Nepilnameciai_aukos2006

Transkriptas

1 socialin s analiz s ir konsultacijų centras Didlaukio 47 LT Vilnius Telefonas ; Elektroninis paštas vyska@takas.lt NEPILNAMEČIŲ, TAPUSIŲ PREKYBOS ŽMONöMIS AUKOMIS, SITUACIJOS LIETUVOJE ANALIZö IR REABILITACIJOS PROGRAMOS, SKIRTOS NEPILNAMEČIAMS, NUKENTöJUSIEMS NUO PREKYBOS ŽMONöMIS, METMENYS VILNIUS 2006

2 Turinys 1. Nepilnamečių, tapusių prekybos žmon mis aukomis, dinamika 2 2. Nepilnamečiams asmenims, tapusiems prekybos žmon mis aukomis, 8 teikiamos reabilitacin s pagalbos paslaugų įvertinimas 3. ES prekybos žmon mis kontrol s politikos analiz šiuolaikin s nepilnamečių, 18 nukent jusių nuo prekybos žmon mis, reabilitacijos praktikos aspektu 4. Reikiamos pagalbos nepilnamet ms aukoms poreikio ir teikiamų paslaugų 22 atitikimo vertinimas 5. Reikalavimų reabilitacijos programai analiz Nepilnamečių, tapusių prekybos žmon mis aukomis, reabilitacijos programos 26 metmenys 7. Santrauka (anglų kalba) Šaltiniai Priedai 1

3 Nepilnamečių, tapusių prekybos žmon mis aukomis, dinamika Tyrimui pasirinktas metų I pusmečio laikotarpis tam, kad būtų galima šį tyrimą palyginti su kitais, nes toks atskaitos taškas pasirinktas 2003 m. Teis s instituto (dr. S. Geč nien, S. Mališauskait ) atliktame mokslo tiriamajame darbe Nacionaliniai tyrimai prekybos vaikais srityje ; be to 2000 m. Vyriausyb pritar Nacionalinei programai prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą; o 2006 m. Viešoji įstaiga Vaiko namas (J. Valiukevičiūt, L. Bučyt ) atliko apklausą ir jos pagrindu pareng ataskaitą Pagalba nuo seksualin s prievartos ir prekybos žmon mis nukent jusiems vaikams ir jų artimiesiems: situacijos įvertinimas. Tyrime analizuojami Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistiniai duomenys apie nusikalstamas veikas, kuriose vaikai ir nepilnamečiai yra a) kvalifikuojantis nusikaltimo požymis arba b) nusikalstamos veikos padarymo metu nukent ję asmenys. Kadangi pagrindiniai nepilnamečių tapimo prekybos žmon mis aukomis kanalai yra priverstin prostitucija, seksualinis išnaudojimas pedofilinei pornografijai, organų transplantacija ir pardavimas įvaikinimui bei priverstiniam darbui, buvo pasirinktos tos nusikalstamos veikos, kurios tam tikru mastu atspindi šią problemą: 1. Prekyba žmon mis BK 147 str. ( iki naujojo BK įsigaliojimo str.) 2. Išnaudojimas priverstiniam darbui BK 147 (1) str. 3. Vaiko pirkimas arba pardavimas BK157 str. 4. Vaiko išnaudojimas pornografijai BK 162 str. 5. Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos BK 307 str. 3 dalis Tas, kas peln si iš nepilnamečio asmens prostitucijos arba organizavo ar vadovavo nepilnamečio asmens prostitucijai, arba gabeno nepilnametį asmenį jo sutikimu prostitucijai į Lietuvos Respubliką ar iš Lietuvos Respublikos. 6. Įtraukimas į prostituciją BK 308 str. 2 dalis. Tas, kas įtrauk į prostituciją materialiai, d l tarnybos ar kitaip priklausomą asmenį arba įtrauk į prostituciją asmenį panaudodamas fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę, arba bet kokiu būdu įtrauk į prostituciją nepilnametį. 7. Išžaginimas BK 149 str. 3 dalis Tas, kas išžagino nepilnametį asmenį 8. Išžaginimas BK 149 str. 4 dalis Tas, kas išžagino mažametį asmenį 9. Seksualinis prievartavimas BK 150str. 3 dalis Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko nepilnamečiui asmeniui 10. Seksualinis prievartavimas BK 150str. 4 dalis Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko mažamečiui asmeniui 11. Prievartavimas lytiškai santykiauti BK 151 str. 2 dalis Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko nepilnamečiui asmeniui 12. Mažamečio asmens tvirkinimas BK 153 str. Būtina pažym ti, kad statistiniai duomenys nesuteikia ir negali suteikti pilno problemos vaizdo, tačiau jie yra palyginami ir leidžia daryti išvadas apie mastą. Latentiškumą šioje srityje sąlygoja subjektyviniai faktoriai g da, nepasitik jimas etc. ( žr. Socialiniai pokyčiai: Lietuva, 1990/1998 Vilnius ir I. Vaičiulyt bakalauro darbas Tapimo prekybos žmon mis auka veiksnių analiz 2006.). Tik dalis čia analizuojamų veikų yra tiesiogiai susijusios su nepilnamečių tapimu prekybos žmon mis aukomis, kita dalis nagrin jamų nusikalstamų veikų kaip tik ir leidžia palyginti šios problemos mastą su seksualinio smurto prieš nepilnamečius dimensijomis, kurios fiksuojamos analogiško latentiškumo sąlygomis. Kitas oficialiai išaiškintų tapimo aukomis atvejų šaltinis gali būti žiniasklaidos pranešimai, tačiau jų analiz s sąmoningai atsisakyta, nes jie šiuo atveju dažniausiai yra kitos oficialios informacijos (pranešimų apie nusikalstamas veikas) aidas. Pilnai galima sutikti su Nacionaliniai tyrimai prekybos vaikais srityje išreikšta nuomone, kad tokios sensacingos informacijos 2

4 žurnalistin kaina yra labai aukšta ir jeigu būtų bent mažiausia galimyb surasti (pridursime nuo savęs savarankiškai) ir paskelbti tokį faktą tai būtų padaryta. Vienas tokių indikatorių gali būti vaikų pardavimas organų transplantacijai šią dieną šis tapimo aukomis kanalas yra tik hipotetinis, tokių atvejų nefiksavo nei teis sauga, nei žiniasklaida. Nuo 2003 m. vidurio statistiniai dokumentai sudaro galimybę diferencijuoti nepilnamečius asmenis kaip nusikaltimų aukas pagal amžių iki 1metų, nuo 1 iki 13 metų, nuo 14 iki 17 metų. Per analizuojamą periodą prekybos žmon mis (BK 147 str. ( iki naujojo BK įsigaliojimo str.) aukomis tapo 7 nepilnamečiai asmenys, iš kurių 5 buvo nuo 14 iki 17 metų (žr. lentelę 1) Lentel str. (pagal seną BK 131 str. 3 ž.) Prekyba žmon mis Metai Nus.veikų Nukent ję vyrai skaičius Iš viso Iki 1 m m m Nukent jusios moterys Iš viso Iki 1m m m Viso nuo Iš viso Panaši situacija ir su vaiko pirkimu arba pardavimu (Vaiko pirkimas arba pardavimas BK 157 str.) žr. lentel 2 3

5 Lentel str. (pagal seną BK 127 str.) Vaiko pirkimas arba pardavimas Metai Nus.veikų Nukent ję vyrai Nukent jusios moterys skaičius Iš viso Iki 1 m m m. Iš viso Iki 1m m m Viso nuo Iš viso Šio nusikaltimo aukomis tapo 8 berniukai ir 3 mergait s. Kadangi šios visos nusikalstamos veikos užregistruotos iki 2003 m. geguž s, tiksliau aukų amžių diferencijuoti n ra galimyb s. Atkreiptinas d mesys į tai, kad prekybos žmon mis, kai auka tapo nepilnametis, atvejai, kaip taisykl, fiksuojami kartą per metus, tai vaiko pirkimo arba pardavimo atvejai m. buvo po 4 kasmet, o po to jau 3 metai nepatenka į baudžiamosios justicijos statistiką. Jeigu aukomis vaiko pirkimo atveju tarp aukų dominuoja berniukai, tai prekybos žmon mis atveju visos aukos buvo mergait s. Kaip ir vaiko išnaudojimo pornografijai atveju (žr. lentel 3) 4

6 Lentel 3 Vaiko išnaudojimas pornografijai 162 str. Metai Nus.veikų Nukent ję vyrai skaičius Iš viso Iki 1 m m m. Nukent jusios moterys Iš viso Iki 1m m m m Viso nuo Iš viso Čia pirmą kartą pastebime jau dvi aukas, kurioms mažiau nei 14 metų. Ir šioje vietoje mažiausiai reik tų pasikliauti statistika, nes latentiškumas,d l pačių aukų elgesio ir neadekvataus elgesio su jais traktavimo, gali būti žymiai didesnis negu pagal kitas nusikalstamas veikas. Ir tod l reik tų numatyti aukų, slepiančių jų išnaudojimo pornografijai faktus, dekonspiraciją. Turint galvoje, kad nepilnamečių išnaudojimo priverstiniam darbui atvejų nebuvo užfiksuota, šiame nusikalstamų veikų bloke (prekyba žmon mis, vaiko išnaudojimas pornografijai) per m. I pusmetį aukomis tapo 10 nepilnamečių, kaip taisykl tai asmuo nuo 14 metų ir visos mergait s. Kaip matysime v liau, tai visiškai tinka ir prostitucijos aukų apibūdinimui. Išimtį sudaro 11 vaikų pirkimo arba pardavimo aukų, kur dominuoja berniukai. Bendras oficialiai registruotų šio bloko aukų skaičius sudaro 21 žmogų. Paskutiniais metais čia fiksuojama po vieną auką kasmet (prekyba žmon mis 2005m. 2 atvejai), o vaiko pirkimo arba pardavimo aukų nuo 2003 m. geguž s, t.y. jau trys metai, nenustatyta. Dar 26 nepilnamet s aukos per analizuojamą periodą užfiksuotos prostitucijos sferoje (žr. lentel 4 ir 5) 5

7 Lentel 4 Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos 307 str. 3 d. (241 str. 1 d.) Metai Nus.veikų Nukent ję vyrai skaičius Iš viso Iki m m. m Nukent jusios moterys Iš viso Iki 1m m m Viso nuo Iš viso Lentel 5 Įtraukimas į prostituciją 308 str. 2 d.(239 str.) Metai Nus.veikų Nukent ję vyrai skaičius Iš viso Iki 1 m m m Nukent jusios moterys Iš viso Iki 1m m m Viso nuo Iš viso

8 Čia aiškiai matosi šiemet išsiskiriantys rezultatai (prad ti 7 ikiteisminiai tyrimai ir nustatytos 7 aukos), kai ankstesniais metais būdavo nustatomos po 2-3 aukas. Šie skaičiai neskamba disonansu lyginant juos su ataskaitos Pagalba nuo seksualin s prievartos ir prekybos žmon mis nukent jusiems vaikams ir jų artimiesiems: situacijos įvertinimas duomenimis, kur nurodoma 11 vaikų nukent jusių nuo prostitucijos ir 2 nukent ję nuo išnaudojimo pornografijai. Apibendrinant šią tyrimo dalį galima pasakyti, kad nepilnamečių, tapusių prekybos žmon mis aukomis, mastai n ra dideli vidutiniškai buvo nustatomos 6 aukos per metus. Apie tokio masyvo tendencijas n ra pagrindo kalb ti, tačiau galima teigti, kad įvyko teigiami poslinkiai vaikų pirkimo arba pardavimo srityje (situacija matomai kontroliuojama) ir jeigu pastangos kontroliuoti pelnymąsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos ir įtraukimą į prostituciją tur s ne laikiną, bet pastovų pobūdį, šių nusikalstamų veikų fiksuotų aukų skaičius tur tų did ti, kol padid jusi rizika neprivers nusikalstamas struktūras koreguoti savo nusikalstamas veikas. Bendras nustatytų nepilnamečių, tapusių prekybos žmon mis aukomis, per m. I pusmetį skaičius, pagal Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistinius duomenis, sudar 47 aukas. Tačiau tai tik maža dalis aukų, kuri figūruoja visame nepilnamečių seksualin s prievartos aukų kontekste. Būtina atkreipti d mesį į tai, kad ataskaitos Pagalba nuo seksualin s prievartos ir prekybos žmon mis nukent jusiems vaikams ir jų artimiesiems: situacijos įvertinimas duomenimis tik 18 % žmonių, nuo kurių nepilnamečiai patyr seksualinę prievartą, buvo jiems nepažįstami. Kiti 36% suaugę šeimos nariai, 5% vaikai - šeimos nariai, 28 % pažįstami suaugę, 13 % pažįstami vaikai. Apie 80% skriaudikų yra pažįstami žmon s, iš kurių ketvirtadalis vaikai jau patys reabilitacijos/resocializacijos paslaugų vartotojai. Vien per 2006 m. I pusmetį išžaginimo aukomis tapo 45 nepilnamet s ir 7 mažamet s mergait s. Per visą analizuojamąjį laikotarpį žagintojų aukomis tapo 417 nepilnamečių mergaičių ir 3 nepilnamečiai berniukai bei 151 mažamet mergait ir 1 mažametis berniukas. Seksualinio prievartavimo aukomis tapo 54 nepilnamet s ir 64 mažamet s bei 13 nepilnamečių ir 36 mažamečiai berniukai. Prievartavimą lytiškai santykiauti patyr 53 nepilnamet s ir 4 nepilnamečiai. Mažamečių asmenų tvirkinimo aukomis tapo 278 mergait s ir 84 berniukai. Bendras nepilnamečių seksualinio smurto aukų skaičius per m. I pusmečio periodą yra 1205 asmenys, iš jų 47 (beveik 4 %) nepilnamečiai, tapę prekybos žmon mis aukomis. Išvados : 1. Nepilnamečių, tapusių prekybos žmon mis aukomis, dinamika yra nežymi, o mastai n ra dideli, jie sudaro 3,9 % visų nepilnamečių, nukent jusių nuo seksualinio smurto. 2. Reik tų numatyti aukų, slepiančių jų išnaudojimo pornografijai faktus, dekonspiraciją, nes d l pačių aukų elgesio ir neadekvataus elgesio su jais traktavimo, latentiškumas gali būti žymiai didesnis negu pagal kitas nusikalstamas veikas. 3. Jeigu pastangos kontroliuoti pelnymąsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos ir įtraukimą į prostituciją tur s ne laikiną, bet pastovų pobūdį, šių nusikalstamų veikų fiksuotų aukų skaičius tur tų did ti, kol padid jusi rizika neprivers nusikalstamas struktūras koreguoti savo nusikalstamas veikas. 4. Nepilnamečių, tapusių prekybos žmon mis aukomis, reabilitacijos programa tur tų apimti ir nepilnamečius, patyrusius seksualinę prievartą, nes tokių aukų mastai yra kur kas didesni. 7

9 Nepilnamečiams asmenims, tapusiems prekybos žmon mis aukomis, teikiamos reabilitacin s pagalbos paslaugų įvertinimas Tyrimo metodas naudojamas pusiau struktūruotas interviu. Respondentais pasirinkti ekspertai, dirbantys srityje susijusioje su prekybos žmon mis aukomis: Vilniaus Arkivyskupijos Caritas, VšĮ Vaiko namas, ŽIV ir AIDS paveiktų moterų ir jų artimųjų asociacija, Sutrikusio vystymosi vaikų raidos centras, Vaikų pagalbos linija. I dalis. Situacijos Lietuvoje įvertinimas. Aptariant prekybą žmon mis Lietuvoje, dauguma apklaustųjų respondentų kalba apie tai, jog prekybos žmon mis reiškinys Lietuvoje yra, tačiau drauge yra ir daug neištirtų ir nežinomų atvejų pabr žiamas problemos gilumas ir užsl ptumas. Minimi kiekybiškai nedideli šios problemos mastai. <...> tačiau atvejai tampa labiau rafinuotesni ir užl pti, mažiau pastebima. (2 [tyrimo metu naudojamas simbolis respondentų anonimiškumui išsaugoti]) <...> atvejų kol kas labai daug nežinomų. (3) <...> tai yra labai pasl ptas dalykas. (5 ) Respondentai teigia, jog Lietuva jau sureagavo į min tąją problemą, apie prekybą žmon mis vis daugiau yra kalbama ir diskutuojama, problema yra aktuali. Problema pripažinta, pagalbą galime teikti... (3) Vis daugiau apie tai yra kalbama. (5 ) Išskiriamos prekybos žmon mis aukų grup s. Dažniausiai kaip nukent jusios nuo prekybos žmon mis minimos jaunos moterys (15-25 m.), vaikai (iki 15 metų, ypač mergait s). Su vyrų, berniukų pardavimo atvejais susiduriama kur kas rečiau, dauguma respondentų apie tai žinių neturi. Dabar amžius pajaun jęs, nuo 15 iki 25 metų tikslin grup. (3) Tai pagrindin s yra jaunos moterys. (3) Vyrų tarpe problema kol kas neištirta. Jinai yra. Yra vyrai, kurie daugiausia išnaudojami prievartiniam darbui arba nusikaltimų darymui. (3) Kaip didžiausią rizikos grupę respondentai išskiria globos įstaigų aukl tinius. Itin lengvai pritraukiami vaikai iš socialiai pažeidžiamų šeimų, taip pat iš šeimų, kuriose trūksta stiprių emocinių ryšių, pajamų šaltinio. Dar vieną didelę rizikos grupę sudaro gatv s vaikai, vaikai nelankantys mokyklos, nemokantys planuoti laisvalaikio. Taip pat minimos ir šeimos, kuriose jaučiamas atitrūkimas tarp t vų ir vaikų. Statistika gal būtų, kad vaikai, kurie nesutaria šeimose. <...> taip pat vaikai iš globos namų. (2) 8

10 Vaikai būna atitrūkę ir jie yra b gliai, jie b ga, jie pripratę b gti iš mokyklos, b gti iš globos namų, b gti iš šeimos. (3) O trečia yra socialinių įgūdžių netur jimas. Kai vaikas nemoka pats planuot savo laiko tai už jį suplanuoja. Buvo dažnai pastebima, čia ir suaugusios moterys prekybos žmon mis aukos, irgi ir vaikai, t.y. elementarūs dalykai pvz. laisvalaikio planavimo neturi įgūdžių jokių: nežino, ką veiks, nežino, ko nori, nežino, ką darys ir tada pasiūlo- einam pabandysim tenai. (3) Prekybos vaikais priežastys. Dažniausiai prekyba vaikais buvo apibr žiama kaip didelis pelningas, nors ir rizikingas verslas. Kaip priežastis minima suaugusiųjų seksualinių poreikių tenkinimas tod l sukuriama yra tokių vaikų paklausa. Be to, vaikai apibūdinami kaip lengvai suviliojama tikslin grup. Milžiniškas pelnas, tai yra labai milžiniškas pelnas.. <...> nesunku suvilioti, labai yra nesunku suvilioti. (3) Kad yra paklausa, tai kažkas organizuoja ir pasiūlą. (4) Kalbant apie vaikų, kaip prekybos žmon mis pažeidžiamos grup s ypatumus, respondentai kalba apie pačių vaikų nesuvokimą, kad toks būdas užsidirbti pinigus yra socialiai nepriimtinas. Taip pat dažnai į prekybos tinklą patenka vaikai, kurie neturi socialinių įgūdžių, be to jiems n ra galimyb s užsidirbti pinigų legaliu būdu. Kaip apsaugantis faktorius itin akcentuojamas būtinas ryšys tarp t vų, glob jų ir vaikų. Na gerai. Pasirodo, kad savo intencijos, savo tokios neturi planuoti net tai, kas patinka, kad tokių socialinių įgūdžių n ra, kad, sakykim, mok jimas planuot, mok jimas atsirinkt, ką tu teigiamai vertini, ką tu neigiamai vertini. Mok jimas atsisakyti. Toliau seksualin s žinios, dar viena priežastis. Vaikai apie seksą sužino iš trijų pagrindinių šaltinių, t.y. draugai, internetas ir televizija. Ir daugiausiai žinios tai yra pvz., kad ir viena iš žinių užsidirbti pinigus seksu yra normalu. Ir kad kai tokia nuostata, ta prasme, tu dirbk nedirbęs, kol nuostatos nepakeisi, tol mergina gavus pasiūlymą jinai dirbs, jeigu priima tai kaip natūraliai. (3) Prekybos vaikais tikslai. Respondentų nuomone, vaikai dažniausiai parduodami priverstinei prostitucijai, kada prievarta, apgaul s būdu įtraukiami asmenys iki 18m., taip pat seksualiniam išnaudojimui, pedofilinei pornografijai. Rečiausiai kalbama apie neteis tą organų transplantaciją ir pardavimą, vaikų pardavimą bevaik ms šeimoms ir priverstiniam darbui. Vaikai parduodami ir, manau, apskritai išnaudojami dažniausiai kuomet suaugusieji nori patenkinti savo poreikius, ypač seksualinius. (1) Nepilnamečiai, dažniausiai, tie kurie tampa prekyba žmon m, apie tikslus tai gal prostitucija dažniausiai. (2) Tai, aš įsivaizduoju, kad daugiausia seksualiniam išnaudojimui, kad organų donorystei - labai abejočiau, nes visa tai reikalauja labai daug dokumentų, ir tai būtų problemiška. Tai, manyčiau, seksualiniam išnaudojimui. (4) Prekyba vaikais organų prekybai Lietuvoje n ra žinoma, negaliu komentuot. Netur jom nei vaikų, nei žinių iš partnerių artimiausių. (3) 9

11 Ne visi respondentai diferencijuoja seksualinio smurto aukas ir prekybos žmon mis aukas, nukent jusias nuo priverstin s prostitucijos ir seksualinio išnaudojimo pedofilinei pornografijai. Dažnai tai apibr žiama bendrai tiesiog kaip išnaudojimas seksualiniais tikslais. Kažkaip anksčiau neakcentavome, mes sau neskirdavome, ar tai yra prekybos žmon mis auka ar ne prekybos. (6) Nes mes tokios kategorijos kaip ir neturim. (5) Prekybos vaikais išskirtinumas. Vaikai yra labiau pažeidžiami, juos lengviau suvilioti, jiems sud tinga ginti savo teises. Su suaugusiais lengviau dirbti reabilitacijos procese. Iš esm s modelis yra panašus, tačiau prekyba vaikais yra labiau užsl pta, sunkiau prieinama. Na, prekyba žmon mis, jinai nelabai kuo skiriasi, nes yra tas pats modelis, kai prekeiviai žmon mis užmezga kontaktą, ir suformuoja skolą, ir paskui išnaudoja. Išnaudoja tiek, kiek maksimaliai galima išnaudoti iki kol jiems yra pavojus. Skiriasi tiktai darbas su jais. (3) Prekybos problema yra, šiaip vaikai turi žymiai mažiau šansų ginti savo teises. Ta prasme, reiškia, jeigu suaugę dar šitų šansų turi, bet nebūtinai, reiškia, d l tam tikrų priežasčių nepasinaudoja, bijo pasinaudoti, ir t.t. Tai vaikams tų šansų dar mažiau. (5) <...>tai yra geriau organizuotas tinklas, ir tai yra labiau įslaptinta, įsivaizduoju, kad tokios paslaugos yra brangesn s, didesnis baudžiamumas, nu d l to tas vidinis tas tinklas ir daro šitą fenomeną labai sunkiai prieinamą iš bet kurios pus s, ar tai būtų nevyriausybin s organizacijos, ar tai valstybin s institucijos, teis saugos institucijos, kad iki to labai sunku prisikasti. (4) Prevencin s veiklos praktika ir tolimesn jos vizija. Kaip prevencinę veiklą respondentai mini įvairius konkrečius tai problemai skirtus ir jau įvykdytus projektus ( Seksualin s prievartos ir komercinio seksualinio išnaudojimo prevencijos programa, Equal projektas ir pan.), mokyklose organizuojamus seminarus, išleidžiamas ir į mokyklas siunčiamas knygas, filmus ( Lilija amžinai ), knygas specialistams. Kaip prevencin veikla neretai įvardijama visa užklasin moksleivių veikla, būreliai, užsi mimai. Taip pat kalbama apie nevyriausybinių organizacijų ir visuomeninių organizacijų veiklą, jų bendradarbiavimą, veiklos skatinimą. Tai pat respondentai kalba apie mokymus jaunimui (globos įstaigose, internatuose ir pan.) apie savigarbą, savęs vertinimą, kalb jimą apie šią problemą, o ne jos sl pimą. Bet galbūt toksai aktyvesnis kalb jimas apie šitą problemą ir, galbūt, nebijojimas iškelti tų problemų, nes dažnai šitą problemą kaip ir bandome pasl pti. (2) Tai kol kas, ta prevencija, jinai yra pakankamai spontaniška. <...>Mes vaikščiojom po mokyklas, <...> mes paraš m knygą mokykloms, kaip turi būti d stoma apie prekybą žmon mis vaikams. <> Dar prevencija tai Lilija amžinai, irgi buvo išsiųstos kaset s į visas mokyklas. Ir jau kiek važin jom po mokyklas jau nemažai kur savo iniciatyva mokyklų socialiniai pedagogai ved užsi mimus apie prekybą žmon mis. Knygut s yra, mes išleidom paaugliams apie prekybą žmon mis. Daugiau yra specialistams apie prekybą žmon mis išleista. (3) Vykdomi mokymai ir mokyklose, ir globos įstaigose, internatin se mokyklose, tiesiog jaunimui, vaikams ir paaugliams apie savęs saugojimą, apie savigarbą, apie savivertę, apie prekybos žmon mis pavojus taip pat. (2) 10

12 <...> iš esm s tai visi būreliai, visi klubai moksleivių, visa užklasin veikla, viską, ką kiekvienas aukl tojas padaro savo klasei, tai ir yra prekybos žmon mis, vaikais prevencija. Kad galbūt tai n ra įvardinta kaip tokia veikla visumoj, galbūt mokykloj niekas net negalvoja, kad čia tik ne mūsų mokykloj tai įvyktų, bet ir nevardina, kad mes čia prekyba žmon mis, vaikais prevencija užsiimam. Bet manau, kad būtent taip yra. (4) Kalb dami apie tai, ko trūksta prevencijos programoms, respondentai min jo privalomas pamokas mokyklose, programų tęstinumą ir nuolatinumą, jų prieinamumą, mažesnių vaikų įtraukimą į programas, t vų švietimą ir santykių su vaikais stiprinimą. Taip pat kalbama apie teis saugos organų efektyvumą, užbaigiamas išsprendžiamas bylas bei legalius būdus paaugliams užsidirbti pinigų. <...> mokyklose privalomai nuolat pasakojama, per metus bent viena pamoka. <...> tas nuolatinumas reikalingas. <...> Prevencija į mažesnius vaikus, tai, sakykim, vidurin s klas s penktos-devintos. <...> Toliau t vų švietimas, t.y. kur jie gali kreiptis pagalbos, kaip bendraut su paaugliu, jeigu yra problemos. Nes viena iš prevencijos formų tai yra santykių stiprinimas tarp vaikų ir t vų, ypač kai yra sunkus bendravimas tarp t vų ir vaikų. <...> Dar prevencija yra s kmingai pabaigtos bylos. Kuo daugiau bylų policija pabaigs ir tai viešai paskelbs, tuo bus mažiau noro tą daryt. Dar prevencija būtų vaikams alternatyva kitaip pinigus užsidirbt legaliai. Nes kiek man tenka su vaikais bendraut, tai nuo 14-15m. noras yra didelis, galimybių n ra. (3) Taip tos veiklos prieinamumo reik tų, kiek įmanoma didinti, kad ji būtų prieinama kiekvienam vaikui. Ir tą suaugusiųjų dom jimąsi vaikais, kad rūp tų kiekvienas vaikas. Reik tų kažkaip organizuoti. Visuomeninių organizacijų veikla ir didesnis nevyriausybinių, na aktyvinimas būtų labai prasmingas, nes suaugęs, kuris yra įsitraukęs į visuomeninę veiklą, nevyriausybinių organizacijų veiklą, nu jis jau vien tuo yra aktyvus, sąmoningas pilietis. Jau vien tai rodo, kad jam ne vis tiek. Didesnis šansas, kad jis neliks kurčias ir aklas šitai problemai. (4) II dalis (reabilitacijos organizavimas). Nepilnamečių, tapusių prekybos žmon mis, aukomis nustatymas. Apibendrinus respondentų pasisakymus, išryšk jo lūkesčiai, kad yra reikalingas institucijų veiklos koordinavimas. Trūksta sąveikos tarp pagalbos teik jų, tokių kaip policijos ir kitų pagalbą teikiančių institucijų. Aukai, patekus į policijos rankas, kitoms institucijoms ji (respondentų nuomone) jau nebeperduodama. Atkreiptinas d mesys ir į tai, kad informacija apie auką neprieinama įvairioms socialin ms institucijoms, tačiau žurnalistai, pažeisdami privatumą, ją pasiekti gali. Tai tikrai trūktų tokio glaudesnio bendradarbiavimo tarp institucijų, tarp socialines paslaugas teikiančių, tarp globą teikiančių institucijų, ir tarp policijos taip pat. Nes dabar negauname informacijos, nors tikrai prašome ir kreipiam s dažnai. Tik kažkod l ta informacija nepateikiama kaip ir šiuo metu su Vilniaus miesto policijos komisariatais mes buvom organizavę ir susitikimą, ir raš m oficialius raštus, kad kuomet reido metu kuomet tikrinami prostitučių butai, jeigu yra aptinkamos nepilnamet s, mes praš m, sak m, kad galim bet kada atvažiuoti, kalb tis su tais vaikais, žiūr ti, kod l ji čia atsidūr. Tai nuo to laiko žiniasklaidoje du kartus pasirod nepilnamečių prostitučių atvejai. Tačiau mes kiek skambinome ir kiek praš me, niekas mums jokių duomenų... (4) <...> kai policija vykd operaciją Plaštakę, reidus, aptiko merginą. Ji nepilnamet. Ką daro policininkai? Liep - eini lauk iš čia namo pas t vus. Niekas daugiau jos nemat, niekas negird jo. 11

13 O jeigu atvažiuotum su socialiniu darbuotoju, tas socialinis. darbuotojas ir gal tų kartu ir steb ti, lankytis, steb ti šeimą. Jeigu šeimoje yra blogai, tai vaiko teisių apsaugos tarnybą įtraukia, nes jinai yra atsakinga. <...> Būtent dar reikia suprasti tai, kad jeigu žurnalistai atras, nes jeigu aš kreipiuosi į policiją, žurnalistai prieina prie policijos statistikos ir turi teisę skelbt informaciją. (3) Įstaigos nenori sakyti, turinčios tokių problemų. Tiesiog tai suabejotų sugeb jimu tvarkytis įstaigos viduje. Ir visokios komisijos, tenai, visokie tikrintojai, įvairiausių sankcijų bus prieš juos. Tada m ginama kažkaip išsispręsti šitą problemą viduj ir dažniausiai nesugebama to padaryti. (4) Būtina pripažinti tai, kad oficialus aukos pripažinimas auka pagrindas pagalbos teikimui, tai viena pus. Respondentų teigimu, jei auka neidentifikuoja savęs kaip auka, tuomet pagalbą teikti yra labai sud tinga arba neįmanoma. Pasitaiko atvejų, kai vaikai teigia, jog jiems jokios pagalbos nereikia, t.y. jie nesuvokia tapę prekybos žmon mis aukos. Arba pagalbos į atitinkamas institucijas kreipiasi tik tuomet, kai nesutampa sąlygos arba negauna pinigų iš darbdavių ir pan. Tuomet kreipiamasi su neadekvačiais pagalbos prašymais. Tarkim, mergina per m nesį uždirba 10-15ūkst. Litų ir, sakykim, yra kokia dešimtok, tai jinai pas mus pagalbos kreipiasi tik tuomet, kai jau prievarta atsiranda: sumušimai, dalį pinigų turi atiduoti ir tada jau turi pad din t vos ne kitais tikslais, kaip čia padaryt, kad kiti nelįstų, jai nemaišytų. Arba, mes gaunam labai neadekvačius užsakymus iš vaikų 13-14m. panel s fotografuojasi porno svetain ms, ir pas mus kreipiasi tuomet, kai joms pinigų neduoda nesumok jo. Jų prašymas duoda visus telefonus, susiskambinkit, kad grąžintų pinigus. <...> Ir pagalbą yra labai sunku teikt d l to, kad sako nu ką, aš dar tik du m nesius tą darau, užsidirbu pinigus kažkam, bet tai čia dar ne problema. T.y., kad vaikai nepripažįsta to kaip problemos. (3) Didelę įtaką aukų savęs interpretavimui daro visuomen s nuomon. Nors užsiimti prostitucija šiuolaikin je visuomen je yra stigma, tačiau tarp atskirų paauglių jau toleruojama nuostata parduodant savo kūną užsidirbti pinigus. Prostitucija yra stigma pakankama visame pasaulyje ir čia. (2) <...> aš būsiu pasmerkta kaip prostitut. Visuomen s nuomone aš negaliu sakyt kuo aš verčiuos. (3) Seksas už pinigus. Rizika žiauriai did ja. Ir prieš keletą metų mes vieną kitą aptikdavom, dabar iki Ta prasme, tas skaičius parodo net tik kad daugiau jų atkas m, bet ir šiaip mes did jam į tokią tendenciją. (3) Dar vienas svarbus aspektas, minimas daugelio respondentų, yra apsaugos priemon s nuo prekeivių žmon mis įtakos. Pabr žtina tai, kad dalis nepilnamečių aukų į prekybos tinklą įsivelia savo noru, kadangi neturi pakankamai žinių, be to, vyrauja nuomon, kad jos gali bet kada iš ten ištrūkti. Arba iš pradžių įsitraukimas į prostituciją būna savanoriškas ir tik v liau perauga į priverstinę prostituciją užauginama skola. Pasitaiko atvejų, kai aukos pripranta prie išnaudotojų ir jaučiasi saugios, nes gauna maisto, drabužių ir kitų reikalingų daiktų. Tuomet jos yra patenkintos savo statusu ir bet kokia teikiama pagalba yra neveiksminga. Vaiko išnaudojimas prostitucijai didžiausia dalis, pradžia yra savanoriška, arba jiems pateikia informaciją, kad tai yra labai patogu ir paprasta. <...> vaikai neturi žinių apie tai. Va kiek mes sutinkam jie turi kažkokius įsivaizdavimus, kas tai yra. Tokį įsivaizdavimą, kad bet kada pasitrauksiu, kad šį kart pabandysiu, o kitą kartą viso to jo nebebus. Ir pagalbą yra labai sunku teikt d l to, kad sako nu ką, aš dar tik du m nesius tą darau, užsidirbu pinigus kažkam, bet tai čia dar ne problema. T.y., kad vaikai nepripažįsta to kaip problemos. (3) 12

14 Sakykim, prostitucija kontakto užmezgimas savanoriškai, jeigu vaikas nesutinka iš pat pradžių, standartas yra skola užauginama. Dabar klausimas: ar čia yra savanoriškas sutikimas, ar čia ne? Aš sakau, tu man 10 tūkst. lt skolinga, kitaip tu mirsi, tai va, jeigu nori, tau yra prašymas savo noru pabūsi šitam bute, pora m nesių atidirbi ir viskas. Tai, vaiko akimis, jisai sutiko pats, bet be galimyb s rinktis pasitraukti, arba ne. Variantų yra labai daug įvairių. <...> Suviliota už pinigus, ir dabar prieik prie jų, kad, sakykim, jiems reikalinga pagalba. Jiems nereikia tos pagalbos. Dabar jos turi pinigų išleist, pagalbos reik s, kai pinigų netur s. (3) Dabartiniu metu taikomos reabilitacijos programos Kalbant apie reabilitacijos programas, buvo išskiriami tokie reabilitacijos etapai ir būtini sud tiniai jų elementai: a) Aukų pasiekimas ir intervencija. Intervencija turi užkirsti kelią esamam išnaudojimui arba įsikišti prieš potencialiai aukai patenkant į prekybos tinklą. Aukos atskiriamos nuo išnaudotojų, joms suteikiamos saugios patalpos. Nusikalt liams užkertamas pri jimas prie vaikų. Būtinas neigiamos aplinkos įtakos minimizavimas, reabilitacijos vietos parinkimas ir tinkamo psichologinio mikroklimato užtikrinimas. Renkama informacija apie auką, šeima, atliekama medicinin apžiūra, suteikiama įvairiapus pirmoji pagalba. Intervencija gali būti ir privaloma. b) Reabilitacija. Visų pirma, reabilitacija tur tų būti individuali, turi būti bet kada prieinami įvairių sričių specialistai. Reabilitacijos programa turi būti mobili, išskiriamos įvairios kryptys, ilgalaikiai ir trumpalaikiai tikslai. Būtinas savanoris, kuris lyd s auką per visą reabilitacijos programą. Kaip reabilitacijos priemon s naudojama psichologin pagalba, darbinių ir socialinių įgūdžių formavimas ir motyvacijos skatinimas. Reabilitacija efektyvi tik tada, jei auka yra motyvuota ir priima gydymą savo noru. c) Reintegracija/resocializacija. Ekspertai šias sąvokas vartoja kaip sinonimus. Tai yra asmens grįžimas į visuomenę, integravimasis ir bandymas gyventi toliau. Vyksta darbas su aukos aplinka draugų, šeimos rato formavimas. Steb jimas, kad auka nesugrįžtų į prekybos tinklą, kontakto su auka išlaikymas, nuolatinis monitoringas. Aš tai išskirčiau net tokius 3 etapus. Gal pirmiausia yra vaikų pasiekimas ir intervencija. Tai dar n ra reabilitacija, bet svarbi dalis, nes neprad si reabilituoti, jeigu nebuvo intervencijos reabilitacija grius. Intervencija tai tu užkerti kelią dabartiniam išnaudojimui, tu suteiki saugias, sakykim, patalpas, saugią aplinką. Tai viena iš svarbiausių dalių yra. Intervencija tai reiškia, kad užkerti pri jimą nusikalt liams pri jimą prie vaikų. (3) Antra tada eina reabilitacija, tai yra, kai sudarai, taip vadinamą, neformaliai motyvuotą sutartį ką ir per kiek laiko mes pasieksim. Nes reabilitacija gali būt labai skirtinga. Kokios gali būt kryptys, ta prasme, programa viena, vienetin jinai negali būt. Aš įsivaizduoju reabilitacija turi būti įvairių sričių specialistai, prieinami bet kada. Ta prasme, kurie sudarius reabilitacinę programą, individualią, nes negali būti kokios nors vienos. Individualią yra sustatoma, kas po ko dirba, ir kad tie specialistai gal tų būti mobilūs. (3) Tokie trumpieji tikslai yra traumos įveikimas, yra pvz. psichologas skiriamas dirbti su tuo, ką mergina išgyveno pvz. ar viešnamyje, ar, sakykim vaikinas išnaudotas ten kažkur tai priverstiniams darbams. Antra, yra tokie ilgieji tikslai, nes pirmi, kol tu pirmųjų neįveiksi, tol tu nepereisi prie ilgų. (3) Per prievartą neišgydysi niekaip. <...> reabilitacijos programoje privalomai turi būti žmogus, kuris lydi vaiką per visą reabilitacijos programą, neturi būt daug suaugusių žmonių. Sakykim, tai 13

15 gali būti savanoris paruoštas, tai gali būti kažkoks konsultantas, nebūtinai magistrą baigęs specialistas, kuris nuolat lydi ir prižiūri vaiką iš dienos į dieną. (3) Reabilitacijos programa gali būti socialiniai įgūdžiai, <...>. Kitas pvz. reabilitacijos programos gali būti darbo įgūdžių, tai mokykla, gali būti socialiniai įgūdžiai, darbiniai įgūdžiai. (3) Na per daug neišskiriam turbūt, vis tiek kaip reabilitacija yra visas tas visas grąžinimas. Reabilitacija yra iš jimo vienas iš tikslų, o sugrąžinti į buvusį gyvenimą, į visuomenę. (2) Reintegracija trečias žingsnis būtų, tai taip aš pavadinčiau tą reabilitaciją plačiąją prasme pagalbą, tris dalis, ir jos yra skirtingos. Intervencija yra visai kas kita ta prasme, tu jos netaisai, tu jai padedi išeiti iš situacijos. Reabilitaciją jau sudarytų tai, kad tu jai padedi atsistot ant kojų, bet su jos sutikimu. Intervencija gali būti prievartin, nes jie yra vaikai, va tuo ir skiriasi. (3) Reabilitacijai turi būt sutikimas, be sutikimo tu nieko nepadarysi, net ir su 10 ar 8 metų vaiku. <...> Integracija yra kai, ar resocializacija, tai, sakykim, aš juos taip pakankamai vienodai vadinu, tai yra, ką reiškia, kad buvo nesociali tampa sociali. Tai yra kad, yra užtikrinama, tai čia apima tokios dvi dalys. Pirma, t.y. sukuria tokią aplinką artimų žmonių čia jau ne traumos gydymas, čia jau ne jos yra gynimas, bet čia jau su aplinka darbas. Tai yra draugų ratas, tai yra šeimos ratas, tai yra net gyvenamos vietos situacija, nes jeigu prie stoties gyvens, tai yra visai kas kita, jei gyvens ten kur pasienyje. (3) Intervencija tu jį randi, tu jį aptinki, ir suteiki pirmą pagalbą per prievartą, aš ją taip pavadinčiau. Privaloma jinai. Jinai visada patikrina, ar su tavo kūnu viskas gerai, tiek partnerių tur jai, kad, ta prasme, mes kiek vežam merginų, tai visą laiką kažkokių problemų. Pamatai šeimą, iš kur jinai kilusi, tu surenki tokią informaciją ir tik tada tu darai reabilitacijos programą.. (3) Veiksmingos reabilitacijos vizija Kalbant apie tai, ko trūksta reabilitacijos programoms, respondentai min jo reabilitacijos paslaugų kūrimo sistemos skaidrumą, taip pat keletas respondentų kalb jo apie nedidelių specializuotų institucijų poreikį, tam tikrų specialistų trūkumą. Taip pat buvo pabr žiamas reabilitacin s programos individualumas ir lankstumas. Sistema neskaidri, tai laimi tos medžiagin s technologijos, viadukai, tiltai, aparatai, o pralaimi psichosocialin s technologijos. O kas kam iš to, kad bus ta kokia paslauga įkurta. N ra to biznio, tod l stringa. (1) Ten negali būt vienas didžiulis centras, nes ten niekas ir neateis. Ta reabilitacijos programa, jinai gali tur t įvairių krypčių. (3) Tai ta reabilitacijos programa, jinai tokia. Mes galim tur t pvz. Lietuvoj gerą intervencijos programą. Jau būtų gerai. Bet jeigu užkursim reabilitacijos programą, nebus intervencijos, ta reabilitacijos programa išliks tiktai ore. Bus taip reabilitacijos specialistų mas laukia, bet n viena auka neateina, nes niekas jų neranda, niekas jų neprivažiuoja, nes n ra tokio specialisto, kuris pvz. vakarais pabūtų pas mus prie Mcdonald o stoty. (3) Tai pirma intervencija, trūkstama grandis turi atsirasti socialiniai darbuotojai, kurie vadinamą daro gatv s darbą. Angliškas terminas outrage. (3) Trūksta, n ra specialistų, kurie dirba gatv s darbą. Šitie vaikai neateitų, o čia už kampo užeikit, čia Vaiko namas. (3) Taip pat dažnai minimas būtinas glaudesnis bendradarbiavimas tarp institucijų, teis saugos tarnybų. Policija, jinai turi prad t tyrimą iš karto, ir ją kur nors saugiai patalpint. Tai gali būti net miesto pakeitimas. Iki m nesio turi būti galimyb kažkur patalpinti, kad nežinotų nei kur anoniminiu būdu, nes labai tai svarbu, labai svarbu. (3) 14

16 Galbūt trūksta glaudesnio bendradarbiavimo tarp institucijų. Iš tiesų vaikas n ra suaugęs žmogus, ypatingai sunkiais atvejais jie keliauja iš vienų globos namų į kitus, ir panašiai, perkeliami, ir taip toliau, ir net nesidalinama informacija. Labai sunku ją išpešti koks tas vaikas buvo, kaip jis elg si, kokios priežastys, kaip yra, kokia situacija dabar. Tai tikrai truktų tokio glaudesnio bendradarbiavimo tarp institucijų, tarp socialines paslaugas teikiančių, tarp globą teikiančių institucijų, ir tarp policijos taip pat. Nes dabar negauname informacijos, nors tikrai prašome ir kreipiam s dažnai. Tik kažkod l ta informacija nepateikiama. (2) Be to, teigiama, jog reabilitacijos procese nuo seksualin s prievartos nukent jusias aukas reik tų atskirti viena nuo kitos, tokiu būdu būtų išvengiama pakartotino įsitraukimo į prekybos tinklą, kadangi aukos yra linkusios jungtis ir organizuotis. <...> paaugl m merginom nukent jusiom nuo prekybos žmon m, įsitraukusiom į prostituciją, vienoje institucijoje būti n ra gerai. Jos kartu daro tiktai neigiamą poveikį viena kitai. Viena kitą pastiprindamos, viena kitą kažkaip tai palaikydamos, jos gali kurti v l planus, v l kažkokius tai... (2) Kadangi reabilitacijos procesas yra sud tinis ir individualus kiekvienam atvejui, paties proceso metu reik tų reabilitacijos programą koreguoti, tikslinti ir pritaikyti individualiam tikslui. Na tai yra pagalbos procesas, nuolat ir nuolat ją įvertinant, kas padaryta, kas pasikeit. Kokie poreikiai, kokie atsirado tikslai. Ir padarai keletą žingsnių peržiūri, darai monitoringą pastoviai programos tikslais, kas nevyksta, kas vyksta. Reabilitacija yra toks labiau medicininis terminas. Tu gali surašyti punktais, ką daryti žmogui, čia ir yra mok ti taip. (2) Reabilitacijos programų efektyvumas Aptariant reabilitacijos programų efektyvumą, visi respondentai pabr ž, jog efektyvumą vertinti itin sunku ar net neįmanoma. Daugeliu atveju apčiuopiamas rezultatas buvo įvardijamas jau tuo atveju, jei auka dabartiniu metu negrįžta į prekybos žmon mis tinklą ir bando integruotis į visuomenę ir koncentruotis į ateitį. Sunku tą efektyvumą pamatuoti, reik tų paimti situaciją ir peržiūr ti, ir pasižiūr ti, ką šiandien veikia tie vaikai kurie buvo tapę prekybos žmon mis aukomis. Efektyvumą pamatysim po daug metų, žiūr dami juos, kuo jie užsiims gyvenime, kas jie bus. O dabar man efektyvumas, kad tą dieną, tą savaitę, ar tą m nesį jisai neužsiima prostitucija tarkim, kad nesiveržia v l į užsienį, kad lanko mokyklą, kad gyvena namuose. (2) Aš tai pasakyčiau, jeigu efektyvumas 100 proc., tai duočiau 20 proc. Nes orientuota į motyvuotą klientą. Čia yra nemotyvuoti klientai. Tai tas efektyvumas kol kas yra pakankamai nedidelis. (3)) D l to, kad pamatuoti efektyvumą yra, nu beveik neįmanoma, beveik. (5 ) Tai aš ir sakau, kaip teigiamas rezultatas yra tai, kad jos jau nu jo į tuos kursus, jei anksčiau, prieš pusantrų metų, ji net kalbos... (6) Pasak kalbintųjų respondentų, efektyvumą gal tų pad ti padidinti aukų saugumo užtikrinimas, t vų motyvacija pad ti vaikams, ilgalaikio kontakto išlaikymas. Antra, neefektyvi d l to, kad neužtikrina saugumo.... kita problema yra t vai nemotyvuoti pad t vaikams, deja. Nes nemažai kur, kad vaikui suteiktum pagalbą, turi gauti t vų pritarimą. (3) <...> kad būtent mus reikia truputį pakreipti savo veiklą, kad būtent išlaikyti tą kontaktą. Ko kažkaip nu mūsų silpna grandis sakykime, taip jaučiam, kad mūsų globos namų... (6) 15

17 Reabilitacijos monitoringas Interviu metu paaišk jo, kad reabilitacija tur tų būti ilgalaikis procesas, būtinas ryšio, kontakto išlaikymas, kadangi itin galimas atkritimas, t.y. sugrįžimas į prekybos žmon mis tinklą. Taip, ir ilgalaikis. Kartais mes taip net vadintum me, toks palaikymas. Jau neb ra darbo lyg ir, vaikas kažkur grįžęs į mokyklą, į šeimą toliau gyvena. Tačiau nuolatinis toks monitoringas, nuolatinis pasiskambinimas, kaip sekasi, kokios problemos. Tai yra tas labai aktualus ilgą laiką. Nes būna ir atkritimų, būna ir visokių nutikimų atsitinka, nežinau, iki keleto metų vis palaikoma dar tur tų būti. Na, mano manymu. (2) Darom tai kol kas labai elementariai paprastai paskambinam, pasakom, užeik, pažiūr sim kaip tau sekasi. Būna patys, pvz. mergina pagimdo vaiką parašo atviruką, sakykim, man gim vaikas. Nuvažiuojam aplankyti. Kaip sekas? Kaip planuoji? (3) Išvados Dauguma apklaustųjų respondentų kalba apie tai, jog prekybos žmon mis reiškinys Lietuvoje yra, tačiau drauge yra ir daug neištirtų ir nežinomų atvejų pabr žiamas problemos gilumas ir užsl ptumas. Minimi kiekybiškai nedideli šios problemos mastai. Dažniausiai kaip nukent jusios nuo prekybos žmon mis minimos mergait s. Su berniukų pardavimo atvejais susiduriama kur kas rečiau, dauguma respondentų apie tai žinių neturi. Kaip didžiausią rizikos grupę respondentai išskiria globos įstaigų aukl tinius. Itin lengvai pritraukiami vaikai iš socialiai pažeidžiamų šeimų, taip pat iš šeimų, kuriose trūksta stiprių emocinių ryšių, pajamų šaltinio. Dar vieną didelę rizikos grupę sudaro gatv s vaikai, vaikai nelankantys mokyklos, nemokantys planuoti laisvalaikio. Taip pat minimos ir šeimos, kuriose jaučiamas atitrūkimas tarp t vų ir vaikų. Vaikai yra labiau pažeidžiami, juos lengviau suvilioti, jiems sud tinga ginti savo teises. Dažniausiai prekyba vaikais buvo apibr žiama kaip didelis pelningas, nors ir rizikingas verslas. Kaip priežastis minima suaugusiųjų seksualinių poreikių tenkinimas tod l sukuriama tokių vaikų paklausa. Be to, vaikai apibūdinami kaip lengvai suviliojama tikslin grup. Kalbant apie vaikų, kaip prekybos žmon mis pažeidžiamos grup s ypatumus, respondentai kalba apie pačių vaikų nesuvokimą, kad toks būdas užsidirbti pinigus yra socialiai nepriimtinas. Taip pat dažnai į prekybos tinklą patenka vaikai, kurie neturi socialinių įgūdžių, be to jiems n ra galimyb s užsidirbti pinigų legaliu būdu. Kaip apsaugantis faktorius itin akcentuojamas būtinas ryšys tarp t vų, glob jų ir vaikų. Respondentų nuomone, vaikai dažniausiai parduodami priverstinei prostitucijai, kada prievarta, apgaul s būdu įtraukiami asmenys iki 18m., taip pat seksualiniam išnaudojimui, pedofilinei pornografijai. Rečiausiai kalbama apie neteis tą organų transplantaciją, vaikų pardavimą bevaik ms šeimoms ir priverstiniam darbui. 16

18 Ne visi respondentai diferencijuoja seksualinio smurto aukas ir prekybos žmon mis aukas, nukent jusias nuo priverstin s prostitucijos ir seksualinio išnaudojimo pedofilinei pornografijai. Dažnai tai apibr žiama bendrai tiesiog kaip išnaudojimas seksualiniais tikslais Respondentai išreiškia lūkesčius, kad yra reikalingas institucijų veiklos koordinavimas. Trūksta sąveikos tarp pagalbos teik jų, tokių kaip policijos ir kitų pagalbą teikiančių institucijų. Aukai, patekus į policijos rankas, kitoms institucijoms ji jau nebeperduodama. Teigiama, kad informacija apie auką sunkiai prieinama įvairioms pagalbą aukoms galinčioms teikti institucijoms. Respondentų teigimu, jei auka neidentifikuoja savęs kaip auką, tuomet pagalbą teikti yra labai sud tinga arba neįmanoma. Pasitaiko atvejų, kai vaikai teigia, jog jiems jokios pagalbos nereikia, t.y. jie nesuvokia tapę prekybos žmon mis aukos. Arba pagalbos į atitinkamas institucijas kreipiasi tik tuomet, kai nesutampa sąlygos arba negauna pinigų iš darbdavių ir pan. Tuomet kreipiamasi su neadekvačiais pagalbos prašymais. Dar vienas svarbus aspektas, minimas daugelio respondentų, yra apsaugos priemon s nuo prekeivių žmon mis įtakos. Pabr žtina tai, kad dalis nepilnamečių aukų į prekybos tinklą įsivelia savo noru, kadangi neturi pakankamai žinių, be to, vyrauja nuomon, kad jos gali bet kada iš ten ištrūkti. Arba iš pradžių įsitraukimas į prostituciją būna savanoriškas ir tik v liau perauga į priverstinę prostituciją užauginama skola. Pasitaiko atvejų, kai aukos pripranta prie išnaudotojų ir jaučiasi saugios, nes gauna maisto, drabužių ir kitų reikalingų daiktų. Kalbant apie reabilitacijos programas, buvo išskiriami tokie reabilitacijos etapai ir būtini sud tiniai jų elementai: aukų pasiekimas ir intervencija; reabilitacija; reintegracija/resocializacija. Kalbant apie tai, ko trūksta dabartin ms reabilitacijos programoms, respondentai min jo reabilitacijos paslaugų kūrimo sistemos skaidrumą, taip pat keletas respondentų kalb jo apie nedidelių specializuotų institucijų poreikį, tam tikrų ( gatv s socialinių darbuotojų) specialistų trūkumą. Taip pat buvo pabr žiamas reabilitacin s programos (plano) individualumas ir lankstumas. Ir v l minimas būtinas glaudesnis bendradarbiavimas tarp institucijų, teis saugos tarnybų. Be to, teigiama, jog reabilitacijos procese nuo seksualin s prievartos nukent jusias aukas reik tų atskirti viena nuo kitos, tokiu būdu būtų išvengiama pakartotino įsitraukimo į prekybos žmon mis tinklą, kadangi aukos yra linkusios jungtis ir organizuotis. Kadangi reabilitacijos procesas yra sud tinis ir individualus kiekvienam atvejui, paties proceso metu reik tų reabilitacijos planą koreguoti, tikslinti ir pritaikyti individualiam tikslui. Aptariant reabilitacijos programų efektyvumą, visi respondentai pabr ž, jog efektyvumą vertinti itin sunku ar net neįmanoma. Daugeliu atveju apčiuopiamas rezultatas buvo įvardijamas jau tuo atveju, jei auka dabartiniu metu negrįžta į prekybos žmon mis tinklą ir bando integruotis į visuomenę ir koncentruotis į ateitį. Reabilitacija tur tų būti ilgalaikis procesas, būtinas kontakto išlaikymas su auka, kadangi pabr žiamas galimo sugrįžimo į prekybos žmon mis tinklą pavojus. Efektyvumą gal tų pad ti padidinti aukų saugumo užtikrinimas, t vų motyvacija pad ti vaikams, ilgalaikio kontakto išlaikymas. 17

19 ES prekybos žmon mis kontrol s politikos analiz šiuolaikin s nepilnamečių, nukent jusių nuo prekybos žmon mis, reabilitacijos praktikos aspektu (Šiame skyriuje naudojama terminologija, kuri labiausiai atitinka originalo kalbą, tod l terminai aukos, vaikai ir pan. neredukuojami į terminą nepilnamečiai asmenys, tapę prekybos žmon mis, aukomis. Visais atvejais turima omenyje abiejų lyčių asmenys. Skyriuje pamin ta ir dalis Šveicarijos praktikos, kuri n ra ES nar.) Europos Sąjungos sutartyje aiškiai minima prekyba žmon mis ir nusikaltimai prieš vaikus. Europos Komisija 1996 m., 1998 m. ir 2000 m. pateik tris komunikatus, skirtus šiai problemai m. spalį Tamper s Europos Vadovų Taryba paragino imtis veiksmų, nukreiptų prieš prekyba žmon mis ir vaikų seksualinį išnaudojimą ES pagrindiniu teisių chartijoje aiškiai nurodyta, kad prekyba žmon mis draudžiama. Parengti ES teis s aktai prekiautojų žmon mis traukimui baudžiamojon atsakomyb n pagerinti ir aukų apsaugai palengvinti. Šiuo metu pagrindin s teisin s priemon s šioje srityje apima: 2002 m. liepos 19 d. Europos Tarybos sprendimą d l kovos su prekyba žmon mis; 2003 m. gruodžio 22 d. Europos Tarybos sprendimą d l kovos su seksualiniu vaiku išnaudojimu ir vaikų pornografija; 2004 m. balandžio 29 d. Europos Tarybos direktyvą d l leidimo apsigyventi, išduoto trečiųjų šalių piliečiams, kurie yra prekybos žmon mis aukos arba kurie buvo veiksmų, skirtų nelegaliai imigracijai palengvinti, objektai ir kurie bendradarbiauja su teis saugos ir kitomis kompetentingomis institucijomis. Be to, kiti ES teis s aktai, kuriuose daugiau apibendrintai nagrin jama nukent jusiųjų pad tis baudžiamosiose bylose (2001) ir kompensacija nusikaltimų aukoms (2004) yra svarbūs prekybos žmon mis kontekste. ES politikos krypčių ir teisinių priemonių vykdymas, viena vertus, yra remiamas Europolo veiklos, kiek ji susijusi su kriminalin s žvalgybos ir bendru tyrimų gerinimu, kita vertus Eurojusto veiklos, kiek ji susijusi su teisminio persekiojimo ES koordinavimu ir palankiu tarptautinei savitarpio teisinei pagalbai sąlygų sudarymu. Finansin s programos yra svarbi priemon kovai su prekyba žmon mis ir vaikų seksualiniu išnaudojimu. Finansavimas, įskaitant nevyriausybinių organizacijų finansavimą, numatytas pagal AGIS programą, skirta policijos ir teismų bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose m. programa AGIS pakeit ir absorbavo daugelį ankstesnių konkretesnių finansavimo programų, pavyzdžiui, programa STOP ( m.). Kita svarbi šios srities finansin priemon programa Daphne, konkrečiai skirta kovai prieš smurtą, kuri patiria vaikai, jaunimas ir moterys. Kitos dvi programos, ARGO (Administracinis bendradarbiavimas Europos Sąjungos prieglobsčio, vizų, imigracijos ir išor s sienų kontrol s srityse) ir AENEAS (Finansin ir technin pagalba trečiosioms šalims migracijos ir prieglobsčio srityse) taip pat svarbios platesn s kovos su prekyba žmon mis politikos kontekste, atsižvelgiant į migracijos valdymo aspektus m. gegužę Europos Komisija prad jo Europos organizuoto nusikalstamumo prevencijos forumą. Nacionalin s teis saugos institucijos, verslo ir profesin s grup s, mokslo darbuotojai, nevyriausybin s organizacijos ir pilietin visuomen kaip visuma dalyvauja forume, skirtame aptarti naujiems metodams, kuriais būtų užkirstas kelias įvairių rūšių organizuotam nusikalstamumui. Šiame kontekste prekyba žmon mis nagrin jama nuolatos. Prekyba žmon ms turi plačia tarptautinę reikšmę, tad veiksmai šioje srityje negali apsiriboti tiktai Europos Sąjunga. D l to Komisija glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamomis tarptautin mis organizacijomis (JT, Europos Taryba, ESBO, Pietryčiu Europos stabilumo paktu, G8). Visu pirma Komisija turi Tarybos įgaliojimus Europos bendrijos vardu der tis d l Europos Tarybos Konvencijos d l veiksmų prieš prekyba žmon mis projekto, kiek tai susiję su Bendrijos 18

20 kompetencija. Be to, Europos bendrija ir visos ES valstyb s nar s yra pasirašiusios JT Konvencija d l tarptautinio organizuoto nusikalstamumo ir papildoma jos protokolą d l prekybos žmon mis. Komisija taip pat d jo pastangas, ypač per programas TACIS ir CARDS, siekdama išpl toti veiksmus, nukreiptus prieš prekyba žmon mis, įskaitant visuomen s informavimo kampanijas, pagrindin se šaltinio ir tranzito šalyse Baltarusijoje, Moldovoje, Rusijos Federacijoje ir Ukrainoje, taip pat Balkanų regione. Šis dalykas nuolatos svarstomas ir pl tros kontekste. Dokumentuose nurodoma, kad specializuotos psichologin s paslaugos vaikams, prekybos žmon mis aukoms, dažniausiai yra minimalios, nors tokie vaikai patiria daug ir sunkių traumų, kaip antai: atskyrimą nuo artimųjų ir nuo jos palaikančios aplinkos; fizinę prievartą arba prievartos gr smę; grasinimus, nukreiptus prieš jiems brangius asmenis, siekiant paklusnumo; seksualinį išnaudojimą; psichologinį pažeminimą; neteis tą laisv s at mimą; pervežimus, nežinant, kur; tampa smurto ir seksualinių veiksmų liudininkais. Minimi ir kiti neigiamos patirties aspektai - netenka galimyb s mokytis, netenka vaikui svarbios žaidimo patirties, priversti pakeisti vardą, vaikai yra verčiami meluoti, vogti atlikti kitus neteis tus veiksmus, netinkama mityba ir nepakankama medicinin priežiūra. Prekybos žmon mis aukoms - vaikams tai sukelia šiuos padarinius: neigiamą savosios vert s suvokimą, bej giškumo ir silpnumo jausmą, įtraukiami į nusikalstamą veiklą, suserga įvairiomis ligomis, keičiasi jų intelektas, lieka menkai išsimokslinę, sutrinka jų seksualinis gyvenimas, patiria keblumų, užmezgant ir palaikant normalius tarpusavio santykius, nesugeba pasitik ti kitais, su ateitimi juos sieja neigiami lūkesčiai, sustipr ja nerimas, jiems sunku sutelkti d mesį, sunkiai suvaldyto emocijas, sutrinka valgymas ir miegas, panyra į gilų liūdesį, tampa irzlūs, ima kenkti patys sau, neadekvačiai prisiriša prie kitų, sul t ja jų psichin branda arba jie regresuoja. Prekybos žmon mis aukų - vaikų psichoterapin reabilitacija reikalauja šių dalykų: išmokyti vaikus iš naujo pasitik ti kitais, pad ti vaikams ir šeimoms jaustis, jog jie yra susiję su kitais jų bendruomen s nariais, pad ti vaikams, kurie jaučiasi atstumtais, susigrąžinti bendrumo jausmą ir pajusti ryšius su kitais, pašalinti emocines ir kultūrines kliūtis, kurios trukdo vaikams mokytis, pad ti vaikams, iš kurių buvo pavogta jų vaikyst, išmokti iš naujo žaisti, pad ti vaikams patik ti savo ateitimi ir svajoti apie šviesesnius ir geresnius dalykus. ES šalių tyrimų rezultatai rodo, kad prekybai nepilnamečiais asmenimis turi įtakos visur panašios socialin s ir ekonomin s aplinkyb s. Pažymima, kad pagrindinę rizikos grupę sudaro paaugliai nuo 13 iki 18 metų, o didžioji dalis seksualiniam išnaudojimui patenka į prekiautojų rankas būdami metų. Tarp svarbių veiksnių, turinčių įtakos, minimi - alkoholizmas, nepilnos šeimos, piktnaudžiavimas kvaišalais, seksualin prievarta ir smurtas šeimoje. Vaikai, gimę arba augantys socialinio arba ekonominio skurdo sąlygomis paprastai meta mokyklą, b ga iš namų, ima valkatauti, persikelia iš kaimų ar miestelių į miestus ir didmiesčius. Ataskaitose atkreipiamas d mesys į pavojus vaikams, kurie kad ir teis tai persik l su savo šeimomis arba savo pačių noru į užsienį, bet galiausiai svetimoje šalyje liko be jokios apsaugos ir pasidar itin pažeidžiami ir nesunkiai prieinami išnaudojimui. Vaikams ir paaugliams, tapusiems prekybos žmon mis aukomis, skirtose pagalbos programose turi bendradarbiauti įvairios institucijos ir specialistai, turi būti sukurtas nacionalinis specialistų ir institucijų tinklas, į kurį turi įsijungti policija, prokuratūra, socialiniai darbuotojai, psichologai (įskaitant ir mokyklos psichologus), medicinos darbuotojai, socialiniai pedagogai, nevyriausybin s organizacijos, ministerijų pareigūnai. Socialin nukent jusiųjų nuo prekybos žmon mis reabilitacija susijusi su specifiniais sunkumais, į kuriuos būtina atsižvelgti ir stengtis išvengti, nes šie dalykai trukdo nukent jusių vaikų reabilitacijai. Pirma, kai tik vaikas yra pripažįstamas prekybos žmon mis auka, jis įgyja atitinkama statusą, kuris nedaro jam garb s. Kitas sunkumas yra susijęs su tuo, kad reikia įveikti kalt s ir baim s jausmus bei išmokti pasitik ti kitais žmon mis. Tod l didelis d mesys turi būti skiriamas įvertinimui, kuris reiškia, jog būtina išsiaiškinti nukent jusio vaiko istoriją, asmenybę, amžių, šeimą, ryšius, išsilavinimą. Be to, reik tų įvertinti ir tokius veiksnius kaip narkotikų vartojimas, intelektinius sugeb jimus, emocinį ir fizinį 19