Kaimo vystymo praktika pasižymi būdų, metodų ir metodikų įvairove. Ši įvairovė - viena iš yra viena iš įdomiausių kaimo vystymo praktikos ypatybių; ji

Dydis: px
Rodyti nuo puslapio:

Download "Kaimo vystymo praktika pasižymi būdų, metodų ir metodikų įvairove. Ši įvairovė - viena iš yra viena iš įdomiausių kaimo vystymo praktikos ypatybių; ji"

Transkriptas

1 PROGRAMOS LEADER IR ŢEMDIRBIŲ MOKYMO METODIKOS CENTRAS Rimantas Čiūtas KONSULTAVIMO IR SUAUGUSIŲJŲ MOKYMO LEADER METODO ĮGYVENDINIMO TEMATIKA ĮGŪDŢIŲ STIPRINIMAS Mokymo metodinė medţiaga 2008

2 2 TURINYS I. KAIMO PLĖTRA IR KONSULTAVIMAS Kaimo plėtros dalyvių konsultavimo organizavimas Kaimo plėtros pokyčiai, projektų inicijavimas ir konsultavimas Kaimo plėtros ir mokymo sąsajos Kaimo plėtros specialistų ir kaimo bendruomenės bendradarbiavimas Bendradarbiavimo būdai Galimi kaimo plėtros specialistų klientai Kaimo plėtros specialisto pareigos Kaimo plėtros specialistų poveikio kaimo bendruomenių atstovams ir kitiems kaimo plėtros subjektams priemonės Kaimo bendruomenių konsultavimas Kaimo bendruomenių aplinkos pokyčiai Kaimo bendruomenių ir kitų kaimo plėtros subjektų organizacinių gebėjimų pokyčiai Socialinę atskirtį patiriančių asmenų įtraukimas į bendruomenės gyvenimą Specifiniai kaimo plėtros darbo metodai Pasipriešinimas permainoms Pagrindinės kaimo permainų formos Permainų proceso valdymas Kaimo novatorių arba permainų agentų svarba Permainų rėmimas Poveikio priemonės, padedančios vykdyti permainas Bendrijų konkretiems tikslams pasiekti organizavimas II. PRAKTINIAI PATARIMAI, KAIP ORGANIZUOTI INTENSYVŲ SUAUGUSIŲJŲ MOKYMĄ Planavimas ir pasirengimas mokyti Mokymo sėkmė Mokymo tikslų formulavimas Mokymo turinys Mokymo darbotvarkė Mokymo informacija Reikalavimai kviečiant kursų vadovą iš šalies Išankstinių uţduočių teikimas Pasirengimas mokymui Mokymo pertraukos Mokymo dalyvių sutikimas ir bendravimas Pirmojo gero įspūdţio sudarymas Kursų vadovų ir lektorių prisistatymas Mokymo dalyvių supaţindinimas Dalyvių lūkesčių nustatymas Dalyvių sudominimas... 49

3 Išankstinių uţduočių patikra Dalyvių meistriškumo lygio kriterijai Mokymo sutarties sudarymas Minčių lietaus metodas Įranga Kėdės, stalai ir darbo aplinka Mokomosios medţiagos rengimas ir naudojimas Dideli popieriaus lapai Auditorijos lenta Mokymo eiga Metodas mokymasis veikiant Atskirties išvengimas Nenumatytos situacijos Mokymo dalyvių kūrybiškumo skatinimas Metodas vienas prieš vieną Mokymo įvertinimas Grįţtamojo ryšuio naudojimas Dalyvių mokymas suvokti mokymo svarbą Grįţtamasis ryšys Naujų mokymų planavimas Rekomenduojama literatūra

4 4 I. KAIMO PLĖTRA IR KONSULTAVIMAS 1.1. Kaimo plėtros dalyvių konsultavimo organizavimas Kaimo plėtros pokyčiai, projektų inicijavimas ir konsultavimas Kaimo plėtrai būdinga būdų, metodų ir priemonių įvairovė, kuri padeda skirtingo brandos lygio kaimo bendruomenėms spręsti įvairias problemas, rasti savus plėtros kelius ir priemones. Svarbų vaidmenį šiame paţangos kelyje gali atlikti konsultavimas, kuris yra sistemingas ţinių, įgūdţių ir vertybinių nuostatų, reikalingų veiksmingai atlikti numatytas uţduotis ir tikslus, ugdymas. Kaimo plėtros metodika padeda spręsti šias kaimo gyvenimo kaitos sritis: 1) techninę, susijusią su konkrečios kaimo teritorijos ekonominio ir gamtinio potencialo naudojimu; 2) ţmogiškąją, susijusią su kaimo bendruomenės savimonės ir savireguliacijos vystymusi ir bendruomeninio gyvenimo normų ir vertybių kaita. Specialistus, kurie inicijuoja permainas kaime, galima vadinti permainų agentais. Kadangi permainos visada daro įtaką ţmonių santykiams, kaimo plėtros specialistai turi padėti vietos bendruomenėms atrasti maţiausio pasipriešinimo kelius, o prireikus įveikti dalies kaimo bendruomenės narių pasipriešinimą permainoms. Kaimo plėtros projektų įgyvendinimas yra procesas, kurį lemia kaimo plėtros specialistų ir bendruomenių bendradarbiavimas siekiant išspręsti konkrečius tam tikros kaimo teritorijos ir joje gyvenančios bendruomenės vystymosi uţdavinius ir įgyvendinti norimus pokyčius. Šis procesas turi pradţią (tarp konsultanto ir kaimo bendruomenės uţmezgami ryšiai ir pradedama dirbtis) ir pabaigą (kaimo plėtros specialistas palieka bendruomenę). Tarp šių atskaitos taškų galima išskirti keletą pagrindinių fazių. Kaimo plėtros penkių fazių modelį sudaro: pasirengimas, nustatymas, veiksmų planavimas, įgyvendinimas ir uţbaigimas. Kiekvieną fazę galima suskaidyti į keletą smulkesnių:. 1. Pasirengimas Pirmasis ryšys su bendruomene Išankstinis problemos nustatymas Konsultavimo uţduoties planavimas Plėtros pasiūlymai bendruomenės nariams Kaimo plėtros projekto sutartis 2. Nustatymas Faktų nustatymas Faktų ir poreikių analizė Detalus problemos nagrinėjimas 3. Veiksmų planavimas Sprendimų rengimas Alternatyvių variantų nustatymas Pasiūlymai bendruomenei Sprendimų įgyvendinimo planavimas Pagalba įgyvendinant sprendimus

5 5 4. Įgyvendinimas Pasiūlymų koregavimas Apmokymas 5. Uţbaigimas Įvertinimas Galutinė ataskaita Atsiskaitymas uţ įsipareigojimų įvykdymą Ateities planai Kaimo plėtros specialisto pasitraukimas 1 pav. Kaimo plėtros specialistų ir kaimo plėtros subjektų bendradarbiavimo ciklo fazės Pasirengimas. Ši fazė apima pirmuosius ryšius. Pirminis permainų aptarimas su kaimo bendruomenių atstovais ar kitais kaimo plėtros subjektais turi sudaryti prielaidas keisti kaimo specialisto poţiūrį į vietos gyventojų siekį, imtis bendrų veiksmų esamai padėčiai gerinti. Daţnai pabrėţiama, kad šioje fazėje padedami pagrindai tolesniam vietos bendruomenių ir kaimo plėtros specialistų bendradarbiavimui, nes susiklosčiusių santykių pobūdis turi poveikį kitoms bendradarbiavimo fazėms. Nustatymas. Šios fazės metu šalys kartu nustato, kokių reikia permainų. Nustatymo fazėje kyla daug klausimų. Pavyzdţiui, kokia yra pagrindinė vietos regiono plėtros problema: ar ji daugiau technologinio, organizacinio, informacinio ar psichologinio pobūdţio? Jei problema yra visuotinio pobūdţio, tai koks aspektas yra svarbiausias. Taip pat svarbu išsiaiškinti, koks yra vietos atstovų poţiūris į permainas: ar suprantama šių permainų būtinybė; ar permainos atitinka vietos gyventojų poreikius; ar reikia įtikinti ţmones, kad permainos yra būtinos. Kai apibendrinami rezultatai, galima spręsti, kaip nukreipti vietos bendruomenę spręsti problemas. Veiksmų planavimas. Trečios fazės tikslas rasti problemų sprendimų būdus. Reikia numatyti sprendimo alternatyvas ir jas įvertinti. Be to, būtina parengti permainų įgyvendinimo planą ir jį pateikti vietos atstovams. Šioje fazėje pasirenkamų metodų gali būti labai daug, ypač vietos bendruomenėms aktyviai įsitraukus į šį darbą. Labai svarbu kūrybiškai įvertinti regiono plėtros galimybes, suformuluoti alternatyvias raidos vizijas. Kita vertus, reikia formuoti grieţtą ir sisteminiu poţiūriu korektišką poziciją siekiant kuo objektyviau atskleisti ir įvertinti plėtros galimybes. Šiame etape reikia atskirti, kokie pasiūlymai gali vesti į nevaisingas permainas, ir spręsti, kokie sprendimai yra perspektyvūs. Be to, reikia numatyti, koks gali būti vietos gyventojų priešinimasis naujovėms ir kaip jį reikėtų įveikti. Įgyvendinimas. Tai etapas, kai pasiūlytos permainos pradedamos įgyvendinti. Reikia įvertinti, kokiu mastu vykstančios permainos yra suplanuotos. Daţnai įgyvendinimo fazėje iškyla naujų problemų ir sunkumų, išryškėja nepagrįsti vertinimai ir kitos planavimo klaidos. Vietos gyventojų pasipriešinimas permainoms gali labai skirtis nuo to, kuris buvo prognozuojamas numatymo ir planavimo fazėse. Kartais reikia keisti pirminį projektą ir veiksmų planą. Šią fazę valdyti sudėtinga, nes veiksmų įgyvendinimas neišvengiamai skiriasi nuo planuotų rezultatų. Planai turi būti koreguojami arba keičiami. Kita vertus, kai kurių vietos gyventojų grupių pasipriešinimas permainoms verčia dėl smulkmenų neprarasti permainų kelio ir orientyrų. Uţbaigimas. Šioje fazėje reikia atlikti keletą veiksmų. Kaimo plėtros specialisto atliktas darbas rengiant ir įgyvendinant konkretų kaimo plėtros projektą turi būti įvertintas vietos gyventojų ir trečiosios šalies projekto uţsakovo. Šis etapas tai atsakomybės uţ regiono plėtrą perdavimas vietos gyventojams. Jei kaimo plėtros specialisto ir vietos atstovų bendradarbiavimo interesas išlieka, reikia aptarti tolesnius veiklos planus.

6 Kaimo plėtros ir mokymo sąsajos 6 Kaimo plėtra ir mokymosi visą gyvenimą proceso organizavimas. Kaimo plėtra neatsiejama nuo vietos gyventojų mokymo. Vietos gyventojai neįgyja naujų ţinių vykdydami įprastas uţduotis, jie mokosi, kai bendrai su kaimo plėtros specialistais sprendţia naujus uţdavinius ir gali paţvelgti į savo problemas iš naujų pozicijų. Mokymas daţnai naudojamas kaip įsikišimo metodas, pagalba ţmonėms pratinant juos prie permainų, kurias lemia vietos problemų sprendimo būdai. Kaimo plėtros specialistai gali siūlyti į kaimo plėtros projektą įtraukti mokymo projektus. Plačios mokymo programos yra svarbus naujovių diegimo fazės elementas. Rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros projektus, būtina atsiţvelgti į šią aplinkybę. Mokymo apimtis priklauso nuo dviejų dalykų: 1) gyventojų įsitraukimo rengiant ir vykdant projektus; 2) naujų ţinių poreikio, kylančio įgyvendinant naujoves. Mokymas gali būti traktuojamas ir kaip kišimosi į kaimo raidą būdas, nes leidţia vietos gyventojams suvokti pokyčių svarbą ir gauti ţinių, kurių reikia siekiant šių pokyčių. Kaimo plėtros praktika ES šalyse rodo, kad patirtis, sukaupta rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros projektus, padeda rengiant praktines vietos gyventojų mokymo programas. (ţr. Tyrimai ir ţinių sklaida kaime. Mokymo metodinė priemonė. Mokslinis redaktorius ir įvado autorius J. Čaplikas. LŢŪU, Akademija, 2007; Kaimo plėtra ir inovacijos. Mokymo metodinė priemonė. Mokslinė redaktorė ir įvado autorė R. Petlickaitė. LŢŪU, Akademija, 2007). Mokymo programose atsispindi du svarbiausi kaimo plėtros aspektai: teikti konkrečių profesiniųs ţinių tenkinant vietos gyventojų poreikius ir metodinio pobūdţio ţinių, padedančių atrasti bendrus veiksmų kelius. Rengiant mokymo programas reikia perteikti praktinę patirtį ir akcentuoti tuos klausimus, kurie yra svarbiausi vietos gyventojams. Tačiau vien mokymo neuţtenka. Kaimo gyventojai gali gauti naujų idėjų, įgyti naujų įgūdţių ir ţinių, bet jiems reikia paramos, kaip įgytas ţinias taikyti praktiškai. Mokomieji seminarai, kuriuose nagrinėjamos konkrečios problemos, gali išmokyti dalyvius veiksmingai spręsti šias problemas. Svarbiausia tai, kad seminarų metu vietos gyventojai nukreipiami dirbti kartu su konsultantais sprendţiant konkrečias vietos problemas. Seminarai reikalingi ne tik ţinioms perduoti, bet ir motyvacijai skatinti. Kaimo gyventojų socialinio aktyvumo ir veiklos motyvacijos skatinimas yra vienas iš svarbiausių kaimo plėtros aspektų. Visuotinis procesas, sparčiai įtraukęs mūsų šalį į radikalių permainų kelią, reikalauja daug dėmesio skirti ţinių visuomenės esmei suvokti. Pavyzdţiui, A. Toffler (1980) ir P. Drucker (2000), aprašydami svarbiausias permainas, itin paveikusias ţmonių gyvenimą ir mąstymą, teigia, kad XX amţiuje didţiausias turtas buvo gamybos įranga, o XXI a. darbuotojai, turintys ţinių, gebėjimų ir noro našiai dirbti. Gyvenimo pokyčiai neišvengiamai keičia ir visuomenės poţiūrį į mokymo ir ugdymo procesą. Industrijos amţius, kuris dar vadinamas rūkstančių kaminų civilizacija, suformavo specifinį santykį su ţinių pasauliu ir ugdymo sritimi, nes įsivyravo daiktiškas poţiūris, kai ţinios buvo suskirstytos į konkrečias kategorijas, o ugdymas pabrėţė lenktyniavimo, o ne bendradarbiavimo svarbą. Industrinio amţiaus mokyklų ugdymo turiniui būdinga punktualumas, paklusnumas, palankumas, o ţinių visuomenės vertybėmis tampa atvirumas, dialogas, bendravimas, atsakomybė, ţinių kaita, intelektualumas, sisteminis mąstymas ir gebėjimas nuolat mokytis ir keistis (Elena Jurašaitė-Harbison, 2007). Lietuvos švietimo programos numato kurti ţinių visuomenę ir formuoja poreikį keisti konvejerio pobūdţio mokyklų kultūrą labiau šiandienos reikalavimus atitinkančiomis vertybinėmis nuostatomis, plačiau taikyti naujovišką mokymą ir ugdymą, skatinantį ugdymo metodų pasirinkimo laisvę. Ţinių visuomenės kūrimas yra svarbus kaimo plėtros aspektas, nes naudojant šiuolaikines informacines ir ryšių technologijas, iš esmės keičiasi miesto ir kaimo, kaip darbo ir gyvenimo erdvės, samprata ir konkreti veikla. Visą gyvenimą trunkančio mokymosi kultūros puoselėjimas kaimo bendruomenėms atveria naujas kaimo plėtros galimybes.

7 Vadovaujantis Elenos Jurašaitės-Harbison parengta visuomenės mokymo ir ugdymo kokybinių pokyčių lyginamąja lentele galima nustatyti, kokiose mokymo ir ugdymo srityse Leader metodo konsultantai turėtų dirbti, kad jų veikla atitiktų laikmečio reikalavimus. 1 lentelė. Mokymo ir ugdymo pokyčiai skirtingais visuomenės istorijos tarpsniais 7 Lyginimo sritys Industrijos amţius Ţinių amţius Ugdymo turinys Ugdymo procesas Metodai Dalykinis Nustatytas valstybės Linijinis Suskirstytas į konkrečias kategorijas Grieţtai suplanuotas Hierarchinis Dekontekstualizuotas Pagrįstas ţiniomis Tiesioginis mokymas Lenktyniavimas dėl įvertinimo Turinio perteikimas Integruotas Holistinis sąvokų interpretavimas Lankstus, atitinkantis visuomenės poreikius Lankstus Situacinis Ieškantis tarpdalykinių ryšių Grįstas ţinių konstravimu Mokymasis vadovaujantis patirtimi Eksperimentavimas Turinio reprezentavimas Vertinimas Ugdymo aplinka Pedagogo kompetencijos Orientuotas į rezultatą Vertintojas supriešinamas su vertinamuoju Frontalinis ugdytinių susodinimas Tvarkoma ugdytojo nuoţiūra Unifikuota Geras dalyko išmanymas Kategorijų išmanymas Visos klasės (grupės) valdymo metodų išmanymas Mokėjimas perteikti informaciją ugdytiniams Orientuotas į procesą ir individualių gebėjimų sklaidą Savęs vertinimas Laisvai pasirenkamos mokymosi vietos Tvarkoma ugdytinio nuoţiūra Individualizuotas Amţiaus tarpsnių psichologijos išmanymas Gebėjimas stebėti ir tyrinėti Kūrybingumas ir vaizduotė Intuicija ir jautrumas Bendravimas ir bendradarbiavimas Nuolatinis savęs tobulinimas Kaimo plėtra ir mokslo tyrimai. Kaimo plėtros projektų rengimas ir įgyvendinimas tai praktinių kaimo problemų sprendimo galimybė. Tačiau teikiant vietos gyventojams rekomendacijas būtina ţinoti kaimo plėtros patirtį šalyje ir uţsienyje. Kita vertus, kaimo plėtros patirtį galima naudoti ir mokslo tyrimams, kuriems keliami didesni reikalavimai. Remiantis įvairių kaimo vietovių patirtimi, galima gautus faktus apibendrinti ir nustatyti, kokios tendencijos vyrauja kaimo vietovėse. Kaimo plėtros tyrimai konkretiems projektams teikia daugiau informacijos. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad kaimo plėtros praktika, projektų rengimas ir įgyvendinimas sutampa su mokslo veikla. Tarp kaimo plėtros praktikos, mokslo tyrimų, vietos gyventojų mokymo ir informacinių paslaugų teikimo yra sąsajos. Problemos kyla tada, kai šios veiklos supriešinamos arba sutapatinamos. Visos minėtos veiklos yra santykinai savarankiškos, jos negali būti pakeistos viena kita. Kita vertus, jos yra glaudţiai susijusios. Veiksmingiausias jų naudojimo būdas racionalaus

8 santykio nustatymas, tam tikra naudojamų priemonių darna. Tai įvardijama kaip poveikio priemonių portfelio suformavimo problema Kaimo plėtros specialistų ir kaimo bendruomenės bendradarbiavimas Vietos lygiu kaimo plėtros procese neišvengiamai dalyvauja du partneriai: kaimo plėtros specialistai ir jų klientai, kaimo bendruomenės ir kitos kaimo nevyriausybinės organizacijos (NVO). Kaip pavyks parengti ir įgyvendinti kaimo vietovės plėtros projektą, priklauso nuo veiksmingo šių partnerių bendradarbiavimo. Šiame skyrelyje aprašomi svarbiausieji tokio bendradarbiavimo aspektai. Partneriais arba tarpininkais gali tapti vietos veiklos grupės ir vietos valdţios atstovai. Lūkesčių ir pareigų nustatymas. Kaimo plėtros specialistų ir vietos gyventojų poţiūris į rengiamo projekto tikslus ir įgyvendinimo būdus gali labai skirtis. Siekiant suvienodinti poţiūrį, reikia apibrėţti svarbiausias vietos teritorijos plėtros problemas. Bendras plėtros problemų apibrėţimas, konsultavimo tikslų ir rezultatų nustatymas. Apibūdindami problemą kaimo plėtros specialistai vadovaujasi teorinėmis ţiniomis ir daugelio kaimo vietovių patirtimi. Vietos gyventojai, bandydami įvardyti svarbiausias plėtros problemas, vadovaujasi savo gyvenimo patirtimi. Todėl poţymiai daţnai gali būti priimami kaip problema, kurią reikia spręsti. Personifikuotas vietos gyvenimo paţinimas (kai problemos siejamos su konkrečiais asmenimis) turi stiprų emocinį krūvį, kuris daţnai neleidţia įţvelgti tikrosios problemų esmės. Konkretaus regiono problemų įvardijimas. Įvardijus problemas, galima numatyti tolesnio darbo pagrindus. todėl labai svarbu, kad abi bendradarbiaujančios šalys būtų nusiteikusios koreguoti savo pozicijas dėl regiono plėtros problemų apibrėţimo. Tolesnė veikla gali atskleisti naujus problemų aspektus, kurie iš esmės gali keisti ir problemų sampratą. Konsultavimo tikslas gerinti kliento veiklos rezultatus. Konsultavimo tikslai lemia jo turinį, projektavimą ir vertinimą. Daţnai kliento profesinio tobulėjimo tikslai (ypač konsultavimas kaimo plėtros tematika) yra apibrėţiami aptakiai. Tai galima tikslinti apibūdinant, kokių reikia įrodymų, kad konsultuojamasis (kaimo bendruomenė ar kitas kaimo plėtros subjektas) tikrai pasiekė konsultavimo pradţioje uţsibrėţtą tikslą. Paprastai skiriami 3 konsultavimo proceso tikslo elementai: 1. Tikslinga įvardyti galutinę kliento elgseną kaip įrodymą, kad konsultavimo tikslas pasiektas. 2. Nurodyti svarbias sąlygas, kurios padės pasireikšti pageidaujamai kliento elgsenai. 3. Apibrėţti priimtinos veiklos kriterijus apibūdinant, kaip turi dirbti konsultuojamasis, kad jo veikla būtų laikoma tinkama tikslui pasiekti. Pavyzdţiui, siekiant kaimo bendruomenės aktyvui suteikti ţinių ir įgūdţių, kaip nustatyti vietos gyventojų poreikius, rengiant vietos projektas galima pasiūlyti jiems savarankiškai atlikti poreikių analizę. Veiklos kriterijus, apibūdinantis, kaip turi dirbti konsultuojamasis, kad jo veikla būtų tinkama tikslui pasiekti, turėtų dalyvauti seminare ir atlikti numatytas praktines uţduotis. Konsultavimas (mokymas) pradedamas kuriant programas: siekiama suformuoti tokį ţinių, įgūdţių ir nuostatų įgijimo procesą, kad profesinio tobulėjimo rezultatai būtų lengvai pasiekiami ir naudojami tiesioginėje veikloje. Rengiant konsultavimo (mokymo) programas, būtina atsiţvelgti į tai, kad skirtingiems mokymo(si) būdams reikia tam tikros konsultavimo (mokymo) struktūros ir įvairių konsultavimo (mokymo) metodų, taip pat numatyti juos vienijančią strategiją, tinkamai įvertinti konsultuojamųjų savybes (anksčiau įgytas ţinias, amţių, patirtį, intelektą ir kt.). Konsultavimas yra sistemingas ţinių, įgūdţių ir nuostatų, reikalingų, kad klientas galėtų tinkamai atlikti numatytus darbus, ugdymas. Tačiau šio proceso metu iškyla kliento uţimamų pozicijų (kurios susiformavo per tam tikrą laikotarpį) poveikio klausimas. Siekiant suţadinti kliento norą veikti, reikia atsiţvelgti į jo poreikius ir lūkesčius, taip pat gebėjimus ir išorines sąlygas. 8

9 Tačiau labiausiai komplikuota situacija susiklosto tada, kai klientas uţima klaidingą poziciją. Tokiu atveju būtina teigiamai vertinti jo uţimtą klaidingą poziciją, nes ji sukuria tam tikrą priklausomybę, kuri yra svarbi klientui. Pateikus klientui kontrolinius klausimus ir suvokus gautus atsakymus, sukuriama bendros veiklos ir galimų kliento pozicijos pokyčių nuostata. Siekiant teigiamai suvokti kliento uţimtą klaidingą poziciją ir skatinti jo sąmonėjimo procesą, reikėtų klausti šių dalykų: Kuo dabartinis apsisprendimas leidţia Jums būti (uţimti tam tikrą poziciją), kuo kitu atveju Jūs negalėtumėte būti? Ką Jūsų dabartinė situacija leidţia daryti, ko negalėtumėte daryti priešingu atveju? Kaip pasikeistų Jūsų santykiai su partneriais ar kitais bendros veiklos subjektais, jei Jums pavyktų įveikti dabartinę situaciją? Taip pat galima paprašyti, kad klientas, atsakęs į kontrolinius klausimus, padarytų išvadą, kad jis yra priklausomas. Teigiamas kliento klaidų vertinimas leidţia palaikyti konstruktyvius konsultanto ir kliento tarpusavio santykius ir formuoja bendras, abipusiai priimtinas vertybes, kurios sudaro konsultavimo proceso ir kliento profesinio tobulėjimo pagrindą. Patarimai, kaip teigiamai vertinti kliento klaidas Norint įvardyti kliento klaidas, reikia dirbti su konsultavimo metu gauta medţiaga, kaip su kliento vertybe; Jei klientas neigiamai vertina savo klaidas, konsultantas turi prašyti į situaciją ţiūrėti teigiamai; Klaida ar neteisingas veiksmas visada turi potekstę, reikia ją išsiaiškinti. Konsultantas turi nuolat kontroliuoti savo elgseną, kad nelaikytų savęs kliento klaidų ar nepalankios situacijos auka. Klientas nėra priemonė konsultantui siekti tikslų. Patarimai, ko konsultantas galėtų savęs paklausti, norėdamas teigiamai vertinti kliento klaidas Ar išankstinė mano nuostata apie klientą netrukdo jį išgirsti ir suprasti? Kaip pasikeistų mano veikla, jei nedaryčiau to, kas man įprasta? Kaip ţiūrėčiau į asmenį, kuris primygtinai mane verstų mesti įprastą svarbią veiklą? Kas gali man padėti priimti naują poţiūrį? 9 Reikia į save ţiūrėti kaip į klientą, suvokti neracionalios veiklos vertę klientui. Svarbu ne veiksmas ar neteisingas sprendimas, bet jų vertė, kuri reiškia kliento santykį su gyvenimu. Kiekvienas veiksmas turi potekstę. Reikėtų vadovautis viena paprasta taisykle tik teigiamas poţiūris sukuria erdvę apsispręsti ir siekti bendrų konsultanto ir kliento tikslų. Siektini rezultatai. Kaimo plėtros specialistai ir vietos bendruomenės atstovai turi suprasti, kokių rezultatų siekiama rengiant kaimo plėtros projektą ir kaip jie gali būti įvertinti jį įgyvendinus. Specialiojoje literatūroje daţnai atkreipiamas dėmesys, kad daugiausia nesusipratimų kyla dėl to, kad yra skirtingai įsivaizduojama kaimo plėtros specialistų veikla įgyvendinant bendrai priimtus sprendimus. Kaimo plėtros specialistai gali skirtingais lygiais įgyvendinti bendrai priimtus sprendimus. Galimybių spektrą galima apibrėţti dviem kraštutiniais poţiūriais.

10 Vienas poţiūris nuostata, kad kaimo plėtra yra vietos gyventojų saviraiškos forma. Tokiu atveju kaimo plėtros specialistai gali tik aktyvinti kaimo gyventojus, kad šie spręstų savo problemas, o konsultantai padėtų rasti geriausius sprendimus, kuriuos įgyvendinti turėtų kaimo gyventojai. Kitas poţiūris kaimo plėtros specialistai suvokiami kaip samdomieji darbuotojai, kurie kartu su vietos gyventojais ieško sprendimų ir organizuoja kaimo gyvenimo atnaujinimo procesą. Laikomasi nuomonės, kad pastarieji specialistai yra tiesiogiai atsakingi uţ minėto proceso įgyvendinimą. Kaimo plėtros specialistų ir kaimo gyventojų pareigos. Siekiant išvengti nesusipratimų, būtina tiksliai apibrėţti abiejų pusių pareigas ir iš anksto nustatyti, ką turės atlikti kaimo plėtros specialistai ir gyventojai. Tai įvardijus, išaiškėja abiejų pusių įsipareigojimai. Naujovės gali būti diegiamos tik nustačius vietos gyventojų pasirengimo įgyvendinti kaimo plėtros projektą galimybes. Reikėtų numatyti sritis, kuriose kaimo plėtros specialistai gali dirbti be kaimo gyventojų, ir atvirkščiai. Atsakymai į šiuos klausimus padeda tiksliau apibrėţti kaimo plėtros projekto įgyvendinimo strategiją. Be to, įgyvendinant kaimo plėtros projektą gali tekti iš naujo perţiūrėti išankstinį pareigų pasiskirstymą. Ši aplinkybė labai svarbi, nes reikalauja bendradarbiaujančių pusių lankstumo Bendradarbiavimo būdai Įgyvendinant konkrečius kaimo plėtros projektus labai svarbu, kad tarp kaimo plėtros specialistų ir vietos gyventojų susiklostytų geri bendradarbiavimo santykiai. Tai yra sėkmingo kaimo plėtros proceso pagrindas. Sąveika. Kaimo plėtros specialistų ir kaimo bendruomenės nuostatos gali skirtis, bet visą laiką turi būti palaikomi tinkami abiejų pusių bendradarbiavimo santykiai. Ši sąveika jausmų lygmeniu turi reikšti pasitikėjimą ir pagarbą, taip pat turi būti pripaţįstama teisė skirtingai suvokti regiono problemas. Vertybių lygmeniu ši sąveika turi reikštis siekiu kartu įgyvendinti svarbiausius projekto tikslus ir pripaţinimu, kad yra vertybių, kurios vienija konsultantus ir vietos gyventojus. Bendros vertybių aplinkos formavimas ir palaikymas yra labai svarbus bendradarbiavimo aspektas. Priešingu atveju labai tikėtina situacija, kai vietos gyventojai, intensyviai įsitraukę į kaimo permainų procesą, pradės manyti, kad jie savanorystės pagrindais atlieka svarbiausius darbus, o atlyginimą uţ tai gauna kaimo plėtros specialistai. Kaimo plėtros projekto rengimo metodika numato aktyvų kaimo plėtros specialistų ir vietos gyventojų bendradarbiavimą, nes: 1. Siekiama išvengti kaimo plėtros specialistų izoliacijos ir neveiksmingo jų darbo, kurį gali lemti vietos gyventojų nenoras bendradarbiauti, arba aktyviai įsijungti į kaimo plėtros projekto įgyvendinimo veiklą. 2. Vietos gyventojai nėra pajėgūs nustatyti, kokios yra galimos vietos regiono plėtros problemų sprendimo galimybės. Tik techninė parama iš šalies (daţniausiai ją teikia konsultantai) gali padėti vietos gyventojams atskleisti naujas veiklos sritis, nes, pasak Einšteino, sudėtingos problemos negalime išspręsti mąstydami taip pat, kaip tada, kai ją kūrėme. 3. Bendradarbiauti būtina todėl, kad vietos gyventojai pajaustų atsakomybę uţ projekto sėkmę. Kaimo plėtros specialistai visa savo veikla turi pabrėţti, kad vietos gyventojai privalo ieškoti problemų sprendimo būdų. Tai labai svarbu dėl kelių aplinkybių. Vietos gyventojai daţnai nepritaria permainoms, kurios yra primetamos iš šalies. Kai problema sprendţiama kartu su vietos gyventojais, šie palankiau ţiūri į pokyčius ir jų rezultatus, o sprendimo nesieja vien tik su konsultantų veikla. Šią aplinkybę lemia ne tiek racionalios, kiek emocinės prieţastys. 4. Bendradarbiavimas vietos gyventojams teikia daug galimybių profesiškai tobulėti ir ugdyti įgūdţius, nes mokymas vyksta ne tik apibrėţiant įsipareigojimus ar vertinant projekto įgyvendinimo rezultatus. Bendras darbas organizuojamas įgyvendinant visus kaimo plėtros projekto etapus: problemos įvardijimo, nustatymo ir įgyvendinimo. Šis bendradarbiavimas leidţia kaimo 10

11 gyventojams jaustis atsakingais uţ savo gyvenimą, ieškoti būdų ir priemonių įgyvendinti bendrus sumanymus. 5. Kaimo bendruomenių aktyvo ar VVG atstovų vykdoma bendra veikla su kaimo plėtros specialistais pateikia vietos gyventojams bendradarbiavimo etaloną. Toks etalonas atskleidţia visą veiklos organizavimo įgūdţių spektrą: rodo bendros veiklos kryptingumo svarbą, kai mokoma iškelti bendrus ir visiems suprantamus bei priimtinus tikslus, teikti idėjas, planuoti veiklą ir kt.; kuria palankią aplinką bendrai veiklai, kurią geriausiai rodo pagarba, leidimas kitiems išsakyti savo nuomonę, pasitikėjimas kitais, gebėjimas pastebėti ir nemenkinti kitų gebėjimų, minčių ar pastangų, vengimas įsakinėti, nurodinėti ar kitais būdais versti daryti tai, ko kiti nenori ir kt.; moko vertinti bendros veiklos rezultatus, prisiimti atsakomybę, suprasti, jog veiklos sėkmė priklauso nuo bendrų pastangų, tesėti paţadus ir kruopščiai atlikti kiekvieną uţduotį Galimi kaimo plėtros specialistų klientai 11 Kaimo plėtros specialistų klientai gali būti vietos valdţios institucijos, vietos veiklos grupės, kaimo bendruomenės ar kiti kaimo plėtros subjektai, kurie, rengdami ir įgyvendindami kaimo plėtros projektus, naudojasi šių specialistų paslaugomis. Santykiai kaimo plėtros specialistai klientas visada yra personifikuoti, nes kaimo plėtros subjektą sudaro konkretūs individai ir jų grupės. Jei kaimo plėtros projekto sutartis sudaroma tarp atskirų institucijų, (daţnai tai būna daugiašalės sutartys), šių projektų rengimas ir įgyvendinimas vyksta kaimo plėtros specialistams bendradarbiaujant su kaimo bendruomenės atstovais ir konkrečių institucijų vadovais. Ši aplinkybė labai svarbi ir reikalauja daug dėmesio, nes sutarties sudarymas automatiškai negarantuoja kaimo plėtros projekto rengimo ir įgyvendinimo sėkmės. Didţia dalimi šio darbo sėkmė priklauso nuo asmeninių santykių, kurie susiformuoja tarp abiejų suinteresuotų pusių. ES šalių patirtis rodo, kad kaimo plėtros specialistai, dirbdami kartu su kaimo plėtros subjektais, susiduria su labai sudėtingais ir painiais santykiais, kurie yra būdingi kaimo bendruomenėms. Atskirų individų lūkesčiai labai skiriasi. Pastebima skirtinga motyvacija ir nevienodos pasitikėjimo specialistais nuostatos. Taip pat skiriasi vietos gyventojų ir jų grupių sampratos dėl permainų. Informacija apie gyvenimo tėkmę bendruomenėje dėl įvairiausių prieţasčių gali būti iškraipoma dėl nenoro atskleisti vietos gyvenimo įvykių esmę. Kaimo plėtros specialistai, dirbdami su kaimo gyventojais, susiduria su įvairiom prieštaringom nuomonėm, tai verčia kaimo bendruomenę vertinti kompleksiškai ir sudaryti vietos gyventojų tarpusavio santykių ţemėlapį, kuris būtinas siekiant tinkamai suvokti situaciją. Faktas, kad kaimo bendruomenė yra nevienalytė, o vietos gyventojų siekiai ir interesai skirtingi, literatūroje vadinamas terminu kliento sistema. Tikėtina, kad kaimo plėtros specialistas, dirbdamas su kaimo plėtros subjektais kaip su kliento sistema apima tik bendruomenės dalį arba atskirą jos veiklos aspektą. Todėl rengiant kaimo plėtros projektą specialistai turi išsiaiškinti: 1) kas yra konsultuojamos vietovės lyderiai, kurie galėtų lemti sprendimus visose kaimo plėtros projekto rengimo fazėse; 2) kokie asmenys ar asmenų grupės labiausiai suinteresuoti projekto sėkme arba nesėkme; 3) su kuriais kaimo bendruomenės atstovais kaimo plėtros specialistai privalo bendradarbiauti. Kaimo plėtros specialistai daro didţiulę klaidą manydami, kad formalūs kaimo lyderiai yra tie ţmonės, su kuriais reikia daugiausia bendradarbiauti. Tai trikdo vietos gyventojus, kurie ţino, jog permainos įgyvendinant projektą pirmiausia turės įtakos jų gyvenimo sąlygoms ir tik nuo jų veiklos (sėkmingos ar nesėkmingos) priklauso bendro projekto likimas. Tačiau didelė klaida būtų palikti

12 formalius bendruomenės lyderius arba institucijų vadovus nuošalyje, nes šie ţmonės yra atsakingi uţ realios teritorijos plėtrą ir turi atitinkamų poveikio priemonių. Šiuos lyderius maţa vien informuoti arba kreiptis pagalbos tik tada, kai tai yra būtina. Rengiant ir įgyvendinant kaimo plėtros projektą reikia nuodugniai paţinti kaimą kaip kliento sistemą ir išsiaiškinti, kokias pareigas bendruomenėje atlieka atskiri asmenys. Tai reikia daryti ir todėl, kad išankstinė nuomonė apie pareigų ir įtakos pasiskirstymą bendruomenėje gali būti klaidinga. Be to, bendruomenės permainos neišvengiamai keičia konkrečių asmenų statusą. Situaciją komplikuoja ir ta aplinkybė, kad kaimo plėtros projektai daţnai finansuojami iš kelių šaltinių, todėl konsultantai yra atsakingi ne tik uţ kaimo plėtros subjektus, kurie privalo įgyvendinti pokyčius, bet ir tas institucijas, kurios finansuoja kaimo plėtros projektą. Tai turi atsispindėti atliekant darbus. Uţsakovai, skirdami lėšas konkrečiam kaimo plėtros projektui, siekia savų tikslų, į kuriuos būtina atsiţvelgti rengiant ir įgyvendinant plėtros projektą Kaimo plėtros specialisto pareigos 12 Siekiant tiksliau apibrėţti kaimo plėtros specialistų pareigas, reikia detaliau atskleisti jų veiklos turinį. Kaimo plėtros procesas sudaro konsultantams galimybes įvairiais aspektais padėti kaimo gyventojams. Veiklos turinio ir pareigų pasirinkimas priklauso nuo kaimo plėtros specialisto asmeninių savybių ir rengiamo projekto tikslų ir uţdavinių. Jei kaimo plėtros projekte vyrauja techninės problemos, tai kaimo plėtros specialistas daugiausia naudos gali suteikti konsultuodamas vietos kaimo gyventojus techniniais klausimais, t. y. atlikdamas išteklių konsultanto vaidmenį. Ypač tai aktualu metų programavimo laikotarpiu, nes ne maţiau kaip 73 proc. paramos gyvenimo kokybei kaime gerinti skirta kaimams atnaujinti. Jei konsultantas padeda kaimo bendruomenei perteikdamas savo techninę patirtį, įgūdţius ir ţinias ir geba surinkti reikiamą informaciją, kvalifikuotai nustatyti situaciją ir pateikti įvairius sprendimo variantus, jį galima pagrįstai vadinti išteklių konsultantu. Kita svarbi konsultanto pareiga procesų konsultavimas. Procesų konsultantas, suinteresuotas kaimo permainomis, stengiasi išmokyti kaimo bendruomenę spręsti problemas, todėl supaţindina ją su organizaciniais procesais ir galimais padariniais, taip pat su metodais, pagal kuriuos galima siekti permainų ir jas aktyvinti. Jis nesistengia perduoti vietos gyventojams konkrečių ţinių arba siūlyti sprendimus, tik perteikia kaimo bendruomenės atstovams savo darbo metodus, būdus ir vertinimo kriterijus. Taip siekiama, kad kaimo bendruomenė taptų pajėgi nustatyti ir spręsti savas problemas. Jei kaimo plėtros specialistas veikia kaip išteklių konsultantas, jis siūlo kaimo bendruomenei, ką reikia keisti, o jeigu specialistas veikia kaip procesų konsultantas, jis inicijuoja konkrečios kaimo vietovės pokyčius ir konsultuoja kaimo bendruomenės atstovus, kaip galima šiuos pokyčius įgyvendinti. Toks specialistas moko spręsti ţmonių tarpusavio santykių tobulinimo problemas. Įgyvendinant Leader metodą daugiausia dėmesio skiriama investicijoms į vietos gyventojų viešąjį gyvenimą. Techninių problemų sprendimas rengiant investicinius kaimo plėtros projektus neišvengiamas. Kita vertus, tai nepadeda aprėpti kaimo plėtros proceso visumos ir neuţtikrina pokyčių organizacinių prielaidų. Tačiau sunku uţtikrinti organizacinius pokyčius kaimo bendruomenėse, jei neţinoma, kaip spręsti konkrečias technines, ekonomines, finansines arba kitas problemas. Konkreti kaimo plėtros praktika rodo, kad minėtos pareigos daţnai persipina skirtingose kaimo plėtros projekto rengimo stadijose. Jei pradedant projektą daţniau vyrauja būtinybė kaimo plėtros specialistui veikti kaip ekspertui, techniniam konsultantui, tai priimtų sprendimų įgyvendinimo stadijoje atsiranda poreikis uţtikrinti organizacines šio proceso prielaidas. Svarbus dar vienas šios problemos aspektas kaimo plėtros specialistas gali teikti daugiau naudos, kai jis atlieka pareigas, kurios atspindi jo gyvenimo patirtį ir profesinį pasirengimą.

13 Yra ir kitų pareigų, kurias tenka atlikti kaimo plėtros specialistams. Tai daţniausiai priklauso nuo kaimo bendruomenės brandos lygio ir konkrečių poreikių. Propagandistas. Atlikdamas propagandisto darbą, konsultantas siekia paveikti kaimo bendruomenę aiškindamas permainų būtinumą. Galima išskirti du pagrindinius raiškos būdus. 1. Pozicinis propagandistas. Poreikis šiam vaidmeniui atsiranda tada, kai kaimo plėtros specialistas siekia paveikti kaimo plėtros subjektus, kad jie aiškiau nustatytų savo pozicijas ir priimtų konkrečius sprendimus. 2. Metodologinis propagandistas. Šis vaidmuo atsiskleidţia tuo atveju, kai kaimo plėtros specialistas stengiasi taip paveikti savo klientus, kad jie patys imtų spręsti savo problemas. Konsultantas siūlo ir aiškina, kokius galima naudoti metodus, bet nesiūlo konkrečių sprendimų. Techninis ekspertas. Jis reikalingas tada, kai sprendţiamos problemos techniniu poţiūriu yra labai sudėtingos ir reikia specialių ţinių. Tačiau atlikti šį vaidmenį kaimo plėtros specialistas gali tada, kai kaimo bendruomenė ar kiti kaimo plėtros subjektai išreiškia suinteresuotumą tokiomis ţiniomis ir imasi atsakomybės uţ pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą. Instruktorius ir dėstytojas. Jei kaimo plėtros procesui aktyvinti reikia naujų ţinių, jas galima pateikti instruktaţo forma arba organizuoti dalyvių mokymą. Tuo atveju kaimo plėtros specialistas atlieka svarbų vaidmenį apmokydamas kaimo gyventojus. Tokia veikla reikalauja suaugusiųjų mokymo įgūdţių. Mokymas padeda veiksmingai panaudoti kaimo gyventojų galimybes, formuoja naują patirtį, plečia kaimo plėtros subjektų akiratį ir tobulina jų ţinias. Sprendţiamų problemų pagalbininkas. Pagalbininko vaidmuo numato sinerginį efektą, kai kaimo plėtros specialistas, bendradarbiaudamas su įvairiais kaimo plėtros subjektais, geba realizuoti kaimo bendruomenės galimybes. Konsultantas padeda išlaikyti objektyvumą nustatydamas vietos problemas, įvardyti veiksnius, dėl kurių kilo problemos, ir daro įtaką jas sprendţiant. Kaimo plėtros specialistas padeda vietos gyventojams įvertinti galimybes, klasifikuoti įvairius ryšius, atskleisti sprendimų galimybes, rengti bendrų veiksmų programą. Specialistas, atlikdamas aprašytą vaidmenį, neturi išskirtinių teisių ir savo ţinias turi perteikti lygiavertės partnerystės pagrindu. Alternatyvų teikėjas. Kaimo plėtros specialistas gali teikti sprendimų alternatyvas ir nurodyti jų įgyvendinimo riziką. Alternatyvų iškėlimas vyksta bendradarbiaujant su kaimo bendruomenės atstovais, tačiau kaimo plėtros specialistas gali savarankiškai teikti vertinimo kriterijus arba atskleisti prieţastinius ryšius, kurie turi įtakos rengiant strateginius sprendimus. Parengtos sprendimų alternatyvos padeda kaimo plėtros subjektams apsispręsti. Sprendimo priėmimo procese kaimo plėtros specialistas nedalyvauja, todėl atsakomybė, kaip ir sprendimų autorystė, tenka kaimo bendruomenės atstovams. Faktų atskleidėjas. Rengiant bet kokį kaimo plėtros projektą, neišvengiama nustatymo fazė, kurios metu renkami faktai apie kaimo bendruomenės veiklą. Rinkdamas faktus konsultantas gali daryti įtaką kaimo bendruomenei. Kaimo plėtros specialistas gali tikslingai pasirinkti duomenų šaltinius, naudoti tam tikras duomenų rinkimo metodikas, kurios labiausiai įtraukia gyventojus į duomenų rinkimo ir analizės procesą. Surinktus duomenis kaimo bendruomenei reikia pateikti taip, kad ji pajustų permainų būtinumą. Tai reiškia, kad konsultantas vykdo svarbų permainų agento vaidmenį. Procesų specialistas. Kai kurie šio vaidmens aspektai jau buvo paminėti. Tai atlikdamas kaimo plėtros specialistas turi sutelkti dėmesį į tarpasmeninių ir grupinių santykių kaitą, kuri turi įtakos problemos sprendimui ir vykdomai pertvarkai. Jis stengiasi naudoti savo įgūdţius ir ţinias, kad kaimo bendruomenės nariai galėtų patys spręsti problemas. Siekdamas šio tikslo, konsultantas turi perteikti vietos gyventojams grupinio sprendimo ir susitarimo paieškos metodikas. Vietos gyventojai, įgiję grupinio darbo įgūdţių ir gebėjimų, gali kokybiškiau spręsti viešuosius konkrečios kaimo teritorijos reikalus. Atlikdamas šį vaidmenį, konsultantas moko kaimo bendruomenės narius suvokti svarbiausias bendruomenės problemas. 13

14 Grupinio darbo įgūdţiai skatina bendruomenės narių aktyvumą. Kaimo viešojo gyvenimo kryptingumo skatinimas plečia bendradarbiavimo prielaidas ir stiprina kaimo bendruomenių organizacinį potencialą. Kuriamos ilgalaikės kaimo problemų sprendimo prielaidos. Refleksijos ir arbitraţo specialistas. Atlikdami šį vaidmenį kaimo plėtros specialistai aktyvina kaimo bendruomenės atstovus ir kitus kaimo plėtros subjektus, kad jie priimtų teisingus ir socialiai atsakingus sprendimus. Tai daroma keliant klausimus ir siūlant tam tikrus sprendimų būdus, bet ne pačius sprendimus. Kita vertus, kaimo plėtros specialistas gali reikštis kaip arbitras, nes kaimo bendruomenių ir organizacijų atstovams nebūdinga nuomonių vienybė. Analizuojant konkrečias kaimo plėtros problemas, atsiranda įvairių nuomonių. Įsiplieskus diskusijoms, tik geri bendravimo įgūdţiai padeda konsultantui suderinti prieštaringas pozicijas ir atlikti arbitro vaidmenį. Konsultantas gali sustiprinti savo vaidmenį, jei esant karštai situacijai jis geba suteikti analizei tam tikrą filosofinį pagrindimą, problemos sprendimą pagrįsti naujais plėtros veiksniais ar pateikti savo klientams naują vertinimo sistemą. Šių pastangų tikslas suformuoti naują vienijantį poţiūrį į susiklosčiusią situaciją. Kaimo bendruomenės konsultantas (vadovas). Kaimo plėtros specialisto pareigas galima papildyti ypatingu kaimo bendruomenės konsultanto (vadovo) vaidmeniu, kuris iš kaimo plėtros specialisto reikalauja psichologinės ir komunikacinės kompetencijos ţinių, įgūdţių ir vertybių vienovės. Šį vaidmenį verta išskirti iš kitų, nes jis labiausiai atspindi kaimo bendruomenių telkimo specifiką, kai iš chaotiškai veikiančio kaimo gyventojų sambūrio reikia suformuoti veiksmingą subjektą. Kaimo bendruomenė nėra susijusi subordinaciniais ryšiais, ji neturi savo hierarchinės valdymo sistemos, todėl funkcionuoja kaip decentralizuota sistema. Veikia atskirų individų grupės. Todėl kaimo plėtros specialistas, inicijuodamas tam tikrus sprendimus, veikia kaip lyderis ir jį kaimo bendruomenės nariai daţnai ima suvokti kaip permainų vadovą. Pastaroji aplinkybė iš pirmo ţvilgsnio nesiderina su anksčiau išreikšta pagrindine kaimo plėtros nuostata, kad patys kaimo gyventojai turi spręsti savo problemas. Konsultanto situacija tampa visai neapibrėţta, kai patys kaimo bendruomenės nariai jį pripaţįsta lyderiu, kuris privalo organizuoti vietos gyventojus ir jiems vadovauti, suteikdamas jų veiklai aiškesnę struktūrą ir iškeldamas bendros veiklos uţdavinius. Išeitį tokiai komplikuotai situacijai galima rasti naudojant Carl o R. Rogers o teoriją apie grupės vadovavimo specifiką. Šiame skyrelyje supaţindinama su kaimo plėtros specialisto, kaip naujų procesų kaimo vietovėse konsultanto (vadovo), vaidmeniu. Trumpai aptariami vadovavimo kaimo bendruomenei metodai, kurie nepaneigia vadovavimo iš šalies galimybių, ir skatina kaimo bendruomenės narių aktyvumą ir savarankiškumą. Siekiant trumpai supaţindinti su šia teorija, reikėtų detaliau atskleisti vadovavimo funkcijos apibrėţimą. Vadovavimas daţniausiai suprantamas kaip veikla arba jos seka, kurią atlieka vienas individas grupėje. Šis asmuo kartais apibūdinamas kaip grupės narys, atsakingas uţ grupę. Šiuo poţiūriu kaimo plėtros specialistai neorganizuotoje kaimo bendruomenėje automatiškai tampa plėtros lyderiais, nes jie telkia grupines gyventojų pastangas keisti savo gyvenimą. Tradiciškai vadovavimas yra laikomas vieno asmens atliekama veikla, paprastai iš vadovo tikimasi, kad jis bus aktyvesnis uţ kitus, vadovaus kitiems, nurodys grupės tikslus. Šiuo atveju grupės nariai turi suformavę nuostatą apie vadovą, kurią galima vadinti priklausomybe. C. R. Rogers as, priešingai, siūlo į vadovavimą ţvelgti kitaip. Pagal šią teoriją valdymas traktuojamas kaip visos grupės ar bendruomenės savybė. Šiuo atveju vadovavimas tampa veikla, kurią atlieka visi grupės nariai. Tai pasiekiama, kai grupė tampa darniai veikiančia visuma. Vadovavimas tampa ne vieno grupės nario vaidmeniu, bet veiklos seka, kuri atliekama tam, kad grupės nariai galėtų spręsti problemas ir realizuoti savo galimybes. Paskirstyto vadovavimo koncepcija kai kiekvienas grupės narys bet kuriuo momentu gali prisiimti kai kurias lyderio funkcijas. Be abejo, tai sunkiai pasiekiama. Grupės lyderis, realus ar įsivaizduojamas, gali būti kliūtis skirstant vadovo funkcijas tarp grupės narių. 14

15 Teigiama, kad bet kuri asmenų grupė turi savo lyderį. Pagal vadovavimo koncepciją grupė gali turėti tam tikro tipo lyderį, kuris skatintų paskirstyti vadovo funkcijas tarp grupės narių ir geriausiai panaudoti galimybes. Šia prasme kaimo plėtros specialisto, kaip kaimo bendruomenės lyderio, vaidmuo aktyvinti grupės narių savarankiškumą. Jis turi skatinti grupės narius pasiskirstyti vadovo funkcijas ir panaudoti savo galimybes. Ši tezė skamba paradoksaliai, nes teigiama, kad geriausias toks vadovas, kuris sukuria sąlygas dirbti kitiems, o pats netenka vadovavimo funkcijos. Pagal šią logiką kaimo plėtros specialistas, tapęs konsultuojamos bendruomenės lyderiu, turėtų sukurti tinkamas sąlygas ir perduoti vadovavimo funkcijas kaimo bendruomenės nariams. Pagal C. R. Rogers ą, yra tiesioginis ryšys tarp vadovavimo lygmenų: kai vadovavimas, suteikiamas daugeliui ţmonių, ir kai grupė geriausiai panaudoja savo narių galimybes. Perduodamas vadovo funkcijas kitiems, lyderis tampa eilinis grupės narys. Asmuo geriausiai gali perduoti vadovavimo funkcijas grupei tik likdamas jos vadovu. Tai vyksta tada, kai sukuriamos palankios sąlygos ir grupės nariai išmoksta perimti vadovavimo funkcijas. Šis principas tik iš pirmo ţvilgsnio atrodo prieštaringas. Jei lyderis nori būti tik eilinis narys, kiti grupės nariai jį suvokia kaip turintį slaptų tikslų, arba mėginantį kompensuoti ankstesnes pastangas valdyti grupę, arba, kad jis abejoja savo kaip vadovo gebėjimais. Pagal grupinio vadovavimo koncepciją vadovavimo funkcijų perdavimas grupei yra procesas, kurio metu grupės nariai mokosi jas perimti. Ši teorija mėgina paaiškinti, kad neįmanoma nei primesti vadovavimo grupei, nei jo atsisakyti, reikia stengtis uţtikrinti grupės valdymą tokiu lygiu, kokiu grupė dar nėra subrendusi savarankiškai funkcionuoti. Lyderis gali greičiau perduoti vadovavimo patirtį grupei, jei priimdamas savo kaip vadovo vaidmenį kartu vykdys ypatingą vadovo funkciją, t. y. sukurs tam tikras sąlygas, leidţiančias atsiskleisti adaptaciniams grupės gebėjimams. Ši aplinkybė labai svarbi ir reikalauja tam tikro dėmesio, nes bandymas atsisakyti vadovavimo iš tiesų stengiantis jį išlaikyti, gali kaimo bendruomenės narių būti traktuojamas neigiamai. Išeitį galima rasti tik vykdant ypatingą vadovavimo funkciją, tai yra sukuriant sąlygas, kad geriausiai pasireikštų grupės narių gebėjimai. Vadovauti grupei tai skatinti grupės narius, padėti jiems išsiaiškinti ir pasiekti savo tikslus. Šiuo atveju vadovas turi atmesti savo tikslus ir sutelkti dėmesį į grupę. Vadovavimo grupei metodas padeda vadovui siekti dviejų tikslų: 1) grupės savarankiškumo ir atsakomybės uţ savo veiklą; 2)atskleisti grupės galimybes. Galima teigti, kad lyderis tikisi, jog grupės nariai išspręs savo tiesiogines problemas ir padeda jiems tapti labiau gebančiais spręsti ateities klausimus. Jis tiki, kad grupės veikla bus veiksminga ir siekia, kad grupės nariai tai patvirtintų. Jis domisi grupe kaip besivystančiu socialiniu organizmu ir suvokia savo funkciją kaip pagalbą grupei, kuri formuoja savo adaptacinius gebėjimus ir tampa labiau atsakinga uţ save. Grupinis vadovavimas atsirado pritaikius grupinės psichoterapijos principus sudėtingoms organizacijoms ir socialiniams mechanizmams bei bendruomenėms siekiant spartinti jų kaip subjektų formavimąsi. Grupės lyderis privalo pasitikėti grupės nariais ir gerbti juos kaip individus. Jie nėra asmenys, kuriuos reikia panaudoti, paveikti ar nukreipti tam, kad būtų pasiektas lyderio tikslas. Kaimo plėtros specialistas neturi jaustis pranašesnis uţ kaimo bendruomenės narius, jo tikslas parengti ir įgyvendinti konkretų kaimo plėtros projektą.. Grupės lyderis grupę ar kaimo bendruomenę turi suvokti kaip ją sudarančių individų visumą. Bendruomenė tai galimybė atsiskleisti asmenybėms ir tenkinti jų poreikius. Toks lyderis tiki, kad bendruomenė kaip visuma gali daugiau sau padėti nei bet kuris vienas tos bendruomenės narys. Taip suvokiama pagrindinė grupės teisė nukreipti savo veiklą taip, kaip ji pati to nori. Galima teigti, kad C. R. Rogers o grupės savarankiško funkcionavimo tyrimai turėjo didelį poveikį šiuolaikinei sociologinio kultūrinio darbo sampratai. Iš grupės veiksmingumo stiprinimo 15

16 tyrimų seka daug praktinių išvadų ir metodų, kurie naudojami įgyvendinant pagrindines šiuolaikinės kaimo plėtros technologijas. C. R. Rogers o poţiūris į grupės veiklą ryškiausiai atsiskleidţia svarstant klausimus, kokias nuostatas ir savybes jis pats turėtų įgyti, jei taptų vadovu. Klausimai, kuriuos kėlė autorius sau pačiam, buvo tokie: 1) Ar tikiu grupės ir atskirų individų gebėjimais spręsti problemas, su kuriomis mes susiduriame, ar iš esmės pasitikiu tiktai savimi? 2) Ar suteikiu grupei laisvę kūrybiškai diskusijai ir esu pasiruošęs suprasti, priimti ir gerbti visų nuomones, ar atvirkščiai stengiuosi subtiliai nukreipti grupės diskusija taip, kad ji vyktų man norima kryptimi? 3) Ar aš, kaip vadovas, dalyvauju grupės veikloje nuoširdţiai išreikšdamas savo paties nuostatas ir nemėginu kontroliuoti kitų narių nuostatų? 4) Ar remiu asmenines motyvacijos nuostatas, ar galvoju, kad paviršutiniškos procedūros motyvuoja elgesį? 5) Ar esu pasiryţęs būti atsakingas uţ veiklą, kurią paskyrė grupė? 6) Ar pasitikiu individu ir jo darbu? 7) Ar kilus įtampai, mėginu sudaryti galimybę jai išsiverţti į išorę? Tai klausimai, kuriuos turėtų kelti sau kiekvienas kaimo plėtros specialistas, kuriam rūpi jo darbo kokybė ir kuris siekia padėti kaimo ţmonėms. Savaveiksmės grupės formavimo procesas turi tam tikras stadijas, kurios priklauso nuo vadovo sukuriamų grupės veiklos sąlygų. Sąlygos, kurias turi sukurti grupės vadovas, yra šios: Dalyvavimo galimybė. Sprendţiant bendras problemas reikia, kad grupės nariai bendrautų aptardami konkrečius uţdavinius ir imtųsi bendrų veiksmų. Siekiant geriausiai panaudoti grupės galimybes, jos nariai turi gerai jaustis. Svarbiausia, kad jie turėtų galimybę lygiateisiškai dalyvauti svarstant jiems svarbius klausimus. ES šalių kaimo plėtros patirtis rodo, kad kaimo gyventojai turi aktyviai dalyvauti suinteresuotų grupių veikloje, tai būtina viešojo gyvenimo stiprinimo sąlyga. Grupės narių lygybė yra privaloma, tai padeda grupei augti. Grupės aktyvumas nereiškia valdţios atėmimo iš lyderio. Neretai supriešinami lyderio ir grupės gebėjimai priimti sprendimus. Problema yra ne ta, ar grupės nariai arba lyderis gali priimti svarbius sprendimus, bet tai, ar gali lyderis be grupės nuspręsti geriau, nei visa grupė, įskaitant ir patį lyderį. Bendravimo laisvė. Kita sąlyga norint perduoti vadovavimo funkcijas grupei reikia šalinti kliūtis, trukdančias grupės nariams bendrauti tarpusavyje. Daugelis grupių ir organizacijų šios sąlygos nesilaiko. Bendravimo laisvė yra būtina dėl šių prieţasčių: jei yra kliūčių laisvai bendrauti, tarp individų negali būti pašalintos priešiškos nuostatos, atsirandančios kaip normalių asmeninių konfliktų pasekmė. Bendravimo laisvė yra būtina sąlyga draugiškiems santykiams tarp grupės narių; būtina laisvai bendrauti, kad grupės nariai suformuotų bendras paţiūras. Grupei sunku pasiekti susitarimo tinkamam sprendimui priimti, jeigu jos nariai skirtingai suvokia situaciją. Tikėtina, kad susidariusi situacija ir sprendţiami uţdaviniai kiekvienam grupės nariui turi skirtingą prasmę, tačiau jei ši prasmė neperteikiama kitiems, negalima susiformuoti paţiūros į bendros veiklos galimybes. Kliūtys bendrauti grupėse ir organizacijose būna tol, kol nariai tai suvokia, kaip kliūtis bendrauti. Tai, kas vienam nariui atrodo kliūtis, kitam gali atrodyti kitaip. Tačiau yra dalykų, kurie riboja laisvę bendrauti grupėse. Gali būti šie veiksniai: grupės ir bendruomenės išsisklaidymas, sudėtingos techninės bendravimo priemonės, didelis darbo krūvis, atimantis bendradarbiavimui skirtą laiką. Laisvai bendrauti gali trukdyti ir subtilesnės prieţastys, kurios grupės narių daţnai suvokiamos kaip gresiančios jų ego. Galima sakyti, kad kiekvienas grupės narys savyje sukuria 16

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P

2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas P 2016 m. veiklos kokybės platusis įsivertinimas 4. sritis: Lyderystė ir vadyba 4. Lyderystė ir vadyba 4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas 4.1.1. Perspektyva ir bendruomenės susitarimai Vizijos bendrumas:

Detaliau

Microsoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012

Microsoft PowerPoint - Svietimo lyderyste- BMT,2012 Lyderystė vardan mokymosi Eglė Pranckūnienė Mokyklų tobulinimo centras 2012 02 29 Įsivertinimas Ką aš labiausiai vertinu savo darbe? Kokios profesinės karjeros aš siekiu? Kaip man to pasiekti? Kokios galėčiau

Detaliau

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į

PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ Į PATVIRTINTA Mykolo Romerio universiteto Rektoriaus 2014 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.1I-291 MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO LAIKINOSIOS STUDIJŲ REZULTATŲ ĮVERTINIMO PATIKROS TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1.

Detaliau

Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokyt

Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokyt Prienų Žiburio gimnazija Ką darome? (Vizija) Kodėl darome? (Argumentai) Kaip darome? (Kas? Kur? Kada?) Veikla / rezultatas Prienų rajone ugdomas mokytojų kūrybiškumas ir lyderystės gebėjimai sudaro sąlygas

Detaliau

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar

Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradar Regioniniu s vietimo valdymo informaciniu sistemu ple tra ir s vietimo politikos analize s specialistu kompetencijos tobulinimas (II etapas) Bendradarbiaujant su: Pristatymas: Nepakankamas te vu mokyklos

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation KAIP FORMUOJAMASIS VERTINIMAS PADEDA SIEKTI INDIVIDUALIOS PAŽANGOS: REFLEKSIJA KOKYBĖS SIEKIANČIŲ MOKYKLŲ KLUBO KONFERENCIJA MOKINIŲ UGDYMO(SI) PASIEKIMAI. SAMPRATA IR SKATINIMO GALIMYBĖS Doc. dr. Viktorija

Detaliau

edupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl

edupro.lt Ežero g Šiauliai Tel./faksas: (8 41) Mob VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, pl edupro.lt Ežero g. 8-1 77141 Šiauliai Tel./faksas: (8 41) 552 469 Mob. 8 647 43544 VšĮ EDUKACINIAI PROJEKTAI įkurta 2010 metais, siekiant skatinti, plėtoti ir įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą programos

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Sie LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL STUDIJŲ PAKOPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. V-2212 Vilnius Siekdamas užtikrinti aukštųjų mokyklų skirtingų pakopų

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2009 M. RUGPJŪČIO 4 D. ĮSAKYMO NR. A1-476,,DĖL DARBO RINKOS PASLAUGŲ

Detaliau

Microsoft Word - AGRI LT-TRA-00

Microsoft Word - AGRI LT-TRA-00 EUROPOS KOMISIJA ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS GENERALINIS DIREKTORATAS G direktoratas. Kaimo plėtros horizontalieji aspektai G.1. Kaimo plėtros nuoseklumas 2008 11 19 Briuselis JMC/ab/bm 2007 2013 M. KAIMO

Detaliau

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius

Viešoji įstaiga Respublikinis energetikų mokymo centras,Jeruzalės 21, Vilnius 2012 M. VEIKLOS ATASKAITA Viešoji įstaiga Ateities visuomenės institutas Buveinės adresas A.Vienuolio g. 8-409, Vilnius Įstaigos kodas 302807593 1 Turinys I. Veiklos tikslai, pobūdis ir veiklos rezultatai

Detaliau

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj

Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoj Ekonomikos inžinerijos studijų programos (valstybinis kodas: 612L10009) specializacijų aprašai Specializacija E-verslo ekonomika Specializaciją kuruoja Verslo technologijų katedra, Tel.: 8 (5) 2744882,

Detaliau

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst

INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Inst INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS MOKYTOJŲ IR ŠVIETIMO PAGALBĄ TEIKIANČIŲ SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMĄ, 2013 METŲ VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IŠVADOS 1. Institucijos pavadinimas Kretingos rajono pedagogų švietimo

Detaliau

KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI

KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI KARJEROS KOMPETENCIJOS UGDYMO ŽINIŲ VISUOMENĖJE PRIORITETAI Liudmila Lobanova VGTU Tarptautinės ekonomikos ir vadybos katedra Inga Veževičienė VGTU Integracijos ir karjeros direkcija Vilnius 2005.02.25

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R

LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos R LIETUVOS RESPUBLIKOS REGIONINĖS PLĖTROS ĮSTATYMO NR. VIII-1889 PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. rugsėjo 18 d. Nr. XII-1094 Vilnius 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889

Detaliau

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis _suredaguotas_

Privalomai pasirenkamas istorijos modulis istorija aplink mus I dalis  _suredaguotas_ P R O J E K T A S VP1-2.2-ŠMM-04-V-01-001 MOKYMOSI KRYPTIES PASIRINKIMO GALIMYBIŲ DIDINIMAS 14-19 METŲ MOKINIAMS, II ETAPAS: GILESNIS MOKYMOSI DIFERENCIJAVIMAS IR INDIVIDUALIZAVIMAS, SIEKIANT UGDYMO KOKYBĖS,

Detaliau

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA

VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ PROGRAMA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. ISAK-1790 VERSLO IR VADYBOS TECHNOLOGIJŲ BENDROJI PROGRAMA MOKINIAMS, BESIMOKANTIEMS PAGAL VIDURINIO UGDYMO

Detaliau

PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Ta

PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Ta PATVIRTINTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos direktoriaus 2016 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V- 4-1 PRITARTA Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos Tarybos 2016 sausio 14 d. protokoliniu nutarimu (protokolas

Detaliau

Skaidrė 1

Skaidrė 1 PASĄMONINIŲ PSICHOTIPŲ VALDYMAS 2 modulių praktinė programa Norint tapti savimi ir realizuoti savo tikrąjį Aš, pirmiausia reikia pažinti save ir savo mąstymo įpročius. Suvokę ir įsisąmoninę savo mąstymo

Detaliau

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2012 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. V-91 (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2013 m. gruodis 19 d. įsakymo Nr. V-270 redakcija) ASOCIACIJŲ

Detaliau

Mažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ metinio veiklos vertinimo pokalbio su darbuotoju tvarkos aprašas

Mažeikių r. Tirkšlių darželio „Giliukas“ metinio veiklos vertinimo pokalbio su darbuotoju tvarkos aprašas PATVIRTINTA Mažeikių r. Tirkšlių darželio Giliukas: Direktoriaus 2017 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V1-8 METINIO VEIKLOS VERTINIMO POKALBIO SU DARBUOTOJU TVARKOS APRAŠAS I. SKYRIUS ĮVADINĖ DALIS 1. Metinio

Detaliau

Projektas

Projektas PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. Įsakymu Nr. ISAK 970 BENDROJO LAVINIMO UGDYMO TURINIO FORMAVIMO, VERTINIMO, ATNAUJINIMO IR DIEGIMO STRATEGIJA I. BENDROSIOS

Detaliau

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški

PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliški PRITARTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos tarybos posėdyje 2014 m. rugpjūčio 25 d. protokolo Nr. 7 PATVIRTINTA Vilniaus r. Egliškių šv. J. Bosko vidurinės mokyklos direktoriaus 2014

Detaliau

PATVIRTINTA Elektrėnų pradinės mokyklos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKI

PATVIRTINTA Elektrėnų pradinės mokyklos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKI PATVIRTINTA direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. 1V 69 ELEKTRĖNŲ PRADINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. (toliau mokyklos) mokinių pažangos

Detaliau

Per kompetencijų ugdymą į sėkmingą asmenybę

Per kompetencijų ugdymą į sėkmingą asmenybę PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo 2008-01-09 ministro įsakymu Nr. ISAK- 43 VAIKŲ IR JAUNIMO KULTŪRINIO UGDYMO KONCEPCIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo

Detaliau

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m.

Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos įsivertinimo ataskaita 2015 m. Kauno Veršvų vidurinės mokyklos giluminiam vertinimui pasirinkti rodikliai 2014-2015 m. m. Pasirinkti šie veiklos rodikliai Atsakingi KVA

Detaliau

Dalykinio ugdymo(-si) pokyčio bruožai 1. Ugdymasis (mokymasis): dialogiškas ir tyrinėjantis: 1.1. atviras ir patirtinis (pagrįstas abejone, tyrinėjimu

Dalykinio ugdymo(-si) pokyčio bruožai 1. Ugdymasis (mokymasis): dialogiškas ir tyrinėjantis: 1.1. atviras ir patirtinis (pagrįstas abejone, tyrinėjimu Dalykinio ugdymo(-si) pokyčio bruožai 1. Ugdymasis (mokymasis): dialogiškas ir tyrinėjantis: 1.1. atviras ir patirtinis (pagrįstas abejone, tyrinėjimu, eksperimentavimu ir kūryba, teise klysti, rasti savo

Detaliau

PATVIRTINTA Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.V-380 VILNIAUS ANTANO VIENUOLIO PROGIMNAZIJOS ETNI

PATVIRTINTA Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.V-380 VILNIAUS ANTANO VIENUOLIO PROGIMNAZIJOS ETNI PATVIRTINTA Vilniaus Antano Vienuolio progimnazijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.V-380 VILNIAUS ANTANO VIENUOLIO PROGIMNAZIJOS ETNINĖS KULTŪROS UGDYMO ORGANIZAVIMO TVARKOS APRAŠAS I.

Detaliau

ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m.

ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. ĮSIVERTINIMO IR PAŽANGOS ATASKAITA 2017 2018 M. M. (2018 M.) Įstaigos kodas 190138895 Mokyklos pavadinimas Kauno Varpo gimnazija Savivaldybė Kauno m. 1. Už kurį laikotarpį pateikiate ataskaitą? (pasirinkite)

Detaliau

KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Ru

KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Ru KAUNO VAIKŲ DARŽELIO RUDNOSIUKAS 2017-2018 MOKSLO METŲ IKIMOKYKLINĖS VOVERIUKŲ GRUPĖS UGDYMO PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Kauno vaikų darželio Rudnosiukas ikimokyklinės grupės ugdymo planas reglamentuoja

Detaliau

9bfe3ab5-5c62-4c35-b951-ec1b281bbc9d

9bfe3ab5-5c62-4c35-b951-ec1b281bbc9d Projektas PATVIRTINTA Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus 2019 m. d. įsakymu Nr. ŠVIETIMO SEKTORIAUS PROFESINIS STANDARTAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Švietimo sektoriaus

Detaliau

VšĮ VAIKO LABUI 2013 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Jau 12 metų dirbame siekdami padėti vaikams augti laimingais, stengdamiesi įtakoti ir kurti aplinką, kurio

VšĮ VAIKO LABUI 2013 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Jau 12 metų dirbame siekdami padėti vaikams augti laimingais, stengdamiesi įtakoti ir kurti aplinką, kurio VšĮ VAIKO LABUI 2013 METŲ VEIKLOS ATASKAITA Jau 12 metų dirbame siekdami padėti vaikams augti laimingais, stengdamiesi įtakoti ir kurti aplinką, kurioje vaikai jaustųsi emociškai saugūs. Mes tai nevyriausybinė

Detaliau

2 priedas

2 priedas 1 PRIEDAS Viešosios įstaigos.. Rietavo verslo informacijos centras (viešosios įstaigos pavadinimas) Eil. Nr. 2015 m. veiklos planas Priemonės pavadinimas* Priemonės aprašymas Įvykdymo terminas Rezultatas

Detaliau

Microsoft Word - Plan metod. ob doc

Microsoft Word - Plan metod. ob doc Vilniaus darželis mokykla Svaja 2016 2017 m.m. priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo metodinės grupės metinė veiklos programa 1 1.Tikslas: didinti mokymosi efektyvumą, užtikrinant įvairių gabumų ugdytinių

Detaliau

BZN Start straipsnis

BZN Start straipsnis Lilija Šmeliova ir Roma Žilionytė. Asmeninio albumo nuotr. Ilgalaikio makiažo meistrės Lilija Šmeliova (44) ir Roma Žilionytė (39) prieš kelerius metus nusprendė, kad jau pats metas dalytis savo patirtimi.

Detaliau

European Commission

European Commission EUROPOS KOMISIJA TEMINĖ APŽVALGA 2013 m. birželio 11 d., Briuselis Dažnai užduodami klausimai Bendras Europos dangus. Komisija imasi Europos oro erdvės pralaidumo didinimo veiksmų Kas yra Bendras Europos

Detaliau

Europos socialinio fondo agentūros m. strateginis veiklos planas 2019 m. veiklos planas Europos socialinio fondo agentūros m. stra

Europos socialinio fondo agentūros m. strateginis veiklos planas 2019 m. veiklos planas Europos socialinio fondo agentūros m. stra Europos socialinio fondo agentūros 2019 2021 m. strateginis veiklos planas 1 2 Turinys Europos socialinio fondo agentūra. Misija, vizija, vertybės _ 3 Esamos situacijos įvertinimas: jėgų lauko analizė

Detaliau

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos

INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamos INTERVIU CIKLAS DĖL PRAMONĖS 4.0 EKOSISTEMOS VYSTYMO PRIEMONIŲ KAS DALYVAVO? 20 6 apdirbamosios gamybos įmonių (t.y. 25 % Panevėžio regiono apdirbamosios gamybos įmonių, kurių apyvarta > 2 mln. Eur) švietimo

Detaliau

Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą s

Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą s Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017 2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse įgyvendinimo aprašo 3 priedas (Pavyzdinė

Detaliau

„VVG „Radviliškio lyderis“ teritorijos vietos plėtros strategija 2016–2023 m.“

„VVG „Radviliškio lyderis“ teritorijos vietos plėtros strategija 2016–2023 m.“ VVG Radviliškio lyderis teritorijos vietos plėtros strategija 2016 2023 m. VVG Radviliškio lyderis teritorijos vietos plėtros strategija 2016-2023 m. Bendra strategijos vertė 2 486 600,00 Eur. Lėšos vietos

Detaliau

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Pra

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Pra VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISĖS FAKULTETAS Teisė [6011KX002 ] Studijų programos planas TVIRTINU Programos komiteto pirmininkas Profesorius Dr. Jonas Prapiestis Studijų pakopa: Studijų rūšis: Studijų forma:

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1K-499 DĖL METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FON

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1K-499 DĖL METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FON LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL FINANSŲ MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 30 D. ĮSAKYMO NR. 1K-499 DĖL 2014 2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS STEBĖSENOS RODIKLIŲ

Detaliau

Microsoft PowerPoint - 2.pptx

Microsoft PowerPoint - 2.pptx KAS LEMIA MOKINIŲ PASIEKIMUS? KAUNO MIESTO BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ IŠORINIO VERTINIMO REZULTATAI monika.bilotiene@nmva.smm.lt KAUNO M. VADOVŲ KONFERENCIJA 2016 08 29 Valstybinė švietimo 2013 2022 metų

Detaliau

Projektas

Projektas BALTOSIOS VOKĖS ŠILO GIMNAZIJA VEIKLOS PROGRAMA 2015 2016 m. m. SITUACIJOS ANALIZĖ 2014-2015 m.m. tikslai: 1. Aktualizuoti ugdymo(si) turinį bei formas atsižvelgiant į visuomenės kaitą, vietos bendruomenės

Detaliau

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA

NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA NACIONALINĖ MOKYKLŲ VERTINIMO AGENTŪRA PASVALIO R. PUMPĖNŲ GIMNAZIJOS IŠORINIO VERTINIMO TRUMPOJI ATASKAITA ĮŽANGA Vizito laikas 2018 m. vasario 26 kovo 1 d. Vizito tikslas mokyklų veiklos kokybės išorinis

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Naujosios (Z) kartos vaikai Sociologija. Kartų teorijos 1955-1965 1966-1976 1977-1994 1995-2012 Kūdikių bumo II karta X karta Y karta Z karta Šiuo metu mūsų visuomenėje susiformavę gyvena 4 kartos. Kiekviena

Detaliau

VIDURINIO UGDYMAS Vidurinis ugdymas neprivalomas, trunka dvejus metus (11 ir 12 vidurinės mokyklos ar gimnazijų III IV klasės). Mokiniai mokosi pagal

VIDURINIO UGDYMAS Vidurinis ugdymas neprivalomas, trunka dvejus metus (11 ir 12 vidurinės mokyklos ar gimnazijų III IV klasės). Mokiniai mokosi pagal VIDURINIO UGDYMAS Vidurinis ugdymas neprivalomas, trunka dvejus metus (11 ir 12 vidurinės mokyklos ar gimnazijų III IV klasės). Mokiniai mokosi pagal individualius ugdymosi planus. (Pagal vidurinio ugdymo

Detaliau

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf

Pofsajungu_gidas_Nr11.pdf 2 p. 3 p. 4 p. Šiame straipsnyje pristatoma profsąjungų svarba ir galimos jų veiklos kryptys, kovojant su diskriminacija darbo rinkoje. Ši profesinių sąjungų veiklos sritis reikšminga ne tik socialiai

Detaliau

Tikslas – padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika

Tikslas – padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika PATVIRTINTA Direktoriaus 2018 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. V-55 VILNIAUS LOPŠELIS- DARŽELIS,,MAŽYLIS SVEIKATOS STIPRINIMO IR PRIEŽIŪROS PLANAS 2018-2019 m. m. Tikslas padėti ugdytiniams saugoti ir stiprinti

Detaliau

MOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamen

MOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamen 1 2018-2019 MOKSLO METŲ KELMĖS RAJONO UŽVENČIO ŠATRIJOS RAGANOS GIMNAZIJOS MUZIKOS SKYRIAUS UGDYMO PLANO I.BENDROS NUOSTATOS 1. Ugdymo planas reglamentuoja pradinio ir pagrindinio muzikinio formalųjį švietimą

Detaliau

KAUNO AITVARO MOKYKLOS M.M. UGDYMO PLANAS PATVIRTINTA Kauno Aitvaro mokyklos Direktoriaus Virginijaus Kniuro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu

KAUNO AITVARO MOKYKLOS M.M. UGDYMO PLANAS PATVIRTINTA Kauno Aitvaro mokyklos Direktoriaus Virginijaus Kniuro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu KAUNO AITVARO MOKYKLOS 2017-2018 M.M. UGDYMO PLANAS PATVIRTINTA Kauno Aitvaro mokyklos Direktoriaus Virginijaus Kniuro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-44 I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Mokyklos 2017

Detaliau

Microsoft Word - Direktores metu veiklos ataskaita uz 2018 metus.docx

Microsoft Word - Direktores metu veiklos ataskaita uz 2018 metus.docx Reikalavimų švietimo įstaigos (išskyrus aukštąją mokyklą) vadovo metų veiklos ataskaitai priedas IGNALINOS ČESLOVO KUDABOS PROGIMNAZIJA DANUTĖS JATULĖS METŲ VEIKLOS ATASKAITA Nr. (data) Ignalina I SKYRIUS

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪR LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO 2011 M. SPALIO 19 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-639 DĖL REGIONŲ KULTŪROS PLĖTROS 2012 2020 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO PAKEITIMO

Detaliau

IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra į

IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra į IX SKYRIUS STRATEGIJOS REALIZAVIMO VERTINIMAS (Pateikiama informacija apie tai, kaip įstaiga atlieka tarpinį siekiamo rezultato matavimą ir koks yra strateginių tikslų įgyvendinimo vertinimas.) 1 tikslas

Detaliau

AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visu

AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visu AKMENĖS RAJONO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ MOKINIŲ PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS PATIKRINIMŲ DUOMENŲ ANALIZĖ 2016 M. Parengė: Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stebėsenos

Detaliau

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS VADYBOS KATEDRA Evalda ENZINAITĖ PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMOS AKTUALIJOS ŠIAULIŲ MIESTO BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE Magistro darbas Šiauliai,

Detaliau

įsakymas.docx

įsakymas.docx LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL GEROS MOKYKLOS KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO 2015 m. gruodžio 21 d. Nr. V-1308 Vilnius Įgyvendindama Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 37

Detaliau

VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS M. M. Val vidurin s mokyklos metodin taryba darb organizuoja vadovaud

VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS M. M. Val vidurin s mokyklos metodin taryba darb organizuoja vadovaud VILNIAUS R. VAL NI VIDURIN S MOKYKLOS METODIN S TARYBOS VEIKLOS PLANAS 2016-2017 M. M. Val vidurin s metodin taryba darb organizuoja vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir ministro 2005 m. rugpj

Detaliau

PATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaip

PATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaip PATVIRTINTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas 2015 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V1-43 PRITARTA Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centro tarybos

Detaliau

Microsoft Word - Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos ataskaitos forma (galioja nuo 2019_01_15).docx

Microsoft Word - Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos ataskaitos forma (galioja nuo 2019_01_15).docx PRIIMTA AB Nasdaq Vilnius valdybos posėdyje 2015 m. kovo 16 d. Protokolo Nr. 15-120 Papildyta: 2019 m. sausio 15 d. Protokolo Nr.19-63 DĖL NASDAQ VILNIUS LISTINGUOJAMŲ BENDROVIŲ VALDYSENOS KODEKSO LAIKYMOSI

Detaliau

479B-2018_Krka_Pravilnik_LT.cdr

479B-2018_Krka_Pravilnik_LT.cdr SUKČIAVIMO PREVENCIJOS, NUSTATYMO IR TYRIMO TAISYKLĖS www.krka.biz Gyventi sveikai 3 4 5 6 8 9 10 11 Tikslai Aprėptis ir taikymas Nevienodų sąlygų taikymo ir sukčiavimo draudimas Sukčiavimo valdymo kontrolės

Detaliau

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA PATVIRTINTA Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakulteto dekano 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-100 VILNIAUS KOLEGIJA VERSLO VADYBOS FAKULTETAS PRAKTIKŲ ORGANIZAVIMO TVARKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Detaliau

Microsoft Word - Palmolive_Drogas_full_rules_April_2019.doc

Microsoft Word - Palmolive_Drogas_full_rules_April_2019.doc Žaidimo Pirkite bet kurį PALMOLIVE produktą parduotuvėse Drogas ir laimėkite SPA Vilnius dovanų kuponą! rengimo taisyklės: 1. ŽAIDIMO UŽSAKOVAS, ORGAIZATORIUS IR PRIZŲ KOORDINATORIUS 1.1. Žaidimo užsakovas

Detaliau

VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450)

VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450) VABALNINKO BALIO SRUOGOS GIMNAZIJA Vabalninko Balio Sruogos gimnazija K.Šakenio g. 12, Vabalninkas, Biržų raj. Tel. (8-450) 54275 El.p.rastine@vabalninko.birzai.lm.lt. GIMNAZIJOS VEIKLOS KOKYBĖS ĮSIVERTINIMO

Detaliau

Slide 1

Slide 1 Tarptautinės studijos iššūkis visai akademinei bendruomenei Dr. Laura Sapranavičiūtė-Zabazlajeva, LSMU, TRSC, Užsieniečių studijų skyriaus vedėja 25 metų patirtis 682 studentai Tarptautinės studijos LSMU

Detaliau

Microsoft Word - TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA.docx

Microsoft Word - TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA.docx TEATRO IR KINO PEDAGOGIKA APIE PROGRAMĄ Tai vienintelė Lietuvoje studijų programa, rengianti teatro mokytojus. Teatro ir kino pedagogika jungia dvi sudėtingas ir įdomias sritis teatro meną ir asmenybės

Detaliau

VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (

VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis ( VšĮ GAMTOS ATEITIS 2019 M. VISUOMENĖS ŠVIETIMO BEI INFORMAVIMO PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO KLAUSIMAIS PROGRAMA BENDROSIOS NUOSTATOS VšĮ Gamtos ateitis (toliau Organizacija) parengė 2019 m. Visuomenės švietimo

Detaliau

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO PATVIRTINTA Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Tarybos 2019 m. vasario 19 d. Nutarimu Nr. (1.1) 150000-TP-3-3 STOJANČIŲJŲ Į VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS KRYPTIES REZIDENTŪROS STUDIJŲ PROGRAMAS

Detaliau

untitled

untitled EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2014 05 20 COM(2014) 284 final KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl makroregioninių

Detaliau

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. d. įsakymu Nr. 3D- LIETUVOS KAIMO TINKLO 2018 METŲ VEIKSMŲ PLANAS I SKYRIUS BENDROSIOS NU

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. d. įsakymu Nr. 3D- LIETUVOS KAIMO TINKLO 2018 METŲ VEIKSMŲ PLANAS I SKYRIUS BENDROSIOS NU PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. d. įsakymu 3D- LIETUVOS KAIMO TINKLO 2018 METŲ VEIKSMŲ PLANAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvos kaimo tinklo 2018 metų veiksmų planas

Detaliau

f25e5c28-5e20-4e4a-9362-ac1c5be1853c

f25e5c28-5e20-4e4a-9362-ac1c5be1853c PATVIRTINTA Kauno Pilėnų progimnazijos direktoriaus 2018 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-55 KRIZIŲ VALDYMO KAUNO PILĖNŲ PROGIMNAZIJOJE REGLAMENTAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Reglamentas dėl krizių valdymo

Detaliau

Briefvorlage

Briefvorlage Tėvų apklausa apie mokyklos veiklos kokybę Bendra ataskaita Bendra informacija apie šią apklausą Apklausos pabaigos data: 2013-10-13 Naudotas klausimynas: Tėvų apklausa apie mokyklos veiklos kokybę El.

Detaliau

Terminai

Terminai SVEIKI ATVYKĘ!!! 2014-02-04 susitikimo programa 14.00 14.05 Susitikimo tikslai 14.05 14.20 PUP rengiamos temos išbandymo su vaikais rezultatai. Darbas temos rengimo grupėse 14.20 14.40 Išvadų pristatymas

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Projektas NR. VP1-1.3-SADM-02-K-01-002 Palaipsnės praktinės socialinės integracijos modelio sukūrimas ir įgyvendinimas Asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų įdarbinimo teisinė ir psichologinė motyvacija

Detaliau

Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo 1 priedas NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMOS ATITIKTIES REIKALAVIMAMS PARAIŠ

Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo 1 priedas NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMOS ATITIKTIES REIKALAVIMAMS PARAIŠ Neformaliojo vaikų švietimo lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašo 1 priedas NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO PROGRAMOS ATITIKTIES REIKALAVIMAMS PARAIŠKOS FORMA INFORMACIJA APIE NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO

Detaliau

Microsoft Word - PISKISVĮ18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology

Microsoft Word - PISKISVÄ®18 straipsnio atskleidimai - INVL Technology Informacija asmenims, įsigyjantiems SUTPKIB INVL Technology išleistų nuosavybės vertybinių popierių, parengta pagal LR profesionaliesiems investuotojams skirtų subjektų įstatymo 18 straipsnio reikalavimus

Detaliau

STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRAS LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETO VEIKLOS VERTINIMO IŠVADOS INSTITUTIONAL REVIEW REPORT OF LITHUANIAN SPORTS UNIVERSITY G

STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRAS LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETO VEIKLOS VERTINIMO IŠVADOS INSTITUTIONAL REVIEW REPORT OF LITHUANIAN SPORTS UNIVERSITY G STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRAS LIETUVOS SPORTO UNIVERSITETO VEIKLOS VERTINIMO IŠVADOS INSTITUTIONAL REVIEW REPORT OF LITHUANIAN SPORTS UNIVERSITY Grupės vadovas: Team leader: Grupės nariai: Team members:

Detaliau

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 654/2014 dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 654/2014 dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles L 189/50 Europos Sąjungos oficialusis leidinys 2014 6 27 EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 654/2014 2014 m. gegužės 15 d. dėl Europos Sąjungos teisių taikyti tarptautines prekybos taisykles

Detaliau

PRITARTA Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-98 PANEVĖŽIO R. VELŽIO GIMNAZIJOS DIREKTORIAUS RIMTO BALTUŠIO 201

PRITARTA Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-98 PANEVĖŽIO R. VELŽIO GIMNAZIJOS DIREKTORIAUS RIMTO BALTUŠIO 201 PRITARTA Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-98 PANEVĖŽIO R. VELŽIO GIMNAZIJOS DIREKTORIAUS RIMTO BALTUŠIO 2017 METŲ VEIKLOS ATASKAITA I. BENDRA INFORMACIJA APIE

Detaliau

Microsoft Word - LE_Sutarties su NEPRIKLAUSOMU ST nariu salygos

Microsoft Word - LE_Sutarties su NEPRIKLAUSOMU ST nariu salygos SUTARTIES DĖL NEPRIKLAUSOMO STEBĖTOJŲ TARYBOS NARIO VEIKLOS SĄLYGOS ATSIŽVELGIANT Į TAI, KAD: (A) Stebėtojų tarybos narys [data] Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Nr.[...] buvo

Detaliau

Neformaliojo vaikų švietimo aktualumas ir veiklos gairės

Neformaliojo vaikų švietimo aktualumas ir veiklos gairės Telšių rajono savivaldybės patirtis, įgyvendinant NVŠ lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarką Irena Daubarienė, Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus

Detaliau

UKMERGĖS MENO MOKYKLA

UKMERGĖS MENO MOKYKLA UKMERGĖS MENO MOKYKLOS DIREKTORIUS ĮSAKYMAS DĖL UKMERGĖS MENO MOKYKLOS STRATEGINIO PLANO 2015-2020 METAMS PATVIRTINIMO 2015 kovo 3 d. Nr.V-5 Ukmergė Pritarus Ukmergės rajono savivaldybės administracijos

Detaliau

VADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) Vertinimo kriterijai 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga

VADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) Vertinimo kriterijai 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga VADOVĖLIO VERTINIMO KRITERIJŲ APRAŠAI 1. MEDŽIAGOS TINKAMUMAS VERTYBINĖMS NUOSTATOMS UGDYTI(S) 1.1. Tekstinė ir vaizdinė medžiaga atitinka pagrindines demokratijos vertybes ir principus (asmens ir tautos

Detaliau

MENAS ir sveikata

MENAS ir sveikata MENAS SVEIKATA Programa Menas žmogaus gerovei http://www.ltkt.lt/?psl=projektufinansavimas&do=konkursai&step=view&id=128 Paraiškos priimamos nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2017 m. kovo 14 d. Leonardo da

Detaliau

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) / dėl bendros sistemos techninių standa EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2017 07 11 C(2017) 4679 final KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) /... 2017 07 11 dėl bendros sistemos techninių standartų ir formatų, kad EURES portale būtų galima susieti

Detaliau

Microsoft Word - DV_Rekomendacijos2

Microsoft Word - DV_Rekomendacijos2 DOKUMENTŲ VALDYMO FUNKCIJOS EFEKTYVAUS ATLIKIMO REKOMENDACIJOS I. BENDROSIOS NUOSTATOS Dokumentų valdymo funkcijos efektyvaus atlikimo rekomendacijų (toliau Rekomendacijos) tikslas nustatyti valstybės

Detaliau

Slide 1

Slide 1 UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS PUBP struktūra. Vertinimo normos ugdymo procesui (pagrindiniam ugdymo koncentrui) 1 Kalbos kurso uždaviniai Kalbos vartojimo ugdymo mokymosi pasiekimai Kalbos sistemos pažinimo

Detaliau

PATVIRTINTA Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. T-17 GLOBOS CENTRO IR VAIKO BUDINČIO GLOBOTOJO VEIKLOS ORGANIZA

PATVIRTINTA Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. T-17 GLOBOS CENTRO IR VAIKO BUDINČIO GLOBOTOJO VEIKLOS ORGANIZA PATVIRTINTA Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. T-17 GLOBOS CENTRO IR VAIKO BUDINČIO GLOBOTOJO VEIKLOS ORGANIZAVIMO ŠVENČIONIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠAS

Detaliau

Microsoft Word - Profesines karjeros planavimo gebejimu ugdymo C metodika.doc

Microsoft Word - Profesines karjeros planavimo gebejimu ugdymo C metodika.doc PATVIRTINTA: Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro direktoriaus 2008 m. sausio 31 d. įsakymu R1-30 EUROPOS SĄJUNGA Europos socialinis fondas PROFESINĖS KARJEROS PLANAVIMO GEBĖJIMŲ UGDYMO

Detaliau

LATVIJOS IR LIETUVOS

LATVIJOS IR LIETUVOS Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa pagal 2007 2013 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą PROGRAMOS VADOVAS 2-asis kvietimas teikti projektų paraiškas 2009-01-29 TURINYS 1.

Detaliau

PATVIRTINTA

PATVIRTINTA ŠVENČIONIŲ PROGIMNAZIJOS NUOSTATAI I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Švenčionių progimnazijos nuostatai (toliau Nuostatai) reglamentuoja Švenčionių progimnazijos (toliau progimnazijos) teisinę formą, priklausomybę,

Detaliau

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO

Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS KONSULTACIJOS TIKSLAS VIEŠOSIO Viešoji konsultacija dėl dezinformacijos apie Lietuvą sklaidos mažinimo užsienyje 2019 m. kovo mėn., Vilnius KONTEKSTAS TIKSLAS VIEŠOSIOS POLITIKOS PRIORITETAS Lietuvai priešiškos šalys jau ilgą laiką

Detaliau

NLF

NLF Mažiau galimybių turinčių asmenų socialinė įtrauktis į švietimą: prieinamumas, lygios galimybės, nediskriminavimas ~ 2017 11 29 Kas mes esame? Didžiausia skėtinė negalios organizacijas vienijanti asociacija

Detaliau

TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGOS PAGRINDŲ KONVENCIJA

TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGOS PAGRINDŲ KONVENCIJA TAUTINIŲ MAŽUMŲ APSAUGOS PAGRINDŲ KONVENCIJA Europos Tarybos valstybės narės ir kitos šią tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją pasirašiusios valstybės, manydamos, kad Europos Tarybos tikslas yra

Detaliau

MOLĖTŲ PPT PSICHOLOGĖS RŪTOS MISIULIENĖS

MOLĖTŲ PPT PSICHOLOGĖS RŪTOS MISIULIENĖS MOLĖTŲ PEDAGOGINĖS PSICHOLOGINĖS TARNYBOS 2017 METŲ VEIKLOS PROGRAMA 1. Veiklos tikslas ir prioritetai: 1.1. Tikslas švietimo pagalbos prieinamumo didinimas specialiųjų ugdymosi poreikių ir/ar psichologinių

Detaliau

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS Agronomijos fakultetas Žemdirbystės katedra STUDIJŲ DALYKO APRAŠAS Dalyko kodas: AFŽEB07E Pavadinimas lietuvių kalba: Mokslinių tyrimų metodika Pavadinimas anglų kalba:

Detaliau

PowerPoint Presentation

PowerPoint Presentation Valstybinės energetikos inspekcijos vartotojams teikiamų paslaugų kokybės, prieinamumo ir pasitenkinimo tyrimas užsakovas vykdytojas Kovas, 2016 metodologija 2 Tyrimo metodologija Visuomenės nuomonės ir

Detaliau

PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBI

PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBI PATVIRTINTA Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos direktoriaus 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu V-180 PASVALIO LĖVENS PAGRINDINĖS MOKYKLOS LYGIŲ GALIMYBIŲ POLITIKA IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKOS APRAŠAS I SKYRIUS

Detaliau