NAUJŲ JOHN DEERE TRAKTORIŲ PATIKIMUMO TYRIMAS

LIETUVOS ŽEMöS ŪKIO UNIVERSITETAS ŽEMöS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS Transporto ir j gos mašinų katedra Aurimas Vasiliauskas NAUJŲ JOHN DEERE TRAKTORIŲ PATIKIMUMO TYRIMAS Magistrantūros studijų baigiamasis darbas Studijų sritis: Technologijos mokslas Studijų kryptis: Mechanikos inžinerija Studijų programa: Žem s ūkio mechanikos inžinerija Akademija, 010

Baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisija: (Patvirtinta Rektoriaus 010 kovo 17 įsakymų Nr. 60-ks) Pirmininkas: prof. habil. dr. Bronius Kavol lis, Lietuvos žem s ūkio institutas Nariai: 1) doc. dr. Vidmantas BUTKUS, Lietuvos žem s ūkio universitetas ) doc. dr. Henrikas NOVOŠINSKAS, Lietuvos žem s ūkio universitetas 3) prof. dr. Juvencijus DEIKUS, Lietuvos žem s ūkio universitetas 4) prof. dr. Gvidonas LABECKAS, Lietuvos žem s ūkio universitetas 5) doc. dr. Egidijus ŠARAUSKIS, Lietuvos žem s ūkio universitetas 6) prof. dr. Juozas PADGURSKAS, Lietuvos žem s ūkio universitetas Mokslinis vadovas prof. dr. Gvidonas LABECKAS, Lietuvos žem s ūkio universitetas Recenzentas Lekt. dr. Gediminas PUPINIS, Lietuvos žem s ūkio universitetas Katedros ved jas doc. dr. Stasys SLAVINSKAS Lietuvos žem s ūkio universitetas Oponentas prof. dr. Juozas PADGURSKAS, Lietuvos žem s ūkio universitetas

LIETUVOS ŽEMöS ŪKIO UNIVERSITETAS ŽEMöS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS TRANSPORTO IR JöGOS MAŠINŲ KATEDRA Magistrantūros studijų baigiamasis darbas Naujų John Deere traktorių patikimumo tyrimas Autorius: Aurimas Vasiliauskas Vadovas: Gvidonas Labeckas Kalba lietuvių Darbo apimtis 51 p. Lentelių skaičius - 18. Paveikslų skaičius 4. Naudota informacijos šaltinių 0. Priedų skaičius 1. Santrauka Vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių traktorių ekonominį efektyvumą, yra jų negendamumas garantiniu laikotarpiu. Šio darbo tikslas atrasti techninius sprendimus, galinčius sumažinti John Deere traktorių gendamumą. Tyrimams buvo parinkti 83 šios mark s traktoriai, kurių bendras gedimų skaičius pirmaisiais garantinio laikotarpio metais buvo 137. Nustatyta, kad iš visų šių eksploatacinių gedimų pasitaik 15, d l kurių traktoriai visiškai prarado darbingumą. Be to, buvo išaiškinta, kad daugiausiai sutrikimų yra susijusių su traktorių alyvos prasisunkimais įvairiuose mazguose ir elektrin s sistemos gedimais. Jie sudaro net 59 % visų gedimų. Taip pat nemažai gedimų buvo susiję su mechaniniais lūžiais (apie 14,6 %). Traktorių varikliai ir degalų tiekimo sistema pastaruoju metu kelia mažiausiai problemų jų gedimai bendrai sudaro 9,5 %. Likusius 16,9 % gedimų sudaro aušinimo sistemos, deginių pratek jimai ir pavieniai gedimai. Tyrimo eigoje įvedus papildomo paruošimo darbus, sutrikimų skaičių sumažintas 11,7 %. Naudojant pasiūlyta atsarginių detalių valdymo sistemą, traktorių gedimų šalinimo laikas sutrump ja iki 65 %. Reikšminiai žodžiai: traktorius, gedimai, patikimumas, negendamumas. 3

LITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURE FACULTY OF AGRICULTURAL ENGINEERING DEPARTMENT OF TRANSPORT AND POWER MACHINERY Master theses Reliability tests of new John Deere tractors Author: Aurimas Vasiliauskas Supervisor: Gvidonas Labeckas Language Lithuanian Pages 51 p. Tables 18. Pictures 4. Sources of literature 0. Annexes 1. Summary One of the most important factors in determining a tractor's economy of operation is its reliability during the warranty period. The goal of our study is to identify areas in which tractor John Deere reliability can be improved. In this study, 83 tractors of a brand were sampled. During the first year of the warranty period these tractors experienced a total of 137 equipment failures; of this number 15 were disabling. Amongst the causes of failure, it was determined that the majority (59%) were due to oil leakage or electrical problems. Another common source of failure is parts breakage - 14.6%. Tractor engines and fuel systems are some of the most troublefree components these days; they are responsible for only 9.5% of failures. Others 16,9 % of failures was cooling system, tailpipe and others failures. Our study shows that (John Deere) total equipment failures may be reduced by 11.7%. Additionally, improvements to the spare parts management system could improve parts availability and result in a 65% decrease in tractor downtime. Keywords: tractors, troubles, reliability, incorruptible 4

TURINYS SIMBOLIŲ, SANTRUMPŲ AIŠKINAMASIS ŽODYNAS 6 ĮVADAS 8 1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZö 9 1.1 Gedimų atsiradimų priežastys, jų mažinimo būdai. 9 1. CAN BUS sistemos vaidmuo lokalizuojant gedimus. 11 1.3 Pagrindiniai gedimai įvykstantis d l netinkamos eksploatacijos. 1 1.4 Traktorių eksploatavimo tyrimai 13 1.5 Literatūros analiz s išvados 4. TYRIMŲ TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 5 3. TYRIMŲ METODIKA 6 3.1 Tyrimų atlikimo eiga. 6 3. Traktorių resurso apskaičiavimas. 7 3.3 Tyrimų metodikos apibendrinimas 8 4. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 9 IŠVADOS 44 INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 45 MOKSLINIO DARBO APROBACIJA 47 Priedas Nr. 1 48 5

SIMBOLIŲ, SANTRUMPŲ AIŠKINAMASIS ŽODYNAS Patikimumas tai objekto ypatyb tam tikrą laiką vykdyti savo funkcijas ir išsaugoti nustatytų rodiklių leistinąsias reikšmes, atitinkančias tam tikrus naudojimo režimus ir techninio aptarnavimo, remonto, laikymo bei transportavimo sąlygas. Kiekybiškai jis nusakomas dar šiomis ypatyb mis: negendamumu, ilgaamžiškumu, pataisomumu ir išsilaikomumu. Taigi patikimumas yra kompleksin objekto ypatyb, tod l negalima jo nusakyti viena iš min tųjų ypatybių. Negendamumas tai objekto ypatyb negesti tam tikrą laiką arba išdirbį. Kiekybiškai jis nusakomas tikimybin mis charakteristikomis ir tikimybiniais parametrais. Labai svarbu, kad šią patikimumo ypatybę tur tų valdymo sistemų elementai, stabdymo įtaisai ir kiti mechanizmai, kuriems sugedus gali įvykti avarija. Ilgaamžiškumas tai objekto ypatyb išlikti darbingu iki ribin s būsenos esant tam tikrai techninio aptarnavimo ir remonto sistemai. Pataisomumas tai objekto savyb, leidžianti aptikti gedimus, nustatyti jų priežastis bei juos pašalinti. Kiekybiškai pataisomumas nusakomas laiko arba l šų sąnaudomis gedimams ieškoti, taisyti ir numatyti. Gedimų šalinimas tai objekto darbingumo atstatymas, t.y. Remontavimas (remontuojamųjų elementų), arba sugedusių elementų keitimas (neremontuojamųjų elementų). Darbingumas tai tokia objekto būsena, kai jis gali atlikti savo funkcijas, t.y. Išsaugoti normatyvin je, technin je arba konstrukcin je dokumentacijoje nurodytus eksploatacinius parametrus. Gedimas tai tokia būsena, kai objektas iš dalies arba visiškai yra netekęs darbingumo. Gedimas gali būti visiškas arba dalinis. Staigus gedimas - kai staiga paveikia vienas ar keli atsitiktiniai veiksniai, t. y. Atsiranda vidinių, surinkimo arba remonto defektų, pažeidžiamas darbo režimas, aptarnaujančiojo personalo klaidos. L tinis gedimas gedimas, įvykstantis per ilgą laiką, t.y. objekto darbo parametrai prarandami pamažu. Protarpinis gedimas tai trumpalaikis objekto funkcijų sutrikimas, atsistatantis vykstant gaminio medžiagoje atvirkštiniams pokyčiams. Pažeidimas tai sutrikimas, d l kurio objektas pasidaro netvarkingas, tačiau išlieka darbingas. Ribin būsena tai tokia būsena, kai objekto neįmanoma arba yra netikslinga toliau 6

eksploatuoti, nes jis neatitinka techninių, saugumo, ekonominių arba darbo kokyb s reikalavimų. Objekto ribin būsena nurodoma technin je dokumentacijoje. Išdirbis tai objekto darbo trukm arba darbo apimtis, matuojama valandomis, motovalandomis, kilometrais, hektarais arba kitais vienetais. Techninis aptarnavimas tai techninių priemonių ir darbų kompleksas objekto darbingumui ir tvarkingumui išsaugoti. Remontas tai darbų(operacijų) kompleksas, kuriuos atlikus objektas padaromas tvarkingu arba darbingu, atstatomi viso objekto arba jo sud tinių dalių resursai 7

ĮVADAS Traktorius tai bet kokia ne mažiau kaip dviejų ašių motorin ratin arba vikšrin transporto priemon, kurios pagrindin paskirtis teikti traukos j gą ir kuri specialiai suprojektuota vilkti, stumti, vežti arba varyti žem s ir miškų ūkyje naudojamus tam tikrus padargus, mašinas arba priekabas.[1] Traktorių kokyb tai aib gaminio ypatybių, nuo kurių priklauso jo tinkamumas naudoti pagal paskirtį. Kokyb s sąvoka yra labai plati ir dažnai nekonkreti; įvairių rūšių gaminiai pasižymi tik jiems būdingomis ypatyb mis. Visus technikos gaminius plačiau ir tiksliau atspindi patikimumas. Patikimumą apibūdina negendamumas, ilgaamžiškumas ir pataisomumas. Traktorių darbo patikimumas ir ekonominis efektyvumas priklauso nuo variklio ir transmisijos konstrukcijos, varančiųjų ratų buksavimo ir išvystomos traukos galios, mašinų svorio panaudojimo ir sukibimo sąlygų, maksimalios traukos ir varančios j gos dydžio, kelio ar dirvos struktūros ir būkl s, technologinių detalių kokyb s, jų ilgaamžiškumo ir daugelio kitų veiksnių []. Visi šie veiksniai tiesiogiai įtakoja maksimalų išdirbį, degalų sąnaudas bei atlikto darbo kokybę. Vienas iš svarbiausių naujų traktorių kokyb s vertinimo rodiklių yra jų patikimumas ir su tuo susijusios prastovos bei remonto išlaidos. Traktorių bei kitų transporto priemonių patikimumas nusakomas jų ilgaamžiškumu, gedimų dažnumu, vidutin mis remonto išlaidomis bei trukme. Šie parametrai tiesiogiai priklauso nuo traktoriaus mark s, galingumo, eksploatacijos sąlygų bei gamintojo atsakomyb s [3]. Nors žmonių sukurtos naujos detalių gaminimo technologijos žymiai pagerino net sud tingiausių sistemų techninę būklę, vis d lto pastebima, kad kuo sud tingesnis technikos objektas, tuo realesnis pavojus, jog jis bus nepatikimas. Beveik trečdalį traktorių tenka remontuoti garantiniu laikotarpiu. Tai yra labai svarbus veiksnys, turintis įtakos remonto kainai. Tačiau automatizuoti ir kompiuterizuoti traktoriai turi ir savų pliusų remonto požiūriu. Vis tobulinamos serviso programos, kurios pagreitina gedimų diagnostiką. Prastos kokyb s gaminiai yra nuostolingi tiek gamintojui, tiek vartotojui [4]. Gamintojas prastos kokyb s gaminius turi taisyti priešingu atveju jam bus sunku juos parduoti. Vartotojui prastos kokyb s gaminys reiškia papildomas išlaidas remontui ir atsargin ms dalims, taip pat laiko nuostolius d l gaminio gedimų. Tinkamai eksploatuojant technines transporto priemones garantiniu laikotarpiu retai pasitaiko gedimų d l detalių susid v jimo. Labai svarbu yra užtikrinti, kad atsiradę gedimai būtų pašalinti kaip galima greičiau. Nepasteb ti ar laiku nepašalinti gedimai gali tur ti nepataisomos įtakos ir kitoms sistemoms bei atskiroms detal ms, d l to vartotojas gali patirti didelių nuostolių. 8

1. INFORMACIJOS ŠALTINIŲ ANALIZö 1.1 Gedimų atsiradimų priežastys, jų mažinimo būdai. Traktoriams sud ting jant, kyla vis didesnis pavojus jiems sugesti. D l šios priežasties visi gamintojai stengiasi tam užkirsti kelią dar projektavimo stadijoje, nes gamintojas patiria didžiausius nuostolius defektą aptikus jau pardavus ar pristačius gaminį vartotojui. Mažiau nuostolių būna tada, kai defektą aptinka gaminanti arba techninę priežiūrą atliekanti įmon. Mažiausi nuostoliai yra pačioje pirmoje gaminio stadijoje projektavime. Projektuojamų objektų patikimumas turi buti apskaičiuojamas iš anksto. Skaičiavimams reikalingi duomenys - tai tokių pat objektų arba jų elementų patikimumo charakteristikos. Šiuos duomenis galima gauti atlikus specialius bandymus arba statistiškai apdorojant eksploatacinius rodiklius. Išlaidų taupymo sumetimais bandymai atliekami ne su visu objektu, o tik su kai kuriais jo elementais. [4] Tie patys elementai gali sugesti d l kelių skirtingų priežasčių, t.y. gedimai gali būti skirtingų tipų. Gedimų priežastys skirstomos į dvi grupes: nepriklausomos nuo elemento medžiagos savybių; priklausomos nuo elemento medžiagos savybių; Gedimai, atsirandantys nepriklausomai nuo medžiagos savybių, gali būti tokie: surinkimo klaidos; netinkama priežiūra; netinkamas mašinos suderinimas; sandarumo praradimas; padid jusios vibracijos ir kt. Gedimai, priklausantys nuo elemento medžiagos savybių: išsid v jimas; plastin deformacija; korozija; valkšnumo deformacija; irimas ir kt. Projektuojant išanalizavus visus gedimus galima sumažinti jų skaičių arba jų intensyvumą. Tai pasiekiama tokiais būdai: mažinant įtempius elemente; numatant tinkamą techninę priežiūrą; įdirbant naują gaminį, kad butų išvengiama pradin s gedimų stadijos. 9

Pagal atsiradimo priežastį gedimai skirstomi į: konstrukcinius; gamybinius; eksploatacinius. Konstrukcinių gedimų priežastys konstravimo taisyklių ir normų netobulumas ir jų nesilaikymas. Gamybiniu gedimu vadinamas toks gedimas, kurio priežastis yra objekto remonto, gaminio netobulumas ar technologijos nesilaikymas. Gedimai, atsiradę nesilaikant eksploatavimo sąlygų ir taisyklių, yra vadinami eksploataciniais gedimais. Pagal šalinimo sud tingumą visi gedimai skirstomi į tris grupes. Pirmai grupei priklauso gedimai, kurie šalinami remontuojant ar pakeičiant surinkimo vienetų išorines detales ar agregatus. Antros grup s gedimai šalinami keičiant arba remontuojant lengvai prieinamus surinkimo vienetus, agregatus ar jų dalis, atidarant vidines pagrindinių agregatų ertmes. Trečios grup s gedimai šalinami išardžius arba suskaidžius pagrindinius agregatus. Kad gaminys būtų kuo patikimesnis, daugelis gamintojų reglamentuoja technin s priežiūros intervalus. Jų nesilaikymas garantiniu laikotarpiu automatiškai nutraukia objekto garantiją. 1.1 pav. Mašinos priežiūros kaštai Technin s priežiūros intervalai ir jų apimtys parenkamos taip, kad objektas būtų kuo ilgaamžiškesnis, o jo priežiūros kaštai mažesni. Atlikus techninę priežiūrą, jos kaštai pakelia bendrus technin s priežiūros kaštus, bet po tam tikro laiko ši priežiūra ne tik prailgina mašinos tarnavimo laiką, bet ir leidžia sumažinti bendruosius technin s priežiūros kaštus (1.1 pav.). Gedimų prevencija kelio gedimams atsirasti užkirtimas. Jo tikslas - sumažinti gedimų kilimo priežastis. Gedimo prevencija apima tokius darbus: 10

kokyb s planavimą; naujų gaminių projektų vertinimą ir tobulinimą; gamybos procesų kontrolę; kokyb s auditus. 1. CAN BUS sistemos vaidmuo lokalizuojant gedimus. Mašinose diegiant vis daugiau elektronikos, kuri palengvina, kartais net ir pakeičia žmogaus darbą, atsiranda poreikis, kad atskiri mazgai, kaip variklis ir hidraulika, tur tų tarp savęs bendrą ryšį. Tas ryšys vadinamas CAN BUS. Tai susuktų laidų pyn, susidedanti iš dviejų arba keturių laidų. Informacija perduodama dviem laidais, kurių viename įtampa yra mažesn negu,5 V., o kitame - didesn negu,5 V. Kai šioje sistemoje naudojami keturi laidai, ji yra patikimesn, nes papildomi du laidai sukuria elektromagnetinį lauką, kuris šią sistema apsaugo nuo aplinkos trukdžių. CAN BUS sistema skirta tam, kad atskiri mašinos kontroleriai bendrautų tarpusavyje, tai yra gal tų keistis atitinkamais duomenimis. Taip pat ši sistema padeda atlikti mašinos diagnostiką. Prisijungus prie šio tinklo nesunkiai galima nustatyti, kurioje vietoje duomenų srautas nutrūksta. Žodis CAN reiškia kontrolerių tinklą, jis buvo sukurtas Bosch 1980 metais. 1. pav. John Deere 7830 CAN BUS sistema principin schema: a aktyvus terminatorius; b jungtys; c kontroleriai; d pasyvus terminatorius 11

Šiuo metu šia sistema naudoja lengvųjų automobilių, sunkvežimių, žem s ūkio mašinų ir kiti gamintojai. Ji turi 5 pagrindinius privalumus, d l kurių verta ją naudoti: smarkiai sumaž ja elektros instaliacijos kiekis; sumaž ja gamybos kaštai; sumaž ja jungčių skaičius, mažesn gedimo tikimyb ; tikslesnis mašinos valdymas; greitesn ir tikslesn mašinos diagnostika. 1.3 Pagrindiniai gedimai įvykstantis d l netinkamos eksploatacijos. Nemažą dalį traktorių gedimų sudaro eksploatavimo klaidos. Jas būtų galima suskirstyti į keturias pagrindines grupes: pirmoji didžiausia pasitaikanti klaida yra organizacinio pobūdžio, t. y. ūkininkai netinkamai parenka operatorius valdyti naujai technikai. Nustatyta, kad naują mašiną dažniausiai gauna patyrę, daug metų dirbantys operatoriai. Bet tokie darbuotojai yra pripratę prie senesnių technologijų ir valdymo ypatumų, tod l naujai mašinai stengiasi pritaikyti senas žinias, nesivargindami perskaityti net naudojimo instrukcijos. D l šių priežasčių gana dažnai kyla gedimai. Įmon s, atstovaujančios savo gaminius, yra suinteresuotos parduodamų gaminių patikimumu, tod l rengia specialius mokymus operatoriams, kuriuose šie gauna tiek teorinių, tiek praktinių žinių. Antroji klaida nekokybiški degalai, tepalai. Ūkininkai, siekdami sumažinti išlaidas, stengiasi taupyti visose srityse, net ir tokiose, nuo kurių priklauso žem s ūkio mašinų ilgaamžiškumas. Lietuvos ūkininkai dar teb ra pripratę prie rytų Europoje pagamintų traktorių, kurie nebuvo tokie reiklūs tepalo ir degalų kokybei, tod l šią patirtį bando pritaikyti ir vakarietiškiems traktoriams. Tokio pobūdžio bandymai dažnai baigiasi daug didesn mis išlaidomis remontui, negu buvo kainų skirtumas tarp kokybiškų brangesnių ir prastesnę kokybę turinčių pigesnių tepalų. Tod l visiems ūkininkams rekomenduojama naudoti tokius tepalus, degalus, kokius rekomenduoja naudojamos mašinos gamintojas; taip bus užtikrinamas technikos patikimumas ir ilgaamžiškumas. Trečioji klaida techninis aptarnavimas pra jus terminui. Traktoriaus varikliui bei visiems jo mazgams didelę įtaką turi techninis aptarnavimas. Dažnai ūkininkai pinigų bei laiko taupymo sumetimais juos atlieka v liau, nei nustato gamintojas. Tai gali įtakoti rimtus gedimus bei dideles išlaidas. Tod l būtina laikytis gamintojo nustatyto techninio priežiūros intervalo. Ketvirtoji klaida variklio darbin s temperatūros režimo nesilaikymas. Daugelyje traktorių darbin temperatūra yra apie 90 o C, jos nesilaikymas mažina variklio galią, didina degalų sąnaudas bei kitaip neigiamai veikia variklį. Daugelis operatorių, prietaisų skydeliuose pamatę, kad variklio temperatūra siekia 90 o C, stengiasi visais būdais ją sumažinti. Tai daroma nuimant apsauginius variklio gaubtus ar kitais panašiais būdais. Visi šie 1

veiksniai nebeleidžia varikliui pasiekti darbin s temperatūros, tod l atsiranda pavojus jo ilgaamžiškumui. [5] Pastaraisiais metais ūkininkai Lietuvoje įsigijo daug vakarietiškos žem s ūkio technikos, bet pastebima tendencija, kad ji n ra tinkamai eksploatuojama. Prie traktorių jungiant agregatus reikia steb ti, kad traktoriai dirbtų optimaliu apkrovos režimu. Traktoriai dirba ekonomiškai ir našiai, kai jų galia išnaudojama ne mažiau kaip 80 %, o variklio sūkiai mažesni už vardinius. Kaip rodo praktika, traktoriai dažnai dirba nepilnai apkrauti ir tuščiais variklio sūkiais, t.y. išnaudojama tik dalis traktoriaus galios. Tai neigiamai veikia variklį, taip pat be reikalo eikvojami degalai. Tyrimais nustatyta, kad varikliui ilgą laiką dirbant tokiame režime purkštukai greičiau pasidengia koksu, o variklio degimo kameroje susidaro nuodegų. [6] 1.4 Traktorių eksploatavimo tyrimai Nuo 190 metų Nebraskoje prad ti testuoti traktoriai, iki šių dienų testai atlikti daugiau kaip su 1750 modelių traktorių. Šie tyrimai buvo įtakoti nepatenkintų žem s ūkio technika ūkininkų. Įkūrus Nebraskos bandymų centrą, buvo išspręsta standartizacijos problema, serviso ir atsarginių dalių stoka. Valstijose buvo galima prekiauti tais traktoriais, kurie pra jo bandymus, kurių atstovai tur jo servisą ir atsarginių dalių visiems parduodamiems traktoriams. 1.3 pav. Elementarus tempimo testas, atliktas iki 1931 m. Žem s ūkio mašinų patikimumo rodikliai priklauso nuo daugelio objektyvių ir subjektyvių veiksnių: gamybos būdo, konstrukcijos, prižiūrinčio personalo kvalifikacijos, vietov s ir t.t. šie dydžiai yra ne tik kintami, bet ir atsitiktiniai, tod l mašinų patikimumui skaičiuoti ir įvertinti yra taikomi tikimybių teorijos ir matematin s statistikos metodai. [7] Kai ūkininko traktorius sugenda darbymečio metu, detalių ir remonto kaina yra daug mažesn už prastovos kainą. Žem s ūkio technikos tobul jimas duoda teigiamą naudą žemdirbiams, bet dar n ra priemonių, užtikrinančių, kad sezono metu agregatai dirbs be gedimų. 13

Gamintojai, siekdami pateisinti savo vardą, didelį d mesį skiria serviso programų sudarymui ir pačiam servisui, nes didžioji dalis gedimų yra savalaikiai, tod l jiems galima užb gti už akių. Prognozavimas labai reikšmingas ir remontuojant. Remonto įmon s taip pat turi prognozuoti suremontuotų mašinų patikimumą. Tai pasiekiama sudarant darbų programos planus, numatant priemones remonto technologijai ir eksploatacijai pagerinti, skaičiuojant atskirų detalių užsakymus, ruošiant normatyvinę techninę dokumentaciją ir t.t. Remonto įmon ms labai svarbi ši informacija, kai pakartotinai remontuojami toje įmon je jau remontuoti objektai. [4]. Vokietijoje buvo apklausta apie 000 ūkininkų, kurie vertino 1997 m. ir v liau pagamintų traktorių savybes. Apklausos anketos buvo rengiamos taip, kad tiksliau atskleistų silpnąsias ir stipriąsias traktorių puses. Kadangi didžiąją dalį Vokietijos rinkos užima John Deere ir Fendt traktoriai, taigi šie traktoriai už m didžiąją vertinamų traktorių dalį (1.4 pav.). [8] Case IH; 11% Class; 3% Deutz; 16% Case Steyr; 4% John Deere; 6% Fendt; 6% New Holland; 6% Massey Ferguson; 7% Same; 1% 1.4 pav. Tiriamų traktorių skaičius Vokietijoje. Apklausose dalyvavusių ūkių dirbamos žem s plotas vidutiniškai sudar 85 ha. Fendt ir John Deere traktoriai dirbo vidutiniškai 100 ha. ūkiuose, Class ir New Holland dirbo maždaug 63 ha., Same 37 ha. Traktoriai buvo vertinami penkių balų sistemoje, kur vienas labai gerai, o penki blogai, pagal septynis parametrus: variklį, transmisiją, hidraulinę sistemą, kabiną, techninę priežiūrą, traktorių prastovas d l gedimų ir išlaidas remontui, bei traktorių kokyb s vertinimo dinamiką nuo 00 iki 007 metų. Didžiausi įvertinimo balai teko traktorių 14

transmisijoms ir varikliams. Geriausiai buvo įvertinti šių traktorių varikliai: John Deere 1,6 balo, Fendt ir Case Steyr po 1,7 balo. Geriausia transmisija buvo pripažinta Fendt traktorių, ji surinko 1,5 balo, taip pat geriausiai įvertinta šių traktorių hidraulika - 1,7 balo. Geriausia kabina pripažinta Class, kuri surinko 1,8 balo (3 lentel ). Kadangi panašios apklausos Vokietijoje vykdomos nuolat, galima vertinti gamintojų progresą. Didžiausią šuolį padar Class kokyb. Per penkerius metus vertinimo balas pakilo nuo 3 iki. Vienas iš svarbiausių traktorių kokyb s rodiklių yra patikimumas ir su juo susiję veiksniai: prastovos bei išlaidos remontui. Mažiausia remontų šioje apklausoje 1000 darbo valandų teko Fendt jų rodiklis 0,6. Po Fendt seka John Deere ir Case Steyr, kurių vertinimo rodikliai 0,9. Didžiausias gedimų skaičius per garantinį laikotarpį tenka Class traktoriams - net 85 %, bet šių traktorių remonto kaina 1000 valandų - pati mažiausia. Taip pat šios apklausos rezultatai rodo, kad tiriamų traktorių pagrindiniai gedimai yra elektros ir elektronikos sistemose, jie sudaro net 40 % visų gedimų. Taip pat nemažą gedimų dalį sudaro hidraulin s sistemos 30 %. Mažiausiai problemų kelia traktorių transmisija ir varikliai, jie sudaro tik 16 19 % (1.1 lentel ). [8] 1.1 lentel. Traktorių vertinimo rezultatai. [8] Rodikliai Variklis Transmisija Hidraulin Technin Kabina sistema priežiūra Fendt 1,7 1,5 1,7,0 1,9 John Deere 1,6,0,1,0,0 Claas 1,8 1,9, 1,8,0 Case IH 1,8 1,9,0,,1 Case Steyr 1,7 1,9 1,9,0,1 Deutz 1,8 1,8,0 1,9 1,9 Massey Ferguson 1,9 1,9,3,1,4 New Holland 1,8,1,,,1 Same,1,0,4,6, 1. lentel. Traktorių gedimų šalinimo kaštai. [8] Traktoriai Išdirbta be remonto, Remontų skaičius Garantinis Prastovos, Išlaidos % nuo viso išdirbio 1000 darbo val. remontas, % dienomis 1000 val.lt Fendt 7 0,6 53 4, 156 John Deere 3 0,9 57 4,8 1097 Claas 6 1,7 85,6 414 Case IH 1 1,0 53 5,9 1873 Case Steyr 8 0,9 67 5,4 1003 Deutz 3 1,0 58 3,5 135 Massey Ferguson 7 1,1 51 6,6 1763 New Holland 5 1, 54 9,9 1604 Same 0 1,1 5 5,0 636 15

Vokietijoje taip pat buvo atlikti septynių pagrindinių gamintojų traktorių palyginamieji testai. Šiuose testuose dalyvavo keturių cilindrų traktoriai, kurių galia buvo apie 10 AG. Šių traktorių testavimas buvo sudarytas iš dviejų dalių: praktin s ir stendin s. Praktin je dalyje traktoriai dvi savaites dirbo viename Vokietijos ūkyje šiuos darbus: Ar keturių korpusų Lemken Europal plūgu; Kultivavo 3 m. pločio Lemken Smaragd kultivatoriumi; S jo 3 m. pločio Amazone s jamąja; Vež 18 t. krovinį 50 km. atstumu. Tai pat buvo atliekami stendiniai bandymai Vokietijos žem s ūkio organizacijos (Deutsche Landwirtschafts gesellschaft) bandymų stenduose. Traktoriai Buvo vertinami dešimtyje kategorijų penkiabal je sistemoje, kur 1 labai gerai, o 5 blogai (1.3 lentel ). Geriausiais traktorius pripažintas Fendt 41 Vario traktorius. [9] 1.3 lentel. Traktorių vertinimo duomenys.[9] Rodikliai Class Arion 530 Deutz Fahr K 430 Fendt 41 Vario John Deere 6430 Premium Massey Ferguson 6760 Dyna - 6 New Holland T6040 Valtra N11 Advance Paruošimo kokyb,5 1,5,5,5,5 Kabina (apžvalga,,5 3 1,5,5,5 ergonomika) Triukšmo lygis,5 3,5 1 3,5 3 3 Variklis 1,5,5 1,5 1,5,5 1,5 3 Transmisija 1,5 3,5 1 3 3 Važiavimo 3 1,5 3 3,5 komfortas Hidraulinis,5,5,5 3 keltuvas Hidraulin sistema,5,5,5,5,5 3,5 GTV,5,5,5,5,5 3,5 4X4 pavara, 3,5 1,5 diferencialo blokavimas Vidurkis,0,6 1,9,1,5,6,6 16

Traktorių patikimumui ir darbo efektyvumui turi įtakos ir traktorių panaudojimas. Buvo atlikti tyrimai su 1 Deutz Fahr Agrotron traktorių. Šių tyrimų tikslas buvo įvertinti traktorių darbo kokybę pagal jų žalingą poveikį aplinkai. Bandymo rezultatai rodo, kad įgyvendinant panašius tyrimus galima naudoti pačių traktorių, t. y. jų kontroleriuose sukauptus duomenis, tokius kaip, išdirbis, variklio sukimo momentas, variklio sukimosi greitis ir kt. Tiriami traktoriai dirbo skirtinguose ūkiuose skirtingus darbus. diapazone. 1.5 pav. Traktorių Deutz Fahr Agrotron išdirbis variklio sūkių ir sukimo momento Iš (1.5 pav.) galima spręsti, kad didžiausia dispersija yra didžiausiame sukimo momente (>50 % M max ). Traktoriai 19 3 % viso darbo laiko dirbo būtent šiame darbo diapazone. Didel dispersija sukimo momento diapazone rodo, kad yra netinkamai suderini traktoriai su agregatais arba netinkamai planuojami darbai. Ekonomiškame diapazone, kai sukimo momentas (> 50 % M max ), vidutiniai (1000 000 aps min -1 ) ir dideli (>00 aps min -1 ) variklio sūkai traktoriai dirbo 18 0 % viso darbo laiko. Nagrin jant bendrai visų traktorių rezultatus jie dirba tik 37 5 % nuo viso savo išdirbio, kai sukimo momentas ( > 50 % M max ), o variklio sūkiai (>1000 aps min - 1 ). Tai reiškia, kad pus traktoriaus darbo laiko yra išnaudojama netinkamai. Tyrimais nustatyta, kad traktorius 10 15 % viso darbo laiko sugaišta kelyje, važiuodamas iš vieno lauko į kitą. Šios kelion s turi nemaža įtaką traktoriaus darbo ekonomiškumui, tačiau sunku paaiškinti traktoriaus darbą, kai variklio sūkiai mažesni negu 1000 aps min -1, tai sudaro 30 % viso darbo laiko. Norint, kad traktorius dirbtų ekonomiškai, reikia tinkamai suderinti traktorių su agregatais, kad būtų tinkamai išnaudojama visa jo galia. Tada jų ekonomiškumas smarkiai išauga.[10] 17

Taip pat buvo atliekami darbo kokyb s tyrimai su šešiais Massey Ferguson MF 6499 traktoriaus. Tyrimais siekiama nustatyti sąveiką išdirbio ir duomenų kaupimo šio traktoriaus kontroleriuose. Šiame traktoriuje buvo įdiegta elektronin variklio valdymo sistema EEM 3. Pagrindin s šios sistemos funkcijos yra nuolatinis reguliavimas ir matavimas kuro sąnaudų, variklio sūkių bei kitų variklio parametrų. Tiriant šios traktoriaus variklio darbo kokybę, buvo nuskaitomi variklio darbo parametrai, kuriuos išsaugo EEM 3 sistema (1.6 pav.). 1.6 pav. Massey Ferguson MF 6499 variklio darbo parametrai Tyrimais nustatyta, kad šie traktoriai apie 30 40 % savo darbo laiko dirbo išnaudodami daugiau negu 50 % savo sukimo momento, o variklio sūkiai siek 1100 100 aps min -1. Apie 0 30 % buvo dirbama labai mažu sukimo momentu ir labai mažais variklio sūkiais. Tik mažą dalį viso darbo laiko šie traktoriai dirbo nominaliais variklio sūkiais ir išnaudodami daugiau negu 50 % variklio sukimo momento. Ekonomiškai, kai variklio sukimo momentas >50 % ir kai variklio sūkiai 1100 100 aps min -1, traktoriai dirbo tik 30 40 % viso savo darbo laiko. Didžiausia traktorių darbo laiko dispersija pasteb ta, kai sukimo momentas > 50 %, o variklio 18

sūkiai didesni negu 1100 aps min -1. Gan tinai didel traktorių darbo laiko dispersija rodo, kad traktoriai dirbo ne optimaliomis sąlygomis. Kad tai pasikeistų, ūkininkams reik tų tiksliau traktorių galią prisiderinti prie ūkio dydžio. [11] Traktoriui Deutz Fahr Agrotron TTV 1160, kurio galia 155 Ag., buvo atlikti galios ir ekonomiškumo tyrimai dirbant su priekaba OZTP 9554. Traktoriaus bendra mas 6410 kg, buvo naudojamos Continental Contract padangos, kurių matmenys 540/65R8 ir 650/65R38. Priekaba trijų ašių, jos svoris 4800 kg. Tyrimai buvo atlikti ražienoje ir ant žvyruoto kelio. Laukas buvo pasirinktas lygus, o dirvožemio struktūra mažai kito: dr gm 15 cm. Gylyje 18 %, kietumas 1,05 Mpa. Ir 0 cm. gylyje 18,5 % dr gnumas, kietumas 1,09 Mpa. Žvyrkelis taip pat buvo pasirinktas lygus, mažai duob tas, tyrimai atliekami važiuojant pirmyn ir atgal. Buvo atlikti 6 bandymai. Matuojami šie duomenis: variklio sūkiai, degalų sąnaudos, važiavimo greitis, prabuksavimas. Pirmas bandymas buvo atliktas žvyrkelyje. Priekaba pakrauta žvyro, bendra traktoriaus ir priekabos mas 18 t. Bandymo metu greitis buvo didinamas nuo 37 km h -1, variklio sūkiai 1800 aps min -1. Matavimo rezultatai atlikti žvyruotame kelyje pateikti (1.7 pav.) 1.7 pav. Degalų sąnaudų, tempimo j gos ir varančiųjų ratų praslydimo priklausomyb nuo važiavimo greičio. 1 varančiųjų ratų praslydimas; degalų sąnaudos; 3 tempimo j ga Iš (1.7 pav.) pastebime, kad didinant važiavimo greitį nuo 37 km h -1, valandin s degalų sąnaudos padid ja nuo 6 iki 5 l h -1. Tempimo j ga atliekant bandymą beveik nekito. (1.8 pav.) valandin s degalų sąnaudos perskaičiuotos į l 100km -1. Šis bandymas atliktas, kai traktoriaus maksimali galia ir maksimalūs variklio sūkiai nebuvo naudojami, tai labai įtakoja degalų sąnaudas. Kitas bandymas buvo atliktas važiuojant žvyrkeliu 18 km h -1, variklio sūkiai 300 ir 1800 aps min -1, kai sūkiai mažesni, degalų sąnaudos mažesn s 1 l h -1, panašus degalų sąnaudų skirtumas prie mažesnių variklio sūkių ir važiuojant ražiena.[1] 19

1.8 pav. Dedalų sąnaudų ir variklio apkrovos priklausomyb nuo važiavimo greičio. 1 degalų sąnaudos; variklio apkrova. Mūsų kaimynin je šalyje Latvijoje buvo atlikti traktorių tyrimai. Tyrimų tikslas nustatyti bendrą traktorių skaičių ir jo augimo tendencijas nuo 000 iki 007 metų. 000 metais užregistruoti 5480 traktoriai, o 007 metais šis skaičius išaugo 8,6 %. Daugelį atvejų šį augimą sudaro naujų traktorių pirkimas. Techniškai tvarkingų traktorių skaičius tesiek tik 38 %. Tod l galima daryti prielaidą, kad traktorių parkas smarkiai sen ja. Iš (1.9 pav.) matyti, kad ūkininkų, turinčių dagiau negu 50 ha. 007 metais padid jo 3,3 kartus, tai l m geresn ekonomin pad tis. 16000 Traktorių skaičius, vnt 14000 1000 10000 8000 6000 4000 000 1 0 0-1,0 1,1-5,0 5,1-10,0 10,1-0,0 0,1-50,0 50,1-100,0 100,1-150,0 150,1-00,0 00,1-300,0 300< Dirbamas žem s plotas, ha 1.9 pav. Bendras Latvijos traktorių, dirbančių skirtingus žem s plotus skaičius. 1 bendras traktorių skaičius 000 metais.; bendras traktorių skaičius 007 metais. 0

007 metais naujų traktorių, pagamintų per pastaruosius 6 metus, skaičių sudar 1678 traktoriai. Analizuojant tyrimo rezultatus pastebima, kad traktorių kokyb vis auga, taip pat traktorių galingumas did ja dirbamam žem s plotui. Jeigu 000 metais ūkiuose dirbančiuose daugiau negu 50 ha. vidutinis traktorių galingumas buvo apie 66 kw, o 007 metais ši galia išaugo iki 73 kw. Mažuose ūkiuose traktorių galia padid jo 7 %, o dideliuose iki 1 %. Galios did jimas rodo, kad ūkiai tampa vis modernesni, nes didel s galios traktoriai dideliuose ūkiuose užtikrina efektyvų ir kokybišką darbą bei mažesnes ūkininkų išlaidas. Palyginimui pramonin se šalyse, tokiose kaip Kanada, JAV ar Australija, vienam ha. tenka 0,35 kw. Centrin je bei rytų Europoje 1,06 kw ha -1, mažesniuose vakarų Europos bei Japonijos ūkiuose 9,18 kw ha -1.iš šių duomenų galime spręsti, kad pramonin se šalyse energija panaudojama labai efektyviai. Mažuose ūkiuose traktorių galia padid jo 7 %, o dideliuose iki 1 %. Galios did jimas rodo, kad ūkiai tampa vis modernesni, nes didel s galios traktoriai dideliuose ūkiuose užtikrina efektyvų ir kokybišką darbą bei mažesnes ūkininkų išlaidas. Palyginimui pramonin se šalyse, tokiose kaip Kanada, JAV ar Australija, vienam ha. tenka 0,35 kw. Centrin je bei rytų Europoje 1,06 kw ha -1, mažesniuose vakarų Europos bei Japonijos ūkiuose 9,18 kw ha -1.iš šių duomenų galime spręsti, kad pramonin se šalyse energija panaudojama labai efektyviai. Latvijoje prioritetai teikiami penkių gamintojų traktoriams (1.10 pav.). iš šio pav. matyti, kad populiariausi traktoriai išlieka MTZ, tačiau bendras jų pardavimų skaičius maž ja. 000 metais MTZ traktorių pardavimai sudar 7 % visų pardavimų, o 007 metais 6 %. Iš vakarietiškų traktorių populiariausi yra Valmet ir John Deere traktoriai. Toks pasirinkimas rodo, kad Latvijos ūkininkai žiūri ne tik į traktoriaus kainą, bet ir į patikimumą, energijos investavimą.[13] 300 Traktorių skaičius, vnt 50 00 150 100 50 1 0 MTZ Valmet John Deere Case New Holland Traktorių modeliai metais. 1.10 pav. Latvijoje eksploatuojamų traktorių skaičiaus kitimas. 1 000 metais; 007 1

Lietuvoje taip pat buvo atlikti panašūs tyrimai. Buvo apklausta per 00 ūkininkų ir ūkio bendrovių specialistų. Tyrimais siekiama įvertinti NVS ir užsienio šalių gamybos traktorių patikimumą ir remonto kaštus. Pastebima, kad aukštąjį išsilavinimą turintys žemdirbiai retai renkasi traktorius senesnius kaip 10 metų. Į brangią vakarietišką technika siekia investuoti stambūs ūkininkai, nes jos darbo našumas daug didesnis, tod l atsipirkimo laikas trumpesnis. (1.11 pav.) pateiktas gedimų skaičius 1000 valandų. Gedimų skaičius, vnt./1000 mh. 8 7 6 5 4 3 1 0 1.11 pav. Traktorių vidutinis gedimų skaičius. 1 bendras gedimų skaičius; smulkus ir vidutiniai gedimai; 3 rimti gedimai. Pastebima tendencija, kad seni kaip 10 metų vakarietiški traktoriai į Lietuvą atvežami techniškai netvarkingi, dažnai su rimtais defektais, jų remontų kaštai siekia 500 Lt 1000 h -1 (1.1 pav.). Vakarietiški traktoriai iki 10 m. Vakarietiški traktoriai virš 10 m. T 150K; K 701 T 5; T 40 MTZ 80/8; 80,1/8,1 iki 10 m. Traktorių grup s 1 3 MTZ 90; 93; 95; 105 MTZ virš 10 m. 500 Kaštai, Lt/1 000 mh 000 1500 1000 500 0 Vakarietiški traktoriai iki 10 m. Vakarietiški traktoriai virš 10 m. T 150K; K 701 T 5; T 40 MTZ 80/8; 80,1/8,1 iki 10 m. MTZ 90; 93; 95; 105 MTZ virš 10 m. Traktorių grup s 1.1 pav. Vidutiniai remonto kaštai (detal s ir darbas)

Dideli rezultatų skirtumai pastebimi, tarp naujų (iki 10 metų) ir senų (virš 10 metų) traktorių. Atsižvelgiant į rezultatus ūkininkams ekonomiškai nenaudinga pirkti seną tiek vakarietiška, tiek NVS šalių traktorių. Taip pat šių traktorių vidutin s remonto laiko sąnaudos didžiausios (1.13 pav.). Analizuojant smulkius gedimus pastebima, kad visuose traktoriuose dažniausiai genda elektros įrangą. 33 % vakarietiškų traktorių gedimų sudar degalų tiekimo sistema. Tam įtakos turi blogos kokyb s naudojami degalai, bei ne laiku vykdoma technin priežiūra.[14] 70 Laiko sąnaudos, val./1000 mh 60 50 40 30 0 10 0 Vakarietiški traktoriai iki 10 m. Vakarietiški traktoriai virš 10 m. T 150K; K 701 T 5; T 40 MTZ 80/8; 80,1/8,1 iki 10 m. MTZ 90; 93; 95; 105 MTZ virš 10 m. Traktorių grup s 1.13 pav. Vidutin s remonto laiko sąnaudos Lietuvoje 007 metais iš viso buvo įregistruota 3486 traktoriai (1.4 lentel ) 1.4 lentel. Traktorių registro duomenys apie 007 metais įregistruota techniką Technikos pavadinimas, mark Iš viso Iš viso Iš jų naujų MTZ 1578 866 T 5, T 30, VTZ 179 3 ChTZ 3 1 John Deere 377 148 Case 01 81 New Holland 10 61 Fendt 109 51 Valtra 107 87 Claas 63 44 Deutz Fahr 44 4 Massey Ferguson 98 9 Ford 45 1 McCormik 5 7 3

1.4 lentel s tęsinys. Technikos pavadinimas, mark Iš viso Iš viso Iš jų naujų Zetor 4 8 Fiat 3 Japoniški ir kiniški nedidelio 46 433 galingumo traktoriai Viso: 3486 1847 1.5 Literatūros analiz s išvados 1. Vokietijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad patikimiausi traktoriai yra Fendt, John Deere ir Class (1.1 lentel ).. Didžiausi traktorių šalinimo kaštai 1000 darbo valandų nustatyti Case IH 1873 Lt., o mažiausi Class 414 Lt. (1. lentel ). 3. Lietuvoje apie 50 % Massey Ferguson traktorių dirba neekonomiškai, t. y. Išnaudojama mažiau negu 50 % jų sukimo momento.[15] 4. 007 metais Latvijoje perkamiausi vakarietiški traktoriai buvo Valmet (1.10 pav.), o Lietuvoje John Deere (1.4 lentel ). 5. Mažiausi traktorių remonto kaštai yra MTZ 80/8; 80,1/8,1.(1.1 pav.) 4

. TYRIMŲ TIKSLAS IR UŽDAVINIAI patikimumą. Tyrimų tikslas: Nustatyti priemones, didinančias naujų John Deere traktorių darbo Tyrimų uždaviniai: išanalizuoti John Deere traktorių gedimus pirmaisiais garantinio laikotarpio metais; nustatyti priemones, mažinančias traktorių gendamumą; išanalizuoti ir pasiūlyti būdus traktorių prastovoms d l atsiradusių gedimų mažinti. 5

3. TYRIMŲ METODIKA 3.1 Tyrimų atlikimo eiga. 008 metais Lietuvoje buvo įregistruoti 337 nauji John Deere traktoriai. Tyrimams pasirinkau 6430, 6930, 7530, 7830 ir 8430 serijų John Deere traktorius, kurių galia atitinkamai 10 155 AG, 185-05 AG ir 305 AG. Iš 337 įregistruotų traktorių parinkti 83, kurių išdirbis per pirmus garantinius metus viršijo 1400 darbo valandų. 3.1 pav. Tiriami traktoriai: a John Deere 6430; b - John Deere 6930; c - John Deere 7530; d - John Deere 7830; e - John Deere 8430 3.1 lentel. Tiriami traktoriai Traktoriai 6430 6930 7530 7830 8430 Traktorių skaičius, vnt 19 18 5 19 Atlikus šių traktorių gendamumo analizę pirmaisiais garantinio laikotarpio metais buvo identifikuojami traktorių gedimai bei fiksuojamas jų negendamumas. Nustatant ir sprendžiant patikimumo problemas, buvo įvertinamas traktoriaus darbingumas bei laikas, per kurį buvo pašalintas gedimas. Atlikus tyrimus išsiaiškinta, kad iš tiriamų 83 traktorių garantiniu laikotarpiu 7 nebuvo nustatytas nei vienas gedimas. Ištyrus likusius 56 traktorius nustatyta, kad iki 1400 6

valandų buvo137 gedimai, kurių šalinimas truko nuo 0,5 iki 3 valandų. Ūkininkui, dirbančiam su nauju traktoriumi, svarbu ne tik gedimų skaičius, bet d l gedimų atsirandančios prastovos, kurios kartais kainuoja daug daugiau negu remonto kaina. Tod l analizuojant šiuos gedimus nustatyta, kad buvo 15 sud tingų gedimų, d l kurių traktoriai prarado darbingumą. 3. Traktorių resurso apskaičiavimas. nesuges:[15] Negendamumo tikimyb tai tikimyb, kad per tam tikrą laiką arba išdirbį objektas čia P ( t) = P( T > t) = f ( t) dt= 1 F( t), (1) P(t) negendamumo tikimyb ; T objekto darbo laikas (išdirbis) iki gedimo. t Statistin negendamumo tikimyb s išraiška tai darbingų objektų po tam tikro laiko arba išdirbio t dalis:[16] * N 0 n( t) P ( t) =, () N 0 čia P * (t) Statistin negendamumo tikimyb ; N 0 - pradinis objektų skaičius; n(t) per laiką t sugedusių objektų skaičius. Vidutinis išdirbis gedimui tai objekto išdirbio be gedimo matematin viltis:[15] t iš T vid =, (3) ng čia T vid vidutinis išdirbis gedimui; t iš suminis traktorių išdirbis h; n g traktorių bendras gedimų skaičius vnt. Traktorių gedimų statistin tikimyb intervale 0 100 h:[17] n i P i =, (4) ng čia P i traktorių gedimų statistin tikimyb ; n i gedimų skaičius intervale vnt. 7

Apskaičiuojamas vidutinis resursas:[17] x= 1 n g k i= 1 ni zi, (5) čia x vidutinis resursas; z i vidutinįs intervalo reikšmes. Gedimų dispersijos skaičiavimas:[17] s = n 1 g k ( zi x) i= 1 n i, (6) Vidutinis kvadratinis nuokrypis skaičiuojamas :[17] = s σ, Traktorių gedimų variacijos koeficientas:[17] V = σ x x 0, (8) čia x 0 pradinis informacijos pasislinkimas, jis yra lygus pirmo intervalo pradžiai. 3.3 Tyrimų metodikos apibendrinimas Išanalizavus tyrimų metodiką galima teigti, kad bus įmanoma, panaudojus metodikos duomenis, s kmingai nustatyti priemones traktorių patikimumui didinti. Tai pat bus galima apskaičiuoti traktorių resurso parametrus. 8

4. TYRIMŲ REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS Visi garantiniu laikotarpiu atsiradę gedimai iki 1400 darbo valandų buvo suskirstyti į aštuonias pagrindines grupes (4.1 pav.). Gedimų skaičius, vnt 45 40 35 30 5 0 15 10 5 0 4 Alyvos pratek jimai 39 Elektros sistemos gedimai 0 Mechaniniai gedimailūžiai 9 9 Aušinimo sistemos gedimai Variklio gedimai 5 4 Deginių pratek jimai Degalų sistemos gedimai 9 Kiti gedimai Gedimų rūšys 4.1 pav. Traktorių John Deere gedimų rūšys garantiniu laikotarpiu. Daugiausia gedimų nustatyta d l alyvos pratek jimų įvairiose sistemose, bendras jų skaičius sudar net 30,7 % visų gedimų. Šio gedimo atsiradimo priežastys gali būti įvairios: detalių brokas, nekokybiškas surinkimas, traktorių prastovos iki pardavimo ir kt. Dažniausia priežastis yra ilgos traktorių prastovos iki pardavimo, nes tada riebokšliai bei kiti guminiai sandarikliai praranda savo savybes. Alyvos pratek jimų pasiskirstymas pavaizduotas (4. pav.). Vairavimo sistemoje 7% Transmisijos sistemoje 8% Variklio skyriuje 39% Hidraulin je sistemoje 6% 4. pav. Alyvos pratek jimų pasiskirstymas 9

Didžiausi tepalo prasisunkimai pasteb ti variklio skyriuje, net 17 gedimų. Iš šių gedimų penkiems nebuvo reikalingos jokios papildomos dalys. Atliekant šių gedimų prevenciją traktoriams, prieš juos pristatant ūkininkams, gedimų skaičius sumaž tų 3.5 %. (4.1 lentel je) pavaizduotas bendras alyvos pratek jimų skaičius. 4.1 lentel. Traktoriaus sistemų nesandarumas Gedimo vieta Gedimų skaičius vnt Šalintinų gedimų skaičius vnt Variklio skyriuje 17 5 Hidraulin je sistemoje 11 0 Transmisijos sistemoje 1 0 Vairavimo sistemoje 3 0 Plečiantis elektronin ms sistemoms, vis daugiau jų pasiekia ir žem s ūkio techniką. Jų privalumus galima suskirstyti į keturias pagrindines grupes: 1. Greitesnis darbas;. Tikslesnis darbas; 3. Patogesn operatoriaus darbo vieta; 4. Greitesn gedimų diagnostika. Kadangi elektronin s sistemos yra gan tinai naujos technologijos, jos turi dar nemažai trūkumų. Tod l vieni iš dažniausių gedimų yra būtent šie, elektros sistemos gedimai, kurie sudaro 8,5 % visų gedimų. Juos galima suskirstyti į dvi grupes (4.3 pav.). Gedimų skaičius, vnt 35 30 5 0 15 10 5 0 31 Elektrin s dalies gedimai (davilkiai,jungikliai...) Gedimų tipas 4.3 pav. Elektros sistemos gedimai 8 Elektros jungčių gedimas Didelis nepatikimumas yra elektros jungčių, gamintojai šį gedimą sprendžia mažindami jų skaičių ir elektros laidų ilgius. Tai pasiekiama naudojant CAN BUS sistemą ir įrengiant galios 30

modulius, kurie atstoja saugiklius ir reles. Elektros jungčių pagrindinis gedimas yra blogas kontaktas, kuris dažniausiai atsiranda d l oksidacijos. Šių gedimų diagnostikos laikas yra gan tinai ilgas, nes reikia nustatyti gedimo vietą, o gedimo šalinimo laikas užtrunka vos kelias minutes. Tyrimais nustatyta, kad yra pagrindin s keturios jungtys, kurių didžiausia tikimyb sugesti. Jas tinkamai paruošus, šios srities gedimų skaičius gali būti mažesnis net 15,4 %. 4. lentel je pavaizduotas elektros sistemos gedimų skaičius, kuris gal tų būti pašalintas iki traktoriaus pristatymo ūkininkui. 4. lentel. Elektros sistemos gedimai Gedimų tipas Gedimų skaičius vnt Šalintinų gedimų skaičius vnt Elektros jungčių gedimas 8 6 Elektrin s dalies gedimas 31 0 Mechaniniai lūžiai taip pat sudaro nemažą procentą visų gedimų t.y. 14,6 %. Bendras jų skaičius yra 0 gedimų iš 137. Šios grup s gedimus neįmanoma sugrupuoti, nes jie yra pavieniai, išsid stę beveik visuose traktoriaus mazguose. Šių gedimų atsiradimų priežastys taip pat įvairios, jas tiksliai nustatyti gan tinai sunku. Norint šiems mazgams atlikti prevencinę patikrą reik tų išpl sti tyrimus. Kiek mažesnę gedimų dalį sudaro variklio gedimai, t.y. 6,6 % visų gedimų. Variklio gedimuose išskyriau dvi grupes: tai oro padavimo sistema ir turbinos gedimai (4.4 pav.). Gedimų skaičius, vnt 7 6 5 4 3 1 0 4.4 pav. Variklio gedimai 6 Turbinos gedimai Getimų tipas 3 Variklio oro padavimo sistemos gedimai Šios srities gedimai taip pat yra neprognozuojami, tod l prevencijos šiems gedimams atlikti negalima, reikalingi ilgesni ir tikslesni tyrimai. 31

Taip pat 6,6 % visų gedimų sudaro aušinimo sistemos gedimai. Šiuos gedimus galima suskirstyti į dvi grupes (4.5 pav.). Gedimų skaičius, vnt 6 5 4 3 1 5 4 0 Aušinimo sistemos gedimai, (mechaniniai) 4.5 pav. Aušinimo sistemos gedimai Gedimo tipas Aušinimo sistemos nesandarumai Šių gedimų skaičių buvo galima sumažinti įvedant papildomus darbus traktorių paruošime, prieš pristatant klientams (4.3 lentel ). Aušinimo sistemos nesandarumo gedimai buvo užfiksuoti 4 atvejai. Dviejų buvo galima išvengti patikrinus aušinimo sistemos linijų tvirtinimą. 4.3 lentel. Aušinimo sistemos gedimai Gedimų tipas Gedimų skaičius vnt Šalintinų gedimų skaičius vnt Aušinimo sistemos gedimas 5 0 Aušinimo sistemos nesandarumas 4 Kita gedimų grup yra deginių pratek jimai, ji sudaro 3,6 % visų gedimų. Šiuos gedimus galima suskirstyti į dvi grupes (4.6 pav.). Ši gedimų grup ir viena iš mažiausių mažiausiai problematiška. Įvedus papildomus paruošimo darbus, šių gedimų skaičius sumaž tų 60 %. 4.4 lentel. Deginių pratek jimų gedimai Gedimų tipas Gedimų skaičius vnt Šalintinų gedimų skaičius vnt Deginių pratek jimai d l netinkamo suvaržymo 3 3 Deginių pratek jimai d l detalių broko 0 3

Gedimų skaičius, vnt 3,5 3,5 1,5 1 0,5 3 0 Deginių pratek jimai d l netinkamo suvaržymo Gedimų tipas Deginių pratek jimai d l detalių broko 4.6 pav. Gedimai d l deginių pratek jimo Tyrimais nustatyta, kad degalų sistema John Deere traktoriuose yra patikimiausia, lyginant su kitais šio traktoriaus mazgais. Šios sistemos gedimai sudaro tik,9 % visų gedimų. Gedimus galima suskirstyti į tris grupes (4.7 pav.). Nustatyta, kad šie gedimai atsirado d l gamybinio broko.,5 Gedimų skaičius, vnt 1,5 1 0,5 1 1 0 Pagrindinio degalų siurblio gedimas Degalų užpildymo siurbliuko gedimas Purkštukų gedimas Gedimų tipas 4.7 pav. Degalų sistemos gedimai Dauguma traktorių gedimų išryšk ja jiems išdirbus pirmuosius 100 valandų (4.8 pav.). Po to gedimų skaičius tolygiai maž ja. Bet tarp 500 600 darbo valandų v l padid ja, šis gedimų padid jimas įvyksta, nes prie tokio išdirbio vykdoma antroji technin priežiūra, serviso darbuotojai nustato gedimus, kurių nepastebi operatorius. Did jant traktorių išdirbiui, jų gedimų 33

skaičius maž ja, tod l galime daryti prielaidą, kad gamykliniai defektai išryšk ja iki 100 darbo valandų. Traktorių išdirbis, h 1300 1100 900 700 500 300 100 1 1 3 6 7 7 8 9 10 13 14 17 18 3 0 5 10 15 0 5 Gedimų skaičius, vnt 4.8 pav. Traktorių John Deere gendamumo priklausomyb nuo išdirbio Išanalizavus tyrimo duomenis galima apskaičiuoti traktorių resursą iki papildomų traktoriaus paruošimo darbų įvedimo. Statistin negendamumo tikimyb s išraiška tai darbingų objektų po tam tikro laiko arba išdirbio t dalis, () formul : * 83 56 P ( t) = = 0,3, 83 Vidutinis išdirbis gedimui tai objekto išdirbio be gedimo matematin viltis (3) formul : 11600 T vid = = 848,, 137 4.5 lentel. Intervalin statistin eilut Dažniai n i Statistin s tikimyb s P i Dažniai % Intervalai h Vidutin s intervalo reikšm s z i 0 100 50 3 0,17 16,79 100 00 150 13 0,09 9,49 00 300 50 10 0,07 7,3 300 400 350 17 0,1 1,41 400 500 450 18 0,13 13,14 34

4.5 lentel s tęsinys Dažniai n i Statistin s tikimyb s P i Dažniai % Intervalai h Vidutin s intervalo reikšm s z i 500 600 550 14 0,1 10, 600 700 650 8 0,06 5,84 700 800 750 9 0,07 6,57 800 900 850 7 0,05 5,11 900 1000 950 7 0,05 5,11 1000 1100 1050 6 0,04 4,38 1100 100 1150 3 0,0,19 100 1300 150 1 0,01 0,73 1300 1400 1350 1 0,01 0,73 Pagal (4.5 lentel s) duomenis apskaičiuojame vidutinį resursą (5) formul : 50 3+ 150 13+ 50 10+ 350 17+ 450 18+ 550 14+ 650 8+ 750 9+ 850 7+ x= 137 950 7+ 1050 6+ 1150 3+ 150 1+ 1350 1 = 469 137, Sugrupavus duomenis, intervalais galima taikyti apytikslę dispersijos skaičiavimo formulę (6) formul : (50 468,99) 3+ (150 468,99) 13+ (50 468,99) 10+ (350 468,99) 17+ s = 137 + (450 468,99) 18+ (550 468,99) 14+ (650 468,99) 137 8+ (750 468,99) 9+ + (850 468,99) 7+ (950 468,99) 7+ (1050 468,99) 137 6+ (1150 468,99) 3+ + (150 468,99) 1+ (1350 468,99) 137 1 = 106501, Apskaičiuojame gedimų vidutinį kvadratinį nuokrypį (7) formul : 35

σ = 106501,1 = 36, Traktorių gedimų variacijos koeficientas (8) formul : 36,35 V = = 0,69, 468,99 0 Įvedus šiose srityse papildomus paruošimo darbus, gedimų skaičių būtų galima sumažinti 11,7 %, t. y. Gedimų skaičius sumaž tų nuo 137 iki 11 gedimų (4.9 pav.). 18 17 16 Gedimų skaičius, vnt 14 1 10 8 6 4 0 1 Alyvos pratek jimai variklio skyriuje 8 Elektros jungčių gedimai 4 Aušinimo sistemos nesandarumas 3 0 Deginių pratek jimai 1 Gedimų tipas 4.9 pav. Gedimų skaičiaus priklausomyb nuo paruošimo. 1 gedimų skaičius prieš papildomą paruošimą; gedimų skaičius po papildomo paruošimo Pagal (3) formulę apskaičiuojame vidutinį išdirbį gedimui, po papildomo paruošimo: 11600 T vid = = 960,33, 11 (4.6 lentel ). Sudarome naują intervalinę statistinę eilutę, kurioje įvertinti papildomi paruošimo darbai Pagal (4) formulę apskaičiuojame traktorių gedimų statistinę tikimybę intervale 0 100 h: 0 P i = = 0,17, 11 36

4.6 lentel. Intervalin statistin eilut Intervalai h Vidutin s intervalo Dažniai n i Statistin s tikimyb s P i Dažniai % reikšm s z i 0 100 50 0 0,17 16,53 100 00 150 13 0,11 10,74 00 300 50 10 0,08 8,6 300 400 350 15 0,1 1,4 400 500 450 17 0,14 14,05 500 600 550 11 0,09 9,09 600 700 650 7 0,06 5,79 700 800 750 9 0,07 7,44 800 900 850 6 0,05 4,96 900 1000 950 5 0,04 4,13 1000 1100 1050 5 0,04 4,13 1100 100 1150 0,0 1,65 100 1300 150 1 0,01 0,83 1300 1400 1350 - - - Pagal (4.6 lentel s) duomenis apskaičiuojame vidutinį resursą, (5) formul : x = 449,17, Apskaičiuojame gedimų dispersiją pagal (6) formulę: s = 97106,76, Vidutinis gedimų kvadratinis nuokrypis skaičiuojamas pagal (7) formulę: σ = 311,6, Apskaičiuojame traktoriaus gedimų variacijos koeficientą pagal (8) formulę V = 0,69, Įvedus papildomus traktorių paruošimo darbus, gedimų skaičius sumaž ja ne visuose traktorių išdirbio intervaluose (4.10pav.). 37

1 Gedimų skaičius, vnt 5 0 15 10 5 0 3 0 13 10 17 15 18 17 14 11 8 7 9 7 7 6 5 6 5 3 1 1 0 0-100 100-00 00-300 300-400 400-500 500-600 600-700 700-800 800-900 900-1000 1000-1100 1100-100 100-1300 1300-1400 Išdirbis, h 4.10 pav. Traktorių gedimo skaičius išdirbio intervaluose. 1 gedimų skaičius po papildomo paruošimo; gedimų skaičius prieš papildomą paruošimą Remdamiesi tyrimų duomenimis, sudarome papildomų traktorių paruošimo lenteles (4.7-4.11 lentel s).[18], [19] 4.7 lentel. John Deere 6430 papildomo paruošimo lentel Gedimo vieta Atliekami darbai Pastabos Patikrinti vožtuvų dangtelio 35 N m užveržimo j gą Patikrinti siurblio priveržimo j gą 70 N m 38

4.7 lentel s tęsinys. Patikrinti variklio karterio užveržimo j gą 35 N m Sutepti alkūninio veleno apsukų daviklio jungtį Naudoti John Deere apsauginę priemonę elektros jungtis Patikrinti aušinimo sistemos linijų tvirtinima Linijos negali liestis prie r mo Patikrinti deginių išmetimo sistemos laikiklio priveržimą 4.8 lentel. John Deere 6930 papildomo paruošimo lentel Gedimo vieta Atliekami darbai Pastabos Patikrinti siurblio 70 N m priveržimo j gą 39

4.8 lentel s tęsinys. Gedimo vieta Atliekami darbai Pastabos Sutepti alkūninio Naudoti John Deere veleno apsukų daviklio jungtį apsauginę priemonę elektros jungtis Sutepti greičio daviklio jungtį važiavimo Naudoti John Deere apsauginę priemonę elektros jungtis 4.9 lentel. John Deere 7830 papildomo paruošimo lentel Gedimo vieta Atliekami darbai Pastabos Sutepti variklio Naudoti John Deere temperatūros daviklio jungtį apsauginę priemonę elektros jungtis Patikrinti deginių išmetimo sistemos laikiklio priveržimą 40

4.10 lentel. John Deere 7530 papildomo paruošimo lentel Gedimo vieta Atliekami darbai Pastabos Patikrinti variklio 35 N m karterio užveržimo j gą Sutepti alkūninio veleno apsukų daviklio jungtį Naudoti John Deere apsauginę priemonę elektros jungtis suveržimą Patikrinti laikiklio priveržimą Patikrinti EGR linijos 4.11 lentel. John Deere 8430 papildomo paruošimo lentel Gedimo vieta Atliekami darbai Pastabos Patikrinti vožtuvų 35 N m dangtelio priveržimą Sutepti hidraulikos filtrų užsikišimo daviklio jungtį Naudoti John Deere apsauginę priemonę elektros jungtis 41