VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Gintarė Bagdonavičiūtė AR SUTRUMPINTAS ĮRODYMŲ TYRIMAS NEPRIEŠTARAUJA BYLŲ NAGRINĖJIMUI LAIKANTIS RUN

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Gintarė Bagdonavičiūtė AR SUTRUMPINTAS ĮRODYMŲ TYRIMAS NEPRIEŠTARAUJA BYLŲ NAGRINĖJIMUI LAIKANTIS RUNGIMOSI PRINCIPO? Magistro baigiamasis darbas Teisės vientisųjų studijų programa, valstybinis kodas 60101S103 Vadovas (-ė) Marius Kuzminovas (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Apginta Prof. Dr. Julija Kiršienė (Fakulteto dekanas) (Parašas) (Data) Kaunas, 2014

TURINYS Santrauka...3 Summary...4 Įvadas...6 1. Baudžiamojo proceso principo samprata...8 1.1 Rungimosi principo raida Lietuvoje...9 1.2 Rungimosi principo turinys ir požymiai...11 1.3 Audiatur et altera pars...15 2. Įrodymai baudžiamąjame procese...17 3. Sutrumpintas įrodymų tyrimas...20 3.1 Sandėris dėl prisipažinimo kaltu bendrosios teisės valstybėse...24 3.2 Sandėris dėl prisipažinimo kontinentinės teisės valstybėse...26 3.3 Proceso dalyvių vaidmuo sutrumpintam įrodymų tyrime...28 Išvados...35 Siūlymai...36 Literatūros sąrašas...37 2

SANTRAUKA Kiekvienos teisinės valstybės pareiga užtikrinti asmens ir visos visuomenės saugumą nuo nusikaltimų suponuoja teisę ir pareigą užtikrinti bei apibrėžti įstatymais ne tik nusikalstamas veikas ir baudžiamąją atsakomybę už jas, bet ir reglamentuoti nusikalstamų veikų atskleidimą, tyrimą ir su bylų nagrinėjimu susijusius santykius baudžiamojo proceso santykius 1. Baudžiamajame procese labai svarbią vietą užima principai. Vienas iš jų rungimosi principas. Šis principas teisės doktrinoje laikomas fundamentaliu tarpšakiniu teisės principu. Rungimosi principas, anot Europos Žmogaus teisių teismo, yra sąlyga teisingam bylos nagrinėjimui. Nors šis principas dažniausiai dominuoja teisminio nagrinėjimo metu, tačiau jo apraiškų pasitaiko ir ikiteisminio tyrimo stadijose, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas sprendžia suėmimo termino klausimus, apklausdamas liudytojus ar nukentėjusiuosius, taip pat posėdžiuose spręsdamas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Darbe analizuojama viena baudžiamojo proceso kodekso normų, kaip veikia sutrumpintas įrodymų tyrimas ir jo galimas prieštaravimas minėtam rungimosi principui. Sutrumpinto įrodymų tyrimo esmė - kaltinamojo prisipažinimas ir jo bausmės sušvelninimas, tačiau šis prisipažinimas stabdo tolimesnį ikiteisminį tyrimą ( nedetalizuojami surinkti įrodymai, liudytojų ar ekspertų parodymai ). Remiantis kitų valstybių pastebėjimais galima teigti, kad šis sprendimas yra klaidingas, nes surinktų įrodymų visuma gali turėti pagrįstesnį sprendimą, taip pat dingsta nekaltumo prezumcija, nes asmuo pats save kaltina, dingsta teisė neduoti parodymų prieš save. Nors taip sutaupoma laiko ir valstybės lėšų, tačiau dingsta lygiateisiškumas - vienas iš rungimosi principo elementų. Darytina išvada, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas galimai prieštarauja bylų nagrinėjumui laikantis rungimosi principo. 1 Ancelis P. Įrodinėjimo teisinio reguliavimo įtaka užtikrinant proceso dalyvių teises ikiteisminiame etape //Jurisprudencija. 2006, Nr. 11 (89). p. 7. 3

SUMMARY Any legal State has a duty to secure the protection of person and the whole society from the criminal attempts and this supposes the right and duty to define not only the criminal activities and criminal liability for them in the laws, but also to regulate the relations related to the disclosure and investigation of criminal activities and examination of cases the relations of criminal proceedings. The principles have a very important place in the criminal proceedings. One of them is the principle of competition. The legal doctrine considers it to be a fundamental inter-branch legal principle. According to the European Court of Human Rights, the principle of competition serves as a precondition for just examination of the case. Although this principle is mainly manifested during the legal proceedings, still it may be also encountered during the stages of pre-trial investigation, when the judge of pre-trial investigation solves the issues of custody imposition or its term, when the witnesses or the aggrieved persons are questioned, and when the meeting regarding the cancellation of pre-trial investigation is held. The work analyzes one of the norms of the Code of Criminal Procedure shortened analysis of evidence and its possible disagreement with the aforementioned principle of competition. The essence of the shortened analysis of evidence is the confession of the accused and mitigation of his/her sentence. However, the confession stops the further pre-trial investigation (the collected evidence, testimonies of witnesses and experts are not elaborated). Following the observations made in other countries, it is possible to state that this decision is faulty, because the total amount of collected evidence may result in more substantiated decision. Besides, the presumption of innocence (the person applies self-accusation), equality in front of law, and such a right as not to testify against oneself disappear. Although time and State funds are saved in such a way, the equality of rights as one of the elements of the principle of competition disappears. 4

The conclusion should be made that shortened analysis of evidence possibly is in prejudice to the principle of competition with regard to examination of cases 5

ĮVADAS Temos problematika Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., kuriame pateikta galimybė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ikiteisminio tyrimo metu, jeigu įtariamasis prisipažįsta dėl visų jam ikriminuojamų veikų, tačiau šioje vietoje iškyla abejonė, kodėl prisipažįsta kaltu ( ar kad toks yra, ar dėl jaučiamos provokacijos, ar dėl galimo spaudimo, ar jausdamas bei patirdamas baimę ). Juk įtariamajam prisipažinus, jo prisipažinimas laikomas kaip pagrindinis įrodymas ir sutikimas, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nors jie gali turėti didesnę įtaką teisingam sprendimui priimti. Čia iškyla prieštaravimų, ar vien tik kaltinamojo prisipažinimas gali būti svarbiausias įrodymas visame tyrime. Įtariamasis prisipažindamas kaltu atsako už visą inkriminuojamą veiką, yra ribojama galimybė gintis nuo dalies kaltinimų, ką galėtų daryti remdamasis rungimosi principu, kurio metu taip pat apklausiami liudininkai, tiriami visi surinkti įrodymai, remiamasi ekspertų išvadomis. Temos aktualumas Baudžiamojo proceso teisės principai apibrėžiami kaip idėjos, pamatinės nuostatos, lemiančios visą baudžiamojo proceso teisės normų turinį ir nusikalstamų veikų tyrimo bei baudžiamųjų bylų nagrinėjimo tvarką, bei parodančios baudžiamojo instituto esmę ir paskirtį. Anot Europos Žmogaus teismo, rungimosi principas yra sąlyga teisingam bylos nagrinėjimui. Tačiau atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą šis principas dingsta, kadangi nebelieka galimybės ginčytis, teikiant įrodymus dėl kaltės pripažinimo. Ši tema aktuali ir dėl to, kad asmuo prisipažinęs pirmosios instancijos teisme dėl kaltės vėliau gali apsigalvoti ir kreiptis į apeliacinį teismą ginčydamas sprendimą. Ir jeigu pirmosios instancijos teismo teisiamąjame posėdyje nebuvo tiesiogiai apklausti liudytojai ar nukentėjusieji bei kruopščiai neištirti kiti įrodymai ir jais tvirtai neparemtas nuosprendis, pasikeitus kaltinamojo pozicijai, apeliacinis procesas gali pakrypti kita linkme. Tyrimo tikslas atsakyti į išsikeltą probleminį klausimą, ar sutrumpintas įrodymų tyrimas neprieštarauja bylų nagrinėjimui laikantis rungimosi principo. 6

Tyrimo uždaviniai 1. Išanalizuoti rungimosi principą, išsiaiškinti jo sąvoką bei turinį sudarančius elementus. 2. Išanalizuoti sutrumpintą įrodymų tyrimą, išskirti teismų praktikoje esminius taikymo aspektus. 3. Atskleisti dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo kylantį prieštaravimą rungimosi principui. Tyrimo metodai lingvistinis metodas siekiant išsiaiškinti teisės normų prasmę įstatymų tekste; lyginamasis metodas - lyginant ir vertinant skirtingas mokslines koncepcijas, mokslininkų nuomones, analizuojant teorijos ir praktikos ryšį; sisteminis metodas - nustatant vienų teisės normų sisteminius ryšius su kitomis teisės normomis; loginis metodas - formuluojant apibendrinimus, išvadas. Tyrimo hipotezė Sutrumpintas įrodymų tyrimas Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse sudaro prielaidas nagrinėti bylas laikantis rungimosi principo prieštaravimų. 7

1. BAUDŽIAMOJO PROCESO PRINCIPO SAMPRATA Žodis principas yra kilęs iš lotyniško žodžio principium, reiškiančio pradžią, pagrindą, pirminį šaltinį. Pirmoji jo reikšmė tarptautinių žodžių žodyne pagrindinė kokios nors teorijos, koncepcijos idėja, pagrindinis teiginys 2. Apibūdinant baudžiamojo proceso principus pirmiausia pabrėžtina, kad teisės principai apskritai tai teisinės sistemos pamatinės nuostatos, kreipiantieji pradai, kurie dalykiškai ir logiškai apibūdina tai, kas nuo jų priklauso, t.y. determinuoja kitus reiškinius, kreipia teisinių reiškinių turinį, daro esminę įtaką visiems teisės sistemos elementams 3. Principas gali būti ir faktinis, ir teisinis. Faktinis principas tampa teisinis tik tada, kai jo esmė, turinys įtvirtinami konkrečiose teisės normose arba kai jį, taikydama kitas teisės norma, pagrindžia teismų praktika 4. R. Ažubalytė ir kiti baudžiamojo proceso principus apibūdina šešiais teiginiais: pirma, baudžiamojo proceso principas yra įtvirtintas svarbiausiuose norminiuose aktuose ( taip sudaroma teisinio reguliavimo bazė ). Antra, baudžiamojo proceso principas tai bendro pobūdžio pamatinė teisės norma, kurią sukonkretina kitos detalizuojančios normos ( principas nenustato konkrečių teisių ar pareigų, jis tik atspindi visuomenės vertybes, siekius ir tikslus). Trečia, baudžiamojo proceso principui būdingas pastovumas/stabilumas, mažiau veikia socialinių santykių kaita ( teisės normos gali keistis, tačiau neturi prieštarauti pamatiniam principui ). Ketvirta, baudžiamojo proceso principui būdingas ir programinis pobūdis ( pirmiausia turi būti aiškus principo turinys, o tada pagal jį bus kuriamos ir jį detalizuojančios teisės normos ). Penkta, baudžiamojo proceso principams būdingas jų sisteminis pobūdis ( pažeidus vieną principą bus pažeista visų šių principų sistema ). Šešta, teisės principai turi normatyvumo savybę ( atitinkamas principas gali tiesiogiai veikti faktinę 2 Vytautas Kvietkauskas. Tarptautinių žodžių žodynas. ( Vilnius: 1985 ), p. 202. 3 Kęstutis Jankauskas. Teisės principų samprata ir jos įtvirtinimas Konstitucinėje jurisprudencijoje. ( daktaro disertacija, Vilnius, Lietuvos teisės universitetas, 2005 ), p. 179. 4 Rima Ažubalytė ir kiti, Baudžiamojo proceso principai. ( Vilnius: Eugrimas, 2009 ), p. 9. 8

socialinę tikrovę ) 5. Visos šios savybės rodo, kad baudžiamojo proceso principai tai proceso eigą generuojantys veiksniai, nuo kurių priklauso paties teisinio proceso kokybė ir apimtis, procesą įgyvendinančių ir procese dalyvaujančių teisės subjektų elgesys, o galiausiai ir teisingo sprendimo baudžiamojoje byloje priėmimas 6. 1.1 Rungimosi principo raida Lietuvoje Prieš pradedant analizuoti rungimosi principo turinį ir požymius tikslinga apžvelgti jį istoriniu aspektu. Istorinė apžvalga padės analizuoti rungimosi principo vystymąsi Lietuvoje bei neišvengiamai paliesti baudžiamojo proceso ištakas. Pirmąsias žinias apie baudžiamąjį procesą Lietuvoje turime tik nuo XV a.: iš 1468 m. išleisto Kazimiero teisyno ir vėliau sekusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės statutų 7. Apie ikistatutinį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpį duomenų neturime. Tuo metu vyravusi paprotinė teisė, J. Machovenko manymu, turėjusi būti panaši į lietuviams giminingų genčių paprotinę teisę, todėl rekonstruojant ją remiamasi prūsų 1340 m. Pamedės teisynu. O jame sakoma: Jei yra kova bei ginčas, tai tas nugali, kuris turi daugiau ar geresnių įrodymų 8. Nenuginčijamu įrodymu laikytas teisiamojo prisipažinimas. Jam prisipažinus kitų įrodymų priešingai šaliai ieškoti nebereikėdavo. Net jei teisiamasis prisipažino apie nusikaltimą, kurio realiai nebūta, jis vis tiek būdavo teisiamas kaip už realiai įvykusį. Jei 5 Rima Ažubalytė ir kiti, Baudžiamojo proceso principai. ( Vilnius: Eugrimas, 2009 ), p. 9 10. 6 Žr. Išnašą 2: Rima Ažubalytė ir kiti, p. 11. 7 Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008 ), p. 10. 8 Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008 ), p. 10. 9

apkaltintas asmuo kaltę neigdavo, abi šalys savarankiškai rinko ir teikė teismui įrodymus 9. J. Machovenko išanalizavęs LDK statutus teigė, kad LDK iki pat valstybės žlugimo vyravo rungimosi procesas 10. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu ikiteisminio tyrimo stadijos nebuvo. Teisme šalys turėjo lygias teises, procesas rėmėsi išimtinai jų veikla 11. M. Maksimaitis taip pat LDK laikotarpio baudžiamąjį procesą priskiria rungtyniniam tipui. Baudžiamajam procesui, kaip ir civiliniam, būdingas šalių rungimasis teikiant įrodymus ir skirtumo tarp vienam luomui priklausančių kaltintojo ir kaltinamojo, galima sakyti nebuvo 12. Vėliau teismas tapo aktyviu ir rungimosi proceso pradas išnyko. Po trečiojo LDK ir Lenkijos padalijimo statutas dar kurį laiką galiojo, tačiau 1840 m. buvo panaikintas ir įvesti Rusijos įstatymai. Kaltinamasis traktuotas kaip pasyvus tyrimo objektas siekiant nustatyti tiesą. Teismui ir prokuratūrai buvo suteiktos kaltinimo, gynybos ir bylos sprendimo funkcijos, o advokatūros nebuvo 13. Nuo 1919 1940 m. Lietuvoje galiojo Rusijos imperijos 1864 m. baudžiamosios teisenos įstatymas, kuriame rungimosi apraiškų ikiteisminiame tyrime praktiškai nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu teisė į gynybą visiškai neužtikrinta, jame gynėjas net nedalyvavo 14. Vienintelė rungimosi principo užuomazga šioje stadijoje teisminė ikiteisminio tyrimo kontrolė, apskundimo, nušalinimo, pareigūnų baudimo dėl tyrimo neišsamumo, baudžiamosios bylos nutraukimo ir 9 Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008 ), p. 10. 10 Jevgenij Machovenko. Įrodymai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisėje. ( Teisė, 2005, Nr. 55), p. 66, mintis tekste Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008 ), p. 11. 11 Žr. Išnašą 6: Renata Andriuškaitė, p. 11. 12 M. Maksimaitis ir kiti, Lietuvos teisės istorija. ( Vilnius: 2002 ), p. 195, mintis tekste Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008 ), p. 11. 13 Žr. Išnašą 6: Renata Andriuškaitė, p. 11. 14 Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008), p. 11. 10

sustabdymo institutai 15. Nuo 1940 iki 1958 m. Lietuvoje galiojo TSRS baudžiamojo proceso kodeksas, kuriame bet koks šalių rungimasis ir lygiateisiškumas tik deklaratyvaus pobūdžio 16. Baudžiamojo proceso pagrindu buvo laikomas ne rungimasis, o aktyvi valstybės organų ( tardymo, prokuratūros, teismų ) veikla, nukreipta į socialistinio teisingumo užduočių vykdymą 17. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, baudžiamajame procese, įvyko radikalių permainų: praplėstos įtariamojo ( kaltinamojo ) ir jo gynėjo teisių sąrašas, buvo užtikrinama proceso dalyvių apsauga nuo pareigūnų savivalės, tačiau šalių procesinio lygiateisiškumo elementas, kaip rungimosi principo pagrindas, buvo įtvirtintas tik baudžiamojo proceso teisės doktrinoje 18. Rungimosi pradas baudžiamajame procese vienas iš jo konstrukcijos pamatų, davęs pavadinimą atskiram proceso tipui. Pagrindinis rungimosi principo požymis - tai teisinis ginčas tarp šalių - kaltintojo ir kaltinamojo, procesiškai lygios teisės, bei nešališko teismo priimamas sprendimas 19. 1.2 Rungimosi principo turinys ir požymiai Daugelio šalių Konstitucijose, baudžiamojo proceso įstatymuose bei teismų praktikoje rungimasis įtvirtintas kaip principas 20. Anot E. Kūrio, teisės principai - tai teisės sistemos pamatinės nuostatos, kuriomis grindžiamas teisinis reguliavimas ir teisinė praktika, bendrasis ir individualusis teisinis reguliavimas bei teisės realizavimas 21. G. Goda 15 Ten pat. 16 M. Gušauskienė, Lygių procesinių teisių įgyvendinimo problemos ikiteisminiame tyrime. ( Jurisprudencija, 2005. t. 67 (59 ) ), p. 57, mintis tekste Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008 ), p. 11. 17 Ten pat. 18 M. Gušauskienė, Lygių procesinių teisių įgyvendinimo problemos ikiteisminiame tyrime. ( Jurisprudencija, 2005. t. 67 (59 ) ), p. 57. 19 Žr. Išnašą 10: Renata Andriuškaitė, p. 13. 20 Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008), p. 14. 21 T. Birmontienė ir kiti. Lietuvos Konstitucinė teisė. ( Vilnius, 2002 ), p. 47. 11

baudžiamosios teisės principus apibrėžia kaip idėjas, pamatines nuostatas, lemiančias visą baudžiamojo proceso teisės normų turinį ir nusikalstamų veikų tyrimo bei baudžiamųjų bylų nagrinėjimo tvarką, parodančią baudžiamojo proceso institutų esmę ir paskirtį 22. Rungimosi principas tai vienas svarbiausių baudžiamojo proceso principų, leidžiančių gynybos ir kaltinimo šalims lygiomis teisėmis varžytis procese ginant savo interesus 23. Rungimosi principas teisės doktrinoje laikomas fundamentaliu teisės principu. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje rungimosi principas suprantamas kaip kaltinimo ir gynybos šalių galimybė žinoti ir komentuoti kitos šalies pateiktus įrodymus bei argumentus 24. Proceso dalyviams bet kurioje proceso stadijoje turi būti užtikrinta galimybė žinoti kitos šalies argumentus ir juos komentuoti bei teikti savo pastabas: [...] realizuojant teisę į rungimosi principu grindžiamą bylos nagrinėjimą teisme, tiek asmenį kaltinančiai pusei, tiek gynybai turi būti suteikta galimybė žinoti apie kitos šalies pateiktas pastabas bei įrodymus ir juos komentuoti 25. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Vermuelenas prieš Belgiją 1996 m. teigė, kad [...] dėl tos aplinkybės, kad ponui Vermuelenui nebuvo galimybės atsakyti į šią nuomonę iki baigiant nagrinėti bylą, buvo pažeista jo teisė į rungimosi principu pagrįstą procesą. Rungimosi principas reiškia, kad šalys turi teisę susipažinti su visais prie bylos medžiagos pridėtais įrodymais ir pastabomis bei juos komentuoti [...] 26. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7 str. įtvirtina rungimosi principą, tačiau jo turinys nėra detaliai atskleistas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir teismų įstatymo 34 str. Bet tiesioginių įtvirtinimų nerasime nei pagrindiniuose nei tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir 22 G. Goda ir kiti. Baudžiamojo proceso teisė. ( Vilnius, 2005 ), p. 47, mintis tekste Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008 ), p. 14. 23 Rima Ažubalytė ir kiti. Baudžiamojo proceso pirncipai. ( Vilnius: Eugrimas, 2009 ), p. 116. 24 Ten pat. 25 Europos Žmogaus teisių teismo sprendimo santraukos. Teismų praktika, 2004, 20, mintis tekste Rima Ažubalytė ir kiti. Baudžiamojo proceso principai. ( Vilnius: Eugrimas, 2009 ), p. 117. 26 European Court of Human Rights. Case of Varmeulen v. Belgium, No. 19075/91, 20 of February, 1996, mintis tekste Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p. 24. 12

pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje 27, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte 28. Analizuojant baudžiamojo proceso kodekso 7 str. 1 d. pastebima, kad čia tik konstatuojamas principo veikimas nagrinėjant bylas teisme, o 2 d. atskleidžia turinį, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant juos, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą, turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui 29. Verta atsižvelgti į tai, kaip rungimosi principo turinį atskleidžia kitų valstybių baudžiamieji kodeksai. Estijoje BPK 14 str. įtvirtina rungtyninį bylos nagrinėjimo procesą 30. Pirmojoje straipsnio dalyje sakoma teisminiame bylos nagrinėjime kaltinimo, gynybos ir baudžiamosios bylos sprendimo funkcijas atlieka skirtingi proceso subjektai. Antrojoje kaltinimo atsisakymas atleidžia teismą nuo pareigos tęsti procesą. Kaltinimo atsisakymas yra pagrindas priimti išteisinamąjį nuosprendį 31. Prancūzijos BPK 1 str. skelbia: baudžiamasis procesas turi būti teisingas, rungtyninis, kad būtų išlaikyta šalių teisių pusiausvyra. Jis turi užtikrinti, kad kaltinančių ir vykdančių teisingumą organų veikla būtų atskira 32. Rusijos BPK 15 str. 1 d. teigia, kad bylų nagrinėjimas vyksta šalių rungimosi pagrindu 33. Išskiriami trys pagrindiniai rungimosi principo elementai: griežtas kaltinimo, gynybos ir teismų funkcijos atskyrimas, nešališko ir 27 Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008), p. 14. 28 Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008), p. 14. 29 Rungimosi principas BK, < http://mokslai.lt/referatai/kursinis/rungimosi-principas-bp-puslapis3.html>, [ aplankyta 2014 11 02 ]. 30 Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008), p. 14. 31 Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008), p. 15. 32 Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008, p. 15. 33 Renata Andriuškaitė, Rungimosi principo reikšmė ikiteisminio tyrimo stadijoje. ( magistro darbas, Vilnius, VU, 2008), p. 15. 13

nepriklausomo teismo buvimas bei proceso šalių lygiateisiškumas šios teisės vienos su kitom yra glaudžiai susijusios. Kitaip tariant, jeigu teismas atlieka veiksmus, prilygstančius kaltinimo funkcijų vykdymui, tada galima įžvelgti teismo šališkumą, kuris prieštarautų įtvirtintiems teismo nepriklausomumo ir šališkumo principams. Ir taip pat galima pastebėti asmenų lygiateisiškumo pažeidimų jeigu teismas atlieka veiksmus, kurie priklauso kaltinimo funkcijų vykdymui, taip pažeidžiant lygybės principą, nes šalys pastatomos į nelygią procesinę padėtį 34. Lietuvos Respublikos baudžiamajame procese rungimosi principas labiausiai atsiskleidžia teisminio nagrinėjimo stadijoje, kurioje šalys turi lygias galimybes dalyvauti visuose teismo atliekamuose veiksmuose: pateikti prašymus ir įrodymus bei dalyvauti jų tyrime. Būtent teisminio nagrinėjimo metu, kai įgyvendinami procesinio viešumo ir tiesioginio bylos nagrinėjimo principai, šalys ( kaltinimas ir gynyba ) turi lygias teises ir lygias galimybes ginti savo interesus bei pateikti pozicijas 35. Tačiau tai nereiškia, kad šis principas būdingas tik teismo procese. Šio principo užuomazgų galima aptikti ir ikiteisminio tyrimo stadijoje. Pavyzdžiui, kai kreipiamasi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo, taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjui atliekant liudytojo apklausą ikiteisminio tyrimo metu. Taigi matyti, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje esama tam tikrų rungimosi principų veikimo formų 36. Darytina išvada, kad rungimosi principas yra žmogaus teisių garantas, kadangi nuo jo realizavimo priklauso šalių procesinė lygybė, šio proceso pažeidimas gali suponuoti nesąžiningą baudžiamąjį procesą 37. Vadinasi, rungimosi principas turėtų būti įgyvendinamas viso baudžiamojo proceso 34 Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p. 24. 35 Rima Ažubalytė ir kiti. Baudžiamojo proceso principai. ( Vilnius: Eugrimas, 2009 ), p. 123. 36 Ten pat, p. 123 124. 37 Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p. 24. 14

metu, siekiant jog visas procesas būtų sažiningas, tai yra nuo pat 38 pradžių iki pat galo. 1.3 Audiatur et altera pars Rungtyniškumo principas labiausiai išplėtotas bendrosios teisės ( angl. common law ) tradicijos šalyse, tokiose kaip Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos 39. Šiose teisinės tradicijos valstybėse bylos baigtis priklauso nuo to, kuri šalis turi daugiau įrodymų bei geriau juos pateikia 40. Paprastai šiose valstybėse bylos nagrinėjimo teisme metu tiriant proceso šalių pateiktus įrodymus teismas nėra aktyvus ar naujų įrodymų neišreikalauja 41. Taigi, teisėjas baudžiamojoje byloje yra pasyvus dalyvis, paprastai jis tampa aktyvesnis tuomet, kai reikia arba kai reikalauja pagal įstatymą 42. Jungtinių Amerikos Valstijų aukščiausiasis teismas vienoje savo bylų 43 yra pažymėjęs, kad šioje valstybėje yra įtvirtinta rungtyninio baudžiamojo proceso sistema, pagal kurią abiejų šalių gynimasis skatina maksimalų tikslą, jog kaltasis būtų nuteistas, o nekaltasis išteisintas 44. Daugelyje kontinentinės Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje šis principas veikia siauriau. Konstitucinio teismo jurisprudencijoje rungimosi principas suprantamas kaip svarbus asmens, kaltinamo nusikaltimo 38 Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p. 24. 39 Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p. 8. 40 Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p. 8. 41 Ten pat. 42 Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p. 8. 43 JAV byla: Herring v. New York, 422 U.S. 853 (1975), mintis tekste Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p. 8. 44 Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p. 8. 15

padarymu, teisės į gynybą įgyvendinimo instrumentas, kuris suponuoja tai, jog teisinio nagrinėjimo metu šalys turi lygias teises 45. Mindaugas Girdauskas, analizuodamas rungimosi principo turinio aspektus, pastebėjo, kad rungimosi principo sampratoje, kuris įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnyje, galima įžvelgti audiatur et altera pars ( angl. hear the other side ), t. y. teisė komentuoti priešingos šalies pateiktus ir kitus byloje tiriamus įrodymus bei argumentus, siekiant daryti įtaką teismo sprendimui ir teisės į gynybą aspektus. Tai susiję su teise žinoti kitos šalies pateiktus ir kitus byloje tiriamus įrodymus bei argumentus, taip pat teisė juos komentuoti 46. Šio principo aspektas išklausyk kitą šalį. Vadinasi, tokia rungimosi samprata gali būti įvardijama kaip teismo pareiga prieš priimant tarpinį ar galutinį sprendimą byloje išklausyti dėl jo abi šalis 47. Kitaip tariant, rungimosi principas apima teisę būti išklausytam, todėl juo remiantis asmuo negali būti nuteistas, prieš tai jo neišklausius 48. Tačiau šis principas sietinas ne tik su įtariamuoju/kaltinamuoju, bet ir su kitais baudžiamojo proceso dalyviais, pavyzdžiui, su kita proceso šalimi prokuroru, kuomet jis prašo teismo sprendimo ar skaito kaltinamąjį aktą 49. Pabrėžtina, kad teisė būti išklausytam apima ne tik tai, jog teismas ar pareigūnas privalo išklausyti, bet ir išgirsti asmens nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus bei juos patikrinti 50. 45 Dėl parengtinio tyrimo, įrodymų rinkimo būdo ir teisės į gynybą, LR Konstitucinio Teismo nutarimas, Žin. (1999 02 10, Nr. 15-402 )., mintis tekste Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p. 12. 46 Mindaugas Girdauskas,,,Rungimosi principas baudžiamajame procese: turinio aspektai, Teisė (2004, Nr. 53), p. 104., mintis tekste Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p. 12. 47 Ten pat. 48 Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p. 12. 49 Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p. 12. 50 Remigijus Merkevičius, Baudžiamasis procesas. Įtariamojo samprata (Vilnius: VĮ Registrų centro Teisinės 16

Tokiu būdu matyti, kad rungimosi principas pasireiškia susidūrus dviems priešingiems interesams kaltinimui ir gynybai, kurių siekis, viena vertus atskleisti tiesą byloje, kita vertus pagrįsti savo atstovaujamas pozicijas, o tai apima tinkamą duomenų rinkimą bei galimybę juos žinoti ir vertinti 51. EŽTT sprendimai rodo, jog yra reikalaujama, kad proceso šalys atskleistų viena kitai turimos informacijos turinį 52. Priešingu atveju, teismas tirdamas informaciją, su kuria nėra supažindinta viena iš proceso šalių, pažeistų rungimosi principą 53. Pažymėtina, kad rungimasis pažeidžiamas ir tuomet, kai teismas nesuteikia galimybės pateikti šaliai savo nuomonės, teisinių argumentų nagrinėjamu klausimu 54. 2. ĮRODYMAI BAUDŽIAMAJAME PROCESE Baudžiamojo proceso santykiai turi būti reguliuojami sudarant ir užtikrinant tinkamas teisines prielaidas greitai atskleisti ir išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, teisingai nubausti asmenis, padariusius vaikas 55, taip pat teisminiais būdais užtikrinti, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas 56. Baudžiamojo proceso teisinis reglamentavimas neturi sudaryti prielaidų vilkinti nusikalstamų veikų tyrimą ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, taip informacijos departamentas, 2008), p. 369., mintis tekste Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p. 12. 51 Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p 12. 52 Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p 12. 53 Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p 12. 54 Vaiva Spudytė. Ar ribotas rungimosi principo veikimas ikiteisminio tyrimo metu nepažeidžia proceso šalių lygybės principo. ( magistro darbas, Kaunas, VDU, 2010 ), p. 12 13. 55 Ancelis P. Įrodinėjimo teisinio reguliavimo įtaka užtikrinant proceso dalyvių teises ikiteisminiame etape //Jurisprudencija. 2006, Nr. 11 (89). p. 7. 56 Ancelis P. Įrodinėjimo teisinio reguliavimo įtaka užtikrinant proceso dalyvių teises ikiteisminiame etape //Jurisprudencija. 2006, Nr. 11 (89). p. 7. 17

pat galimybių baudžiamojo proceso dalyviams piknaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis 57. Įstatymu reguliuojant ikiteisminį tyrimą ir jį atliekant turi būti laikomasi visuotinai pripažintų normų ir principų, įtvirtinančių asmenų lygiateisiškumą, žmogaus laisvės neliečiamumą, draudimą žeminti žmogaus orumą, užtikrinti asmens, privataus gyvenimo, būsto, nuosavybės neliečiamumą, nekaltumo prezumpciją, asmens teisę į teisminę gynybą. Baudžiamojoje procesinėje veikloje svarbiausias uždavinys yra tinkamai ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves 58. Procedūriniai tyrimo pradėjimo, nusikalstamos veikos atskleidimo ir ištyrimo, tam tikros bylų atrankos uždaviniai sprendžiami ikiteisminiame etape, nes jų išsprendimas šiuo laikotarpiu yra efektyvesnis negu teisme vien todėl, kad minėta baudžiamojo proceso stadija mažiausiai nutolusi nuo nusikalstamos veikos padarymo momento 59. Pabrėžtina, kad ikiteisminis tyrimas negali būti atliekamas bet kaip ir bet kurio subjekto, nes jau tyrimo metu gali būti suvaržomos žmogaus teisės ir laisvės, todėl ir tyrimo stadija visose valstybėse yra pakankamai smulkiai reglamentuota kodeksuose, įstatymuose ir kituose teisės aktuose, o vykdyti tyrimo funkciją gali tik ribotas ratas institucijų ar pareigūnų 60. Visuotinai pripažįstama, kad įrodymai ir įrodinėjimas baudžiamajame persekiojime yra tam tikras karkasas, ašis, o tam tikslui pasiekti įtvirtinta procesinė forma gali būti tiek sėkminga, kiek padeda įrodinėjimui 61. Įrodymų vertinimas susijęs tiek su tiesioginiu, tiek su netiesioginiu įrodinėjimu procese. Taigi įrodymų vertinimas yra vienas iš svarbiausių įrodinėjimo etapų, neatskiriamai susijęs su duomenų rinkimu, įtvirtinimu ir 57 Ten pat. 58 Žr. išnašą 40: Ancelis P., p. 7 8. 59 Ancelis P. Įrodinėjimo teisinio reguliavimo įtaka užtikrinant proceso dalyvių teises ikiteisminiame etape //Jurisprudencija. 2006, Nr. 11 (89). p. 8. 60 Ten pat. 61 Ancelis P. Įrodinėjimo teisinio reguliavimo įtaka užtikrinant proceso dalyvių teises ikiteisminiame etape //Jurisprudencija. 2006, Nr. 11 (89). p. 8., mintis tekste Vaidotas Žilys. Įrodymų vertinimas baudžiamajame procese. ( magistro darbas, Vilnius. MRU, 2007 ), p. 10. 18

patikrinimu 62. Duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nebūtinai gali būti pripažinti įrodymais 63. Įrodinėjimas tai įstatymo reguliuojama veikla, kurios metu renkami ir pateikiami, patikrinami ir įvertinami reikšmingi duomenys 64. Siekiant geriau suprasti įrodymų vertinimo esmę, būtina išsiaiškinti BPK nuostatas, apibūdinančias įrodymo sąvoką, kadangi nuo to, kaip apibrėžta įrodymų sąvoka, priklauso proceso dalyvių įrodinėjamoji veikla, nusakanti nuosprendžių ar kitų procesinių sprendimų bei jų išvadų pagrįstumą 65. Pirmasis sprendimas priimamas pagal nusikaltimo faktą ir kaltinamojo kaltumą ar nekaltumą 66. LAT įvertinęs BPK 20 str. įtvirtintas normas bei išanalizuotose teismų nutartyse esančius BPK normų aiškinimus pateikė tokią įrodymų sąvoką: Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veikimais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padarusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai 67. BPK 20 str. 1 d. numatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys 68. Iš šios nuostatos darytina išvada, kad įrodymais gali būti laikomi bet kokie duomenys, jeigu jie gauti įstatymų nustatyta tvarka, tačiau 62 Vaidotas Žilys. Įrodymų vertinimas baudžiamajame procese. ( magistro darbas, Vilnius. MRU, 2007 ), p. 7. 63 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16d. nutarimas Dėl privataus kaltinimo bylų // byla Nr. 7/03-41/03-40/04-46/04-5/05-7/05-17/05., mintis tekste Ancelis P. Įrodinėjimo teisinio reguliavimo įtaka užtikrinant proceso dalyvių teises ikiteisminiame etape //Jurisprudencija. 2006, Nr. 11 (89). p. 10. 64 Baudžiamojo proceso teisė: vadovėlis // Gintaras Goda, Marcelis Kazlauskas, Pranas Kuconis. Vilnius: Teisinės informacijos centras, 2005. P. 174., mintis tekste Vaidotas Žilys. Įrodymų vertinimas baudžiamajame procese. ( magistro darbas, Vilnius. MRU, 2007 ), p. 7. 65 Žr išnašą: 41 Vaidotas Žilys, p. 8. 66 Ancelis P. Įrodinėjimo teisinio reguliavimo įtaka užtikrinant proceso dalyvių teises ikiteisminiame etape//jurisprudencija. 2006, Nr. 11 (89). p. 8 67 Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga // Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis. Teismų praktika Nr. 27. P. 322., mintis tekste Vaidotas Žilys. Įrodymų vertinimas baudžiamajame procese. ( magistro darbas, Vilnius. MRU, 2007 ), p. 7. 68 Vaidotas Žilys. Įrodymų vertinimas baudžiamajame procese. ( magistro darbas, Vilnius. MRU, 2007 ), p. 7. 19

visuminė BPK muostatų analizė taip pat leidžia išskirti tam tikras įrodymų formas: asmenų parodymus, ekspertizės aktus ir specialisto išvadas, dokumentus ir daiktus, nors BPK atskiros dalys apibrėžia įrodymus ( šaltinius ), kuriuos galime tik numanyti, nes jie pateikiami iš esmės anonimiškai 69. Įrodymų sąrašas galėtų būti įtvirtintas teisės normose ir veiksmingai panaudojamas įrodinėjimo procese 70. Baudžiamasis procesas, kaip praeities įvykio pažinimo ir įvertinimo procesas, būtų neįmanomas be įrodymų vertinimo. Taigi įrodymų vertinimas yra būtina įrodinėjimo procese dalis, neatskiriamai susijusi su kitais jo elementais ( duomenų rinkimu, įtvirtinimu ir patikrinimu ) 71. Vis dėlto teisminio nagrinėjimo galimybės ir ribos priklauso nuo ikiteisminio tyrimo, nes būtent šiame etape surenkami svarbiausi įrodymai, lemiantys tolesnius sprendimus byloje ir garantuojantys teisingą ir sąžiningą procesą 72. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad per ikiteisminį tyrimą yra renkama ir vertinama informacija, reikalinga tam, kad būtų galima nuspręsti, ar turi būti tęsiamas ikiteisminis tyrimas, ar jį baigus baudžiamoji byla turi būti perduodama teismui; taip pat tam, kad būtų galima perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti teisme ir ją teisingai išspręsti 73. 3. SUTRUMPINTAS ĮRODYMŲ TYRIMAS 69 Ancelis P. Įrodinėjimo teisinio reguliavimo įtaka užtikrinant proceso dalyvių teises ikiteisminiame etape//jurisprudencija. 2006, Nr. 11 (89). P. 10, mintis tekste Vaidotas Žilys. Įrodymų vertinimas baudžiamajame procese. ( magistro darbas, Vilnius. MRU, 2007 ), p. 9. 70 Žr išnašą: 43 Vaidotas Žilys, p. 9. 71 Ten pat, p. 13. 72 Ten pat, p. 15. 73 http://www.lrkt.lt/dokumentai/2006/n060116.htm., mintis tekste Vaidotas Žilys. Įrodymų vertinimas baudžiamajame procese. ( magistro darbas, Vilnius. MRU, 2007 ), p. 15. 20

Jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkaus nusikaltimo, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas 74. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įsigaliojus 64-1 straipsniui, kuris nurodo, kad prokuroro prašymu baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam paskirtoji bausmė gali būti sumažinta. Byloje T-30-633/2014 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja specialiame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo I. P. gynėjo prašymą dėl bausmės sušvelninimo. I. P. nuteistas už apysunkį nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo dėl nusikalstamų veikų visiškai prisipažino kaltas ir nuoširdžiai gailėjosi ir taip teismo nuosprendžiu buvo pripažinta jo atsakomybė lengvinančia aplinkybe. Pradėjus įrodymų tyrimą pats davė išsamius ir visiškai teisingus teismo įvertintus parodymus apie įvykio aplinkybes, nebuvo kaltinamas labai sunkiu nusikaltimu. Tai atitinka baudžiamojo proceso 273 str. numatytą galimybę į švelnesnę bausmę. Teismas priėmė sprendimą bausmę sušvelninti. Vienas iš tokių alternatyvių atvejų yra bylos išnagrinėjimas teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. BPK 273 str. 1 dalyje reglamentuojamas įstatymo leidėjo įrodymų teisiamajame posėdyje tyrimo trumpinimo taikymas yra priskirtas teismo diskrecijai, kada teismas, nors ir saistomas bendrųjų baudžiamojo proceso principų, jo uždavinių bei aktyvaus paties vaidmens procese, vis dėlto turi 74 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 71,[...],432 straipsnių pakeitimo ir papildymo. <http://www.lrv.lt/posed_medz/2012/120905/26.pdf>, [ aplankyta 2014 11 30 ]. 21

teisę pasirinkti trumpinti įrodymų tyrimą ar netrumpinti net ir tais atvejais, kai egzistuoja visos prielaidos ir įstatyme apibrėžtos privalomos sąlygos tokiam trumpinimui, kaip ir nuspręsti, ar savo iniciatyva kelti svarstymui su kitais proceso dalyviais klausimą dėl galimybių BPK 273 str. taikymui (įrodymų tyrimo sutrumpinimui), ar nekelti, kaip būta šios bylos atveju. Teismas sutinka su nuteistojo gynėjo argumentu, kad šiuo atveju teisiamajame posėdyje tikrai egzistavo prielaidos ir sąlygos įrodymų tyrimo trumpinimui ir kad BPK 273 str. nuostatos nebuvo svarstytos ir taikytos ne dėl buvusio kaltinamuoju nuteistojo kokios nors gynybinės pozicijos ar dėl kitų aplinkybių, subjektyviai priklausančių nuo jo. Remiantis konstituciniu asmenų lygybės prieš įstatymą principu, teismas taip pat sutinka ir su nuteistojo gynėjo motyvacija, jog BK 64-1 str. nuostatos turi būti aiškinamos plačiau nei sintaksės požiūriu ir taikomos taip pat ir tais atvejais, kai teisiamajame posėdyje buvo visos prielaidos ir įstatymu (BPK 273 str.) nustatytos sąlygos taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau tokia galimybė teismo diskrecijos teise nebuvo svarstoma ir įgyvendinta ne dėl kaltinamojo kaltės 75. Anot Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro J. Pupkos, priimtomis įstatymo pataisomis siekiama pagreitinti baudžiamąjį procesą, išvengti dažnai sudėtingo ir brangaus bylinėjimosi aukštesnėse teismų instancijose ir kaip galima greičiau už įvykdytą nusikaltimą nubausti nusikaltusį asmenį. Šiuo metu įstatymas numato, kad jeigu asmuo ikiteisminio tyrimo metu sutinka su jam pareikštu įtarimu ir neprieštarauja, jog bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tokiu atveju teisme apklausus kaltinamąjį, liudininkus ir kitus proceso dalyvius tolimesnis įrodymų tyrimas gali būti nutrauktas, o nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu 76. Sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaip pažangi ir europietišką praktiką atitinkanti procedūra, leidžianti taupyti teismo ir proceso dalyvių laiką, sumažinti proceso išlaidas bei padidinti pasitikėjimą teismais, Lietuvos 75 Byla T-30-633/2014;< http://eteismai.lt/byla/135674727350599/t-30-633/2014?word=273.straipsnio.2> [ aplankyta 2014 11 30 ]. 76 Lietuvos Respublikos Prokuratūra;< http://www.prokuraturos.lt/naujiena/tabid/104/itemid/5454/default.aspx> [aplankyta 2014 12 01 ]. 22

baudžiamajame procese pradėta taikyti prieš dešimt metų, pasiteisino iš dalies, nes iki šiol negalioja labai sunkių nusikaltimų bylose 77. Šių bylų kategorija turi savo neigiamų aspektų, viršija tokių kaip griežta bausmė, kuri dešimt metų. Tokie nusikaltimai atliekami šaltakraujiškai, todėl suprantama, kad kaltinamųjų gailėjimasis būtų nenuoširdus, nes siekiama švelnesnės bausmės. Lietuvoje nustačius nusikaltimo kategoriją, labai sunkius nusikaltimus nagrinėja aukštesnės instancijos teismai, kuriuose bylos nagrinėjamos įprastine tvarka ir jei kaltinamasis gailisi, dėl to bausmė nemažinama. Tačiau gal vertėtų šią taisyklę išplėsti ir leisti taikyti visų kategorijų bylose, nors yra daugybė neigiamų aspektų vienas iš jų, kad tai yra labai sunkus nusikaltimas, tačiau gal būtų išaiškinta daugiau sunkių nusikaltimų, kadangi patys įtariamieji būtų suinteresuoti prisipažinti, kad gautų švelnesnę bausmę. Prisipažinimo metu atskleistu esmines nusikaltimo detales, įvykdyto nusikaltimo priežastis, sklandžiau ir greičiau vyktų procesas. Tai labai palengvintų apygardų teismų darbą, kuriuose ir dėl šios priežasties bylų nagrinėjimo trukmė gerokai ilgesnė nei apylinkių teismuose 78. Šis procesas turi neigiamų aspektų, kuriuos išskiria bendrosios ir kontinentinės teisės šalys. Vienas iš jų nekaltumo prezumcijos užtikrinimo galimybės, atitinkančios rungtyniško principo elementus. Lietuvoje taip pat galima įžvelgti neigiamų aspektų, kai proceso šalių įtariamasis, gynėjas, prokuroras, teismas negali įgyvendinti esminių funkcijų, kurios apžvelgiamos darbe. Užsienio šalių baudžiamųjų bylų teismų praktikoje vyrauja kaltės prisipažinimo sandoris. Kadangi baudžiamųjų bylų sistema yra stipriai apkrauta, šis sandėris padeda susitarti ir abi pusės gauna tam tikros naudos. Pagrindinė šio sandėrio paskirtis kaltinamojo prisipažinimas kaltu, todėl išvengiamas ilgas prisiekusiųjų teismo procesas. Teismai sutaupo laiko ir lėšų, kaltinamasis susilaukia švelnesnės bausmės. Tačiau norint viską 77 Aiškinamasis raštas Dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 102, 243, 244, 261, 273, 314, 361, 362, 362 1, 364, 367, 440, 441, 442 pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 242 1 straipsniu įstatymo projekto,< http://www.lrv.lt/posed_medz/2013/130531/07.pdf > [ aplankyta 2014 11 30 ]. 78 Aiškinamasis raštas Dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 102, 243, 244, 261, 273, 314, 361, 362, 362 1, 364, 367, 440, 441, 442 pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 242 1 straipsniu įstatymo projekto,< http://www.lrv.lt/posed_medz/2013/130531/07.pdf > [ aplankyta 2014 11 30 ]. 23

sutrumpinti ir supaprastinti, turi būti trys pagrindinės sąlygos: nusikaltimo sunkumo lygis, fakto klausimas dėl kaltinimo bei bausmė 79. Šis bylų sprendimo metodas taikomas vis dažniau, kadangi baudžiamųjų bylų skaičius teismuose auga, taip siekiama sumažinti esamą krūvį. Taip pat todėl, kad įkalinimo įstaigos yra perpildytos kalinių, atliekančių ilgas bausmes 80. Kaltės prisipažinimo sandėris vienose šalyse neleidžiamas už vairavimą išgėrus ir įvykdžius eismo įvykį, kitose už seksualinius nusikaltimus bei recidyvistams, kurie gali sukelti pavojų visuomenei 81. 3.1 Sandėris dėl prisipažinimo kaltu bendrosios teisės valsybėse Lietuvos, kaip ir daugelio kitų kontinentinės teisės valstybių, baudžiamajam procesui būdingas naujas sandėris dėl prisipažinimo kaltu, kartais vadinamo derybų kaltės ( angl. plea bargaining ), institutas, o vienas iš jo pagrindinių elementų kaltinamojo prisipažinimas 82. Be abejonės, vienas iš proceso principų yra nešališkas ir išsamus baudžiamosios bylos aplinkybių ištyrimo principas, kuris įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir teismą, nepaisant kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikaltimą, rinkti ir tirti kitus įrodymus siekiant nustatyti objektyvią tiesą 83. Bendrosios teisės tradicijomis paremtame rungtyniškame procese, atvirkščiai, teisėsaugos institucijoms keliami pragmatiškesni tikslai. Derybomis pasiekus kaltinamojo prisipažinimą dėl vieno ar kito 79 The Plea Bargain Stage of a Criminal Case;< http://crime.about.com/od/crime_101/a/the-plea-bargain-stage-of-a- Criminal-Case.htm> [aplankyta 2014 12 01 ]. 80 Ten pat. 81 Žr išnašą: 87 The Plea Bargain Stage of a Criminal Case. 82 Ramūnas Jurgaitis. Sandėris dėl prisipažinimo kaltu arba tiesiog kaltinamojo prisipažinimas galimybė supaprastinti baudžiamąjį procesą. Jurisprudencija, 2002, t. 29 ( 21 ); p.40. 83 Ramūnas Jurgaitis. Sandėris dėl prisipažinimo kaltu arba tiesiog kaltinamojo prisipažinimas galimybė supaprastinti baudžiamąjį procesą. Jurisprudencija, 2002, t. 29 ( 21 ); p.40. 24

nusikaltimo, tyrimas iš esmės baigiamas, o teisminis nagrinėjimas nevykdomas apskritai, todėl valstybė sutaupo milžiniškus pinigus ir teisėsaugos pareigūnų laiką 84. Paties sandorio dėl prisipažinimo kaltu atsiradimas siejamas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Per visą šio instituto gyvavimo laikotarpį jis sėkmingai buvo taikomas praktinėje baudžiamųjų bylų tyrimo veikloje, nors teorijoje vis dar buvo keliamas klausimas dėl jo atitikties rungtyniško proceso principams, tinkamumo ar netgi būtinumo 85. Šio sandėrio paskirtis bet kurioje bendrosios teisės valstybėje yra baudžiamojo proceso supaprastinimas, kurio esmė, išskyrus tam tikras išimtis, yra kaltinamojo kaltės klausimo išsprendimas be sudėtingo ir brangaus teisminio nagrinėjimo. Už savanorišką kaltinamojo prisipažinimą kaltu dėl vienokio ar kitokio padaryto nusikaltimo kaltinimą palaikantys subjektai įsipareigoja taikyti tam tikras nuolaidas vykdydami baudžiamąjį persekiojimą kaltinamojo atžvilgiu 86. Mokslinėje literatūroje sandėris dėl prisipažinimo kaltu apibrėžiamas kaip susitarimas, pagal kurį kaltinimo ir gynybos pusės susitaria dėl bylos išsprendimo, įskaitant ir kaltinimo punktus, dėl kurių kaltinamasis prisipažįsta kaltu 87. Kalbant apie sandėrio dėl prisipažinimo kaltu rūšis svarbu tai, kad skirtingose bendrosios teisės valstybėse, atsižvelgiant į galiojančius baudžiamojo proceso įstatymus ir vykdomą baudžiamojo proceso administravimo politiką, jos yra nevienodos. Amerikos teisinėje literatūroje pabrėžiamos prokuroro daromos nuolaidos už kaltinamojo prisipažinimą kaltu 88. Pagal šių nuolaidų pobūdį derybas dėl kaltės 84 Ramūnas Jurgaitis. Sandėris dėl prisipažinimo kaltu arba tiesiog kaltinamojo prisipažinimas galimybė supaprastinti baudžiamąjį procesą. Jurisprudencija, 2002, t. 29 ( 21 ); p.40. 85 Žr išnašą 52: Ramūnas Jurgaits, p 40 41. 86 Ten pat. 87 Machovas. V.N., Peškovas M.A. Nusikaltimo procesas Amerikoje. ( Maskva, 1998. Vertimas ), p. 140 mintis tekste, Ramūnas Jurgaitis. Sandėris dėl prisipažinimo kaltu arba tiesiog kaltinamojo prisipažinimas galimybė supaprastinti baudžiamąjį procesą. Jurisprudencija, 2002, t. 29 ( 21 ); p.41. 88 Ramūnas Jurgaitis. Sandėris dėl prisipažinimo kaltu arba tiesiog kaltinamojo prisipažinimas galimybė supaprastinti baudžiamąjį procesą. Jurisprudencija, 2002, t. 29 ( 21 ); p.41 25

pripažinimo yra siūloma skirstyti į keturias grupes: pirmoji grupė dėl bausmės sumažinimo, antroji grupė dėl alternatyvių bausmių arba kaltinimų, trečioji grupė dėl kaltinimų sumažinimo, ketvirtoji grupė dėl kaltinimų nutraukimo 89. Anglijoje pabrėžiamas ne pačios nuolaidos, o derybų objektas, nors pripažįstama, kad pagrindiniu akstinu prisipažinti kaltu yra tikėjimas švelnesnės bausmės. Išskiriamos trys sandėrio dėl prispažinimo kaltu rūšys 90 : pirmoji dėl kaltinimo, antroji dėl fakto klausimo, trečioji dėl bausmės 91. Kaltinimo ir gynybos pusės pasirenka vieną iš šių derėjimosi būdų tam, kad išvengtų pareigos dalyvauti sudėtingame ir dažnai ilgai trunkančiame teisminiame procese. Dėl paties kaltinamojo prisipažinimo kaltu derybų sąlygomis teisinėje literatūroje yra pateikiama įvairių ir netgi visiškai prieštaringų nuomonių. Jungtinėse Amerikos Valstijose šis sandėris kritikuojamas, nes teigiama, kad taip kaltinamasis pats save kaltina, atsisako nuo konstitucinių garantijų prisiekusiųjų teismo ir kryžminės apklausos 92. Tačiau Anglijoje daugelis žmonių mano, kad atitinkamos nuolaidos už prisipažinimą kaltu yra kaltinamojo teisė ar netgi būtinybė, kurios gali egzistuoti be didelių problemų 93. 3.2 Sandėris dėl prisipažinimo kaltu kontinentinės teisės valstybėse 89 Darbyshire P. The Mischief of Plea Bargaining and Sentencing Rewards. Criminal Law Rewiew, 2002, p.896., mintis tekste Ramūnas Jurgaitis. Sandėris dėl prisipažinimo kaltu arba tiesiog kaltinamojo prisipažinimas galimybė supaprastinti baudžiamąjį procesą. Jurisprudencija, 2002, t. 29 ( 21 ); p.41. 90 Žr. išnašą 57: Ramūnas Jurgaitis, p. 41. 91 Ashworth A. The Criminal Process an Evaluative Study. ( Oxford University Press, 1995. ), p.268., mintis tekste Ramūnas Jurgaitis. Sandėris dėl prisipažinimo kaltu arba tiesiog kaltinamojo prisipažinimas galimybė supaprastinti baudžiamąjį procesą. Jurisprudencija, 2002, t. 29 ( 21 ); p.41. 92 Goda. G. Užsienio šalių baudžiamojo proceso pagrindai. ( Vilnius: Saulužė, 1997. ), p.79., mintis tekste Ramūnas Jurgaitis. Sandėris dėl prisipažinimo kaltu arba tiesiog kaltinamojo prisipažinimas galimybė supaprastinti baudžiamąjį procesą. Jurisprudencija, 2002, t. 29 ( 21 ); p.42. 93 Ashworth A. The Criminal Process an Evaluative Study. ( Oxford University Press, 1995. ), p.295., mintis tekste Ramūnas Jurgaitis. Sandėris dėl prisipažinimo kaltu arba tiesiog kaltinamojo prisipažinimas galimybė supaprastinti baudžiamąjį procesą. Jurisprudencija, 2002, t. 29 ( 21 ); p.42. 26