Gerontologija 2014; 15(3): GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos atokiuoju periodu

Transkriptas

1 Gerontologija 2014; 15(3): GERONTOLOGIJA Mokslinis straipsnis Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos atokiuoju periodu po galvos smegenų insulto Robertas Pečeliūnas 1,2, Ieva Eglė Jamontaitė 1,3 1 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedra 2 VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė 3 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, Fizinės ir sporto medicinos centras Santrauka Darbo tikslas nustatyti individualios kineziterapijos pratimų programos ir gyvenimo kokybės sąsajas atokiuoju periodu po galvos smegenų insulto. Tyrimas buvo atliekamas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Reabilitacijos skyriuje, teikiančiame II lygio reabilitacijos paslaugas ir pacientų namuose nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2014 m. vasario mėnesio. Tyrime dalyvavo 112 tiriamųjų, 51 vyras (48,6 proc.) ir 54 moterys (51,4 proc.). Tiriamiesiems buvo pateikta gyvenimo kokybės vertinimo skalė Insulto poveikio skalė 3.0 versija tris kartus. Pirmą kartą pacientai buvo apklausti tik atvykę į reabilitacijos skyrių, antrą kartą prieš išvykstant iš reabilitacijos skyriaus ir trečią kartą praėjus 6 mėn. po GSI pacientų namuose. Apklausiant pacientus trečią kartą jų namuose, naudota papildoma anketa, kurioje buvo pateikti klausimai apie individualios kineziterapijos pratimų programos atlikimo namuose trukmę mėnesiais, kartų per savaitę skaičių bei vieno užsiėmimo trukmę minutėmis. Įvertinus tyrimo metu gautus rezultatus, nustatytos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp Adresas: Robertas Pečeliūnas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos katedra Santariškių g. 2, Vilnius El. paštas: ktrobertaspeceliunas@gmail.com kineziterapijos pratimų programos atlikimo laiko mėnesiais (4 5 mėn.) ir visų mūsų tirtų gyvenimo kokybės kategorijų įverčių, išskyrus bendravimo kategoriją. Stipresni ryšiai nustatyti su fizinės būklės (r = 0,407, p < 0,001), socialinės veiklos (r = 0,411, p < 0,001), emocijų (r = 0,399, p < 0,001) kasdienės veiklos (r = 0,404, p < 0,001), mobilumo (r = 0,388, p < 0,001) kategorijų įverčiais. Taip pat stipresni ryšiai nustatyti tarp dažnesnio kineziterapijos pratimų programos atlikimo per savaitę (3 4 kartai) ir visų gyvenimo kokybės kategorijų, iš kurių emocijų (r = 0,426, p < 0,001) ir socialinės veiklos (r = 0,425, p < 0,001) buvo stipriausi. Nustatyta, kad tiriamųjų savarankiškumas atokiuoju periodu po GSI la biausiai susijęs su fizine būkle (r = 0,574, p < 0,001), kiek mažiau su emocijomis (r = 0,540, p < 0,001), socialine veik la (r = 0,477, p < 0,001), atmintimi (r = 0,416, p < 0,001) ir bendravimu (r = 0,320, p < 0,001). Išanalizavus sąsajas tarp pa žintinių funkcijų ir gyvenimo kokybės kategorijų, didžiausias ry šys nustatytas su atminties kategorija (r = 0,448, p < 0,001). Reikšminiai žodžiai: galvos smegenų insultas, gyvenimo kokybė, insulto po veikio skalė 3.0 versija.

2 Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos atokiuoju periodu po galvos smegenų insulto 167 Įvadas Galvos smegenų insultas (GSI) yra viena dažniausių sergamumo ir mirtingumo priežasčių pasaulyje, daugelyje šalių užimanti trečiąją vietą po kardiovaskulinių ir onkologinių ligų [1]. Tai viena aktualiausių medicinos ir socialinių problemų dėl didelio mirtingumo ir sunkaus liekamojo neįgalumo [2, 3]. Persirgtas GSI, ypač jo pasekmės, sukelia ne tik fizinės sveikatos pablogėjimą, bet kartu lemia psichosocialinių ir socialinių problemų atsiradimą. Dėl ligos žmogus turi keisti įprastą gyvenimo būdą, taikytis prie naujų gyvenimo aplinkybių, išgyvena labai daug neigiamų emocijų. Moksliniuose tyrimuose pabrėžiama reabilitacijos reikšmė po galvos smegenų insulto, daranti įtaką tolimesnei ligos eigai, sąlygojanti geresnę gyvenimo kokybę [4]. Viena iš reabilitacijos priemonių kineziterapija, kuri vaidina svarbų ir dažnai esminį vaidmenį. Paciento emocijos (kartu su pažinimo funkcijomis, motyvacija ir šeimos narių parama) yra vienas svarbiausių veiksnių, įtakojančių sėkmingą atsistatymą po GSI [5]. Paprastai gydymo rezultatai pirmiausiai vertinami naudojant objektyvius testus, kuriais įvertinami fiziniai sutrikimai ir funkciniai apribojimai. Tačiau šie duomenys nesuteikia informacijos apie tai, kaip pacientas suvokia psichologinius (emocinius) savo sutrikimus [6]. Todėl, kaip papildomam ligos pasekmių ir gydymo veiksmingumo rodikliui, vis daugiau dėmesio skiriama su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei po GSI [7 9]. Pasaulyje yra atlikta tyrimų, analizuojančių pacientų po GSI gyvenimo kokybę ir jos sąsajas su įvairiais veiksniais taikant kineziterapiją ne tik reabilitacijos metu, bet ir jai pasibaigus, pacientams namuose atliekant individualią kineziterapijos pratimų programą atokiuoju periodu po GSI [10, 11], nes per pirmuosius 3 6 mėn. po patirto GSI atsistatymas vyksta efektyviausiai [12, 13]. Tačiau šių tyrimų nėra daug, o jų rezultatai prieštaringi. Lietuvoje yra atlikta tyrimų apie gyvenimo kokybę po GSI [14, 6], tačiau nerasta, kad būtų tirtos individualios kineziterapijos pratimų programos namuose ir gyvenimo kokybės sąsajos atokiuoju periodu po GSI. Tai ir paskatino imtis šio tyrimo, siekiant išsamiai išnagrinėti persirgusiųjų GSI su sveikata susijusios gyvenimo kokybės ir namuose atliekamos individualios kineziterapijos pratimų programos sąsajas atokiuoju periodu. Darbo tikslas: Nustatyti individualios kineziterapijos pratimų programos ir gyvenimo kokybės sąsajas atokiuoju periodu po galvos smegenų insulto. Uždaviniai: 1. Nustatyti asmenų po galvos smegenų insulto gyvenimo kokybės, savarankiškumo ir pažintinių funkcijų pokyčius reabilitacijos metu ir atokiuoju periodu. 2. Nustatyti asmenų po galvos smegenų insulto, individualios kineziterapijos pratimų programos atlikimo namuose ir gyvenimo kokybės sąsajas atokiuoju periodu. 3. Nustatyti asmenų po galvos smegenų insulto savarankiškumo bei pažintinių funkcijų ir gyvenimo kokybės sąsajas reabilitacijos metu ir atokiuoju periodu. 4. Nustatyti asmenų po galvos smegenų insulto sociodemografinių rodiklių ir kitų veiksnių sąsajas su gyvenimo kokybe atokiuoju periodu. Tyrimo organizavimas Tyrimas buvo atliekamas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Reabilitacijos skyriuje, teikiančiame II lygio reabilitacijos paslaugas ir pacientų namuose nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2014 m. vasario mėnesio. Tyrime dalyvavo patogiosios atrankos būdu atrinkti 112 tiriamųjų po pirmo išeminio arba hemoraginio galvos smegenų insulto. Septyni pacientai tyrimo nebaigė. Vienam pacientui įvyko pakartotinis GSI, kiti šeši tiriamieji dėl įvairių priežasčių neatliko individualios kineziterapijos pratimų programos namuose, todėl tiriamųjų kontingentą sudaro 105 ligoniai. Tyrime dalyvavo 51 vyras (48,6 proc.) ir 54 moterys (51,4 proc.). Visiems tiriamiesiems buvo taikyti šie atrankos kriterijai: Patirtas pirmas galvos smegenų insultas, stacionare taikytas I reabilitacijos etapas ir ligonis atsiųstas į reabilitacijos skyrių II reabilitacijos etapui. Beveik visiškai ar vidutiniškai priklausomi pagal Barthel indeksą (BI nuo 35 iki 80 balų). Vidutinis ar lengvas pažinimo funkcijų sutrikimas pagal Trumpą protinės būklės tyrimo testą (TPBTT nuo 11 iki 30 balų). Iš pradžių tiriamieji buvo supažindinti su tyrimo tikslu, uždaviniais ir eiga, bei gautas jų sutikimas dalyvauti šiame tyrime. Tiriamiesiems buvo pateikta gyvenimo kokybės vertinimo skalė Insulto poveikio skalė (SIS version 3.0) 3 kartus. Pirmą kartą pacientai buvo apklausti tik atvykę į reabilitacijos skyrių, antrą kartą prieš išvykstant iš reabilitacijos skyriaus ir trečią kartą praėjus 6 mėn. po GSI pacientų namuose. Apklausiant pacientus trečią kartą jų namuose, naudota papildoma anketa, kurioje buvo pateikti klausimai apie individualios kineziterapijos pratimų pro-

3 168 R. Pečeliūnas, I. E. Jamontaitė gramos atlikimo namuose trukmę mėnesiais, kartų per savaitę skaičių bei vieno užsiėmimo trukmę minutėmis. Kineziterapijos procedūros. Pacientui atvykus į reabilitacijos skyrių pirmiausia buvo atliekamas išsamus kompleksinis ištyrimas. Remiantis gautais tyrimo duomenimis buvo sudaromas kineziterapijos priemonių planas, iškeliami artimieji ir tolimieji tikslai, kineziterapijos uždaviniai. Kineziterapijos priemonių planas reabilitacijos skyriuje buvo koreguojamas atsižvelgiant į paciento pasiekimus ir sveikatos būklę. Kiekvienam pacientui buvo taikomos dvi kineziterapijos procedūros per dieną po min. Procedūros buvo skirstomos į bazinę ir funkcinę. Bazinę kineziterapijos procedūrą sudarė šios dalys: Įvadinė dalis. Jos metu organizmas buvo ruošiamas sunkesnei fizinei veiklai aktyvinant širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų funkcijas. Atliekami tempimo pratimai, pasyvūs, pusiau aktyvūs ir aktyvūs pratimai stambioms raumenų grupėms derinant su kvėpavimo pratimais. Jos trukmė 5 10 min. Pagrindinė dalis. Jos metu buvo lavinama raumenų jėga, ištvermė, tarpraumeninė koordinacija. Taikyti pratimai galūnių ir liemens raumenims, pradedant nuo stambiųjų raumenų grupių palaipsniui pereinant prie vidutinių ir smulkiųjų raumenų grupių. Pratimai buvo atliekami iš įvairių pradinių padėčių, naudojamos įvairios priemonės (sienelė, lazdos, kamuoliai ir kt.). Taip pat dėmesys buvo skiriamas mobilumo gerinimui: mokoma verstis, atsisėsti, persikelti, atsistoti. Jos trukmė apie 30 min. Baigiamoji dalis. Jos metu buvo mažinamas krūvis, atliekami atsipalaidavimo pratimai, normalizuojamos širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų funkcijos. Jos trukmė 5 10 min. Funkcinės kineziterapijos procedūra. Jos metu pratimai buvo skirti funkciniams judesiams atstatyti, mobilumui gerinti, pusiausvyrai ir koordinacijai lavinti. Didelis dėmesys buvo skiriamas paciento Individuali kineziterapijos pratimų programa namuose. Siekiant, kad pacientas saugiai ir veiksmingai galėtų atlikti individualią kineziterapijos pratimų programą namuose, dar pacientui gydantis reabilitacijos skyriuje, jo šeimos nariai stebėjo kineziterapijos užsiėmimus ir mokėsi pratimų, kuriuos vėliau turėjo padėti atlikti namuose. Artimųjų užduotis buvo skatinti pacientą būti kuo savarankiškesniu ir atlikti pačiam tai, ką jis gali atlikti. Esant reikalui, artimieji turėjo užtikrinti reikiamą pagalbą atliekant namų kineziterapijos pratimų programą. Individualią kineziterapijos pratimų programą sudarė tempimo, judesių amplitudės palaikymo ir (arba) didinimo, raumenų jėgos didinimo stambiosioms ir smulkiosioms raumenų grupėms pratimai, pusiausvyros ir koordinacijos, eisenos lavinimo, ištvermės didinimo, kvėpavimo bei atsipalaidavimo pratimai. Individualios kineziterapijos pratimų programos buvo sudaromos atsižvelgiant į pacientų funkcinę bei bendrą sveikatos būklę. Atsižvelgiant į savijautą, individualią kineziterapijos pratimų programą buvo rekomenduojama atlikti nuo 30 iki 60 min. vieną kartą per dieną, 3 5 kartus per savaitę. Individualią kineziterapijos pratimų programą pacientai turėjo atlikti grįžus iš reabilitacijos skyriaus į namus iki kol suėjo 6 mėn. nuo susirgimo GSI. Tyrimo metodai Pagal parengtą tyrimo protokolą buvo vertinama: Duomenys apie ligonį (lytis, amžius). Galvos smegenų insulto tipas. Pažeista kūno pusė. Kalbos sutrikimas. Neurologinės simptomatikos išreikštumas galūnėse. Savarankiškumas (BI) (Reabilitacijos pradžioje, pabaigoje ir praėjus 6 mėn. po GSI). Pažintinės funkcijos (TPBTT) (Reabilitacijos pradžioje, pabaigoje ir praėjus 6 mėn. po GSI). Gyvenimo kokybė (Insulto poveikio skalė 3.0 versija) (reabilitacijos pradžioje, pabaigoje ir praėjus 6 mėn. po GSI). Ligos istorijoje fiksuotų duomenų analizė. Renkant duomenis apie paciento lytį, amžių, GSI tipą, pažeistą kūno pusę, galūnių pažeidimą, kalbos sutrikimą, savarankiškumą bei protinę būklę, buvo nagrinėjamos pacientų ligos istorijos. Barthel testas (Barthel D., 1965). Testu vertintas ligonio gebėjimas atlikti pagrindinius apsitarnavimo veiksmus pavalgyti, persikelti iš vežimėlio į lovą ir atgal, atlikti asmeninės higienos veiksmus (nusiprausti rankas, veidą, susišukuoti, išsivalyti dantis ir kt.), pasinaudoti tualetu, maudytis, eiti lygiu paviršiumi, lipti laiptais, rengtis, kontroliuoti žarnyno ir šlapimo pūslės funkciją. Kiek viena veikla buvo vertinama balais atskirai ir funkcinė būklė visumoje: 0 20 balų visiškai priklausomas, balų beveik visiškai priklausomas, balų vidutiniškai priklausomas, balai šiek tiek priklausomas, 100 balų savarankiškas. Minimali Barthel indekso suma 0, maksimali 100 balų.

4 Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos atokiuoju periodu po galvos smegenų insulto 169 Trumpas protinės būklės tyrimo testas (TPBTT) (Fostein M., 1975). Šiuo testu vertinama orientacija laike, vietoje, sugebėjimas skaičiuoti, skaityti, rašyti, įsiminti, koncentruoti dėmesį, atmintis ir kalba. Galutinių duomenų vertinimas: 0 10 balų sunkus funkcijų sutrikimas, balų vidutinis funkcijų sutrikimas, balų lengvas pažinimo funkcijų sutrikimas. Minimalus balų skaičius 0, maksimalus 30. Insulto poveikio skalė (SIS 3.0 versija). Šis tyrėjo administruojamas gyvenimo kokybės nustatymo instrumentas pritaikytas GSI patyrusiems pacientams. Šiame klausimyne yra 59 klausimai, suskirstyti į 8 kategorijas: Jėgos, Rankos funkcijos, Mobilumo, Kasdienės veiklos / kasdienės instrumentinės veiklos, Emocijų, Atminties, Bendravimo, Socialinės veiklos. Pirmos keturios minėtos kategorijos jungiamos į vieną fizinės būklės kategoriją. Gauti atsakymai SIS 3.0 duomenų bazės pagalba Microsoft Access programoje paverčiami normalizuotomis reikšmėmis, kurios tiksliai atspindi kiekvieną sritį. Normalizuota reikšmė = [(Tikroji nustatyta vertė žemiausia galima vertė) / galimų verčių intervalai]*100 Naudojant šį algoritmą kiekviena gyvenimo kokybės sritis yra vertinama nuo 0 iki 100 balų. Kuo didesnė nustatyta normalizuota reikšmė, tuo geresnė gyvenimo kokybė. Be 8 kategorijų klausimyno, į Insulto poveikio skalę yra įtraukta ir vizualinė analoginė skalė, kuri naudojama siekiant įvertinti bendrą atsistatymą po GSI. Skalės diapazonas yra nuo 0 (jokio atsistatymo) iki 100 (visiškas atsistatymas). Statistinė duomenų analizė Statistinė duomenų analizė buvo atlikta naudojant duomenų kaupimo ir statistinės analizės programą SPSS.17. Tyrimo duomenys buvo vertinami aprašomosios statistinės analizės metodais: skaičiuojami dažniai (procentai), vidurkiai, standartiniai nuokrypiai. Dviejų nepriklausomų imčių vidurkių skirtumams nustatyti naudotas t-testas. Dviejų priklausomų imčių vidurkių skirtumams nustatyti naudotas porinis t-testas. Mažų imčių atvejų naudoti neparametriniai duomenų analizės metodai: dviejų nepriklausomų imčių požymių skirtumams nustatyti naudotas Mann-Whitney testas, daugiau nei dviejų nepriklausomų imčių požymių skirtumams nustatyti naudotas Kruskall-Wallis kriterijus. Ryšiui tarp kintamųjų nustatyti skaičiuotas Spirmano koreliacijos koeficientas. Pasirinktas reikšmingumo lygmuo 0,05. Skirtumai laikomi statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Rezultatai Asmenų po GSI gyvenimo kokybės kategorijų įverčiai reabilitacijos metu ir atokiuoju periodu statistiškai reikšmingai pagerėjo (p < 0,05). Reabilitacijos metu labiausiai pagerėjo bendravimas ir atmintis, kiek mažiau fizinė būklė ir emocijos, o socialinės veiklos įverčiai mažiausiai. Priešingai nei reabilitacijos metu, atokiuoju periodu labiausiai pagerėjo socialinė veikla, šiek tiek mažiau emocijos ir fizinė būklė, bendravimas bei atmintis. Socialinės veiklos ir fizinės būklės kategorijų įverčiai, lyginant su kitomis gyvenimo kokybės kategorijomis, ir reabilitacijos metu ir atokiuoju periodu buvo mažiausi (1 pav.). 1 pav. Tiriamųjų gyvenimo kokybės kategorijų įverčių pokyčiai reabilitacijos metu ir atokiuoju periodu po GSI (*p < 0,05, lyginant įverčius reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje, ** p < 0,05, lyginant įverčius reabilitacijos pabaigoje ir praėjus 6 mėn. po GSI)

5 170 R. Pečeliūnas, I. E. Jamontaitė 2 pav. Tiriamųjų savarankiškumo ir protinės būklės įverčių pokyčiai reabilitacijos metu ir atokiuoju periodu po GSI (*p < 0,05, lyginant įverčius reabilitacijos pradžioje ir pabaigoje,** p < 0,05, lyginant įverčius reabilitacijos pabaigoje ir praėjus 6 mėn. po GSI) Reabilitacijos metu ir atokiuoju periodu po GSI, tiriamųjų savarankiškumas ir protinė būklė statistiškai reikšmingai pagerėjo (p < 0,05) (2 pav.). Nustatytos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp kineziterapijos pratimų programos atlikimo laiko mėnesiais ir visų mūsų tirtų gyvenimo kokybės kategorijų įverčių, išskyrus bendravimo kategoriją. Statistiškai reikšmingos sąsajos nustatytos tarp kineziterapijos pratimų programos atlikimo kartų per savaitę ir visų gyvenimo kokybės kategorijų įverčių. Silpnesnės sąsajos nustatytos tarp visų gyvenimo kokybės kategorijų ir vieno užsiėmimo truk mės (1 lentelė). Reabilitacijos metu stipriausia sąsaja nustatyta tarp savarankiškumo ir fizinės būklės kategorijos įverčių. Silpniausias teigiamas statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp savarankiškumo ir atminties kategorijos įverčių. Reabilitacijos metu nustatytos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp tiriamųjų protinės būklės ir gyvenimo kokybės kategorijų įverčių, iš kurių stipriausia protinės būklės ir atminties kategorijos įverčių sąsaja (2 lentelė). Atokiuoju periodu nustatytas teigiamas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tiriamųjų savarankiškumo įverčių ir gyvenimo kokybės kategorijų įverčių. Savarankišku- 1 lentelė. Tiriamųjų gyvenimo kokybės kategorijų įverčių ir kineziterapijos pratimų programos atlikimo namuose laiko mėnesiais, atlikimo kartų per savaitę bei vieno užsiėmimo trukmės sąsajos atokiuoju periodu Kategorijos Atlikimo laikas mėnesiais (2 5 mėn.) Koreliacijos koeficientas p Koreliacijos koeficientas Kartai per savaitę (2 5 kartai) p Trukmė minutėmis (30 60 min.) Koreliacijos koeficientas Fizinė būklė 0,407* <0,001 0,357* <0,001 0,243* 0,012 Emocijos 0,399* <0,001 0,426* <0,001 0,357* <0,001 Atmintis 0,312* 0,001 0,363* <0,001 0,365* <0,001 Bendravimas 0,187 0,056 0,327* <0,001 0,274* 0,005 Socialinė veikla 0,411* <0,001 0,425* <0,001 0,273* 0,005 * p < 0,05 statistiškai reikšmingas skirtumas p 2 lentelė. Tiriamųjų savarankiškumo, protinės būklės ir gyvenimo kokybės kategorijų įverčių sąsajos reabilitacijos pabaigoje Kategorijos BI TPBTT Koreliacijos koeficientas p Koreliacijos koeficientas p Fizinė būklė 0,616* < 0,001 0,247* 0,011 Emocijos 0,493* < 0,001 0,303* 0,002 Atmintis 0,326* 0,001 0,512* < 0,001 Bendravimas 0,187 0,056 0,406* < 0,001 Socialinė veikla 0,547* < 0,001 0,239* 0,014 BI Barthel indeksas; TPBTT Trumpas protinės būklės tyrimo testas. * p < 0,05 statistiškai reikšmingas skirtumas

6 Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos atokiuoju periodu po galvos smegenų insulto lentelė. Tiriamųjų savarankiškumo, protinės būklės ir gyvenimo kokybės kategorijų įverčių sąsajos praėjus 6 mėn. po GSI Kategorijos BI TPBTT Koreliacijos koeficientas p Koreliacijos koeficientas p Fizinė būklė 0,574* < 0,001 0,226* 0,020 Emocijos 0,540* < 0,001 0,283* 0,003 Atmintis 0,416* 0,001 0,448* < 0,001 Bendravimas 0,320* 0,001 0,363* < 0,001 Socialinė veikla 0,477* < 0,001 0,239* 0,014 BI Barthel indeksas; TPBTT Trumpas protinės būklės tyrimo testas. * p < 0,05 statistiškai reikšmingas skirtumas mo ir fizinės būklės kategorijos įverčių sąsaja stipriausia. Atokiuoju periodu nustatytos statistiškai reikšmingos sąsajos tarp tiriamųjų protinės būklės ir gyvenimo kokybės kategorijų įverčių, iš kurių stipriausia protinės būklės ir atminties kategorijos įverčių sąsaja (3 lentelė). Lyginant pagal lytį gyvenimo kokybės kategorijų įverčiai atokiuoju periodu po GSI statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05) (3 pav.). Palyginus tiriamųjų gyvenimo kokybės kategorijų įverčius pagal neurologinės simptomatikos išreikštumą galūnėse praėjus 6 mėn. po GSI statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (p > 0,05) (4 pav.). Palyginus tiriamųjų gyvenimo kokybės kategorijų įverčius pagal insulto tipą praėjus 6 mėn. po GSI, nustatyta, kad hemoraginį insultą patyrusių tiriamųjų socialinės veiklos normalizuoti įverčiai yra statistiškai reikš- 3 pav. Tiriamųjų gyvenimo kokybės kategorijų įverčių ir lyties sąsajos atokiuoju periodu po GSI (p > 0,05) 4 pav. Tiriamųjų gyvenimo kokybės kategorijų įverčių ir neurologinės simptomatikos išreikštumo galūnėse sąsajos atokiuoju periodu (p > 0,05)

7 172 R. Pečeliūnas, I. E. Jamontaitė 5 pav. Tiriamųjų gyvenimo kokybės kategorijų įverčių ir insulto tipų sąsajos praėjus 6 mėn. po GSI (*Z = 2,065, p < 0,05) mingai aukštesni nei išeminį insultą patyrusių tiriamųjų (5 pav.). Tiriamųjų, kuriems buvo pažeista dešinė kūno pusė, fizinės būklės ir socialinės veiklos kategorijų įverčiai praėjus 6 mėn. po GSI buvo statistiškai reikšmingai aukštesni nei tiriamųjų, kuriems buvo pažeista kairė kūno pusė (6 pav.). Praėjus 6 mėn. po GSI, nustatyta, kad tiriamųjų, kuriems kalbos sutrikimo nebuvo, bendravimo kategorijos įverčiai buvo statistiškai reikšmingai aukštesni nei tiriamųjų, kuriems buvo kalbos sutrikimas (7 pav.). 6 pav. Tiriamųjų gyvenimo kokybės kategorijų įverčių ir pažeistos kūno pusės sąsajos praėjus 6 mėn. po GSI (*t = 3,305, p < 0,05, **t = 2,680, p < 0,05) 7 pav. Tiriamųjų gyvenimo kokybės kategorijų įverčių ir kalbos sutrikimo sąsajos praėjus 6 mėn. po GSI (*t = 2,372, p < 0,05)

8 Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos atokiuoju periodu po galvos smegenų insulto 173 Rezultatų aptarimas Šiuo metu nėra atlikta daug ir išsamių tyrimų, atskleidžiančių individualios kineziterapijos pratimų programos sąsajas su sveikata susijusia gyvenimo kokybe atokiuoju periodo po GSI. Išanalizavus įvairių autorių tyrimus apie gyvenimo kokybę po GSI galima teigti, kad gyvenimo kokybė po GSI laikui bėgant kinta nevienareikšmiškai. Nemažai tyrimų rodo, kad pacientų gyvenimo kokybė po GSI blogėja. Wilma M. Hopman ir Jane Verner atlikę tyrimą padarė išvadą, kad žymų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pagerėjimą, po reabilitacijos lydi žymus gyvenimo kokybės blogėjimas atokiuoju periodu po GSI [15]. R. B. King atliktas tyrimas nustatė, kad pirmuosius 1 3 metus, persirgusių GSI gyvenimo kokybės rodikliai buvo sąlyginai aukšti ir nedaug skyrėsi nuo sveikųjų populiacijos gyvenimo kokybės rodiklių [16]. Stephanie Studenski ir kolegų atliktas tyrimas nustatė, kad 3 mėnesius atliekama individuali kineziterapijos pratimų programa namuose ankstyvuoju laikotarpiu po GSI prižiūrint kineziterapeutui, statistiškai reikšmingai pagerino socialinės funkcijos, fizinės būklės, emocijų ir socialinės veiklos gyvenimo kokybės sričių įverčių vidurkius tiriamojoje grupėje lyginant su kontroline grupe. Tačiau praėjus dar 6 mėn., kurių metu tiriamųjų grupė nebebuvo kontroliuojama kineziterapeuto, įvairių gyvenimo kokybės sričių įverčių vidurkiai tiriamojoje ir kontrolinėje grupėse beveik susilygino [11]. Kaip rodo minėtų tyrimų rezultatai, persirgusiųjų GSI gyvenimo kokybė po reabilitacijos, laikui bėgant blogėja. Taip pat nustatyti veiksniai, kurie galimai turi įtakos pablogėjusiai gyvenimo kokybei pacientams, persirgusiems GSI: vyresnis amžius, lytis, galvos smegenų sričių pažeidimų vieta, kognityviniai sutrikimai, gretutinės ligos, motorinių funkcijų sutrikimo sunkumas, juntamos socialinės pagalbos stygius ir negalėjimas grįžti į darbą. Mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti persirgusiųjų GSI su sveikata susijusios gyvenimo kokybės dinamiką reabilitacijos metu ir atokiuoju periodu. Taip pat nustatyti gyvenimo kokybės sąsajas su tiriamųjų lytimi, neurologinės simptomatikos išreikštumu galūnėse, insulto tipu, savarankiškumu bei protine būkle, pažeista kūno puse, kalbos sutrikimu ir kineziterapijos pratimų programa namuose. Palyginome tiriamųjų gyvenimo kokybės kategorijų įverčius reabilitacijos pradžioje ir reabilitacijos pabaigoje ir nustatėme, kad visų mūsų tirtų gyvenimo kokybės kategorijų įverčiai reabilitacijos pabaigoje statistiškai reikšmingai didesni nei reabilitacijos pradžioje (p < 0,05). Labiausiai pagerėjo bendravimas ir atmintis, kiek mažiau fizinė būklė ir emocijos. Socialinės veiklos įverčiai reabilitacijos pabaigoje buvo mažiausi. Praėjus 6 mėn. po GSI visų gyvenimo kokybės kategorijų įverčiai buvo statistiškai reikšmingai didesni nei po II reabilitacijos etapo (p < 0,05). Priešingai nei reabilitacijos metu, atokiame periode labiausiai pagerėjo socialinė veikla, šiek tiek mažiau emocijos ir fizinė būklė, bendravimas bei atmintis. Palyginus tiriamųjų savarankiškumo ir protinės būklės įverčius reabilitacijos pradžioje, reabilitacijos pabaigoje, ir praėjus 6 mėn. po GSI nustatėme, kad tiek reabilitacijos metu, tiek atokiuoju periodu po GSI, tiriamųjų savarankiškumas ir protinė būklė statistiškai reikšmingai pagerėjo (p < 0,05). Daugelis tyrimų nustatė, kad moterų subjektyvus su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimas yra žemesnis negu vyrų. Tačiau dalis tyrimų parodė, kad moterų ir vyrų gyvenimo kokybės rodikliai nesiskyrė. Palyginę gyvenimo kokybės kategorijų įverčius pagal lytį, tiek reabilitacijos metu, tiek atokiuoju periodu po GSI, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatėme (p > 0,05). Nustatyta, kad tiriamųjų, kuriems neurologinė simptomatika buvo labiau išreikšta kojoje ir išreikšta rankoje ir kojoje, rankos funkcijos bei kasdienės veiklos / kasdienės instrumentinės veiklos kategorijų įverčiai reabilitacijos pabaigoje buvo aukštesni nei tiriamųjų, kuriems neurologinė simptomatika buvo labiau išreikšta rankoje. Nustatyta, kad tiriamųjų, kuriems neurologinė simptomatika buvo labiau išreikšta kojoje ir išreikšta rankoje ir kojoje, rankos funkcijos kategorijos įverčiai praėjus 6 mėn. po GSI buvo aukštesni nei tiriamųjų, kuriems neurologinė simptomatika buvo labiau išreikšta rankoje. Tyrimo metu gautus rezultatus palyginome pagal insulto tipus. Nustatyta, kad reabilitacijos pabaigoje iš visų mūsų tirtų gyvenimo kokybės kategorijų tik socialinės veiklos kategorijos įverčiai hemoraginį insulto tipą patyrusių tiriamųjų buvo statistiškai reikšmingai aukštesni nei išeminį insulto tipą patyrusių tiriamųjų (p < 0,05). Praėjus 6 mėn. po GSI reikšmingi skirtumai buvo nustatyti taip pat tik socialinės veiklos kategorijoje, kur hemoraginį insulto tipą patyrusių tiriamųjų įverčiai buvo didesni nei išeminį insulto tipą patyrusių tiriamųjų. Kitose tirtose gyvenimo kokybės kategorijose reabilitacijos ir atokiame perioduose tarp išeminį ir hemoraginį insulto tipą patyrusių tiriamųjų reikšmingų skirtumų nenustatyta. Vienas iš mūsų tyrimo uždavinių buvo nustatyti sąsajas tarp tiriamųjų savarankiškumo bei protinės būklės ir gyvenimo kokybės. Paskaičiavus koreliaciją reabilitacijos pabaigoje, nustatytas teigiamas statistiškai reikšmingas ry-

9 174 R. Pečeliūnas, I. E. Jamontaitė šys tarp tiriamųjų savarankiškumo ir gyvenimo kokybės kategorijų įverčių. Stipriausias ryšys nustatytas tarp savarankiškumo ir fizinės būklės kategorijos įverčių (r = 0,616, p < 0,001). Šiek tiek mažesnės sąsajos nustatytos tarp savarankiškumo ir socialinės veiklos (r = 0,547, p < 0,001) bei emocijų (r = 0,493, p < 0,001) kategorijų įverčių. Silpniausias teigiamas statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp savarankiškumo ir atminties kategorijos įverčių (r = 0,326, p < 0,001). Kuo tiriamųjų savarankiškumo įverčiai buvo aukštesni, tuo fizinės būklės, socialinės veiklos, emocijų ir atminties kategorijų įverčiai taip pat buvo aukštesni. Paskaičiavus korealiaciją ir palyginus savarankiškumo ir gyvenimo kokybės kategorijų įverčius praėjus 6 mėn. po GSI, nustatytas teigiamas statistiškai reikšmingas ryšys tarp tiriamųjų savarankiškumo ir fizinės būklės (r = 0,574, p < 0,001) bei emocijų (r = 0,540, p < 0,001) kategorijų įverčių. Silpnesnis statistiškai reikšmingas ryšys nustatytas tarp savarankiškumo ir socialinės veiklos (r = 0,477, p < 0,001), atminties (r = 0,416, p < 0,001) ir bendravimo (r = 0,320, p < 0,001) kategorijų įverčių. Atokiame periode, kaip ir reabilitacijos metu, aukšti savarankiškumo įverčiai lėmė aukštus gyvenimo kokybės kategorijų įverčius. Išvados 1. Asmenų po galvos smegenų insulto gyvenimo kokybė, savarankiškumas ir pažintinės funkcijos reabilitacijos metu statistiškai reikšmingai pagerėjo (p < 0,05). Gyvenimo kokybės, savarankiškumo ir pažintinių funkcijų rezultatai, vertinti po šešių mėnesių, statistiškai reikšmingai viršijo rezultatus gautus po reabilitacijos kurso (p < 0,05). 2. Nustatyti teigiami statistiškai reikšmingi koreliaciniai ryšiai tarp individualios kineziterapijos pratimų programos namuose trukmės ir gyvenimo kokybės rodiklių atokiuoju periodu asmenims po galvos smegenų insulto (p < 0,001). 3. Reabilitacijos metu savarankiškumas labiausiai susijęs su fizine būkle. Savarankiškumo sąsaja su atmintimi silpniausia (p < 0,001). Atokiuoju periodu savarankiškumas labiausiai susijęs su fizine būkle. Savarankiškumo sąsajos su emocijomis, socialine veikla, atmintimi ir bendravimu atokiuoju periodu silpnesnės. Reabilitacijos metu ir atokiuoju periodu pažintinės funkcijos labiausiai buvo susijusios su atmintimi (p < 0,001). 4. Vyrų ir moterų gyvenimo kokybė atokiuoju periodu nesiskyrė (p > 0,05). Gyvenimo kokybė neurologinės simptomatikos išreikštumo galūnėse atžvilgiu atokiuoju periodu reikšmingai nesiskyrė (p > 0,05). Hemoraginį insultą patyrusių tiriamųjų gyvenimo kokybė socialinėje veikloje geresnė, nei tiriamųjų, patyrusių išeminį insultą (p < 0,05). Tiriamieji, kuriems buvo pažeista dešinė kūno pusė, gyvenimo kokybę fizinės būklės ir socialinės veiklos kategorijose vertino geriau, nei tiriamieji, kuriems buvo pažeista kairė kūno pusė (p < 0,05). Tiriamieji, kuriems kalbos sutrikimo nebuvo, gyvenimo kokybę vertino geriau tik bendravimo kategorijoje (p < 0,05). Literatūra 1. Kjellstrom T, Norrving B, Shatchkute A. Helsingborg declaration 2006 on European stroke strategies. Cerebrovasc Dis. 2007; 23(3): Janonienė D, Juocevičius A, Zigmantavičiūtė I. Sergančiųjų galvos smegenų insultu kompleksinės reabilitacijos veiksmingumas. Neurologijos seminarai. 2006; 10(28): Markus H. Variations in care and outcome in the first year after stoke: Western and Central European perspective. J Neurol Neurosurg Psychiatry. 2004; 75: Dobkin BH. Rehabilitation after Stroke. NEJM. 2005; 352(16): Hackett ML, Yapa Ch, Parag V, Anderson CS. Frequency of depression after stroke: A systematic review of observational studies. Stroke. 2005; 36: Krančiukaitė D. Persirgusiųjų galvos smegenų insultu gyvenimo kokybė. Daktaro disertacija. Kaunas Duncan PW, Samsa GP, Weinberger M, et al. Health status of individuals with mild stroke. Stroke. 1997; 28: Werner RA, Kessler S. Effectiveness of an intensive outpatient rehabilitation program for post-acute stroke patients. Am J Phys Med Rehabil. 1996; 75: Williams LS. Health-related quality of life outcomes in stroke. Neuroepidemiol. 1998; 17: Chaiyawat P, Kulkantrakorn K, Sritipsukho P. Effectiveness of home rehabilitation for ischemic stroke. Neurol Int. 2009; 1: e Studenski S, Duncan PW, Perera S, Reker D, Lai S, Richards L. Daily functioning and Quality of Life in a Randomized Controlled Trial of Therapeutic Exercise for Subacute Stroke Survivors. Stroke. 2005; 36: Jørgensen HS, Nakayama H, Raaschou HO, Pedersen PM, Houth J, Olsen TS. Functional and neurological outcome of stroke and the relation to stroke severity and type, stroke unit treatment, body temperature, age, and other risk factors: The Copenhagen Stroke Study. Top Stroke Rehabil. 2000; 6(4): 1 19.

10 Kineziterapijos programos taikymo ir gyvenimo kokybės sąsajos atokiuoju periodu po galvos smegenų insulto Stokes M. Physical Management in Neurological Rehabilitation 2nd Edition. Elsevier Mosby. 2004: Asadauskienė J, Raškauskienė N, Varoneckas G, Janušonis V. Poinsultinės depresijos paplitimas ir sąsajos su persirgusių galvos smegenų insultu funkcine būkle ir gyvenimo kokybe. Sveikatos mokslai. 2006; 3: Hopman WM, Verner J. Quality of life during and after inpatient stroke rehabilitation. Stroke. 2003; 34: King RB. Quality of life after stroke. Stroke. 1996; 27: Straipsnis įteiktas redakcijai 2014 m. kovo 13 d., priimtas spaudai 2014 m. rugpjūčio 28 d. RELATIONSHIP BETWEEN PHYSIOTHERAPY PROGRAM AND QUALITY OF LIFE IN REMOTE PERIOD FOR PERSONS AFTER STROKE Robertas Pečeliūnas 1,2, Ieva Eglė Jamontaitė 1,3 1 Department of Rehabilitation, Physical and Sport Medicine, Faculty of Medicine of Vilnius University 2 Public Institution Republican Šiauliai Hospital 3 Center of Rehabilitation, Physical and Sports Medicine, Vilnius University Hospital Santariškių klinikos Abstract The aim of the study to determine the relationship between individual physiotherapy programme and quality of life in remote period after stroke. The tasks of the work: 1. To determine the persons are after stroke, changes in the quality of life, independence and cognitive functions during rehabilitation and in remote period. 2. To determine the relationship between individual programme of physiotherapy for the people after stroke at home and the the quality of life after rehabilitation. 3. To determine the relationship between persons after stroke independence and cognitive functions with the quality of life during rehabilitation and in remote period. 4. To determine persons after stroke sociodemographic factors and their relations with the quality of life in the remote period of rehabilitation. Methods of the research. The research was carried out in the Public Institution Republic Siauliai Hospital in the Department of Rehabilitation and in patients homes from October 2012 to February persons have been selected for the research after the first ischemic and haemorrhagic stroke. During the research Barthel index, Mini-Mental State Examination, Stroke Impact Scale 3.0 version have been used. Statistic data analysis has been done using the programme of statistical package of the social sciences SPSS.17. Results. Persons who took part in the research had an individual 4 5 months programme of physiotherapy at home and their quality of life became better in a lot of categories: physical state (r = 0.407, p < 0.001), social activity (r = 0.411, p < 0.001), emotions (r = 0.399, p < 0.001), activities of daily living (r = 0.404, p < 0.001), mobility (r = 0.388, p < 0.001). More frequent physiotherapy activities (3 4 times per week) were potential to all categories of the quality of life, mostly emotions (r = 0.426, p < 0.001) and social activity (r = 0.425, p < 0.001). It has been found that independence in the remote period after stroke mostly was related with the physical state (r = 0.574, p < 0.001), a little bit less with emotions (r = 0.540, p < 0.001), social activity (r = 0.477, p < 0.001), memory (r = 0.416, p < 0.001) and communication (r = 0.320, p < 0.001). After the analysis of correlation between cognitive functions and the categories of quality of life the highest correlation was with the category of memory (r = 0.448, p < 0.001). Conclusions: 1. Persons after stroke the quality of life, independence and cognitive functions during the rehabilitation statistically significantly increased (p < 0.05). After six months the results of the quality of life, independence and cognitive functions

11 176 R. Pečeliūnas, I. E. Jamontaitė statistically significantly exceeded the results got after the rehabilitation (p < 0.05). 2. Positive, statistically meaningful correlation have been determined between the duration of individual programme of physiotherapy at home and the quality of life factors in the remote period after stroke (p < 0.001). 3. During the rehabilitation independence was mostly related with the physical state. The relation between independence and memory was the weakest (p < 0.001). After rehabilitation in the remote period independence was mostly related with the physical state. Its connections with emotions, social activity, memory and communication in the period after the rehabilitation were weaker. Cognitive functions were mostly related with the memory (p < 0.001) during the rehabilitation and after it. 4. Men s and women s quality of life was the same in the remote period (p > 0.05). The quality of life according to the neurological symptoms in the limbs was not different (p > 0.05). The persons quality of life after the haemorrhagic stroke in the social activity was better than the persons who had an ischemic stroke (p < 0.05). Persons who had the right body part affected evaluated the quality of life in the categories of physical state and social activity was better than these patients who had the left body part affected (p < 0.05). The participants who didn t have speech disorder evaluated the quality of life was better only in the category of communication compared with those who had speech disorders (p < 0.05). Key words: stroke, quality of life, stroke impact scale