VYTAUTO DIDŢIOJO UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS TEORINĖS PSICHOLOGIJOS KATEDRA Jolita Stočkuvienė STUDENČIŲ NEPASITENKINIMO SAVO KŪNU SĄSAJOS SU SUBJEKTYVIAI VERTINAMA FIZINE SVEIKATA, PRIKLAUSOMYBĘ SUKELIANČIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMU IR PSICHOLOGINE GEROVE Magistro baigiamasis darbas Sveikatos psichologijos studijų programa, valstybinis kodas 62406S109 Psichologijos studijų kryptis Vadovė Doc.dr. Loreta Bukšnytė (Parašas) (Data) Apginta Prof. dr. Jonas Ruškus (Parašas) (Data) Kaunas, 2010
Turinys: Santrauka...3 Summary...4 Įvadas...5 Sąvokų ţodynas...7 1. Literatūros analizė...8 1.1. Nepasitenkinimo kūnu samprata...8 1.2. Veiksniai, įtakojantys nepasitenkinimą savo kūnu...11 1.3. Apsauginiai faktoriai, prisidedantys prie pasitenkinimo savo kūnu formavimosi...13 1.4. Sveikatos samprata ir jos vertinimo problema...17 1.5. Psichologinės gerovės samprata...18 1.6. Nepasitenkinimo savo kūnu, subjektyviai vertinamos fizinės sveikatos, priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimo ir psichologinės gerovės sąsajos...21 1.7. Literatūros analizės apibendrinimas...23 2. Studenčių nepasitenkinimo savo kūnu sąsajų su subjektyviai vertinama fizine sveikata, priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimu ir psichologine gerove tyrimas...25 2.1. Tyrimo tikslas, uţdaviniai, hipotezės...25 2.2. Tiriamieji...26 2.3. Tyrimo metodika...27 2.4. Tyrimo procedūra...30 2.5. Tyrimo duomenų apdorojimas...30 2.6. Tyrimo rezultatai...31 2.6.1. Studenčių nepasitenkinimo savo kūnu ypatumai...31 2.6.2. Studenčių nepasitenkinimo savo kūnu sąsajos su kūno mase...34 2.6.3. Studenčių nepasitenkinimo savo kūnu sąsajos su subjektyviai vertinama fizine sveikata...36 2.6.4. Studenčių nepasitenkinimo savo kūnu sąsajos su priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimu..42 2.6.6. Studenčių nepasitenkinimo savo kūnu sąsajos su psichologine gerove...45 2.7. Tyrimo rezultatų aptarimas...48 Išvados...51 Rekomendacijos...52 Litaratūros sąrašas...54 Priedai...62 2
SANTRAUKA Jolita Stočkuvienė. Studenčių nepasitenkinimo savo kūnu sąsajos su subjektyviai vertinama fizine sveikata, priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimu ir psichologine gerove: psichologijos magistro darbas/ Mokslinis vadovas doc.dr. L.Bukšnytė. Vytauto Didţiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Teorinės psichologijos katedra.- Kaunas, 2010. 61 p. [Rankraštis]. Saugomas VDU bibliotekoje. Raktiniai žodžiai: nepasitenkinimas savo kūnu, studentės, subjektyviai vertinama fizinė sveikata, priklausomybę sukeliančios medţiagos, psichologinė gerovė. Tyrimo tikslas- išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp studenčių nepasitenkinimo savo kūnu, subjektyviai vertinamos fizinės sveikatos, priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimo ir psichologinės gerovės. Tyrime dalyvavo 167 nuolatinių ir ištęstinių studijų studentės iš Vytauto Didţiojo universiteto (68 studentės), Panevėţio kolegijos (65 studentės) ir Panevėţio kolegijos Rokiškio filialo (34 studentės). Tiriamųjų amţius yra nuo 19 iki 40 metų. Atliekant tyrimą, naudotos metodikos: Kūno formos klausimynas (Body Shape Questionnaire (BSQ), Cooper, Taylor, Cooper, Fairburn, 1986); Subjektyviai vertinamai fizinei sveikatai ir priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimui tirti buvo naudojama 8 D.Kavaliauskienės (2009) klausimai, sudaryti remiantis A. Goštauto (1999) sudarytu Elgesio, susijusio su sveikata, įvertinimo klausimynu. Psichologinei gerovei tirti buvo naudojama Carol Ryff psichologinės gerovės skalė (Ryff Scales of Psychological Well-Being,1989). Kūno masės indeksas Tyrimo rezultatai parodė, kad jaunesnių ir vyresnių studenčių nepasitenkinimas savo kūnu reikšmingai nesiskiria. Studenčių su didesne kūno mase bendras nepasitenkinimas savo kūnu yra didesnis, jos buvo nepatenkintos savo neveiklumu dėl kūno svorio, jautėsi storos, gėdijosi savo kūno. Labiau nepatenkintos savo kūnu studentės pasiţymi blogesne subjektyviai vertinama fizine sveikata. Labiau patenkintų ir labiau nepatenkintų savo kūnu studenčių rūkymo ir alkoholio vartojimo daţnumas nesiskiria. Labiau patenkintos savo kūnu studentės geriau vertina savo bendrą psichologinę gerovę, jos pasiţymi geresniu aplinkos valdymu, savęs priėmimu bei turi daugiau teigiamų santykių su kitais ţmonėmis. 3
SUMMARY Jolita Stočkuvienė. The connection between students body dissatisfaction, self- rated physical health, addictive substances use and psychological well- being: Master Thesis in Psychology/ Scientific adviser doc.dr. L. Bukšnytė. Kaunas: Vytautas Magnus University, 2010. 61p. [Manuscript]. Kept in the Library of Vytautas Magnus University. Key Words: body dissatisfaction, students, self- rated physical health, addictive substances use, psychological well- being. The aim of the study was to assess the connection between students body dissatisfaction, selfrated physical health, addictive substances use and psychological well- being. 167 female students were participating in the research, 68 students of Vytautas Magnus University, 65 students of Panevėţys college and 34 students of Panevėţys college Rokiškis branch. These methods were used for investigation: Body Shape Questionnaire (BSQ), Cooper, Taylor, Cooper, Fairburn (1986). Ryff Scales of Psychological Well-Being (1989). Body mass index. For self rated physical health and use of addictive substances investigation were used 8 questions by D. Kavaliauskienė, which were made using Health related behavior measuring questionare, made by A.Goštautas (1999). The results of the study showed that there was no significant difference in body dissatisfaction between younger and older students. Body dissatisfaction is bigger in students, who have more weight. They are unsatisfied with their inactivity due to body weight, feels overweight, are ashamed of their bodies. Self- rated physical health is worse in students who have bigger body dissatisfaction. There was no significant difference in rate of smoking and alcohol using between students who are more satisfied and less satisfied in their bodies. Students who are more satisfied in their bodies have better judgement in their overall psychological well being, have better enviromental mastery and self acceptance and have more positive relations with others. 4
ĮVADAS Pasaulinėje pastarojo dešimtmečio literatūroje gausu duomenų apie liesumo maniją ir jos keliamas problemas: iškreiptą paauglių poţiūrį ir klaidingą kūno vaizdo suvokimą, nepasitenkinimą savo kūnu ir depresiją, dietų laikymąsi ir piktnaudţiavimą sportu, nerimavimą dėl kūno ir valgymo sutrikimus (Stice, Bearman, 2001; Jankauskienė, Kardelis, 2002; Choate, 2005; Polivy, Herman, 2002 ir kt.). Uţsienio tyrimai rodo, kad apie 50 procentų jaunų moterų yra nepatenkintos savo kūnu, tai būdinga ir vyresnėms moterims (Pliner, Chaiken, Flett, 1990; Webster, Tiggemann, 2003). Kituose tyrimuose nurodoma, kad ketvirtadalis vyrų ir trečdalis moterų yra nepatenkinti savo kūnu (Pasha, Golshekoh, 2009). Kauno visuomenės sveikatos centro atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad paauglės yra nepatenkintos savo kūnu ir neteisingai vertina svorį. Net 58 procentai apklaustų paauglių Kaune norėtų būti lieknesnės nei yra dabar, nors 17 procentų iš jų turi per maţą kūno svorį, o 82 procentai normalų (Pavilonytė, 2005 cituoja Gustaitytė, 2005). Pasak Pavilonytės (2005), ţurnaluose siūlomos dietos, labai liesos moters idealo propagavimas skatina paaugles galvoti, jog jos neatitinka nustatytų išvaizdos standartų, verčia nerimauti dėl savo kūno svorio. Noras būti panašioms į merginas iš ţurnalų viršelių, baimė tapti storomis verčia mergaites laikytis dietų, atsisakyti kai kurio maisto, netgi badauti. Atsiţvelgiant į nepasitenkinimo savo kūnu paplitimą, jo pasekmes, mokslininkai (Dohnt, Tiggemann, 2006; Turner ir Hamilton, 1997; Brown ir Dittmar, 2005 ir kiti) siekė nustatyti veiksnius, turinčius įtakos atsirasti nepasitenkinimui savo kūnu. Jie pastebėjo, kad nepasitenkinimas savo kūnu priklauso nuo daugelio veiksnių, tarp jų bendraamţių, ţiniasklaidos, šeimos įtakos. Nepasitenkinimas kūnu turi įtakos moterų sveikatai ir gerovei ne tik paauglystėje, bet visose amţiaus grupėse. Tarp suaugusių moterų, nepasitenkinimas svoriu ar figūra susijęs su blogesne psichologine savijauta, prastesniu savęs vertinimu, daţnesne pablogėjusia nuotaika, prastesne gyvenimo kokybe, maţesniu energingumu, daţnai jaučiamu nuovargiu, nepasitenkinimu santuoka (McLaren, Kuh, 2004). Taip pat nepasitenkinimas kūnu gali kliudyti dalyvauti fizinėje veikloje, būti susijęs su rūkymu, nesveiku svorio metimu, valgymo sutrikimais (McLaren, Kuh, 2004). Tyrimo svarbą paryškina uţsienyje atliktų tyrimų duomenys, rodantys, kad nepasitenkinimas kūnu yra susijęs su blogesne fizine sveikata, rūkymu, prastesne psichologine gerove (Meland, Haugland, Breidablik, 2007; Bergeron, Tylka, 2007; McLaren, Kuh, 2004; Pomerleau, Saules, 2007; Ganem, Heer, Morera, 2009). Tačiau tokių tyrimų yra nedaug. Daţniau analizuojamos sąsajos tarp nepasitenkinimo savo kūnu ir savęs vertinimo, depresijos, kūno masės indekso. Lietuvoje atlikti tyrimai apie nepasitenkinimą savo kūnu ir jo sąsajas su kitais veiksniais: valgymo elgesio sąsajos su nepasitenkinimu savo kūnu bei patirta 5
fizine ir psichologine prievarta (Miškinytė, Perminas, Šinkariova, 2006); vienuoliktos klasės moksleivių (merginų) poţiūris į savo kūną bei svorio kontrolę (Jankauskienė, Kardelis, 2002), merginų ir jų motinų tarpusavio santykių, nepasitenkinimo savo kūnu ir motinų naudojamo auklėjimo stiliaus sąsajos (Tkačiova, 2009), jaunuolių maitinimosi ir kasdieninio fizinio aktyvumo įpročių sąsajos su pasitenkinimu savo kūnu (Mastauskienė, 2008), merginų, augusių nepilnose šeimose, savo kūno suvokimo ir savęs vertinimo ypatumai (Balandienė, 2008), paauglių savęs vertinimo ir poţiūrio į savo kūną sąsajos (Bendaravičiūtė, 2007), kūno vaizdo formavimo ţiniasklaidoje ir paauglių mergaičių pasitenkinimo savo kūnu sąsajos (Čiţauskaitė, 2009). Lietuvoje atliktų tyrimų, kuriuose būtų ieškoma nepasitenkinimo kūnu sąsajų su subjektyviai vertinama fizine sveikata, priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimu ir psichologine gerove, rasti nepavyko. Tai ir lemia nagrinėjamos problemos svarbą ir naujumą. Šio darbo metu gauti rezultatai gali būti naudingi rengiant profilaktines švietėjiškas priemones. Taigi, šio darbo tikslas yra išsiaiškinti, ar yra ryšys tarp studenčių nepasitenkinimo savo kūnu, subjektyviai vertinamos fizinės sveikatos, priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimo ir psichologinės gerovės. 6
Sąvokų žodynas Nepasitenkinimas savo kūnu apibūdinamas kaip neigiamų minčių ir jausmų, kylančių dėl savo kūno išgyvenimas (Dittmar, 2009). Subjektyviai vertinama fizinė sveikata- kaip asmuo pats vertina savo fizinę sveikatą. Priklausomybę sukeliančios medžiagos- psichiką veikiančios medţiagos, sutrikdančios ţmogaus elgesį ir galinčios sukelti psichinę ir (ar) fizinę priklausomybę (Narkotikų Kontrolės departamentas). Šiame darbe bus nagrinėjama tabako ir alkoholio vartojimas. Psichologinė gerovė- daugiadimensinis modelis, kuris apima šiuos aspektus: savęs priėmimas, teigiami santykiai su kitais, asmeninis tobulėjimas, tikslai gyvenime, autonomiškumas, aplinkos valdymas (Ryff, Keyes, 1995). 7
1. LITERATŪROS ANALIZĖ 1.1.Nepasitenkinimo kūnu samprata Nepasitenkinimas kūnu apibūdinamas kaip neigiamų minčių ir jausmų, kylančių dėl savo kūno išgyvenimas (Dittmar, 2009). Nepasitenkinimo kūnu sąvoką Vakarų visuomenėje pirmą kartą (1984) įvedė Rodin, Silberstein ir Striegel- Moore (Konstanski, Gullone, 1998). Šie mokslininkai teigė, kad patrauklumo kultūrinė vertė prilyginama lieknumui ir socialiniam spaudimui paklusti ir priversti siekti lieknumo idealo. Nuosekliai šiam mąstymui, daug nepasitenkinimo kūnu tyrimų nukreipti tyrinėti psichologinius ir sociokultūrinius nepasitenkinimo kūnu koreliatus. Tyrimai apima tokių faktorių, kaip lytis, tikras kūno svoris, lytinio brendimo raida ir amţius, įvertinimus ir tyrinėjimus. Pasitenkinimas kūnu yra svarbus sveikatos ir gerovės komponentas moterims visose amţiaus grupėse. Mokslininkai pastebi, kad nepasitenkinimas kūnu gali atsirasti jau vaikystėje (Gardner, Sorter, Friedman, 1997; Rolland, Farnhill, Griffiths, 1997). Nepasitenkinimas kūnu, pasireiškiantis kaip noras būti lieknesnėmis pastebimas jau pas šešių metų mergaites (Davison, Markey, Birch, 2000; Lowes, Tiggemann, 2003). Ricciardelli, McCabe (2001) atlikto tyrimo duomenimis, nuo 28 iki 55 procentų paauglių merginų troško būti lieknesnės. Whitbourne, Skultety (2002) teigia, kad vidutinio ir vyresnio amţiaus moterys taip pat yra nepatenkintos savo kūnu (Choate, 2005). Suaugusių moterų nepasitenkinimas kūnu susijęs su blogesne psichologine savijauta, prastesniu savęs vertinimu, daţnesne pablogėjusia nuotaika, prastesne gyvenimo kokybe, maţesniu energingumu, daţnai jaučiamu nuovargiu, nepasitenkinimu santuoka (McLaren, Kuh, 2004). Taip pat nepasitenkinimas kūnu gali kliudyti dalyvauti fizinėje veikloje, būti susijęs su rūkymu, nesveiku svorio metimu, valgymo sutrikimais (McLaren, Kuh, 2004). Atlikti tyrimai rodo, kad yra ryšys tarp nepasitenkinimo savo kūnu ir įvairių psichologinių problemų. Pirma, nepasitenkinimas savo kūnu yra tarp labiausiai empyriškai tyrinėtų rizikos faktorių atsirasti neadaptyviam valgymo elgesiui (Cooley, Toray, 2001 cituoja Choate, 2005). Antra, nepasitenkinimas kūnu susijęs su menku savęs vertinimu, nerimu dėl socialinio įvertinimo (Presnell, Bearman, Madeley, 2007; Cash, Fleming, 2002; Gianini, Smith, 2008), depresija, sumaţėjusiu seksualiniu funkcionavimu, suprastėjusia gyvenimo kokybe (Cash ir kt., 2004; Phares, Steinberg, Thompson, 2004; Newman, Sontag, Salvato, 2006; Benas, Gibb, 2007). Be to, nepasitenkinimas kūnu gali paskatinti išsivystyti valgymo sutrikimams, tokiems kaip nervinė anoreksija ir bulimija (Polivy, Herman, 2002). Miškinytės, Permino ir Šinkariovos (2006) atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad merginos, nepatenkintos savo išvaizda, turi daugiau valgymo sutrikimo poţymių: jos daţniau laikosi 8
dietos, joms daţniau pasireiškia nervinei bulimijai būdingas elgesys. Taip pat daugėja kūno formos suteikimo su nesveikom pasekmėm, tokiomis kaip kosmetinė chirurgija, nesubalansuota dieta, piktnaudţiavimas steroidais (Grogan, 2008, cit. Dittmar, 2009). Tarp suaugusių moterų, nepasitenkinimas svoriu ar figūra susijęs su blogesne psichologine savijauta, prastesniu savęs vertinimu (Tiggemann, Stevens, 1999), daţnesne pablogėjusia nuotaika, prastesne gyvenimo kokybe, maţesniu energingumu, daţnai jaučiamu nuovargiu (Rebousin, 2000), nepasitenkinimu santuoka (Friedman, 1999) (cituoja McLaren, Kuh, 2004). Taip pat nepasitenkinimas kūnu gali kliudyti dalyvauti fizinėje veikloje, būti susijęs su rūkymu (King, 2000), nesveiku svorio metimu, valgymo sutrikimais (Allaz, 1998, cit. McLaren, Kuh, 2004). Nors daţniausiai atliekami paauglių ir jaunų suaugusių moterų tyrimai, daugėja ir tyrimų, kuriuose tiriama vidutinio ir vyresnio amţiaus moterys. Tyrimų rezultatai yra prieštaringi. Vieni rezultatai rodo, kad nepasitenkinimas yra maţiau paplitęs vyresniųjų tarpe, nei jaunesnių (Pliner, Chaiken, Flett, 1990). Vienas šių atradimų paaiškinimas yra tas, kad vyresnės moterys buvo suaugusios tuo laiku, kai kultūrinis lieknumo spaudimas nebuvo toks stiprus kaip dabartiniu metu (McLaren, Kuh 2004). Baugh (2000) mano, kad 30-65 metų moterys maţiau demonstruojamos ţiniasklaidoje ir todėl maţiau pasiduoda lieknumo internalizavimui. Šio amţiaus moterys daugiau dėmesio skiria sveikatai ir gerovei, siekia būti nepriklausomos, rūpinasi karjera ir šeima. Lamb (1993) su kolegomis tyrė jaunesnių nei 20 metų ir vyresnių nei 40 metų moterų grupes. Jie nurodo, kad jaunesnės moterys buvo labiau nepatenkintos savo kūnu nei vyresnės. Davison, McCabe (2005) tyrime dalyvavo 211 vyrų ir 226 moterų, kurių amţius 18-86 metai. Buvo lyginamos trys amţiaus grupės: 18-29, 30-49 ir 50-86. Pasitenkinimas kūnu buvo maţiausias 30-49 metų amţiaus grupėje. Šivert ir Sinanovic (2008) atliko tyrimą Bosnijoje ir Hercegovinoje. Tyrime dalyvavo 215 moterų, vienoje grupėje buvo moterys, jaunesnės nei 25 metai, kitoje- 40 metų ir vyresnės. Tyrimo duomenimis, jaunesnės moterys buvo labiau nepatenkintos savo kūnu nei vyresnės. Minėti mokslininkai mano, kad vyresnės moterys yra geresnėje pozicijoje nei jaunesnės, nes jų laikais idealai buvo labiau realistiški, lengviau buvo jų pasiekti. Kitų mokslininkų atlikti tyrimų rezultatai kitokie. Levis, Cachelin (2001) tyrė 250 moterų, kurių amţius buvo nuo 50 iki 65 metų ir nuo 66 metų ir vyresnės moterys. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad nepasitenkinimas kūnu nesiskyrė abiejose grupėse. Webster, Tiggemann (2003) atliktame tyrime dalyvavo 106 moterys. Tiriamųjų amţius buvo nuo 20 iki 65 metų. Moterys buvo suskirstytos į tris grupes: jaunos (20-34), vidutinio amţiaus (35-49) ir vyresnės (50-65). Nebuvo rasta reikšmingų nepasitenkinimo kūnu skirtumų tarp šių amţiaus grupių. Tyrėjai mano, kad ţiniasklaidoje rodomi idealai prieštarauja normaliems fiziniams pokyčiams, atsirandantiems su amţiumi, įskaitant raukšles, 9
ţilus ar plonus plaukus, maţėjantį odos elastingumą (Whitbourne, Skultety, 2002, cituoja Peat, Peyerl, Muehlenkamp, 2008). Kai kurie mokslininkai nurodo, kad nepasitenkinimas kūnu yra būdingas visam gyvenimo laikotarpiui. Ţmonės linkę priaugti svorio (apie 4,6 kg. per dešimtmetį), jie taip pat išgyvena kūno figūros pokyčius, oda netenka elastingumo ir pan. Moters biologinio vystymosi etapai: lytinis brendimas, nėštumas, menopauzė turi įtakos riebalų kaupimuisi (Rodin, Silberstein, Striegel- Moore, 1985) (cituoja Webster, Tiggemann, 2003). Taigi apibendrinant, prieštaringumas yra tame, kad vieni mokslininkai sako, kad nepasitenkinimas savo kūnu labiau būdingas jaunesnio amţiaus merginoms ir moterims, kiti nurodo, kad nepasitenkinimas kūnu būdingas įvairaus amţiaus moterims. Uţsienyje atliekama nemaţai tyrimų, kuriuose ieškoma ryšio tarp nepasitenkinimo savo kūnu ir svorio. Daţniausiai tyrimuose dalyvauja paaugliai. Amerikoje atliktame tyrime dalyvavo 1490 paauglių. Tyrimo rezultatai parodė, jog nutukę jaunuoliai buvo labiau nepatenkinti savo kūnu nei turintys viršsvorio. Pastarieji buvo labiau nepatenkinti savo kūnu uţ normalaus svorio jaunuolius (Goldfield, Moore, Henderson, Buchholz, Obeid, Flament, 2010). Taivane atliktame tyrime dalyvavo 12-16 metų 883 paaugliai (Li-Jung, Fox, Haase, Po- Wen, 2010). Rezultatai rodo, kad kūno masės indeksas numatė nepasitenkinimą kūnu tiek merginoms, tiek vaikinams. Atliekant tyrimą su jaunesnėmis Afrikos Amerikos mergaitėmis (3-5 klasių), buvo pastebėta, kad svoris susijęs su nepasitenkinimu savo kūnu (Tyler, Johnston, Dalton, Foreyt, 2009). Lynch, Heil, Wagner, Havens (2008) atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 709 baltaodės ir 253 vietinės Amerikos paauglės. Tyrimas parodė, kad nepasitenkinimas kūnu buvo reikšmingas tarpininkas tarp kūno masės indekso ir valgymų sutrikimų rizikos abiejose etninėse merginų grupėse. Newman, Sontag ir Salvato (2006) atliktame tyrime su paauglėmis gauti rezultatai rodo, kad kūno masės indeksas susijęs su nepasitenkinimu savo kūnu, dietos laikymusi ir pradėjimu rūkyti bei rūkymo daţnumu. Tyrimai atliekami ir su suaugusiais asmenimis. Lu, Hou (2009) atliko tyrimą su 232 Taivano studentėmis. Minėti mokslininkai paţymi, kad nepasitenkinimas kūnu didėjo, didėjant kūno masės indeksui. Forrest, Sttuhldrehet (2007) tyrė 1440 studentus. Šis tyrimas parodė, kad merginos buvo labiau nepatenkintos savo kūnu; viršsvoris teigiamai koreliavo su nepasitenkinimu savo kūnu. Suomijoje atliktame tyrime dalyvavo 18-49 metų vyrai ir moterys. Tyrimo duomenimis, moterys buvo maţiau patenkintos savo kūnu nei vyrai, o kūno masės indeksas turėjo didesnę įtaką moterų nepasitenkinimui nei vyrų (Algars, Santtila, Varjonen, Witting, Johansson, Jern, Sandnabba, 2009). Kolumbijoje atliktame tyrime dalyvavo 671 moteris, kurių amţius buvo nuo 21 iki 55 metų. Atlikę tyrimą, Gilbert- Diamond, Baylin, Mora- Plazas, Villamor (2009) nurodo, kad didėjant kūno masės indeksui didėjo nepasitenkinimas kūnu. 10
1.2. Veiksniai, įtakojantys nepasitenkinimą savo kūnu Mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis (Green, Pritchard, 2003; Dohnt, Tiggemann, 2006; Turner ir Hamilton, 1997; Brown ir Dittmar, 2005; Jones, Vigfusdottir, Lee, 2004; Haworth-Hoeppner, 2000; Mussell, Binford, Fulkerson, 2000) tam tikri veiksniai turi įtakos atsirasti nepasitenkinimui savo kūnu. Yra išskiriami trys pagrindiniai veiksniai: bendraamţių įtaka, ţiniasklaida, šeimos įtaka. Atliktų tyrimų duomenimis, bendraamžiai gali turėti įtakos kūno vaizdo vystymuisi, ypač paauglystėje. Pastebėta, kad bendraamţių erzinimas susijęs su nepasitenkinimu savo kūnu ir dietos laikymusi (Shroff, Thompson, 2006). Nors tiek vaikinai, tiek merginos erzina vieni kitus, tačiau vaikinai labiau kritikuoja merginų svorį ir figūrą negu merginos. Jei merginoms svarbi kitų nuomonė, ypač vaikinų (Striegel-Moore, Cachelin, 1999, cituoja Choate, 2005), bendraamţių vaikinų erzinimas gali sukelti nepasitenkinimą kūnu ir susitelkimą į lieknumą siekiant socialinio pritarimo. Cash (1995) atlikto tyrimo rezultatais, 72 % studenčių prisiminė, kad jas erzino vaikystėje, daţniausiai dėl veido bruoţų arba kūno svorio, figūros (cituoja Phares, Steinberg, Thompson, 2004). Gleason, Alexander, Somers (2000) atlikti tyrimai parodė, kad erzinimas dėl svorio susijęs su vėliau atsirandančiu nepasitenkinimu savo kūnu ir kad daţnai patirtas erzinimas vaikystėje turi reikšmę blogesniam savo kūno vertinimui ateityje. Jones, Vigfusdottir, Lee (2004) pastebi, kad tie, kurie daţnai kalbasi su draugais apie išvaizdą, yra labiau linkę perimti lieknumo idealą. Taip pat yra teigiama koreliacija tarp ţurnalų apie išvaizdą rodymo ir pokalbių apie tai su draugais. Mokslininkai (Jones, Vigfusdottir, Lee, 2004) teigia, kad pokalbiai apie išvaizdą nukreipia dėmesį į problemas, susijusias su išvaizda, sustiprina artimų draugų išvaizdos svarbą ir vertę ir prisideda prie idealios išvaizdos vertinimo. Manoma, kad ţiniasklaidos idealai paverčiami bendraamţių idealais ir vis labiau merginų priimami ir internalizuojami. Žiniasklaida formuoja ir perduoda sociokultūrinį groţio ir lieknumo idealą. Atliktų tyrimų duomenimis, yra ryšys tarp ţiniasklaidoje rodomo kūno vaizdo ir moterų nepasitenkinimo savo kūnu (Green, Pritchard, 2003; Dohnt, Tiggemann, 2006). Ţiniasklaidos peršamas vaizdas efektyviai perduoda pranešimą, kad moterų laimė galima tik pasiekiant nerealistinį groţio standartą. Daug mergaičių ankstyvoje paauglystėje pasitiki ţurnalų ir televizijos reklama apie svorio metimą ir išvaizdą; mergaitės, kurios aukštai vertina šiuos šaltinius yra labiau nepatenkintos savo kūnu. Thomsen (2001) su kolegomis nurodo, kad merginos, daţnai skaitančios moterų sveikatos ir fitneso ţurnalus labiau linkę uţsiimti ţalingu dietos laikymusi (naudoja laisvinamuosius, apetitą slopinančius vaistus, sukelia tyčinį vėmimą, riboja kalorijas), palyginus su merginomis, kurios retai skaito tokią literatūrą (cituoja Choate, 11
2005). Kiti mokslininkai tyrinėjo mados ţurnalų tiesioginį poveikį moterų nepasitenkinimui savo kūnu. Turner ir Hamilton (1997) atliko eksperimentą su studentėmis, siekdami įvertinti pasitenkinimą kūnu. Kontrolinė studenčių grupė skaitė naujienų ţurnalus, kita grupė skaitė mados ţurnalus. Nors nebuvo ţymių ūgio ir svorio skirtumų, merginos, kurios skaitė mados ţurnalus pateikė maţesnį idealaus kūno svorį ir buvo labiau nepatenkintos savo kūnu nei merginos, skaičiusios naujienų ţurnalus. Autoriai padarė išvadą, kad net trumpas sociokultūrinio idealo demonstravimas ţiniasklaidoje formuoja laukiamo idealaus kūno vaizdo suvokimą. Groesz, Murmen, Levine (2002) atliko metaanalizę, kuri parodė, kad moterys jaučiasi blogiau po lieknų moterų modelių rodymo negu kitų tipų vaizdavimo. Neseni tyrimai taip pat rodo, kad ţiniasklaida negatyviai veikia ir vaikinų pasitenkinimą išvaizda (Agliata, Tantleff-Dunn, 2004; Dittmar, Phillips, Halliwell, Heasman, Young, 2005). Brown ir Dittmar (2005) pastebi, kad net trumpalaikis ypač lieknų modelių rodymas reklamose sukelia moterų nerimą, susijusį su kūnu, jei jos internalizavusios liekną idealą. Engeln-Maddox (2005) tyrinėjo šį procesą, tiesiogiai prašydama tiriamųjų aprašyti mintis, kylančias po reklamos rodymo. Tyrimas parodė, kad moterims didėjo liekno idealo internalizacija ir nepasitenkinimas savo kūnu. Haworth-Hoeppner (2000) nurodo, kad ţiniasklaidos įvaizdis gali turėti įtakos nepasitenkinimui savo kūnu, bet šis kultūrinis spaudimas tarpininkauja per šeimą. Svarbus faktorius nepasitenkinimo savo kūnu vystymuisi yra šeimos narių perduodamas kultūrinio spaudimo dydis, atsiţvelgiant į lieknumo ir groţio svarbą. Šeimos savybės, kurios prisideda prie nepasitenkinimo kūnu yra: daţnas ar nuolatinis tėvų dietos laikymasis (Haworth-Hoeppner, 2000; Mussell, Binford, Fulkerson, 2000); kritiški tėvų, kitų šeimos narių komentarai dėl svorio ar išvaizdos (Haworth-Hoeppner, 2000); tėvų spaudimas būti lieknesniu ir reguliuoti svorį (Kichler, Crowther, 2001); meilės, pripaţinimo ir palaikymo trūkumas šeimoje (Haworth-Hoeppner, 2000; Kichler, Crowther, 2001); motinų nepasitenkinimas savo kūnu ar jo dalimis turi įtakos mergaičių nepasitenkinimui savo kūnu (Lowes, Tiggemann, 2003; Tkačiova, 2009). Lietuvoje atlikti tyrimai neprieštarauja uţsienio tyrimams. 1999-2001m. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra didţiuosiuose Lietuvos miestuose atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad iš visų veiksnių didţiausią įtaką mergaitėms turėjo draugų, bendraamţių ir ţiniasklaidos (ţurnalų, televizijos, reklamų) formuojama nuomonė. Tik 4,5 proc. jaunesnių (10m.) ir 2 proc. vyresnių (18m.) mergaičių parašė, kad nuomonei apie savo kūną įtakos turėjo šeimos narių poţiūris (daţniausiai mamos). Nedaug mergaičių išvardijo tokius padėjusius susikurti nuomonę apie savo kūno veiksnius: sporto šakos reikalavimai, gydytojų ar net mokytojų pastabos. Pokalbiuose daugelis mergaičių teigė, kad labai liesų manekenių nuotraukos arba straipsniai apie idealų kūną paskatino maţinti svorį (laikytis dietų, intensyviai sportuoti) (Tutkuvienė, 12
Jankauskaitė, 2003). Poteliūnienės ir Dirmeikytės (2003) atlikti tyrimai rodo, kad subjektyvus studenčių kūno masės vertinimas skyrėsi nuo objektyvių rodiklių. Beveik trečdalis merginų nepagrįstai laikė save per storomis. 1.3. Apsauginiai faktoriai, prisidedantys prie pasitenkinimo savo kūnu formavimosi Choate (2005) išskyrė penkis faktorius, kurie prisideda prie pasitenkinimo savo kūnu formavimosi: šeimos parama, pasitenkinimas lyties vaidmeniu, teigiamas fizinės būklės vertinimas, efektyvios įveikos strategijos ir holistinio balanso ir sveikumo jausmas. Dabar apie kiekvieną plačiau. Šeimos parama. Tinkamas vaikų auklėjimas ir palaikantys tėvų santykiai merginų šeimose turi svarbų vaidmenį pasitenkinimui savo kūnu. Merginos, kurios įgyja saugų prisirišimą (Striegel-Moore, Cachelin, 1999) ir gauna iš tėvų vaikystėje teigiamą pritarimą dėl savo kūno, yra linkę būti patenkintos savo kūnu (Kearney-Cooke, 2002, cit. Choate, 2005). Tėvai vietoj to, kad pabrėţtų vien išvaizdą, turėtų duoti dukroms teigiamas pastabas, liečiančias pasiekimus visose jų gyvenimo srityse. Kichler ir Crowther (2001) pastebi, kad motinų nuostatos dėl valgymo ir elgesys turi įtakos merginų pasitenkinimui savo kūnu. Ir merginos, ir jų motinos gauna panašų spaudimą iš ţiniasklaidos ir kitų šaltinių, merginos gali stebėti, kaip jų motinos susitvarko su tuo. Jei motinos gali pasipriešinti spaudimui, tai liekno idealo svarba bus nebeakcentuojama dukroms. Kearney-Cooke 2002, cit. Choate, 2005) pabrėţė, kad motinos turi ţinoti savo įtaką dukroms ir formuoti teigiamas nuostatas dėl svorio ir figūros. Tai galima daryti palaikant realistišką ir mediciniškai sveiką svorį ir tvirtai laikantis sveikos mitybos ir mankštos įpročių. Atvirkščiai, stebėjimas, kaip motinos laikosi dietų, be saiko sportuoja ir skiria dėmesį kalboms apie lieknumo svarbą sėkmei, gali turėti neigimą efektą merginų pasitenkinimui savo kūnu (Haworth-Hoeppner, 2000). Pasitenkinimas lyties vaidmeniu. Šis saugantis faktorius yra susijęs su moteriškumo ir vyriškumo normų suvokimu. Daug tyrimų rodo, kad moterys, kurios turi daugiau tradiciškai vyriškas charakteristikas (įskaitant nepriklausomybę ir uţsispyrimą) yra labiau patenkintos savo kūnu. Tačiau duomenys šioje srityje nėra nuoseklūs. Pavyzdţiui, Cash (2002) rašo, kad palyginus moteris, kurios laikėsi netradicinių lyčių vaidmenų su moterimis, kurios laikėsi tradicinių moteriškumo nuostatų, pastarosios buvo maţiau patenkintos savo kūnu, buvo internalizavusios sociokultūrinį spaudimą pasiekti lieknumo idealą. Kiti tyrimai rodo, kad moterys su daugiau netradiciniu poţiūriu į lyčių vaidmenis nebūtinai apsaugotos nuo kultūrinio spaudimo dėl išvaizdos ir svorio. 1997m. Cash, Ancis ir 13
Strachan atliko tyrimą ir pastebėjo, kad moterys su feministine ideologija buvo ne maţiau linkę turėti palankų kūno vaizdą nei moterys su daugiau tradiciniais lyčių vaidmenų įsitikinimais. Tyrėjai daro išvadą, kad kultūros akcentuojama išvaizda yra taip giliai įsišaknijusi, kad net feministinė ideologija ar netradiciniai įsitikinimai dėl lyčių vaidmenų nesutrukdo jos įtakai. Lieka neaišku, ar turėjimas tradicinių vyriškų bruoţų ar laikymasis netradicinių lyties vaidmenų nuostatų yra unikalus apsauginis faktorius formuotis pasitenkinimui savo kūnu. Lyties vaidmenų konfliktai atrodo akivaizdūs daugeliui moterų. Kai moterys patiria įtampą dėl minėtų lūkesčių ir negali jausti pusiausvyros, jos daţnai sutelkia energiją į vieną sritį, kurią (jų įsitikinimu) gali kontroliuoti- jų kūną. Susitelkiant į ribojantį maitinimąsi, dėmesys atitraukiamas nuo prieštaringų jausmų (Polivy, Herman, 2002). Kai kitos įveikimo alternatyvos su šiais jausmais yra susipainioję ir dviprasmiškos, moterys tiki, kad stengimasis pasiekti lieknumo idealą yra konkreti ir aiški strategija ir duoda teigiamą tapatumo jausmą (Mussell, Binford, Fulkerson, 2000). Tuo tarpu, moterys, kurios gauna palaikymą ir padrąsinimą jų veikloje, bus maţiau susipainioję dėl lyties vaidmenų konfliktų ir maţiau bus nepatenkintos savo kūnu. Jos gali prieštaringai interpretuoti kultūrinius pranešimus ir sau apsibrėţti, ką reiškia gyventi autentišką gyvenimą kaip moteriai, kuri jaučiasi gerai su savo lyties vaidmenimis ir su savo kūnu, pavyzdţiui, Afrikos amerikietės, kurios gauna didesnį komfortą, jėgą ir prestiţą iš savo kaip moterų vaidmens nei Kaukazo moterys (Lovejoy, 2001). Visos moterys gali išmokti vystyti savo tvirtumą ir pasitenkinimą savo kūnu. Teigiamas fizinės būklės vertinimas. Teigiamas fizinės būklės vertinimas (James, Phelps, Bross, 2001, cituoja Choate, 2005) apibrėţiamas kaip viena iš nuostatų, susijusių su gera fizine būkle, judrumu, bendra sveikata ir atletiškumu. Fizinis aktyvumas gali padėti moterims daugiau suţinoti apie savo fizines jėgas ir maţiau koncentruotis į svorį ir figūrą. Mankštinantis moterys pagerina savo fizinę būklę ir sveikatą (priešingai sportavimui, kuris skirtas kalorijų deginimui ar išvaizdos pagerinimui), jos būna labiau patenkintos savo kūnu. Pradėdamos sportuoti moterys daţnai išreiškia norą keisti savo išvaizdą. Pagal Martin ir Lichtenberger 2002, cit. Choate, 2005) moterys sportuodamos daţnai keičia savo norus koreguoti išvaizdą. Vietoj to, ilgalaikis dalyvavimas fizinėje veikloje gali nukreipti moterų dėmesį nuo svorio ir figūros į platesnius tikslus, susijusius su fizine ir psichikos sveikata. Tyrimai rodo, kad moterų dalyvavimas organizuotoje atletinėje veikloje yra teigiamai susijęs su savęs vertinimu ir paasitenkinimu savo kūnu (Mussell, Binford, Fulkerson, 2000). Tačiau ankstesni tyrimai rodo, kad moterų sportavimas yra rizikos faktorius atsirasti valgymo sutrikimams. Mussell (2000) su kolegomis argumentavo, kad moterų sportavimas yra rizikingas tik toms, kurios dalyvauja konkurenciniame sporte, kuriame pabrėţiamas lieknumas (pvz., gimnastika, figūrinis čiuoţimas, bėgimas). Be to, moterys, kurios yra reiklesnės sau ir kitiems ir tikinčios, kad maţesnis riebalų kiekis ir 14
svoris padidins jų vertę, yra ypač paţeidţiamos nepasitenkinimo kūnu ir valgymo sutrikimų atsiradimui. Zucker, Womble, Williamson ir Perrin (1999) taip pat tyrė ryšius tarp merginų ir moterų dalyvavimo sporte ir pasitenkinimo kūnu. Jie pastebėjo, kad moterys, sportuodamos savo malonumui maţiau rūpindavosi savo kūno dydţiu ir figūra, palyginus su atletėmis. Merginoms ir moterims sportavimas, nesiekiant pabrėţti liesumo gali tarnauti kaip apsauginis faktorius formuojant pasitenkinimą savo kūnu. Efektyvios įveikimo strategijos. Tam, kad atsilaikytų kultūriniam spaudimui, moterys turi turėti savybes, kurios duotų galimybę abejoti lieknumo idealais. Daug moterų internalizuoja sociokultūrinį spaudimą (McKinley, 2002, cituoja Choate, 2005), nes negali atskirti savo poreikių ir norų nuo ţiniasklaidos, šeimos ar bendraamţių poreikių. Moterys, kurios yra atsparios sociokultūriniam spaudimui, gali nustatyti ir išskirti kultūrinius paliepimus ir vadovautis savo nuomone apibūdinant save (Petersen, 2000). Supratę apie šį spaudimą (Striegel- Moore, Cachelin, 1999, cit. Choate, 2005), merginos ir moterys turi naudoti kritinį mąstymą maţinti socialinei įtakai, kuri nustato lieknumo idealą. Pavyzdţiui, sėkmingos ţiniasklaidos raštingumo programos (Irving, 1999; Levine, Piran, 2001, cit. Choate, 2005) buvo sukurtos išmokyti paaugles atskirti ir atsispirti ţalingiems kultūriniams stereotipams, kritiškai įvertinant visuomenės informavimo priemonių turinį. Visos moterys gali priimti palankų groţio apibrėţimą, kuris yra pasiekiamas visiems asmenims. Be kritinio mąstymo, moterys turi turėti tvirtas įveikos strategijas sėkmingam vystymuisi ir gyvenimo stresoriams (Mussell, Binford, Fulkerson, 2000). Kai merginos ir moterys patiria konfliktus įvairiose gyvenimo srityse- šeimoje, moksle, draugaujant ar dėl lyties vaidmenų- joms reikia vidinių resursų, reikalingų įveikti šiai įtampai. Vietoj to, kad spręsti šiuos konfliktus tiesiogiai, daug moterų bando perkelti kontrolės jausmą, susikoncentruojant į svorį ir figūrą. Apsauginis faktorius čia būtų sėkmingai susidoroti su stresoriais. Gyvenimo įgūdţiai, tokie kaip savivertės stiprinimas, streso valdymas ir atkaklumas (McVey, Davis, 2002) yra ypač svarbūs merginoms ir moterims, kai susiduriama su gyvenimo sunkumais. Holistinė pusiausvyra ir sveikumas. Anksčiau išvardinti apsauginiai faktoriai (šeimos parama, pasitenkinimas lyties vaidmeniu, teigiamas fizinės būklės vertinimas, efektyvios įveikos strategijos) yra neišvengiamai susiję su holistine pusiausvyra ir sveikumu (1 pav.). Pasitenkinimas kūnu didėja siekiant pusiausvyros visose gyvenimo srityse: dvasinėje, emocinėje, intelektualinėje ir fizinėje. Moterys, pabrėţiančios visus aspektus, lemiančius savęs vertinimą, yra daug maţiau paţeidţiamos sociokultūrinio spaudimo; moterys yra daugiau apsaugotos nuo nepasitenkinimo savo kūnu, kai nepriskiria svorio ir figūros kaip lemiančių savęs vertinimą (McFarlance, McCabe, Jarry, Olmsted, Polivy, 2001). 15
Šeimos parama Pasitenkinimas lyties vaidmeniu Teigiamas fizinės būklės vertinimas Įveikos strategijos Holistinė pusiausvyra ir sveikatingumas 2005). 1 pav. Apsauginiai faktoriai, prisidedantys formuojant pasitenkinimą savo kūnu (Choate, Holizmo ir pusiausvyros gyvenime svarba apima penkis gyvenimo uţdavinius: dvasingumas, savęs valdymas, darbas ir laisvalaikis, meilė, draugystė, nurodančiais, kad pokyčiai vienoje srityje veikia visas sritis pozityvia ar negatyvia kryptimi (Myers, Sweeney, White, 2000). Yra teigiamas ryšys tarp dvasingumo, proto ir fizinės sveikatos, pasitenkinimo gyvenimu ir gerovės. Išplaukia, kad jei moteris prasmingumo jausmą gauna iš dvasinės jėgos, kuri yra joje, ir tai numato darną ir tikslą pasaulyje, tai ši moteris ras maţiau poreikių koncentruotis į svorį, figūrą ir išvaizdą mėginant rasti laimę ar pasitenkinimą gyvenimu. Dvasingumas gali tarnauti kaip slopintojas sociokultūrinių vertybių, palaikančių lieknumą kaip vienintelį būdą būti laimingam. Kitas uţdavinys yra savęs valdymas, apibrėţiamas kaip asmens didelių gyvenimo tikslų kėlimas (Myers, Sweeney, White, 2000). Šis aspektas apima 12 uţdavinių: savivertės jausmas; kontrolės jausmas; realūs lūkesčiai, emocijų supratimas ir įveikimas; problemų sprendimas ir kūrybingumas; humoro jausmas; maitinimasis; mankšta; rūpinimasis savimi; streso valdymas; lyties tapatumas; kultūrinis tapatumas. Kiekvienas iš šių uţdavinių prisideda prie pasitenkinimo savo kūnu, nes moteris, kuri išmoksta šiuos uţdavinius, jaučia galinti kontroliuoti visus savo gyvenimo aspektus. Tam, kad moteris patirtų pilną pasitenkinimą gyvenimu, ji turi imtis trečio svarbaus uţdavinio- darbo ir laisvalaikio. Pagal Myers (2000), asmens gyvenimas turi būti prieţastimi teigiamos patirties, kuri duoda vidinį pasitenkinimą. Moterys, patenkintos darbiniais įsipareigojimais, kurie yra pusiausvyroje su santykiais ir laisvalaikiu, labiau vertina save. Kadangi jos patiria pasitenkinimą ir sėkmę kitose gyvenimo srityse, jos gauna maţiau paskatų siekti tikslų, susijusių su išvaizda, gautų iš kultūrinių idealų. Meilė ir draugystė yra ketvirtas ir penktas uţdavinys. Pojūtis, kad esi mylimas ir vertinamas artimų, turėjimas 16
bendradarbiaujančių ir uţjaučiančių ryšių suteikia gerovės jausmą. Kokybiška draugystė taip pat svarbi asmens baziniams ryšių ir socialinio palaikymo poreikiams. Striegel-Moore ir Cachelin, 1999, cit. Choate,2005) teigė, kad draugų ir šeimos palaikymas padeda pasveikti nuo valgymo sutrikimų ir gali tarnauti kaip apsauginis faktorius neišsivystyti nepasitenkinimui savo kūnu. Jei moterys išmoksta patirti pasitenkinimą visose gyvenimo srityse, jos teiks maţiau svarbumo svoriui, figūrai ir išvaizdai. 1.4. Sveikatos samprata ir jos vertinimo problema Pasaulinė sveikatos organizacija sveikatą apibrėţia kaip visiškos fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būseną, o ne vien ligos ar negalios nebuvimą. Sveikata gali būti vertinama keliais būdais. Pasak Pranckevičienės (2008), remiantis hierarchiniu biopsichosocialiniu modeliu, sveikatos rodikliai gali skirtis atsiţvelgiant į hierarchinėje sistemoje pasirinktą atskaitos tašką. Biologiniai sveikatos rodikliai daugeliu atvejų gali būti matuojami objektyviai (pvz., kraujo tyrimas), o psichologiniu lygmeniu rodikliai gali būti tiek objektyvūs (pvz., stebimas elgesys), tiek subjektyvūs (pvz., savęs vertinimas). Pranckevičienė (2008) pastebi, kad pats sveikatos skirstymas į fizinę, psichinę ir socialinę sritis yra sąlyginis, nes šios sritys sąveikauja nuolat ir viena kitą lemia. Taigi, nors sveikata yra labai plati ir dinamiška sąvoka, apimanti daugelį asmens gyvenimo aspektų, ji gali būti nagrinėjama ir pasitelkiant subjektyvų asmens patyrimą (Pranckevičienė, 2008). Yra atlikta nemaţai tyrimų, kuriuose ieškoma subjektyviai vertinamos sveikatos sąsajų su kitais kintamaisiais. Mokslininkai pastebi, kad subjektyvus sveikatos vertinimas turi sąsajas su asmens socialiniais bei demografiniais rodikliais. Asmenys, prastai vertinę savo sveikatą, turėjo ekonominių sunkumų, stokojo socialinio palaikymo, buvo anksti išsiskyrę (Molarius, Berglund, Lambe ir kt., 2007). Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad ţemas išsilavinimas buvo susijęs su vyrų, bet ne moterų prasta sveikata. Prasta sveikata buvo susijusi su nepasitenkinimu darbu, ţema darbo kontrole, nerimu dėl darbo netekimo (Molarius, Berglund, Lambe ir kt., 2007). Kinijos mokslininkai (Xu, Zhang, Feng, Qiu, 2010) atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 8400 asmenų. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad moterys, vyresni vyrai, asmenys su ţemu išsilavinimu, maţomis pajamomis, išsiskyrę, gyvenantys atskirai, našliai, priemiesčio gyventojai pasiţymėjo prasta sveikata. Ar yra ryšys tarp subjektyviai vertinamos sveikatos ir išsilavinimo, mėgino išsiaiškinti Amerikos mokslininkai (Dowd, Zajacova, 2010). Jų tyrime dalyvavo 13877 asmenys, kurių amţius nuo 25 iki 80 metų. Mokslininkai nurodo, kad tiriamieji su aukštesniu išsilavinimu pasiţymėjo geresne objektyviai ir subjektyviai vertinama sveikata. Azijos mokslininkų (Page, Suwanteerangkul, 2009) atliktame tyrime dalyvavo 2519 paaugliai. Tyrimo 17
rezultatai rodo, kad 5,1 proc. vaikinų ir 4,6 proc. merginų save paţymėjo kaip nesveikais. Palyginus su sveikais paaugliais, jie buvo maţiau aktyvūs fiziškai, trumpiau miegojo, turėjo antsvorio, buvo vienišesni, drovesni, maţiau laimingi. Armėnijos mokslininkai Demirchyan, Thompson (2008) tyrė 2038 moteris. Tyrimas parodė, kad prasta sveikata buvo susijusi su materialiniu nepritekliumi, depresija, ţemu išsilavinimo lygiu ir rūkymu. Lim (2007) su kolegomis pastebi, kad alkoholio vartojimas, rūkymas susiję su prastu sveikatos vertinimu. Jų manymu, prastas sveikatos vertinimas numato vėlesnį sergamumą ir daţnesnį naudojimąsi sveikatos prieţiūra. Danijos mokslininkų Andersen, Christensen, Frederiksen (2007) tyrime dalyvavo 11294 tiriamieji, kurių amţius 45-102 metai. Gauti rezultatai parodė, kad subjektyvus sveikatos vertinimas numato hospitalizaciją, sergamumą, mirštamumą. Ankstesni tyrimai patvirtino, kad subjektyvus sveikatos vertinimas susijęs su realia respondentų sveikata (Goštautas, 1993). Keletas tyrimų parodė, kad subjektyvus sveikatos vertinimas keičiasi priklausomai nuo amţiaus. Didėjant amţiui, subjektyvus sveikatos vertinimas prastėja (Eriksson, Unden, Elofsson, 2001). Furmonavičiaus ir Petkevičienės (2002) atlikto tyrimo duomenimis, didţiausią įtaką subjektyviam fizinės sveikatos vertinimui turi įtakos sveikatos pablogėjimas per vienerius metus iki tyrimo ir skausmas. Mokslininkai nurodo, kad iš biologinių veiksnių statistiškai reikšmingai fizinei sveikatai darė įtaką amţius ir diastolinis kraujospūdis, kūno masės indeksas. Be jų, nepriklausomais prognoziniais blogos fizinės sveikatos veiksniais buvo rūkymas, invalidumas, artimųjų paramos stoka, pensijinis amţius. Šiame darbe subjektyviai vertinamą fizinę sveikatą atspindi tokie rodikliai: asmens subjektyviai suvokiama fizinė sveikata per pastaruosius 12 mėnesių, subjektyvus įvertinimas, koks asmuo yra sveikatos ir ligos poţiūriu, nusiskundimų sveikata turėjimas šiuo metu, sveikatos lyginimas su bendraamţiais, miego įvertinimas, darbingumo pasikeitimas per pastaruosius 12 mėnesių. Pasitelkiant šiuos fizinės sveikatos rodiklius, darbe bus siekiama paţiūrėti, ar yra ryšys tarp studenčių nepasitenkinimo savo kūnu ir subjektyviai vertinamos fizinės sveikatos. 1.5. Psichologinės gerovės samprata Psichologinę gerovę imta tyrinėti prieš keletą dešimtmečių (Keyes, Shmotkin, Ryff, 2002). Tuomet buvo dvi pagrindinės psichologinės gerovės arba pozityvaus funkcionavimo sampratos. Pagal pirmąjį poţiūrį psichologinė gerovė buvo apibūdinama kaip pusiausvyra tarp teigiamų ir neigiamų 18
afektų. Antras, daţniau sutinkamas poţiūris apibrėţia psichologinę gerovę kaip bendrą pasitenkinimą gyvenimu (Ryff, Keyes, 1995). Norėdami labiau pagrįsti psichologinės gerovės koncepciją ir veikimą, Ryff ir Keyes (1995) pristatė trečią poţiūrį į psichologinę gerovę, kuris dabar yra pripaţįstamas ir plačiai naudojamas. Jų psichologinės gerovės koncepcija kilo iš socialinės- psichologinės perspektyvos ir atliekant psichinės sveikatos tyrimus normatyvinėje populiacijoje (Ryff, 1995; Seifert, 2005). Kaip nurodo Ryff (1995), trys šaltiniai duoda teorinius pagrindus suprantant psichologinės gerovės reikšmę. Raidos psichologija, ypač gyvenimo trukmės raidos psichologija, pateikia daug gerovės aprašymų, įsivaizduojamą kaip besitęsiančio augimo seką per gyvenimą. Šios perspektyvos įtraukia Eriksono psichosocialinės raidos stadijų modelį, Bühler pagrindines gyvenimo tendencijas, susijusias su pasitenkinimu gyvenimu, ir Neugarten aprašytus asmenybės pokyčius paauglystėje ir suaugusiame amţiuje (Ryff, 1995). Su psichologinės gerovės tyrinėjimais taip pat siejama Maslow savirealizacijos samprata, Rogers poţiūris į asmens pilną funkcionavimą, Jung individualizacijos samprata, Allport brandos koncepcija. Galiausiai, psichinės sveikatos literatūra, nors daţnai vadovaujasi gerovės kaip ligos nebuvimo apibrėţimu, įtraukia reikšmingas išimtis, tokias kaip Jahoda pozityvius psichinės sveikatos kriterijus ir Birren pozityvaus funkcionavimo vėlesniame gyvenime sampratas (Ryff, 1995). Tačiau Ryff teigia, kad šioms perspektyvoms trūksta empirinių įrodymų. Ryff analizavo psichologinės gerovės esmę ir sukūrė priemonę jai matuoti. Psichologinė gerovė yra vertinga sąvoka, nes apima įvairius suvokiamos psichologinio sveikatingumo aspektus (Ryff, 1995; Seifert, 2005). Buvo nustatyta, kad psichologinė gerovė yra patikimas ir pagrįstas emocinės ir psichinės sveikatos rodiklis (Ryff, 1995; Seifert, 2005). Asmenų psichologinės gerovės įvertinimas gali padėti atskleisti laipsnį, su kuriuo asmenys save priima, siekia reikšmingų tikslų, tikėdami sėkme gyvenime, sukuria rimtus santykius su kitais, yra autonomiški mąstydami ir veikdami, sugeba valdyti aplinką palaikant asmeninius poreikius ir vertybes, tobulėja ir vystosi (Seifert, 2005). Be to, psichologinė gerovė yra svarbi, nes pateikia tyrėjams aiškų konstruktą tyrinėti teigiamas, normatyvines psichines dispozicijas (Ryff, 1995). Ryff (1995) kalbėdama apie tokių tyrimų svarbą, mano, kad svarbu nustatyti, ko trūksta ţmogaus gyvenime (Ryff, 1995). Mokslininkai, kurie tyrinėjo ţmonių emocijas ir psichinę sveikatą daţniausiai susitelkia į neigiamas emocijas ir prastą psichinę būseną priešpastatydami teigiamas emocijas ir normatyvinį psichinį funkcionavimą (Ryff, 1995; Seligman, Csikszentmihalyi, 2000). Šis pusiausvyros nebuvimas yra vos ne keturis dešimtmečius (Seligman, Csikszentmihalyi, 2000). Dauguma asmenų pateikia, kad jie patiria teigiamas emocijas daugumą laiko (Diener, Diener, 1996). Ryff (1995) aiškino problemą per dideliu neigiamų emocijų ir psichinės sveikatos pabrėţimu (pvz., nerimas, stresas, depresija) vietoj teigiamų emocijų ir psichinio funkcionavimo (pvz., gerovė, pasitenkinimas, laimė). Autorė paaiškina, 19
kad tyrimų duomenys, susiję su psichologine gerove, palyginti nedaug skiriasi nuo ţinių apie psichologinę disfunkciją (Ryff, 1995). Ji rašo, kad pusiausvyros nebuvimas yra akivaizdus tyrimų dydyje- psichologinių problemų tyrimai uţgoţia teigiamo psichologinio funkcionavimo literatūrą- ir bazinių terminų prasme (pvz., daţnai sveikata prilyginama su ligos nebuvimu). Asmuo yra matomas kaip psichiškai sveikas, jei jis ar ji nepatiria nerimo, depresijos ar kitokių siptomų. Ši vyraujanti formuluotė niekada nepasiekia gerovės esmės; reikia apibrėţti psichinę sveikatą kaip pozityvą (Ryff, 1995). Autorė apibrėţė psichologinę gerovę kaip daugiadimensinį modelį, kur visos šešios dimensijos yra vienodai svarbios ir turi būti pakankamai subalansuotos, kad uţtikrintų asmens psichologinę gerovę (Richter, 2001). Ryff apibūdino psichologinę gerovę kaip tobulumo siekimą, kuris atspindi asmens tikrojo potencialo realizavimą. Pagal Ryff, psichologinė gerovė apima šiuos aspektus (Ryff, Keyes, 1995): Savęs priėmimas. Aukšti balai reiškia, kad asmuo turi teigiamą poţiūrį į save; pripaţįsta ir priima daugialypius savęs aspektus, įskaitant ir privalumus ir trūkumus; jaučiasi pozityviai dėl praeities. Ţemi balai- jaučiasi nepatenkintas savimi; nusivylęs dėl to, kas įvyko praeityje; yra susirūpinęs tam tikromis asmeninėmis savybėmis; trokšta būti kitoks nei yra. Teigiami santykiai su kitais. Aukšti balai- asmuo palaiko šiltus, teikiančius pasitenkinimą, patikimus ryšius su kitais; rūpinasi kitų gerove; yra empatiškas, švelnus ir artimas; moka duoti ir imti. Ţemi balai- turi nedaug artimų, patikimų ryšių su kitais; yra sunku būti šiltam, atviram ir rūpintis kitais; yra atsiskyręs ir nusivylęs tarpasmeniniais santykiais; nepasiruošęs ieškoti kompromisų, kad išlaikyti svarbius ryšius su kitais. Asmeninis tobulėjimas. Aukšti balai- asmuo jaučia besitęsiantį vystymąsi; mato save augantį; yra atviras naujai patirčiai; jaučia realizuojantis savo potencialą; mato savo tobulėjimą laikui bėgant; keičiasi, apgalvodamas savo ţinias ir efektyvumą. Ţemi balai- jaučia savo sąstingį; stokoja tobulėjimo ir plėtros laikui bėgant; jaučia, kad gyvenimas yra nuobodus ir neįdomus; jaučia, kad nesugebės išvystyti naujo poţiūrio ar elgesio. Tikslai gyvenime. Aukšti balai- asmuo turi tikslus ir kryptį gyvenime; suvokia dabarties ir praeities prasmę; turi įsitikinimus, tikslus ir siekius, kurie suteikia prasmę gyvenimui. Ţemi balai- asmuo jaučia gyvenimo prasmės stoką; turi maţai tikslų ar siekių; stokoja tikslų supratimo; nemato praėjusio gyvenimo naudos. Aplinkos valdymas. Aukšti balai- asmuo turi meistriškumo jausmą ir kompetenciją valdyti aplinką; kontroliuoja išorinę veiklą; efektyviai naudoja atsiradusias galimybes; sugeba 20
efektyviai, patenkinant savo poreikius bei neprieštaraujant savo vertybėms valdyti sudėtingas situacijas. Ţemi balai- asmuo turi sunkumų tvarkant kasdieninius reikalus; jaučiasi nesugebantis keisti ar pagerinti esančią situaciją; nenujaučia esančių galimybių; stokoja išorinio pasaulio kontrolės jausmo. Autonomiškumas. Aukšti balai- asmuo yra ryţtingas ir nepriklausomas; sugeba atsispirti socialiniam spaudimui galvoti ir veikti tam tikrais būdais; būdinga vidinė elgesio savireguliacija; save vertina asmeniniais standartais. Ţemi balai- yra susirūpinęs kitų lūkesčiais ir įvertinimais; pasikliauja kitų nuomone darant svarbius sprendimus; paklūsta socialiniam spaudimui galvoti ir veikti tam tikrais būdais (Ryff, Keyes, 1995). 1.6. Nepasitenkinimo savo kūnu, subjektyviai vertinamos fizinės sveikatos, priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo ir psichologinės gerovės sąsajos Pastaraisiais metais uţsienyje yra atlikti tyrimai, ieškant ryšio tarp nepasitenkinimo savo kūnu ir subjektyviai vertinamos fizinės sveikatos. Lietuvoje tokių tyrimų rasti nepavyko. Norvegijos mokslininkai (Meland, Haugland ir Breidablik, 2007) tyrė sąsajas tarp subjektyviai vertinamos blogos sveikatos ir kūno vaizdo. Tyrime dalyvavo 5026 paaugliai, kurių amţius 11, 13 ir 15 metų. Minėti autoriai kreipė dėmesį į amţiaus ir lyties skirtumus. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad merginų sveikata yra blogesnė nei vaikinų. Merginos daţniau laikėsi dietos, buvo labiau nepatenkintos savo kūnu nei vaikinai. Tyrėjai pastebi, kad nepasitenkinimas kūnu daţniau yra susijęs su merginų bloga sveikata ankstyvos ir vidurinės paauglystės laikotarpiu. Šio tyrimo rezultatai patvirtina ankstesnius mokslininkų (Field, 2004, cit. Meland, Haugland ir Breidablik, 2007) tyrimų rezultatus: nepatenkinti savo kūnu paaugliai savo sveikatą apibūdina kaip vidutinišką arba prastą. Amerikos mokslininkai Anderson (2002) su kolegomis 1996-1997 metais tyrė moteris virš 40 metų. Iš viso tyrime dalyvavo 1700 moterų, kurios buvo nutukusios arba turėjo antsvorio. Tyrimų rezultatai parodė, kad pasitenkinimas kūnu buvo susijęs su maţesniu kūno masės indeksu, vyresniu amţiumi, maţesniu išsilavinimo lygiu ir geresne subjektyviai vertinama sveikata. Norvegijos mokslininkai Breidablik, Meland, Lyderson (2009) atliko keturių metų longitudinį tyrimą. Jame dalyvavo 2399 13-19 metų paaugliai. Nepasitenkinimas kūnu tyrimo pradţioje turėjo neigiamos įtakos paauglių subjektyviai vertinamai sveikatai per 4 stebėjimo metus. Dominikos mokslininkai (Muennig, Bench, 2009) tyrė 87 asmenis maţame Dominikos respublikos regione. Gauti rezultatai parodė, kad gera subjektyviai vertinama sveikata buvo susijusi su 21
pasitenkinimu savo kūnu ir svoriu. Korėjos mokslininkų Kim, Lim, Kwak (2008) atliktame tyrime dalyvavo 285 kolegijos studentai, kurie pagal atsakymus apie sveikatą buvo suskirstyti į 3 grupes: sveiki, normalios sveikatos ir nesveiki studentai. Pasitenkinimas kūnu bei svoriu sveikų tiriamųjų grupėje buvo didesnis nei nesveikų tiriamųjų grupėje. Vidutinio amţiaus moterų nepasitenkinimą savo kūnu tyrinėjo McLaren, Kuh (2004). Tyrime, kuriame dalyvavo 1026 54 metų moterys, paaiškėjo, kad virš 50 procentų normalaus svorio (KMI maţiau uţ 25) moterų buvo nepatenkintos savo svoriu. Moterys nurodė, kad yra nepatenkintos savo kūnu, palyginus su jaunesniais metais. Mokslininkių gauti tyrimo rezultatai rodo, kad aukštesnio socialinio sluoksnio ir prastesnės sveikatos moterys buvo labiau nepatenkintos savo kūnu. Uţsienyje atlikti tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas susijęs su nepasitenkinimu kūnu. Nelson, Lust, Story, Ehlinger (2009) atliktame tyrime dalyvavo 3206 studentai. Gauti rezultatai parodė, kad išgėrinėjimai (binge drinking) buvo susiję su prasta mityba, nesveika svorio kontrole, nepasitenkinimu savo kūnu. Grupė Amerikos mokslininkų (Nieri, Kulis, Keith, Hurdle, 2005) tyrinėjo paauglių išvaizdos, svorio poveikį priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimui. Vaikinai, kurie buvo nepatenkinti savo išvaizda nurodė didesnį pastaruoju metu suvartoto alkoholio kiekį. Paaugliai, kurie tyrime nurodė save kaip per liesus, rūkė ilgiau, didesnį kiekį ir daţniau. Merginos, kurios laikė save per storomis rūkė daţniau ir daugiau. Ispanijos mokslininkai (Beato- Fernandez, Rodriguez-Cano, Belmonte- Llario, Pelayo- Delgado, 2005) ištyrė 1076 paauglius. Šis tyrimas parodė, kad nepasitenkinimas savo kūnu, savęs ţalojimas buvo rizikos faktoriai pradėti vartoti alkoholį. Dar vieni moksliniai tyrimai, atlikti Suomijos mokslininkų Palmqvist, Santavirta (2006), tyrinėjo sąsajas tarp priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimo, kūno vaizdo ir bendraamţių įtakos. Tyrime, kuriame dalyvavo 488 paaugliai, paaiškėjo, kad merginos buvo maţiau patenkintos savo kūnu nei vaikinai. Minėti mokslininkai padarė išvadą, kad nepasitenkinimas savo išvaizda buvo susijęs su priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimu. Lopez, Litvin, Brandon (2009) atlikę tyrimą, nurodo, kad nepasitenkinimas kūnu motyvuoja studentes rūkyti. Clark (2005) su kolegomis taip pat ieškojo sąsajų tarp rūkymo ir nepasitenkinimo savo kūnu. Jų tyrime dalyvavo 1575 studentai, kurių amţius buvo 18-24 metai. Iš visų tiriamųjų 482 studentai buvo rūkantys, o 1093 niekada nerūkę. Mokslininkai pastebi, kad rūkantys studentai yra labiau nepatenkinti savo kūnu. Stice, Shaw (2003) tyrimas parodė, kad paauglių merginų nepasitenkinimas kūnu, valgymo sutrikimai susiję su pradėjimu rūkyti. Pomerleau, Saules (2007) atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 18-55 metų moterys. Rūkančios moterys buvo labiau nepatenkintos savo kūnu nei niekada nerūkiusios. Ar rūkymas susijęs su nepasitenkinimu savo svoriu, tyrė Ryan, Gibney, 22
Flynn (1998). Tyrimas parodė, kad normalaus svorio ir paauglės su svorio trūkumu nori būti lieknesnės ir tam naudoja nesveikas svorio kontroliavimo praktikas: pasninką, valo organizmą, rūko. Tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjama nepasitenkinimas savo kūnu ir psichologinė gerovė, nėra daug. Tyrėjai skirtingai naudoja sąvoką psichologinė gerovė. Peternel, Sujoldzic (2009) su paaugliais atliko tyrimą Kroatijoje. Tirdami psichologinę gerovę jie įtraukia 3 kintamuosius: savęs vertinimą, stresą ir pasitenkinimą gyvenimu. Šie mokslininkai tyrė valgymo elgesio ryšį su pasitenkinimu savo kūnu ir psichologine gerove. Tyrimas parodė, kad paaugliai, kurie laikėsi dietos, pasiţymėjo prastesniu savęs vertinimu, maţesniu pasitenkinimu gyvenimu, maţesniu pasitenkinimu savo kūnu, aukštesniu streso lygiu bei didesniu kūno masės indeksu. Tuo tarpu Sujoldzic, De Lucia (2007) tirdami psichologinę gerovę, tyrė stresą, nerimą, depresiją, pasitenkinimą gyvenimu bei savęs vertinimą. Jų tyrime dalyvavo 2000 paauglių nuo 15 iki 18 metų. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad nepasitenkinimas kūnu neigiamai veikia visus minėtus rodiklius. Ganem, Heer, Morera (2009) atliktame tyrime dalyvavo 174 ispanų studentai. Jų rezultatai rodo, kad nepasitenkinimas kūnu numatė prastą psichologinę gerovę tiek merginoms, tiek vaikinams. Bergeron, Tylka (2007) tyrė vien vaikinus (368 studentus). Tyrimo duomenimis, nepasitenkinimas kūnu susijęs su psichologine gerove. Ar yra ryšys tarp psichologinės gerovės ir kūno masės indekso, tyrė Bookwala ir Boyar (2008). Jų tyrime dalyvavo 3251 suaugęs asmuo. Tyrimo rezultatai rodo, kad didesnis kūno masės indeksas numatė blogesnę psichologinę gerovę, bet tik moterims. Šie mokslininkai naudojo Ryff skalę. Šią skalę taip pat naudojo Tager, Good, Morrison (2006), tyrę 101 studentą. Tiriamieji buvo vyrai. Mokslininkai nurodo, kad kūno vaizdas teigiamai koreliavo su aplinkos valdymu, o tiriamieji, turėję viršsvorio pasiţymėjo maţesniu savęs priėmimu. 1.7. Literatūros analizės apibendrinimas Iš literatūros analizės matome, kad pastarojo dešimtmečio uţsienio literatūroje nemaţai rašoma apie nepasitenkinimą savo kūnu. Mokslininkai rašo apie liesumo maniją ir jos keliamas problemas: iškreiptą paauglių poţiūrį ir klaidingą kūno vaizdo suvokimą, nepasitenkinimą savo kūnu ir depresiją, dietų laikymąsi ir piktnaudţiavimą sportu, nerimavimą dėl kūno ir valgymo sutrikimus. Nepasitenkinimas savo kūnu gali atsirasti jau vaikystėje. Yra prieštaringi duomenys dėl nepasitenkinimo savo kūnu skirtingame amţiuje. Vieni mokslininkai teigia, kad jaunos moterys yra labiau nepatenkintos savo kūnu, kiti- kad nepasitenkinimas savo kūnu nesiskiria įvairiame amţiuje. 23
Nemaţai mokslininkų pastebi, kad nepasitenkinimas savo kūnu susijęs su svoriu: didėjant kūno svoriui, didėja nepasitenkinimas savo kūnu. Tyrėjai pastebi, kad tam tikri veiksniai turi įtakos formuotis nepasitenkinimui savo kūnu. Yra išskiriami trys pagrindiniai veiksniai: ţiniasklaida, šeimos, bendraamţių įtaka. Buvo pastebėta, kad yra ryšys tarp ţiniasklaidoje rodomo kūno vaizdo ir moterų nepasitenkinimo savo kūnu. Kai kurie autoriai mano, kad net trumpas sociokultūrinio idealo demonstravimas ţiniasklaidoje formuoja laukiamo idealaus kūno vaizdo suvokimą. Mokslininkai pastebi, kad bendraamţiai taip pat gali turėti įtakos kūno vaizdo vystymuisi, ypač paauglystėje. Pastebėta, kad bendraamţių erzinimas susijęs su nepasitenkinimu savo kūno vaizdu ir dietos laikymusi. Yra manoma, kad ţiniasklaidos įvaizdis gali turėti įtakos atsirasti nepasitenkinimui savo kūnu, bet šis kultūrinis spaudimas tarpininkauja per šeimą. Kritiški šeimos narių komentarai dėl svorio ar figūros, jų spaudimas reguliuoti svorį, tėvų dietos laikymasisi, motinų nepasitenkinimas savo kūnu gali turėti įtakos kūno vaizdo formavimuisi. Buvo nustatyta, kad yra apsauginiai faktoriai, prisidedantys formuojant pasitenkinimą savo kūnu. Tai šeimos parama, pasitenkinimas lyties vaidmeniu, teigiamas fizinės būklės vertinimas, efektyvios įveikos strategijos, holistinio balanso ir sveikumo jausmas. Buvo pastebėta, kad tinkamas vaikų auklėjimas ir palaikantys tėvų santykiai merginų šeimose turi svarbų vaidmenį formuotis pasitenkinimui savo kūnu. Merginos, kurios įgyja saugų prisirišimą (Striegel-Moore, Cachelin, 1999) ir gauna iš tėvų vaikystėje teigiamą pritarimą dėl savo kūno, yra linkę būti patenkintos savo kūnu (Kearney-Cooke, 2002, cit. Choate, 2005). Pastebima, kad moterys, patenkintos savo lyties vaidmeniu, daţniau patenkintos savo kūnu. Nustatyta, kad merginoms ir moterims sportavimas, nesiekiant pabrėţti liesumo gali tarnauti kaip apsauginis faktorius. Mokslininkai pastebi, kad kritinis mąstymas, streso įveikimo strategijos apsaugo nuo nepasitenkinimo savo kūnu formavimosi. Uţsienyje atlikti tyrimai rodo, kad yra ryšys tarp nepasitenkinimo savo kūnu ir subjektyviai vertinamos sveikatos. Įvairių šalių mokslininkų (Anderson, 2002; McLaren, Kuh, 2004; Meland, Haugland ir Breidablik, 2007) tyrimų rezultatai rodo, kad nepasitenkinimas kūnu susijęs su prastesne subjektyviai vertinama sveikata. Taip pat pastebima, kad nepasitenkinimas savo kūnu susijęs su išgėrinėjimais, pradėjimu rūkyti, daţnesniu rūkymu (Nelson, Lust, Story, Ehlinger, 2009; Nieri, Kulis, Keith, Hurdle, 2005; Lopez, Litvin, Brandon,2009), prastesne psichologine gerove (Tager, Good, Morrison, 2006; Peternel, Sujoldzic, 2009; Ganem, Heer, Morera, 2009; Bergeron, Tylka, 2007). Taigi, uţsienyje atliktų tyrimų duomenys paryškina problemos aktualumą ir svarbą. Lietuvoje panašių tyrimų rasti nepavyko. Šio tyrimo pagalba ir pabandysim atskleisti, ar yra ryšys tarp nepasitenkinimo savo kūnu, subjektyviai vertinamos fizinės sveikatos ir psichologinės gerovės. 24
2. STUDENČIŲ NEPASITENKINIMO SAVO KŪNU SĄSAJŲ SU SUBJEKTYVIAI VERTINAMA FIZINE SVEIKATA, PRIKLAUSOMYBĘ SUKELIANČIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMU IR PSICHOLOGINE GEROVE TYRIMAS 2.1. Tyrimo tikslas, uždaviniai, hipotezės Tikslas: nustatyti studenčių nepasitenkinimo savo kūnu ryšį su subjektyviai vertinama fizine sveikata, priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimu ir psichologine gerove. Uždaviniai: 1. Parinkus tinkamus metodus, nustatyti studenčių nepasitenkinimo savo kūnu ypatumus. 2. Nustatyti studenčių subjektyviai vertinamą fizinę sveikatą, priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimo daţnumą, psichologinę gerovę. 3. Nustatyti ryšį tarp studenčių nepasitenkinimo savo kūnu ir amţiaus. 4. Nustatyti ryšį tarp studenčių nepasitenkinimo savo kūnu ir kūno masės. 5. Nustatyti ryšį tarp studenčių nepasitenkinimo savo kūnu ir subjektyviai vertinamos fizinės sveikatos. 6. Nustatyti ryšį tarp studenčių nepasitenkinimo savo kūnu ir priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimo. 7. Nustatyti ryšį tarp studenčių nepasitenkinimo savo kūnu ir psichologinės gerovės. Hipotezės 1. Jaunesnių ir vyresnių studenčių nepasitenkinimas savo kūnu nesiskiria. 2. Didesnės kūno masės studentės yra labiau nepatenkintos savo kūnu nei maţesnės kūno masės studentės. 3. Didesnis nepasitenkinimas savo kūnu siejasi su blogesne studenčių subjektyviai vertinama fizine sveikata. 4. Labiau nepatenkintos savo kūnu studentės daţniau rūko. 5. Labiau nepatenkintos savo kūnu studentės daţniau vartoja alkoholį. 25
6. Labiau patenkintos savo kūnu studentės pasiţymi geresne psichologine gerove. 2.2.Tiriamieji Tyrime dalyvavo 167 nuolatinių ir ištęstinių studijų studentės iš Vytauto Didţiojo universiteto (68 studentės), Panevėţio kolegijos (65 studentės) ir Panevėţio kolegijos Rokiškio filialo (34 studentės). Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amţių pateikiamas 1 lentelėje. 1 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių. Amžius Dažnis Procentai Sukauptieji procentai 19m. 11 6,6 6,6 20m. 26 15,6 22,2 21m. 24 14,4 36,5 22m. 17 10,2 46,7 23m. 5 3,0 49,7 24m. 10 6,0 55,7 25m. 8 4,8 60,5 26m. 5 3,0 63,5 27m. 6 3,6 67,1 28m. 6 3,6 70,7 29m. 4 2,4 73,1 30m. 6 3,6 76,6 32m. 4 2,4 79,0 33m. 4 2,4 81,4 34m. 2 1,2 82,6 35m. 9 5,4 88,0 36m. 6 3,6 91,6 37m. 4 2,4 94,0 38m. 4 2,4 96,4 39m. 2 1,2 97,6 40m. 4 2,4 100,0 Iš viso 167 100 26
Kaip matome iš 1 lentelės, tiriamųjų amţius yra nuo 19 iki 40 metų. Amţiaus vidurkis yra 25,84 ±6,294. Daugiausiai yra 19-22m. amţiaus studenčių. Buvo įdomu suţinoti, kaip tiriamosios pasiskirstę pagal šeimos sudėtį. Išsiskyrusi 7,2% Ištekėjusi 27,5% Gyvena su partneriu nesusituok usi 11,4% Netekėjusi 53,9% 1 pav. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal šeimos sudėtį. Matome, kad 53,9 proc. (90 tiriamųjų) yra netekėjusios, 27,5 proc. (46) yra ištekėjusios, 11,4 proc.(19) studenčių gyvena su partneriu nesusituokusios ir 7,2 proc.(12) yra išsiskyrusios (ţr. 1 paveikslą). 2.3.Tyrimo metodika Nepasitenkinimo savo kūnu išreikštumas nustatytas: Kūno formos klausimynu (Body Shape Questionnaire (BSQ), Cooper, Taylor, Cooper, Fairburn, 1986). Klausimyno dvigubą vertimą kartu su darbo autore atliko dvi anglų kalbos mokytojos. Klausimyną sudaro 34 klausimai, turintys 6 atsakymų pasirinkimo variantus, leidţiančius įvertinti, kiek pateiktas teiginys tiriamajai tinka. Atsakymai sumuojami nuo 1 iki 6. Didesnė suma reiškia didesnį nepasitenkinimą kūnu. Galimas klausimyno reikšmių intervalas yra nuo 34 iki 204 balų. Klausimyno Cronbach o alfa šiame tyrime lygi 0,968. Atlikus klausimyno faktorinę analizę po Varimax pasukimo, buvo išskirti 5 faktoriai, kurių tikrinės reikšmės didesnės uţ 1 ir kurių įvertinimai didesni uţ 0,4. Toliau tyrime naudojami 3 faktoriai (ţr. 1 priedas, 1 lentelė): a) Pirmasis faktorius rodo nepasitenkinimą savo neveiklumu dėl kūno svorio. Šis faktorius atspindi tiriamųjų susirūpinimą savo išvaizda, galvojant apie dietos laikymąsi, sportavimą ir 27
pan. Šios subskalės Cronbah o alfa šiame tyrime 0,949- aukštas, skalė tinkama naudoti tiek individualiems, tiek grupiniams tyrimams. b) Antrasis faktorius atspindi savo kūno gėdijimąsi. Į šį faktorių pateko vengimas tokių vietų, kur ţmonės galėjo pamatyti kūną, savo kūno gėdijimasis, savo kūno drovėjimasis būnant ţmonių susibūrimuose ir pan. Šios subskalės Cronbah o alfa šiame tyrime 0,928- aukštas. Skalė tinkama naudoti tiek individualiems, tiek grupiniams tyrimams. c) Trečiasis faktorius atspindi storumo jausmą. Į šį faktorių įeina tiriamųjų jaudinimąsis dėl to, kad atsisėdus šlaunų apimtis per daug padidės, jaudinimąsis, kad būnant tarp ţmonių uţims per daug vietos, jautimąsi stora suvalgius nors maţą maisto kiekį ir pan. Šios subskalės Cronbah o alfa šiame tyrime 0,837- skalė tinkama naudoti grupiniams tyrimams. Subjektyviai vertinamai fizinei sveikatai ir priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimui tirti buvo naudojama 8 D.Kavaliauskienės (2009) klausimai, sudaryti remiantis A. Goštauto (1999) sudarytu Elgesio, susijusio su sveikata, įvertinimo klausimynu. Subjektyviai vertinamos fizinės sveikatos indeksą sudaro šie klausimai: Jūsų fizinė sveikata per pastaruosius 12 mėnesių, Kokia Jūs esate sveikatos ir ligos poţiūriu?, Ar turite nusiskundimų sveikata?, Lyginant su daugeliu bendraamţių Jūsų sveikata yra, Kaip Jūs miegate?, Ar pasikeitė Jūsų darbingumas per pastaruosius 12 mėnesių?. Didesnis balas reiškia blogesnę subjektyviai vertinamą fizinę sveikatą. Šio indekso vidinio suderinamumo koeficientas šiame tyrime Cronbah o alfa 0,753. Skalė tinkama naudoti grupiniams tyrimams. Priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimo daţnumui nustatyti bus naudojami šie klausimai: Kaip daţnai Jūs rūkote?, Kaip daţnai Jūs vartojate alkoholį?. Psichologinei gerovei tirti buvo naudojama Ryff Scales of Psychological Well-Being (1989). Šią skalę, išverstą į lietuvių kalbą, šiam tyrimui atlikti davė doc.dr. Gustainienė. Tyrimui naudota 54 klausimų versija. Tiriamosios turi įvertinti, kiek joms tinka kiekvienas teiginys intervale nuo 1 iki 6 : 1- visiškai nesutinku, 2- nesutinku, 3- galbūt nesutinku, 4- galbūt sutinku, 5- sutinku, 6- visiškai sutinku. Didesnis balas reiškia geresnę psichologinę gerovę. Klausimai 3, 5, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 18, 21, 23, 25, 26, 28, 29, 33, 34, 36, 42, 43, 44, 45, 46, 51, 53 buvo perkoduojami. Galimas klausimyno reikšmių intervalas yra nuo 54 iki 324 balų. Ryff psichologinės gerovės klausimyną sudaro 6 subskalės, kiekvieną sudaro 9 klausimai: 28
Tikslo gyvenime subskalė. Aukšti skalės įvertinimai rodo, kad asmuo turi tikslus ir kryptį gyvenime; suvokia dabarties ir praeities prasmę; turi įsitikinimus, tikslus ir siekius, kurie suteikia prasmę gyvenimui. Subskalės Cronbach o alfa šiame tyrime lygi 0,615. Skalė tinkama naudoti grupiniams tyrimams. Asmeninio tobulėjimo subskalė. Aukšti skalės įvertinimai rodo, kad asmuo jaučia besitęsiantį vystymąsi; mato save augantį; yra atviras naujai patirčiai; jaučia realizuojantis savo potencialą; mato savo tobulėjimą laikui bėgant; keičiasi, apgalvodamas savo ţinias ir efektyvumą. Subskalės Cronbach o alfa šiame tyrime lygi 0,634. Skalė tinkama naudoti grupiniams tyrimams. Aplinkos valdymo subskalė. Aukšti skalės įvertinimai rodo, kad asmuo gali kompetentingai valdyti aplinką; kontroliuoja išorinę veiklą; efektyviai naudoja atsiradusias galimybes; sugeba efektyviai, patenkinant savo poreikius bei neprieštaraujant savo vertybėms valdyti sudėtingas situacijas. Subskalės Cronbach o alfa šiame tyrime lygi 0,646. Skalė tinkama naudoti grupiniams tyrimams. Teigiami santykiai su kitais žmonėmis. Aukšti skalės įvertinimai rodo, jog asmuo palaiko šiltus, teikiančius pasitenkinimą, patikimus ryšius su kitais; rūpinasi kitų gerove; yra empatiškas, švelnus ir artimas; moka duoti ir imti. Subskalės Cronbach o alfa šiame tyrime lygi 0,732. Skalė tinkama naudoti grupiniams tyrimams. Autonomiškumo subskalė. Aukšti skalės įvertinimai rodo, jog asmuo yra ryţtingas ir nepriklausomas; sugeba atsispirti socialiniam spaudimui galvoti ir veikti tam tikrais būdais; būdinga vidinė elgesio savireguliacija; save vertina asmeniniais standartais. Subskalės Cronbach o alfa šiame tyrime lygi 0,373, todėl ši skalė skaičiavimuose nebus naudojama. Savęs priėmimo subskalė. Aukšti skalės įvertinimai rodo, jog asmuo turi teigiamą poţiūrį į save; pripaţįsta ir priima daugialypius savęs aspektus, įskaitant ir privalumus ir trūkumus. Subskalės Cronbach o alfa šiame tyrime lygi 0,741. Skalė tinkama naudoti grupiniams tyrimams. Psichologinės gerovės skalės Cronbach o alfa šiame tyrime lygi 0,878. Skalė tinkama naudoti grupiniams tyrimams. Kūno masės indeksas buvo apskaičiuotas kūno svorį padalijus iš tiriamosios ūgio metrais svoris kvadratu: KMI= 2 ūgis(m) 29
Pagal šį kintamąjį tiriamosios buvo suskirstytos į dvi grupes pagal vidurkį- į pirmąją grupę pateko tiriamosios, kurių KMI yra maţesnis uţ vidurkį, o į antrąją, kurių KMI didesnis uţ vidurkį. (ţr. 1 priedas, 3 lentelė). 2.4. Tyrimo procedūra Apklausą vykdė Jolita Stočkuvienė. Tiriamosios buvo apklausiamos pertraukų arba paskaitų metu. Studentės buvo supaţindinamos su tyrimo tikslais ir atlikimo instrukcija bei informuotos apie teisę atsisakyti dalyvauti tyrime. Kiekvienai tiriamajai buvo pateikiami tyrimo protokolai, kuriuos jos turėjo uţpildyti. Tiriamosios buvo informuotos apie tyrimo konfidencialumą, pabrėţiant, kad tyrimo rezultatai bus pateikti tik apibendrinti. Uţ dalyvavimą atlygis nebuvo siūlomas. Tyrimas trukdavo vidutiniškai 20 minučių. 2.5. Tyrimo duomenų apdorojimas Statistiniai rezultatų analizės metodai. Tyrimo duomenys buvo apdorojami naudojant SPSS (Statistical Package for Social Science) 13.0 for Windows programiniu paketu. Norint įvertinti bendrą situaciją buvo naudojami aprašomosios statistikos metodai. Vertinant skalių patikimumą, naudota Cronbach alfa, faktorinei analizei- faktorinė analizė su Varimax pasukimu. Priklausomybę sukeliančių medţiagų vartojimo daţnumo palyginimui grupėse buvo naudojamas chi kvadrato kriterijus. Nepasitenkinimo savo kūnu vidurkių palyginimui trijose nepriklausomose imtyse naudojome vieno faktoriaus dispersinę analizę ANOVA. Skalių skirstiniai buvo patikrinti ir nustatyta, kad kai kurie netenkina normalumo prielaidos (ţr.1 priede, 2 lentelė), tačiau pašalinus išskirtis asimetrijos ir eksceso koeficientai yra tarp -1 ir +1, imtis nėra maţa, todėl taikėme Stjudento t kriterijų. Tyrimo metu pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo yra 0,05; tendencija stebima, kai p 0,1. Statistikos klausimais konsultavo doc.dr. Aušra Saudargienė. 30
2.6. Tyrimo rezultatai 2.6.1.Studenčių nepasitenkinimo savo kūnu ypatumai Siekiant suţinoti, ar skiriasi universiteto ir kolegijos studenčių nepasitenkinimas savo kūnu, pašalinus išskirtis, buvo lyginami 62 universiteto studenčių ir 96 kolegijos studenčių nepasitenkinimo savo kūnu vidurkiai. Tuo tikslu buvo naudojamas Stjudento t kriterijus. Rezultatai pateikiami 2 lentelėje. 2 lentelė. Universiteto ir kolegijos studenčių nepasitenkinimo savo kūnu palyginimas. Nepasitenkinimas savo kūnu Nepasitenkinimas savo neveiklumu dėl kūno svorio* Savo kūno gėdijimasis* Universiteto studentės Kolegijos studentės N=62 N=96 Reikšm.p t df Vidurkis ± Vidurkis ± (2-pusis) st.nuokrypis st.nuokrypis 41,13 ± 14,744 41,61 ± 16,471-0,188 156 0,851 23,73 ± 8,426 24,9 ± 11,528-0,736 153,548 0,463 Storumo jausmas* 10,00 ± 3,988 10,11 ± 3,374-0,194 156 0,846 Bendras nepasitenkinimas savo kūnu* 74,85 ± 25,321 76,63 ± 29,831-0,386 156 0,700 *Pastaba. Didesnis skaičius reiškia didesnį nepasitenkinimą savo kūnu Kaip matome, statistiškai reikšmingo skirtumo tarp universiteto ir kolegijos studenčių nepasitenkinimo savo kūnu vidurkių nebuvo rasta tiek lyginant bendrą nepasitenkinimą savo kūnu, tiek analizuojant pagal konkrečius nepasitenkinimo savo kūnu aspektus (nepasitenkinimas savo neveiklumu dėl kūno svorio, savo kūno gėdijimasis bei storumo jausmas, p>0,05), todėl darbe studenčių imtį šiame vertinsime kaip homogeninę. 31
Siekiant paţiūrėti, ar skiriasi studenčių nepasitenkinimo savo kūnu išreikštumas, priklausomai nuo šeimyninės padėties, buvo atlikta vieno faktoriaus dispersinė analizė (ANOVA). 3 lentelė. Netekėjusių, išsiskyrusių, gyvenančių su partneriu ir ištekėjusių studenčių nepasitenkinimo savo kūnu palyginimas. Bendras nepasitenki nimas savo kūnu Gyvenančios su Netekėjusios Ištekėjusios Išsiskyrusios partneriu Vidurkis ± Vidurkis ± Vidurkis ± Vidurkis ± N N N N st.nuokrypis st.nuokrypis st.nuokrypis st.nuokrypis 84 76,67±28,420 45 80,58±29,202 17 67,59±27,083 12 65,17±18,780 Reik F šm.p 1,534 0,208 Tyrimo rezultatai rodo, kad studenčių su skirtinga šeimynine padėtimi nepasitenkinimo savo kūnu vidurkiai skiriasi, tačiau šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (ANOVA, p>0,05 ţr. 2 priedas). 2 pav. Studenčių bendro nepasitenkinimo savo kūnu palyginimas pagal šeimyninę padėtį. 32