Kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo Mažeikių miesto Ventos upės slėnyje projektas Pirmoji dalis: ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ Planavimo organizatorius: Mažeikių rajono savivaldybės administracija Projekto rengėjas: Projekto vadovas: UAB KONSOLĖ Krašt. arch. Jonas Abromas Klaipėda, 2017
T U R I N Y S ĮVADAS... 3 1. TERITORIJOS NAUDOJIMO REGLAMENTAVIMAS IR PLANAVIMO DOKUMENTAI... 5 1.1. PROJEKTUOJAMOS VEIKLOS PLANUOJAMOJE TERITORIJOJE REGLAMENTUOJAMOS ŠIŲ TEISĖS AKTŲ... 6 1.2. MAŽEIKIŲ MIESTO VENTOS UPĖS SLĖNIO TERITORIJOS TVARKYMO TECHNINIAME PROJEKTE STATYBOS DARBŲ UŽDUOTIES NUOSTATAI, ĮTAKOJANTYS ŠIO PROJEKTO SPRENDINIUS:... 8 1.3. INFORMACIJA APIE PATVIRTINTĄ VISUOMENĖS DALYVAVIMO PROGRAMĄ KRAŠTOVAIZDŽIO FORMAVIME... 11 2. TERITORIJOS GAMTINIO KARKASO ANALIZĖ... 12 2.2. TERITORIJOS KONTEKSTAS GAMTINĖJE STRUKTŪROJE... 13 2.3. TERITORIJOS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS PAGAL EKOLOGINIUS KRITERIJUS... 15 3. TERITORIJOS VIZUALINIŲ KRAŠTOVAIZDŽIO SAVYBIŲ ANALIZĖ... 15 3.1. TERITORIJOS VIZUALINIAS ESTETINIS POTENCIALAS... 15 3.2. REGYKLŲ IDENTIFIKAVIMAS IR KRAŠTOVAIZDŽIO VAIZDINGUMO VERTINIMAS... 18 4. URBANISTINĖ STRUKTŪRA IR TERITORIJOS SOCIALINIAI, EKONOMINIAI ASPEKTAI... 24 4.1. URBANISTINĖS STRUKTŪROS ANALIZĖ... 24 4.2. TERITORIJOS SOCIALINIAI IR EKONOMINIAI ASPEKTAI... 25 5. PLANUOJAMOS TERITORIJOS KRAŠTOVAIZDŽIO VERTYBIŲ NAUDOJIMO IR APSAUGOS PRIEMONIŲ PLĖTROS GALIMYBĖS... 25 5.1. PLANUOJAMOS TERITORIJOS NAUDOJIMO ASPEKTAI... 25 5.2. PLANO GALIMŲ SPRENDINIŲ POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS... 27 PRIEDAI 1 Priedas. Kraštovaizdžio projekto rengėjų išsilavinimą patvirtinantys dokumentai 2 Priedas. Teritorijos fotofoksacija 3 Priedas. Esamos būklės analizės brėžinys 2
ĮVADAS Trumpa teritorijos charakteristika Planuojama tvarkyti 10,4 ha teritorija yra Mažeikių mieste, Ventos upės slėnyje. Tai dalis subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonos (NRn), išskirtos Europos ekologinio tinklo Natura 2000 paukščių ir buveinių apsaugai svarbių teritorijų Ventos upės slėnio (LTAKMB002) ir Ventos upės (LTAKM002) tvarkymo plane (Mažeikių rajono ribose). Nagrinėjama Ventos upės slėnio teritorija šiuo metu nėra pritaikyta gyventojų rekreaciniams poreikiams pėsčiųjų takai susidėvėję, jų trūksta, želdiniai netvarkingi, nedekoratyvūs, taip pat trūksta suoliukų ir šiukšliadėžių, neišnaudojamas vaizdingų Ventos upės pakrančių potencialas. Planuojamą tvarkyti teritoriją sudaro apie 0,4 ha pėsčiųjų takai prie Ventos upės (5 trasos, kurių bendras ilgis apie 2096 m, trasų plotis - 2 m) ir apie 10 ha teritorija prie pėsčiųjų takų. Planavimo pagrindas Projektu Kraštovaizdžio tvarkymas ir būklės gerinimas Mažeikių rajone projektuojami, suprojektuoti ir numatomi atlikti darbai turi atitikti 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos 05.5.1-APVA-R-019 priemonės Kraštovaizdžio apsauga projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr.D1-209 Dėl 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos 05.5.1-APVA-R-019 priemonės Kraštovaizdžio apsauga projektų finansavimo sąlygų aprašo reikalavimus ir vėlesnius aprašo patikslinimus, jeigu tokių būtų. Siekiant sukurti patrauklią teritoriją gamtos pažinimui ir rekreacijai Mažeikių miesto Ventos upės slėnio teritorijoje numatoma: vadovaujantis parengtu techniniu projektu Mažeikių miesto Ventos upės slėnio sutvarkymo statybos projektas, patvirtintu Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. A1-2217 (toliau Techninis projektas), atlikti šioje techninėje specifikacijoje (užduotyje) nurodytus rangos darbus; pagal pateiktus reikalavimus parengti Kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo Mažeikių miesto Ventos upės slėnyje projektą (toliau Kraštovaizdžio tvarkymo projektas) bei pagal parengtą Kraštovaizdžio tvarkymo projektą atlikti rangos darbus. 3
Informacija apie kraštovaizdžio projekto organizatorių Įstaigos pavadinimas Mažeikių rajono savivaldybės administracija Adresas, telefonas, faksas Laisvės g. 8, Mažeikiai. tel. (8-443) 98204, 98232, faksas 25844 el.paštas: sigita.bartkuviene@mazeikiai.lt Kontaktinio asmens vardas S. Bartkuvienė, pavardė, pareigos Strateginio vystymo ir investicijų skyrius Informacija apie kraštovaizdžio projekto rengėjus Įstaigos pavadinimas Adresas, telefonas, faksas Projekto vadovas (atest. Nr. A927) Kontaktinio asmens vardas pavardė, pareigos UAB Konsolė Liepų g. 79, LT-92195 Klaipėda tel. (8-46) 401433; faks. (8-46) 401433 Krašt. arch. doc. dr. Jonas Abromas Tel. 861181916, el. paštas: j.abromas@yahoo.com Jonas Abromas Tel. 861181916, el. paštas: j.abromas@yahoo.com Ekspertai Techniniai darbuotojai Tomas Užkuraitis Tel. 868631169, el. paštas: tomas@konsole.lt Krašt. arch. doc. dr. Jonas Abromas Klaipėdos universiteto Architektūros, urbanistikos ir dizaino centras Baltijos kraštovaizdžiai Tel. 861181916, el. paštas: j.abromas@gmail.com Krašt. arch. Aurelija Jankauskaitė Klaipėdos universiteto Architektūros, urbanistikos ir dizaino centras Baltijos kraštovaizdžiai Tel. 862633715, el. paštas: jankauskaite.aurelija@gmail.com Krašt. arch. Loreta Sadauskienė Tel. 864500070, el. paštas: landscape@megaplantas.eu Dovilė Dirvonė Klaipėdos universiteto Architektūros, dizaino ir dailės katedra Tel./faks. 8 46 398732 Viktorija Gričenaite Klaipėdos universiteto Architektūros, dizaino ir dailės katedra Tel./faks. 8 46 398732 Giedrė Leonikaitė Klaipėdos universiteto Architektūros, dizaino ir dailės katedra Tel./faks. 8 46 398732 4
1. TERITORIJOS NAUDOJIMO REGLAMENTAVIMAS IR PLANAVIMO DOKUMENTAI Planuojama tvarkyti 10,4 ha teritorija yra Mažeikių miesto pietinėje dalyje, Ventos upės slėnyje. Absoliutinės altitudės kinta nuo 48,0 iki 58,00 m, Lietuvos aukščių sistemoje. Mažeikiai yra vėsiojo vidutinio klimato zonoje, su vidutinio šiltumo vasaromis, bei vidutinio šaltumo žiemomis. Vidutinė Liepos mėnesio temperatūra yra apie 17 C, o žiemą apie -5 C, o intervalas tarp temperatūrų yra apie 20 C. Projektuojamų takų vietose yra esami prastos būklės asfaltuoti takai. 1 pav. Analizuojama teritorija Mažeikių miesto plane Analizuojama teritorija Tai dalis subnatūralios (neurbanizuojamos) rekreacinės aplinkos kraštovaizdžio tvarkymo zonos (NRn), išskirtos Europos ekologinio tinklo Natura 2000 paukščių ir buveinių apsaugai svarbių teritorijų Ventos upės slėnio (LTAKMB002) ir Ventos upės (LTAKM002) tvarkymo plane (Mažeikių rajono ribose). Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2000 tinklui tikslas: Griežlės (Crex crex), tulžių (Alcedo atthis) apsaugai. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos įsteigimo pagrindas: LRV 2004.04.08 nutarimas Nr.399 (Žin., 2004, 55-1899). Nagrinėjama Ventos upės slėnio teritorija šiuo metu nėra pritaikyta gyventojų poilsio, rekreaciniams poreikiams pėsčiųjų takai susidėvėję, jų trūksta, želdiniai netvarkingi, taip pat 5
trūksta suoliukų ir šiukšliadėžių, neišnaudojamas vaizdingų Ventos upės pakrančių potencialas. Planuojamą tvarkyti teritoriją sudaro apie 0,4 ha pėsčiųjų takai prie Ventos upės (5 trasos, kurių bendras ilgis apie 2096 m, trasų plotis - 2 m) ir apie 10 ha teritorija prie pėsčiųjų takų. Analizuojama teritorija 2 pav. Teritorija Europos ekologinio tinklo Natura 2000 paukščių ir buveinių apsaugai svarbių teritorijų Ventos upės slėnio (LTAKMB002) ir Ventos upės (LTAKM002) schemoje 1.1. Projektuojamos veiklos planuojamoje teritorijoje reglamentuojamos šių teisės aktų : 1. Europos kraštovaizdžio konvencijos; 2. Europos Tarybos ministrų komiteto 2008 m. rekomendacijos CM/Rec (2008 m. vasario 6 d.) 3 dėl Europos kraštovaizdžio konvencijos įgyvendinimo gairių; 3. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo; 4. 2014 2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos 05.5.1-APVA-R-19 priemonės Kraštovaizdžio apsauga projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-209; 5. Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015 2020 metų veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-12 Dėl Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015 2020 metų veiksmų plano patvirtinimo ; 6. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir jį įgyvendinančiųjų teisės aktų: 6.1. Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir Priklausomųjų želdynų normų 6
(plotų) nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694 Dėl Atskirųjų rekreacinės paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo ; 6.2. Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-719 Dėl Atskirųjų ir priklausomųjų želdynų kūrimo ir tvarkymo projektų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo ; 6.3. Atskirųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento ir Priklausomųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-62 Dėl Atskirųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento ir Priklausomųjų želdynų apsaugos ir tvarkymo pavyzdinio reglamento patvirtinimo ; 6.4. Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 Dėl Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo ; 6.5. Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-673 Dėl Želdinių būklės ekspertizės tvarkos aprašo patvirtinimo ; 6.6. Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 206 Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems ; 7. Statybos įstatymo ir jį įgyvendinančiųjų teisės aktų; 8. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo ; 9. Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 Dėl Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašo patvirtinimo ; 10. Gamtinio karkaso nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 Dėl Gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo ; 11. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. D1-645 Dėl Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo ; 7
12. Mažeikių miesto teritorijos bendrojo plano, patvirtinto 2009-03-27 Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-95, sprendiniais; 13. Mažeikių miesto želdinių ir jų tvarkymo specialiojo plano, patvirtinto Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T1-79, sprendiniais; 14. Europos ekologinio tinklo Natura 2000 paukščių ir buveinių apsaugai svarbių teritorijų Ventos upės slėnio (LTAKMB002) ir Ventos upės (LTAKM002) tvarkymo plano (Mažeikių rajono ribose), patvirtinto Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. T1-238, sprendiniais. 15. Techninio projekto Mažeikių miesto Ventos upės slėnio sutvarkymo statybos projektas, patvirtinto Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. A1-2217, sprendiniais dėl inžinerinių statinių nagrinėjamoje teritorijoje; 16. 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos; 17. 2014 2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos 05.5.1-APVA-R-19 priemonės Kraštovaizdžio apsauga projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-209; 18. Bendrųjų buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276, kuriuose pateikiamos būtinos rūšių apsaugos priemonės, reglamentuota blogėjimo ir rūšių reikšmingo trikdymo prevencija; 19. Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038; 20. Rekomendacijų paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašui, patvirtintų Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. AV-83; 22); 21. Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433; 22. Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352. 1.2. Mažeikių miesto Ventos upės slėnio teritorijos tvarkymo Techniniame projekte Statybos darbų užduoties nuostatai, įtakojantys šio projekto sprendinius: 1. Pagal Techninį projektą įrengiami tik pėsčiųjų takai, Techniniame projekte pažymėti 8
trasomis 2A, 2B, 5, 8 ir 9 su darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytais mažosios architektūros elementais. 2. Mažeikių miesto Ventos upės slėnio teritorijoje apie Techniniame projekte suprojektuotus pėsčiųjų takus (preliminariai 10 ha) vykdomi visi Kraštovaizdžio tvarkymo projekte suprojektuoti darbai. 3. Darbus Rangovas atlieka bei juos aktuoja pagal Veiklų sąrašą, kuris yra Sutarties priedas. Veiklų sąraše nurodomi darbai yra sustambintos apimties, todėl konkurso dalyvis, teikdamas pasiūlymą, turi įvertinti visus su sustambinta veikla susijusius ir tame darbų sąraše ar etape esančius darbus. Darbų, kurie, jo manymu, yra neįvertinti Veiklų sąraše arba yra neaišku, kuriame Veiklų sąrašo punkte turi būti įvertinti, konkurso dalyvis privalo apie tai raštu pranešti Užsakovui. Konkurso dalyviai atsako už visų konkurso dokumentų išnagrinėjimą, įskaitant konkurso sąlygų paaiškinimus ir papildymus. Sutarties vykdymo metu nebus priimtas joks reikalavimas pakeisti pasiūlymo sumą arba sąlygas, grindžiamas klaidomis ar praleidimais. 4. Rangovas turi turėti reikiamą techninį pajėgumą, pirkimo sutarties vykdymo metu taikyti konkrečias aplinkosaugos vadybos priemones, tenkinančias šiuos reikalavimus: veiksmingos gyvūnijos ir augalijos apsaugos statybvietėje ir aplink ją užtikrinimas; bet kokių kenksmingų atliekų ir pavojingų cheminių medžiagų nuotėkio, galinčio pakenkti aplinkai, prevencija; statybvietėje susidarančių atliekų kiekio, skleidžiamo triukšmo ir eismo spūsčių mažinimas; efektyvus elektros energijos ir vandens naudojimas. Apie atitiktį šiam reikalavimui Rangovas privalo turėti Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės išduotą dokumentą (sertifikatą ar lygiavertį dokumentą). 5. Rangovo statyboje naudojamos statybinės medžiagos turi atitikti minimalius aplinkos apsaugos kriterijus: statybos produktų sudėtyje neturi būti sieros heksafluorido (SF6); 70 % medienos, medienos medžiagų ir gaminių turi būti iš miškų, sertifikuotų naudojant FSC ar PEFC miškų sertifikavimo sistemas arba lygiavertes sertifikavimo sistemas; naudojami produktai turi būti tinkamai paženklinti, prie jų turi būti pateikiamos atitikties deklaracijos. 6. Sutarties vykdymo metu Techniniame projekte nurodytų darbų keisti (atsisakyti arba įtraukti papildomai) negalima, išskyrus, kai jie neišvengiami, norint užbaigti Darbus, ir kurių šalys negalėjo numatyti iki Sutarties pasirašymo. 7. Jeigu pateiktame Techniniame projekte yra nurodomas standartas, techninis liudijimas ar 9
bendrosios techninės specifikacijos ir šalia nuorodos nėra nurodyta arba lygiavertis, tuomet yra laikoma, kad kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais arba lygiavertis. 8. Rangovas privalo parengti darbo projektą ir statybos darbų technologijos projektą (susisiekimo komunikacijoms), atlikti kadastrinius matavimus ir parengti visus kitus objektui priduoti reikalingus dokumentus, kaip nurodyta Veiklų sąraše. 9. Rangovas savo sąskaita privalo darbų pradžioje pakabinti bent vieną plakatą (ne mažesnį kaip A3 formato), kuriame turi būti pateikta informacija apie įgyvendinamą projektą ir finansavimą iš ES struktūrinio fondo lėšų, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 115 straipsnio nuostatomis (detali informacija http://www.esinvesticijos.lt), suderinęs plakatą su Užsakovu. Plakatas turi būti pakabintas visuomenei gerai matomoje vietoje. 10. Rangovas turės pildyti darbų žiniaraščius ir teikti juos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, vadovaujantis Statybos sutarčių įvykdymo priežiūros (SSĮP) reikalavimais. SSĮP programos projektų vykdytojo vadovas yra patvirtintas LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. T1-190 (2015 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. T1-83 redakcija). SSĮP vadovą ir informaciją galima rasti adresu: https://www.apva.lt/lt/ssip.html. 11. Darbai turi būti priduoti, pasirašant perdavimo - priėmimo aktą. 10
1.3. Informacija apie patvirtintą visuomenės dalyvavimo programą kraštovaizdžio formavime 11
2. TERITORIJOS GAMTINIO KARKASO ANALIZĖ Geologinis potencialas Atliekant kraštovaizdžio struktūros geocheminj tipizavimą (žr. 3 pav.), išskiriamos geosistemos pagal barjeriškumo laipsnį cheminių medžiagų srautams visuose kraštovaizdžio sistemos blokuose (augalija dirvožemis gruntinis vanduo). Toposistemos detalizuojamos pagal cheminių elementų akumuliavimą dirvožemio profilyje, cheminių elementų išsklaidymą su gruntiniais vandenimis, vyraujant fizinei ir cheminei aplinkai, lemiančiai dirvožemio išplovimą. Lietuvos teritorijoje vyrauja sąlyginai išsklaidančios (35 proc.) ir išsisklaidančios (28 proc.) toposistemos, kurioms būdingas cheminių elementų išplovimas į gruntinius vandenis. Akumuliuojančios ir sąlyginai akumuliuojančios geosistemos užima 18 proc. Lietuvos teritorijos, pasižymi pajėgumu kaupti cheminius elementus dirvožemio profilio storymėje ir dėl šios priežasties gali būti lengvai užterštos. Grunto struktūra. Teritorijos inžinerinės geologinės sąlygos kinta nuo vidutinių iki sudėtingų: geomorfologinės yra sudėtingos dėl reljefo genetinių tipų skaičiaus, hidrogeologinės sudėtingos, dėl gruntinio vandens slūgsojimo gylio, geologinės vidutinės. Tirtoje teritorijoje sutiktos aliuvinės (aiv), deliuvinės (div), glacialinės (giiinm3) nuogulos bei technogeniniai dariniai (tpl IV). Technogeniniai dariniai sudaryti iš žvyro, puraus, vidutinio tankumo dulkingo, smulkaus, žvyringo smėlio, minkštai, standžiai plastinio ir puskiečio smėlingo molio, smėlingo dulkingo molio. Vietomis sutinkamas smėlingas dulkingas molis su organinės medžiagos priemaiša. Aliuvinės nuogulos, kurias sudaro įvairaus rupumo smėlis. 3 Pav. Kraštovaizdžio geocheminės topo sistemos struktūra remiantis nacionaliniu kraštovaizdžio tvarkymo planu. Analizuojama teritorija 12
Kraštovaizdžio geocheminės topositemos, nustatytos remiantis Lietuvos kraštovaizdžio studija, geocheminės topositemos analizuojamos vertinant buferiškumo laipsnį ir migracinės sistemos tipą. Pagal buferiškumo laipsnį teritorijoje yra ypač mažo buferiškumo, pagal migracinės struktūros tipą sąlyginai išsisklaidančios. Želdynų analizė Analizuojamoje teritorijoje vakarų-rytų kryptimi pateikiama vyraujanti sumedėjusių augalų rūšinė sudėtis: rytinėje dalyje vyrauja paprastieji ąžuolai, pilkieji karkalai ir paprastieji klevai. Greta Ventos upės vyrauja trapieji gluosniai, mažalapės liepos, pilkieji karklai, paprastosios blindės. Sodybiniuose apleistuose sklypuose išlikusios obelys. Greta tako prie įntako į Ventos upę vyrauja paprastieji lazdynai ir baltalksniai. Išskiriami pavieniai augantys brandūs paprastieji ir raudonieji ąžuolai. Greta Naujakurių gatvės kvartalo gretimybėse vyrauja brandžios paprastosios eglės ir europiniai maumedžiai. Apleistame sodybiniame sklype adresu Pavenčių g. 8B dominuoja obelys, mažalapės liepos ir karpotieji beržai. Greta Pavenčių g. 6 naujos statybos pastatų kvartalo yra pavieniai trapieji gluosniai, kuriems yra reikalingas sausų ir pažeistų šakų šalinimas. Plane pažymėtoje raguvoje vyrauja įvairūs medžiai, tokie kaip miškinės obelys, paprastieji klevai, paprastieji lazdynai, pilkieji karklai ir parastosios blindės. Analizuojamoje teritorijoje dominuoja mišrūs lapuočiai, spygliuočių mažiau nei 30%. Brandiems lapuočiams reikalinga priežiūra: sausų šakų šalinimas, formavimas, genėjimas ir t.t. Stipriai puvinio pažeistus medžius siūloma šalinti bei pakeisti naujais želdiniais, prisitaikant prie esamo ir trūkstamo augalų asortimento. Dominuojantys menkaverčiai krūmai nustelbia Ventos upės slėnio pakrantę, reikalingas menkaverčių žėlinių šalinimas. 2.2. Teritorijos kontekstas gamtinėje struktūroje Kraštovaizdžio verikalioji Biomorfotopų struktūra teritorijoje yra pereinamoji, kontrastingumas didelis, čia vyrauja agrokompleksai ir/ arba pelkės, miškų plotai užima mažiau kaip 500 ha. Vizualioji biomorfotopų struktūra koridorinė. Koridorinė vizualioji biomorfų struktūra yra būdinga upių slėniams. Biomorfotopus (taip pat morfologinė pažinimo kryptis) sudaro biosferos komponentai: gyvūnai, grybai, augalai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano gamtinio karkaso planu teritorija esanti Ventos upės slėnyje priskiriama migraciniams koridoriams čia palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas, grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai. 13
Remiantis Mažeikių miesto bendruoju planu bei saugomų teritorijų kadastru, teritorija patenka į Natura 2000 saugomų teritorijų tinklą (žr. 4 pav.), Ventos upės slėnis svarbi teritorija paukščių apsaugai, jai statusas suteiktas 2004 m. balandžio 17d. Bendrieji veiklos reglamentai: LRV 2004-03-15 nutarimo Nr. 276 'Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo' (Žin, 2004, Nr. 41-1335; 2006, Nr. 44-1606) 2 priedas. Europos Bendrijų Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (sutrumpintai Paukščių direktyva) buvo priimta 1979 m. balandžio 2 d. Tai pirmasis Europos Sąjungos (ES) teisės aktas, reglamentuojantis ilgalaikę visų laukinių paukščių rūšių apsaugą ES šalyse. 1981 m. balandžio 6 d. Paukščių direktyva oficialiai įsigaliojo tuo metu ES priklausančiose 10 valstybių. Pagrindinis Paukščių direktyvos tikslas yra ilgalaikė visų laukinių paukščių rūšių apsauga ES. Ji apima šių rūšių apsaugą, tvarkymą ir kontrolę, nustato jų naudojimo taisykles. Paukščių direktyva yra taikoma paukščiams, jų kiaušiniams, lizdams ir buveinėms. Remiantis direktyvos reikalavimais, Lietuvoje Europos mastu nykstančių paukščių rūšims vietose, kur sparnuočiai gausiausiai peri, turi būti išskirtos ir įsteigtos paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Teritorija priskirta Natura 2000 tinklui dėl Griežlių (Crex crex) bei tulžių (Alcedo atthis) apsaugos. Saugoma teritorija apima didžiąją dalį Ventos upės slėnio. 4 pav. Ventos upės slėnis patenka į Natura 2000 teritorijų tinklą, yra svarbus paukščių apsaugai (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos kadastro žemėlapis) Analizuojama teritorija 14
2.3. Teritorijos būklės įvertinimas pagal ekologinius kriterijus 1 lentelė. Ekologiniai kriterijai ir aktualumas teritorijai Eil. nr. Kriterijai Aktualumas teritorijai Pastabos 1 Pažeidžiamumo ir Griežlės (Crex crex) jautri paukščių rūšis, jos stabilumo kriterijus buveinės - greitai kintančios ir lengvai pažeidžiamos. Griežlei gyventi tinkamos yra šienaujamos pievos. Iš apleistų krūmais apaugusių pievų gieželės (Crex crex) traukiasi. 2 Retumo kriterijus Tulžiai (Alcedo atthis) Lietuvoje peri Ventos, Virvytės, Varduvos, Vadaksties, Kvistės, Ašvos, Šerkšnės upėse, Varduvos tvenkinyje, perėjimo metu aptinkamas prie skaidrių, stačiais, paplautais krantais vandens telkinių upių, rečiau ežerų, tvenkinių, karjerų. Griežlės (Crex crex) perėjimo metu aptinkama drėgnose, vešlia, aukšta augmenija bei krūmais apaugusiose pievose, kultūrinėse pievose ir 3 Natūralumo ir tipiškumo kriterijus 4 Įvairovės kriterijus 5 Dydžio ir fragmentiškumo kriterijus ganyklose, javų laukuose. Teritorijoje vyrauja dideli natūralių pievų plotai, šiose bendrijose telkiasi tokioms vietovėms būdingų rūšių populiacijos. Teritorijoje yra mažai svetimžemių augalų. Teritorijoje vyrauja šie sumedėję augalai: Parastoji blindė (Salix caprea L.), Pilkasis karklas (Salix cinerea L.), Paprastasis lazdynas (Corylus avellana L.), Baltalksnis (Alnus incana (L.) Moench), Trapusis gluosnis (Salix fragilis L.) Išsamių teritorijos biologinė įvairovės tyrimų nebuvo atlikta, nėra duomenų apie bendrą augalų ir gyvūnų rūšių skaičių. Teritorija driekiasi šiauriniame Ventos upės krante, yra juostiška. Viduje teritorija nėra smarkiai suskaidyta ar atribota. Teritorijoje vyrauja pievų augalija, gausu lapuočių sumedėjusių augalų, spygliuočių apie 30 proc. 3. TERITORIJOS VIZUALINIŲ KRAŠTOVAIZDŽIO SAVYBIŲ ANALIZĖ 3.1. Teritorijos vizualinias estetinis potencialas Kraštovaizdžio vizualinis estetinis potencialas analizuojamas vertinant vertikaliąją sąskaidą, horizontaliąją sąskaidą, bei vizualinį dominantiškumą. Kraštovaizdžio vizualinė struktūra pereinanti iš V2H2-b į V1H3-a. (žr. 5 pav.). Teritorijoje vyrauja silpna ir vidutinė vertikalioji sąsklaida, vyraujančių atvirų ir pusiau atvirų, gerai apžvelgiamų erdvių kraštovaizdis. Kraštovaizdžio erdvinėje struktūroje vyrauja raiškus vertikaliųjų ir horizontaliųjų dominančių kompleksas. Tiriamoje teritorijoje vyraujančios horizontaliosios dominantės išryškėja žvelgiant Ventos upės pusėn, čia kraštovaizdyje dominuoja horizontalios linijos, upės krantai, vandens linija, kitame krante esantys želdiniai,kurie dar labiau išryškina kranto liniją, pievos ir horizonto linija. 15
Taip pat teritoriją supa V0H1-b ir V0H2-d, kuriems būdinga neryški vertikalioji sąsklaida, vyrauja pusiau uždarų ir pusiau atvirų erdvių kraštovaizdis, o kraštovaizdžio erdvinėje struktūroje vyrauja horizontalūs bei neišreikšti dominantai. Analizuojama teritorija 5 Pav. Kraštovaizdžio vizualinė struktūra remiantis nacionaliniu kraštovaizdžio tvarkymo planu. Tvarkoma Ventos slėnio teritorija pagal nacionalinį kraštovaizdžio tvarkymo planą patenka į au4s zoną. Kraštovaizdžio pobūdis au: agrarinis urbanizuotas. Kraštovaizdžio naudojimosi pobūdžiui priskiriama 4-am indeksui, kuris pagal naudojimosi intensyvumą yra tausojantis intensyvus. Gamtiniu aspektu tvarkoma Ventos upės teritorija patenka S zonai priskiriama upės slėniui (žr. 6 pav.). Analizuojama teritorija 6 pav. Kraštovaizdžio pobūdžio įdentifikavimas pagal nacionalinį kraštovaizdžio tvarkymo planą 16
Pagal nacionalinį kraštovaizdžio tvarkymo planą teritorija yra agrarinė, mažai urbanizuota (mažai paveikta žmogaus, gamtiniu aspektu vertinga). Teritoriją supa miškai, ypač šiaurinėje Ventos upės slėnio dalyje. Vienas vertingiausių teritorijos bruožų tai, kad Ventos upės slėnis patenka į nacionalinę saugomą teritoriją, priskiriama NATURA 2000 teritorijai. Gamtinis karkasas tai vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklas, jungiantis gamtinio pobūdžio: Saugomas teritorijas rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologines apsaugos zonas; Kitas ekologiškai svarbias vandenų, miškų, žemės ūkio, kitos paskirties teritorijas. Gamtinio karkaso paskirtis: Sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti; Sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas; Saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius; Didinti šalies miškingumą; Optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos ir žemės ūkio plėtrą. Gamtinį karkasą sudaro: Geoekologinės takoskyros teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines geosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą; Geosistemų vidinio stabilizavimo arealai ir ašys teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės bei kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtinėms geosistemoms; Migraciniai koridoriai slėniai, raguvynai bei dubakloniai, kitos žemesnėse reljefo vietose esančios teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija. Gamtinio karkaso teritorijose draudžiama naujų pramonės įmonių, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, statyba bei naujų gyvenamųjų pastatų ir gyvenamųjų kvartalų statyba konservacinės, miškų, kitos rekreacinės, taip pat žemės ūkio paskirties teritorijose. 17
Gamtinio karkaso teritorijos turi būti tvarkomos vadovaujantis darnios plėtros principais. Teritorijose, turinčiose istorinę, kultūrinę vertę, svarbiose estetiniu atžvilgiu, gamtinio karkso teritorijos tvarkomos atsižvelgiant ir derinant tarpusavyje ekologinius, kultūrinius bei estetinius kraštovaizdžio formavimo reikalavimus. Analizuojama teritorijos dalis pagal gamtinio karkaso struktūrą priskiriama rajoninėms vidinio stabilizavimo ir migracijos koridorių zonai. 3.2. Regyklų identifikavimas ir kraštovaizdžio vaizdingumo vertinimas Šiaurinėje Ventos slėnio dalyje atsiveria įspūdingi vaizdai bei tolumos, kadangi Ventos slėnis pasižymi šiomis ypatybėmis: miškingais arealais, kalvotomis vietomis, šalia esančia miesto teritorija. Kraštovaizdis tampa vizualiai vaizdingesnis. Suvokiamas vizualinis kontrastas lemia vietovės patrauklumo reikšmingą dalį. Teritorijoje nustatėme vizualinius ryšius su Mažeikių miestu, regyklų fotofiksacijose matomos vizualiai svarbesnės regyklos (žr. 1 priedą). Tai lemia savitas apylinkės reljefas. Ventos upės slėnio nuo daugelio žemesnio lygio regyklų, iš šiaurinės miesto dalies atsiveria gana tolimi vaizdai vakarų ir rytų kryptimis. Analizuojamos teritorijos kraštovaizdžio vaizdingumo vertinimas iš pasirinktų regyklų atliktas 2017 m. lapkričio 16 d. Vertinimui naudota A. R. Budriūno ir K. Ėringio (2000 m) parengta Kraštovaizdžio estetinio rekreacinio vertinimo metodika. Pagal šią metodiką gamtovaizdžiai estetiniu požiūriu vertinami pagal optimalią objektų ir reiškinių įvairovę ir harmoniją. Gamtovaizdį nustatyta vertinti pagal 80 požymiu, kurie suskirstyti į 4 grupes: bendrasis gamtovaizdžio įspūdingumas; reljefo išraiškingumas; augalijos erdvinis įvairumas; antropogeninių objektų įvairumas ir tikslingumas. Kraštovaizdis vertintas dviejuose vietose. Pirma vieta (žr. 7 pav.) tai esamo tako perspektyvinės ašies vertinimas. Matomos artimosios ir tolimosios perspektyvos. Išskirtinumą suteikią trapiųjų gluosnių ažūrinės (šio metu belapės) formos. Stebint iš pirmos regyklos(a) gamtovaizdžių požymių estetiškumas įvertintas 66 balais. Antra regykla (žr. 9 pav.) apima Ventos upės šlaitą, esamą taką ir tolimesnes erdves anapus upės. Fotografuota taip pat nuo esančio pėsčiųjų tako. Iš šios (B) regyklos gamtovaizdžių požymių estetiškumas įvertintas 69 balais. Apibendrinimas. Pagal balų skaičių iš abiejų regyklų stebimas kraštovaizdis priskiriamas prie aukštos estetinės kokybės, apima matomus skirtingų tipų gamtinius darinius. Regyklų kokybę padidintų esamų želdinių tvarkymas, upės vaizdų atvėrimas. 18
7 pav. Pirmosios vertinimo regyklos vieta ir kryptis (A) 8 pav. Vaizdas iš pirmosios regyklos 19
9 pav. Antrosios vertinimo regyklos vieta ir kryptis (B) 10 pav. Vaizdas iš antrosios regyklos 20
2 lentelė. Gamtovaizdžio požymių estetiškumo vertinimas balais iš pirmos regyklos dviem kryptimis (A) Eil. Nr. Nr. Grupėje Gamtovaizdžio požymis ir jo vertinimas Regykla I.Bendrasis gamtovaizdžio įspūdingumas A B 1 1 Dominanto gamtovaizdyje ryškumas (neryškus - 0, ryškus - 1) 1 0 2 2 Dominanto fono ryškumas (neryškus - 0, ryškus - 1) 1 0 3 3 Kulisų, aprėminančių gamtovaizdį, ryškumas (nėra - 0, iš vienos 1 1 pusės - 1, iš abiejų pusių - 2) 4 4 Permatomo priekinio plano buvimas (ažūriškumas) (nėra - 0, yra - 1) 1 0 5 5 Perspektyvų nuotolis ir įvairumas (vidutinė - 0, tolimoji - 1, jų abiejų derinys - 2) 2 2 6 6 Planiškumas (planų gausumas) 2 3 7 7 Juostuotumas (juostų arba laiptų gausumas radialine kryptimi) 3 3 8 g Spalvingumas (ryškių atspalvių gausumas) 3 3 9 9 Sezoninis aspektingumas (neryškus - 0, keičiasi kartą per vegetacijos periodą 1, 2 2 keičiasi dažniau - 2) 10 10 Dinaminis kontrastingumas (apšvietimo, erdvės, spalvos) (neryškus - O.ryškus - 1) 1 0 11 11 Gamtovaizdžio natūralumas (pakeistas - 0, pavieniai intarpai - 1, natūralus - 2) 1 2 II. Reljefo išraiškingumas A. Sausuma 12 1 Bendras gamtovaizdžio kalvotumas (lygu - 0, banguota arba neryškiai kalvota - 1, 1 1 ryškiai kalvota - 2) 13 2 Kalvų ir šlaitų gausumas 1 1 14 3 Neišryškėjusių kalvų ir šlaitų buvimas (nėra - 0, yra - 1) 1 1 15 4 Kalvų gausumas horizonto linijoje 0 1 16 5 Slėnių ir daubų gausumas 1 1 17 6 Slėnių ir daubų didumas (nėra - 0, yra - 1, didelės - 2) 0 1 18 7 Neišryškėjusių slėnių ir daubų buvimas (nėra - 0, yra - 1) 1 1 19 8 Slėnių vingių gausumas 0 0 20 9 Atodangų ryškumas (nėra - 0, yra 1, didelės - 2) 0 0 B. Vandenys 21 1 Ežerų gausumas 0 0 22 2 Ežerų didumas(nėra - 0, maži ir vidutiniai - 1, dideli - 2) 0 0 23 3 Neišryškėjusių ežerų buvimas (nėra - 0, yra - 1) 0 0 24 4 Upių gausumas 0 0 25 5 Upių didumas (nėra - 0, mažos ir vidutinės - 1, didelės - 2) 2 2 26 6 Neišryškėjusių upių buvimas (nėra - 0, yra - 1 ) 0 1 27 7 Upių vingių gausumas 0 0 28 8 Slenkstėtumas (nėra - 0, matosi slenkstis - 1, 0 0 21
matosi vandens kritimas - 2) 29 9 Vandens plotų pasikartojimas radialine kryptimi (nėra - 0, yra - 1, daugiau kaip 0 1 vieną kartą- 2) C. Sausumos ir vandens deriniai 30 1 Salų gausumas 0 0 31 2 Pusiasalių gausumas 0 1 32 3 Neišryškėjusių salų ir pusiasalių buvimas (nėra -0, yra- 1) 0 1 33 4 Atsispindėjimo vandenyje ryškumas (neryškus - 0, ryškus - 1) 0 1 34 5 Seklumų ryškumas (nėra arba neryškios - 0, ryškios - 1) 0 1 35 6 Pakrančių juostų (paplūdimių) ryškumas (nėra arba neryškios - 0, ryškios - 1) 0 0 III. Augalijos erdvinis įvairumas A. Augalija, paryškinanti reljefą 36 1 Kalvų ir šlaitų miškingomis viršūnėmis gausumas 1 2 37 2 Kalvų, salų ir pusiasalių su vientisa augalija gausumas 0 1 38 3 Augalija, paryškinanti upelius, kanalus ir raguvas (atskirų objektų gausumas) 0 1 39 4 Medžių eilių ir juostų ryškumas pakrantėse išilgai kranto (nėra arba neryškios - 0, ryškios - 1) 1 1 40 5 Augmenijos juostų vingiuotumas (nėra - 0, vingiuota - 1, sudėtingai vingiuota - 2) 1 1 B. Medžių augalija 41 1 Bendras gamtovaizdžio miškingumas (nėra arba mažas - 0, vidutinis - 1, didelis - 2, ištisinis - 1) 1 1 42 2 Dunksančių miškų gausumas 0 0 43 3 Giraičių ir autonomiškų miškų gausumas 0 0 44 4 Sodybinių želdinių kompleksų gausumas 0 0 45 5 Dendroplantacijų gausumas 1 0 46 6 Medžių grupių, eilių ir stambių pavienių medžių gausumas 1 0 47 7 Giraičių, medžių grupių ir pavienių medžių gausumas horizonto linijoje (siluetingumas) 2 1 48 8 Skirtingų medynų gausumas 2 2 49 9 Neišryškėjusių medžių augalijos objektą buvimas (nėra - 0, yra - 1) 1 1 50 10 Medynų sudėties mišrumas (nėra arba neryškus - 0, ryškus - 1) 1 0 51 11 Kamienų ryškumas (neryškus - 0, ryškus - 1) 1 0 52 12 Miško ir želdinių viršūnių linijos įvairumas (neryškus - 0, viena forma - 1, kelios formos - 2) 2 2 53 13 Horizonto linijos įvairumas dėl augalijos (neryškus - 0, viena forma - 1, kelios formos - 2) 2 1 C. Žolinė augalija 54 1 Laukų miškingame gamtovaizdyje gausumas 1 2 55 2 Skirtingų sausumos augalijos bendrijų gausumas 2 3 56 3 Plytinčių sausumos augalijos bendrijų gausumas 1 3 57 4 Skirtingų vandens augalijos bendrijų gausumas 1 2 58 5 Plytinčių vandens augalijos bendrijų gausumas 1 2 59 6 Neišryškėjusių žolių augalijos plotų buvimas (nėra - 0, yra - 1) 1 1 IV. Antropogeninių objektų įvairumas ir tikslingumas A. Dabartinė (ūkinė) žmogaus veikla 22
Gamtovaizdžio urbanizuotumas (nėra arba 60 1 neryškus - 0, ryškus - 1, įspūdingas - 2, didelis - 1, 1 0 ištisinis - 0) 61 2 Architektūrinių akcentų gausumas 1 0 62 3 Ryškių antropogeninių objektų gausumas horizonto linijoje (siluetingumas) 1 0 63 4 Gyvenviečių, sodybų ir atskirų pastatų gausumas 1 0 64 5 Gyvenviečių ir pastatų ryšys su aplinka (pastatų nėra - 1, ryšys blogas - 0, ryšys geras - 2) 2 1 65 6 Gyvenviečių ir pastatų apželdinimas (nėra - 1, apželdinta blogai - 0, apželdinta gerai - 2) 1 1 66 7 Agrokultūros laukų pritapimas (agrokultūrų nėra - 1, jų plotai kertasi su reljefo formomis - 0, 2 1 pritampa - 2) 67 8 Kelių pritapimas (kelių nėra - 1, jie nepritapę prie reljefo ir augmenijos - 0, pritapę -2) 1 1 68 9 Elektros ir telefono linijų pritapimas (linijų nėra - 1, jos nepritapusios - 0, pritapusios - 2) 1 1 69 10 Inžinerinių įrenginių pritapimas (įrenginių nėra - 1, jie nepritapę - 0, pritapę - 2) 1 1 70 11 Melioracinių sistemų pritapimas (sistemų nėra - 1, jos nepritapusios - 0, pritapusios - 2) 1 1 71 12 Neišryškėjusių antropogeninių objektų buvimas (nėra - 0, yra - 1) 1 1 B. Senovinė (kultūrinė) žmogaus veikla 72 1 Antropogeninių paminklų gausumas 0 0 73 2 Paminklų vertingumas (vietinės reikšmės - 0, nacionalinės reikšmės - 1, 0 0 tarptautinės reikšmės - 2) 74 3 Neišryškėjusių paminklų buvimas (nėra - 0, yra - 1) 0 0 75 4 Pilių ryškumas (nėra - 0, neišryškėjusios - 1, ryškios - 2) 0 0 76 5 Piliakalnių ryškumas (nėra - 0, neišryškėję - 1, ryškūs - 2) 0 0 77 6 Apeigų, legendų ir tradicijų vietų įvairumas (nėra - 0, vieno pobūdžio - 1, įvairaus pobūdžio - 2) 0 0 78 7 Istorinių arba susijusių su istoriniais asmenimis vietų buvimas (nėra arba nežinomos - 0, žinomos - 0 0 1) 79 8 Saugomų ir globojamų gamtinių objektų įvairumas (vienos kategorijos - 1, kelių 2 2 kategorijų - 2) 80 9 Saugomų teritorijų buvimas (nėra - 0, yra - 1 ) 1 1 BENDRAS VERTINIMAS BALAIS 66 69 23
4. URBANISTINĖ STRUKTŪRA IR TERITORIJOS SOCIALINIAI, EKONOMINIAI ASPEKTAI 4.1. Urbanistinės struktūros analizė Analizuojamo sklypo ribos patenka į kultūros paveldo, NATURA 2000 teritorijas. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos pavadinimas: Ventos upės slėnis. Teritorijos plotas 3355,73 ha. Vietovės identifikatorius (ES kodas) LTAKMB002 (identifikavimo kodas 1100000000066), statuso suteikimo data: 2004.04.17. Saugomos teritorijos priskyrimo Natura 2000 tinklui tikslas: Griežlės (Crex crex), tulžių (Alcedo atthis) apsaugai. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos įsteigimo pagrindas: LRV 2004.04.08 nutarimas Nr.399 (Žin., 2004, 55-1899). Analizuojamame sklype yra esami prastos būklės takai, vienas tiltas ir sporto įrenginiai. Gamtinį karkasą sudaro upės slėnio pieva, želdinių masyvai ir raguva. Į teritoriją patenka apleisti sklypai (buvęs sodybinis užstatymas). Sklype adresu Pavenčių g. 8B, išlikę dviejų pastatų griuvėsiai. Išskiriami dar 4 apleisti sklypai (adresai nepriskirti) buvę sodybiniai, viename jų yra likęs pastatas. Analizuojamą teritoriją šiaurės-pietų kryptimi kerta dvi 110 kv orinės elektros perdavimo linijos, teritorijoje yra viena elektros linijų atrama. Taip pat teritoriją kerta 10kV ir 0.4kV elektros oro linijos. Elektros tinklų apsaugos zonos nustatomos išilgai elektros oro linijų žemės juostos ir oro erdvė, apribotos vertikaliomis plokštumomis, esančiomis abiejose linijos pusėse nuo kraštinių laidų (kai jie nėra atlenkti) šiuo atstumu: iki 1 kv įtampos elektros oro linijoms 2 metrai; 6 ir 10 kv įtampos elektros oro linijoms 10 metrų; 110 kv įtampos elektros oro linijoms 20 metrų. Artimiausios gretimybės yra buvusi sodų bendrijos teritorija (planuojama gyvenamųjų namų statyba), kuri ribojasi su Lazdynų, Sodų kelio ir Naujakurių gatvėmis. Visuomeninės paskirties teritorijos Mažeikių Jaunystės pagrindinė mokykla, Neformaliojo vaikų švietimo mokykla ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokykla: Mažeikių moksleivių techninės kūrybos centras bei stadionas (Pavenčių g. 12). Greta stadiono naujai įrengiama Baltų aikštė su meniniu objektu. Galimas patekimas į analizuojamą teritoriją: Ąžuolyno 6-oji g., Ąžuolyno 1-oji g., nuo Pavenčių g. 24
4.2. Teritorijos socialiniai ir ekonominiai aspektai Teritorijoje buvo/ yra vykdoma tik rekreacinio pobūdžio veikla pasivaikščiojimas, gėrėjimasis gamta, mėgėjiška žvejyba Ventos upėje, sportinė veikla. Teritorijoje yra išlikusi vietomis sunykusi asfalto danga, kuria gali judėti pėstieji ir pavieniai dviratininkai. Dalis tako įmirksta, esant nepalankiom oro sąlygoms. Esami želdiniai neprižiūrimi, todėl susidarė želdinių masyvai, kurie riboja matomumą į upės ir miesto puses. Šiuo metu teritorija nepatraukli/ nesaugi gyventojų rekreaciniams poreikiams. Ventos upė yra tas žaliųjų plotų karkasas, apie kurį, apjungiant šalia įkurtus parkus, sukuria bendramiestinių želdinių sistemą, kuri pritaikoma gyventojų poilsiui. Esami želdiniai turi būti plečiami įjungiant teritorijas nuo miesto sportinio komplekso iki želdinių, juosiančių esamus kolektyvinius sodus. Todėl šioje teritorijoje skatinamos šios priemonės: Sutvarkyti Ventos upės pakrantes, pritaikant rekreaciniam naudojimui, kaip vieną iš svarbiausių Mažeikių miesto centro aplinkos ir kraštovaizdžio elementų; Tvarkant pakrantes, siekti esamos biologinės įvairovės išsaugojimo ir gausinimo; Skatinama formuoti stabilius vandens telkinių apsaugos juostų želdinius palei mažuosius Ventos intakus miesto teritorijoje, pritaikant visuomenės rekreaciniams poreikiams; Pritaikyti teritorijos infrastruktūrą įv. socialinėms žmonių grupėms bei žmonėms turintiems fizinę negalią. Mažeikių miesto turizmo ir rekreacinė plėtra turėtų užtikrinti efektyvų verslo interesų tenkinimą (verslo turizmas, laikinos darbo jėgos migracijos poreikiai, konferencijų, seminarų bei kt. susitikimų organizavimas ir t.t.), vietos gyventojų rekreacinių poreikių tenkinimą (pramogų verslas, rekreacinių zonų (gamtinių, pėsčiųjų alėjų ir pan.) bei infrastruktūros plėtrą. 5. PLANUOJAMOS TERITORIJOS KRAŠTOVAIZDŽIO VERTYBIŲ NAUDOJIMO IR APSAUGOS PRIEMONIŲ PLĖTROS GALIMYBĖS 5.1. Planuojamos teritorijos naudojimo aspektai Mažeikių miesto rekreacinė ir turizmo sistema turėtų būti plėtojama taip, kad užtikrintų aplinkui esančių mažesnių gyvenviečių bei kaimiškosios teritorijos gyventojų trumpalaikio rekreacinių poreikių ( shoping as, socialinės ir kultūrinės (koncertai, spektakliai, sporto renginiai ir pan.) paslaugos, pramogos ir t.t.) tenkinimą. 25
Gamtinių-rekreacinių teritorijų (rekreacinių želdinių) formavimas Ventos upės pakrantėje. Įvertinus reikšmingumą poveikį Natura 2000 šiaurinėje Ventos upės krante esančius miško plotus pritaikyti poilsio erdvių formavimui bei ekstensyvaus poilsio zonų plėtrai. Mažeikių mišką pritaikyti miestiečių rekreaciniams poreikiams formuojant čia pažintinius bei sveikatingumo takus, poilsio aikšteles, kraštovaizdžio apžvalgos ir kitą rekreacinę infrastruktūrą Įvertinus poveikio reikšmingumą NATURA 2000 teritorijai, panaudoti čia esančius želdinius rekreacinių erdvių šalia Ventos upės formavimui Šiauriau Ventos upės esančių sodų bendrijų bei gyvenamųjų rajonų sujungimas dviračių bei pėsčiųjų takais, tam pritaikant esamus lauko bei miško keliukus. Formuojant pėsčiųjų ir dviračių takų tinklą, kur įmanoma tą daryti esamuose arba naujai formuojamuose žaliuosiuose plotuose. Svarbi vystytina miesto dviračių takų tinklo trasos yra palei Ventos upę, apjungiant Kalnėnų tvenkinių, Ventos upės bei Juodpelkio tvenkinių rekreacines zonas formavimas. Formuoti tranzitines dviračių trasas Mažeikių mieste sujungiant miesto centrinę dalį su Kalnėnų ir Reivyčių gyvenamosiomis zonomis bei čia esančiomis sodų bendrijomis bei jau anksčiau minėtomis rekreacinėmis zonomis. Siekiant užtikrinti vandens telkinių juostų ir zonų apsaugą miesto teritorijoje, yra būtina: Urbanizuotose teritorijose rekonstruoti Ventos upės krantines panaikinant galimybę nuo krantinių nuotekoms patekti tiesiogiai į upę. Suformuoti Ventos upės krantosaugos infrastruktūrą, leidžiančią užtikrinti krantų stabilumą bei antropogeninio poveikio stabilizavimą; Vystyti ekologinį švietimą, įrengiant ekologinio pažinimo takus prie Ventos upės. Mažeikių mieste yra keletas svarbių hidrotechninių statinių (Stadiono ir Kalnėnų užtvankos), taip pažymėtini inžineriniai statiniai tiltai per Ventos upę. Būtina spręsti hidrotechnikos įrenginių (užtvankų) bei inžinerinių statinių (tiltų) priežiūros problemas. Patikslinti 1% (pasitaikančio 1 kartą per 100 metų) ir 5% (pasitaikančio 1 kartą per 20 metų) potvynių užliejimo ribas ir tai įvertinti galimybių studijoje. Įvertinus tikimybinius potvynių parametrų dydžius, nustatoma, kad 5% tikimybės potvynio vagoje statybos draudžiamos. 1% tikimybės potvynio vagoje galimi tik statiniai, atlaikantys potvynius. Įrengiant naujus 26
tiltus ir rekonstruojant senus, turi būti atliekama pralaidų hidraulinių parametrų atitikimo 1% tikimybės potvynio praleidimui korektūra. Atliekant šiuos darbus rajoniniuose ir vietinės reikšmės keliuose, skaičiuotino potvynio tikimybė turi būti 5%. Privalu išsaugoti užliejamas pievas, kurios svarbios ne tik gamtiniu-aplinkosauginiu požiūriu, bet ir civilinės saugos aspektu, kai potvynių metu šiuose plotuose yra kaupiamas vanduo, kuris vėliau, krintant vandens lygiui, grįžta atgal į upės vagą. Užliejamose teritorijose privalo būti ribojama bet kokia statyba, nesusijusi su upių vagotvarka. Rajono savivaldybei parengus, o seniūnijai vykdant priežiūros funkcijas, turi būti parengti prevenciniai upių vagotvarkos ir tvenkinių priežiūros reglamentai, įpareigojantys greta esančių sklypų savininkus ir nuomininkus vykdyti reguliarią upių vagų ir jų pakrančių bei tvenkinių pakrančių valymą ir priežiūrą Įvertinant vystančius pokyčius gamtinėje aplinkoje, numatyti ilgalaikes ekstremalaus vandens lygio pakilimo Ventos upėje prevencijos priemones. Priešgaisrinė sauga yra viena svarbiausių prevencinių priemonių grupė, užtikrinanti turto saugumą bei žmonių gyvybių išsaugojimą. Prie visų vandens telkinių, kurių plotas 0,5 ha ir daugiau, nežiūrint į jų juridinę ir teisinę priklausomybę, privalo būti palikti arba naujai įrengti ir nuolat prižiūrimi priešgaisriniai privažiavimai. Mažeikių miesto teritorijoje prie Ventos upės priešgaisriniai privažiavimai turi būti palikti arba naujai įrengti ir nuolat prižiūrimi. 5.2. Plano galimų sprendinių poveikio aplinkai vertinimas Poveikis teritorijos gamtiniam karkasui vykdant miesto teritorijų planavimo darbus, ypatingas dėmesys skiriamas svarbiausių miesto gamtinio karkaso (Ventos upės) migracinių koridoriaus išsaugojimui, pažeistų ruožų atstatymui, tiksliniam savito kraštovaizdžio ir rekreacijos koridoriaus suformavimui, naujų miesto parkų suformavimui prie Ventos upės, prie pietinių ir šiaurinių miesto gyvenamųjų teritorijų (formuojant naujus želdynus ir želdinius); tai ne tik užtikrins gamtinio karkaso stabilumą bet ir žymiai pagerins miestiečių gyvenimo ilgalaikę kokybę. 27
išlaikyti upių ir upelių, kaip svarbių gamtinio karkaso sudėtinių dalių migracinių koridorių, priekrantės aplinkinėse teritorijose gamtinės aplinkos kokybę, minimizuoti šiose teritorijose ūkinę veiklą, griežtai ribojant intensyvų žemės ūkį bei urbanizaciją Poveikis kraštovaizdžiui sprendinių realizavimas pakels Mažeikių miesto kraštovaizdžio indeksą, padidins lankytojų srautus; išplėtota želdynų infrastruktūra pagerins ir tiesioginės gyventojų ir rekreantų bei lankytojų aplinkos, ir viso miesto aplinkos biologines higienines, rekreacines, bei estetines savybes, mažins akustinės ir oro taršos diskomforto zonas, skatindama gyventojų mobilumą keliaujant pėsčiomis ir dviračiais; Ventos upės slėnio aukštutinių terasų apsaugos zonos apželdinimas pagerins unikalaus gamtinio kraštovaizdžio išsaugojimą; sutvarkytos Ventos upės krantinės, pritaikant rekreaciniam naudojimui, kaip vieną iš svarbiausių Mažeikių miesto centro aplinkos elementų, padės suformuoti europietiško aukštos kultūros miesto įvaizdį. Poveikis Mažeikių miesto rekreacinei sistemai prioritetine veikla Mažeikių miesto prieigose esančių upių pakrantėse nustatytas rekreacinės, smulkiosios rekreacinės laivybos ir dviračių, pėsčiųjų takų tinklo sukūrimas teigiamai paveiks miestiečių rekreacijos galimybes; Mažeikių miesto bemotorio transporto specialiojo plano, numatant pirmaeilį Mažeikių miesto ir Ventos RP dviračių takų įrengimą sprendinys pagerins ekologinę aplinkos būklę, padidins žmonių sveikatingumą. dviračių turizmo infrastruktūros plėtra. Poveikis aplinkos apsaugos kokybei sprendiniai palei vandens telkinius suformuoti atsparius poveikiui, taršai bei gebančius taršą absorbuoti želdinius ir vejas, numatytus specialiajame želdynų plane ir tiksliai nustatyti vandens telkinių apsaugos juostų ir zonų ribas, nustatant tikslius kiekvienos teritorijos reglamentus teigiamai paveiks vandens kokybę atviruose telkiniuose; sprendinys kuriuo siūloma suformuoti Ventos upės krantosaugos infrastruktūrą, leidžiančią užtikrinti krantų stabilumą bei antropogeninio poveikio stabilizavimą turi iš esmės pagerinti svarbiausios upės reikšmę miestui. 28
P R I E D A I 29
1 priedas Kraštovaizdžio projekto rengėjų išsilavinimą patvirtinantys dokumentai 30
31
32
33
2 priedas teritorijos fotofikacija 34
3 priedas esamos būklės analizės brėžinys 35