2010 m. vakcinomis valdomu ligu epidemiologines situacijos apzvalga Lietuvoje

Transkriptas

1 VAKCINOMIS VALDOMŲ LIGŲ EIPIDEMIOLOGINĖS SITUACIJOS APŽVALGA LIETUVOJE 2010 metai UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ IR AIDS CENTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA Vilnius 2011

2 Parengė Imunoprofilaktikos skyrius Sudarė: Daiva Razmuvienė Nerijus Selenis Eglė Savickienė Rasa Znaidauskienė Giedrė Šeškaitė ISSN Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras,

3 Turinys ĮVADAS VĖJARAUPIŲ EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA KOKLIUŠO EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA DIFTERIJOS EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA STABLIGĖS EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA EPIDEMINIO PAROTITO EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA RAUDONUKĖS EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA TYMŲ EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA VIRUSINIO MENINGITO EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA BAKTERINIO MENINGITO EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA MENINGOKOKINĖS INFEKCIJOS EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA PNEUMOKOKINĖS INFEKCIJOS EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA HAEMOPHILUS INFLUENZAE INFEKCIJOS EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA SKIEPIJIMŲ APIMTYS

4 Įvadas Šioje analizėje pateikiama 2010 ir ankstesnių metų statistinė informacija, kurią sudaro sergamumas vakcinomis valdomomis ligomis ir skiepijimų apimtys. Į analizę įtrauktos ligos: vėjaraupiai, kokliušas, difterija, stabligė, epideminis parotitas, raudonukė, tymai, virusinis ir bakterinis meningitas, meningokokinė ir pneumokokinė infekcija, haemophilus influenzae infekcija. Po kelių metų pertraukos registruotas sergamumas tymais, raudonuke, stablige. Sergamumas likusiomis vakcinomis valdomomis ligomis kito nežymiai. Stebima skiepijimų apimčių mažėjimo tendencija. Grafikuose ir lentelėse sergamumas pateiktas absoliučiais skaičiais, procentais ir sergamumo rodikliu (atvejų skaičius gyventojų). Duomenys klasifikuojami pagal lytį, administracinę teritoriją, amžių ir skiepijimo būklę. 3

5 1. VĖJARAUPIŲ EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA 2010 metais Lietuvoje užregistruoti vėjaraupių atvejai (rod.33,1/ gyv.). Atvejų skaičius sumažėjo palyginus su 2009 m. (12698 atvejai) ir tai yra mažiausias sergamumas per pastaruosius dešimt metų (1grafikas). Analizuojant daugiametį vėjaraupių sergamumą stebima sergamumo mažėjimo tendencija. Lietuvoje m. laikotarpiu stebimi du sergamumo vėjaraupiais pakilimai 2004 m. (rod.52,1/ gyv.) ir 2008 m. (rod. 42,7/ gyv.). 1 grafikas. Daugiametė sergamumo vėjaraupiais dinamika Lietuvoje m. Didžiausias sergamumas registruotas Panevėžio ir Marijampolės administracinėse teritorijose (atitinkamai sergamumo rodikliai siekė 42,1/10 tūkst. gyv. ir 40,6/10 tūkst. gyv.), mažiausias Šiaulių ir Utenos administracinėse teritorijose (atitinkamai sergamumo rodikliai siekė 21,2/10 tūkst. gyv. ir 22/10 tūkst. gyv.). Sergamumas vėjaraupiais Lietuvos administracinėse teritorijose pateikiamas 2 grafike. 4

6 2 grafikas. Sergamumas vėjaraupiais pagal administracines teritorijas Didžiausias sergamumas registruotas 0-17 m. amžiaus grupėje, kuris sudarė net 96 proc. nuo visu sirgusiųjų. 3 grafikas. Sergamumas vėjaraupiais pagal amžiaus grupes Detaliau analizuojant sergamumą matome, jog daugiausia ligos atvejų užregistruota 1-4 m. vaikų tarpe 43 proc., kiek mažiau 5-9 m. 35 proc. ir 12 proc m. grupėje. Mažiausias sergamumas registruotas 20-24, ir 30 ir vyresnių grupėse, kur sergamumas sudarė tik po 1 proc. (4 grafikas). 5

7 4 grafikas. Sergamumo vėjaraupiais pasiskirstymas amžiaus grupėse. Analizuojant 2010 metų sergamumo vėjaraupiais duomenis pagal lytį, 5577 sergantieji buvo vyrai, o 5465 moterys. Sergamumo rodiklis tenkantis vyrų lygus 36,03 atvejų, moterų 30,68 (1 lentelė). 1 lentelė. Sergančiųjų vėjaraupiais pasiskirstymas pagal lytį 2010 metais. Lytis Abs. sk. Proc. Sergamumo rodiklis gyv. Vyrai ,51 36,03 Moterys ,49 30,68 Iš viso ,1 Per pastaruosius penkerius metus stebima, kad daugiau sirgo vyrai nei moterys (2 lentelė). 2 lentelė. Sergamumas vėjaraupiais m. pagal lytį. Lytis Iš viso užregistruota susirgimų (abs. sk.) 2005 m m m m m m. Vyrai Moterys Užregistruota susirgimų gyv m m m m m m. Vyrai 53,21 50,86 44,19 46,14 41,70 36,03 Moterys 44,07 43,33 36,34 39,76 34,60 30,68 6

8 2. KOKLIUŠO EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA Lietuvoje 2010 m. registruota 16 kokliušo ligos atvejų. Atvejų skaičius sumažėjo palyginus su 2009 m. (233 kokliušo atvejai), tačiau daugiametė kokliušo sergamumo tendencija išlieka nežymiai didėjanti (5 grafikas). Lietuvoje m. laikotarpiu buvo nustatyti trys sergamumo kokliušu pakilimai kas ketveri metai: pirmasis 2001 m., antrasis 2005 m., trečiasis 2009 m. atitinkamai 162, 64 ir 233 kokliušo atvejai. 5 grafikas. Daugiametė sergamumo kokliušu dinamika Lietuvoje m m. kokliušas buvo registruotas tik trijose Lietuvos administracinėse teritorijose - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Didžiausias kokliušo ligos atvejų skaičius (10 atvejų) registruotas Vilniaus administracinėje teritorijoje (9 atvejai Vilniaus m. ir 1 atvejis Vilniaus r.) kiek mažiau atvejų registruota Kauno administracinėje teritorijoje (6 atvejai Kauno m., po vieną atvejį Kauno ir Kėdainių rajonuose), Klaipėdos administracinėje teritorijoje registruoti 2 atvejai, ir abu jie registruoti Klaipėdos mieste (grafikas). 7

9 6 grafikas. Sergamumo pasiskirstymas pagal administracines teritorijas Didžiausias sergamumas (79 proc.) registruotas tarp skiepytų nuo kokliušo asmenų. Didžioji sergančiųjų dalis (14 atvejų) buvo gavę keturias ir daugiau kokliušo vakcinos dozes, ir tai yra natūralu, nes planinė vakcinacija žymiai sumažino sergamumą pirmaisiais gyvenimo metais, tačiau po kurio laiko įgytas imunitetas išblėsta, todėl dauguma sirgusiųjų yra vyresnio amžiaus vaikai, bei pilnai skiepyti nuo kokliušo asmenys. Pavieniai susirgimai buvo registruoti tarp skiepytų 1 doze ir neskiepytų (po 1 atvejį) ar su nežinoma skiepijimo būkle (2 atvejai) (7 grafikas). 7 grafikas. Sergamumo pasiskirstymas pagal skiepijimo būklę Dėl skiepijimų nuo kokliušo Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, stebimas sergamumo mažėjimas tarp jaunesnio amžiaus vaikų. Kokliušas tampa vyresnio amžiaus vaikų užkrečiamąja liga (8 grafikas) m. didžiausias sergamumas (14 atvejų) registruotas metų grupėje, iš kurių net 48 proc. nuo visų susirgusiųjų sudarė metų vaikai (9 atvejai). Pavieniai atvejai registruoti amžiaus grupėse iki 1 metų, 1-4 metų ir nuo 30 ir vyresnių asmenų (po 1 atvejį), iš jų 2 atvejai buvo neskiepyti ir 1 atvejis paskiepytas 1 kokliušo vakcinos doze. 8

10 8 grafikas. Sergamumo pasiskirstymas amžiaus grupėse Analizuojant 2010 metų sergamumo kokliušu duomenis pagal lytį, daugiau sirgo moterys (12 atvejų) nei vyrai (7 atvejai) (3 lentelė). 3 lentelė. Sergančiųjų kokliušu pasiskirstymas pagal lytį 2010 metais. Lytis Abs. sk. Proc. Rod. 10 tūkst. gyventojų Vyrai 7 36,84 0,05 Moterys 12 63,16 0,07 Iš viso Didžiajai daugumai sirgusiųjų (16 atvejų) diagnozė patvirtinta laboratoriškai, iš jų - 6 buvo nustatytas kokliušo sukėlėjas, ir tik 3 sergantiesiems diagnozė buvo patvirtinta remiantis klinika (9 grafikas). Iš visų susirgusiųjų 2 atvejai buvo hospitalizuoti. 9

11 9 grafikas. Sergančiųjų kokliušu pasiskirstymas pagal diagnozės patvirtinimą. 10

12 3. DIFTERIJOS EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA 2010 m. neregistruota susirgimų difterija. Paskutinieji difterijos ligos atvejai Lietuvoje buvo 2008 metais, tuomet buvo užregistruoti 2 difterijos ligos atvejai (iš jų vienas mirties) ir 2 šios ligos sukėlėjo nešiotojai. Visi šie atvejai buvo vietinės kilmės. Nuo 2003 m. iki 2007 m. nebuvo registruota susirgimų difterija. Per pastaruosius dešimt metų buvo stebimi du sergamumo difterija padidėjimai m. (3 atvejai) ir 2008 m. (2 atvejai). Daugiametė difterijos sergamumo tendencija išlieka mažėjanti (10 grafikas). 10 grafikas. Daugiametė sergamumo difterija dinamika Lietuvoje m. 11

13 4. STABLIGĖS EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA Lietuvoje 2010 m. registruoti 2 stabligės ligos atvejai (iš jų vienas baigėsi mirtimi) Kauno m. ir Biržų raj. Abi moterys buvo pensininkės 79 ir 80 metų, ir abi jos dėl ligos buvo hospitalizuotos. Viena susirgusioji buvo skiepyta nuo stabligės, kita ne. Pastarajai liga baigėsi letaline išeitimi. Per pastaruosius dešimt metų buvo stebimi du sergamumo stablige padidėjimai m. (4 atvejai) ir m. (atitinkamai 4 ir 3 atvejai). Daugiametė stabligės sergamumo tendencija išlieka mažėjanti (11 grafikas). 11 grafikas. Daugiametė sergamumo stablige dinamika Lietuvoje m. 12

14 5. EPIDEMINIO PAROTITO EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA 2010 m. Lietuvoje registruoti 87 epideminio parotito atvejai (sergamumo rodiklis 0,26 atvejai gyventojų), palyginus su 2009 m. (74 atvejai, rodiklis 0,22 atvejai gyventojų) sergamumas epideminiu parotitu šiek tiek padidėjo. Analizuojat dešimties metų ( m.) sergamumo epideminiu parotitu dinamiką yra stebima sergamumo mažėjimo tendencija (12 grafikas). Skiepijimų nuo epideminio parotito apimtys 2010 m. 2 metų amžiaus grupėje 96,1 proc., 7 metų amžiaus grupėje 94,7 proc. 12 grafikas. Daugiametė sergamumo epideminiu parotitu dinamika m. Analizuojant sergamumo epideminiu parotitu duomenis pagal administracinę teritoriją (13 grafikas), daugiausiai sergančiųjų buvo nustatyta Vilniaus (33 proc.) ir Kauno (18 proc.), mažiausiai - Marijampolės (2 proc.) ir Telšių (2 proc.) administracinėse teritorijose. 13 grafikas. Sergamumas epideminiu parotitu pagal administracinę teritoriją 13

15 2010 m. daugiausiai sergančiųjų epideminiu parotitu užregistruota amžiaus grupėje nuo 15 iki 19 metų (25 proc.) (14 grafikas), pusė jų buvo skiepyti, o pusės vakcinacijos būklė yra nežinoma. Mažiausiai sergančiųjų nustatyta tarp vaikų iki 1 metų (1 proc.) ir amžiaus grupėje nuo 20 iki 24 metų (6 proc.), pastarųjų skiepijimo būklė yra nežinoma. 14 grafikas. Sergamumo pasiskirstymas amžiaus grupėse Epideminiu parotitu dažniau sirgo vyrai (58,6 proc.) negu moterys (41,4 proc.) (4 lentelė). 4 lentelė. Sergamumo pasiskirstymas pagal lytį Lytis Abs. sk. Proc. Rodiklis gyventojų Vyrai 51 58,6 0,33 Moterys 36 41,4 0,2 Iš viso ,26 Analizuojant sirgusiųjų skiepijimo būklę, nustatyta, kad daugiau negu pusės (53 proc.) asmenų skiepijimo būklė yra nežinoma (15 grafikas). Paskiepytų nuo epideminio parotito viena arba dviem vakcinos dozėmis buvo 40 proc. Tarp skiepytų asmenų dažniausiai sirgo 5-19 metų asmenys. 14

16 15 grafikas. Sergamumo pasiskirstymas pagal skiepijimo būklę Iš visų sirgusiųjų epideminiu parotitu 2010 m. buvo hospitalizuota 12.6 proc., nė vienas atvejis laboratoriškai patvirtintas nebuvo. 15

17 6. RAUDONUKĖS EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA 2010 m. Lietuvoje registruoti 2 raudonukės atvejai (sergamumo rodiklis 0,006 atvejai gyventojų) m. ir 2009 m. nebuvo nustatytas nė vienas raudonukės atvejis. Analizuojat dešimties metų ( m.) sergamumo raudonuke dinamiką yra stebima ryški sergamumo mažėjimo tendencija (16 grafikas). Skiepijimų nuo raudonukės apimtys 2010 m. 2 metų amžiaus grupėje 96,1 proc., 7 metų amžiaus grupėje 94,7 proc. 16 grafikas. Daugiametė sergamumo raudonuke dinamika m. Abu 2010 m. nustatyti raudonukės atvejai buvo patvirtinti tik kliniškai. Susirgo Akmenės raj. gyvenantys berniukas ir mergaitė, kuriems buvo 11 mėnesių. Abu pacientai persirgo lengva ligos forma, be komplikacijų. 16

18 7. TYMŲ EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA 2010 m. Lietuvoje registruoti 2 tymų atvejai (sergamumo rodiklis 0,006 atvejai gyventojų) m. nebuvo nustatytas nė vienas tymų atvejis. Analizuojat dešimties metų ( m.) sergamumo tymais dinamiką yra stebima ryški sergamumo mažėjimo tendencija (17 grafikas) m. Lietuvoje įvyko tymų protrūkis, o nuo 2003 m. registruojami tik pavieniai tymų atvejai. Skiepijimų nuo tymų apimtys 2010 m. 2 metų amžiaus grupėje 96,1 proc., 7 metų amžiaus grupėje 94,7 proc. 17 grafikas. Daugiametė sergamumo tymais dinamika m. Abu 2010 m. nustatyti tymų atvejai buvo patvirtinti laboratoriškai. 20 metų vyras, gyvenantis Kauno raj., tymais užsikrėtė kelionės į Italiją, Neapolio miestą metu, o 53 metų moteris, gyvenanti Šiauliuose, užsikrėtė Didžiojoje Britanijoje, Londone. Moteris nuo tymų skiepyta nebuvo, o vyras buvo skiepytas dviejomis tymų vakcinos dozėmis, tačiau praėjus 8 metams po paskutinio skiepo jis vėl užsikrėtė tymais. Abu asmenys buvo hospitalizuoti, vienam iš jų išsivystė komplikacija bronchitas. 17

19 8. VIRUSINIO MENINGITO EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA 2010 metais Lietuvoje užregistruoti 197 virusinio meningito atvejai. Sergamumo virusiniu meningitu rodiklis 2010 metais buvo lygus 0,59 atvejo gyventojų, o 2009 m. 0,39. Lyginant du pastaruosius metus sergamumo rodiklis padidėjo 0, metais 194 sergantieji buvo hospitalizuoti (98,48 proc. visų sergančiųjų) (5 lentelė). Mirties atvejų registruota nebuvo. Sergamumo virusiniu meningitu kitimo dinamika pateikiama 18 grafike. Stebima sergamumo mažėjimo tendencija, tačiau lyginant su dviejų paskutiniųjų metų sergamumu, sergamumas virusiniu meningitu padidėjo. 5 lentelė. Sergamumas virusiniu meningitu m. Metai Sergamumas (abs. sk.) Sergamumo rodiklis gyv. Hospitalizuotų sk. Hospitalizuotų sergančiųjų dalis, proc m , m , m , m , m , , m , , m , , m , , m , , m , ,48 18 grafikas. Daugiametė sergamumo dinamika virusiniu meningitu dinamika Lietuvoje. Pagal gyvenamąją vietovę 2010 m. 31 proc. atvejų užregistruota Kauno administracinėje teritorijoje, Panevėžio - 23 proc., Vilniaus 18 proc., Utenos 12 proc., Klaipėdos 6 proc., Šiaulių 5 proc., Alytaus 3 proc., Marijampolės 2 proc., Telšių 0,5 proc. atvejų. (19 grafikas). 18

20 19 grafikas. Sergamumas virusiniu meningitu pagal Lietuvos administracines teritorijas m. daugiausia ligos atvejų užregistruota 30 metų ir vyresnių amžiaus grupėje (46 proc.). Iki 1 m. amžiaus grupėse užregistruota 0,5 proc., 1-4 m. 3 proc., 5-9 m. 9 proc., m. 13 proc., m. 11 proc., m. 12 proc., m. 6 proc. atvejų. (20 grafikas). 20 grafikas. Sergamumo virusinio meningitu pasiskirstymas amžiaus grupėse. Pagal 2010 m. duomenis, daugiau sirgo vyrai ir berniukai (110 atvejų) nei moterys ir mergaitės (87 atvejai) vyrų buvo gautas sergamumo rodiklis lygus 0,71 atvejo, moterų 0,49 atvejo. Lyginant su praėjusiais metais registruotas didesnis sergamumas ir tarp moterų, ir tarp vyrų. (6 lentelė). 19

21 6 lentelė. Sergamumas virusiniu meningitu m. pagal lytį. Lytis Iš viso užregistruota susirgimų (abs. sk.) 2005 m m m m m m. Vyrai Moterys Užregistruota susirgimų gyv m m m m m m. Vyrai 0,70 1,01 0,95 0,53 0,42 0,71 Moterys 0,43 0,81 0,51 0,19 0,36 0,49 Lietuvoje 2010 m. kliniškai virusinio meningito diagnozė patvirtinta 98,5 proc. atvejų (194 atvejai). Laboratoriškai diagnozė patvirtinta 3 proc. atvejų. 20

22 9. BAKTERINIO MENINGITO EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA 2010 metais Lietuvoje užregistruoti 52 bakterinio meningito atvejai. Sergamumo bakteriniu meningitu rodiklis 2010 metais buvo lygus 0,16 atv./ gyv., o 2009 m. 0,14 atv./ gyv. Lyginant du pastaruosius metus, sergamumo bakteriniu meningitu rodiklis sumažėjo 0, metais užregistruoti 3 mirties atvejai (5,8 proc. visų sirgusiųjų), 51 sergantieji buvo hospitalizuoti (98,08 proc. visų sirgusiųjų). (7 lentelė). Sergamumo bakteriniu meningitu kitimo dinamika ir mažėjimo tendencija pateikiamos 21 grafike. 7 lentelė. Sergamumas bakteriniu meningitu m. Sergamumas Sergamumo Mirusiųjų Hospitalizuotų Hospitalizuotų Metai (abs. sk.) rodiklis gyv. sk. sk. sergančiųjų dalis, proc m. 83 0, m , m. 77 0, m , m. 69 0, , m. 55 0, , m. 56 0, m. 35 0, , m. 48 0, , m. 52 0, ,08 21 grafikas. Daugiametė sergamumo dinamika bakteriniu meningitu Lietuvoje. Pagal gyvenamąją vietovę 2010 m. Vilniaus administracinėje teritorijoje užregistruota 29 proc. bakterinio meningito ligos atvejų, Kauno 27 proc., Šiaulių 17 proc., Alytaus 7 proc., Klaipėdos 8 proc., Marijampolės 4 proc., Utenos 8 proc., Telšių ir Tauragės apskrityse po 2 proc. bakterinio 21

23 meningito atvejų Lietuvos gyventojų apskaičiuotas sergamumo rodiklis lygus 0,16. Sergamumas procentais bakteriniu meningitu Lietuvos administracinėse teritorijose pateikiamas 22 grafike. 22 grafikas. Sergamumas bakteriniu meningitu pagal Lietuvos administracines teritorijas m. daugiausia ligos atvejų užregistruota 30 m. ir vyresnių amžiaus grupėje (59 proc.). Iki 1 m. amžiaus grupėje 13 proc., 1-4 m. 6 proc., 5-9 m. 6 proc., m. 4 proc., m. 6 proc., m. 4 proc., proc. (23 grafikas). 23 grafikas. Sergamumo bakteriniu meningitu pasiskirstymas amžiaus grupėse. Analizuojant 2010 metų sergamumo bakteriniu meningitu duomenis pagal lytį, daugiau sirgo gyvai ir berniukai (41 atvejis) nei moterys ir mergaitės (11 atvejų) vyrų gautas sergamumo rodiklis lygus 0,26 atvejo, moterų 0,06 (8 lentelė). Lyginant su praėjusiais metais registruotas mažesnis sergamumas tarp moterų ir didesnis tarp vyrų. 22

24 8 lentelė. Sergamumas bakteriniu meningitu m. pagal lytį. Lytis Iš viso užregistruota susirgimų (abs. sk.) 2005 m m m m m m. Vyrai Moterys Užregistruota susirgimų gyv m m m m m m. Vyrai 0,28 0,22 0,23 0,10 0,19 0,26 Moterys 0,14 0,11 0,11 0,11 0,11 0,06 Lietuvoje 2010 m. laboratoriškai diagnozė patvirtinta 66,67 proc. visų sirgusiųjų. 29 proc. nuo visų patvirtintų atvejų nustatytas sukėlėjas buvo Streptococcus pneumoniae, po 3 proc. - Streptococcus gemella morbillorum, Escherichia coli, Staphylococcus aureus ir Streptococcus agalactiae. 23

25 10. MENINGOKOKINĖS INFEKCIJOS EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA 2010 metais Lietuvoje užregistruota 50 meningokokinės infekcijos atvejų. Meningokokinės infekcijos rodiklis 2010 metais buvo lygus 0,15 atvejo gyventojų, o 2009 m. 0,19. Lyginant du pastaruosius metus, sergamumo bakteriniu meningitu rodiklis sumažėjo 0, metais dėl meningokokinės infekcijos užregistruoti 6 mirties atvejai (12 proc. visų sirgusiųjų), 48 sergantieji hospitalizuoti (96 proc. visų sergančiųjų) (9 lentelė). Sergamumo meningokokine infekcija kitimo dinamika ir mažėjimo tendencija pateikiamos 24 grafike. 9 lentelė. Sergamumas meningokokine infekcija m. Metai Sergamumas (abs. sk.) Sergamumo rodiklis gyv. Mirusiųjų sk. Hospitalizuotų sk. Hospitalizuotų sergančiųjų dalis, proc m. 77 0, m. 66 0, m. 73 0, m. 92 0, m. 81 0, ,77% 2006 m. 77 0, ,40% 2007 m. 66 0, ,48% 2008 m. 68 0, % 2009 m. 65 0, ,92% 2010 m. 50 0, ,00% 24 grafikas. Daugiametė sergamumo dinamika meningokokine infekcija Lietuvoje. Pagal gyvenamąją vietovę 2010 m. Vilniaus administracinėje teritorijoje užregistruota 70 proc. meningokokinės infekcijos atvejų, Kauno 12 proc., Klaipėdos 6 proc., Šiaulių 6 proc., Utenos 4 24

26 proc., Telšių 2 proc. meningokokinės infekcijos atvejų Lietuvos gyventojų apskaičiuotas sergamumo rodiklis lygus 0,15. Sergamumas meningokokine infekcija Lietuvos administracinėse teritorijose pateikiamas 25 grafike. 25 grafikas. Sergamumas meningokokine infekcija pagal Lietuvos administracines teritorijas m. didžioji ligos atvejų dalis užregistruota 1-4 m. amžiaus grupėje (44 proc.). Iki 1 m. amžiaus grupėje užregistruota 26 proc., 5-9 m. 10 proc., m. 4 proc., ir m.- po 2 proc., 30 m. ir vyresnių 12 proc. atvejų (26 grafikas). 26 grafikas. Sergamumo meningokokine infekcija pasiskirstymas amžiaus grupėse. Analizuojant 2010 metų meningokokinės infekcijos duomenis pagal lytį, panašiai sirgo ir vyrai bei berniukai (23 atvejai), ir moterys bei mergaitės (27 atvejai). Sergamumo rodiklis ir vyrų, ir moterų lygus 0,15 atvejo (10 lentelė). 25

27 10 lentelė. Sergamumas meningokokine infekcija m. pagal lytį. Lytis Iš viso užregistruota susirgimų (abs. sk.) 2005 m m m m m m. Vyrai Moterys Užregistruota susirgimų gyv m m m m m m. Vyrai 0,30 0,23 0,23 0,24 0,22 0,15 Moterys 0,18 0,22 0,17 0,17 0,17 0,15 Lietuvoje 2010 m. kliniškai infekcija diagnozuota 34 proc. atvejų (17 atvejų). Laboratoriškai diagnozė patvirtinta 30 atvejų. Iš viso 2010 m. N. meningitidis B serogrupė nustatyta 20% atvejų (10 atvejų), o 1 sirgusiajam nustatyta W-135 serogrupė. 26

28 11. PNEUMOKOKINĖS INFEKCIJOS EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA 2010 metais Lietuvoje užregistruota 10 pneumokokinės infekcijos atvejų. Pneumokokinės infekcijos rodiklis 2010 metais buvo lygus 0,03 atvejo gyventojų, o 2009 m. 0,05. Lyginant du pastaruosius metus, sergamumo pneumokokine infekcija rodiklis sumažėjo 0, metais užregistruoti 2 mirties atvejai nuo pneumokokinės infekcijos (20 proc. visų sirgusiųjų), hospitalizuoti visi 10 sirgusieji pneumokokine infekcija (100 proc. visų sirgusiųjų) (11 lentelė). Sergamumo pneumokokine infekcija kitimo dinamika ir mažėjimo tendencija pateikiamos 27 grafike. 11 lentelė. Sergamumas pneumokokine infekcija m. Metai Sergamumas (abs. sk.) Sergamumo rodiklis gyv. Mirusiųjų sk. Hospitalizuotų sk. Hospitalizuotų sergančiųjų dalis, proc m. 36 0, , m. 13 0, , m. 32 0, , m. 18 0, , m. 16 0, m. 10 0, grafikas. Daugiametė sergamumo dinamika pneumokokine infekcija Lietuvoje. Pagal gyvenamąją vietovę 2010 m. Vilniaus administracinėje teritorijoje užregistruota 40 proc. visų pneumokokinės infekcijos atvejų, Kauno 30 proc., Klaipėdos 20 proc., Šiaulių 10 proc. meningokokinės infekcijos atvejų Lietuvos gyventojų apskaičiuotas sergamumo rodiklis lygus 0,03. Sergamumas meningokokine infekcija Lietuvos administracinėse teritorijose pateikiamas 28 grafike. 27

29 28 grafikas. Sergamumas pneumokokine infekcija pagal Lietuvos administracines teritorijas m. didžioji ligos atvejų dalis užregistruota 30 m. ir vyresnių amžiaus grupėje (80 proc.), po 10 proc. visų ligos atvejų užregistruota iki 1 m. ir 5-9 m. amžiaus grupėse (29 grafikas). 29 grafikas. Sergamumo pneumokokine infekcija pasiskirstymas amžiaus grupėse. Analizuojant 2010 metų sergamumo pneumokokine infekcija duomenis pagal lytį, panašiai sirgo vyrai ir berniukai (7 atvejai) bei moterys ir mergaitės (3 atvejai) vyrų buvo gautas sergamumo rodiklis lygus 0,05 atvejo, moterų 0,02 (12 lentelė). 28

30 12 lentelė. Sergamumas pneumokokine infekcija m. pagal lytį. Lytis Iš viso užregistruota susirgimų (abs. sk.) 2005 m m m m m m. Vyrai Moterys Užregistruota susirgimų gyv m m m m m m. Vyrai 0,12 0,06 0,16 0,07 0,04 0,05 Moterys 0,09 0,02 0,03 0,04 0,05 0,02 Lietuvoje 2010 m. laboratoriškai diagnozė patvirtinta 90 proc. atvejų. Visiems 90 proc. nustatytas sukėlėjas buvo Streptococcus pneumoniae. 30 proc. sirgusiųjų nebuvo skiepyti pneumokokine vakcina, o likusiųjų 70 proc. vakcinacijos būklė lieka nežinoma. 29

31 12. HAEMOPHILUS INFLUENZAE INFEKCIJOS EPIDEMIOLOGINĖ SITUACIJA 2010 m. užregistruoti 2 haemophilus influanzae infekcijos atvejai (abu hospitalizuoti), 2009 m. taip pat 2, 2008m. 4, 2007 m. 26, 2006 m. 11, 2005 m. 22 ligos atvejai. Haemophilus influenzae infekcijos rodiklis 2010 metais buvo lygus 0,006 atvejo gyventojų metais neužregistruota pneumokokinės infekcijos mirties atvejų, hospitalizuoti abu sirgusieji haemophilus influenzae infekcija (100 proc. visų sirgusiųjų) (13 lentelė). Sergamumo haemophilus influenzae infekcija kitimo dinamika ir mažėjimo tendencija pateikiamos 30 grafike. 13 lentelė. Sergamumas haemophilus influenzae infekcija m. Metai Sergamumo rodiklis Mirusiųjų Hospitalizuotų Sergamumas (abs. sk.) gyv. sk. sk m. 15 0, m. 16 0, m. 4 0, m. 8 0, m. 22 0, m. 11 0, m. 26 0, m. 4 0, m. 2 0, m. 2 0, grafikas. Daugiametė sergamumo dinamika haemophilus influenzae infekcija Lietuvoje. 30

32 Analizuojant 2010 metų sergamumo haemophilus influenzae infekcija duomenis pagal lytį, 1 sirgusysis buvo moteris, o kitas - vyras. Pagal gyvenamąją vietovę 2010 m. 1 haemophilus influenzae infekcijos atvejis užregistruotas Vilniaus administracinėje teritorijoje, o kitas Kauno Lietuvos gyventojų apskaičiuotas sergamumo rodiklis lygus 0, m. 1 haemophilus influenzae infekcijos atvejis užregistruotas iki 1 m. amžiaus grupėje, o kitas - 30 m. ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 31

33 13. SKIEPIJIMŲ APIMTYS 2010 metais skiepijimų apimtys Lietuvoje tuberkuliozės (BCG) vakcina (naujagimiai) siekė 98,9 proc., hepatito B (naujagimiai) 98,3 proc., difterijos, stabligės, neląstelinio kokliušo, inaktyvinta poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina (1 m. vaikai) 94,8 proc., tymų, epideminio parotito ir raudonukės (2 m. vaikai) 96,1 proc (31 grafikas). 31 grafikas. Skiepijimų apimčių daugiametė dinamika. Skiepijimų apimčių pasiskirstymas Lietuvoje pagal administracines teritorijas pateiktas 32 grafike. 32 grafikas. Skiepijimų apimtys pagal administracines teritorijas 2010 m. 32

34 Santrumpos: HepB - hepatito B vakcina; MMR - tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina; DTaP/IPV/Hib - difterijos, stabligės, neląstelinio kokliušo, inaktyvinta poliomielito, B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina; BCG - tuberkuliozės vakcina. Analizuojant dešimties metų skiepijimų apimčių tendencijas, didėjimo tendencija yra stebima tik skiepijant difterijos, stabligės, kokliušo vakcina 1 metų vaikus (33-37 grafikai). 33 grafikas. BCG (naujagimiai) skiepijimo apimčių tendencija. 34 grafikas. Hepatito B (naujagimiai) skiepijimo apimčių tendencija. 33

35 35 grafikas. Difterijos, stabligės, kokliušo (1 m.) skiepijimų apimčių tendencija. 36 grafikas. Poliomielito (1 m.) skiepijimo apimčių tendencija. 37 grafikas. Tymų, raudonukės, epideminio parotito (2 m.) skiepijimų apimčių tendencija. 34