liter49(1)a.p65

Transkriptas

1 ISSN LITERATÛRA (1) Kronika Baltistika Brno universitete Prieð penkerius metus Literatûros þurnale buvo pirmà kartà iðsamiau pristatyta Masaryko universiteto (Brno, Èekija) baltistikos studijø programa (Literatûra 44, 2002). Nuo to laiko ávyko nemaþai teigiamø pokyèiø, apie kuriuos norëtume informuoti Lietuvos akademinæ bendruomenæ. Priminsime, kad nuo 1999 m. Masaryko universitete veikia savarankiðka bakalauro laipsnio trimetë baltistikos studijø programa. Jos koncepcijos kûrëjas doc. dr. Tomáðas Hoskovecas baltistikà Brno átvirtino kaip ðiuolaikiðkà regioniniø Europos studijø modelá: studentai èia mokomi lietuviø, suomiø ir latviø kalbø bei privalo susipaþinti su viso Baltijos jûros regiono Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos bei kitø Skandinavijos ðaliø istorija ir literatûromis. Masaryko universitete baltistikai yra skirti trys etatai. Èia nuolat dësto doc. dr. Tomãðas Hoskovecas (lietuviø kalbos sistema; lietuviø literatûros skaitymas), dr. Vaidas Ðeferis (praktinë lietuviø kalba; lietuviø ir lenkø literatûra) ir dr. Michalas KovãÖas (suomiø kalba ir literatûra) m. buvo parengti bei Èekijos Respublikos ðvietimo, jaunimo ir kûno kultûros reikalø ministerijoje sëkmingai akredituoti du baltistikos profiliai baltistika kaip pagrindinë ir kaip ðalutinë studijø kryptys. Ðiø profiliø specializacija ásigaliojo nuo 2004 m. rudens semestro. Ji leidþia lengviau kombinuoti baltistikos studijas su kitomis Masaryko universiteto programomis, suteikia studentams galimybæ individualizuoti savo mokslo planà. Nuo 1999 m. labai pagausëjo baltistikos studentø. Ðiuo metu kiekvienais metais baltistikos studijuoti priimama apie 40 pirmakursiø; studijas kasmet baigia apie absolventø bakalaurø; vidutinis visø kursø bei profiliø baltistikos studentø skaièius yra apie 60 þmoniø. Masaryko universitete kiekvienoje katedroje ar institute paprastai realizuojamos kelios savarankiðkos studijø programos. Baltistika nuo pat jos ásteigimo 1999 m. buvo studijuojama Bendrosios kalbotyros institute (Ústav obecné jazykov dy). Savo egzistavimo pradþioje buvusi viena ið ðalutiniø programø ir teturëjusi 5 studentus, ji ilgainiui tapo statistiðkai svariausia ðio instituto pedagogine kryptimi, klausytojø skaièiumi gerokai pralenkë pagrindinæ instituto studijø programà bendràjà kalbotyrà. Dël ðios prieþasties nuo 2005 m. pavasario semestro pasikeitë oficialus instituto pavadinimas: dabar tai yra Kalbotyros ir baltistikos institutas (Ústav jazykov dy a baltistiky). Nuo 2004 m. rudens jam vadovauja dr. OndÖej Ðefèík. Didþiausia paskutiniøjø metø permaina yra baltistikos dvimeèiø magistro studijø programos akreditavimas. Nuo 2002 m. buvo intensyviai deramasi su Èekijos Respublikos ðvietimo, jaunimo ir kûno kultûros reikalø ministerija dël ðios programos apimties bei struktûros, tvarkomi gausûs su akreditavimu susijæ formalumai. Ministerija ðià programà patvirtino 2006 m. liepos mënesá, pirmieji studentai pradës studijuoti nuo 2007 m. rugsëjo. Iki ðiol bakalauro programà baigusieji baltistikos magistro pakopos studentai tegalëjo studi- 83

2 juoti bendràjà kalbotyrà ir ágyti baltistikos specializacijà. Nuo ðiol studentai turës galimybæ tiesiogiai tæsti bakalauro studijas ir gauti specialø baltistikos magistro diplomà. Brno Kalbotyros ir baltistikos institutas yra vienintelë mokslo institucija Èekijos Respublikoje, ágyvendinanti savarankiðkas baltistikos bakalauro ir magistro studijø programas. Artimiausi Brno baltistikos planai ir tikslai yra ðie: kuo profesionaliau realizuoti magistro studijø programà; parengti skaitmeniná lietuviø kalbos kursà èekø klausytojams (vadinamosios e-learning terpës); parengti èekiðkà lietuviø kalbos vadovëlá; inicijuoti naujo lietuviø èekø ir èekø lietuviø kalbø þodyno rengimà. Iðsiplëtë tarptautiniai Brno baltistikos ryðiai. Nepaprastai iðaugo Lietuvos valstybës dëmesys bei parama lituanistikos centrams uþsienyje. Èekijos baltistai geru þodþiu mini programà Lituanistika pasaulio universitetuose, kurià koordinuoja Vilniaus universitetas, o remia LR ðvietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos institutas. Nuo 2005 m. jos dëka Brno ir Prahos universitetai reguliariai gauna dideles naujausios lituanistinës literatûros siuntas, praturtinanèias Èekijos baltistikos knygø fondà. Sëkmingai veikia studentø mainø programa. Taèiau svariausia parama pasiekë baltistikos studijos 2006 m. rudens semestro pradþioje: LR Vyriausybei skyrus lëðø uþsienio lituanistikos centrams remti, á Èekijà atvyko dirbti du nauji lietuviø kalbos lektoriai. Masaryko universitete Brno ðiuo metu lietuviø kalbà dësto Almis Grybauskas, o Karolio universitete Prahoje Geda Sabaitienë. Tai itin svarbi ir reikalinga parama. Dël Èekijos aukðtojo mokslo finansavimo specifikos bei palyginti kuklaus mokslo dotavimo Brno Kalbotyros bei baltistikos institutas neturi pakankamai lëðø, kad galëtø priimti papildomø etatiniø dëstytojø. O gausëjant studentø bei atidarant savarankiðkas magistro studijas, dëstymo apimtis, palyginti su 1999 m., iðaugo beveik dvigubai. Tad Lietuvos valstybës finansuojamas lektorius tampa gyvybiðkai svarbi Brno baltistikos atrama. Malonu konstatuoti, kad Lietuva, skatindama lituanistikos studijas uþsienyje, rodo graþø pavyzdá kitoms ðalims. Juo labiau kad remiamas ne vien aukðtasis mokslas, bet ir þemesnës ðvietimo grandys, lietuviø literatûros vertimai, lituanistiniø knygø leidyba. Galbût Lietuvos veiklumas ðioje srityje paskatino ir Latvijos vyriausybæ imtis aktyvesnës ðvietimo skatinimo politikos. Ðiuo metu ten svarstoma finansinës paramos apimtis uþsienio letonistikos institucijoms, rengiami konkursai eiti lektoriø pareigas, rûpinamasi letonistinës literatûros platinimu m. kovo mënesá Èekijos baltistikos centruose Prahoje ir Brno apsilankë Latvijos Respublikos ambasadorë Argita Daudze: vizitø metu ambasadorë domëjosi letonistikos situacija bei poreikiais Èekijoje. Galima tikëtis, kad neilgai trukus ðie parengiamieji þingsniai taps labai reikalinga konkreèia parama. Ið Lietuvos bei Latvijos iniciatyvø galëtø pasimokyti Èekijos vyriausybë, iki ðiol labai vangiai ar beveik nerëmusi bohemistikos plëtros Lietuvoje. Ðiuo atveju Lietuvos teikiama lituanistinë parama savo struktûra ir apimtimis yra daug didesnë ir artëja prie Vakarø Europos ðalyse áprastø modeliø. Ji pagrástai gali bûti lyginama su sëkmingomis Skandinavijos, Austrijos, Vengrijos bei kitø ðaliø vykdomomis ðvietimo paramos programomis. Belieka tikëtis, kad ði Lietuvos valstybës iniciatyva taps graþia ir svarbiausia tvaria tradicija. Vaidas Ðeferis 84

3 Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës studijø seminarai Vilniaus universitete 2007 metais Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko studentø lituanistø inicijuotas projektas Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës studijø seminarai. Surengti keturi renginiai: kovo 1 d., balandþio 12 d., geguþës 23 d. ir spalio 2 d. Projektas turëjo kelis tikslus. Pirmiausia norëta pratæsti paþintá su LDK literatûra, ypaè suvokiant jà bendrame to meto kultûros bei istorijos kontekste. Dël ðios prieþasties seminarø programa buvo organizuojama taip, kad XVI XVII a. LDK kasdienybæ ir kultûrà galima bûtø analizuoti ið skirtingø þiûros taðkø teatro, muzikos, literatûros, dailës, filosofijos, medicinos ir kt. Be to, buvo tikimasi, kad visi praneðëjai bus studentai, taip juos dar labiau motyvuojant, skatinant tarpusavio bendravimà ir keitimàsi patirtimi. Seminarams ásibëgëjus, á pagalbà teko pasitelkti ne tik studentus, bet ir doktorantus bei mokslininkus, nes kai kurioms aptariamoms temoms nagrinëti prireikë gilesnës kompetencijos. Seminarø ciklas buvo pradëtas renginiu Menas ir kasdienybë. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) antro kurso muzikologijos studentë Justina Balèiûnaitë pristatë pagrindinius Þygimanto Augusto rûmø muzikinio gyvenimo bruoþus. Nors muzikos pavyzdþiø ir kitø susijusiø dokumentø iðliko labai nedaug, vien ið jø galima spræsti apie anuometiná atlikëjø profesionalumà, nes repertuare taip pat bûdavo aðtuonbalsiø choriniø kûriniø, o dvaro kapelai vadovaudavo Europoje pripaþinti muzikai. Daþnai nuoðaly liekanèià teatro istorijà pristatë LMTA dëstanti ir netrukus daktaro disertacijà ginsianti teatrologë Ðarûnë Trinkûnaitë. Ji skaitë praneðimà tema Barokinio teatro áspaudai LDK jëzuitø scenoje. Vilniaus akademijos jëzuitø teatras savo þydëjimo metais naudojosi barokinio teatro iðugdytomis sceninës raiðkos priemonëmis. Buvo pabrëþta, kad bene glaudþiausiai prie barokinio teatro jëzuitiðkàjà scenà priðliejo nepaprastai efektingo sceninio reginio pomëgis, t. y. þiûrovams priblokðti skirto sceninio vaizdo kûryba, reikalavusi visø pirma sudëtingos, ávairius stebuklinius veiksmo posûkius ákûnyti galëjusios sceninës technikos taikymas. Praneðimas sulaukë iðties didelio auditorijos dëmesio ir smalsiø klausimø. Pirmàjá seminarà uþbaigë dailëtyrininkë Elena Sakalauskaitë. Ji skaitë Vilniaus gyventojams aktualø praneðimà Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës grafiniø miestø atvaizdø ypatybës (Vilniaus atvejis). Jame analizuota, kada ir kokiomis aplinkybëmis miestai atsirado tiraþuojamos grafikos darbuose, kokiø atvaizdø esama, kà juose vaizdavo menininkai ir kaip LDK miestus atskleidë uþsienieèiams. Po praneðimo auditorijoje vyko ilgos diskusijos ir spëliojimai, nuo kurios Vilniaus kalvos galëjo bûti vaizduojamas vienas ar kitas atvaizdas, ar jie tikslûs ir kiek juose yra dailininkø fantazijos. Antrasis seminaras buvo skirtas etikos problemoms svarstyti, dël to pavadintas Krikðèioniðkoji dora ir bajoriðkoji garbë. Tiesa, pirmuoju praneðimu Lietuviø kalbos instituto doktorantas Mindaugas Ðinkûnas kiek praplëtë interesø geografijà ir pristatë Maþojoje Lietuvoje iðleisto Danieliaus Kleino giesmyno istorijà ( Keletas smulkmenø apie Kleino giesmyno ir maldyno spausdinimà ). Praneðimas buvo ádomus ir vertingas, nes pateikta naujø faktø apie Kleino giesmyno spausdinimo istorijà. M. Ðinkûnas pademonstravo Lietuvoje palyginti naujà veikalo istorijos tyrimo bûdà detalià spaustuvës darbo analizæ, kuri sudomino ir apmàstymams nuteikë didþiajà dalá auditorijos. VU Istorijos fakulteto treèio kurso mediavistikos studentë Ilona Rakauskaitë praneðime Bajoriðkos garbës samprata XVI a. polemizavo dël feodalizmo atsiradimo ir átakos tuometinëje visuomenëje, nagrinëjo tai, kaip feodas padëjo atsirasti riterystei, kokia ðio luomo átaka kultûrai, ekonomikai, mentalitetui ir t. t. Buvo pristatyti trys poþiûriai á riterystës 85

4 fenomenà: LDK riteris = Vakarø Europos riteris, Lietuvoje nebuvo tokio reiðkinio kaip riterystë ir neverta Lietuvos Metrikos duomenø pritempti prie vakarietiðkojo konteksto. Doros matmená Lietuvos konfesinëje literatûroje analizavo VU Filologijos fakulteto treèio kurso lituanistë Ûla Ambrasaitë praneðime Radvilos Juodojo tikëjimo iðpaþinimas. Protestantiðkas doro krikðèionio ávaizdis. Remiantis viename ryðkiausiø XVI a. Lietuvos religinës polemikos dokumentø pabrëþiamomis grieþtomis opozicijomis tikras netikras, teisingas neteisingas ir kt., atskleistas didiko protestanto suvokimas, koks yra doras krikðèionis ir kas yra tikras eretikas. Bûtent ðis minties iðsiskyrimas buvo vienas lemtingesniø katalikø ir protestantø tarpusavio nesusikalbëjimo prieþasèiø Reformacijos laikotarpio polemikoje. Pavasario semestras uþbaigtas seminaru Filosofija ir medicina. Vilniaus dailës akademijos menotyros antro kurso studentë Aistë Bimbirytë pristatë misticizmo filosofijos pëdsakus LDK vienuolynø kultûroje. Tarpdalykiná praneðimà Apie þmogaus kûno dirbtuvæ XVI a. skaitë VU Medicinos fakulteto treèio kurso studentës Eglë Sakalauskaitë. Humanitarø auditorijà medikë sudomino pristaèiusi pagrindinius medicinos istorijos veikëjus Viduramþiø Galenà bei Renesanso Vesalijø, jø skirtingà þmogaus kûno suvokimà, kurá lëmë tam tikros epochos filosofija, bei anuometinës medicinos praktikos ypatumus. Praneðimas sukëlë naudingà diskusijà, á kurià ásitraukë medicinos istorija besidominti senosios literatûros tyrëja dr. Dainora Pociûtë bei klasikiniø kalbø specialistas dr. Mindaugas Strockis. Tai tik patvirtino, kad dalijimasis skirtingø mokslo srièiø patirtimi atveria platesná suvokimo laukà ir padeda gimti naujoms idëjoms ar hipotezëms. Paskutinis projekto renginys ávyko jau kitø mokslo metø rudená ir buvo pavadintas Filosofija ir spauda. Já pradëjo ankstesniame seminare planuotas Filosofijos fakulteto Logikos ir filosofijos katedros doktorantës Auðros Grigaravièiûtës praneðimas, pateiktas intriguojanèio klausimo forma Kas slepiasi neartuose LDK filosofijos dirvonuose? Pristaèiusi atliktus ðia tema tyrinëjimus, A. Grigaravièiûtë toliau klausë, kokius LDK filosofijos raidos ypatumus bei filosofinës minties turiná ir formà atskleidþia jau atlikti tyrinëjimai, kokios ámanomos naujos LDK filosofinës minties tyrimø kryptys ir interpretacijos. Praneðimas auditorijà paskatino dalytis pamàstymais apie bendrà Lietuvos filosofijos bûklæ. Kitame seminaro praneðime literatûrologë dr. Viktorija Vaitkevièiûtë pristatë Lietuvos nacionalinëje Martyno Maþvydo bibliotekoje rastus inkunabulus ( Seni ir nauji inkunabulai ið Nacionalinës bibliotekos Retø knygø ir rankraðèiø fondo ). Ðio skyriaus inkunabulø rinkinys yra maþiausias, palyginti su Vilniaus universiteto ir Mokslø akademijos bibliotekø rinkiniais, taèiau svarbus retais ir ádomiais egzemplioriais, ávairus turiniu bei iðlikusiais provenienciniais áraðais. Praneðëja aptarë jokiame kataloge ar sàraðe nepaminëtus aðtuonis savo identifikuotus ir ðeðis kitø iðtirtus inkunabulus. Projektà baigë Baltistikos katedros doktorantë Inga Strungytë-Liugienë, ji kalbëjo apie literatûros reiðkinius, kurie plëtojosi jau uþ LDK teritorijos ribø ir apëmë vëlesná laikotarpá. Skaitydama praneðimà Vokiðkø ðaltiniø klausimas XIX a. Rytø Prûsijos lietuviø protestantø giesmyne Visokios naujos giesmës arba evangeliðki psalmai Inga Strungytë-Liugienë pristatë savo pusmeèio darbo Vokietijoje, Halës universiteto bibliotekoje, rezultatus. Vokietijoje praneðëjai pavyko nustatyti kai kuriuos svarbius XIX a. Prûsø Lietuvoje populiaraus surinkimininkø (K. Mertikaièio) giesmyno ðaltinius. LDK studijø popietës vykdavo Lietuviø literatûros seminaro auditorijoje, kurioje, nustebindamos organizatorius, neretai pasirodydavo daugiau ne studentø, o dëstytojø ir akademinës bendruomenës. Kamerinëje auditorijos aplinkoje po praneðimø prie kavos puodelio dar ilgai bûdavo diskutuojama, keièiamasi nuomonëmis bei apmàstomi ateities darbai. Projektà rëmë Vytauto Kavolio fondas ir VU Lietuviø literatûros katedra, kuravo katedros vedëja doc. dr. Dainora Pociûtë, organizavo lietuviø filologijos studentës Ûla Ambrasaitë ir Gintarë Petuchovaitë. Ûla Ambrasaitë 86

5 metø Lietuviø literatûros katedros veiklos kronika metai VU Literatûros katedrai ir visam Filologijos fakultetui tapo ekstremaliø iðbandymø laikotarpiu. Vyko fakulteto reorganizacija, prasidëjo studijø reforma. Nuo 2006-øjø rudens pradëta dirbti pagal naujas bakalauro studijø programas, katedros dëstytojos vadovavo dviejø naujø fakulteto literatûros magistrantûros programø kûrimui: Intermedialios literatûros studijos (darbo grupës vadovë doc. A. Peluritytë-Tikuiðienë); Literatûros antropologija ir kultûra (darbo grupës vadovë doc. D. Pociûtë-Abukevièienë), svarstomos modulinës studijø sistemos kûrimo perspektyvos. Katedros vedëjas doc. dr. Giedrius Viliûnas 2006-øjø pavasará perëjo dirbti á Ðvietimo ir mokslo ministerijà, naujàja katedros vedëja buvo iðrinkta doc. dr. Dainora Pociûtë-Abukevièienë m. kûrybiniø atostogø buvo iðleista dr. Saulë Matulevièienë m. rudená doktorantûros studijas pradëjo VU magistrantë Vitalija Pilipauskaitë (darbo tema Ðiuolaikinë lietuviø moterø proza, vadovë doc. A. Peluritytë-Tikuiðienë), 2007 metais á doktorantûrà priimta Jurgita Raðkevièiûtë (darbo tema Liûnë Sutema ir Janina Degutytë: egzistencinës patirties formos, vad. prof. V. Daujotytë-Pakerienë), doktorantas Rimantas Kmita baigë raðyti disertacijà Poezijos modernizacija totalitarinës tvarkos rëmuose (7 8 deðimtmeèiai) øjø metø pabaigoje iðlydëjome á Anapilá du ilgameèius Literatûros katedros profesorius Nijolæ Elenà Bukelienæ ir Albinà Jovaiðà metø Lietuviø literatûros katedros mokslinë produkcija per 20 straipsniø ir kelios mokslinës monografijos buvo viena gausiausiø ið visø humanitariniø fakultetø katedrø: 2006-aisiais iðleista prof. Viktorijos Daujotytës- Pakerienës monografija apie Vytautà Maèerná Karaliø gëlë ið Þemaitijos pelkiø: sugràþinantys Vytauto Maèernio skaitymai 85-aisiais jo bûties metais, Vilnius: Vilniaus dailës akademijos leidykla, Doc. Ritos Tûtlytës Iðliekanti lyrika: XX amþiaus lietuviø poezijos vidiniø struktûrø kaita, Vilnius: Gimtasis þodis, Doc. Audingos Tikuiðienës Senieji mitai, naujieji pasakojimai: apie naujausià lietuviø literatûrà, Vilnius: Gimtasis þodis, Doc. Kæstutis Urba iðleido straipsniø rinktinæ Hansas Christianas Andersenas ir Lietuva ( Rubinaièio þurnalo priedas), Vilnius: Tarptautinës vaikø ir jaunimo literatûros asociacijos Lietuvos skyrius, m. Vilniaus pedagoginio universiteto iðleistame vadovëlyje aukðtøjø mokyklø filologijos specialybës studentams XX a. literatûros teorijos paskelbti Lietuviø literatûros katedros dëstytojø doc. D. Èioèytës ir dr. Brigitos Speièytës straipsniai metais prof. V. Daujotytë-Pakerienë iðleido dvi knygas Lietuviø literatûros kritika. Akademinio kurso paskaitos, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007; ir literatûros teorijos mokomàjà knygà Apglëbiantis màstymas, Kaunas: Ðviesa, Mindaugas Kvietkauskas iðleido monografijà Vilniaus literatûrø kontrapunktai. Ankstyvasis modernizmas / , Vilnius: Lietuvos raðytojø sàjungos leidykla, Per porà metø pasirodë kelios naujos garbiø Lietuviø literatûros katedros profesoriø knygos 2006-aisiais metais iðleista ilgameèio literatûros katedros vedëjo prof. Vito Areðkos atsiminimø knyga Kumelë vardu Emilija, Marcelijaus Martinaièio dienoraðèiai Tylintys tekstai, iðleista profesorës Nijolës Elenos Bukelienës straipsniø rinktinë Tarp raðytojo ir skaitytojo: literatûros kritika. 87

6 2007-aisiais metais pasirodë naujas esmingai papildytas profesoriaus Donato Saukos Lietuviø tautosakos leidimas. Lietuviø literatûros katedros nariai vyko á mokslines staþuotes bei tarptautines mokslines konferencijas: Doc. Dainora Pociûtë-Abukevièienë skaitë praneðimà Tarptautinëje konferencijoje The Sacred Text Translation Maroke, Cadi Ayyado universitete (Marakeðas, ): Translations of the Bible in Lithuania: from Confessionalization to the Ecumenical Bible. Vyko á mokslines komandiruotes Varðuvà ( ) ir Liuvenà (darbavosi Liuveno universiteto bibliotekoje ir Valstybiniame Belgijos archyve). Doc. Audinga Peluritytë-Tikuiðienë staþavosi Lenkijoje, Varðuvos universitete ( ) ir Lodzës universitete ( ), dalyvavo 7-ojoje tarptautinëje Komparatyvistø asociacijos konferencijoje Contemporary Fate of Great Cultural ant Literary Myths Tartu universitete ( ), skaitë praneðimà Secret Understanding of Souls in Lithuania Literature. Doc. Rita Tûtlytë skaitë praneðimà septintojoje Baltijos studijø Europoje konferencijoje Baltijos regionas tarp Vokietijos ir Rusijos (Liûneburgas, Vokietja, ): F. Dostojevskio ir F. Nyèës idëjø pasaulis kaip lietuviø raðytojo Antano Ðkëmos patirtis. Doc. Kæstutis Urba dalyvavo Johannos Spyri 180-osioms metinëms skirtoje konferencijoje Ðveicarø vaikø literatûra ( ), skaitë praneðimà: Heida ir kita XIX a. pab. XX a. pradþios mergaitiðkoji literatûra, taip pat skaitë praneðimà Latvijos vaikø literatûros centro organizuotoje konferencijoje Madonoje ( , Latvija): Naujasis realizmas ðiuolaikinëje lietuviø prozoje paaugliams m. rugsëjo d. 30-jame tarptautiniame IBBY kongrese Kinijoje pristatë lietuviø vaikø literatûros sklaidos situacijà; 2007 m. geguþës 1 3 dienà Korëjos tarptautiniame vaikø literatûros festivalyje pristatë Lietuvos vaikø knygø ekspozicijà. Katedros dëstytojai skaitë praneðimus ir Vilniaus universiteto, Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto bei Pedagoginio universiteto rengiamose konferencijose ir seminaruose. Aktyviai dalyvavo akademiniuose ir kûrybiniuose sambûriuose: Katedros vedëja doc. Dainora Pociûtë-Abukevièienë skaitë praneðimus Santaros Ðviesos konferencijoje ( ): Pirmasis maiðtas lietuviø kultûroje. A. J. Greimo semiotiniø studijø ir tyrimø centro vasaros stovykloje Baltos lankos: Ankstyvosios konversijos ( ), Ankstyvoji Reformacija Lietuvoje: italiðkosios ðaknys. ( ), taip pat akademinëje vasaros stovykloje Literatûros salos II ( ): Abraomo Kulvieèio studijos Liuveno trikalbëje kolegijoje. Dr. Mindaugas Kvietkauskas skaitë praneðimà Santaros Ðviesos konferencijoje ( ): Daugiatauèio Vilniaus literatûra: poetikos ir politikos ribos. Doc. A. Peluritytë-Tikuiðienë praneðimus skaitë 2006 metø Poetiniame Druskininkø rudenyje, Poezijos pavasaryje, tarptautiniame ðiuolaikinës literatûros forume Jurbarke Ðiaurës vasara. Skaityti reiðkia matyti ( d.), akademinëje vasaros stovykloje Literatûros salos II ( ) : Erozijos tema Cz. Miloszo kûryboje ir 2007 m. Jurbarko Ðiaurës vasaros forumuose praneðimus skaitë ir doktorantë Vitalija Pilipauskaitë. Doc. Kæstutis Urba skaitë praneðimus Ðiaurës Ministrø Tarybos biuro organizuotame seminare ( ) Naujausi Ðiaurës ðaliø vaikø literatûros vertimai bei Baltijos ðaliø vaikø literatûros seminare (Klaipëda, ): Jûros tema kai kuriø XIX a. raðytojø kûryboje ir kt. Lietuviø literatûros katedros nariai pelnë garbingø premijø ir apdovanojimø m. Dr. M. Kvietkauskui buvo paskirta LR Prezidento Valdo Adamkaus premija uþ geriausià 2006 m. 88

7 disertacijà humanitariniø ir socialiniø mokslø srityje; Doc. Rita Tûtlytë apdovanota VU rektoriaus premija uþ knygà Iðliekanti lyrika: XX amþiaus lietuviø poezijos vidiniø struktûrø kaita; Doc. Regimantas Tamoðaitis apdovanotas Kultûros ministerijos premija uþ eseistikà m. Prof. V. Daujotytë-Pakerienë tapo Nacionalinës paþangos premijos nominante ir buvo apdovanota Mokslo paþangos premija, o 2007 m. kartu su prof. Edvardu Gudavièiumi buvo apdovanoti Vilniaus universiteto Teisës fakulteto Studentø atstovybës Konstitucijos taure. Jø iniciatyva Konstitucinis Teismas iðaiðkino ir paneigë humanitariniø ir socialiniø mokslø atstovus diskriminavusá Vyriausybës nutarimà dël mokslinës veiklos vertinimo kriterijø. Lietuviø literatûros katedra organizavo ið Akademinio skautijos sàjûdþio Vydûno fondo skiriamø Sofijos Kymantaitës-Èiurlionienës vardo premijos ir prof. Vandos Zaborskaitës premijos konkursus m. Sofijos Kymantaitës-Èiurlionienës vardo premija áteikta dviem Lietuvos aukðtøjø mokyklø lituanistikos magistrantams Linai Baèiûnaitei (VU KHT) ir Aurimui Markevièiui (VPU). Prof. Vandos Zaborskaitës premija VU magistrantei Birutei Þemaitaitytei m. Sofijos Kymantaitës-Èiurlionienës premija áteikta Jurgitai Raðkevièiûtei (VU) ir Laurai Auksutytei (VDU). Prof. Vandos Zaborskaitës premija skirta VU magistrantei Giedrei Kazlauskaitei. Mokslo populiarinimas ir visuomeninë veikla. Katedros dëstytojai ir doktorantai iðlieka produktyviausi Lietuvos kultûrinës þiniasklaidos autoriai. Jie dalyvavo pokalbiuose ir diskusijose apie lietuviø literatûros ir kultûros problemas, skelbë recenzijas, straipsnius, praneðimus literatûrinëje spaudoje, buvo literatûriniø vakarø ir knygø pristatymø organizatoriai ir dalyviai, bendradarbiavo radijo laidose Knygø piramidë, Akiraèiai. Katedros dëstytojai dirbo ne tik akademinius darbus, bet parengë naujus vadovëliø ir skaitiniø leidinius. Doc. K. Urba 2007 m. iðleido literatûros vadovëlá X klasei Literatûros ðaltiniai, pasirodë atnaujintas vadovëlis VIII klasei Knygø dienos, pakartotinai iðleisti K. Urbos vadovëliai VII bei IX klasëms m. Literatûros katedros dëstytojai doc. R. Tûtlytë, prof. V. Daujotytë-Pakerienë, doc. R. Tamoðaitis parengë naujas lietuviø literatûros vadovëliø klasei redakcijas. Lietuviø literatûros katedros projektai ir renginiai metø rudená ávyko Filologijos fakulteto projekto Littera (koordinatoriai dr. M. Kvietkauskas ir dr. D. Sinkevièiûtë) baigiamoji mokslinë konferencija Lietuviø tapatybë kultûrø dialogo kontekstuose, kurioje susumuoti darbo rezultatai, dalis parengtø ðio projekto moksliniø publikacijø iðspausdinta trijuose papildomuose 2006 metø þurnalo Literatûra numeriuose m. pavasará VU Baltojoje salëje buvo pristatytos projekto Littera publikacijos ir naujausi katedros dëstytojø moksliniai darbai m. kovo 30 d. Lietuviø literatûros katedra surengë tarptautinæ mokslinæ konferencijà Archaika ir modernybë: M. Martinaitis laikø sàvartose, skirtà poeto, eseisto, tautosakininko M. Martinaièio 70-meèiui, bei Jubiliejiná vakarà Raðytojø klube. Rengiama konferencijos praneðimø rinktinë metais doc. A. Peluritytë-Tikuiðienë tæsë projektà Raðytojas universitete. Buvo surengti studentø susitikimai su lietuviø raðytojais B. Pûkelevièiûte, D. Kajoku, B. Jonuðkaite, B. Marcinkevièiûte, A. A. Jonynu; V. Juknaite, E. Juodvalke, D. Zelèiûte, V. Kukulu, V. Sventicku, A. Marèënu, R. Ðerelyte, L. S. Èerniauskaite, V. V. Landsbergiu, L. Ðimkute, G. Radvilavièiûte ir kt.; su Vario burnø idëjø dirbtuvës autoriumi T. S. Butkumi, Tyto albos leidyklos direktore L. Varanavièiene. 89

8 Vilniaus paveikslø galerijoje ávyko Lietuviø literatûros katedros su Ðatrijos Raganos bendrija surengta konferencija Treèiasis Ðatrijos Raganos laikas, skirta Ðatrijos Raganos 130-osioms gimimo metinëms paminëti. Praneðimus skaitë Katedros nariai prof. Viktorija Daujotytë-Pakerienë, doc. Dalia Èioèytë, doc. Rita Tûtlytë, doc. Kæstutis Urba, dr. Brigita Speièytë pavasario ir rudens semestrais vyko studentø organizuojamas Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës kultûriniø studijø seminaras (iniciatorës ir koordinatorës bakalaurës Ûla Ambrasaitë ir Gintarë Petochovaitë), já rëmë Vytauto Kavolio fondas metais Lietuviø literatûros katedra surengë pirmàjà akademinæ vasaros stovyklà Literatûros salos 2006 (organizatoriai dr. M. Kvietkauskas, dokt. V. Pilipauskaitë). Ji vyko rugpjûèio d. Salø dvare (Kamajø sen., Rokiðkio raj.). Èia susirinkæ ávairiø Lietuvos universitetø literatûrologai, studentai ir dëstytojai keturiose akademinëse sesijose skaitë praneðimus apie lietuviø literatûrà bei jos tyrinëjimo kontekstus gyvenimo filosofijà (doc. R. Tûtlytë), literatûros sociologijà (doc. M. Ðidlauskas), dokumentikà (habil. dr. Jûratë Sprindytë). Surengtas susitikimas su poetu Marcelijumi Martinaièiu, jo kûrybos skaitymai ir pokalbis apie knygà Tylintys tekstai m. rugpjûtá antroji vasaros stovykla Literatûros salos 2007 rugpjûèio 3 5 dienomis vyko Këdainiuose. Ávairiø aukðtøjø mokyklø studentai filologai ir literatûrologai diskutavo apie Literatûros teorijos tendencijas Lietuvoje, senàjà literatûrà LDK studijos: tyrimai ir problemos, komparatyvistikà Lyginamosios literatûros studijos: kûryba ir toposas, dalykinës studijas. Praneðimus skaitë doc. Auðra Jurgutienë, dr. Loreta Jakonytë, doc. Sigitas Narbutas (LLTI), doc. Vigmantas Butkus (ÐU), doc. Dainora Pociûtë-Abukevièienë, doc. Audinga Peluritytë-Tikuiðienë, dokt. Jurgita Katkuvienë (VU), dr. Viktorija Vaitkevièiûtë (LNMB) ir kt. Vyko Audiopoetinio spengsmo projektas Betoniniai triuðiai (Tomas S. Butkus ir Antanas Dombrovskij); Benedikto Januðevièiaus poezijos skaitymai, ekskursijos po Këdainiø senamiestá, iðvyka á Èeslovo Miloðo kultûros centrà Ðateiniuose ir Paberþæ. Saulë Matulevièienë Klaipëdos universiteto Literatûros katedros kronika (2006) 2006 metais Literatûros katedros kolektyvas po Humanitariniø mokslø fakultete atliktos reorganizacijos pagausëjo. Á katedrà perëjus teatro pedagogams doc. Petrui Bielskiui ir doc. Raimondui Kanèui, o nuo 2007 m. rudens Jûratei Grigaitienei, eidami pagrindines pareigas, dabar dirba deðimt pedagogø m. katedrai buvo produktyvûs ir sëkmingi. Metø pradþioje Rolando Rastausko esë rinktinë Kitas pasaulis (Vilnius: Apostrofa, 2005) Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto sudarytos komisijos buvo iðrinkta geriausia metø knyga. Taip pat Klaipëdos apskrities Ievos Simonaitytës vardo premijos skyrimo komisija minëtàjà knygà iðrinko geriausia. Neliko R. Rastausko eseistika nepastebëta uþsienyje. Ðvedø iðleistoje keturiø lietuviø autoriø esë antologijoje Cafe Tabac. Litauiska essaer (Stockholm: Tranan) ádëti ðeði tekstai metais iðëjo R. Rastausko poezijos rinkinys Metimas (Vilnius: Apostrofa) ir autoriaus Lietuvos 90

9 radijo teatrui parengtos poetinës kompozicijos (drauge su Arkadijumi Gotesmanu) CD. Palankiai skaitytojø buvo sutikta 2006 metø pradþioje iðleista M. Ðidlausko literatûros sociologijos straipsniø rinktinë Orfëjas mokëjo lietuviðkai (Vilnius: Homo liber). Paminëtina rinktinæ aptarusios Loretos Jakonytës recenzija Socialumo koordinatës (Colloquia 17, p ) metais iðleista ir Þavintos Sidabraitës monografija Kristijonas Gotlybas Milkus: gyvenimas ir literatûrinë veikla (Vilnius: Literatûros ir tautosakos institutas) bei Romos Bonèkutës parengta ðaltinio publikacija Simono Daukanto raðtai. Istorija Justinaus (Vilnius: Literatûros ir tautosakos institutas, dailininkas Algimantas Þvilius) m. geguþës 19 d. katedros suorganizuotoje respublikinëje konferencijoje Lietuviø eseistika: tarp publicistikos ir literatûros buvo perskaityta ádomiø praneðimø, pavyzdþiui, Jûratës Baranovos Lietuviø personalinë eseistika: tarp þaismës ir fundamentalizmo, Dariaus Klibavièiaus Tapatybë ir pasakojimas: personalinës esë atvejis, Rolando Rastausko Eseizmo refleksija sovietmeèio lietuviø kritikoje (V. Kubilius ir A. Masionis), Dalios Jakaitës bernardinai.lt eseistø tekstai: literatûros ir pamokslo, postilës ir uþraðø, neágalumo ir tikëjimo tarpai. Katedra 2006 metø lapkrièio dienomis organizavo respublikinæ mokslinæ metodinæ konferencijà Mokyklinis teatras: patirtis, problemos, perspektyvos ir tradiciná KU absolventø mokykliniø teatrø festivalá Aitvarai. Konferencijoje praneðimus skaitë þymûs respublikos teatro pedagogai, teatro mokytojai ekspertai, reþisieriai praktikai, kultûros ir ðvietimo darbuotojai, dalyvavo sveèiø ið Latvijos. Konferencijoje skaityti praneðimai 2007 metø pavasará iðleisti atskiru leidiniu Mokyklinis teatras: patirtis, problemos, perspektyvos (140 p., 18 autoriø). Festivalyje dalyvavo 14 respublikos mokykliniø teatrø, kuriems vadovauja KU HMF lietuviø filologijos ir reþisûros specialybæ baigæ absolventai, mokykliniø teatrø reþisieriai, teatro mokytojai ekspertai: Rimutë Svytytë, Audra Lenkauskienë (Klaipëda), Jolanta Kazlauskienë (Tauragë), Algis Þelvys (Panevëþys), Rasa Varnienë (Vilnius), teatro mokytojai metodininkai Mira Kolaitytë, Edita Prakuliauskaitë (Klaipëda), Auksë Antulienë (Kretinga), Vidmantas Fijalkauskas (Panevëþys). Festivalyje dalyvavo apie 200 ávairaus amþiaus moksleiviø ið ávairiø Lietuvos mokyklø, neformaliojo ugdymo centrø bei teatro studijø. Katedros pedagogai 2006 metais iðleido (Roma Bonèkutë, Kas þinotina raðantiesiems mokslinius darbus, Klaipëda: Klaipëdos universitetas) ir parengë bei atidavë spaudai (Romualdas Skunèikas, Vaikø literatûros etiudai) metodiniø leidiniø. Liudos Ruseckienës vadovaujami literatûrologijos magistrantai tæsë mokomøjø knygø recenzavimo tradicijas (galima priminti, jog per ðeðerius metus mûsø studentai jau paskelbë 27 recenzijas) ir paskelbë publikacijas Gimtajame þodyje. Katedra tæsë studentø literatûrinës kûrybos konkurso organizavimà metais buvo premijuoti trys laureatai: Ramûnas Rudþionis (psichologijos specialybës), Dainius Pyragas (reþisûros specialybës), Jelena Cukanofa (anglø filologijos specialybës). Roma Bonèkutë 91