos darbo birþos informacinis biuletenis 2005 m. sausis, Nr. 1(85) Leidybinës grupës adresas: S. Þukausko g. 15 (Ðiaurës miestelis), Vilnius LT-08234. Redaktorë Danutë Ðalkauskienë Tel. 272 57 11, tel./faks. 272 57 09 Spausdino UAB Baltijos kopija. LT-09109 Vilnius, Kareiviø 13B 3,5 sp.l. Uþs. Nr. 22 ISSN 1392-6756 Tiraþas 1500 egz. The LLE s action plan for 2005 2 The goals and tasks of the LLE s activities for 2005 have been prepared on the basis of the program of 2004 2008 of the Government of the Republic of Lithuania, by taking into consideration the provisions of the general evaluation document of employment policy priorities of the Government of the Republic of Lithuania and the European Commision and the recommendations of the Council of Europe on the employment policy for the Member States. In the publication there is a presentation of the main goals of the LLE s activities for 2005 and the actions for the achievement of these goals. The forecast of the labour market for 2005 3 In the press conference The Forecast of the Labour Force Employment for the Year 2005 that has taken place in the Lithuanian Labour Exchange ( LLE ) there were participants from the following institutions and society groups: responsible authorities of the Ministry of Social Security and Labour and the Ministry of Education and Science, employees of the Lithuanian Labour Market Training Authority, representatives of social partners, i.e. representatives of various associations of employers, as well as employees of science of the Institute of Labour and Social Research, employees of the LLE and representatives of the mass media. In the conference the statements were made that in 2005 the situation in the labour market would improve, that the number of vacancies that would be created would be 4 times more than the number of vacancies that would be liquidated, that it is planned that the biggest increase of offers for jobs should be in industry and construction, that the prospects for non qualified labour force would be limited, and that the problem of compatibility between the labour force and the demand would remain. Development of information system is a new quality of the services for the customers 6 The trends of development of the LLE s information system have been set on the basis of the concept of the e-government approved by the Government of the Republic of Lithuania and the action plan of the information society creation of the EU s initiative e-europe 2005. A specific development plan of the LLE s information system is set out in the information system development strategy for the years 2003 2005. In the interview Deputy Director of the LLE Janina Gaiþutytë makes comments upon the basic improvement trends of the LLE s information system. Why do the people register themselves once again as the unemployed? 8 The LLE s Labour Supply and Demand Division s Chief Officer Inga Buckaitë makes comments upon the results of the research about the people who register themselves as the unemployed once again. In the article limited opportunities of these unemployed persons for finding a job are discussed, which is due to their low qualifications, and also the problems of their direction to active labour market policy means and the chances to re integrate them into the labour market are discussed.

20 PASLAUGOS DARBDAVIAMS Tarpininkavimas ádarbinant Pilieèiai teisæádarbàágyvendina tiesiogiai kreipdamiesi á darbdavius arba tarpininkaujant darbo birþai. Padedant darbo birþai, geriau patenkinamas darbdaviø poreikis darbo jëgai, operatyviau uþpildomos laisvos darbo vietos, parenkami atitinkamos kvalifikacijos darbuotojai. Norëdamas pasirinkti darbuotojà laisvai darbo vietai: darbdavys praneða darbo birþai apie laisvas darbo vietas jam patogia forma: raðtu, telefonu, faksu, elektroniniu ryðiu. Telefonu laisvas darbo vietas galima praneðti AB Lietuvos telekomas, vadinamos 700 paslaugos (fiksuoto telefono ryðio paslaugos), vienodu telefono numeriu laisvoms darbo vietoms skelbti ðalyje - 8-700 - 55155. Skambuèiai ðiuo numeriu automatiðkai nukreipiami telefono linijomis á Jûsø teritorijos darbo birþà; darbo birþa parenka asmenis ið bedarbiø ar ieðkanèiøjø darbo, atsiþvelgdama á darbdavio keliamus kvalifikacinius bei dalykinius reikalavimus; esant didesniam darbuotojø poreikiui, darbo birþa gali organizuoti darbo mugæ, kurios metu darbdavys pasirinks sau tinkamus darbuotojus ið didesnio ieðkanèiøjø darbo skaièiaus; Bendrosios nuostatos 1. Laisva darbo vieta laikoma: 1. 1. darbo vieta, kuri atsiranda nutraukus su darbuotoju darbo sutartá (jei ði darbo vieta nelikviduojama), taip pat papildomai ásteigta darbo vieta dël gamybos (paslaugø)plëtimo; 1.2. darbo rinkoje papildomai remiamiems bedarbiams ádarbinti ámonëse ásteigta (pritaikyta) darbo vieta. Laisvø darbo vietø registravimo ir ádarbinimo jose organizavimà nustato Laisvø darbo vietø registravimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinës apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandþio 18 d. ásakymu Nr.55. darbo birþa gali patenkinti darbdavio poreiká ádarbinti darbuotojus pagal lanksèias darbo sutartis (trumpalaikis ádarbinimas pagal terminuotas sutartis). Taip pat atrinkti, pasamdyti bei perkelti darbuotojus ið ten, kur jie nebereikalingi; neradus tinkamø kandidatø, darbo birþa paruoð reikiamos kvalifikacijos darbininkus ar specialistus ið ieðkanèiøjø darbo þmoniø; be áprastøádarbinimo paslaugø, darbo birþa gali pasiûlyti laisvø darbo vietø reklamà darbo birþø Informacijos ir konsultacijø bei Darbo centruose. Todël darbdavio pasiûlyta laisva darbo vieta bus matoma daugeliui þmoniø - ir tai nieko nekainuos; darbdavys, tarpininkaujant darbo birþai, gali skelbti laisvas darbo vietas Lietuvos darbo birþos interneto svetainëje (www.ldb.lt), skyriuje Siûlo darbà ; aukðtos kvalifikacijos specialistø paieðkai darbdavys gali naudotis duomenø baze Lietuvos darbo birþos interneto svetainëje (www.ldb.lt), skyriuje Ieðko darbo, Talentø banke.