LSMU UŽSIENIO STUDENTŲ ADAPTACIJA LIETUVOJE IR SĄSAJA SU PSICHINE SVEIKATA

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA MEDICINOS FAKULTETAS APLINKOS IR DARBO MEDICINOS KATEDRA Vytautas Steponavičius 6 kursas, 27 grupė LSMU UŽSIENIO STUDENTŲ ADAPTACIJA LIETUVOJE IR SĄSAJA SU PSICHINE SVEIKATA Medicinos vientisųjų studijų programos baigiamasis magistro darbas Darbo vadovas Doc. dr. Vidmantas Vaičiulis Kaunas 2021 1

TURINYS 1. SANTRAUKA... 3 2. SUMMARY... 4 3. PADĖKA... 5 4. INTERESŲ KONFLIKTAS... 5 5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS... 5 6. SANTRUMPOS... 6 7. SĄVOKOS... 7 8. ĮVADAS... 8 9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI... 9 9.1. Darbo tikslas... 9 9.2. Darbo uždaviniai... 9 10. LITERATŪROS APŽVALGA... 10 10.1. Užsienio studentų adaptacija ir akultūracija... 10 10.2. Užsienio studentai Lietuvoje... 11 10.3. Užsienio studentų psichinė sveikata ir pagalba... 12 11. TYRIMO METODAI... 13 11.1. Tyrimo organizavimas... 13 11.2. Tyrimo dalyviai... 14 11.3. Tyrimo instrumentai... 15 11.4. Statistinė analizė... 16 12. TYRIMO REZULTATAI... 17 12.1. Užsienio studentų studijų finansavimas ir gyvenamoji vieta... 17 12.2. Užsienio studentų adaptacija Lietuvoje... 18 12.3. LSMU užsienio studentų psichinė sveikata... 20 12.4. Simptomai.... 21 12.5. Sindromai... 23 12.6. Adaptacijos Lietuvoje ir psichinės sveikatos sąsajos... 24 13. REZULTATŲ APTARIMAS... 25 14. IŠVADOS... 28 15. LITERATŪROS SĄRAŠAS... 29 2

1. SANTRAUKA Vytautas Steponavičius. LSMU UŽSIENIO STUDENTŲ ADAPTACIJA LIETUVOJE IR SĄSAJA SU PSICHINE SVEIKATA. Tyrimo tikslas. Įvertinti Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete (LSMU) studijuojančių užsienio studentų adaptaciją Lietuvoje bei to poveikį psichinei sveikatai. Uždaviniai. Įvertinti LSMU užsienio studentų adaptacijos eigą Lietuvoje; Nustatyti sunkumus, su kuriais susiduria LSMU užsienio studentai gyvendami Lietuvoje; Įvertinti subjektyvią LSMU užsienio studentų psichinės sveikatos būklę. Metodai. 2021 metų balandžio kovo mėnesiais buvo atlikta LSMU užsienio studentų anketinė apklausa. Internete paskelbtą anketą užpildė 161 I-VI kursų studentai. Klausimynas buvo sudarytas iš trijų dalių: sociodemografiniams rodikliams, akultūraciniam stresui, psichinei sveikatai įvertinti. Iš viso klausimyną sudarė 92 klausimai. Akultūraciniam stresui įvertinti naudota ASSIS (ang. Acculturative Stress Scale for International Students) skalė, psichinės sveikatos įvertinimui panaudotos TLK-10, DSM-V ligų klasifikacijos, atrinkti labiausiai tarp užsienio studentų paplitę psichikos simptomai ir įvertintas jų pasireiškimas prieš ir po atvykimo į Lietuvą. Atlikta statistinė duomenų analizė naudojant SPSS programinį paketą. Tikrinat statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Tyrimo dalyviai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) visų fakultetų ir kursų užsienio studentai. Rezultatai. LSMU užsienio studentų problematiškiausi akultūracijos aspektai: diskriminacija, socialinė izoliacija ir komunikacijos problemos. Rastas statistiškai reikšmingas, neigiamas psichikos simptomų pokytis nuo atvykimo į Lietuvą. Gyvenant Lietuvoje 9,9% savo psichinę sveikatą įvertino puikiai, 47,8% gerai, 28,6% patenkinamai ir 13,7% prastai. Nustatyta statistiškai reikšminga koreliacija tarp akultūracinio streso ir psichikos simptomų. Tarp LSMU užsienio studentų pasireiškiant stipresniam akultūraciniam stresui dažnėja ir psichikos simptomų atsiradimas. Išvados. Stipriausiai LSMU užsienio studentus veikiantys akultūracijos faktoriai yra diskriminacija, komunikacijos problemos ir socialinė izoliacija. Stebima neigiama LSMU užsienio studentų psichinės sveikatos simptomų dinamika nuo atvykimo į Lietuvą. Didžiausi pokyčiai nustatyti tarp miego sunkumų, nervingumo bei nuovargio simptomų (p < 0,001). 37,2% respondentų patiria depresijos simptomus ir 37,8% patiria nerimo simptomus gyvendami Lietuvoje. Akultūracinis stresas turi įtakos psichikos sveikatos simptomų pasireiškimui. Rastas vidutinio stiprumo ryšys tarp socialinės izoliacijos ir psichinės sveikatos simptomų pasireiškimo (p < 0,001), nustatyta, kad dauguma akultūracinio streso faktorių turėjo silpną ar labai silpną koreliacinį ryšį su psichinės sveikatos simptomų pasireiškimu (p < 0,001). 3

2. SUMMARY Vytautas Steponavičius. LSMU FOREIGN STUDENTS' ADAPTATION IN LITHUANIA AND ITS CONNECTION WITH MENTAL HEALTH Aim of research. To evaluate the adaptation of foreign LSMU students in Lithuania and its impact on mental health. Objectives. To evaluate the adaptation process of LSMU foreign students in Lithuania; To identify the difficulties faced by LSMU foreign students living in Lithuania; To evaluate subjective mental health status of LSMU foreign students. Methods. In April-March 2021, a questionnaire survey of LSMU foreign students was conducted. The questionnaire was published online. 161 responses were received filled in by students ranging from first to sixth year of study. The questionnaire consisted of three parts: sociodemographic indicators, acculturative stress, and mental health assessment. The questionnaire consisted of 92 questions. The ASSIS (Acculturative Stress Scale for International Students) scale was used to assess acculturation stress, ICD-10, DSM-V disease classifications were used to assess mental health, the most common mental symptoms among foreign students were selected and their occurrence before and after arrival in Lithuania was assessed. Statistical data analysis was performed using SPSS software package. To test the statistical hypotheses, the significance level was chosen to be 0.05. Research participants. Foreign students of all faculties and courses of the Lithuanian University of Health Sciences (LSMU). Results. The most problematic aspects of LSMU foreign students acculturation were found to be discrimination, social isolation and communication problems. Statistically significant, negative change in mental symptoms since arrival in Lithuania was found. A statistically significant correlation was found between acculturation stress and mental symptoms. Among foreign students of LSMU, the occurrence of acculturative stress also increases the occurrence of mental symptoms. Conclusions. The factors of acculturation that most strongly affect LSMU foreign students are discrimination, communication problems and social isolation. Negative dynamics of LSMU foreign students mental health symptoms were observed since their arrival in Lithuania. The largest changes were found between sleep difficulties, nervousness and fatigue symptoms (p < 0.001). 37,2% of respondents experience symptoms of depression and 37,8% experience symptoms of anxiety while living in Lithuania. Acculturative stress affects the onset of mental health symptoms. A moderate association was found between social isolation and the onset of mental health symptoms (p < 0.001). Most acculturative stress factors had a weak or very weak correlation with the onset of mental health symptoms (p < 0.001). 4

3. PADĖKA Nuoširdžiai dėkoju darbo vadovui už skirtą laiką ir patarimus, taip pat dėkoju Tarptautinio Studijų Centro darbuotojams už pagalbą dalinantis anketa ir Eglei Šepetauskienei už pagalbą dirbant su statistinėmis analizėmis. 4. INTERESŲ KONFLIKTAS Autoriui interesų konflikto nebuvo. 5. ETIKOS KOMITETO LEIDIMAS LSMU Bioetikos centro pritarimo registracijos nr. BEC-MF-208 5

6. SANTRUMPOS ASSIS- iš anglų k. Acculturative stress scale for international students KMU- Kauno medicinos universitetas LSMU- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas M- vidurkis SD- iš anglų k. standart deviation 6

7. SĄVOKOS Akultūracija nuolat kontaktuojančių dviejų grupių kultūriniai, socialiniai ir psichologiniai pokyčiai. Užsienio studentas asmuo, kuris nėra valstybės, kurioje studijuoja pilietis ar nuolatinis gyventojas. 7

8. ĮVADAS Augant globalizacijai kiekvienais metais visame pasaulyje daugėja studentų, kurie studijuoti išvyksta svetur. Šios tendencijos stebimos ir Lietuvoje. UNESCO stastistikos instituto duomenimis Lietuvoje studijuoja 6300 asmenų atvykusių iš užsienio [1]. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro tyrime teigiama, kad iš kitų šalių atvykusių studijuoti asmenų skaičius Lietuvoje kasmet vidutiniškai didėja po 4%. 2017 metais įstojusių Lietuvoje užsieniečių skaičius siekė 1846 asmenis, iš jų 7% lieka gyventi ir dirbti šioje šalyje [2]. Viena populiariausių aukštojo mokslo įstaigų tarp užsienio studentų Lietuvoje yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU), kuriame 2019 metais studijavo 1156 užsienio studentai ir sudarė beveik 15% visų universiteto studentų [3]. Atvykę siekti aukštojo išsilavinimo ir patekę į kitokią socialinę, ekonominę, edukacinę bei kultūrinę aplinką, užsienio studentai susiduria su etniniais, kultūriniais, buitiniais, kalbos barjerais. Net ir gyvendami palankiausiomis adaptacijos sąlygomis, pavyzdžiui didmiesčiuose, kur populiacija yra didelė ir prisitaikyti prie aplinkos turėtų būti paprasčiau, užsienio piliečiai vis tiek susiduria su įvairiais iššūkiais. Šie iššūkiai tampa sunkesni, kai atsikeliama studijuoti į nedidelį miestą [4]. Psichologinis prisitaikymas adaptuojantis svetimoje šalyje literatūroje yra susietas ir su emociniais pokyčiais, kurie gali būti susiję su įvairiomis psichinėmis būklėmis, įskaitant depresiją, nerimą ar savivertės klausimus [5]. Nepaisant augančio užsienio studentų skaičiaus Lietuvoje, tyrimų apie atvykėlių prisitaikymą mūsų šalyje, jų gyvenimo kokybę ar psichinę sveikatą nėra daug. Kadangi LSMU užsienio studentai sudaro nemažą studentų dalį, tikslinga nustatyti šių asmenų adaptacijos ypatumus, sunkumus, su kuriais susiduria atvykėliai bei jų psichinės sveikatos būklę. 8

9. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 9.1. Darbo tikslas Įvertinti Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete studijuojančių užsienio studentų adaptaciją Lietuvoje bei to poveikį psichinei sveikatai. 9.2. Darbo uždaviniai 1. Įvertinti LSMU užsienio studentų adaptacijos eigą Lietuvoje. 2. Nustatyti sunkumus, su kuriais susiduria LSMU užsienio studentai gyvendami Lietuvoje. 3. Įvertinti subjektyvią LSMU užsienio studentų psichinės sveikatos būklę. 9

10. LITERATŪROS APŽVALGA 10.1. Užsienio studentų adaptacija ir akultūracija Studentų adaptacija yra sudėtingas ir ilgas procesas, susijęs su elgesio, socialinių nuostatų, o kartais ir asmenybės pasikeitimais. Plačiąja prasme adaptacija yra apibrėžiama kaip asmeninių savybių pritaikymas pasikeitusiai gyvenamajai aplinkai ar atsiradusioms naujoms gyvenimo sąlygoms [6]. Norint kalbėti apie užsienio studentų adaptaciją svetimoje šalyje svarbu paminėti akultūracijos sąvoką. Šis terminas pirmiausiai buvo apibrėžtas kaip nuolat kontaktuojančių dviejų skirtingų kultūrų grupių pokytis [7]. Nors originali šio termino reikšmė apima kolektyvinį lygmenį, šiandien akultūracija yra suvokiama ir kaip individuali patirtis, dar vadinama psichologine akultūracija [8]. Šį fenomeną anksčiausiai ir plačiausiai aprašė J. W. Berry. Jis nurodė, kad akultūracijos procese individualius kultūrinius pokyčius patiria dvi skirtingos kultūrinės grupės, tačiau dominuojanti grupė (šio tyrimo atveju tai vietiniai Lietuvos gyventojai) daro didesnę įtaką nedominuojančiai grupei (užsienio studentai), tad ir didesni psichologiniai pokyčiai labiau vyrauja tarp šios grupės žmonių [9]. Akultūracinius pokyčius J.W. Berry suskirstė į šešias kategorijas: 1. Fiziniai pokyčiai: nauja gyvenamoji vieta, naujas gyvenamojo būsto tipas, pasikeitęs gyventojų tankis, urbanizacija, didesnė oro tarša ir t.t. 2. Biologiniai pokyčiai: nauji mitybos įpročiai, naujos sveikatos problemos. 3. Politiniai pokyčiai: galimas nedominuojančios grupės savarankiškumo praradimas, dokumentacijos. 4. Ekonominiai pokyčiai: naujos karjeros galimybės, pajamų ar išlaidų kiekis. 5. Kultūriniai pokyčiai: kalba, religija, švietimo samprata. 6. Socialiniai pokyčiai: pakitęs asmeninis bei grupinis bendravimas [9]. Norint įvertinti adaptaciją naujoms gyvenimo sąlygoms, svarbiausia įvertinti psichologinius pokyčius atsirandančius dėl akultūracijos proceso. Tam, kad būtų galima identifikuoti šiuos pokyčius, reikalinga populiacijos, aktyviai dalyvaujančios akultūracijos procese, atranka. Tokios populiacijos atstovų psichologiniai pokyčiai susideda tiek iš paprastų elgesio pokyčių (kalbėjimas, apsirengimas, mityba), tiek iš sudėtingesnių psichologinių problemų, sukeliančių akultūracinį stresą, kuris apibrėžiamas kaip psichologinis žmogaus atsakas į tarpkultūrinį kontaktą. Dažnai ši reakcija pasireiškia padidėjusia depresijos išraiška (susijusi su savo kultūros praradimo patirtimi), savęs nepasitikėjimu bei nerimu (susiję su neužtikrintumu kaip reikia gyventi naujoje visuomenėje) [8]. Šie akultūracinio streso požymiai signalizuoja poreikį įveikti kultūrinių pokyčių iššūkius ir paruošia asmenį ilgalaikei adaptacijai naujoje aplinkoje. Ankstyvoje literatūroje aprašančioje tarpkultūrinius ryšius manyta, kad visi juos patiriantys asmenys patiria ir neigiamas emocines reakcijas pagal tam tikrą standartinį modelį [10], tačiau 10

pastaruoju metu akultūracinis stresas buvo analizuojamas tęstiniais (longitudiniais) tyrimais, kurie parodė, kad reikšmingi šio streso epizodai pasireiškė mažumai užsienio studentų bei stipriai priklausė nuo individualių tiriamojo asmeninių savybių [11]. Kiti tokio metodo tyrimai vis gi atskleidė ryškią akultūracinio streso įtaką imigrantų psichinės sveikatos simptomams [12], tačiau manoma, kad socialinės paramos priemonės [13] ar artimi santykiai su vietiniais bei kitais užsienio studentais [14] gali ženkliai palengvinti neigiamą akultūracinio streso sukeltą psichologinę simptomatiką. Todėl socialinės paramos galimos intervencijos, tokios kaip socialinių paramos grupių formavimas, užsiėmimai ar bendraamžių studentų, kurie yra susiję vieni su kitais panašiais interesais, patirtimi ar kultūrine kilme, skatinimas komunikuoti, gali turėti labai didelę reikšmę šių studentų adaptacijos procese [15]. Iš užsienio atvykę studentai gali susidurti ne tik su kultūriniais ar psichologiniais iššūkiais, bet ir kur kas paprastesnėmis kasdienio gyvenimo problemomis. Gyvenamosios vietos paieškos, valiutos pasikeitimas, transportas mieste, valstybinių ar privačių įstaigų darbo laikas bei ypatumai taip pat turi įtakos šių studentų adaptacijai [16]. Taip pat daug problemų kyla ir akademinėje aplinkoje: kalbos barjeras laikomas vienu svarbiausių iššūkiu trukdančių prisitaikyti [17], literatūroje aprašomos patirtys, kai užsienio studentai dėl kalbos barjero turi sunkumų adaptuotis akademinėje visuomenėje, suprasti dėstomos medžiagos turinį taip pat tai paveikia ir kasdienines veiklas, tokias kaip reikiamo autobuso pasirinkimas, apsipirkimas, pagalbos iš aplinkinių prašymas [18]. Be šių yra aprašomos ir bendravimo su dėstytojais problemos. Dėl anglų kalbos žinių stokos ir nenoro sudaryti apie save blogo įspūdžio studentai būna priversti apsimetinėti, kad visiškai supranta pokalbio turinį [19], minima, kad neretai studentai yra kritikuojami dėl savo akcento [20]. Tokio pobūdžio dėstytojų elgesį studentai neretai traktuoja kaip išankstinį nusistatymą prieš juos, dėl šių situacijų blogėja studentų pasitikėjimas savimi akademinėje veikloje. Šie tyrimai rodo, kad užsienio studentams vis dar trūksta paramos akademinėje visuomenėje. Rasizmas ir stereotipinis atvykėlių vertinimas vis dar yra gajus nemažoje dalyje pasaulio šalių ir universitetai, priimantys užsienio studentus turėtų atsižvelgti į šias problemas [16]. 10.2. Užsienio studentai Lietuvoje Lietuvoje užsienio studentų gyvenimo kokybė, kultūriniai, kalbiniai ar kiti adaptaciniai iššūkiai, o ypatingai psichinė sveikata nėra plačiai ištirti. 2015 metais Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliktas tyrimas nagrinėjo pagrindines užsienio lietuvių kilmės studentų, studijuojančių Lietuvoje adaptacijos problemas. Pabrėžiama, kad pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria užsienio lietuviai yra dokumentų pildymas, kalbos barjeras. Tyrimo metu išsiaiškinta, kad adaptaciją, užsienio studentų požiūriu, gali apsunkinti ir neigiamai prieš juos nusiteikusių vietinių gyventojų požiūris [21]. Tačiau tyrimas atskleidė tik užsienio lietuvių požiūrį ir sunkumus Lietuvoje. Šie studentai vis dėlto turėjo tam tikrų kultūrinių sąsajų su Lietuva, todėl galima manyti, kad tokių 11

asmenų adaptacija yra lengvesnė lyginant su kitais užsienio studentais, kurie su Lietuva neturi tokio ryšio. 2012 metais publikuotame tyrime tirtos Lietuvoje studijuojančių užsieniečių sąsajos tarp namų ilgesio ir gyvenimo kokybės. Gyvenimo kokybei įvertinti studentai buvo apklausiami, kiek jie buvo patenkinti gyvenimu įvairiose sferose. Viena iš jų buvo psichologinė/dvasinė gyvenimo sfera. Nustatyta, kad stipresnis ilgesys namams blogina gyvenimo kokybę, tačiau taip pat rasta, kad stipresnis namų ilgesys neturi statistiškai reikšmingos įtakos psichologinei studentų sveikatai [22]. Tačiau tokie rodmenys galėjo būti todėl, kad šiems aspektams įvertinti pasitelktame klausimyne buvo mažai klausimų, kurie negalėjo visapusiškai parodyti psichologinės studentų būklės. Pagrindinės adaptacijos problemos, su kuriomis susiduria užsienio studentai Lietuvoje: kalbos barjeras [21,23], neigiamas lietuvių požiūris į užsienio studentus [21,24], draugų/pažįstamų nebuvimas Lietuvoje [24]. Kartu su šiais sunkumais užsienio studentai Lietuvoje išgyveno identiteto, akademinių sunkumų bei naujos aplinkos problemas [24]. 2009 metais atliktas ir KMU užsienio studentų tyrimas. Nustatyta, kad Kaune studijuojantys užsieniečiai tuo metu gerai vertino savo sveikatą bei gyvenimo kokybę [25]. Vėliau tirti ir LSMU užsienio studentų gyvenimo įpročiai bei jų įtaka sveikatai, tačiau apklausoje tirtos tik somatinės būklės [26]. Taip pat buvo nustatyti LSMU užsienio studentų psichoaktyvių medžiagų vartojimo ypatumai. Pastebėta, kad statitistiškai reikšminga dalis studentų atvykę į Lietuvą pradėjo vartoti daugiau alkoholio ir tabako. Tarp pagrindinių šių medžiagų vartojimo priežasčių buvo išskirta ne tik egzaminų sukeliamas stresas, bet ir buvimas toli nuo namų [27]. 2015 metais vertintas ir LSMU užsienio studentų streso, nerimo bei depresijos simptomų sunkumas. Reikia paminėti, kad tyrime dalyvavę užsieniečiai prastai vertino savo lietuvių kalbos žinias, kas galėjo turėti įtakos jų akultūracijai, nustatyta, kad prastesnis kalbos mokėjimas turėjo įtakos sunkesniai depresijos ar nerimo simptomatikai. Net 3/4 nustatytas padidėjęs stresas ir maždaug pusei tyrimo dalyvių nustatyti depresijos bei nerimo simptomai [28]. Tirta ir gyvenimo įpročių įtaka fizinei bei psichinei sveikatai. Nors tyrime labiau akcentuojami fizinės sveikatos pokyčiai, pastebėta, kad rūkantys studentai juto stipresnius depresijos ir nerimo simptomus [29]. 10.3. Užsienio studentų psichinė sveikata ir pagalba Daugelis studentų studijuodami aukštojo mokslo įstaigose patiria stresorių poveikį. Psichiniai sutrikimai tarp studentų yra paplitę visame pasaulyje [30], tačiau užsienio studentai susiduria su papildomu integracijos naujoje aplinkoje spaudimu, dėl to didėja rizika susirgti psichine liga [31]. Emocinės, finansinės, kultūrinės ir asmeninės problemos yra potencialūs stresoriai, kurie gali paveikti užsienio studentų psichinę sveikatą [32]. Dažniausiai pasireiškiančios problemos: nerimas, depresija, vienatvė, miego sutrikimai. Nors studijavimas gimtojoje šalyje negali užtikrinti normalios psichinės 12

sveikatos, vis dėlto atsiskyrimas nuo namų yra vienas esminių faktorių užsienio studentų psichinės būklės sutrikimams atsirasti [33]. Be to nustatyta, kad nemažai studentų atvyksta studijuoti jau turėdami psichikos sveikatos sutrikimų (dažniausiai psichologinio distreso ar nerimo) [32]. Taip pat didelis rizikos veiksnys yra ir studentų amžius, kuriame kaip nustatyta dažniau pasireiškia psichiniai sutrikimai. Yra tyrimų rodančių, kad apie 10% užsienio studentų nuolat jaučia didelį nerimą ir yra patyrę panašius simptomus prieš atvykstant studijuoti, o 65% studijų metais susiduria ir su lengvais nerimo simptomais [34]. Taigi, atvykimas į svetimą šalį, kultūrinis šokas bei akultūracija, įstojimas į nepažįstamą akademinę įstaigą, asmens amžius bei daugelis kitų faktorių sudaro riziką psichinėms problemoms atsirasti. 2019 metais Australijoje paskelbtas pranešimas atskleidė duomenis, kad tarp savižudybę įvykdžiusių užsienio studentų diagnozuotas psichinių ligų skaičius buvo beveik 4 kartus mažesnis nei tarp vietinių Australijos gyventojų. Tik 22,2% nusižudžiusių užsienio studentų kreipėsi pagalbos į gydymo įstaigas [35]. Pastebėta, kad užsienio studentai rečiau kreipiasi pagalbos. Galima to priežastis nepasitikėjimas gyvenamosios šalies sveikatos sistema [36]. Dažniausiai ištikus krizei šie studentai kreipiasi į savo draugus, universiteto darbuotojus ar šeimos narius [32]. Šios tendencijos rodo tiek valstybės, tiek mokymo įstaigų iniciatyvų, socialinės paramos projektų poreikį. Literatūroje nurodoma, kad vien psichologinių konsultacijų užtikrinimas pažeidžiamiems užsienio studentams gali turėti teigiamos įtakos jų psichikos sveikatai [32], tačiau yra straipsnių, kuriuose teigiama, kad dažnai užsienio studentai apsilankę pas psichologus daugiau negrįžta, nes netiki tokių konsultacijų efektyvumu [37]. Norint užtikrinti lengvesnę užsienio studentų adaptaciją ir geresnę psichinę sveikatą, reikia ne tik užtikrinti lengvai prieinamas sveikatos sistemos paslaugas, konsultacijas, bet ir šviesti akademinę visuomenę, o ypač darbuotojus apie esamą riziką ir galimas intervencijos priemones. Konsultantai taip pat turi išmanyti kultūrinių skirtumų, stresorių, su kuriais susiduria užsienio studentai bei jų poreikių išgyvenant pereinamąjį laikotarpį klausimus. Sveikatos tiekėjai ir universiteto administracija turi bendradarbiauti tam, kad būtų pasiekta maksimali tarptautinių studijų nauda ir kuo labiau sumažinta rizika susirgti psichinėmis ligomis [33]. 11. TYRIMO METODIKA 11.1. Tyrimo organizavimas Tyrimas atliktas LSMU 2021 metų kovo-balandžio mėnesiais. Tyrimas vykdytas apklausos būdu. Prieš tyrimą konsultuotasi su LSMU Tarptautinių Studijų Centro darbuotojais, kokiais būdais galima pasiekti LSMU užsienio studentus. Dėl pandeminės situacijos šalyje pasirinkta apklausą vykdyti 13

nuotolinėmis priemonėmis, t.y. internetu. Apklausa buvo sukurta naudojantis platforma Google forms ir išplatinta tikslinėse socialinių tinklų grupėse: viena šių grupių administruojama Tarptautinio Studijų Centro darbuotojų, kita - pačių LSMU užsienio studentų, tačiau abi grupės skirtos LSMU užsienio studentų informavimui bei komunikacijai. Kartu su apklausa paskelbtas viešas kvietimas dalyvauti, informacija, kad apklausa yra anoniminė, dalyvavimas yra savanoriškas, apklausą galima nutraukti bet kuriuo metu ir surinkti duomenys bus naudojami tik moksliniais tikslais ir išvadoms pateikti. 11.2. Tyrimo dalyviai Tyrimo metu buvo užpildyta 161 anketa. Norint užpildyti anketą buvo privaloma atsakyti į visus klausimus, todėl visos užpildytos anketos atitiko tyrimo reikalavimus ir buvo panaudotos analizei. Dalyvauti buvo kviečiami visų kursų ir fakultetų LSMU užsienio studentai. Tyrime dalyvavusių studentų amžius vyravo nuo 18 iki 35 metų. Literatūroje teigiama, kad jaunesni nei 20 metų studentai skirtingai patiria akultūracinį stresą [9,12]. Norint apskaičiuoti koreliacijas tarp amžiaus ir akultūracijos respondentai buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes. Daugiausia dalyvavusių priklausė 21-25 metų amžiaus grupei (1 lentelė). Didesnė dalis pildžiusiųjų anketą buvo moterys (2 lentelė). 1 lentelė. Dalyvių pasiskirstymas pagal amžių Amžiaus grupė n % 18-20 42 26,1 21-25 26-35 108 67,1 11 6,8 2 lentelė. Dalyvių pasiskirstymas pagal lytį Lytis n % Moterys 99 61,5 Vyrai 62 38,5 Viso 161 100,0 Daugiausiai anketų užpildė Izraelio (n 39, % 24,2), Švedijos (n 27, % 16,8) ir Vokietijos (n 21, % 13) piliečiai. Atitinkamai daugiausiai LSMU studijuojančių užsieniečių ir yra atvykę iš šių valstybių. Lyginant studentų atsakymus respondentai buvo suskirstyti į žemynus, iš kurių yra atvykę. Daugiausiai dalyvių atvykę iš Europos ir Azijos valstybių (3 lentelė). Tyrime dalyvavo I-VI kurso 14

studentai. Daugiausiai anketų užpildė trečio (n 47, % 29,2) bei antro (n 39, % 24,2) kursų studentai, mažiausiai apklausoje dalyvavo pirmo ir šešto kursų studentų (4 lentelė). 3 lentelė. Dalyvių pasiskirstymas pagal žemynus Žemynas n % Afrika 2 1,2 Azija 75 46,6 Europa 82 50,9 P. Amerika 2 1,2 Viso 161 100,0 4 lentelė. Dalyvių pasiskirstymas pagal kursą Kursas n % 1 10 6,2 2 39 24,2 3 47 29,2 4 34 21,1 5 19 11,8 6 12 7,5 Viso 161 100,0 11.3. Tyrimo instrumentai Tyrimo anketą sudarė 92 klausimai, kurie buvo suskirstyti į tris dalis: 1. Sociodemografiniai duomenys 2. Klausimai apie akultūraciją Lietuvoje 3. Klausimai apie psichinę sveikatą Pirmoje dalyje buvo surinkti sociodemografiniai dalyvių duomenys, klausiant jų lyties, amžiaus, studijų kurso, gyvenamosios vietos tipo (bendrabutis, nuomojamas butas ar kt.), šalies, iš kurios atvyko studijuoti, kaip respondentai finansuoja studijas (tėvų parama, darbas semestro metu ar per atostogas, paskola, stipendija). Antroje dalyje panaudota ASSIS (angl. Acculturative Stress Scale for International Students) [38] skalė akultūraciniam stresui ir pagrindiniams adaptacijos aspektams įvertinti. Šį klausimyną sudarė 24 punktai, kuriuos dalyviai turėjo įvertinti Lykert tipo skalėje nuo 1 iki 5 (1 = stipriai nesutinku, 2 = nesutinku, 3 = nežinau, 4 = sutinku 5 = stipriai sutinku). ASSIS sudaryta iš dvylikos pagrindinių 15

akultūracijos aspektų subskalių: patiriamos diskriminacijos, socialinės izoliacijos, kultūrinio identiteto praradimo grėsmės, žemesnės padėties visuomenėje, namų ilgesio, baimės, pykčio/nusivylimo, nepasitikėjimo, komunikacijos problemų, kultūrinio šoko, sulaukiamos neapykantos ir kaltės. Kiekvienai šių subskalių klausimyne buvo skirta po du teiginius. Skalės atsakymų vertė vyravo nuo 24 iki 120, kai minimali suma reiškė nepatiriamą akultūracinį stresą, o maksimali sunkią adaptaciją ir ryškiai pasireiškiantį stresą akultūracijos metu, vienos subskalės vertė vyravo nuo 2 iki 10 balų. Vertinti ir tarpusavyje palyginti kiekvienos subskalės surinktų balų vidurkiai (M). Taip nustatyta, kurie akultūracinio streso aspektai turi didžiausią įtaką LSMU užsienio studentams. Originali ASSIS skalė turi labai aukštus patikimumo koeficientus: Cronbach koeficientas alfa yra 0,94 ir Guttman 0,96. Statistiškai patvirtinta ir skalės koreliacija su depresijos sergamumu. Įvarių tyrimų metu nustatytas skalės patikimumas vyravo nuo 0,87 iki 0,95. Trečioje anketos dalyje buvo vertinama psichinė dalyvių sveikata. Pirmiausiai buvo paprašyta įvertinti savo psichinę sveikatą nuo puikios iki prastos (puiki = 1, gera = 2, patenkinama = 3, prasta= 4). Tokiu pat būdu tiriamieji buvo paprašyti įvertinti savo psichinę sveikatą ir iki atvykimo į Lietuvą. Buvo sudarytas pagrindinių simptomų sąrašas remiantis TLK-10 ir DSM-V ligų klasifikacijomis. Remiantis aprašyta literatūra buvo sudarytas simptomų, dažniausiai pasireiškiančių užsienio studentams, sąrašas. Dalyviai buvo klausiami kaip dažnai jiems pasireiškia tam tikras simptomas nuo niekada iki labai dažnai (niekada = 1, retai = 2, kartais = 3, dažnai = 4, labai dažnai = 5). Kiekvieną simptomą paprašyta įvertinti du kartus: kaip dažnai simptomas pasireiškė gyvenant Lietuvoje ir iki atvykstant į Lietuvą. Vertinant simptomus skaičiuoti skalių balų vidurkiai bei pokyčiai nuo atvykimo į Lietuvą. Remiantis ligų klasifikacijomis visi simptomai suskirstyti į keturis pagrindinius sindromus: paranojos, depresijos, nerimo ir somatinių nusiskundimų. Atitinkamai vertinti kiekvieno sindromo pokyčiai. 11.4. Statistinė analizė Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics programinį paketą (angl. Statistical Package for Social Sciences 27 for Windows) ir Microsoft Office Excel 2010 skaičiuoklę. Tolydžiųjų kintamųjų skirstinių normalumas buvo tikrinamas Kolmogorovo-Smirnovo testu. Kiekybinių požymių, netenkinusių normalumo sąlygų, reikšmių tiriamosiose nepriklausomosiose grupėse palyginimui taikytas neparametrinis Mann-Whitney kriterijus (dviem grupėms) ir Kruskal- Wallis ranginis kriterijus (trims ir daugiau grupių). Tarp susijusių grupių Wilkoksono kriterijus. Normalinių kiekybinių dydžių lyginimas atliktas naudojant ANOVA arba Stjudento t kriterijų. Ryšiui tarp požymių nustatyti buvo vertinami Spearman koreliacijos koeficientai. Koreliacija vertinta kaip labai silpna (r < 0,3), silpna (0,3 r < 0,5), vidutinė (0,5 < r 0,7), stipri (0,7 < r < 0,9), labai stipri (0,9 r 1). 16

Kokybinių požymių analizei taikytas susijusių lentelių metodas. Dviejų kokybinių požymių tarpusavio priklausomumui vertinti imtas asimptotinis χ2 kriterijus. Poriniai palyginimai atlikti naudojant z kriterijų. Tikrinat statistines hipotezes, reikšmingumo lygmuo pasirinktas 0,05. Statistinės duomenų analizės rezultatai pateikti lentelėse ir grafikuose. Daugumoje jų įvertinti vidurkiai bei požymių pasikartojimo dažniai (proc.). Pateikiant rezultatus nurodytas statistinių hipotezių reikšmingumas. Naudoti tokie statistinių hipotezių išvadų reikšmingumo lygiai: p > 0,05 statistiškai nereikšminga (SN), p < 0,05 reikšminga (p*), p < 0,01 labai reikšminga (p**), p < 0,001 itin reikšmingi statistiniai ryšiai (p***). 12. TYRIMO REZULTATAI 12.1. Užsienio studentų studijų finansavimas ir gyvenamoji vieta Vidutinis dalyvių amžius buvo 22,4 metai (SD = 2,44). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp lyties ir amžiaus pasiskirstymo nerasta (p > 0,05). Surinkti duomenys apie studentų gyvenamąją vietą pateikti 1 pav. 2% 38% 60% Buto ar kambario nuoma Studentų bendrabutis Kita 1 pav. Studentų gyvenamoji vieta studijų metu Didžioji dalis apklaustųjų studijų laikotarpiu gyvena nuomojamose patalpose (N = 96, 59,6%), mažiau apklaustųjų gyvena studentų bendrabutyje (N = 61, 37,9%) likę 2,5% (N = 4) pasirinko kitą gyvenamosios vietos tipą, tačiau jo nenurodė. Daugumai studentų studijas padeda finansuoti tėvai (41,6 proc. N = 67), antras pagal dažnumą studijų finansavimo būdas studijų paskola (23,6 proc. N = 38), dar mažiau apklaustųjų save išlaiko dirbdami studijų (15,5 proc. N = 25) ar atostogų metu (19,3 proc. N = 31). Nerasta statistiškai reikšmingos sąsajos tarp finansavimo tipo ir studentų gyvenamosios vietos. 17

24% 15% 42% 19% Tėvu parama Darbas studiju metu Darbas atostogu metu Studiju paskola 2 pav. Dalyvių studijų finansavimas 12.2. Užsienio studentų adaptacija Lietuvoje Visos ASSIS skalės maksimali balų suma yra 120. Apskaičiuotas surinktų balų vidurkis (M = 65,27; SD = 17,57). Surinkti 11-os subskalių, rodančių užsienio studentų adaptaciją Lietuvoje, rezultatai. Kiekvienos subskalės maksimalus balų skaičius galėjo būti 10. Išvesti subskalių vidurkiai ir palyginti tapusavyje, taip nustatyta, kurias akultūracijos problemas respondentai įvertino kaip labiausiai problemiškas (5 lentelė). Kai kurie subskalių rezultatai neatspindėjo subskalėje esančių punktų reikšmingumo. Pvz.: komunikacijos problemų subskalės taškų vidurkis nebuvo pats didžiausias, tačiau subskalėje esantis punktas, atspindėjęs adaptacijos sunkumus dėl kalbos barjero, surinko didžiausią vidurkį iš visų skalėje esančių punktų (6 lentelė). Nustatyta, kad daugiausiai balų buvo surinkta diskriminacijos, socialinės izoliacijos ir komunikacijos problemų subskalėse. Socialinė atskirtis, susvetimėjimas kelia didžiausią rūpestį kalbant apie LSMU užsienio studentų adaptaciją Lietuvoje. Nagrinėjant atskirus šių subskalių punktus jie taip pat buvo vertinami kaip labiausiai problemiški ir parodė, kad užsienio studentai jaučia nelygybę, nevienodas galimybes lyginant su vietiniais gyventojais, kitokį elgesį socialinėse situacijose. Subskalėje komunikacijų problemos balų skaičiaus vidurkis taip pat buvo vienas didžiausių. Šią subskalę sudarė tiek anglų kalbos naudojimo sukeliamas stresas, tiek kalbos barjero sukeliamos problemos. Nors anglų kalbos vartojimas nebuvo įvertintas kaip didelis stresorius, kalbos barjeras surinko didžiausią balų vidurkį iš visų skalėje esančių punktų (6 lentelė). Mažiausiai balų surinkusi akultūracinio streso problema buvo kaltės jausmas paliekant savo artimuosius ir gyvenant kitokioje kultūroje. Svarbu paminėti, kad nors ir respondentų nuomone diskriminacija yra plačiai paplitusi, patiriamos neapykantos subskalės balų vidurkis buvo vienas mažiausių. Respondentų nuomone neapykantos demonstravimas nukreiptas prieš juos Lietuvoje nėra plačiai paplitęs. 5 lentelė. Akultūracinių požymių vidurkiai (N = 161) Subskalė M SD Diskriminacija 6,5590 2,30175 Socialinė izoliacija 6,2671 2,13822 18

Komunikacijos 6,2050 2,05888 problemos Kultūrinis šokas 5,9565 2,09865 Namų ilgesys 5,8447 2,13471 Kultūrinio identiteto 5,7640 2,41484 praradimo grėsmė Žemesnė padėtis 5,7391 2,22632 visuomenėje Nepasitikėjimas 5,5342 2,17092 Baimė 5,5342 2,07976 Patiriama neapykanta 4,7267 2,26105 Kaltės jausmas 3,9814 2,24575 M- vidurkis, SD- standartinis nuokrypis 6 lentelė. Didžiausią balų vidurkį surinkę skalės teiginiai (N = 161) Teiginys M SD Mediana Dėl kalbos barjero jaučiuosi negalintis iki galo savęs išreikšti 3,55 1,245 4 Po migracijos patiriu daug spaudimo 3,43 1,269 4 Daugybė galimybių man yra neprieinamos 3,36 1,212 4 Socialinėse situacijose su manimi elgiamasi kitaip nei su kitais 3,35 1,159 4 Jaučiu, kad su manimi elgiamasi ne kaip su lygiu 3,2 1,244 3 Man liūdna, kad teko palikti savo artimuosius 2,98 1,242 3 Čia jaučiuosi nesaugiai 2,97 1,232 3 Kai kurie žmonės mane atstumia 2,91 1,196 3 M- vidurkis, SD- standartinis nuokrypis Didžiausias vidurkis surinktas kalbos barjero subskalėje. Daug respondentų sutiko ir su kultūrinio šoko subskalės teiginiu po migracijos patiriu daug spaudimo. Socialinės izoliacijos ir diskriminacijos subskalių teiginiai ir atskirai surinko vienus didžiausių vidurkių. Statistiškai reikšmingų (p < 0,05) ryšių tarp amžiaus grupių, kurso, gyvenamosios vietos tipo, studijų finansavimo būdo ir akultūracinio streso subskalių ar atskirų komponentų nerasta. Tačiau kai kuriose subskalėse nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp vyrų ir moterų (7 lentelė). 7 lentelė. Vyrų (N=62) ir moterų (N= 99) akultūracijos subskalių vidurkių palyginimas. Subskalė Lytis M SD p Kultūrinis šokas Vyrai 6,3548 2,29109 0,014* Moterys 5,3939 2,42781 Diskriminacija Vyrai 6,7258 2,22629 0,469 Moterys 6,4545,35291 Socialinė Vyrai 6,2903 2,06760 0,913 izoliacija Moterys 6,2525 2,19156 Žemesne padėtis visuomenėje Vyrai 5,8710 1,97097 0,554 Moterys 5,6566 2,37831 19

Namų ilgesys Vyrai 6,1290 1,92893 0,182 Moterys 5,6667 2,24518 Baimė Vyrai 5,6129 1,91075 0,705 Motery 5,4848 2,18699 Nepasitikėjimas Vyrai 5,5645 2,05355 0,889 Moterys 5,5152 2,25137 Komunikacijos Vyrai 6,6613 1,89861 0,026* problemos Moterys 5,9192 2,11253 Kultūrinio Vyrai 6,1774 1,97960 0,292 identiteto praradimo Moterys 5,8182 2,16825 grėsmė Patiriama neapykanta Vyrai 5,2419 2,16292 0,022* Moterys 4,4040 2,2792 Kaltė Vyrai 4,5484 2,36558 0,011* Moterys 3,6263 2,10241 p > 0,05 statistiškai nereikšminga (SN), p < 0,05- reikšminga (p*), M- vidurkis, SD- standartinis nuokrypis Kaip nurodoma 7 lentelėje visose subskalėse vyrų pasirinkimų balų vidurkis buvo didesnis, tačiau tik kultūrinio šoko, komunikacijos problemų, patiriamos neapykantos ir kaltės subskalėse vyrų subskalių balų vidurkis buvo statistiškai reikšmingai (p < 0,05) didesnis nei moterų. Pastebėtas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp studentų atvykusių iš Azijos ir Europos. Azijiečiai kiekvienoje subskalėje surinko didesnį vidurkį nei europiečiai. Didžiausi skirtumai stebėti kultūrinio šoko (Z = - 5,540; p < 0,001), namų ilgesio (Z = -3,904; p < 0,001), patiriamos neapykantos (Z = -5,040; p < 0,001) subskalėse. 12.3. LSMU užsienio studentų psichinė sveikata Respondentai buvo paprašyti įvertinti dabartinę savo psichinę sveikatą skalėje nuo Puiki iki Prasta. 9,9% pasirinko puiki, 47,8% pasirinko gera, 28,6% pasirino patenkinama ir 13,7% pasirinko prasta. Tokia pati skalė buvo pateikta norint įvertinti jų sveikatą prieš atvykimą į Lietuvą. 13,7% pasirinko puiki, 67,7% pasirinko gera, 15,5% pasirinko patenkinama 3,1% pasirinko prasta. Šių dviejų skalių rezultatams palyginti buvo atliktas t - testas. Gautas statistiškai itin reikšmingas pokytis (t = 5,295, df = 160, p < 0,001). Užsienio studentai psichinę sveikatą dabar vertina kur kas prasčiau nei prieš atvykimą į Lietuvą. Šių skalių pasirinkimų dažnis palyginamas 3 pav. 20

3 pav. Psichinės sveikatos įvertinimas gyvenant Lietuvoje ir prieš atvykstant į Lietuvą 12.4. Simptomai. Vertinti 30-ies simptomų vidurkiai. Respondentų surinktų balų vidurkiai parodė, kad gyvenant Lietuvoje užsienio studentams labiausiai pasireiškė galvos skausmai (M = 2,79; SD = 1,205), silpnumas (m = 2,56; SD = 1,186), per didelis nerimavimas dėl kasdienių dalykų (m = 2,64; SD = 1,225), liūdna nuotaika (m = 2,56; SD = 1,232), sumažėjęs interesų ratas (m = 2,53; SD = 1,098), sunkumas užmigti (m = 2,54; SD = 1,181). Simptomų vidurkiai rodomi 8 lentelėje. Pastebėta, kad interesų rato sumažėjimas statistiškai reikšmingai stipriau pasireiškia vyrams nei moterims (p = 0,043). Kitų simptomų pasiskirstymai tarp lyčių nebuvo statistiškai reikšmingi. Lyginta kaip skirtingai simptomatiką vertino respondentai atvykę iš skirtingų žemynų. Kadangi vos 4 asmenys pildę anektą buvo atvykę iš P. Amerikos ir Afrikos, vertinti skirtumai tarp atvykėlių iš Europos ir Azijos. Pastebėta, kad suicidinės mintys (p < 0,001), drebulys (p < 0,05), apetito stoka (p < 0,01), jausmas, kad dauguma žmonių negalima pasitikėti (p < 0,001), baimė (p < 0,05) stipriau pasireiškė studentams atvykusiems iš Azijos. Tiriant skirtumus tarp skirtinguose kursuose studijuojančių studentų pastebėta, kad nuovargis stipriau pasireiškė 3 6 kursų studentams (p < 0,05). Taip pat pastebėta, kad dirbantys studentai atostogų ar semestro metu rečiau jaučiasi vieniši nei tie, kurių studijas finansuoja tėvai (p < 0,05). Tų pačių 30-ies simptomų vidurkiai įvertinti prieš ir po atvykimo į Lietuvą. Atliktas t - testas tarp simptomų porų (prieš ir po). Ieškota reikšmingų skirtumų tarp simptomų pasireiškimo. Visi lyginti simptomai turėjo neigiamą dinamiką. Kiekvieno iš simptomų vidurkis buvo didesnis gyvenant Lietuvoje nei prieš atvykimą, tačiau iš 30-ies simptomų vidurkių skirtumų, 25 buvo statistiškai reikšmingi. Simptomų vidurkiai prieš ir po bei jų pokyčiai nurodomi 8 lentelėje. Nors galvos skausmą respondentai vertino kaip vieną dažniausiai pasireiškiančių simptomų, pokytis tarp simptomo pasireiškimo iki atvykimo ir po atvykimo į Lietuvą buvo statistiškai nereikšmingas. Apetito stoka, pasireiškusi stipriau Azijos studentams, reikšmingai nepasikeitė nuo studentų atvykimo studijuoti. Pastebėta, kad didžiausią neigiamą pokytį turėjo nuovargio, miego sunkumų, vienišumo, liūdnos nuotaikos, ir nervingumo 21

simptomai. Sunkumas užmigti buvo pažymimas ne tik kaip dažniausiai pasireiškiantis simptomas gyvenant Lietuvoje, bet ir turėjęs didžiausią pokytį po atvykimo. Lyginti ir simptomų vidurkių skirtumų pasireiškimai tarp studentų atvykusių iš Europos ir Azijos. Drebulys (p = 0,013), apetito stoka (p = 0,09), savęs kaltinimas (p = 0,013), baimė (p = 0,027) ir silpnumas (p = 0,032) azijiečiams nuo atvykimo į Lietuvą pakito stipriau nei studentams atvykusiems iš Europos. Nuovargis reikšmingai stipriau kito 6-o kurso studentams (p = 0,021), iš jų 67% pažymėjo, kad nuovargis jiems pasireiškia dažniau gyvenant Lietuvoje nei iki atvykimo. Lyginant pokyčius tarp lyčių pastebėta, kad suicidinės mintys labiau kito tarp moterų nei tarp vyrų (p = 0,08). 62% respondenčių suicidinės mintys reiškėsi dažniau nei iki atvykimo, kai tarp vyrų šis skaičius buvo 19%. Taip pat pastebėta, kad galvos skausmas dažniau pradėjo reikštis 21-25 metų studentams. 43% šios amžiaus grupės studentų pažymėjo, kad galvos skausmai jiems pasireiškia dažniau nuo atvykimo į Lietuvą. 8 lentelė. Dabartinės ir ankstesnės psichinės sveikatos pokyčiai. Simptomas Po Prieš Vidurkis SD Vidurkis SD Sirtumas P Galvos skausmas 2,78 1,209 2,61 0,759 0,161 Silpnumas 2,55 1,183 2,2 0,947 0,354 *** Nervingumas 2,41 1,180 1,93 0,936 0,478 *** Krūtinės skausmai 1,80 0,970 1,74 0,856 0,056 Suicidinės mintys 1,81 0,965 1,65 0,753 0,161 * Drebulys 2,11 0,953 1,91 0,918 0,193 * Apetito stoka 2,17 1,104 2,04 0,901 0,137 Jausmas, kad aplinkiniais 2,18 0,914 2,06 0,896 0,124 negalima pasitikėti Lengvai pravirkstama 2,22 1,017 1,88 0,931 0,335 *** Išgąstis be jokios priežasties 2,12 1,088 1,89 0,926 0,230 * Savęs kaltinimas 2,34 1,112 2,12 0,971 0,217 * Vienišumas 2,47 1,199 2,02 0,869 0,453 *** Liūdna nuotaika 2,57 1,229 2,11 0,894 0,453 *** Nerimas dėl ateities 2,65 1,222 2,28 1,008 0,366 *** Interesų stoka 2,53 1,096 2,11 0,953 0,422 *** Baimė 2,34 1,009 2,04 0,927 0,294 *** Jausmas, kad aplinkiniai yra 2,33 1,056 2,2 0,882 0,131 nedraugiški Lengvai įsižeidžiama 2,45 1,063 2,34 0,911 0,106 Pykinimas, pilvo skausmai 2,45 1,069 2,03 0,984 0,425 *** Nepilnavertiškumas 2,38 1,126 1,98 0,931 0,400 *** Raumenų skausmas 2,24 1,09 1,94 0,906 0,294 *** 22

Jausmas, kad esi stebimas 2,24 1,107 1,89 0,969 0,344 *** Miegos sunkumai 2,54 1,181 2,01 0,925 0,525 *** Oro trūkumas 2,06 1,074 1,79 0,819 0,275 ** Beviltiškumas dėl ateities 2,31 1,111 2,08 0,869 0,231 * Silpnumas įvairiose kūno vietose 2,16 1,051 1,78 0,829 0,381 *** Neramumas 2,18 1,051 1,84 0,929 0,338 *** Jausmas, kad esi nieko vertas 2,14 1,084 1,84 0,843 0,294 *** Nuovargis 2,47 1,069 1,98 0,76 0,494 *** Širdies plakimas 2,21 0,997 2,02 1,049 0,188 * = nereikšminga; * = p<0,05; ** = p<0,01; *** = p<0,001, SD - standartinis nuokrypis 12.5. Sindromai. Visi klausimyne išvardinti simptomai buvo suskirstyti į depresijos, nerimo, paranojos ir somatinių nusiskundimų sindromus. Buvo sudarytos šių sindromų skalės, remiantis jiems tinkačių simptomų vidurkiais. Šios skalės turėjo skirtingas vertes. Respondentai, surinkę daugiau nei pusę kiekvienos skalės balų buvo traktuojami kaip turintys tam tikro sindromo požymių. Palyginti sindromų pasireiškimo dažniai tarp apklaustųjų prieš ir po atvykimo studijuoti. Sindromų pasireiškimo dažnis tarp apklaustųjų ir dažnio palyginimas prieš ir po atvykimo studijuoti rodomas 4 pav. Prieš Po 37.2 37.8 8.5 10.4 20.2 15.9 6.7 20.1 4 pav. Sindromų pasireiškimo dažnis (%) tarp LSMU užsienio studentų prieš ir po atvykimo į Lietuvą Kaip rodoma 4 pav. gyvenant Lietuvoje tarp LSMU užsienio studentų dažniausiai pasireiškiantys yra depresijos ir nerimo sindromai. Didžiausi pokyčiai stebimi depresijos ir somatinių nusiskundimų sindromų skalėse. Kaip ir atskiri simptomai, taip ir sindromai dažniau pasireiškė studentams iš Azijos nei iš Europos. 50% Azijos studentų atitiko depresijos sindromo kriterijus. Tarp studentų atvykusių iš europos tokių respondentų buvo 25%. Nerimo sindromo kriterijus atitiko 53% studentų iš Azijos ir 30% studentų iš Europos. Paranojos kriterijus atitiko 42% Azijos ir 24% Europos studentų. Somatiniai sutrikimai pasireiškė 22% azijiečių ir 10% europiečių. D E P R E S I J A P A R A N O J A N E R I M A S S O M A T I N I A I N U S I S K U N D I M A I 23

12.6. Adaptacijos Lietuvoje ir psichinės sveikatos sąsajos Siekiant surasti adaptacijos ir psichinės sveikatos sąsajas naudotas koreliacinės analizės metodas. Ryšiui tarp požymių nustatyti naudotas Spearman koreliacijos koeficientas. Ieškota koreliacijų tarp kiekvienos akultūracinio streso subskalės ir dabartinio užsienio studentų psichinės sveikatos vertinimo. Satistiškai reikšmingos buvo visų subskalių ir psichinės sveikatos įvertinimo koreliacijos (p < 0,05). Vertinant Spearmano koreliacijos koeficientus šios koreliacijos įvertintos kaip labai silpnos (r < 0,3) arba silpnos (0,3 < r < 0,5). Didžiausi koreliacijos koeficientai stebėti analizavus socialinės izoliacijos (r = 0,495; p < 0,001), diskriminacijos (r = 0,401; p < 0,001), nepasitikėjimo (r = 0,411; p < 0,001) subskales. Vertinant atskirus ASSIS skalės teiginius stipriausią koreliaciją su psichinės sveikatos vertinimu parodė teiginys Socialinėse situacijose su manimi elgiamasi kitaip nei su kitais (r = 0,498; p < 0,001) Vertinant koreliacijas tarp ASSIS subskalių ir atskirų simptomų, stipraus ryšio tarp šių požymių nenustatyta. Dauguma simptomų turėjo statistiškai reikšmingą (p < 0,01) labai silpną ar silpną ryšį su akultūracinio streso skalės teiginiais. Tokie patys rezultatai gauti vertinant koreliacijas tarp simptomų pokyčio bei ASSIS subskalių. Vertinant koreliacijas tarp bendro ASSIS skalės balo ir sindromų pasireiškimo rastos vidutinio stiprumo koreliacijos. Tarp ASSIS ir depresijos sindromo (r = 0,532; p < 0,001), nerimo sindromo (r = 0,569; p < 0,001), paranojos (r = 5,80; p < 0,001), somatinių nusiskundimų (r = 0,507; p < 0,001). Atskirų ASSIS skalės subskalių ir sindromų koreliacijos skelbiamos 9 lentelėje. 9 lentelė. ASSIS subskalių ir sindromų koreliacija (Spearmano koreliacijos koeficientai) ASSIS Sindromas Depresija Nerimas Paranoja Somatiniai nusiskundimai Diskriminacija 0,361*** 0,433*** 0,421*** 0,432*** Socialinė izoliacija 0,491*** 0,535*** 0,558*** 0,509*** Kultūrinis šokas 0,352*** 0,394*** 0,397*** 0,425*** Žemesnė padėtis visuomenėje 0,355*** 0,402*** 0,44*** 0,398*** Namų ilgesys 0,396*** 0,399*** 0,425*** 0,340*** Baimė 0,360*** 0,405*** 0,413*** 0,288*** Pyktis 0,33*** 0,309*** 0,335*** 0,269** Nepasitikėjimas 0,391*** 0,42*** 0,435*** 0,341*** Komunikacijos problems 0,310*** 0,312*** 0,224** 0,327*** 24

Kultūrinio identiteto praradimo grėsmė Patiriama neapykanta 0,465*** 0,462*** 0,362*** 0,489*** 0,387*** 0,395*** 0,431*** 0,264** Kaltės jausmas 0,174 * 0,21** 0,263** 0,087 - = nereikšminga; * = p < 0,05; ** = p < 0,01; *** = p < 0,001 Pastebėta, kad stipriausias koreliacinis ryšys vyravo socialinės izoliacijos subskalėje. Kuo stipriau respondentai patyrė socialinę izoliaciją, tuo stipriau jiems reiškėsi nerimo ir paranojos simptomatika, šiek tiek silpnesnis ryšys pasireiškė su depresijos ir somatinių nusiskundimų sindromais. Reikia pastebėti, kad komunikacijos problemos, buvusios tarp labiausiai problemiškų vertinant akultūraciją, neparodė stipraus koreliacinio ryšio su psichine sveikata. 13. REZULTATŲ APTARIMAS Įvertinus LSMU užsienio studentų akultūraciją galima teigti, kad diskriminacija, socialinė izoliacija bei komunikacijos problemos sukelia daugiausiai rūpesčių šiems studentams adaptuojantis Lietuvoje. Literatūroje teigiama, kad socialinę izoliaciją, tokią kaip aplinkinių atsiribojimas ir nelygiavertis bendravimas, užsienio studentai gali traktuoti ir kaip diskriminacijos formą [38], tačiau reikia pastebėti, kad patiriamos neapykantos subskalė parodė vieną mažiausių rezultatų, todėl galima manyti, kad diskriminaciją respondentai suprato kaip nelygiavertį elgesį akademinėse ar socialinėse veiklose. Šie akultūracijos aspektai ir literatūroje yra minimi kaip vieni problematiškiausių užsienio studentams adaptuojantis naujoje aplinkoje [12,38]. Lyginant šio tyrimo rezultatus su kitais Lietuvoje atliktais tyrimai aprašančiais užsienio studentus galima rasti panašumų dėl diskriminacijos, neigiamo vietinių gyventojų požiūrio į respondentus [21,24]. Pastebėta, kad tiriant atskirus skalės punktus didžiausią vidurkį parodė sunkumai dėl kalbos barjero. Kaip ir ankstesnės analizės šis tyrimas parodė kalbos žinių problemą adaptuojantis naujoje šalyje [17,18,20]. Šis akultūracijos aspektas gali turėti įtakos ir diskriminacijos bei socialinės izoliacijos subskalėms, nes kultūriniai ir kalbiniai skirtumai tarp vietinių ir užsienio gyventojų gali sąlygoti socialinį barjerą tarp šių dviejų populiacijos grupių. Komunikacijos problemų subskalėje tik vietinės kalbos nemokėjimas respondentų nuomone buvo itin problematiškas. Anglų kalbos vartojimo sukeliamas stresas parodė kur kas mažesnį vidurkį. Pastebėta, kad studentai iš Azijos patiria reikšmingai stipresnį akultūracinį stresą nei studentai iš Europos. Toks rezultatas nestebina, nes literatūroje jau yra nurodomos panašios tendencijos [12,32]. Europos kilmės studentams Lietuvos kultūra gali atrodyti kur kas artimesnė nei Azijos studentams. Europiečiams buvo 25

lengviau prisitaikyti prie maisto, jie nurodė, kad patiria mažiau diskriminacijos. Didžiausi skirtumai buvo kultūrinio šoko bei patiriamos neapykantos subskalėse. Nors patiriamos neapykantos subskalė parodė vieną mažiausių vidurkių, dėl didelių skirtumų tarp europiečių ir azijiečių šis aspektas gali būti problematiškas kalbant apie tam tikras etnines grupes atvykstančias studijuoti į Lietuvą. Mažiausiai pasireiškęs akultūracinio streso požymis buvo kaltės jausmas gyvenant svetur ar palikus savo artimuosius. Tyrimo rezultatai parodė, kad šis aspektas neturi didelės įtakos LSMU užsienio studentams. Analizuojant psichinės sveikatos klausimyno rezultatus galima daryti išvadą, kad LSMU užsienio studentai prastai vertina savo psichinę sveikatą. Vos 10% dabartinę psichinę sveikatą įvertino puikiai. Verta paminėti, kad prieš atvykimą į Lietuvą puikiai psichinę sveikatą vertino tik 14% respondentų, tačiau įvertinimas gerai gyvenant Lietuvoje buvo 20% rečiau pasirenkamas nei iki atvykimo. Pastebėta, kad nemaža dalis užsienio studentų dar iki atvykimo į Lietuvą turėjo tam tikrų psichinės sveikatos simptomų pasireiškimų, tokie stebėjimai aprašyti ir kituose tyrimuose [32,34], tačiau analizėje pastebėtas akivaizdus psichinės sveikatos pablogėjimas po atvykimo į Lietuvą. Kaip ir akultūracinis stresas taip ir psichinės sveikatos simptomatika stipriau reiškėsi studentams iš Azijos, tokie rodmenys taip pat jau yra skelbti [32], tačiau tai, kad simptomai dažniau pasireiškė vyrams literatūroje nėra plačiai aprašoma. Vertinant sindromų pasireiškimo dažnį vėl stebėtas ryškus pokytis nuo atvykimo studijuoti. Ypatingai didelis skaičius LSMU užsienio studentų atitiko depresijos ir nerimo simptomatiką. Panašūs rodikliai buvo skelbiami 2016 metų tyrime, kuriame nurodoma, kad pusei LSMU užsienio studentų pasireiškė depresijos ir nerimo simptomai [28]. Minėto tyrimo rezultatai parodė, kad simptomatika stipriau pasireiškė moterims nei vyrams šie pokyčiai galimi dėl skirtingų skalių simptomams įvertinti naudojimo. Šio tyrimo metu nustatytas simptomų pasireiškimo dažnis, o ne stiprumas. Galbūt tai galėjo lemti atitinkamai skirtingus rezultatus. Tyrime taip pat skelbta, jog susikalbėjimo problemos turėjo įtakos depresijos ir nerimo simptomams, tačiau netirti kiti akultūracinio streso faktoriai [28]. Sindromų pasireiškimo dažnis tarp LSMU studentų kelia tam tikrą rūpestį. Verta pabrėžti, kad analizuotoje literatūroje skelbiami rodmenys, jog visi studentai turi didesnę riziką susirgti psichine liga dėl įvairiausių stresogeninių faktorių [30]. Norint įsitikinti, ar šis teiginys yra reikšmingas vertinant LSMU studentų psichinę sveikatą, reikėtų palyginti šio tyrimo rezultatus su lietuvių kilmės LSMU studentų psichine sveikata. Vis dėlto akultūracinio streso komponentai parodė reikšmingas koreliacijas su psichinių simptomų pasireiškimu, tad galima teigti, jog užsienio studentų papildomi stresoriai sunkina jų psichinės sveikatos būklę. Nors stebėtas silpnas ar vidutinis ryšys tarp dviejų skalių, faktas, kad visi simptomai turėjo statistiškai reikšmingas koreliacijas su akultūracinio streso subskalėmis, rodo adaptacijos sunkumų svarbą bendrai psichinei sveikatai. Vidutinis ryšys nustatytas tarp socialinės izoliacijos ir nerimo, paranojos bei somatinių nusiskundimų. Socialinės izoliacijos subskalė tiek vertinant atskirai, tiek siejant ją su psichine sveikata nustatyta kaip dariusi didžiausią 26