doktoranturos studiju vadovas-galutinis.p65

Transkriptas

1 Doctores philosophiae: ad salutem ac prosperitatem Lituaniae Nacionalinio tapatumo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis: socialinių humanitarinių mokslų doktorantūros studijų programų atnaujinimas ir podiplominių studijų modelio sukūrimas DOKTORANTŪROS STUDIJŲ VADOVAS Sudarė: prof. Marius Povilas Šaulauskas Metodinė medžiaga Recenzentai: prof. Arūnas Augustinaitis doc. Kęstutis Dubnikas Vilnius, 2007 EUROPOS SĄJUNGA PROJEKTĄ REMIA LIETUVOS RESPUBLIKA PROJEKTĄ IŠ DALIES FINANSUOJA EUROPOS SĄJUNGA

2 2 DOKTORANTÛROS STUDIJØ VADOVAS UDK 316:378.2(474.5) Na-15 Daugiadalykinė humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM) metodinė studija, apimanti politikos mokslų, filologijos, istorijos, komunikacijos ir informacijos, sociologijos, psichologijos, filosofijos ir ekonomikos mokslų sritis. Joje pateikta analitinė, metodinė ir organizacinio pobūdžio medžiaga, skirta atnaujinti HSM doktorantūros studijų programoms. Leidinys skirtas HSM mokslininkamas, doktorantams, kitiems tyrėjams bei mokslo ir studijų politikos ir vadybos specialistams, dalyvaujantiems Lietuvos mokslo ir studijų plėtotėje, visų pirma vykdant projektą Nacionalinio tapatumo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis: socialinių humanitarinių mokslų doktorantūros studijų programų atnaujinimas ir podiplominių studijų modelio sukūrimas (BPD2004-ESF /0058), finansuotą pagal BPD 2.5 priemonę Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Priemonės veiklos sritis Nr. 1 Magistrantūros, doktorantūros ir podiplominės studijos prioritetinėse MTEP srityse ir jų mobilumo užtikrinimas. Sudarė prof. Marius Povilas Šaulauskas Recencentai: doc. Kęstutis Dubnikas, prof. Arūnas Augustinaitis ISBN Marius Povilas Šaulauskas, 2007 Vilniaus universitetas, 2007

3 3 TURINYS 1. PRATARMĖ ĮVADAS HSM DOKTORANTŪROS STUDIJOS LIETUVOJE 2006 M VU DOKTORANTŪROS REGLAMENTAS DOKTORANTŪROJE DALYVAUJANČIŲ MOKSLININKŲ KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI PAGRINDINIAI DAKTARO DISERTACIJOS REIKALAVIMAI priedas priedas priedas priedas priedas DAUGIADALYKINIŲ KURSŲ SĄVADAS Žinių vadyba nacionalinės ir regioninės plėtros kontekste Konfliktai ir jų valdymas organizacinėje aplinkoje globalizacijos sąlygomis Švietimo politika ir vadyba: identitetas ir globalumas Istoriniai Europos regionai ir Lietuva Istorijos taikomųjų aspektų ( taikomosios istorijos ) ugdymo įgūdžiai profesinei karjerai Makroekonominė politika: Lietuvos atvejis Organizacinė kultūra ir socializacija globalizacijos amžiuje Mokslo politika: tautinis identitetas globalizacijos kontekste Globalios visuomenės žinojimo struktūros... 67

4 4 DOKTORANTÛROS STUDIJØ VADOVAS 7.10 Ekonomikos globalizavimo programa XX a. Lietuva ir kaimynai Politikos sampratų kaita globalizacijos kontekste Globalizacija ir nacionalinė politika Dokumentinis (spaudos ir rankraštinis) paveldas tapatumo sklaidoje Lietuvos politinė bendruomenė, švietimas ir mokslas Tarpkultūrinė komunikacija: globalizacija ir identitetas Teoriniai globalizacijos mokslinio tyrimo principai Aktualios socialinių mokslų ir istoriografijos metodologinės problemos Tapatumo problema sociologijoje: pokomunistinė transformacija Vidurio ir Rytų Europoje lyginamosios sociologijos perspektyvoje Globalios informacijos visuomenės technologijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos susidarymas ir europinės civilizacijos sklaida vėlyvaisiais viduramžiais Globalizacija, nacionalinis identitetas ir demokratija Šiuolaikinės Lietuvos socialinė kaita: tapatybė ir globalumas Kalba globalizacijos sąlygomis: tekstiniai išeivijos tapatumai Tautiškumo pertvarka Lietuvoje ir Europoje: literatūrinis pjūvis Socialinė psichologija Reikšmės problema kalbų ir kultūrų sankirtoje Šiuolaikiniai sociologiniai kritiniai diskursai Nacionalinis identitetas ir globalizacija: kritinė teorinių modelių analizė Globalizacija, kultūra ir socialinis pažinimas Internetas kaip priemonė pasaulio istorijai pažinti: dėstytojų patirtis ir studijų modernizavimo problemos BAIGIAMOSIOS NUORODOS

5 5 1. PRATARMĖ Leidinys skirtas humanitarinių socialinių mokslų doktorantams, jų vadovams, konsultantams ir visiems projekto Nacionalinio tapatumo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis: socialinių ir humanitarinių mokslų doktorantūros studijų programų atnaujinimas ir podiplominių studijų modelio sukūrimas dalyviams. Dėkojame padėjusiems ir padedantiems vykdyti šio projekto darbus: profesoriams ir mokslo daktarams, dalyvaujantiems akademinėse projekto veiklose, VU Doktorantūros ir rezidentūros skyriui, mūsų partneriams Kaune ir Vilniuje, taip pat, a fortiori, VU Filosofijos fakulteto kolegoms, svariai prisidėjusiems rengiant ir vykdant šią iniciatyvą. 2. ĮVADAS Vilniaus universitetas kartu su partneriais Kauno Vytauto Didžiojo universitetu ir Lietuvių kalbos institutu vykdo projektą Nacionalinio tapatumo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis: socialinių ir humanitarinių mokslų doktorantūros studijų programų atnaujinimas ir podiplominių studijų modelio sukūrimas. Šiam projektui finansinę paramą suteikė Europos Socialinis fondas pagal Lietuvos m. bendrojo programavimo dokumento priemonę 2.5. Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, veiklos sritis Magistrantūros, doktorantūros ir podiplominės studijos prioritetinėse MTEP srityse ir jų mobilumo užtikrinimas. Šio projekto tikslas yra atnaujinti doktorantūros studijas ir sukurti podiplominių studijų modelį mokslo daktarams humanitarinių ir socia-

6 6 DOKTORANTÛROS STUDIJØ VADOVAS linių mokslų (HSM) srityse taip siekiant stiprinti ir išsaugoti nacionalinį tapatumą globalizacijos sąlygomis. Tai pirmasis bandymas Lietuvoje sukurti tokio podaktarinio pobūdžio podiplomines HSM studijas. Įgyvendinus šį projektą, podoktorantūros kaip podiplominių studijų modelio kūrimo patirtis galės būti taikoma ne tik humanitarinėms ir socialinėms, bet ir kitoms mokslo šakoms. Partneriai: Lietuvių kalbos institutas P. Vileišio g. 5, LT Vilnius ir Vytauto Didžiojo universitetas Donelaičio 58, LT Kaunas Projekto vadovas prof. Marius Povilas Šaulauskas, Vilniaus universiteto Filosofijos istorijos ir logikos katedros vedėjas Universiteto g. 9/1, LT-01513, Vilnius Tel.: (8-5) , faks.: (8-5) Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ne tik atvėrė mūsų valstybei didelių politinių ir ekonominių galimybių, bet ir iškėlė naujų iššūkių. Sėkminga konkurencija tarptautinėje plotmėje yra neabejotinai didžiausias mūsų valstybės uždavinys siekiant toliau kurti Lietuvos piliečių gerovę, stiprinti Lietuvos svarbą ir laiduoti jos tapatumą pasaulyje. Lietuvos mokslininkų bendruomenė šiuo metu patiria didelį konkurencinį spaudimą iš gerai valstybinių ir verslo struktūrų finansuojamų Europos Sąjungos bei kitų pasaulio valstybių mokslinių institutų. O Lietuvos valstybinės institucijos, taip pat ir verslas dar nepakankamai skatina mokslinių tyrimų ir eksperimentų plėtrą (toliau MTEP) mūsų šalyje. Rinkos sąlygomis efektyviai veikti silpnai pritaikyta Lietuvos mokslo struktūra be reikšmingos paramos sunkiai susidoroja su kon-

7 2. ÁVADAS 7 kurencijos iššūkiais. Daugelis jaunų mokslininkų susiduria su įsidarbinimo problema. Dažnas jų arba iš viso pasitraukia iš mokslinės veiklos, arba pasirenka mokslininko karjerą užsienyje. Jaunųjų mokslininkų draugija atliko tyrimą, kuriuo siekė išsiaškinti Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojančių doktorantų ir jau mokslinį laipsnį įgijusių mokslininkų iki 37 metų ketinimus. Tyrimas parodė, kad net 74% visų respondentų išvyktų iš Lietuvos, jei gautų darbo pasiūlymą užsienyje, ir tik 16% jaunų mokslininkų liktų dirbti gimtinėje. Nesunku spėti, kad didžioji dalis visų 4333 mokslo daktarų, išugdytų Lietuvos valstybės mokslo sistemoje m. laikotarpiu (tokie Statistikos departamento duomenys), tinkamai nepanaudoja įgytų mokslo žinių ir įgūdžių. O dėstytojų amžiaus požiūriu padėtis Lietuvoje perdėm prasta m. keturių universitetų (VU, VGTU, VDU, KTU) parengta studija Universitetų pajėgumas vykdyti magistrantūros studijas teigia, kad jaunesnių kaip 45 m. profesorių yra tik 3,5%, docentų tik 13,2%. O vyresnių kaip 55 m. profesorių yra net 72,3%, docentų 47,1%. Tokiu būdu nūdien prarandame sukauptą mokslinę kompetenciją, smarkiai nukenčia individualių mokslo šakų plėtotė, krenta akademinio gyvenimo lygis ir išsilavinimo kokybė. O žala humanitariniams ir socialiniams mokslams yra ir tiesioginė grėsmė Lietuvos nacionalinio tapatumo išlikimui. Todėl Vilniaus universitetas kartu su Kauno Vytauto Didžiojo universitetu ir Lietuvių kalbos institutu pradėjo projektą Nacionalinio tapatumo išsaugojimas globalizacijos sąlygomis: socialinių humanitarinių mokslų doktorantūros studijų programų atnaujinimas ir podiplominių studijų modelio sukūrimas, kuriuo siekiama išspręsti dvi pagrindines problemas. Pirma, Lietuvos mokslo ir studijų įstaigų rengiamiems HSM daktarams suteikiama kvalifikacija yra tobulintina siekiant sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje ir profesionaliai atlikti MTEP krypčių tyrimus, visų pirma prioritetinėje nacionalinio identiteto išsaugojimo globalizacijos sąlygomis srityje. Antra, nėra aprobuotos ir efektyviai veikiančios mokslo daktarų kvalifikacijos kėlimo sistemos, kuri padėtų jauniesiems mokslo daktarams siekti sėkmingos mokslinės karjeros.

8 8 DOKTORANTÛROS STUDIJØ VADOVAS Sėkmingai įgyvendinus šį projektą būtų ne tik atnaujintos HSM doktorantūros studijų programos, bet ir pasiūlytas podiplominių podoktorantūros studijų modelis, kuris galėtų būti taikomas Lietuvos mokslo ir studijų institucijose. Būtent podoktorantūros studijų (postdoctoral studies) organizavimas ES ir daugelio užsienio šalių universitetų bei kitų mokslo įstaigų yra pripažintas kaip efektyviausia mokslo daktarų įsitvirtinimo šiuolaikiniame mokslo pasaulyje forma. Podaktarinių studijų metu jaunas mokslininkas ne tik siekia konkretaus mokslinio rezultato jis kaupia savo akademinį potencialą. Dalyvaujant įvairiuose mokslo renginiuose ir prisidedant prie jų organizavimo užmezgami kontaktai su užsienio kolegomis, pristatomi atlikti moksliniai tyrinėjimai. Būtent podaktarinės studijos dažnai lemia ne tik tvirtą mokslinės karjeros pradžią, bet ir sėkmingą jos plėtotę. Šis projektas tiesiogiai atitinka LR Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarime Nr Dėl prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių patvirtinimo (Valstybės Žin. 2002, Nr ) patvirtintą prioritetinę Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros metų kryptį: moksliniai tyrimai, skirti žinių visuomenei kurti; tautinio identiteto išsaugojimas globalizacijos sąlygomis.

9 9 3. HSM DOKTORANTŪROS STUDIJOS LIETUVOJE 2006 M. Nuo XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje studijos ir mokslas buvo puoselėjami Vilniaus universitete. XX a. tarpukario Lietuvoje aukštojo mokslo studijos buvo įsteigtos laikinojoje sostinėje Kaune: Vytauto 1922 m. įkurtas Didžiojo universitetas (atkurtas 1989 m.), 1939 m. įkurtas Lituanistikos institutas (dabar Lietuvių kalbos institutas). Sovietų okupacijos metais susikūrė naujos, ypač į gamtos, medicinos ir technikos mokslus orientuotos aukštosios mokyklos (pvz., Kauno politechnikos institutas, Kauno medicinos institutas, Lietuvos žemės ūkio akademija ir kt.), įvairaus pobūdžio mokslo tyrimų institutai, taip pat Vilniaus dailės institutas (dabar Vilniaus dailės akademija) ir Lietuvos valstybinė konservatorija (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Valstybei atgavus suverenitetą atsigavo ir humanitariniai bei socialiniai mokslai. Dar 1989 m. Vilniaus universitete atkurtas Filosofijos fakultetas. Įsteigtos naujos aukštosios mokyklos kolegijos, kunigų seminarijos, vadybos institutai ir universitetai. Humanitarinių ir socialinių mokslų studijos taip pat vykdomos ir reorganizuotuose gamtos mokslų bei techninės pakraipos institutuose Vilniaus Gedimino technikos universitete (iki 1991 m. Vilniaus inžinierinis statybos institutas) ir Kauno technologijos universitete (iki 1990 m. Kauno politechnikos institutas) liepos 15 d. nutarimu Nr. 926 Lietuvos Respublikos Vyriausybė atnaujino mokslo ir studijų institucijų, kurioms buvo patvirtinta arba naujai suteikta teisė suteikti mokslo daktaro laipsnį, sąrašą. Paskutinį kartą šis sąrašas buvo papildytas 2006 m. spalio 17 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr Be to, 2004 m. spalio 13 d. buvo priim-

10 10 DOKTORANTÛROS STUDIJØ VADOVAS tas nutarimas Nr dėl ribotos teologijos krypties doktorantūros: nors VDU negali priimti naujų doktorantų 2006 m., ši institucija turi teisę teikti mokslo daktaro laipsnį jau priimtiems kandidatams. Šiuo metu mokslų daktaro laipsnį humanitarinių ir socialinių mokslų srityse iš viso 13 krypčių, 39 studijų programos) turi teisę teikti net 22 mokslo ir studijų institucijos. Tačiau tik 11, t. y. tik pusė tokia teise disponuoja savarankišai kita pusė šia teise dalinasi su jungtinės doktorantūros partneriu. VU vykdomos HSM doktorantūros studijos apima 8 kryptis, VDU 6, VGTU 3, KTU ir MRU po 2. Visos kitos institucijos tokių iš viso net 18 tik po vieną. Net 12 doktorantūros studijų programų jungtinės, t. y. jas vykdo iš karto dvi institucijos mokslo insitutas kartu su universitetu (VDU tokių programų 4, KTU ir VU 2, kituose universitetuose po vieną). Tačiau tik vienos srities, etnologijos, studijos negalėtų būti vykdomos vienoje institucijoje. Toks HSM doktorantūros studijų dubliavimas ir išsibarstymas nesutelkia ir taip negausaus aukščiausio lygio mokslinio potencialo, neskatina racionalios finansinės tvarkos ir kenkia Lietuvoje vykdomų HSM doktorantūros studijų kokybei bei jų gerinimo perspektyvai. To priežastis, inter alia, yra ir kvalifikacinių reikalavimų, taikomų institucijoms, siekiančioms įgyti doktorantūros teisę, sumažinimas, įgalinantis (kai kada net kelis kartus ir netgi toje pačioje mokslo kryptyje) įgyti jungtinės doktorantūros teisę institucijoms, kurios savarankiškai tokios teisės įgyti negalėtų. Lietuvos HSM doktorantūros sritys 2006 m. HUMANITARINIAI MOKSLAI Filosofija (VU, VDU-KFMI) Vilniaus universitetas Kultūros, filosofijos ir meno istorijos institutas su Vytauto Didžiojo universitetu

11 3. HSM DOKTORANTÛROS STUDIJOS LIETUVOJE 2006 M. 11 Menotyra (VDU-AST(KTU), VDA-KFMI, VGTU, LMA-KFMI) Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas su Vytauto Didžiojo universitetu Kultūros, filosofijos ir meno institutas su Vilniaus dailės akademija (meno istorija, skulptūra ir architektūra, meno kritika, meno kūrinių apsauga ir restauravimas) Vilniaus Gedimino technikos universitetas (skulptūra ir architektūra) Lietuvos muzikos akademija su Kultūros, filosofijos ir meno institutu (muzikologija, teatrologija) Filologija (VU, VDU-LKI, VU-LLTI) Vilniaus universitetas Lietuvių kalbos institutas su Vytauto Didžiojo universitetu Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas su Vilniaus universitetu (lietuvių literatūra, folkloras) Istorija (VU, VDU-LII, KU-LII) Vilniaus universitetas Lietuvos istorijos institutas su Vytauto Didžiojo universitetu Lietuvos istorijos institutas su Klaipėdos universitetu Komunikacija ir informacija (VU) Vilniaus universitetas Etnologija (VDU-LII) Lietuvos istorijos institutas su Vytauto Didžiojo universitetu Teologija Vytauto Didžiojo universitetas Teisė (MRU, VU) Mykolo Romerio universitetas Vilniaus universitetas SOCIALINIAI MOKSLAI

12 12 DOKTORANTÛROS STUDIJØ VADOVAS Politikos mokslai (VDU, VU) Vilniaus universitetas Vytauto Didžiojo universitetas Vadyba ir administravimas (KTU, MRU, ISM, VGTU, VDU) Kauno technologijos universitetas Mykolo Romerio universitetas Tarptautinė aukštoji vadybos mokykla Vilniaus Gedimino technikos universitetas Vytauto Didžiojo universitetas Ekonomika (VU, VDU, VGTU, KTU-LEI) Vilniaus universitetas Vytauto Didžiojo universitetas Vilniaus Gedimino technikos universitetas Kauno technologijos universitetas su Lietuvos energetikos institutu Sociologija (VU-STI, VDU, KTU-STI) Vilniaus universitetas su Socialinių tyrimų institutu Vytauto Didžiojo universitetas Socialinių tyrimų institutas su Kauno technologijos universitetu Psichologija (VU) Vilniaus universitetas Edukologija (KTU, ŠU, VDU, VPU, KU, LKKA) Kauno technologijos universitetas Šiaulių universitetas Vytauto Didžiojo universitetas Vilniaus pedagoginis universitetas Klaipėdos universitetas (pedagogika ir didaktika, mokytojų ugdymas, lyginamoji ir istorinė pedagogika, socialinė pedagogika, fizinis lavinimas, judesių mokymas, sportas) Lietuvos kūno kultūros akademija (fizinis lavinimas, judesių mokymas, sportas)

13 13 4. VU DOKTORANTŪROS REGLAMENTAS VILNIAUS UNIVERSITETO DOKTORANTŪROS REGLAMENTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Vilniaus universiteto Doktorantūros reglamentas parengtas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 908 patvirtintą Doktorantūros nuostatų redakciją. 2. Šis reglamentas nustato doktorantūros teisės įgijimo, doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų, disertacijos rengimo ir gynimo tvarką Vilniaus universitete (toliau universitetas). Universitete yra dieninė, neakivaizdinė doktorantūra ir doktorantūra eksternu. 3. Universitetas steigia doktorantūrą tų mokslo krypčių (ar mokslo krypties šakų), kuriems tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 4. Teisę teikti mokslo laipsnius turi universitetas, Vyriausybei suteikus doktorantūros teisę jam vienam, arba kartu su universiteto ar valstybės mokslo institutu. 5. Jeigu doktorantūros teisė įgyta drauge su kita institucija, fakulteto taryba kartu su partnerės institucija bendru nutarimu iš abiejų institucijų mokslininkų sudaro jungtinę mokslo krypties doktorantūros komisiją. Jos sudėtyje iš abiejų institucijų turi būti ne mažiau kaip po du tos mokslo krypties mokslininkus.jungtinė komisija: 5.1. tvirtina tos krypties (šakos) bendrąsias doktorantūros studijų programas;

14 14 DOKTORANTÛROS STUDIJØ VADOVAS 5.2. tvirtina doktorantų, priimtų į doktorantūrą, individualias studijų ir mokslinių tyrimų programas, vadovus, konsultantus; 5.3. teikia Rektoriui gynimo tarybos sudėtį, oponentus; 5.4. vykdo kitas funkcijas. 6. Jeigu nebus suteikta teisė steigti kurios nors krypties doktorantūrai, prireikus universitetas gali kreiptis į Lietuvos mokslo tarybą, prašydamas išimties tvarka suteikti doktorantūros teisę. 7. Daktaro mokslo laipsnis suteikiamas asmeniui, jei jis įvykdė šiame reglamente nurodytus doktorantūros reikalavimus, savo disertacija ir mokslinėmis publikacijomis parodė sugebėjimą savarankiškai ir kritiškai taikyti mokslinius tyrimo metodus, atlikti mokslinius tyrimus, spręsti mokslines problemas ir apgynė daktaro disertaciją. 8. Daktaro disertacija ginama taryboje, kuri sudaroma konkrečiai disertacijai ginti, kai disertacija baigta ir rekomenduota ginti. Taryba sudaroma iš penkių asmenų, jos sudėtį tvirtina Rektorius. Doktorantūrą universitete kontroliuoja Rektoriaus įgaliotas prorektorius, o dokumentaciją tvarko Doktorantūros ir rezidentūros skyrius. Mokslo krypties komisijos funkcijas universitete atlieka padaliniai, atsakingi už doktorantūros studijas. 9. Taryba savo veiklą organizuoja pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintą reglamentą. 10. Šis reglamentas įsigalioja jį patvirtinus Lietuvos mokslo tarybai. II. DOKTORANTŪRA 11. Doktorantūra apima doktorantūros studijas, kryptingus mokslinius tyrimus ir disertacijos rengimą. 12. Doktorantūros studijas (t. y. savarankišką darbą ir konsultacijas) sudaro ne mažiau kaip trys dalykai. Kiekvienai mokslo krypčiai (šakai) fakulteto tarybos (jungtinės komisijos) posėdyje patvirtinamos bendrosios programos (dalykai, jų programos, kreditų skaičius, konsultuojantys dėstytojai). Bendra doktorantūros studijų apimtis ne mažiau kaip 20 kreditų. 13. Už doktorantūros studijas universitete atsakingi atitinkami pa-

15 4. VU DOKTORANTÛROS REGLAMENTAS 15 daliniai (katedra arba kiti universiteto šakiniai padaliniai, Senato sprendimu turintys katedros statusą), kurie kartu su doktoranto vadovu, konsultantu koordinuoja ir kontroliuoja doktorantūros studijas, mokslinius tyrimus, išklauso doktorantų ataskaitas ir atlieka doktorantų atestaciją, teikia pasiūlymus dėl doktorantų tolesnių studijų, daktaro disertacijos rengimo. 14. Rektorius skelbia priėmimo į doktorantūrą konkursą pagal mokslo kryptis (šakas). Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytos priėmimo į doktorantūrą kvotos kiekvienai mokslo krypčiai fakultetų teikimu Senato komisijos posėdyje paskirstomos universiteto padaliniams. Konkurse gali dalyvauti asmenys, turintys kvalifikacinį magistro laipsnį arba jam prilygstantį aukštąjį išsilavinimą. 15. Priėmimo į doktorantūrą formą nustato fakulteto taryba. Stojantieji į doktorantūrą arba laiko specialybės stojamąjį egzaminą, arba pateikia mokslinį projektą, arba rašto darbą, arba su pretendentais rengiami pokalbiai. Stojamųjų į doktorantūrą egzaminų, mokslinių projektų, rašto darbo vertinimo, pokalbių organizavimo komisijas fakultetų teikimu tvirtina Rektorius. 16. Pretendentai stoti į doktorantūrą Doktorantūros ir rezidentūros skyriui iki liepos 1 d. pateikia: prašymą Rektoriui; magistro kvalifikacinio laipsnio arba jam prilygstančio aukštojo išsilavinimo diplomų kopijas; gyvenimo aprašymą; dviejų mokslininkų rekomendacijas (vieną mokslininko to padalinio, kur stoja doktorantas); savo mokslo darbų sąrašą ir jų atspaudus, konferencijoje skaitytus pranešimus, mokslo konkursuose premijuotus darbus, kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus, įvairių mokslo premijų diplomų nuorašus; anketą (gaunama Doktorantūros ir rezidentūros skyriuje); paso nuorašą. 17. Specialybės stojamasis egzaminas, mokslinis projektas, rašto darbas ar pokalbio rezultatai vertinami 10 balų sistema. Šis įvertini-

16 16 DOKTORANTÛROS STUDIJØ VADOVAS mas laikomas pagrindiniu kriterijumi priimant į doktorantūrą. Esant vienodiems balams atsižvelgiama į studijų pažymių vidurkį, į mokslo darbus. 18. Priėmimo į doktorantūrą konkursą organizuoja Doktorantūros ir rezidentūros skyrius, o vykdo Rektoriaus įsakymu sudaryta konkursinė komisija. Konkursinės komisijos posėdyje svarstomas pretendentų priėmimas į doktorantūrą. Remiantis konkursinės komisijos sprendimu, į doktorantūrą priimti doktorantai įforminami Rektoriaus įsakymu nurodant doktoranto vardą, pavardę, fakultetą ir mokslo kryptį. Į neakivaizdinę doktorantūrą priimama atskiru konkursu. Doktorantams neakivaizdininkams stipendija nemokama. 19. Išlaikę stojamąjį į doktorantūrą egzaminą asmenys taip pat gali būti priimti į doktorantūrą, jeigu juos remianti institucija sudaro sutartį su universitetu, moka Senato nustatytą mokestį ir doktoranto stipendiją. 20. Jeigu po priėmimo į doktorantūrą lieka laisvų vietų pagal universitetui skirtas kvotas, Doktorantūros ir rezidentūros skyrius gali organizuoti papildomą konkursą ta pačia tvarka. 21.Doktoranto vadovas turi dirbti mokslo tiriamąjį darbą tos mokslo krypties (šakos), į kurią doktorantas priimamas. Doktorantų vadovai tvirtinami Rektoriaus įsakymu fakultetų tarybų teikimu, praėjus ne daugiau kaip mėnesiui nuo doktorantų priėmimo. Doktoranto vadovas tuo pat metu gali vadovauti ne daugiau kaip penkiems doktorantams. Prireikus doktorantui skiriamas ir konsultantas, kuris gali būti ir kitos krypties mokslininkas. 22.Doktorantų mokslinių vadovų, konsultantų kvalifikacinius reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija. 23. Doktoranto vadovas: kartu su doktorantu parenka ir siūlo disertacijos temą, sudaro doktorantūros studijų ir mokslinių tyrimų programos projektą; teikia doktorantui mokslinę ir metodinę pagalbą; padeda doktorantui spręsti organizacinius studijų ir disertacijos rengimo klausimus.

17 4. VU DOKTORANTÛROS REGLAMENTAS Doktoranto konsultantas: konsultuoja doktorantą kurioje nors mokslinių tyrimų šakoje; organizuoja mokslinių tyrimų ar eksperimentų atlikimą kituose universiteto padaliniuose ar kitose institucijose. 25. Doktorantas turi teisę teikti motyvuotą apeliaciją fakulteto tarybai, prašydamas keisti savo vadovą ar konsultantą. Tokia apeliacija turi būti pateikta likus ne mažiau kaip vieneriems metams iki doktorantūros studijų pabaigos. Doktoranto apeliacija svarstoma ir sprendimas priimamas per du mėnesius. 26. Doktorantūros trukmė ketveri metai. Studijų pradžia spalio 1 dieną. 27. Doktorantai į užsienio komandiruotes (stažuotes) išleidžiami Senato nustatyta tvarka. Komandiruotė (stažuotė) užsienyje įskaitoma į doktorantūros laiką. Dėl svarbių priežasčių (gimdymas, vaiko priežiūros atostogos, liga ar kt.) doktorantas gali būti išleidžiamas akademinių atostogų. 28. Doktorantūros laikas pratęsiamas dėl ligos, gimdymo ir vaiko priežiūros atostogų bei kitų svarbių priežasčių, pateikus Doktorantūros ir rezidentūros skyriui reikiamus dokumentus (doktoranto prašymą Rektoriui, vizuotą doktoranto vadovo, nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo pažymėjimus ir pan.), kuriais remiantis doktorantas Rektoriaus įsakymu išleidžiamas akademinių atostogų. Atostogų metu stipendija nemokama. Doktorantas po akademinių atostogų, komandiruočių, ligos ir pan. per 15 kalendorinių dienų be pateisinamos priežasties nepradėjęs doktorantūros studijų šalinamas iš doktorantūros. 29. Doktorantų kasmetinės atostogos nuo liepos 1 dienos iki rugpiūčio 31 dienos (jeigu doktoranto studijų plane nėra numatyta kitaip). 30. Ne vėliau kaip per mėnesį nuo priėmimo į doktorantūrą doktorantas kartu su savo vadovu parengia individualią doktorantūros studijų, mokslinių tyrimų, rezultatų publikavimo ir daktaro disertacijos rengimo programą, kurioje turi būti nurodyti visų užduočių atlikimo terminai. Programoje turi būti numatyti moksliniai tyrimai, pradedami nuo doktorantūros pradžios.

18 18 DOKTORANTÛROS STUDIJØ VADOVAS 31. Doktoranto mokslinių tyrimų programą sudaro: mokslinės literatūros nagrinėjimas, moksliniai tyrimai, gautų duomenų analizė, mokslinių straipsnių rašymas, disertacijos rengimas ir kita. Vykdomų tyrimų turinys, kokybė, apimtis, terminai yra vertinami doktorantų atestacijos metu. Ši programa apsvarstoma padalinyje, patvirtinama fakulteto taryboje (jungtinėje komisijoje) ir pateikiama Doktorantūros ir rezidentūros skyriui. 32. Doktorantas studijuoja akademinėje grupėje (grupę sudaro ne mažiau kaip trys asmenys) arba savarankiškai, konsultuojamas vadovo, konsultantų. Kiekvieno dalyko studijos baigiamos egzaminu. Egzaminus rekomenduojama išlaikyti per pirmuosius studijų metus. Doktorantas studijų programoje numatytus egzaminus laiko fakulteto dekano įsakymu sudarytoje egzaminų komisijoje. Joje turi būti pirmininkas ir du nariai. Visi jie turi turėti mokslo laipsnius. Tarp egzaminuotojų gali būti konsultantas arba doktoranto vadovas. 33. Išlaikyti egzaminai fiksuojami egzaminų protokole. Jis gaunamas Doktorantūros ir rezidentūros skyriuje. Atsiskaičius atsakingame už doktorantūros studijas padalinyje už išlaikytus egzaminus, padalinio posėdžio protokolo išrašas, dekano įsakymai dėl komisijų sudarymo, egzaminų išlaikymo protokolas pateikiami Doktorantūros ir rezidentūros skyriui. 34. Doktoranto vadovo teikimu, doktorantui gali būti įskaityti anksčiau išlaikytų dalykų, studijuotų pagal doktorantūros programas, egzaminai. Įskaitoma fakulteto tarybos sprendimu, doktorantui pateikus egzaminų išlaikymo protokolus ar kitokius dokumentus apie egzaminų išlaikymą. Visi šie dokumentai pateikiami Doktorantūros ir rezidentūros skyriui. 35. Doktorantas kiekvienų studijų metų pabaigoje (po pirmų, antrų ir trečių studijų metų) yra atestuojamas padalinyje, atsakingame už doktorantūrą. Padalinio posėdžio protokolas pateikiamas Doktorantūros ir rezidentūros skyriui. Neatestuotas doktorantas Rektoriaus įsakymu šalinamas iš doktorantūros. Doktorantas taip pat gali būti pašalintas iš doktorantūros dėl elgesio, nesuderinamo su akademinės bendruomenės etikos normomis.

19 4. VU DOKTORANTÛROS REGLAMENTAS Dėl svarbių priežasčių (liga, užsienio komandiruotė ir pan.) gali būti atidėti doktoranto individualioje programoje nurodytų egzaminų laikymo, kitokio atsiskaitymo terminai. Šie klausimai sprendžiami padalinio, atsakingo už doktorantūrą, posėdyje. Posėdžio protokolas pateikiamas Doktorantūros ir rezidentūros skyriui. 37. Jeigu doktorantas po doktorantūros baigimo praėjus metams neapgina disertacijos, ji gali būti ginama eksternu. III. DAKTARO DISERTACIJOS RENGIMAS IR NAGRINĖJIMAS 38. Daktaro disertacija turi būti originalus mokslo darbas, kuriame apibendrinami autoriaus atlikti moksliniai tyrimai, reikalingi kuriai nors mokslo krypties (šakos) problemai spręsti. Disertacijoje turi būti apibrėžtas darbo tikslas ir uždaviniai, darbo mokslinis naujumas, apžvelgti ta tema Lietuvoje ir užsienyje atlikti tyrimai, aprašyta doktoranto tyrimų metodika, doktoranto gauti rezultatai, pagrįstas jų patikimumas ir santykis su kitų tyrėjų duomenimis. Atskiru skirsniu pateikiamos doktoranto ginamos išvados. Disertacijoje turi būti jai rengti naudotos literatūros, šaltinių ir doktoranto mokslinių straipsnių disertacijos tema sąrašai. Ginti reikalingą disertacijos egzempliorių skaičių, jos apimties ir formos reikalavimus nustato Lietuvos mokslo taryba. 39. Kaip daktaro disertacija gali būti ginama pretendento išleista mokslo monografija, atitinkanti šių nuostatų 38 punkto reikalavimus. 40. Disertacija rašoma lietuvių kalba arba išimties tvarka nevalstybine kalba, jei tam pritaria atsakingas už doktorantūrą padalinys. Disertacija turi būti parašyta taisyklinga kalba. 41. Doktorantas disertaciją ginti gali pateikti, kai: išlaiko visus jo studijų programoje numatytus egzaminus; turi ne mažiau kaip du mokslinius straipsnius, išspaudintus leidiniuose, kurie numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintuose Doktorantūros nuostatuose. 42. Doktorantas turi parengti išsamią disertacijos arba ginamos mo-

20 20 DOKTORANTÛROS STUDIJØ VADOVAS nografijos santrauką, ne mažesnę kaip vieno autorinio lanko apimties. Tipinę jos sandarą nustato Lietuvos mokslo taryba. Jeigu disertacija parašyta lietuvių kalba, santrauka rengiama nevalstybine kalba su išsamia reziumė lietuvių kalba. Jeigu disertacija parašyta nevalstybine kalba, santrauka rengiama lietuvių kalba ir pateikiama išsami reziumė nevalstybine kalba. Santrauka spausdinama po to, kai patvirtinama taryba ir oponentai. 43. Santraukoje apibrėžiama disertacijoje nagrinėjama mokslo problema, išdėstomi mokslo darbo tikslai ir uždaviniai, darbo mokslinis naujumas, tyrimų metodika, svarbiausi rezultatai ir jais pagrįstos doktoranto ginamos išvados, pateiktas doktoranto mokslo straipsnių disertacijos tema sąrašas ir trumpos žinios apie doktorantą. 44. Disertacijoje ir jos santraukoje nurodomas doktoranto vadovas, konsultantas (-ai), o santraukoje tarybos sudėtis ir oficialūs oponentai. Jeigu doktoranto vadovas buvo pakeistas, nurodomas ir ankstesnis vadovas, ir jo darbo laikotarpis. Disertacijos ir jos santraukos tituliniai ir antrieji puslapiai sudaromi pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintus pavyzdžius. 45. Parengtą disertaciją doktorantas pristato padalinio, atsakingo už doktorantūrą, posėdyje, dalyvaujant vadovui ir konsultantui. Padalinys įvertina disertaciją, santraukos projektą ir doktoranto paskelbtus mokslinius straipsnius ir teikia svarstymo protokolą fakulteto tarybai (jungtinei komisijai). Jame nurodoma: ar disertacija atitinka nustatytus reikalavimus; Tarybos disertacijai ginti sudėtis; kalba, kuria bus ginama disertacija; oponentai; gynimo data. 46. Fakulteto taryba (jungtinė komisija): teikia tarybos sudėtį; teikia oponentus; rekomenduoja gynimo datą; tvirtina adresatų sąrašą. 47. Doktorantūros ir rezidentūros skyriui pateikiami padalinio, ku-

21 4. VU DOKTORANTÛROS REGLAMENTAS 21 riame buvo svarstoma disertacija, protokolas, fakulteto tarybos (jungtinės komisijos) posėdžio nutarimas dėl disertacijos gynimo, doktoranto paskelbtų mokslinių straipsnių sąrašas ir straipsnių kopijos, pretendentų į tarybos narius ir oponentus sutikimai ir jų svarbiausių mokslinių publikacijų per pastaruosius penkerius metus sąrašai. IV. DAKTARO DISERTACIJOS GYNIMAS 48. Universiteto Rektorius, gavęs prašymą leisti ginti disertaciją ir dokumentus, numatytus 47 punkte, įsakymu tvirtina tarybą, oponentus ir disertacijos gynimo datą. 49. Tarybos nariai turi būti tos mokslo krypties (šakos) mokslininkai, neturintys bendrų publikacijų su doktorantu. Bent du tarybos nariai turi būti kitų institucijų mokslininkai. Jeigu darbas atliktas mokslo krypčių sandūroje arba jeigu to reikia visapusiškai įvertinti ginamui darbui, du tarybos nariai gali būti kitų mokslo krypčių mokslininkai. Tarybos narių kvalifikacija turi atitikti Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. 50. Oficialieji oponentai turi būti skirtingų institucijų mokslininkai, bent vienas ginamos disertacijos mokslo krypties (šakos) ir bent vienas iš kitos (neturinčios bendros doktorantūros teisės) institucijos. 51. Oponentas turi visapusiškai išnagrinėti pateiktą jam oponuoti disertaciją ir nurodyti, kas disertacijoje yra teigiama ir kas neigiama. Turi būti įvertintas disertacijos mokslinis naujumas, aktualumas ir originalumas, pareikšta nuomonė apie ginamo darbo ir daktaro disertacijos reikalavimų atitikimą. Oponentas turi įvertinti ir disertanto publikacijų kokybę ir jų bei ginamos disertacijos atitikimą. Atsiliepimus apie disertaciją oponentai turi išdėstyti raštu ir įteikti universitetui ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki gynimo. Disertaciją ginantis asmuo (toliau disertantas) turi teisę susipažinti su atsiliepimais. 52. Doktorantūros ir rezidentūros skyrius ne vėliau kaip prieš mėnesį iki disertacijos gynimo išsiunčia tarybos nariams ir oficialiems oponentams po vieną disertacijos ir jos santraukos egzempliorių.

22 22 DOKTORANTÛROS STUDIJØ VADOVAS 53. Doktorantūros ir rezidentūros skyrius ne vėliau kaip prieš mėnesį iki disertacijos gynimo po vieną disertacijos santraukos egzempliorių išsiunčia Lietuvos mokslo tarybai, Lietuvos ir užsienio mokslo centrams, Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo, Vilniaus universiteto ir kitoms mokslinėms bibliotekoms. 54. Fakultetų tarybos (jungtinė komisija) patvirtina adresatų sąrašo bendrąją dalį (ne mažiau kaip 15 adresatų visoms tos krypties rengiamoms disertacijoms) ir pateikia Doktorantūros ir rezidentūros skyriui. Šį sąrašą kiekvienu konkrečiu atveju fakultetų tarybos papildo adresatais, kurių nuomonė gali būti reikšminga vertinant disertaciją. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki disertacijos gynimo vienas disertacijos egzempliorius ir vienas jos santraukos egzempliorius pateikiami doktorantūros steigėjų (jeigu du abiejų) bibliotekoms, o apie disertacijos gynimą paskelbiama Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėje. Apie disertacijų gynimą skelbiama ir universiteto informaciniame biuletenyje. Skelbime nurodomas disertanto vardas ir pavardė, disertacijos pavadinimas, gynimo vieta ir laikas, vadovas, tarybos nariai ir oponentai, jų atstovaujamos mokslo kryptys ir institucijos. 55. Disertacija ginama remiantis Lietuvos mokslo tarybos patvirtintu mokslo krypties tarybos daktaro disertacijai ginti reglamentu. 56. Universitetas ne vėliau kaip per mėnesį Lietuvos mokslo tarybai, Švietimo ir mokslo ministerijai raštu praneša apie apgintą disertaciją. Vieną apgintos disertacijos egzempliorių universitetas siunčia Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo ir Vilniaus universiteto bibliotekoms. 57. Jeigu taryba slaptai balsuodama nusprendžia, kad daktaro mokslo laipsnis nesuteiktinas, disertantas gali ne anksčiau kaip po vienerių metų pakartotinai teikti ginti pataisytą ar papildytą daktaro disertaciją. Disertacija gali būti ginama toje pačioje ar kitoje taryboje. 58.Universitete saugoma doktoranto asmens ir disertacijos gynimo byla. Joje yra: priėmimo į doktorantūrą dokumentai; doktoranto vadovo ir konsultantų skyrimo dokumentai; doktoranto studijų, mokslinių tyrimų programa, jų rezultatų publikavimo ir daktaro disertacijos rengimo programa;

23 4. VU DOKTORANTÛROS REGLAMENTAS doktoranto atestacijos dokumentai; doktoranto programos terminų atidėjimo dokumentai; doktorantūros studijų egzaminų laikymo protokolai; prašymas leisti ginti disertaciją ir su juo susiję dokumentai (disertacijos svarstymo protokolai, fakulteto tarybos (jungtinės komisijos ) protokolas ir kt.); Rektoriaus įsakymas dėl tarybos ir oponentų tvirtinimo, gynimo datos skyrimo; adresatų, kuriems išsiųsta disertacijos santrauka, sąrašas; dokumentas, patvirtinantis, kad disertacija perduota ar išsiųsta Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo ir Vilniaus universiteto bibliotekoms; skelbimo apie viešą disertacijos gynimą kopija; tarybos posėdžio, kuriame disertacija buvo ginama, protokolas ir balsų skaičiavimo komisijos protokolas, taip pat visų susijusių su disertacijos nagrinėjimu toje taryboje dokumentų kopijos; disertacijos santrauka; tarybos, kurioje buvo ginama doktoranto disertacija, nutarimas dėl daktaro mokslo laipsnio suteikimo; daktaro diplomo kopija; išspausdintų ir priimtų spausdinti doktoranto mokslo straipsnių kopijos ir sąrašas; kiti dokumentai, susiję su doktoranto studijomis, moksliniais tyrimais ir disertacijos gynimu. V. DAKTARO MOKSLO LAIPSNIO ĮGIJIMAS EKSTERNU 59. Daktaro mokslo laipsnį įgyti eksternu gali asmuo, turintis magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, pagal šio reglamento punkto reikalavimus paskelbęs mokslinius straipsnius, kuriuose išdėstyti svarbiausi jo mokslinių tyrimų rezultatai, šių tyrimų pagrindu parengęs disertaciją, atitinkančią šio reglamento 38 punkto reikalavimus, arba išleidęs mokslo monografiją, atitinkančią reglamento 39 punkto reikalavimus.

24 24 DOKTORANTÛROS STUDIJØ VADOVAS 60. Asmuo, norintis eksternu įgyti mokslo laipsnį, su prašymu Rektoriui Doktorantūros ir rezidentūros skyriui pateikia: magistro kvalifikacinio laipsnio (ar jam prilyginto aukštojo mokslo) diplomo ir jo priedų kopijas; gyvenimo, kūrybinės ir mokslinės veiklos aprašymą; mokslo publikacijų (jei tokių yra) sąrašą ir kopijas (du egzempliorius); parengtą disertaciją arba monografiją; pagrindinės darbovietės ir institucijos, kurioje dirbo mokslinį darbą, atsiliepimą; išlaikytų egzaminų (jei buvo laikyta) protokolus. 61. Prorektorius, susipažinęs su pateiktais dokumentais, siunčia juos fakultetui (jeigu teisė įgyta drauge su kita institucija jungtinei komisijai). 62. Universiteto padalinys, gavęs pretendento dokumentus, įvertina jo paskelbtų mokslinių tyrimų rezultatų reikšmingumą ir mokslinį lygį, disertacijos ar monografijos ir šio reglamento reikalavimų atitikimą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo įteikimo viešame posėdyje, dalyvaujant pretendentui, nusprendžia, ar disertacija gali būti rekomenduojama ginti. 63. Jei padalinio posėdyje priimamas sprendimas, kad pretendento disertacija netaisyta ar po neesminių pataisymų gali būti rekomenduojama ginti taryboje, 22 punkte numatyta tvarka patvirtinamas eksterno konsultantas, kuris atlieka doktoranto vadovo funkcijas. Jis visuose dokumentuose ir disertacijos santraukoje vadinamas eksterno konsultantu. 64. Šiame posėdyje sprendžiama, ar įskaityti jau išlaikytus doktorantūros studijų egzaminus (jei tokių buvo), nustatoma, kokius dar doktorantūros studijų egzaminus eksternas turi išlaikyti. Studijų programa tvirtinama ir egzaminai laikomi šio reglamento punktų nustatyta tvarka. 65. Taip pat nustatomas galutinis disertacijos ir santraukos parengimo terminas. Jis negali būti vėlesnis nei vieneri metai po pretendento prašymo įteikimo.

25 4. VU DOKTORANTÛROS REGLAMENTAS Eksternui išlaikius visus reikalaujamus egzaminus ir jo disertaciją pripažinus atitinkančia šio reglamento reikalavimus universiteto padalinys, kuriam buvo pasiųsta pretendento disertacija, rekomenduoja ginti šio reglamento IV skyriuje numatyta tvarka. 67. Jeigu padalinys, atsakingas už disertacijos svarstymą, nustato, kad disertacija negali būti parengta ginti per vienerius metus po pretendento prašymo įteikimo, universitetas pretendento prašymo netenkina. VI. MOKSLO LAIPSNIO SUTEIKIMAS 68. Disertaciją apgynusiam asmeniui daktaro laipsnį suteikia ir daktaro mokslo laipsnio diplomą išduoda universitetas. Daktaro mokslo laipsnio diplomo formą ir blankų gamybos, apskaitos ir registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 69. Daktaro mokslo laipsnio diplomą pasirašo: universiteto rektorius (jeigu doktorantūros teisė suteikta dviem institucijoms abiejų institucijų vadovai); disertacijos gynimo tarybos pirmininkas. VII. DOKTORANTŪROS FINANSAVIMAS 70. Doktoranto stipendija, doktorantų mokslinių vadovų (išskyrus eksterno konsultantų), tarybos narių, egzaminų komisijų pirmininkų ir narių darbo užmokesčio, socialinio draudimo lėšos, lėšos doktorantų moksliniams tyrimams, disertacijai, jos santraukai išleisti ir kitos išlaidos numatomos padalinio, kuriame vyksta doktorantūros studijos, išlaidų sąmatoje. 71. Doktoranto, studijuojančio dieninėje doktorantūroje, mokslinio vadovo darbo apimtis yra 32 valandos, o studijų konsultanto 12 valandų per metus. Doktoranto, studijuojančio neakivaizdinėje doktorantūroje, mokslinio vadovo darbo apimtis yra 16 valandų, o studijų konsultanto 6 valandos per metus. Jeigu doktorantas buvo atestuotas, doktoranto moksliniam vadovui ir studijų konsultantui (jei toks yra) fa-

26 26 DOKTORANTÛROS STUDIJØ VADOVAS kultetų tarybų sprendimu arba apmokama pagal valandinius įkainius kalendorinių metų pabaigoje, arba šios valandos įskaičiuojamos į jų auditorinio darbo krūvį. 72. Už kiekvieną stojamųjų ir doktorantūros studijų egzaminą egzaminų komisijos pirmininkui ir nariui fakultetų tarybų sprendimu arba mokama už 2 valandas pagal valandinius įkainius, arba 2 valandos įskaičiuojamos į jų auditorinio darbo krūvį. 73. Tarybos nariams už disertacijos gynimą mokama už 5 valandas pagal valandinius įkainius. 74. Oponentams už daktaro disertacijos oponavimą mokama už 10 valandų pagal valandinius įkainius. 75. Eksterno konsultantų, eksterno egzaminų komisijų pirmininkų ir narių darbo užmokesčio, socialinio draudimo lėšos ir kitos išlaidos, susijusios su daktaro mokslo laipsnio įgijimu eksternu, padengiamos Senato nustatyta tvarka. Patvirtinta Vilniaus universiteto Senato posėdyje 2002 m. spalio 22 d., protokolas Nr. 6. Papildymai padaryti Senato komisijos posėdyje 2002 m. lapkričio 28 d., protokolas Nr. 6. Patvirtinta 2003 m. sausio mėn. 27 d. Lietuvos mokslo tarybos nutarimu Nr. V-36.

27 27 5. DOKTORANTŪROJE DALYVAUJANČIŲ MOKSLININKŲ KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI Tarybų daktaro disertacijoms ginti narių, doktorantų mokslinių vadovų, konsultantų, disertacijų oponentų ir kitų mokslininkų, kurie nurodomi sąrašuose siekiant įgyti doktorantūros teisę, kvalifikaciniai reikalavimai 1. Šioje tvarkoje nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai taikomi Doktorantūros nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 897 Dėl Doktorantūros nuostatų patvirtinimo (Žin., 2001, Nr ; 2002, Nr ), nurodytiems visų mokslo sričių mokslininkams tarybų daktaro disertacijoms ginti nariams, doktorantų moksliniams vadovams, konsultantams, disertacijų oponentams ir kitiems mokslininkams, kurie nurodomi sąrašuose siekiant įgyti doktorantūros teisę. 2. Visų mokslo sričių mokslininkai tarybų daktaro disertacijoms ginti nariai, doktorantų moksliniai vadovai, konsultantai, disertacijų oponentai per pastaruosius penkerius metus iki paskyrimo į šias pareigas turi atitikti minimalius kvalifikacinius reikalavimus asmenims, siekiantiems dalyvauti konkurse eiti profesoriaus ar vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 899 Dėl minimalių kvalifikacinių valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigybių reikalavimų bei konkursų valstybinių mokslo ir studijų institucijų mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atestavimo tvarkos ir pedagoginių vardų suteikimo universitetuose tvarkos patvirtinimo (Žin.,

28 28 DOKTORANTÛROS STUDIJØ VADOVAS 2001, Nr ; 2005, Nr ). Šiame nutarime nustatytas reikalavimas turėti habilituoto daktaro mokslo laipsnį arba būti atlikus habilitacijos procedūrą tarybų daktaro disertacijoms ginti nariams, doktorantų moksliniams vadovams, konsultantams, disertacijų oponentams nėra privalomas. 3. Mokslininkai, kurie nurodomi sąrašuose siekiant įgyti doktorantūros teisę, per pastaruosius penkerius metus iki paraiškos doktorantūros teisei gauti padavimo turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus: 3.1. biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų sričių mokslininkai per pastaruosius penkerius metus turi būti paskelbę ne mažiau kaip tris mokslinius straipsnius leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto (Institute for Scientific Information) pagrindinį žurnalų sąrašą. Jei mokslininkas per pastaruosius penkerius metus yra paskelbęs reikšmingą mokslinę monografiją, jis turi būti paskelbęs ne mažiau kaip vieną mokslinį straipsnį leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto pagrindinį žurnalų sąrašą humanitarinių ir socialinių mokslų sričių mokslininkai per pastaruosius penkerius metus turi būti paskelbę reikšmingą mokslinę monografiją ir bent vieną mokslinį straipsnį leidiniuose, registruotuose mokslinės informacijos duomenų bazėse, kurių sąrašą sudaro Lietuvos mokslo taryba (toliau vadinama tarptautinės duomenų bazės), arba reikšmingą mokslinę monografiją ir bent vieną kitą reikšmingą mokslo darbą (studiją, šaltinių leidimą ar kt.), arba ne mažiau kaip tris mokslinius straipsnius leidiniuose, registruotuose tarptautinėse duomenų bazėse. 4. Išvadas dėl mokslinių monografijų ir kitų mokslo darbų reikšmingumo priima Lietuvos mokslo taryba. 5. Moksliniai straipsniai leidiniuose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos instituto pagrindinį žurnalų sąrašą, arba registruotuose tarptautinėse duomenų bazėse, mokslininkams yra užskaitomi ir tais atvejais, kai mokslinių leidinių redakcijos juos priėmė spaudai. Patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. ISAK-625.

29 29 6. PAGRINDINIAI DAKTARO DISERTACIJOS REIKALAVIMAI Lietuvos mokslo taryba pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 897 Dėl Doktorantūros nuostatų patvirtinimo (Žin., 2001, Nr , 2003, Nr ) patvirtintų Doktorantūros nuostatų 32, 38, 40, 53 ir 54 punktu, nutaria: 1. Nustatyti, kad daktaro disertaciją ginantis asmuo (toliau disertantas) universitetui, kuris sudaro disertacijos gynimo tarybą, pateikia 10 ginamos daktaro disertacijos egzempliorių. Rekomenduojama daktaro disertacijos apimtis 4 10 autorinių lankų (vienas autorinis lankas spaudos ženklų). 2. Disertacijoje turi būti tokios pagrindinės dalys: 2.1. Įvadas. Jame pagrindžiama tiriamoji problema, apibrėžiamas darbo aktualumas, tikslas, uždaviniai, darbo naujumas ir jo reikšmė, pateikiami ginamieji disertacijos teiginiai. Rekomenduojama įvado apimtis iki 3 puslapių Tyrimų apžvalga. Joje turi būti aprašyti disertacijos tema Lietuvoje ir užsienyje atlikti tyrimai ir parodyta, koks yra disertacijos autoriaus indėlis į nagrinėjamą problematiką Darbo metodologija. Pateikiama darbo metodologija ir(arba) metodai, įvertinamas naudotų metodų patikimumas ir taikymo ribos Tyrimų rezultatai. Pateikiami gautieji tyrimų rezultatai, jie apibendrinami, įvertinamas jų patikimumas ir santykis su kitų tyrėjų rezultatais Išvados. Jose turi atsispindėti ginamieji disertacijos teiginiai ir būti pateikti disertacijos įvade suformuluotų uždavinių ar problemų sprendimai Naudotos (cituotos) literatūros sąrašas.

30 30 DOKTORANTÛROS STUDIJØ VADOVAS 3. Disertacijos santrauka rengiama laikantis Doktorantūros nuostatų 37 punkto reikalavimų bei atskirais skirsniais išdėstant Doktorantūros nuostatų 39 punkte nurodytą informaciją. Santraukos pabaigoje pateikiamas disertanto mokslinių publikacijų disertacijos tema sąrašas, nurodant žurnalo (leidinio) pavadinimą, metus, tomą, puslapius ir bendraautorius. Santraukoje pateikiamose žiniose apie disertantą turi būti duomenys apie jo studijas aukštojoje mokykloje, įgytą kvalifikaciją, darbo veiklą, stažuotes užsienio mokslo ir studijų institucijose. 4. Disertacijos titulinio lapo pirmasis puslapis turi atitikti 1 priedo pavyzdį. Pirmajame puslapyje nurodoma: 4.1. institucija, teikianti disertaciją ginti; 4.2. disertanto vardas ir pavardė; 4.3. disertacijos pavadinimas; 4.4. tekstas Daktaro disertacija ; 4.5. mokslų sritis ir mokslo kryptis, mokslo krypties kodas. Jei doktorantūros teisė suteikta mokslo šakai, taip pat nurodoma mokslo šaka ir jos kodas; 4.6. vieta (miestas) ir metai. 5. Disertacijos titulinio lapo antrasis puslapis turi atitikti 2 priedo pavyzdį. Antrajame puslapyje nurodoma: 5.1. disertacijos rengimo laikotarpis ir vieta; 5.2. jei disertacija ginama eksternu, įrašomi žodžiai Disertacija ginama eksternu ; 5.3. disertanto mokslinis vadovas ir konsultantas (-ai) (jeigu yra). Žinios apie vadovą ir konsultantą(-us) rašomos šia tvarka: pedagoginis vardas, mokslo laipsnis, vardas, pavardė, pagrindinė darbovietė (pilnas pavadinimas), mokslo sritis, kryptis ir jos kodas. Jeigu disertanto vadovas pakeistas, nurodomas ir ankstesnis vadovas, jo darbo laikotarpis. 6. Disertacijos santraukos titulinio lapo pirmasis puslapis turi atitikti 3 priedo pavyzdį. Jame nurodoma: 6.1. institucija, kurioje ginama daktaro disertacija; 6.2. institucija, teikianti disertaciją ginti (jei teikia kita, nei nurodyta 6.1 punkte);

31 6. PAGRINDINIAI DAKTARO DISERTACIJOS REIKALAVIMAI disertanto vardas ir pavardė; 6.4. disertacijos pavadinimas; 6.5. tekstas Daktaro disertacijos santrauka ; 6.6. mokslų sritis ir mokslo kryptis, mokslo krypties kodas. Jei doktorantūros teisė suteikta mokslo šakai, nurodoma ir mokslo šaka bei jos kodas; 6.7 vieta (miestas) ir metai. 7. Disertacijos santraukos titulinio lapo antrasis puslapis turi atitikti 4 priedo pavyzdį. Jame nurodoma: 7.1. disertacijos rengimo laikotarpis ir vieta; 7.2. jei disertaciją ginama eksternu, įrašomi žodžiai Disertacija ginama eksternu ; 7.3. disertanto mokslinis vadovas ir konsultantas(-ai) (jeigu yra). Žinios apie vadovą ir konsultantą(-us) rašomos šia tvarka: pedagoginis vardas, mokslo laipsnis, vardas, pavardė, pagrindinė darbovietė (visas pavadinimas), mokslo sritis, kryptis ir jos kodas. Jeigu disertanto vadovas pakeistas, nurodomas ir ankstesnis vadovas, jo darbo laikotarpis; 7.4 disertacijos gynimo tarybos pavadinimas; 7.5 disertacijos gynimo tarybos pirmininkas, nariai ir oponentai. Žinios apie tarybos narius ir oponentus rašomos šia tvarka: pedagoginis vardas, mokslo laipsnis, vardas, pavardė, pagrindinė darbovietė (visas pavadinimas), mokslo sritis, kryptis ir jos kodas; 7.6. disertacijos gynimo data ir vieta (su adresu); 7.7. disertacijos santraukos išsiuntinėjimo data; 7.8. institucijos, kurių bibliotekose galima peržiūrėti disertaciją. 8. Jei daktaro disertacija ar jos santrauka parašyta užsienio kalba, turi būti pridėtas antrasis titulinis lapas lietuvių kalba. Rekomenduojami tokie lietuviškų terminų atitikmenys užsienio kalbomis: 8.1. Daktaro disertacija Doctoral dissertation (anglų kalba) Doktordissertation (vokiečių kalba) Thèse de doctorat (prancūzų kalba) Daktaro disertacijos santrauka Summary of doctoral dissertation (anglų kalba) Zusammenfassung der Doktordisser-