KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

Elektroninio dokumento nuorašas KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS PASIRENGIMO GRIPO PANDEMIJAI PLANO PATVIRTINIMO Nr. Klaipėda Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-889 Dėl Pasirengimo gripo pandemijai 2019 2023 metų programos patvirtinimo : 1. T v i r t i n u Klaipėdos miesto savivaldybės pasirengimo gripo pandemijai planą (pridedama). 2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. AD1-22 Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės pasirengimo gripo pandemijai 2017 2019 metų plano patvirtinimo. Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis

PATVIRTINTA Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS PASIRENGIMO GRIPO PANDEMIJAI PLANAS 1. Klaipėdos miesto savivaldybės pasirengimo gripo pandemijai planas (toliau Planas) yra strateginio planavimo dokumentas, nustatantis gripo pandemijos etapus ir lygius, pasirengimo gripo pandemijai tikslą ir uždavinius, įgyvendinamas priemones ir jų vertinimo kriterijus. 2. Planas parengtas atsižvelgiant į Europos Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl pasirengimo gripo pandemijai ir atsako planavimo Europos Bendrijoje, 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1082/2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2119/98/EB (OL 2013 L 293, p. 1), bei Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro ir Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro 2014 m. paskelbtas Pasirengimo gripo pandemijai rekomendacijas. Plano tikslas įgyvendinti Lietuvos sveikatos 2014 2025 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 Dėl Lietuvos sveikatos 2014 2025 metų programos patvirtinimo, nustatytą ketvirtojo tikslo Užtikrinti kokybišką ir efektyvią sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius šeštąjį uždavinį Užtikrinti sveikatos priežiūrą krizių ir ekstremalių situacijų atvejais ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016 2023 metų plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1291 Dėl Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2016 2023 metų plėtros programos patvirtinimo trečiojo tikslo Užtikrinti visuomenės sveikatos priežiūros sistemos tvarumą antrąjį uždavinį Gerinti visuomenės sveikatos priežiūros sistemos valdymą. 3. Plane vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme. 4. Gripo pandemija siejama su sergančių asmenų gausa, dideliu sveikatos priežiūros įstaigų darbo krūviu, sutrikdytu kasdieniu gyvenimo ritmu, dideliu ligos komplikacijų ir mirčių skaičiumi: 4.1. Pandeminis gripo virusas atsiranda staiga, sergamumas per 2 3 savaites pasiekia aukščiausią lygį, suserga iki 50 procentų populiacijos (rizikos grupių asmenų net iki 80 procentų). Dėl išplėtoto transporto priemonių tinklo virusas greitai išplinta kaimyninėse šalyse ir visame pasaulyje. 4.2. Mieste gripo pandemijos metu gripu ir ūminėmis viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis susirgs daugiau kaip 70 000 gyventojų. Ligonių, kuriems reikės klinikinių konsultacijų, bus daugiau nei 38 tūkstančiai, iš jų apie 380 (1 %) bus hospitalizuojami. Sunkių ligonių, kuriems reikės reanimacinio gydymo, bus apie 58 (15 % nuo hospitalizuotų). Per visą pandemijos laikotarpį gali mirti apie 14 žmonių. 4.3. Hospitalizuotų asmenų 7 10 dienų gydymui reikės apie 200 stacionarinių lovų. Dėl to teks didelis krūvis sveikatos apsaugos tarnyboms dideli sunkių ligonių srautai ir mažas darbuotojų skaičius. 4.4. Pandemijos metu reikės padidinti asmens sveikatos priežiūros įstaigose registratūros darbuotojų ir telefonų linijų registratūrose skaičių. Sveikatos priežiūros įstaigos privalo organizuoti papildomas medikų brigadas ligoniams aptarnauti namuose, aprūpinant jas transportu ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Besikreipiančių ligonių srautus pertvarkyti taip, kad karščiuojantys ligoniai būtų priiminėjami atskirai nuo kitų ligonių. Prailginti savaitinio ir valandinio darbo trukmę. Aprūpinti medicinos personalą asmeninėmis apsaugos priemonėmis.

4.5. Daugelyje įstaigų, įmonių kas ketvirtas darbuotojas nedirbs 5 8 dienas apie 3 mėnesius. Mokyklose ir kitose uždarose bendruomenėse gripas plis greičiau, o tai gali nulemti poreikį uždaryti mokyklas. Nedarbingumo atvejų skaičių padidins darbuotojų poreikis pasirūpinti šeimos nariais. 5. Pagrindinės gripo pandemijos poveikio kryptys: sveikatos sektorius, paslaugų sektorius, darbo rinka ir ekonomika, valstybės valdymas, švietimo ir kultūros sektorius, socialinis sektorius. 6. Rengiantis gripo pandemijai ir jos metu situacijos stebėjimas ir vertinimas, prevencija ir lokalizavimas, sveikatos įstaigų atsakas, visuomenės informavimas ir keitimasis informacija organizuojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Pasirengimo gripo pandemijai konsultantų grupės teikiama moksliškai pagrįsta informacija ir pasiūlymais. 7. Plano įgyvendinimo priemonės (priedas) sudarytos etapais, vadovaujantis Pasirengimo gripo pandemijai 2019 2023 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. V-899 Dėl Pasirengimo gripo pandemijai 2019 2023 metų programos patvirtinimo (toliau Programa). 8. Įvertinus 2009 2010 m. gripo pandemijos Lietuvoje išryškėjusius trūkumus, mieste būtina laiku organizuoti sveikatos priežiūros specialistų mokymą ir informatyvumą, gyventojų aprūpinimą skiepais ir vaistais, kelti asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo gripo pandemijai priemonių planų kokybę bei tinkamumo kontrolę. 9. Savivaldybės teritorijoje gripo epidemija skelbiama, kai sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos atvejų. Iš 2005 2014 m. laikotarpiu Lietuvoje nustatytų gripo viruso tipų 86 procentus sudarė A tipo gripo virusas, tačiau 2017 2018 m. gripo sezonu 86 procentus iš nustatytų gripo virusų tipų sudarė B tipo virusas. 10. Skiepijimas nuo gripo yra viena svarbiausių priemonių, mažinančių gripo naštą gyventojų sveikatai bei užkertančių kelią gripo plitimui ir taip mažinančių tiesiogines sveikatos priežiūros ir netiesiogines (gydymo, nedarbingumo ir slaugymo) išlaidas. Atlikti tyrimai patvirtina, kad gyventojų skiepijimas nuo gripo ekonomiškai efektyvus. Todėl būtina skirti didesnį dėmesį skiepijimo nuo gripo propagavimui, visuomenės švietimui. 11. Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos Sąjungos Taryba rekomenduoja paskiepyti 75 procentus rizikos grupėms priklausančių asmenų ir nėščiąsias, nes jiems gripas pavojingiausias ir dažniausiai komplikuojasi. 12. Pandemijos pradžioje, kai skiepų dar nėra, naudoti gripo profilaktikai ir gydymui skirtus antivirusinius vaistus. Tam tikslui kaupti antivirusinių vaistų atsargas ir planuoti jų naudojimą. 13. Laiku teikti informaciją skirtingoms tikslinėms visuomenės grupėms: žiniasklaidos atstovams, gyventojams, rizikos grupėms, sveikatos priežiūros specialistams. 14. Visoms savivaldybės teritorijoje esančioms visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms parengti pasirengimo gripo pandemijai priemonių planus, kuriuose numatyti priemones, apsaugančias įstaigos darbuotojus nuo pandeminio gripo ir užtikrinančias įstaigos veiklos tęstinumą ir funkcijų atlikimą per gripo pandemiją. 15. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo gripo pandemijai planuose numatyti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei priemones asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos tęstinumui užtikrinti gripo pandemijos metu, esant dideliam sergančių asmenų skaičiui. 16.Gripo pandemijos poveikio masto ir stiprumo sumažinimui pasiekti numatomi šie veiksmai: 16.1. užtikrinti veiksmingą gripo epidemiologinę priežiūrą, bendradarbiaujant su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentu; 16.2. bendradarbiauti su Klaipėdos miesto valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba; 16.3. užtikrinti aprūpinimą medicininėmis ir nemedicininėmis priemonėmis, tinkamą jų ir bendrųjų prevencijos priemonių naudojimą; 16.4. užtikrinti tarnybų, būtinų viešajam saugumui palaikyti ir būtiniesiems visuomenės poreikiams tenkinti, funkcionavimą per gripo pandemiją.

Eil. Nr. I ETAPAS. Klaipėdos miesto savivaldybės pasirengimo gripo pandemijai plano priedas KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS PASIRENGIMO GRIPO PANDEMIJAI PLANO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS Priemonių pavadinimas Terminai Atsakingas vykdytojas TARPPANDEMINIS PERIODAS. Naujas gripo viruso potipis nenustatytas. Gripo viruso potipis, sukeliantis sezoninį gripą, plinta tarp žmonių, gali būti nustatomas ir gyvūnams 1. Pagal SAM rekomendacijas bei gripo epidemiologinę situaciją patikslinti pasirengimo gripo pandemijai planus. 2. Pagal kompetenciją dalyvauti įvairaus tipo pratybose, skirtose pasirengti gripo pandemijai, remtis jų rezultatais tobulinant pasirengimą gripo pandemijai. 3. Sukaupti būtinųjų asmens apsaugos priemonių, skirtų apsisaugoti nuo kvėpavimo takų virusinių infekcijų, atsargas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-719 Dėl Būtinųjų asmens apsaugos priemonių, skirtų apsisaugoti nuo kvėpavimo takų virusinių infekcijų, sąrašo patvirtinimo, numatyti jų paskirstymą aprašu Nr. 4 ir Nr. 5. 4. Įvertinti turimus išteklius bei pajėgumą gripo pandemijai valdyti ar lokalizuoti, vadovaujantis Klaipėdos miesto medicinos pagalbos teikimo aprašu Nr. 6. 5. Vykdyti veiksmingą gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinę priežiūrą, siekiant laiku išaiškinti šių ligų protrūkius ir užtikrinti institucijų bendradarbiavimą, koreguoti Plane numatytas priemones. 6. Vadovaujantis Europos Komisijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, PSO ir SAM rekomendacijomis ir informacija apie gripo epidemiologinę situaciją kaimyninėse valstybėse ir šalyje, atitinkamai koreguoti pasirengimo gripo pandemijai planuose numatytas priemones. Pagal poreikį Pagal civilinės saugos veiklos planą Pagal poreikį Prieš gripo sezoną ir jo metu Gripo sezono metu Pagal poreikį KMSA direktorius, savivaldybės gydytojas, ASPĮ, ūkio subjektai KMSA direktorius, KMSA civilinės saugos specialistai ir savivaldybės gydytojas, NVSC Klaipėdos departamento direktorius ASPĮ vadovai, KMSA direktorius KMSA direktorius, savivaldybės gydytojas, ASPĮ vadovai NVSC Klaipėdos departamento direktorius, savivaldybės gydytojas, ASPĮ vadovai NVSC Klaipėdos departamento direktorius, savivaldybės gydytojas

Eil. Nr. Priemonių pavadinimas Terminai Atsakingas vykdytojas 7. Numatyti antivirusinių vaistų naudojimo kiekį ir nustatyti gyventojų skaičių, vadovaujantis Rizikos grupių, skiepijamų Gripo sezono NVSC Klaipėdos departamento direktorius, savivaldybės gydytojas, ASPĮ vadovai pandemine gripo vakcina, aprašu Nr. 3. Peržiūrėti ir prireikus atnaujinti teisės aktus ir kitus dokumentus, reglamentuojančius antivirusinių vaistų vartojimą. metu 8. Numatyti alternatyvias, sveikatos priežiūros sistemai priklausančias ir neprikausančias patalpas (mokyklos, viešbučiai ir kt.) papildomai ligonių hospitalizacijai, esant dideliam ligonių srautui, aprašu Nr. 6. Gripo sezono metu KMSA direktorius, savivaldybės gydytojas, ASPĮ vadovai 9. Aprūpinti sveikatos priežiūros įstaigas asmens apsaugos priemonėmis. 10. Reguliariai organizuoti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų mokymus, susijusius su gripo epidemiologine priežiūra, pasirengimu gripo pandemijai ir situacijos valdymu esant gripo pandemijai. 11. Teikti informaciją sveikatos priežiūros specialistams ir visuomenei, rizikos grupėms ir žiniasklaidai apie medicinos pagalbos teikimą, vakcinacijos ir antivirusinių vaistų naudojimo klausimais, gripo pandemijos keliamą grėsmę ir planuojamas prevencines priemones pagal parengtus aprašus Nr. 9, 10, 11. II ETAPAS. 12. Užtikrinti sveikatos sektoriaus, kitų žinybų veiklos koordinavimą nustačius naujo gripo viruso potipio sukeltą gripo atvejį (-us). 13. Įvertinti sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą valdyti pirmuosius naujo gripo viruso potipio sukeltus susirgimų atvejus ir protrūkius. 14. Taikyti rekomenduojamas gripo infekcijos plitimą ribojančias 2 Gripo sezono metu Pagal civilinės saugos veiklos planą Gripo sezono metu ASPĮ vadovai NVSC Klaipėdos departamento direktorius, KMSA direktorius, Klaipėdos m. VSB NVSC Klaipėdos departamento direktorius, ASPĮ vadovai, KMSA direktorius, savivaldybės gydytojas, Klaipėdos m. VSB GRIPO PANDEMIJOS PAVOJAUS PERIODAS. Naujo potipio gripo virusas nustatytas žmonėms Paskelbus 2-ąjį priemones, aprašu Nr.9, 10, 11. 15. Įvertinti Klaipėdos miesto asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimą izoliuoti, gydyti pavienius ligonius, užsikrėtusius nauju gripo viruso potipiu, taikyti priešepidemines priemones. Paskelbus 2-ąjį Paskelbus 2-ąjį Paskelbus 2-ąjį KMSA direktorius, NVSC Klaipėdos departamento direktorius, ASPĮ vadovai KMSA direktorius, savivaldybės gydytojas, NVSC Klaipėdos departamento direktorius KMSA direktorius, savivaldybės gydytojas, NVSC Klaipėdos departamento direktorius NVSC Klaipėdos departamento direktorius, ASPĮ vadovai 16. Įvertinti Klaipėdos miesto sveikatos priežiūros įstaigų personalo Paskelbus 2-ąjį NVSC Klaipėdos departamento direktorius

Eil. Nr. Priemonių pavadinimas Terminai Atsakingas vykdytojas vakcinacijos nuo sezoninio gripo mastą. 17. Įvertinti infekcijų kontrolės priemonių ir asmeninių apsaugos priemonių atsargas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Paskelbus 2-ąjį KMSA direktorius, savivaldybės gydytojas, ASPĮ vadovai, NVSC Klaipėdos departamento direktorius 18. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose vykdyti infekcijų kontrolės priemones pagal Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rekomendacijas, siekiant užkirsti kelią hospitalinių infekcijų plitimui. Paskelbus 2-ąjį KMSA direktorius, savivaldybės gydytojas, ASPĮ vadovai NVSC Klaipėdos departamento direktorius 19. Patikrinti pasirengimo gripo pandemijai planuose numatytas visų lygių sveikatos sistemos atsako priemones, atkreipiant dėmesį į pacientų srautų valdymą ir pasirengimą masinei hospitalizacijai, pacientų izoliavimui ir gydymui. 3 Paskelbus 2-ąjį KMSA direktorius, savivaldybės gydytojas, ASPĮ vadovai, NVSC Klaipėdos departamento direktorius 20. Planuoti sveikatos priežiūros įstaigų darbą esant dideliam darbuotojų trūkumui, aprašas Nr. 6. Paskelbus 2-ąjį KMSA direktorius, savivaldybės gydytojas, ASPĮ vadovai, NVSC Klaipėdos departamento direktorius 21. Mokyti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, atsakingus už ryšius su visuomene, dėl informacijos skleidimo gripo pandemijos metu. Paskelbus 2-ąjį NVSC Klaipėdos departamento direktorius, KMSA direktorius, savivaldybės gydytojas, ASPĮ vadovai, Klaipėdos m. VSB III ETAPAS. GRIPO PANDEMIJA. Naujo potipio gripo viruso sukelti susirgimai sparčiai plinta žmonių populiacijoje 22. Peržiūrėti turimus išteklius ir pajėgumą, reikalingus gripo pandemijai valdyti, ir numatyti jų papildymą laiku. Paskelbus 3-ąjį ASPĮ vadovai, savivaldybės gydytojas, KMSA direktorius 23. Taikyti ir koordinuoti visas priemones, numatytas pasirengimo gripo pandemijai planuose (priemonių planuose). 24. Nustatyti papildomų išteklių poreikį galimoms artėjančioms gripo pandemijos bangoms. 25. Vykdyti pandeminio gripo stebėseną ir įvertinti jo poveikį: sergamumą, mirštamumą, praleistų dėl ligos dienų skaičių, sveikatos priežiūros darbuotojų ir kitų svarbių sričių darbuotojų skaičių, sveikatos priežiūros įstaigų išteklius, lovadienius, priėmimo skyrių apkrovą, alternatyvių sveikatos priežiūros priemonių naudojimo galimybes, lavoninių talpą ir kitą susijusią statistiką. 26. Esant galimybei pradėti skiepyti pandeminio gripo skiepais asmenis pagal nustatytas prioritetines grupes aprašu Nr. 2. Paskelbus 3-ąjį Paskelbus 3-ąjį Paskelbus 3-ąjį Paskelbus 3-ąjį KMSA direktorius, savivaldybės gydytojas, ASPĮ vadovai, NVSC Klaipėdos departamento direktorius KMSA direktorius, savivaldybės gydytojas, ASPĮ vadovai, NVSC Klaipėdos departamento direktorius ASPĮ vadovai, NVSC Klaipėdos departamento direktorius, ULAC, KMSA direktorius, savivaldybės gydytojas KMSA direktorius, savivaldybės gydytojas, ASPĮ vadovai, NVSC Klaipėdos departamento direktorius, ULAC

Eil. Nr. Priemonių pavadinimas Terminai Atsakingas vykdytojas 27. Vykdyti infekcijos plitimo tarp sergančiųjų asmenų kontrolės priemones, atitinkančias naujausias Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ir Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas; mokyti sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus naudotis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Paskelbus 3-ąjį 28. Taikyti pasirengimo gripo pandemijai planuose (priemonių Paskelbus 3-ąjį planuose) numatytų sveikatos priežiūros bei būtinųjų paslaugų teikimo priemones (savivaldybių lygiu) aprašu Nr. 6. IV ETAPAS. mažėja 29. Patikrinti pasirengimo gripo pandemijai būklę, prireikus pasirengimą tobulinti. 4 KMSA direktorius, savivaldybės gydytojas, NVSC Klaipėdos departamento direktorius, ULAC KMSA direktorius, savivaldybės gydytojas, NVSC Klaipėdos departamento direktorius, ULAC PEREINAMASIS LAIKOTARPIS. Rizika užsikrėsti naujo potipio viruso sukeltu gripu ir atsako priemonių poreikis 30. Teikti siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos ekstremalių situacijų komisijai ir kitoms valstybės institucijoms dėl pasirengimo gripo pandemijai priemonių tobulinimo. Paskelbus 4-ąjį Paskelbus 4-ąjį 31 Atnaujinti planinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Paskelbus 4-ąjį 32 Peržiūrėti, atsižvelgiant į gripo pandemijos patirtį, ir atnaujinti Paskelbus 4-ąjį pasirengimo gripo pandemijai planus (priemonių planus). Sutrumpinimai: SAM Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Planas Klaipėdos miesto pasirengimo gripo pandemijai planas ULAC Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Savivaldybės gydytojas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus vedėjas KMSA Klaipėdos miesto savivaldybės administracija NVSC Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ASPĮ asmens sveikatos priežiūros įstaigos Klaipėdos VMVT Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba NVSPL Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija Klaipėdos m. VSB Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras KMSA direktorius, savivaldybės gydytojas, NVSC Klaipėdos departamento direktorius KMSA direktorius, savivaldybės gydytojas, NVSC Klaipėdos departamento direktorius KMSA direktorius ir savivaldybės gydytojas, ASPĮ vadovai KMSA direktorius, savivaldybės gydytojas, NVSC Klaipėdos departamento direktorius

KLAIPĖDOS MIESTO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ SPECIALISTŲ, KURIE VYKDO PASIRINKTINĘ GRIPO KLINIKINĘ-VIRUSOLOGINĘ DIAGNOSTIKĄ, APRAŠAS NR. 1 Gripo epidemiologinę priežiūrą, paremtą pasirinktine klinikine-virusologine diagnostika, koordinuoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, vykdo gydytojai ir Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Klaipėdos mieste gripo epidemiologinę priežiūrą vykdo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas kartu su trijose asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančiais 16 šeimos gydytojų. Šie gydytojai, diagnozavę klinikinius gripo atvejus, ima bandinius gripo virusui nustatyti. Kiekvieną trečiadienį Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas apibendrina gydytojų, atliekančių gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų klinikinę virusologinę diagnostiką, pateiktus savaitės duomenis ir teikia juos Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinei sistemai. 1 lentelė. Bandiniai gripo virusui nustatyti Tyrimų pobūdis Tyrimo pavadinimas Klinikiniai tyrimai Bendras kraujo, bendras šlapimo, likvoro (esant neurologinėms komplikacijoms) Biocheminiai tyrimai C reaktyviojo baltymo, gliukozės, kalio, natrio, šlapalo, kreatinino, aktyvumo (SPA), tarptautinio normalizuoto Virusologiniai / imunologiniai tyrimai Instrumentiniai tyrimai santykio (INR), po 2, pco 2, ph, kraujo bazių koncentracija (ABE). Viruso išskyrimas ląstelių kultūroje, viruso RNR nustatymas polimerazės grandinine reakcija (PGR), greitieji imunofermentiniai antigeno nustatymo testai, specifiniai antikūniai poriniuose kraujo serumuose. Paimtų bandinių tyrimus atliekama Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Siųsti bandinius tyrimams turi infekcinių ligų gydytojas. Tiriamoji medžiaga nosiaryklės tepinėlis, skrepliai, bronchoalveolinio levažo išplovos, kraujas, autopsijos medžiaga. Diagnozė patvirtinama Pasaulio sveikatos apsaugos organizacijos nurodytoje laboratorijoje. Krūtinės ląstos rentgenograma, veido daubų rentgenograma; EKG, EEG, ultragarsiniai tyrimai, kiti, priklausomai nuo įtariamos komplikacijos tyrimai. 2 lentelė. Šeimos gydytojai, imantys bandinius gripo virusui nustatyti Eil. Nr. Vardas, pavardė Marytė Zagorskienė Julija Sviridenko Inutė Kičaitė Specialybė Šeimos gydytoja Šeimos gydytoja Šeimos gydytoja Asmens sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas ir adresas VšĮ Klaipėdos miesto poliklinika Taikos pr. 76, Klaipėda VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centras Taikos pr. 46, Klaipėda VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centras Taikos pr. 46, Klaipėda Telefono Nr. Fakso Nr. Elektroninis paštas (8 46) 496 761 (8 46) 345 968 info@klaipedospolik linika.lt (8 46) 340 709 (8 46) 383 425 info@jspc.lt (8 46) 340 709 (8 46) 383 425 info@jspc.lt

2 Dalia Bračkienė Nijolė Zalagėnienė Jūratė Šaknienė Larisa Zajac Rasa Girdžiūnienė Infekcinių ligų gydytojai VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, Liepojos g. 41, Klaipėda Infekcinių ligų skyrius Nr. 1 (8 46) 396 601 (8 46) 396 625 bendras@kul.lt Silvija Želnienė Aldona Eimutienė Infekcinių ligų gydytojai VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, Liepojos g. 41, Klaipėda Infekcinių ligų skyrius Nr. 2 (8 46) 396 603 (8 46) 396 625 bendras@kul.lt Ieva Diškevičiūtė- Paserpskienė Zita Vetrovienė Klaudijus Šaknys Algirdas Ivanauskas Lina Survilaitė Dalia Gestautaitė Gydytojai vaikų intensyviai terapijai VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, Liepojos g. 41, Klaipėda Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vaikų sektorius (8 46) 396 605 (8 46) 396 625 bendras@kul.lt

RIZIKOS GRUPIŲ, SKIEPIJAMŲ PANDEMINE GRIPO VAKCINA, APRAŠAS NR. 2 Eil. Nr. Grupės pavadinimas 1. Asmens sveikatos priežiūros specialistai 2. Globos namų darbuotojai 3. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai 4. Asmenys, priimantys sprendimus dėl priemonių gripo pandemijos poveikiui mažinti įdiegimo 5. Būtinuosius visuomenės poreikius užtikrinančių įstaigų darbuotojai: 5.1. energijos tiekimo (elektros ir šilumos) įstaigų darbuotojai 5.2. geriamojo vandens tiekimo įstaigų darbuotojai 5.3. vidaus tarnybos sistemos pareigūnai 5.4. asmenys, dirbantys darbą, kurio metu susiduriama su dideliu žmonių skaičiumi (mokytojai, pardavėjai, transporto darbuotojai) 6. Gyventojų rizikos grupės: 6.1. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninių arba skyrių pacientai 6.2. globos institucijų pacientai 6.3. suaugusieji ir vaikai, vyresni nei 6 mėn., sergantys lėtinėmis širdies-kraujagyslių, plaučių ligomis, metabolinėmis arba (ir) inkstų ligomis, arba (ir) kuriems yra imunodeficitinė būklė; vyresni nei 6 mėn. vaikai ir paaugliai, kurie nuolat vartoja aspiriną 6.4. moterys, kurios gripo sezono metu bus 3 9 nėštumo mėn. 6.5. rizikos grupių šeimų nariai 6.6. kiti 65 m. ir vyresni asmenys, kurie nuolat gyvena uždaruose kolektyvuose

ANTIVIRUSINIŲ VAISTŲ PASKIRSTYMO IR VARTOJIMO STEBĖSENOS APRAŠAS NR. 3 Paskelbus gripo pandemiją ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus sprendimą naudoti Valstybės rezervą, Ekstremalių sveikatai situacijų centras (toliau ESSC) organizuoja valstybės medicinos materialinių išteklių išdavimą. Antivirusiniai vaistai skiriami stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms, kuriose hospitalizuojami ligoniai dėl pandeminio gripo komplikacijų. 1. Įstaigos teikia motyvuotą paraišką sveikatos apsaugos ministrui, nurodydamos antivirusinių vaistų poreikį ir hospitalizuotų dėl gripo komplikacijų pacientų (vaikų ir (ar) suaugusiųjų) skaičių. 2. Sveikatos apsaugos ministras priima sprendimą dėl antivirusinių vaistų skyrimo įstaigai, įsakyme dėl antivirusinių vaistų skyrimo įstaigai nurodomas skiriamų antivirusinių vaistų kiekis ir rezervas, iš kurio skiriami vaistai. Sveikatos apsaugos ministro pavedimu Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras išduoda antivirusinius vaistus įstaigai. 3. Už antivirusinių vaistų pasiėmimą, atvežimą, saugojimą, naudojimą, apskaitą ir informacijos perdavimą atsako įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. 4. SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centras antivirusinius vaistus perduoda įstaigoms pasirašant priėmimo-perdavimo aktą, pateikus dokumentą, įrodantį asmens tapatybę, bei asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliojimą pasiimti antivirusinius vaistus. 5. Įstaigos vadovas privalo iš anksto numatyti antivirusinių vaistų laikymui atitinkamą vietą (patalpą), kuri turi atitikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 13 d. įsakyme Nr. V-1051 Dėl Vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo nustatytus reikalavimus, taip pat kontroliuoti, ar antivirusiniai vaistai skiriami tinkamai. III. ANTIVIRUSINIŲ VAISTŲ VARTOJIMO STEBĖSENA 6. Įstaigos, kurioms skirti antivirusiniai vaistai, privalo vykdyti joms skirtų antivirusinių vaistų vartojimo stebėseną, iki kiekvieno mėnesio 5 ir 20 d. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui turi teikti informaciją apie joms skirtų antivirusinių vaistų suvartojimą, nurodydamos pacientų skaičių, kuriems buvo skirtas gydymas antivirusiniais vaistais, suvartotą ir likusį antivirusinių vaistų kiekį.

ASMENINIŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ APRAŠAS NR. 4 Darbdavys privalo aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis: - vienkartinės vandeniui nepralaidžios vinilinės ar nitrilinės pirštinės arba daugkartinio naudojimo guminės darbo pirštinės, kurias galima dezinfekuoti. Plonos medvilninės pirštinės gali būti mūvimos po viršutinėmis (apsaugo nuo rankų dermatito). Suplyšusios pirštinės pakeičiamos iš karto. Panaudotos pirštinės tuoj pat keičiamos, prieš liečiantis su neužkrėstais paviršiais ar daiktais; - individualiai pritaikytos kvėpavimo organų apsaugos priemonės su filtrais, kurių efektyvumas yra ne mažesnis kaip 95 %. Taip pat tinka filtravimo prietaisai akių veido skydeliai. Jie patogūs naudoti, nes papildomai nereikia nešioti apsauginių akinių. Jeigu darbe naudojamos kenksmingos sveikatai dujinės medžiagos, gali prireikti kitų, aukštesnės filtrų klasės kvėpavimo organų apsaugos priemonių. Vienkartiniai respiratoriai (kaukės) yra žemiausio lygio kvėpavimo organų apsaugos priemonės; - apsauginiai drabužiai: kombinezonai, chalatai (geriau vienkartiniai), galvos apdangalai (kepuraitės, tinkleliai turi visiškai uždengti plaukus), neperšlampamos prijuostės arba ilgomis rankovėmis chirurginiai chalatai ir neperšlampamos prijuostės; - apsauginiai, gerai prigludę, nerasojantys akiniai. Jie apsaugo akių gleivinę. Labai svarbu nusiėmus akinius vengti liesti ar trinti akis rankomis; - vienkartiniai vandeniui nepralaidūs apsauginiai avalynės apdangalai arba lengvai valomi ir dezinfekuojami guminiai ar poliuretano auliniai batai. Panaudotos vienkartinės asmeninės apsaugos priemonės turi būti sudedamos į hermetiškus plastikinius maišelius. Plastikiniai maišeliai su panaudotomis vienkartinėmis apsaugos priemonėmis turi būti kuo skubiau naikinami. Daugkartinio naudojimo priemonės plaunamos ir dezinfekuojamos pagal nustatytus reikalavimus. Rankų higiena atliekama po kiekvieno naudojimosi vienkartinėmis apsaugos priemonėmis. Subjektuose, kurių veikla nesusijusi su tiesioginiu darbuotojų kontaktu su asmenimis, užsikrėtusiais gripu ar dažnais kontaktais su žmonėmis, kai atstumas tarp žmonių būna mažesnis nei 1 m, pandeminio gripo plitimo tarp darbuotojų tikimybė nėra didelė. Tačiau tokiems subjektams rekomenduojama pasirūpinti, kad kosintys ir (ar) čiaudintys asmenys dėvėtų medicinines kaukes. Subjektų, kurie būtini viešajam saugumui ir būtiniausiems visuomenės poreikiams tenkinti, darbuotojai, pagal atliekamo darbo pobūdį susiduriantys su dideliu žmonių skaičiumi, turi būti aprūpinti medicininėmis kaukėmis ir, galimybei esant, daleles filtruojančiais respiratoriais su 95 proc. ar didesnio efektyvumo filtru. Respiratoriai turi atitikti LST EN 143 ir LST EN 149 reikalavimus, o medicininės kaukės LST EN 14683 reikalavimus. Darbdaviai turi užtikrinti, kad darbuotojai, kurie turi kontaktą su šiukšlėmis ar kitomis medžiagomis, kuriose gali būti panaudotų nosinių, servetėlių ar kitų asmens higienos priemonių, gripo pandemijos metu minėtas medžiagas tvarkytų dėvėdami apsauginius akinius, medicininę kaukę ir mūvėdami gumines pirštines. Patartina naudoti ir kitas apsaugos priemones (veido skydelius, kaklo uždangas), taip pat įrankius, kurie leidžia išvengti rankų kontakto su tvarkomomis medžiagomis. Subjektai privalo turėti tokį individualiųjų apsaugos priemonių kiekį, kad jų užtektų visiems darbuotojams, kuriems jas būtina turėti pagal atliekamo darbo pobūdį. Darbdaviai turi žinoti, kad darbuotojai turi būti apmokyti apsirengti, nusirengti ir tinkamai sudėti asmenines apsaugos priemones sunaikinimui, nepakenkiant sau (vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-719 Dėl Būtinųjų asmens apsaugos priemonių, skirtų apsisaugoti nuo kvėpavimo takų virusinių infekcijų, sąrašo patvirtinimo ).

ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ ASMENINĖS APSAUGOS PRIEMONIŲ APRAŠAS NR. 5 Asmenines apsaugines priemones turi dėvėti: - visi sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai, kurie tiesiogiai pacientui teikia sveikatos priežiūros paslaugas; - pagalbinis personalas, tarp jų sveikatos priežiūros ir atliekantys valymo darbus asmenys; - visi laboratorijos darbuotojai, dirbantys su bandiniais, kurie tiriami dėl gripo viruso; - sterilizacijos tarnybos darbuotojai, tvarkantys užterštą gripo sukėlėju įrangą; - ligonio šeimos nariai ir lankytojai. Standartinės priemonės: - rankų plovimas, dezinfekcija (rankų higiena); - asmeninių apsauginių priemonių naudojimas, dirbant su krauju, žmogaus kūno išskyromis ar kita potencialiai infekuota medžiaga; - tinkama naudojamos įrangos ir užterštų skalbinių priežiūra; - mikrotraumų, sužeidimų aštriais daiktais prevencija; - aplinkos valymas ir išpiltų kraujo ir kitų kūno skysčių nukenksminimas; - tinkamas medicininių atliekų tvarkymas. Papildomos priemonės: Papildomos priemonės taikomos tada, kai užtikrintas standartinių priemonių laikymasis. Papildomos priemonės: - su oro lašeliais plintančių infekcijų kontrolės priemonės; - per orą (dalelėmis) plintančių infekcijų kontrolės priemonės (efektyvi kvėpavimo takų apsauga, jei yra galimybė neigiamo slėgio palatos); - sąlyčio būdu plintančių infekcijų kontrolės priemonės. Visos papildomos priemonės turi būti taikomos, kol pacientas teoriškai laikomas užkrečiamu: suaugusiems, vaikams vyresniems nei 12 metų priemonės pradedamos taikyti hospitalizuojant ligonį ir taikomos dar 7 dienas, kai ligonis nustoja karščiuoti, vaikams, jaunesniems nei 12 metų priemonės pradedamos taikyti hospitalizacijos metu ir tęsiamos 21 dieną nuo ligos pradžios (vaikai išskiria didelius viruso kiekius iki 21 dienos). Jei dėl lėšų stokos to negalima pasiekti, rekomenduojama apmokyti asmens higienos ir infekcijos kontrolės priemonių šeimos narius. Respiratorių ir medicininių kaukių naudojimo rekomendacijos: 1. Šios rekomendacijos skirtos darbuotojams, dirbantiems asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose gydomi pacientai sergantys ar įtariami sergant naujo potipio gripu. 2. Atliktų tyrimų duomenimis nustatyta, kad žmogus gripo virusu yra infekuojamas su iš kvėpavimo takų išskirtais lašeliais (>5 µm dydžio). Manoma, kad chirurginės kaukės yra efektyvios darbuotojams, kurie 1 metro atstumu turės sąlytį su pacientu, sergančiu ar įtariamu sergant paukščių gripu arba gripu. Be to, nustatyta, kad neįmanoma visiškai išvengti mažų dalelių (aerozolių), pasklidusių 1 metro atstumu, patekimo į kvėpavimo takus, todėl rekomenduojami respiratoriai su 95 % ir didesnio efektyvumo filtru, kurie suteikia papildomą apsaugą. 3. Respiratorius (su 95 % ir didesnio efektyvumo filtru) būtina dėvėti darbuotojams, atliekantiems procedūras, kurių metu gali susidaryti aerozoliai, pvz., trachėjos intubacija, siurbimo procedūros, skiriant aerozolinį gydymą ir pan.

2 4. Gripo pandemijos metu darbuotojai, turintys sąlytį su sergančiu ar įtariamu sergant gripu pacientu, 1 metro atstumu ir įeinantys į palatą, kurioje gydomas sergantis ar įtariamas sergant gripu pacientas, nesant galimybių naudoti respiratorių, turi užsidėti medicininę kaukę. 5. Respiratorius arba medicininė kaukė po kiekvieno paciento, gydomo izoliacijos palatoje ar toje pačioje palatoje gydomų kelių pacientų apžiūros, išėjus iš palatos, išmetami į tam skirtą surinkimo talpyklą, o rankos dezinfekuojamos alkoholio turinčia dezinfekuojančia priemone ar nuplaunamos vandeniu ir muilu. 6. Darbuotojas, apžiūrintis pacientus, kurie gydomi daugiavietėje izoliacijos palatoje, prieš kiekvieno paciento apžiūrą ir po jos turi dezinfekuoti rankas alkoholio turinčia dezinfekuojančia priemone arba nuplauti vandeniu ir muilu. Pastaba. Vadovautis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 186 Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių, dėvimų teikiant paslaugas sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir naudojimosi jomis taisyklių patvirtinimo.

KLAIPĖDOS MIESTO MEDICINOS PAGALBOS TEIKIMO APRAŠAS NR. 6 Eil. Atsakingas Priemonių pavadinimas Telefonas Nr. asmuo 1. Medicinos pagalbos suteikimui stacionaruose skyriai perprofiliuojami susirgusių ir nukentėjusiųjų priėmimui: Faksas VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė 500 lovų V. Janušonis (8 46) 39 65 01 (8 46) 39 66 25 8 698 37 066 VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė 150 lovų J. Sąlyga (8 46) 49 10 02 (8 46) 38 53 38 8 687 17 703 VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė 160 lovų D. Steponkus (8 46) 41 07 11 (8 46) 41 07 16 Tuberkuliozės filialas 100 lovų R. Gylienė 8 687 26 282 (8 46) 31 11 15 8 685 48 184 VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė 160 lovų V. Žalimas (8 46) 48 41 00 (8 46) 31 09 50 2. Užtikrinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visose Klaipėdos miesto asmens sveiktos priežiūros įstaigose 3. Teikti specializuotą medicinos pagalbą vaikams: VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė; V.Žalimas (8 46) 48 41 01 (8 46) 31 09 50 4. Teikti specializuotą stomatologinę pagalbą: VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė J. Sąlyga (8 46) 49 10 02 (8 46) 38 53 38 8 687 17 703 VšĮ Jūrininkų SPC S. Dabravalskis (8 46) 38 34 25 8 698 75 516 (8 46) 38 34 25 5. Užtikrinti sanitarinę-higieninę kontrolę: NVSC Klaipėdos departamentas R. Grigaliūnas (8 46) 41 03 34 (8 46) 41 03 35 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija S. Razutienė I. Pačiauskaitė (8 46) 39 63 11 (8 46) 39 60 73 6. Užtikrinti cheminį-toksikologinį ištyrimą, sukaupti reikalingų tyrimui medžiagų kiekį, sudaryti budėjimo grafiką:

2 Eil. Nr. Priemonių pavadinimas Atsakingas asmuo Telefonas Faksas Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija V. V. Zimnickas (8 5) 270 9229 (8 5) 210 4848 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyrius R. Mitkuvienė (8 46) 38 31 12 (8 46) 38 63 13 (8 46) 38 01 88 Sutrumpinimai: SPC sveikatos priežiūros centras PSPC pirminės sveikatos priežiūros centras NVSC Nacionalinis visuomenės sveikatos centras

INFORMACIJOS TEIKIMO TVARKOS KLAIPĖDOJE APRAŠAS NR. 7 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Tel. (8 5) 271 6866; faks. (8 5) 216 3494 pagd @vpgt.lt LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ KOMISIJA EKSTREMALIŲ SVEIKATAI SITUACIJŲ CENTRAS prie Sveikatos apsaugos ministerijos tel. (8 5) 261 9888, faks. (8 5) 262 1962, (8 5) 231 4436, info@essc.sam.lt, bud@essc.sam.lt Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba Budinti pamaina (8 46) 35 44 74; 8 686 51654 klaipeda.ovs@vpgt.lt BPC, tel.112 info112.lt Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Viešosios tvarkos skyrius (8 46) 21 95 43, (8 46) 31 44 03 8 612 46 406, faks. (8 46) 41 00 47, viesojitvarka@klaipeda.lt Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras Tel. (8 5) 230 0125, faks. (8 5) 276 7968 ulac@ulac.lt Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas,tel. 8 678 82 960 faks. (8 46) 41 03 35 el. p. klaipeda@nvsc.lt Ne darbo, poilsio ir švenčių dienomis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamentas tel. 8 677 37729, el. p. uzkrbudetojas@nvsc.lt Asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja (savivaldybės gydytoja) tel. (8 46) 39 60 70, faks. (8 46) 41 00 47 el. p. roze.perminiene@klaipeda.lt Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tel. (8 46) 35 02 42, faks. (8 46) 35 05 50, el. p. klaipeda@vmvt.lt

VEIKSMŲ KOORDINAVIMO KLAIPĖDOS MIESTE GRIPO PANDEMIJOS METU APRAŠAS NR. 8 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius tel. (8 46) 21 95 43, (8 46) 31 44 03, faks. (8 46) 41 00 47, 8 612 46 406, el. p. viesojitvarka@klaipeda.lt Klaipėdos miesto savivaldybės ekstremalių situacijų komisija, tel. (8 46) 39 60 09, faks. (8 46) 39 60 23 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja (savivaldybės gydytojas) tel. (8 46) 39 60 70, faks. (8 46) 41 00 47, el. p. roze.perminiene@klaipeda.lt Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, tel. (8 46) 35 02 42, faks. (8 46) 35 05 50, el. p. klaipeda@vmvt.lt Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas, tel. (8 46) 41 03 34, faks. (8 46) 41 03 35 el. p. klaipeda@nvsc.lt ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOS VADOVAS

REKOMENDACIJŲ GYVENTOJAMS DĖL GRIPO PROFILAKTIKOS PRIEMONIŲ APRAŠAS NR. 9 Sukėlėjas: virusas A žmonių, gyvūnų ir paukščių gripo A virusas; virusas B žmonių gripo B virusas; virusas C žmonių ir kiaulių C virusas. Žmonių gripo A virusai sukelia epidemijas ir pandemijas. Perdavimo kelias: oro lašelinis (kosint, čiaudint susidaro aerozolis iš smulkių skreplių ir seilių lašelių, apkrėstų virusų, toks aerozolis ore išsilaiko iki pusės valandos). Inkubacinis periodas 2 48 val. (retkarčiais ilgiau). Klinika: ūmi eiga, šalčio krėtimas, pakyla temperatūra (39 40 o C); laužo visą kūną, kaulus, sąnarius, skauda akių obuolius, gerklę; užgula nosį, tačiau sloga pasireiškia tik 2 3 parą; dažnai vargina sausas kosulys, išberia apie lūpas lūpų pūslelinė. Komplikacijos: Dažniausia gripo komplikacija virusinis (ligos pradžioje) ir bakterinis (vėlyvoje stadijoje) plaučių uždegimas. Pastarąjį dažniausia sukelia pneumokokai, stafilokokai, streptokokai, influenzos hemofilas. Komplikacijos: veido daubų uždegimas (sinusitas), bronchitas, vidinės ausies uždegimas. Vyresniems žmonėms dažnai pasitaiko kraujotakos sistemos komplikacijos širdies raumens uždegimas, venų ir arterijų trombozė. Gydymas: Nekomplikuotas gripas gydomas tik simptominėmis priemonėmis. Jei karščiavimas per 38 o C ar ligonį vargina mažesnė temperatūra (skauda galvą, šaltkrėtis, nemalonus karščio pojūtis) skiriama paracetamolio, varginant sausam kosuliui jį slopinantys preparatai, į užgultą nosį lašiukai su efedrinu, mentoliu, adrenalinu. Organizmo imuninės sistemos stiprinimui patariama vartoti polivitaminus su mikroelementais. Prevencijos priemonės: Susirgus gripu negalima eiti į darbą. Namuose, pagal galimybę, susirgusį žmogų izoliuoti nuo kitų šeimos narių, ypač mažamečių vaikų. Ligonio kambarį dažnai vėdinti, valyti drėgnu būdu, naudoti vienkartines nosinaites ir rankšluosčius, jei jų nėra daugkartinio naudojimo nosinaites ir rankšluosčius, dažnai juos keisti ir virinti. Ligonį būtina girdyti šiltais gėrimais: karšta aviečių ar liepžiedžių arbata, karštu pienu su medumi ir kt. Karšti gėrimai skatina prakaitavimą (ypač karštai apsiklojus), sudrėksta burnos ir kvėpavimo takų gleivinės. Nuo to palengvėja kvėpavimas per nosį, mažiau vargina sausas kosulys, sumažėja temperatūra, pagerėja savijauta. Vidutiniškai karščiuojantis ligonis turėtų suvartoti per parą 2 3 litrus skysčių. Jeigu būklė negerėja, reikia tuoj pat kreiptis į medikus. Pati efektyviausia apsaugos priemonė imunoprofilaktika (skiepai). Skiepijimo nuo gripo pagrindinis tikslas sumažinti sunkių gripo formų ir lėtinių ligų komplikacijų skaičių, išvengti susirgimų ir sukėlėjo platinimo aplinkiniams.

2 Dėl susidariusios nepalankios paukščių gripo situacijos Azijos šalyse, Rusijoje, Turkijoje ir Rumunijoje, taip pat padidėjus gripo pandemijos atsiradimo grėsmei, jeigu virusas mutuotų ir taptų užkrečiamas nuo žmogaus, Pasaulio sveikatos organizacija ragina pasiskiepyti kuo daugiau rizikos grupės ir sveikų žmonių. Gripo virusui būdinga jo antigeninės sudėties kaita, todėl kasmet Pasaulinė sveikatos organizacija prognozuoja labiausiai paplitusias viruso padermes ir rekomenduoja gripo vakcinos antigeninę sudėtį. Skiepytis nuo gripo Lietuvoje rekomenduojama spalio lapkričio mėnesiais, tačiau ir gruodžio mėn. skiepytis nėra vėlu, nes per 2 3 sav. įgyjamas optimalus atsparumas po paskiepijimo. VAKCINACIJA NUO GRIPO YPAČ REKOMENDUOJAMA: slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninių arba skyrių, globos institucijų pacientams; suaugusiems ir vaikams, vyresniems kaip 6 mėn., sergantiems lėtinėmis širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis ir inkstų ligomis arba kuriems yra imunodeficitinė būklė; nėščiosioms; 65 m. ir vyresniems asmenims; asmens sveikatos priežiūros ir globos institucijų darbuotojams; rizikos grupių asmenų šeimos nariams ir kitiems kontaktiniams asmenims; kūdikių iki 6 mėn. tėvams ir kitiems kontaktuojantiems su jais asmenims; asmenims, dirbantiems darbą, kurio metu susiduriama su dideliu žmonių skaičiumi (mokytojai, pardavėjai, visuomeninio transporto vairuotojai). SAUGAUS ATSTUMO LAIKYMASIS 1. Didžiausią galimybę užsikrėsti gripu turi žmonės, esantys iki 1 metro atstumu nuo sergančio gripu asmens. Todėl reikia kiek įmanoma stengtis, kad darbuotojai laikytųsi didesnio nei 1 m atstumo vieni nuo kitų. 2. Gripo pandemijos sąlygomis tikslinga riboti susirinkimų ir asmeninių susitikimų skaičių, pirmenybę teikti bendravimui telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis. Patartina vengti rankų paspaudimų, bučinių, kitų fizinių kontaktų, socialinių ir religinių ritualų, kurių metu liečiamasi prie kitų žmonių arba daugelio žmonių liečiamų daiktų. 3. Darbdaviai turi sudaryti tokias darbo sąlygas, kad nėščios darbuotojos ir darbuotojai, kurie serga lėtinėmis ligomis, gripo pandemijos metu nevykdytų funkcijų, susijusių su tiesioginiu kontaktu su gripu užsikrėtusiais asmenimis. 4. Rekomenduojama darbo vietose daryti dirbtines užtvaras iš stiklo, plastiko ar kitų medžiagų saugiam atstumui užtikrinti. KOSĖJIMO IR ČIAUDĖJIMO ETIKETO BEI RANKŲ HIGIENOS LAIKYMASIS 1. Gripo virusas paprastai plinta oro lašeliniu būdu. Čiaudint ar kosint susidarantys lašeliai patenka ant virusui imlių žmonių viršutinių kvėpavimo takų gleivinės. Užkratas taip pat gali būti perduodamas per kontaktą su kvėpavimo takų išskyromis (pvz., liečiant daiktus arba paviršius, kuriuose yra virusas, ir po to liečiant savo akis, nosį ar burną).

3 2. Suaugusieji paprastai gali užkrėsti kitus žmones vieną dieną prieš gripo simptomų pasireiškimą ir iki penkių dienų nuo simptomų pradžios. Vaikai gali užkrėsti kitus dešimt ir daugiau dienų nuo simptomų atsiradimo. 3. Kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas bei rankų higiena paprastos ir efektyvios priemonės, sumažinančios gripo viruso plitimą. 4. Kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo taisyklės: 4.1. kosint ar čiaudint, būtina užsidengti burną ar nosį su nosine (geriau vienkartine), nusisukti; 4.2. jei nosinės nėra kosėti ar čiaudėti į drabužius, kurie nekontaktuos su atvira ranka ir veiks kaip oro filtras (į alkūnės linkį, skverną); 4.3. neužsidengti burnos ar nosies delnu; 4.4. nosiai valyti ar išsišnypšti naudoti vienkartines nosines, jas panaudojus išmesti į šiukšlių dėžę ir nedelsiant nusiplauti rankas; 4.5. nekosėti ir nečiaudėti kitų žmonių draugijoje išeiti į kitą vietą; 4.6. neiškvėpti oro į kito žmogaus pusę; 4.7. vengti kontakto su didelės gripo komplikacijų rizikos grupės žmonėmis: mažais vaikais, nėščiosiomis, pagyvenusiais ligotais žmonėmis; 4.8. sveikas asmuo, atsidūręs kito asmens kosėjimo ar čiaudėjimo zonoje, turėtų nuo jo pasitraukti, trumpam sulaikyti kvėpavimą. 5. Rankų higienos taisyklės: 5.1. plauti rankas kuo dažniau; 5.2. plauti rankas prieš valgį; 5.3. plauti rankas palietus galimai užkrėstą daiktą; 5.4. vengti liesti durų rankenas, turėklus ir kitus daiktus, kurie galėjo būti liečiami kitų žmonių; 5.5. vengti kontakto su daiktais, kuriais keičiamasi (pinigais, bilietais ir kt.): mūvėti pirštines, atsiskaityti taip, kad nereikėtų grąžos, atsiskaityti mokėjimo kortele, naudotis ne vienkartiniais, o daugkartiniais transporto bilietais; 5.6. palietus galimai užkrėstą daiktą, neliesti rankomis savo nosies ar burnos, netrinti akių; 5.7. jei rankos suterštos kvėpavimo takų išskyromis, jos plaunamos muilu ir vandeniu; 5.8. jei nėra galimybės nusiplauti rankų, jas galima valyti rankų antiseptiku. 6. Įstaigoje prie kriauklių (praustuvų) turi būti rankų plovimo priemonių. 7. Kuo dažniau vėdinti ir valyti patalpas.

TINKAMO ELGESIO SUSIRGUS GRIPU APRAŠAS NR. 10 1. Gripo pandemijos metu, kai gydymo įstaigos perpildytos, tikslinga, kad asmenys, kurių gyvybei pavojus negresia (ligos eiga nesunki), ir kuriems nebūtina gauti dokumentą, pateisinantį neatvykimo į darbą priežastis, gydytųsi namuose, apie susirgimą telefonu pranešę pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigai, prie kurios yra prisirašę, ir nesilankytų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, nekviestų į namus šeimos gydytojų ir greitosios medicinos pagalbos brigadų. Prireikus konsultacijos rekomenduojama kreiptis į gydymo įstaigą arba sveikatos priežiūros specialistą telefonu arba kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis. 2. Asmenims, kuriems pasireiškė gripo simptomai, rekomenduojama: 2.1. būti namuose iki gripo simptomų pabaigos, daug gulėti; 2.2. vartoti daug skysčių (vengti turinčių alkoholio, kofeino); 2.3. nerūkyti; 2.4. nepriimti svečių; 2.5. turėti termometrą, skysčių, maisto, servetėlių ir kitų asmens higienos priemonių (rekomenduojama šiais daiktais apsirūpinti iki gripo pandemijos pradžios, paskelbus jos grėsmę); 2.6. turėti paracetamolio ar kitų vaistų, kurių sudėtyje yra acetominofeno; 2.7. dažnai vėdinti ir valyti patalpas. 3. Elgesio karščiuojant rekomendacijos: 3.1. nebūtina mažinti temperatūros vaistais, kai ji yra mažesnė nei 39 o C; 3.2. karščiuojant netikslinga stipriai apsikloti, tai sumažina kūno šilumos apykaitą; 3.3. aspiriną (acetilsalicilo rūgštį) karščiuojant vartoti nerekomenduojama; 3.4. temperatūrai mažinti siūlytina vartoti vaistus, kurių sudėtyje yra acetominofeno (paracetamolį ar panašius). 4. Sergančiojo gripu namuose taikytinos infekcijos plitimo prevencijos priemones: 4.1. kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas bei rankų higiena; 4.2. ligonio šeimos nariai ar lankytojai po kontakto su juo turi nusiplauti rankas; 4.3. ligonis turi naudotis atskirais valgymo ir gėrimo reikmenimis. 5. Gripo pandemijos metu pacientai į pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigas turėtų kreiptis karščiavimui užtrukus ilgiau nei 4 5 dienas, taip pat jei jiems būtina gauti dokumentą, pateisinantį neatvykimo į darbą priežastis. 6. Dėl skubiosios medicinos pagalbos patartina kreiptis atsiradus krūtinės skausmui, dusuliui, stipriam vėmimui, sąmonės sutrikimams ar kitiems pavojingiems požymiams.

RENGINIŲ RIBOJIMO TVARKOS, NUSTAČIUS SUSIRGIMŲ, SUKELTŲ GRIPO VIRUSO, IR KILUS GRIPO PANDEMIJAI, APRAŠAS NR. 11 1. Renginių ribojimo tvarkos, nustačius susirgimų, sukeltų gripo viruso, ir kilus gripo pandemijai, aprašas reglamentuoja renginių ribojimo teatruose ir koncertinėse įstaigose tvarką kilus gripo pandemijai. 2. Šio aprašo tikslas ribojant renginius užkirsti susirgimų, sukeltų gripo viruso ar pandeminio gripo, plitimą, apsaugoti gyventojus, teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojus nuo galimybės užsikrėsti gripu. 3. Paskelbus ekstremalią situaciją, sukeltą gripo A viruso ar kilusios gripo pandemijos, vienos ar daugiau apskričių teritorijoje ir atsižvelgiant į Komisijos rekomendacijas, šiose teritorijose esantys teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai privalo nedelsiant imtis šių veiksmų: 3.1. žiniasklaidos priemonėse informuoti visuomenę, kad teatre ar koncertinėje įstaigoje renginiai nevyks, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (toliau vadinama Komisija) paskelbs ekstremalios situacijos, sukeltos gripo A viruso ar kilusios gripo pandemijos, pabaigą; 3.2. renginius nukelti vėlesniam laikui, o jeigu renginio nukelti neįmanoma, teisės aktų nustatyta tvarka grąžinti pinigus už bilietus juos įsigijusiems piliečiams; 3.3. atšaukti repeticijas; 3.4. atšaukti gastroles Lietuvoje ir užsienyje; 3.5. atšaukti užsienio partnerių planuotus renginius; 3.6. užtikrinti materialiojo turto apsaugą; 3.7. užtikrinti racionalų finansinių išteklių naudojimą; 3.8. nevykdyti veiklos, kol Komisija paskelbs ekstremalios situacijos pabaigą. 4. Komisijai atšaukus ekstremalią situaciją, sukeltą gripo viruso ar kilusios gripo pandemijos, teatro ar koncertinės įstaigos vadovai privalo apie atnaujintą veiklą informuoti visuomenę žiniasklaidos priemonėse. PASTABA. Vadovautis Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. ĮV-101 Dėl Renginių ribojimo tvarkos, nustačius susirgimų, sukeltų gripo A(H5N1) viruso, ir kilus gripo pandemijai, aprašo patvirtinimo.