moksliniai tyrimai Ribinio spalvinio kontrastinio jautrumo tyrimo panaudojimas spalvų juslei tirti sergant amžine geltonosios dėmės degeneracija Maxim

Transkriptas

1 Ribinio spalvinio kontrastinio jautrumo tyrimo panaudojimas spalvų juslei tirti sergant amžine geltonosios dėmės degeneracija Maximum colour contrast sensitivity test using for colour discrimination in case of age-related macular degeneration Rasa Liutkevičienė 1, Džastina Šarkūnaitė 2, Rita Lukauskienė 1 1 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Akių ligų klinika 2 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademija SANTRAUKA Reikšminiai žodžiai: amžinė geltonosios dėmės degeneracija, regos aštrumas, ribinio spalvinio kontrastinio jautrumo tyrimas. Darbo tikslas. Nustatyti ribinio spalvinio kontrastinio jautrumo tyrimo rodmenis pacientams, sergantiems amžine geltonosios dėmės degeneracija. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliktas 80 pacientų atvejo kontrolės tyrimas. Buvo ištirta 40 sveikų žmonių (80 akių) kontrolinė grupė ir 40 pacientų (80 akių), kuriems diagnozuota amžinė geltonosios degeneracija. Nekoreguotas ir geriausias koreguotas regos aštrumas vertintas naudojant Landolto žiedus (C optotipais), pagal Sneleno principą. Spalvinio kontrastinio jautrumo tyrimui naudotas kompiuterinis ribinio spalvinio kontrastinio jautrumo tyrimas. Rezultatai. Kontrolinės grupės žmonių geriausiai koreguotas regos aštrumas ir ribinio spalvinio kontrastinio jautrumo tyrimo rezultatai buvo geresni nei pacientų (atitinkamai 1,0 vs. 0,82±0,18, p=0,01; 1,43±0,70 vs. 1,74±0,87, p=0,01). Pacientai, sergantys amžine geltonosios dėmės degeneracija, dažniau neskyrė atspalvių mėlynos spalvos diapazone, tačiau geriausiai skiriama spalva buvo raudona. Kontrolinėje grupėje geriausiai skiriama spalva buvo mėlyna, o blogiausiai žalia. Išvada. Tyrimo duomenimis, amžinė geltonosios dėmės degeneracija susijusi su spalvų juslės pablogėjimu, ypač mėlynos spalvos diapazone. ABSTRACT Key words: age-related macular degeneration, visual acuity, Maximum colour contrast sensitivity test. The purpose of the work. To determine Maximum colour contrast sensitivity test results in patients with age-related macular degeneration. Material and methods. We have performed a 80 persons case-control study, including healthy controls 40 (80 eyes) and 40 patients (80 eyes) with age-related macular degeneration. For visual acuity testing, a typical Snellen chart (the direction of the gap in Landolt C) was used. A computerised Maximum colour contrast sensitivity test was used for colour discrimination. Results. The results of visual acuity and the Maximum colour contrast sensitivity test results in the healthy controls were better than in the patients (1.0 vs. 0.82±0.18, p=0.01; 1.43±0.70 vs. 1.74±0.87 p=0.01, respectively). Patients with age-related macular degeneration have the highest error score in blue color diaposone, but the best differentiate colour was red. In healthy patients group the best differentiate colour was blue, and the worse was green. Conclusion. The study revealed that the presence of age-related macular degeneration was associated with decreasing perception of colours, extremly blue colour diaposone. ĮVADAS Amžinė geltonosios dėmės degeneracija (AGDD) tai geltonosios dėmės pažeidimas, kurį lydi ženklus ir negrįžtamas centrinio matymo praradimas išsivysčiusiose pasaulio šalyse. AGDD yra daugiaveiksnės etiologijos liga, kurios išsivystymą lemia tiek aplinkos ir rizikos, tiek genetiniai veiksniai. Daugelio tyrėjų nuomone, rizikos veiksniai negali būti vertinami kaip neabejotinai AGDD sukeliančios priežastys (1). Spalvų juslės tyrimus galima atlikti šiais tyrimų metodais: Ishihara, AO-HRR lentelėmis, Farnsworth D 15 tyrimu, Nagelio anomaloskopu, Munsell Farnsworth 100 atspalvių išrinkimo tyrimu bei atliekant ribinio kontrastinio jautrumo tyrimą. Patys jautriausi ir informatyviausi tyrimo Rasa Liutkevičienė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Akių ligų klinika Eivenių g. 2, Kaunas rliutkeviciene@gmail.com teorija ir praktika T. 17 (Nr. 2), p. Copyright 2011 MEDICINOS TEORIJA IR PRAKTIKA. ISSN All rights reserved. 163

2 metodai yra pastarieji du. Jais nustatoma ne tik spalvų juslė, bet ir spalvų sodrumas. Patys ankstyviausi pakitimai regos funkcijos sistemoje sergant centrinės tinklainės dalies distrofijomis, tai sutrikusi normali spalvų juslė. Blogėjanti spalvų juslė gali perspėti apie AGDD progresavimą [2]. Štai kodėl detaliam regos sistemos funkcijos ištyrimui tikslingas ir spalvų juslės tyrimas. Šio darbo tikslas nustatyti spalvų juslės sutrikimus ribinio kontrastinio jautrumo kompiuteriniu tyrimo metodu pacientams, sergantiems amžine geltonosios dėmės degeneracija, bei palyginti rodmenis, geriausiai ir blogiausiai skiriamas spalvas su sveikų žmonių kontroline grupe. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI Tyrimas atliktas Kauno medicinos universiteto Akių ligų klinikoje gavus Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimą Nr. BE Pacientams ir sveikiems tiriamiesiems ištyrėme regos aštrumą, spalvinį kontrastinį jautrumą ribinio kontrastinio jautrumo tyrimo metodu, optinių terpių skaidrumą ir akių dugną. Ragenos ir lęšiuko skaidrumui įvertinti buvo atlikta biomikroskopija. Pacientų įtraukimo į tyrimą atrankos kriterijai: 1) abiejų lyčių pacientai serga pradine lengva ir pradine vidutine AGDD; 2) pacientai, kuriems nebuvo nustatyta gretutinių akių ligų bei nebuvo atliktos akių operacijos; 3) sutikimas dalyvauti tyrime. Kontrolinės grupės įtraukimo į tyrimą atrankos kriterijai: 1) abiejų lyčių pacientai, kuriems nebuvo nustatyta akių ligų bei nebuvo atliktos akių operacijos; 2) sutikimas dalyvauti tyrime. Nekoreguotas ir geriausias koreguotas regos aštrumas vertintas naudojant Landolto žiedus (C optotipais), pagal Sneleno principą. Regos aštrumas buvo vertintas pagal dešimtainę sistemą 0,1 1,0 ribose. Lęšiukas apžiūrėtas atliekant biomikroskopiją. Akių dugnas apžiūrėtas naudojant monokulinį tiesioginį oftalmoskopą ir plyšinę lempą, naudojant dvigubai asferinį +78 D lęšį. Taip pat skaitmenine akių dugno kamera atliktos akių dugno nuotraukos sveikiems tiriamiesiems bei pacientams, sergantiems AGDD. Spalviniam kontrastiniam jautrumui nustatyti naudojome kompiuterinį ribinio spalvinio kontrastinio jautrumo tyrimą. Spalvų juslės tyrimas padeda skirti šviesą iš spalvos tono, intensyvumo ir šviesumo ir nustato raudonos žalios ir mėlynos geltonos spalvų juslės sutrikimus ir spalvų sodrumą. Ribinio spalvinio kontrastinio jautrumo kompiuteriniame tyrime tiriamojo uždavinys teisingai nustatyti brūkšnelio skritulyje kryptį. Jei brūkšnelio skritulyje kryptis nustatyta neteisingai, automatiškai padidinamas jo spalvos sodrumas. Nustačius teisingą brūkšnelio kryptį, automatiškai sumažinamas jo spalvos sodrumas ir, esant tam pačiam brūkšnelio spalvos sodrumui, keičiamas skritulio fono šviesis. Pirmas teisingas atsakymas po neteisingų atsakymų serijos arba pirmas neteisingas atsakymas po teisingų atsakymų serijos priimamas kaip ribinis tiriamojo jautrumas užduotai brūkšnelio spalvai. Nustačius ribinį kontrastinį tiriamojo jautrumą užduotai brūkšnelio spalvai, keičiama brūkšnelio spalva. Spalva yra matuojama atspalviu, šviesumu ir intensyvumu. Statistinė duomenų analizė buvo atliekama naudojant kompiuterinę programą SPSS/w 13.0 (socialinių mokslų statistikos paketas programai Windows, Čikaga, Ilinojus, JAV). χ 2 testas buvo naudojamas kokybinių reikšmių skirtumams palyginti. Skirtumai vertinti kaip statistiškai reikšmingi, kai p<0,05. REZULTATAI Ištirta 40 sveikų žmonių kontrolinė grupė (80 akių), kurioje yra 14 vyrų ir 26 moterys; amžiaus vidurkis 58 metai, standartinis nuokrypis ±16,4 (I grupė), ir 40 pacientų (80 akių) (II grupė), kuriems diagnozuota amžinė geltonosios dėmės degeneracija, iš jų 14 vyrų ir 26 moterys. Tiriamųjų amžiaus vidurkis 60 metų, standartinis nuokrypis ±14,4. Atlikę ši tyrimą pastebime netolygų lyčių pasiskirstymą, tačiau tyrimas renkant pacientų, sergančių AGDD grupę, buvo momentinis, todėl tai paaiškiname tuo, kad moterų, sergančių AGDD, dažnis didesnis. O lyginant rezultatus buvo atliekamas atvejo kontrolės tyrimas. AGDD visiems pacientams buvo diagnozuota abiejose akyse. Kontrolinės grupės žmonių regos aštrumas buvo statistiškai reikšmingai didesnis nei geriausiai koreguotas tiriamųjų grupės (1,0 vs. 0,82±0,18, p=0,01). Regos aštrumas be korekcijos sergant AGDD buvo 0,47±0,30 (1 lentele). Pacientų, sergančių AGDD ribinio spalvinio kontrastinio jautrumo tyrimų rezultatai buvo blogesni nei sveikų žmonių (1,74±0,87 vs. 1,43±0,70, p=0,01) (1 paveikslas). Moterų, sergančių AGDD, klaidų skaičius 1,50±0,59, o vyrų, sergančių AGDD, klaidų skaičius 1,98±0,89 (p=0,01). Sveikų žmonių kontrolinėje grupėje moterų klaidų skaičius buvo 1,15±0,63, vyrų 1,71±0,81 (p=0,01). tiek I, tiek II grupėje atlikdami spalvų juslės tyrimą klydo dažniau nei moterys. Pacientų, sergančių AGDD, kurių regos aštrumas 1,0, ir tų, kurių regos aštrumas mažesnis nei 1,0, rodmenys statistiškai reikšmingai nesiskyrė tiek moterų grupėje 1,48±0,41 vs.1,55±0,64, tiek vyrų grupėje 1,96±0,47 vs. 1,99±0,67. Pacientai, sergantys AGDD, atlikdami ribinio spalvinio kontrastinio jautrumo tyrimą mažiausiai klydo raudonos spalvos diapazone (66,25 proc.), o kontrolinė grupė ma- 164 teorija ir praktika T. 17 (Nr. 2)

3 1,74 Ribinis kontrastinis jautrumas Grupė 1,43 1 pav. Ribinio spalvinio kontrastinio jautrumo tyrimo rezultatai tiriamųjų, sergančių amžine geltonosios dėmės degeneracija, ir kontrolinėje grupėje 1 lentelė. Tiriamųjų kontingentas/rodmenys Žymuo (I grupė) Pacientai, sergantys AGDD (II grupė) N=40 (80 akių) N=40 (80 akių) P vertė Amžius±SN 58±16,4 60±14,4 SNS 14 (35 proc.) 14 (35 proc.) SNS 26 (65 proc.) 26 (65 proc.) SNS Regos aštrumas be korekcijos 1,0 0,47±0,30 0,001 Regos aštrumas su korekcija 1,0 0,82±0,18 0,01 Ribinis kontrastinis jautrumas 1,43±0,70 1,74±0,87 0,01 SN standartinis nuokrypis, SNS statistiškai nereikšmingas skirtumas, AGDD amžinė geltonosios dėmės degeneracija. Geriausiai skiriama spalva Geriausiai skiriama spalva, procentai , pav. Geriausiai skiriama spalva tiriamųjų, sergančių amžine geltonosios dėmės degeneracija grupėje ir kontrolinėje grupėje žiausiai klaidų padarė mėlynos spalvos diapazone (45 proc.) (2 paveikslas). Pacientai, sergantys AGDD, labiausiai klydo atlikdami ribinio kontrastinio jautrumo tyrimą mėlynos spalvos diapazone (78,75 proc.), o kontrolinė grupė labiausiai klydo žalios spalvos diapazone (56, 25 proc.) (3 paveikslas). Tiek vyrai, tiek moterys, sergantys AGDD, labiausiai klydo mėlynos spalvos diapazone, o geriausiai skiriama spalva buvo raudonos spalvos diapazone., sergantys AGDD, geriausiai skyrė atspalvius raudonos spalvos diapazone (90 proc.), moterys taip pat geriausiai skyrė raudonos spalvos diapazone (42,5 proc.). Blogiausiai skiriama spalva tiek tarp vyrų (85 proc.), tiek tarp moterų (72,5 proc.) buvo mėlyna (2 lentelė). teorija ir praktika T. 17 (Nr. 2) 165

4 Blogiausiai skiriama spalva Blogiausiai skiriama spalva, procentai ,75 56,25 3 pav. Blogiausiai skiriama spalva tiriamųjų, sergančių amžine geltonosios dėmės degeneracija grupėje ir kontrolinėje grupėje 2 lentelė. Geriausiai ir blogiausiai skiriamos spalvos vyrų ir moterų, sergančių amžine geltonosios dėmės degeneracija Raudona Žalia Mėlyna Spalva Geriausiai skiriama 90 42,5 2, ,5 Blogiausiai skiriama 5 12, ,5 DISKUSIJA Milijonai žmonių visame pasaulyje netenka regėjimo dėl tokių ligų kaip pigmentinis retinitas ar amžinė geltonosios dėmės degeneracija. Tai įvyksta dėl šių ligų sąlygotos fotoreceptorių degeneracijos [3]. Pažeidus geltonąją dėmę prarandamas centrinis regėjimas. Pokyčiai negrįžtami, o AGDD patogenezė iki šiol nėra visiškai aiški. Dėl to labai svarbi ankstyva diagnostika. Nustačius diagnozę pradinėse ligos stadijose, galima tiksliai sekti proceso dinamiką, mėginti nustatyti ir pagal galimybes koreguoti išorinius veiksnius, sąlygojančius ligos vystymąsi, bei taikyti prevencines priemones, lėtinančias AGDD progresavimą. Kadangi spalvų juslės sutrikimas yra ankstyviausias simptomas, nurodantis regos funkcijos sutrikimus, spalvų juslės tyrimai naudingi ir informatyvūs diagnozuojant ir stebint pacientus, sergančius centrinės tinklainės dalies distrofijomis. Spalvinis matymas įgalina pažinti aplinką, objektus ir stebėti joje vykstančius procesus. Sumažėjusi spalvų juslė lemia blogesnę gyvenimo kokybę, gali pabloginti gebėjimą vairuoti, orientuotis aplinkoje. Yra žinoma, kad raudonos ir žalios spalvos jutimo sutrikimus lemia: regos nervo neuritas, papilitas, Leber optinė atrofija, toksinė ambliopija, optinio nervo ir regos kelio pažeidimas, cistinė geltonosios dėmės distrofija, paveldima juvenilinė geltonosios dėmės degeneracija, geltondėmis dugnas [4]. Mėlynos ir geltonos spalvos jutimo sutrikimus lemia: glaukoma, diabetas, tinklainės atšoka, AGDD, chorioretinitas, centrinė serozinė retinopatija, regos nervo disko paburkimas, autosominiu dominantiniu būdu paveldima regos nervo atrofija [4]. Deja, iki šiol nėra atlikta spalvų juslės tyrimų naudojant ribinio kontrastinio jautrumo tyrimą sergant AGDD, tačiau, remiantis kitų autorių atliktais tyrimo duomenimis, naudojant kitus tyrimus spalvų juslei tirti buvo nustatyta, kad geltonosios dėmės distrofijos gali sąlygoti mėlynos ir geltonos spalvų juslės diapazono sutrikimus [5]. Remiantis G. B. Ardeno ir bendraautorių tyrimų duomenimis, taip pat buvo nustatyta, kad sergant AGDD sutrinka mėlynos ir geltonos spalvų juslė, o raudonos ir žalios spalvų juslės sutrikimai pastebimi daug rečiau [6]. O. B. Raymondas ir bendraautoriai bei A. Eisneris ir bendraautoriai taip pat nustatė ženklų spalvų juslės pablogėjimą sergant AGDD, palyginti su kontroline grupe [7, 8]. A. Naceris ir bendraautoriai nustatė, jog spalvinio kontrastinio jautrumo pablogėjimas taip pat priklauso nuo drūzų skaičiaus, dydžio, susiliejimo laipsnio [9]. C. Frennessonas ir bendraautoriai nustatė, kad spalvinio kontrastinio jautrumo pablogėjimas gali perspėti apie progresuojančią AGDD [2]. Mūsų atliktame tyrime pastebime ribinio kontrastinio 166 teorija ir praktika T. 17 (Nr. 2)

5 jautrumo tyrimų rodmenų pablogėjimą sergant AGDD. Pacientų, sergančių AGDD, ribinio spalvinio kontrastinio jautrumo tyrimų rezultatai buvo blogesni nei sveikų žmonių (1,74±0,87 vs. 1,43±0,70, p=0,01). Moterų, sergančių AGDD, klaidų skaičius buvo 1,50±0,59, o vyrų, sergančių AGDD, sklaidų skaičius 1,98±0,89 (p=0,01). Sveikų žmonių kontrolinėje grupėje moterų klaidų skaičius buvo 1,15±0,63, o vyrų 1,71±0,81 (p=0,01). tiek pirmoje, tiek antroje grupėje atlikdami spalvų juslės tyrimą klydo dažniau nei moterys. Kiti autoriai taip pat nurodo, kad vyrų spalvų juslė mažesnė nei moterų, o ir mėgstamos spalvos skiriasi [10]. Galbūt tai būtų galima paaiškinti tuo, kad mūsų atliktame tyrime tiek oftalmologiškai sveiki vyrai, tiek sergantys AGDD klydo dažniau. Taip pat mūsų atliktame tyrime labiausiai pažeidžiama spalvų juslė mėlynos spalvos diapazone sergant AGDD. Tai patvirtina ir kitų tyrėjų duomenys. Spalvų juslės tyrimas yra tikslus ir informatyvus tiriant ir monitoruojant pacientus, sergančius AGDD, tačiau dėl ilgos ištyrimo trukmės nėra taikomas praktikiniame oftalmologo darbe. APIBENDRINIMAS Atlikę ši tyrimą nustatėme, kad pacientų, sergančių AGDD, rodmenys yra statistiškai reikšmingai blogesni nei sveikų žmonių, tačiau nustatėme ženklius rodmenų skirtumus ir tarp lyčių, kadangi šiame tyrime ištirta nedaug pacientų (n=40, sergančių AGDD, ir n=40 kontrolinė grupė). Tyrimą planuojame tęsti ir nustatyti, ar yra spalvų juslės skirtumo priklausomybė nuo lyties sveikų žmonių grupėje ir pacientų, sergančių AGDD, grupėje. LITERATŪRA 1. Liutkevičienė R, Lesauskaitė V, Ašmonienė V, Žaliūnienė D, Jašinskas V. Factors determining age-related macular degeneration: a current view. Medicina (Kaunas). 2010; 46(2): Frennesson C, Nilsson UL, Nilsson SE. Colour contrast sensitivity in patients with soft drusen, an early stage of ARM. Doc Ophthalmol. 1995; 90(4): Klein R, Klein BE, Jensen SC, Meuer SM. The fiveyear incidence and progression of age-related maculopathy: the beaver dam eye study. Ophthalmol. 1997; 104(1): Bagdonienė R, Sirtautienė R. Akių ligų atlasas II dalis. Vilnius. 2001; Brian E. Nichols; Alan E. Kimura. The pathogenesis of agerelated macular degeneration. Arch Ophthalmol. 1994; 112: Arden GB, Wolf JE. Color vision testing as an aid to diagnosis and management of age related maculopathy. Br J Ophthalmol. 2004; 88: Raymond OB, Lee McIlreavy, Margarita B. Zlatkova. The effect of age-related lens yellowing on Farnsworth Munsell 100 hue error score. Ophthalmic and Physiological Optics. 2008; 28(5): Eisner A, Fleming SA, Klein ML, Mauldin WM. Sensitivities in older eyes with good acuity: eyes whose fellow eye has exudative AMD. Invest Ophthalmol Vis Sci. 1987; 28: Nacer A, Al-Abdulmunem MA. Color vision testing in an area with high levels of ambient illumination Annals of Ophthalmol. 2001; 33(2): Sable P, Akcay O. Color: cross cultural marketing perspectives as to what governs our response to it. ASBBS Annual Conference: Las Vegas Proceedings of ASBBS; 2010; Feb 17(1): Gautas 2011 m. vasario 15 d., aprobuotas 2011 m. kovo 7 d. Submitted February 15, 2011, accepted March 7, 2011 teorija ir praktika T. 17 (Nr. 2) 167