PSICHIKOS SVEIKATA SKIRTINGUOSE GYVENIMO TARPSNIUOSE: GEROJI PRAKTIKA IR PERSPEKTYVOS LIETUVOJE Teminis tyrimas UAB Civitta 2017 m. gegužės 17 d. Proj

Transkriptas

1 PSICHIKOS SVEIKATA SKIRTINGUOSE GYVENIMO TARPSNIUOSE: GEROJI PRAKTIKA IR PERSPEKTYVOS LIETUVOJE Teminis tyrimas UAB Civitta 2017 m. gegužės 17 d. Projektas Atviros Vyriausybės iniciatyvos finansuojamas Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšomis

2

3 Tyrimo paskirtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 2016 m. pab. pradėjo įgyvendinti projektą Konsultavimosi su visuomene mechanizmo tobulinimo ir Vyriausybės veiklos informacijos prieinamumo didinimo paslaugų pirkimas, kurio dalis Konsultavimosi su visuomene mechanizmo tobulinimo paslaugos 1. Visos šios projekto dalies veiklomis siekiama ambicingo tikslo patobulinti konsultavimosi su visuomene mechanizmą bei sustiprinti viešojo valdymo atvirumo didinimui reikalingas kompetencijas. Įdiegti bendrą viešųjų konsultacijų vykdymo praktiką Lietuvos viešojo valdymo institucijose siekiama trimis kryptimis: Parengiant viešųjų konsultacijų vykdymui ir visuomenės dalyvavimo valdyme veiksmingumo stebėsenai vykdyti reikalingas metodines priemones, Šias parengtas priemones išbandant praktiškai, Sustiprinant valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų tarnautojų ir darbuotojų kompetencijas, reikalingas viešosioms konsultacijoms vykdyti ir viešojo valdymo atvirumui didinti. Svarbu ne tik sukurti teorinio lygmens geros praktikos gaires viešojo valdymo institucijų specialistams, bet ir suteikti galimybes jas išbandyti, mokytis pritaikant rūpimų ir aktualių temų, problemų sprendimui tam projekto apimtyje organizuojamos bandomosios viešosios konsultacijos. Strateginiuose šalies vystymosi dokumentuose bei viešojo valdymo programose šalia sumanios ekonomikos vystymosi, socialinės lygybės, verslo plėtros ir kitų svarbių valstybės raidos prioritetų taip pat iškeltas siekis sudaryti visas reikiamas sąlygas gerai gyventojų sveikatai. Laikoma, jog visuomenės sveikatos puoselėjimas ir aktualiausių jos problemų sprendimas turi tapti realiu valstybės uždaviniu ir visų politikų dalimi. Dėl šios priežasties pirmoji projekto metu įgyvendinama viešoji konsultacija yra nukreipta į visuomenės psichikos sveikatos gerinimą siekį aktualizuoti esamas jos problemas ir su visuomenės pagalba ieškoti veiksmingiausių būdų joms spręsti. Toliau pateikiamas teminis tyrimas yra neatsiejama organizuojamos viešosios konsultacijos forumo Psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo tarpsniuose: geroji praktika ir perspektyvos Lietuvoje dalis. Viešųjų konsultacijų apimtyje rengiami teminiai tyrimai skiriami esamai situacijai apžvelgti ir įvertinti, taip atpažinti aktualiausias spręstinas problemas ir supažindinti visus konsultacijos dalyvius su jų sprendimo alternatyvomis, būdais, tendencijomis. Todėl svarbu pateikiamą dokumentą vertinti kaip priemonę visoms suinteresuotoms ir nevienodai informuotoms visuomenės grupėms įgauti bendrą platformą diskusijai sutarti dėl sprendžiamų problemų ir galimų būdų joms spręsti. Tyrimo tikslas informuoti forumo Psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo tarpsniuose: geroji praktika ir perspektyvos Lietuvoje dalyvius apie renginio metu sprendžiamas aktualias Lietuvos visuomenės psichikos sveikatos problemas visais gyvenimo tarpsniais ir esamą situaciją jų sprendime. 1 Pirmąją projekto dalį Konsultavimosi su visuomene mechanizmo tobulinimo paslaugos 2016 m. lapkričio 21 d. paslaugų pirkimo sutarties Nr. 119/16 pagrindu įgyvendina UAB Civitta. 3

4 Tyrimo santrauka Užfiksuojamų Lietuvos gyventojų psichikos ir elgesio sutrikimų skaičius jau kurį laiką tendencingai auga. Šių susirgimų priežastys nėra homogeniškos; pagal savo pobūdį jos gali būti skirstomos į asmens gyvenimo tarpsniams aktualiausias problemas. Šio teminio tyrimo tikslas informuoti forumo Psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo tarpsniuose: geroji praktika ir perspektyvos Lietuvoje dalyvius apie renginio metu sprendžiamus aktualius Lietuvos visuomenės psichikos sveikatą lemiančius klausimus ir šiuo metu šalyje ir užsienyje įgyvendinamus problemų sprendimo būdus. Vaikai (iki 10 m. amžiaus) 2016 m. iš Lietuvoje gyvenusių 292 tūkst. vaikų iki 10 m. amžiaus daugiau nei 17,8 tūkst. turėjo psichikos sveikatos sutrikimų. Dažniausiai jauniausio amžiaus vaikams diagnozuojami psichologinės raidos (67 proc. naujų diagnozių) ar elgesio bei emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje (28 proc.). Suprantama, jog vaikai iki 10 m. amžiaus patys dar negali atpažinti ir aiškiai nusakyti savo emocinės, psichikos sveikatos būklės, nerimo dėl galimų sutrikimų, todėl kuo anksčiau atpažinti galimas ligas turi žmonės artimiausioje aplinkoje: tėvai / globėjai, giminaičiai, ugdymo įstaigų darbuotojai. Todėl tyrime nagrinėta, kaip jiems padėti atpažinti ir spręsti vaikų psichikos sveikatos problemas. Mokslinėje literatūroje vaikų psichikos sveikatos sutrikimus lemiančius veiksnius įprasta skirstyti į medicininius (lėtinės ligos, sutrikęs vystymasis, negalia, įgimtos ligos), psichosocialinius (smurtinė, užgauli šeimos aplinka, tėvų psichikos sveikatos problemos ir priklausomybės) ir demografinius (skurdas ir nepriteklius, šeimos emigracija, gyvenimas vaikų namuose). Reikšmingos įtakos psichikos ir elgesio sutrikimo atpažinimui ir gydymui turi pačių tėvų / globėjų reakcija: susirūpinimą vaiko sveikata neretai lydi pyktis, sumišimas, kaltė. Šiuo metu Lietuvoje vykdomos įvairialypės nagrinėjamos problemos sprendimo priemonės, skirstytinos į prevencines (vaikų įgūdžių lavinimas, tėvų dėmesingumo skatinimas), skirtas savalaikiam sutrikimų identifikavimui (sveikatos stebėsena, santykių šeimoje gerinimas) ir jų gydymui (psichinės sveikatos priežiūra ir gydymas, individualizuota pagalba šeimai). Tuo pat metu tarptautinėje mokslo bendruomenėje populiarėja teigiamas požiūris į psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimą ir gydymą bendruomenėje: bendradarbiaudami vaiko raidos priežiūros ir ligų gydymo, psichologinės pagalbos specialistai bei kiti bendruomenės nariai pritaiko įvairias, šeimai individualias prevencijos, priežiūros ir gydymo priemones. Kita išsiskirianti kryptis tėvystės įgūdžių ir ugdymo specialistų kompetencijų gerinimas, taip siekiant užtikrinti ankstyvų psichikos sveikatos problemų atpažinimą bei požiūrio į tokių sutrikimų turinčius vaikus bei jų šeimas gerinimą. Galų gale, informacinių technologijų paplitimas suteikia galimybę naujų internetinių įrankių kūrimui, kurių tikslas padėti tėvams ir ugdytojams stebėti vaikų psichikos sveikatos raidą bei supažindinti su sprendimų alternatyvomis. Jaunuoliai (iki 18 m. amžiaus) Iš 293,9 tūkst m. Lietuvoje gyvenusių m. amžiaus jaunuolių 8,5 tūkst. diagnozuoti įvairūs psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimai; dažniausios diagnozės elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje (28 proc. visų per metus diagnozuotų sutrikimų) bei protinis atsilikimas ir psichologinės raidos sutrikimai (15 proc.). Iš kitų išsiskiria itin neigiamos įtakos jaunuolių psichikos sveikatai galintis turėti veiksnys smurtas artimiausioje aplinkoje, pasireiškiantis fizine, seksualine ar emocine prievarta, nepriežiūra ir apleistumu. Nors m. amžiaus jaunuoliai nuo vaikų grupės skiriasi įgytu savarankiškumu ir gebėjimu tiksliau suvokti bei įvertinti savo emocinę, psichikos sveikatos būklę, dėl šeimoje patiriamo smurto jie yra linkę užsisklęsti ir lieka be pagalbos. Todėl tyrime nagrinėjama, kaip atpažinti, jog jaunuoliai šeimose patiria smurtą ir kaip spręsti su tuo susijusias jų psichikos sveikatos problemas. Lietuvoje šiuo metu jaunuolių psichikos sveikatos gerinimui vykdomos prevencinės (psichologų paslaugos mokyklose, sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas) ir problemų sprendimui skirtos priemonės (jaunuoliams palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis, pagalbos telefonu linijos). Tarptautiniu mastu 4

5 jaunuolių psichikos sveikatos problemas, kylančias dėl smurto šeimoje ar kitų priežasčių, siekiama spręsti per jų emocinio pažeidžiamumo, savijautos valdymo įgūdžių gerinimą prevencines / edukacines priemones. Pastebima, jog dalijimasis patirtimi ir problemų sprendimas grupėse yra efektyvi priemonė tokiose situacijose patiriamo vienišumo jausmui mažinti, emociniam atsparumui didinti. Be to, kuriamos internetinės platformos, kurių pagalba jaunuoliai gali gauti lengvai prieinamą, anonimišką ir aktualią pagalbą psichikos sveikatos klausimais. Suaugusieji (darbingo, m., amžiaus asmenys) 2016 m. pr. šalyje gyveno 1,82 mln m. amžiaus vyrų ir moterų, iš kurių didžioji dauguma (1,3 mln.) buvo dirbantys asmenys. Per pastaruosius metus (2016 m.) jiems diagnozuota 41,2 tūkst. naujų psichikos ir elgesio sutrikimų, tarp kurių dažniausiai pasitaikė psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo (22 proc. visų diagnozių) ir depresijos (19 proc.). Tyrimai rodo, jog vienas daugiausiai neigiamos įtakos suaugusiųjų psichikos sveikatai darančių veiksnių darbe patiriamas stresas, emocinė ir psichologinė įtampa. Darbe patiriami nemalonumai būna įvairialypiai, tačiau tendencingas streso šaltinis neretai būna nepalanki vidinė, organizacinė įmonės / įstaigos kultūra, vyraujantis mikroklimatas. Todėl tyrime nagrinėjama, kaip mažinti dėl organizacinės kultūros aspektų darbo vietose kylantį suaugusiųjų patiriamą stresą. Dirbančiųjų psichikos sveikatos gerinimui šiuo metu Lietuvoje skirta visuomenės sveikatos biurų vykdoma veikla, individualiems asmenims teikiama psichologų ir psichiatrų pagalba, veikia nuotolinės pagalbos centrai / linijos, organizuojami personalo valdymo praktikų konkursai, be kitų temų skatinantys dalijimąsi būdais, kaip gerinti organizacinę kultūrą ir emocinę darbuotojų savijautą. Tuo tarpu didžiųjų, tarptautinių įmonių mastu vis populiarėja nuostata darbuotojų psichikos ir fizinei sveikatai teikti prioritetą, dalintis kompleksinės aplinkos, mikroklimato gerinimo iniciatyvomis per būtent šiam organizacijų valdymo aspektui skirtus konkursus. Kaip ir kitų nagrinėtų visuomenės grupių atvejais, vis dažniau psichikos sveikatos problemoms spręsti naudojamasi informacinėmis technologijomis: kuriamos, telkiamos ir viešinamos individualios bei standartizuotos priemonės, įrankiai ir programos psichologinei, emocinei įtampai mažinti. Senyvo amžiaus žmonės (60 m. amžiaus ir vyresni) Per 719,8 tūkst. Lietuvos gyventojų 2016 m. buvo sulaukę 60 m. amžiaus ar vyresni. 21 tūkst. vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų per pastaruosius metus išgirto psichikos ar elgesio sutrikimų diagnozę, dažniausiai tai psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo (apytikriai 70 proc. visų diagnozių), depresijos (10 proc.). Demografinė šalies situacija ir auganti senyvo amžiaus žmonių dalis lemia, jog senyvo amžiaus asmenų grupei būdinga problematika (tarp jų tendencingi psichinės sveikatos iššūkiai) ateityje vis aktualės. Mokslininkų išskiriami veiksniai, turintys reikšmingos įtakos senyvo amžiaus asmenų psichikos sveikatai: sutuoktinio netektis, įplaukų sumažėjimas, diskriminacinis požiūris į senyvus asmenis, vertybių sistemos kitimas ir skirtumai, lyginant su jaunesniais artimaisiais. Vis dėlto, itin daug pokyčių vienu metu atneša būtent dirbusio asmens išėjimas į pensiją: pasikeičia statusas visuomenėje, atsiranda daug laisvo laiko, visiškai pakinta nusistovėjęs gyvenimo ritmas. Todėl tyrime nagrinėjama, kaip mažinti senyvo amžiaus asmenų patiriamus psichologinius iššūkius, jiems pasitraukiant iš darbo rinkos ir išeinant į pensiją. Šiuo metu šalyje gyvenančių senyvo amžiaus asmenų psichikos sveikatai gerinti skirtos visuomenės sveikatos biuruose siūlomos informavimo ir kultūrinių užsiėmimų paslaugos, ES finansuojami sveiką senėjimą skatinantys projektai, didinama vyresnio amžiaus žmonių motyvacija ir savanoriška veikla. Šioms problemoms spręsti pasitelkiamos savivaldybių teikiamos socialinės paslaugos (priežiūra, globa) bei NVO vykdomos laisvalaikio ir saviugdos iniciatyvos. Tendencijos užsienyje iš esmės yra panašios: siekiama senyvo amžiaus asmenų savijautą gerinti per socialinio ir fizinio aktyvumo skatinimą bei požiūrio į senatvę pokyčius. Kuriamos plataus masto savanorystės programos, vyresnio amžiaus asmenims sudarančios galimybes įsitraukti į visuomeninę veiklą ir išlikti aktyviais bendruomenės nariais. Fizinis aktyvumas skatinamas organizuojant sportines veiklas, įtraukiančias dešimtis tūkstančių vyresnio amžiaus žmonių, o 5

6 požiūris į senatvę gerinamas vykdant vyresnio amžiaus žmonių švietimą apie senėjimo principus ir visuomenėje gajų mitų apie senatvę neigimą. Tyrimo išvados Tiek šalyje, tiek užsienyje susiduriama su panašiais visuomenės grupių psichikos sveikatos iššūkiais: didelė jų dalis susijusi su natūraliu gyvenimo ciklu arba tendencingomis visuomenės problemomis. Abiem atvejais didelės įtakos problemų sprendimui turi priemonės, inicijuojamos iš apačios bendruomenės narių poreikiams pritaikytos ir joje įgyvendinamos iniciatyvos. Dėl šios priežasties forumo Psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo tarpsniuose: geroji praktika ir perspektyvos Lietuvoje metu siekiama įgalinti nevyriausybinį sektorių ieškoti tinkamiausių būdų visuomenės psichikos sveikatai gerinti: sukuriant galimybę diskutuoti, užmegzti bendradarbiavimą ir imtis iniciatyvos. 6

7 Santrumpos ES HI LEPTA LR LR SAM LRV LSMU NVO SPPC VPSC VTAS VU Europos Sąjunga Higienos institutas Lietuvos emocinės pagalbos tarnybų asociacija Lietuvos Respublika Lietuvos Respublikos sveikatos ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas Nevyriausybinė organizacija Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras Valstybinis psichikos sveikatos centras Vaiko teisių apsaugos skyriai, koordinuojami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus universitetas 7

8 Turinys ĮVADAS VAIKŲ PSICHIKOS SVEIKATA Esama situacija ir pagrindiniai iššūkiai Šiuo metu įgyvendinamos priemonės Galimos problemų sprendimo alternatyvos ir tendencijos užsienyje JAUNUOLIŲ PSICHIKOS SVEIKATA Esama situacija ir pagrindiniai iššūkiai Šiuo metu įgyvendinamos priemonės Galimos problemų sprendimo alternatyvos ir tendencijos užsienyje SUAUGUSIŲJŲ PSICHIKOS SVEIKATA Esama situacija ir pagrindiniai iššūkiai Šiuo metu įgyvendinamos priemonės Galimos problemų sprendimo alternatyvos ir tendencijos užsienyje SENYVO AMŽIAUS ASMENŲ PSICHIKOS SVEIKATA Esama situacija ir pagrindiniai iššūkiai Šiuo metu įgyvendinamos priemonės Galimos problemų sprendimo alternatyvos ir tendencijos užsienyje APIBENDRINIMAS IR KLAUSIMAI DISKUSIJAI

9 Paveikslų sąrašas Pav. 1: Naujai per metus psichikos ir elgesio sutrikimais susirgusių asmenų skaičius, tūkst., m Pav. 2: Psichikos sveikatos gerinimo priemonių poreikio ir kaštų piramidė Pav. 3: Vaikų iki 10 m. skaičius mieste ir kaime, tūkst., m Pav. 4: Naujai (per metus) užregistruoti vaikų psichikos ir elgesio sutrikimai, 2016 m., proc Pav. 5: Vaikams būdingiausi psichikos ir elgesio sutrikimai, tenkantys 1 tūkst. gyv., m Pav. 6: Vaikų psichinės sveikatos rizikos grupės Pav. 7: Mitai apie vaikų psichikos sveikatą Pav. 8: Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos vaikų psichikos sveikatos gerinimo priemonės Pav. 9: Vaikų psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimo priemonių bruožai Pav. 10: m. amžiaus jaunuolių, gyvenančių mieste ir kaime, skaičius, tūkst m Pav. 11: Naujai užregistruoti jaunuolių psichikos ir elgesio sutrikimai, 2016 m., proc Pav. 12: Jaunuoliams būdingiausi psichikos ir elgesio sutrikimai, tenkantys 1 tūkst. gyv., m.. 33 Pav. 13: Jaunuolių sergamumas nuotaikos (afektiniais) sutrikimais, atv. / 1 tūkst. gyv., m Pav. 14: Jaunuolių psichikos sveikatos rizikos veiksniai Pav. 15: Galimos smurto šeimoje rūšys Pav. 16: Smurto atvejų pasiskirstymas m. amžiaus grupėje pagal rūšis, atv. sk., m Pav. 17: Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos jaunuolių psichikos sveikatos gerinimo priemonės Pav. 18: Jaunuolių psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimo ir sprendimo priemonių bruožai Pav. 19: Suaugusių Lietuvoje gyvenančių žmonių pasiskirstymas pagal užimtumą, lytį ir gyvenamąją vietą, proc., Pav. 20: Darbe patiriamo streso poveikio fizinei ir psichikos sveikatai modelis Pav. 21: Psichologinio smurto problemos darbe sprendimo būdai Pav. 22: Nauji užfiksuoti psichikos ir elgesio sutrikimai m. grupėje, tūkst. atv., 2016 m Pav. 23: Naujų psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo diagnozių skaičius tarp m. asmenų, tūkst. atv., m Pav. 24: Naujų depresijų diagnozių skaičius tarp m. asmenų, tūkst. atv., m Pav. 25: Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos suaugusiųjų psichikos sveikatos gerinimo priemonės Pav. 26: Suaugusiųjų psichikos sveikatos sutrikimų sprendimo priemonių bruožai Pav. 27: Pagrindiniai šiuolaikinių senėjimo teorijų aspektai Pav. 28: Namų ūkiai su ir be pagyvenusių žmonių, tūkst. ir proc., 2001 m. ir 2011 m Pav. 29: Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimų grupės ligomis, tūkst. asm., m Pav. 30: Naujų susirgimų psichikos ir elgesio sutrikimais dėl alkoholio vartojimo skaičius, asm., m Pav. 31: Naujų susirgimų depresija skaičius, tūkst. asm., m Pav. 32: Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos senyvo amžiaus asmenų psichikos sveikatos gerinimo priemonės Pav. 33: Savivaldybėse teikiamų socialinių paslaugų rūšys Pav. 34: Senyvo amžiaus asmenų psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos ir mažinimo priemonių bruožai

10 Įvadas Tyrimo kontekstas. Remiantis Valstybinio psichikos sveikatos centro ir Higienos instituto (HI) sveikatos statistinių duomenų portalo informacija, išskirtina, jog sergančiųjų psichikos sveikatos ligomis Lietuvoje tendencingai daugėja (žr. toliau pateiktą pav.). Pav. 1: Naujai per metus psichikos ir elgesio sutrikimais susirgusių asmenų skaičius, tūkst., m. Šaltinis: Sudaryta autorių, remiantis HI duomenimis Auga tiek naujai užfiksuotų susirgimų atvejų skaičius, tiek jų dalis, tenkanti 1 tūkst. gyventojų: m. laikotarpiu 2 šis rodiklis padidėjo nuo 24,3 iki 28,8. Nacionalinėje politinėje darbotvarkėje 3 atpažįstami itin blogi psichikos sveikatos rodikliai: aukštas sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais (žr. pav. viršuje), paplitusios patyčios (mokyklose ir tarp suaugusiųjų, viešojoje erdvėje), gaji psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų stigmatizacija ir jų baimė kreiptis profesionalios pagalbos. Vis dėlto, visuomenės psichikos sveikatos problematika nėra homogeniška; iššūkiai gali būti skaidomi pagal asmens gyvenimo laikotarpius, taip pagrindines problemas priskiriant visuomenės narių amžiaus grupėms: vaikams (iki 10 m. amžiaus), jaunuoliams (iki 18 m.), suaugusiems (darbingo amžiaus, m. sulaukusiems asmenims) ir senyvo amžiaus (60 m. ir vyresniems) žmonėms. Būtent šiais pjūviais visuomenės grupių psichikos sveikata ir jos iššūkiai nagrinėjami toliau pateikiamame tyrime. Dėl tobulintinų psichikos sveikatos priežiūros sistemos aspektų tyrime išskiriamoms visų amžiaus grupių problemoms spręsti reikalingas visuomenės įsitraukimas ir iniciatyvumas. Pirma, spręstinas aiškios ir visapusės institucinės lyderystės psichikos sveikatos apsaugoje klausimas: nors Valstybinis psichikos sveikatos centras (VPSC) šalyje yra pagrindinė LR Sveikatos apsaugos ministerijai (LR SAM) atskaitinga institucija, kurios tikslas visuomenės psichikos sveikatos priežiūros, pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros bei priklausomybės ligų ir savižudybių prevencijos koordinavimas, gyventojų psichikos sveikatos stiprinimas ir ugdymas 4, centro atsakomybių sritys ir resursai, 2016 m. susiaurinus veiklos nuostatus, sumažėjo. Pastebima, jog siaurinant už psichikos sveikatos apsaugos plėtrą, rodiklių stebėseną atsakingos institucijos veiklos sritis, aktualėja valstybinės psichikos sveikatos gerinimo vizijos trūkumas ir pilietinės visuomenės, asocijuotų grupių iniciatyvos svarba. Antra, valstybiniu lygmeniu trūksta dėmesio psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos strategijai, priemonių koordinavimui ir atskirų iniciatyvų finansavimui. Privalomojo sveikatos draudimo fondo 5 2 Naujausi HI Sveikatos sitatistinių duomenų portale galimi duomenys. 3 LR Seimo nutarimas 2016 m. gruodžio 13 d. Nr. XIII-82. Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos. < 4 Valstybinis psichikos sveikatos centras. Nuostatai m. < 5 LR 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas m. < 10

11 lėšomis psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos priemonės nėra finansuojamos, nors sektini užsienio valstybių pavyzdžiai iliustruoja tokių priemonių svarbą ne tik nevyriausybinio sektoriaus grupių iniciatyvų lygmeniu, bet ir nacionaliniu mastu finansuojamų priemonių kontekste 6. Be to, tobulintinas ekonomine analize ir įrodymais grįstas požiūris į prevencines psichikos sveikatos stiprinimo programas, psichosocialinius gydymo metodus. Netiriant jų galimo ir realaus poveikio, šių priemonių stebėsena ir efektyvumas lieka neįvertintas. Pasaulyje vyrauja psichikos sveikatos sutrikimų prevencinės ir gydymo priemonės, kurios remiasi deinstitucionalizavimu atpažįstama bendruomenės narių teikiamų paslaugų, savitarpio pagalbos grupių nauda. Plinta nuostata, jog iš apačios kylančios, nevyriausybinio sektoriaus, bendruomenių inicijuotos ir įgyvendinamos priemonės gali turėti kertinę reikšmę sprendžiant pagrindinius psichikos sveikatos iššūkius. Pasaulio sveikatos organizacija sudarė psichikos sveikatos gerinimo priemonių kaštų ir poreikio sąryšio piramidę, kurioje iliustruojama iš apačios kylančių, bendruomenėse teikiamų priemonių svarba (žr. toliau pateiktą pav.). Pav. 2: Psichikos sveikatos gerinimo priemonių poreikio ir kaštų piramidė Šaltinis: Sudaryta autorių, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos leidiniu 7 Būtent dėl visuomenės grupių veiksnumo ir problemų sprendimo priemonių poreikio inicijuotas forumas Psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo tarpsniuose: geroji praktika ir perspektyvos Lietuvoje, kurio pagrindinis tikslas įgalinti suinteresuotas visuomenės psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos ir gydymo srities grupes įsitraukti į identifikuotų problemų aktualizavimą ir sprendimą, įtraukiant pažangius sprendimo būdus į visuomenės grupių ir viešojo valdymo institucijų veiklos planus, prioritetus. Tyrimo tikslas ir uždaviniai. Teminio tyrimo tikslas informuoti forumo Psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo tarpsniuose: geroji praktika ir perspektyvos Lietuvoje dalyvius apie renginio metu rinkiniai/documents/lr%202016%20m.%20psdf%20biud%c5%beeto%20rodikli%c5%b3%20patvirtinimo%20%c4% AFstatymas.pdf> 6 M. Knapp, D. McDaid, M. Parsonage. Mental health promotion and prevention: the economic case m. < 7 Pasaulio sveikatos organizacija. The optimal mix of services: WHO pyramid framework. < 11

12 sprendžiamas aktualias Lietuvos visuomenės psichikos sveikatos problemas visais gyvenimo tarpsniais ir esamą situaciją jų sprendime. Atliekamu teminiu tyrimu siekiama supažindinti visas forume Psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo tarpsniuose: geroji praktika ir perspektyvos Lietuvoje dalyvaujančias visuomenės ir viešojo valdymo institucijų grupes su nagrinėjama tema ir suponuoti klausimus informuotai, produktyviai diskusijai renginio metu. Tyrimo objektas. Aktualizuoti ir plačiau nagrinėjami 4 skirtingiems gyvenimo tarpsniams aktualūs psichikos sveikatos iššūkiai: Kaip atpažinti ir spręsti vaikų (iki 10 m.) psichikos sveikatos problemas? Kaip atpažinti, jog jaunuoliai (iki 18 m.) šeimose patiria smurtą ir kaip spręsti su tuo susijusias psichikos sveikatos problemas? Kaip mažinti dėl organizacinės kultūros aspektų darbo vietose kylantį suaugusiųjų patiriamą stresą / psichologinę įtampą? Kaip mažinti senyvo amžiaus asmenų patiriamus psichologinius iššūkius, jiems pasitraukiant iš darbo rinkos ir išeinant į pensiją? Tyrime naudojamos sąvokos. Individo psichikos sveikata tai sudėtinė asmens sveikatos dalis, lemianti žmogaus gebėjimą pažinti pasaulį, bendrauti ir išreikšti savo jausmus, visuomenėje atlikti prasmingą vaidmenį 8. Inovacija psichikos sveikatos gerinimui šio tyrimo kontekste inovacija psichikos sveikatos gerinimui laikoma nauja, anksčiau tam tikroje sistemoje netaikyta prevencinė ar gydymo priemonė, įgyvendinama instituciniu lygmeniu, nevyriausybinių organizacijų ar bendruomenėse. Naujai susirgę asmenys (sergamumas) per metus nustatytų naujų ligos atvejų (ūmių ir pirmą kartą gyvenime išaiškintų lėtinių ligų) ir tų metų vidutinio gyventojų skaičiaus santykis 9. Psichikos sveikatos problemos platus ir dažniausiai išgydomas psichikos sveikatos sutrikimų spektras, apimantis netipinių minčių, emocijų, elgsenos ir santykių su kitais žmonėmis ir aplinka kombinaciją 10. Psichikos sveikatos rizikos veiksniai visi veiksniai, susiję su kurio nors psichikos sveikatos sutrikimo atsiradimu8. Psichikos sveikatos sutrikimas tai psichikos funkcijų (suvokimo, emocijų, mąstymo, dėmesio, atminties, pažintinių ir kt.) ar elgesio sutrikimas, kuriuo apibrėžiama klinikinių simptomų grupė ar elgesio pakitimai, dažniausiai varginantys žmogų arba bloginantys asmenybės funkcionavimą 8. Psichikos sveikatos sutrikimų prevencija priemonės (priemonių visuma), skirtos sumažinti psichikos sveikatos rizikos veiksnių ir padidinti apsauginių veiksnių poveikį taip, kad psichikos sveikatos sutrikimas nepasireikštų 11. Prevencija skatina teigiamą kognityvinę, socialinę ir emocinę raidą, skatina gerovės būklę ir gali būti skaidoma į tris lygmenis: Universali prevencija. Strategijos nukreiptos į visus visuomenės narius, nepriklausomai nuo jų sutrikimų rizikos lygio. 8 Valstybinis psichikos sveikatos centras. Visuomenės psichikos sveikatos rizikos veiksnių studija ir prevencinių priemonių planavimo krypčių nustatymas m. < 9 HI. Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas m. < 10 Pasaulio sveikatos organizacija. Mental disorders. < 11 A. Germanavičius. Psichikos sveikatos problemų prevencinių priemonių veiksmingumo ir ekonominės naudos apžvalga m. < PsiPrevencijosEkonominiaiModeliai pdf> 12

13 Selektyvi prevencija. Strategijos nukreiptos į didesnės nei vidutinės rizikos lygio (pagal amžių, lytį, darbo pobūdį, užimtumą, žinomų rizikos veiksnių patyrimą, pavyzdžiui, skyrybos ar skurdžios gyvenimo sąlygos) visuomenės narius. Indikacinė prevencija. Strategijos nukreiptos į didžiausios rizikos lygio visuomenės narius, kuriems vyraujančios psichikos sveikatos problemos virsta sutrikimais arba praeityje buvę sutrikimai yra linkę pasikartoti. Didžiausios rizikos rodikliai nustatomi pagal žinomus rizikos veiksnius ir patiriamus simptomus. Sergantys asmenys (ligotumas) bendras visų žinomų ligos atvejų skaičiaus ir gyventojų skaičiaus santykis tam tikru laiko momentu (dažniausiai metų gale) 12. Visuomenės psichikos sveikata psichikos sveikatos ir gerovės gerinimas bei psichikos ligų prevencija didinant visuomenės, organizacijų, viešojo ir privataus sektoriaus, bendruomenių ir asmenų sąmoningumą 13. Psichikos ir elgesio sutrikimais, nagrinėjamais visuose tyrimo skyriuose, laikomos psichikos sveikatos ligos, klasifikuojamos pagal HI Sveikatos statistinių duomenų portale galimus analizės pjūvius (Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą) 14 : F00 F99 F00 F09 F10 F19 F20 F29 F30 F39 F32 F33 F50 F59 F60 F69 F70 F79 F80 F89 F90 F98 F99 Psichikos ir elgesio sutrikimai Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Šizofrenija, šizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai Nuotaikos (afektiniai) sutrikimai Depresijos Elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniais veiksniais Suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai Protinis atsilikimas Psichologinės raidos sutrikimai Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje Nepatikslintas psichikos sutrikimas Jei toliau tyrime nenurodoma kitaip, analizei naudojamas naujai susirgusių asmenų skaičius (sergamumas), o ne sergančių asmenų skaičius (ligotumas). Taikomi metodai, kriterijai ir analizės laikotarpis. Tyrime naudojami keli analizės metodai; pirma, esamai situacijai įvertinti atlikta antrinių informacijos šaltinių apžvalga, lyginimas tarpusavyje ir bendrinė jų analizė. Antra, visuomenės psichikos sveikatos būklės gerinimui Lietuvoje ir užsienyje naudojamoms priemonėms identifikuoti kiekvienu atveju atlikti žvalgomieji tyrimai, kurių metu, atrenkant nagrinėtinus atvejus (žr. skyrius 1.3, 2.3, 3.3 ir 4.3), vadovautasi šiais kriterijais: Atitikimas tyrime nagrinėjamoms problemoms ir Lietuvos kontekstui (institucinei, teisinei ir sociokultūrinei aplinkai), 12 HI. Pagrindinės sveikatos statistikos sąvokos, jų apibrėžimai ir skaičiavimas m. < 13 The UK s Faculty of Public Health. Why public mental health matters m. < 14 Valstybinė ligonių kasa. TLK-10-AM / ACHI / ACS elektroninis vadovas m. < 13

14 Reikšmingas teigiamas ir akademinės / srities ekspertų, praktikų bendruomenės pripažintas poveikis sprendžiamai problemai, Inovatyvumas Lietuvos kontekste, Aprašomų priemonių bruožų įvairumas (pavyzdžiui, inicijuojamos valstybinių institucijų ar NVO, skirtos prevencijai ar gydymui ir pan.). Jei tekste nenurodoma kitaip, dėl duomenų palyginamumo (dalis rodiklių reikšmių 2016 m. kol kas nėra atnaujintos / prieinamos) nustatytas analizės laikotarpis yra m. Tyrimo apribojimai. Esamos situacijos analizė atliekama remiantis užfiksuotais ir HI Sveikatos statistinių duomenų portale kaupiamais duomenimis. Vis dėlto, svarbu atpažinti, jog nemaža dalis psichikos sveikatos ir elgesio sutrikimų nėra užregistruojami identifikuojami, diagnozuojami ir gydomi; jų dydis tiesiogiai priklauso nuo individualaus asmens (sergančiojo) sutrikimų simptomų atpažinimo ir pasiryžimo gydytis. Dėl šios priežasties reali sergamumo ir ligotumo situacija, iliustruojama HI Sveikatos statistinių duomenų portalo duomenimis, turėtų būti vertinama kritiškai; ypač tais atvejais, kai užregistruotų psichikos ir elgesio sutrikimų skaičius yra mažesnis (rodiklių svyravimai gali tapti nereprezentatyvūs ir pernelyg priklausomi nuo individualių aplinkybių). 14

15 1. Vaikų psichikos sveikata Šiame tyrimo skyriuje išskiriama šalies vaikams būdinga problematika: nagrinėjama, kaip atpažinti ir spręsti vaikų 15 psichikos sveikatos problemas. Tam apibūdinama esama situacija (psichikos sveikatos ligų statistika, rizikos veiksniai) bei apžvelgiamos problemai aktualios priemonės, šiuo metu taikomos Lietuvoje ir užsienio valstybėse. Apytikriai kas dešimtas Lietuvos gyventojas yra jaunesnis nei 10 m. amžiaus vaikas. Pastebima, jog pastarąjį penkmetį ( m.) vis mažėjęs šalies gyventojų skaičius neturėjo esminės įtakos vaikų daliai visuomenėje. Priešingai, nuo 2012 m. vaikų skaičius ėmė didėti, o 2016 m. jų dalis pirmą kartą per dešimtmetį perkopė 10 proc. ribą (10,01 proc.). Aiškiai skiriasi mieste ir kaime gyvenančių vaikų skaičius miestuose jų yra dvigubai daugiau. Pastarąjį penkmetį vaikų skaičius mieste išaugo 7,1 proc., o kaime tiek pat sumažėjo (žr. toliau pateiktą pav.). Tokį išsiskirstymą galėjo paveikti tiek vidinė, tiek išorinė migracija (nemaža dalis šeimų iš kaimo kėlėsi gyventi į miestus arba emigravo į užsienį). Pav. 3: Vaikų iki 10 m. skaičius mieste ir kaime, tūkst., m. Šaltinis: Sudaryta autorių, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis Pagal HI duomenis, kasmet virš 80 proc. vaikų diagnozuojamas naujas fizinės ar psichikos sveikatos susirgimas. Iš šių vaikų (iki 9 m. amžiaus 16 ) ligų atvejų apie 7 proc. sudaro naujai diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai (F00 F99). Iš viso šiomis ligomis 2016 m. sirgo 17,8 tūkst. vaikų iki 6 m. amžiaus 16 : šioje amžiaus grupėje tai beveik kas 12 vaikas. Šie rodikliai pastaraisiais metais, nepaisant šalyje įgyvendinamų prevencijos ir gydymo priemonių (žr. skyrių 1.2), išliko gana aukšti, todėl jų raida vaikų tarpe yra itin aktuali. Vaikams nagrinėjamoje amžiaus grupėje būdinga tai, kad jie patys dar negali atpažinti savo jausmų ir elgesio, psichikos sveikatos sutrikimo niuansų, todėl nėra pajėgūs nusakyti savo būsenos tėvams, auklėtojams, broliams / seserims ar kitiems artimiesiems. Būtent dėl to svarbu, jog vaikui artimos aplinkos žmonės gebėtų kuo anksčiau atpažinti potencialią psichikos sveikatos, elgesio sutrikimo riziką ir imtųsi reikiamų priemonių padėti vaikui tolimesniais raidos etapais. Todėl pagrindinė toliau nagrinėjama problema yra: Kaip atpažinti ir spręsti vaikų (iki 10 m.) psichikos sveikatos problemas? 15 Tyrime vaiku laikomas jaunesnis nei 10 m. amžiaus asmuo. 16 Galimas analizės pjūvis pagal amžių HI Sveikatos sitatistinių duomenų portale. 15

16 1.1. Esama situacija ir pagrindiniai iššūkiai Vaikų psichikos sveikatos sutrikimai ir jų dinamika. Bendras vaikų sergamumas (per metus registruotų susirgimų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) visomis ligomis m. laikotarpiu išaugo 4,5 proc., tačiau naujų psichikos ir elgesio sutrikimų (F00 F99) atvejų tuo pačiu metu sumažėjo 6,3 proc. 17 Nauji psichikos ir elgesio sutrikimų atvejai kasmet diagnozuojami apie 15 tūkst. 0 9 m. amžiaus vaikų, jų pasiskirstymas iliustruojamas toliau. Pav. 4: Naujai (per metus) užregistruoti vaikų psichikos ir elgesio sutrikimai, 2016 m., proc. Šaltinis: Sudaryta autorių, remiantis HI duomenimis Didžiausią diagnozuotų susirgimų dalį (67 proc.) sudaro psichologinės raidos sutrikimai (F80 F89) m. pab. vaikystės autizmo ligotumas (bendras, o ne kasmet užfiksuojamas, ligos atvejų skaičiaus ir gyventojų skaičiaus santykis tam tikru laiko momentu) siekė 0,82 atv. / 1 tūkst. vaikų, netipinio autizmo 0,12 atv. / 1 tūkst. vaikų, Aspergerio sindromu 0,18 atv. / 1 tūkst. vaikų 18. Antra pagal dažnumą (28 proc.) vaikų psichikos ir elgesio ligų grupė elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje (F90 F98). Likę sutrikimai sudaro beveik 5 proc. naujų ligos atvejų. Miestuose (ypač Kauno ir Klaipėdos m.) gyvenančių vaikų sergamumas (naujai susirgusių asmenų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyv.) 2016 m. buvo kur kas aukštesnis (53,6), nei kaime gyvenančių vaikų (48,0). Tai sietina su geresnėmis šių sutrikimų diagnozavimo sąlygomis psichologų ir psichiatrų prieinamumu. 17 HI Sveikatos statistinių duomenų portalas m. < 18 Izokaitis M., Liuima V., Stonienė L., Vitkūnienė O. Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas vaikams, turintiems psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų, Lietuvoje apžvalga m. < s%20sveikatos%20prieziura.pdf> 16

17 Toliau iliustruojama dažniausiai naujai užfiksuojamų psichikos ir elgesio sutrikimų grupių dinamika m. Pav. 5: Vaikams būdingiausi psichikos ir elgesio sutrikimai, tenkantys 1 tūkst. gyv., m. Šaltinis: Sudaryta autorių, remiantis HI duomenimis Nors sergamumas psichologinės raidos sutrikimais sumažėjo 7,7 proc., jį beveik atliepė padidėjęs (5 proc.) sergamumas elgesio ir emocijų sutrikimais (prasidedančiais vaikystėje ir paauglystėje). Todėl bendras sergamumas abiejų ligų grupių atveju sumažėjo tik nuo 54,5 atv. / 1 tūkst. gyv. (2011 m.) iki 52,1 atv. / 1 tūkst. gyv. (2015 m.). Vaikų sergamumas nuotaikos (afektiniais) sutrikimais bei depresijomis sudarė tik 0,1 proc. viso sergamumo 2016 m. Kaip rodo HI duomenys, sergamumas šiomis ligomis tarp vaikų nėra dažnas šie sutrikimai aktualesni vyresniesiems jaunuoliams (10 18 m. asmenims, žr. skyrių 2.1). Dažniausi vaikų psichikos sveikatos sutrikimų rizikos veiksniai. Vaikai yra viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių tuo atžvilgiu, jog yra itin imlūs naujiems potyriams, lengvai sugeria aplinkinių emocijas, tiesiogiai priima teigiamus ir neigiamus dalykus 19. Augdamas vaikas pamažu išmoksta įvairiose gyvenimo situacijose taikyti emocijas, kurias susirenka iš aplinkinių. Dėl šios priežasties sėkmingai tolimesnei vaiko raidai teigiama ankstyvosios vaikystės atmosfera yra ypač svarbi Giedraitytė M., Raižienė S. Ikimokyklinio amžiaus vaikų emocijų ypatumai m. < 17

18 Vis dėlto, šeimoje kuriama aplinka nėra vienintelis faktorius, turintis įtakos vaiko psichikos ir elgesio sutrikimams. Išskiriamos trys rizikos veiksnių grupės biologiniai / medicininiai, tėvų / psichosocialiniai bei demografiniai / sociopolitiniai veiksniai (žr. toliau pateiktą pav.). Pav. 6: Vaikų psichinės sveikatos rizikos grupės Šaltinis: Sudaryta autorių pagal Mental Health Europe 20 leidinį Lėtinės ligos, pavyzdžiui, cerebrinis paralyžius, diabetas, epilepsija, vėžys, astma, kitos paveldimos chromosominės ligos riboja vaikų galimybes patirti pilnavertę vaikystę. Didžiausias emocinis šokas juntamas tuo atveju, jei liga nėra įgimta / paveldėta. Tokiu atveju, vaikui sunkiau susitaikyti su savo būkle, priimti ligą kaip gyvenimą reikšmingai keičiantį veiksnį 21. Taip palaipsniui gali pasireikšti psichologiniai sutrikimai žema savivertė, nesaugumo jausmas, siejamas su ribotomis galimybėmis lankyti darželį / mokyklą, nerimas, elgesio sutrikimai, nenulemti fizinės ligos. Prasta vaiko savijauta prisideda ir prie didesnio streso tėvams jiems tenka kovoti ne vien su gydoma vaiko liga, bet ir rimtais psichikos sveikatos sutrikimais. Be minėtų ir kitų lėtinių ligų vaikas gali turėti įgimtas / paveldėtas psichikos sveikatos problemas, pavyzdžiui, aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, autizmą, bipolinį sutrikimą, nerimą, Dauno sindromą. Šiomis ligomis sergančius vaikus ankstyvojoje vaikystėje atskirti nuo sveikai besivystančio vaiko gali būti keblu. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas pasireiškia vaiko hiperaktyvumu, negebėjimu nustygti vienoje vietoje; autizmu sergantis vaikas bus labiau atsiribojęs, tylus, o nerimą patiriantis susijaudinęs, sunkiai suvaldomas 22. Todėl elgesio neįprastumai, turintys skatinti tėvus kreiptis į specialistus, gali būti labai įvairūs. Svarbus kitai rizikos veiksnių grupei priklausantis psichosocialinis veiksnys tėvų emigracija ir ją sekantis šeimos iširimas. Tyrimais įrodyta, jog vaikai, kurių tėvai emigruoja, kur kas dažniau patiria galvos skausmus, nemigą, jaučiasi labiau apatiški, turintys mažiau atsakomybės 23. Be to, pastebimas aktyvumo ar rezultatų darželyje / mokykloje suprastėjimas, didesnis liūdesio, nerimo, vienatvės jausmų pasireiškimas. Demografiniame / sociopolitiniame kontekste išsiskiria visuminis rizikos veiksnys, lemiantis didelę dalį psichikos ir elgesio sutrikimų gyvenimas skurdžioje, socialinės rizikos grupei priklausančioje šeimoje Mental Health Europe. Mental health promotion for children up to 6 years. N.d. 21 Theofanadis D. Chronic illness in childhood: psychosocial adaptation and nursing support for the child and family m. 22 Kids Mental Health informacinis portalas. Childrens behavioral and emotional disorders m. 23 Bielskė A. Emigrantų paliktų vaikų gyvensenos įžvalgos ir pagalbos organizavimo galimybės m. < 24 Buzaitytė-Kašalynienė J. Vaikų raidos rizikos ir apsauginiai veiksniai m. < 18

19 (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. pab. socialinės rizikos šeimose augo 9,8 tūkst. vaikų 25 ). Neretai tai lemia dėl mažų šeimos finansinių išteklių apribotas galimybes gauti visas reikalingas sveikatos priežiūros, socialines paslaugas. Dažnai tokiose šeimose vyrauja įtampa, stresas, trūksta atidumo prižiūrint vaikus 26. Į psichikos ir elgesio sutrikimų rizikos grupę patenka ir vaikai, augantys globos namuose (2015 m. pab. vaikų globos institucijose jų augo 3,2 tūkst. 25 ). Nors į šias įstaigas vaikai patenka skirtingo amžiaus (vaikų namuose praleidžiama visa ar tik dalis ankstyvosios vaikystės), augant jų psichikos sveikatos vystymuisi sudaromos kitokios sąlygos, lyginant su gyvenimu šeimoje. Jei į įstaigą vaikas patenka ne nuo gimimo, jam vėl reikia susikurti saugią aplinką, atrasti stabilumo jausmą, įvertinti vaidmenų pasikeitimą ir naujas taisykles. Tai gali lemti didesnį polinkį į pyktį, fizinę ar žodinę agresiją 27. Tyrimai rodo, jog globos įstaigose augantys vaikai pasižymi didesniu nervingumu, prieštaraujančiu neklusnumu: kas antras berniukas (50 proc.) ir kas ketvirta mergaitė (27 proc.) turi agresyvumo požymių 28. Pagrindinė problema: kaip atpažinti vaikų psichikos sveikatos sutrikimus? Vaikų psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimo problematiką neretai lemia visuomenėje gajūs mitai apie vaikų psichiką ir jos raidą (žr. toliau pateiktą pav.), užkertantys kelią kuo ankstyvesniam vaikui reikalingos pagalbos užtikrinimui. Pav. 7: Mitai apie vaikų psichikos sveikatą Šaltinis: Sudaryta autorių, remiantis V. Valantino publikacija 29 Praktinėje literatūroje išskiriami pagrindiniai vaikų depresijos, psichikos sveikatos sutrikimų simptomai depresinis nusiteikimas, agresyvus elgesys, miego sutrikimai, apetito svyravimai, sunkumai mokykloje / 25 Įskaitant ir vyresnius nei 10 m. amžiaus vaikus. 26 Buzaitytė-Kašalynienė J. Vaikų raidos rizikos ir apsauginiai veiksniai m. < 27 VšĮ Šeimos santykių institutas. Vaikų socializacijos stiprinimas ir integracijos į darbo rinką galimybių didinimas m. < 28 Raslavičienė g., Zaborskis A. Vaikų, augančių globos įstaigose, elgesio ir emocijų sutrikimų kaita m. < 29 Valantinas V. Kai kurie mitai apie vaikų psichikos sveikatą m. < 19

20 darželyje 30. Vis dėlto, laikoma, jog vaikai iki 10 m. amžiaus dar negali patys atpažinti ir objektyviai įvertinti savo psichikos sveikatos būklės, aiškiai apibūdinti jos aplinkiniams ir savarankiškai ieškoti pagalbos. Dėl šios priežasties bei visuomenėje gajų mitų apie psichikos sveikatą (žr. prieš tai pateiktą pav.) kyla rizika laiku vaikų psichikos ir elgesio sutrikimų nepastebėti, neatpažinti ir nepaskirti reikiamų gydymo priemonių. Pažymima, jog vaikų psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimui didelės įtakos gali turėti ir galimai neadekvati tėvų reakcija: pyktis, sumišimas, kaltė. Tyrimais įrodyta, jog prieštaringa tėvų reakcija į vaiko psichikos sveikatos simptomus, sutrikimus ir jų gydymą gali turėti tiesioginės neigiamos įtakos gydymo efektyvumui ir tolimesnei jo psichikos sveikatos raidai 31. Esama situacija ir pagrindiniai iššūkiai vaikų psichikos sveikatos kontekste: 2016 m. Lietuvoje gyveno 292 tūkst. vaikų iki 10 m. amžiaus, iš kurių daugiau nei 17,8 tūkst. 32 (6 proc.) turėjo psichikos sveikatos sutrikimų. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais 0 9 m. vaikų grupėje m. sumažėjo 6,3 proc. Pagrindinės psichikos ir elgesio sutrikimų grupės tarp vaikų yra psichologinės raidos sutrikimai (67 proc. naujų diagnozių) ir elgesio bei emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje (28 proc.). Pagrindinės vaikų psichikos sveikatos rizikos veiksnių grupės medicininiai (lėtinės ligos, negalia, genetinės anomalijos), tėvų / psichosocialiniai (smurtas, nesutarimai, tėvų emigracija, skyrybos, kt.), ir demografiniai / socioekonominiai veiksniai (skurdas, namų neturėjimas, vaikystė vaikų namuose). Visuomenėje gajus požiūris, jog vaikai negali turėti psichikos sveikatos problemų, psichikos sutrikimų turinčių žmonių reikia vengti, tokiomis ligomis serga tik blogų tėvų vaikai. Dėl to, jog dar negali patys atpažinti ir objektyviai įvertinti savo psichikos sveikatos būklės, vaikai susiduria su reikšminga rizika: ignoruojami psichikos sveikatos sutrikimų simptomai gali lemti neatpažintas ir negydomas ligas. Todėl itin svarbu plėtoti priemones, skirtas vaiko psichikos sveikatos raidai įvertinti ir laiku atkreipti dėmesį į sutrikimus Šiuo metu įgyvendinamos priemonės Siekdamos spręsti vaikų psichikos sveikatai aktualią problemą, kada jų sutrikimus ar ligas atpažinti šeimos ar ugdymo aplinkoje yra keblu, šalies viešojo valdymo institucijos ir nevyriausybinis sektorius įgyvendina įvairias iniciatyvas / programas ar projektus. Toliau dalis šių priemonių yra apibūdinamos išskirtos problemos ir jos sprendimo efektyvumo kontekste. 30 Ramanauskienė T. Vaikų ir jaunimo psichinės sveikatos problemos ir jų prevencija m. < 31 Jusienė R., Cimbalistienė L., Bieliauskaitė R. Fenilketonurija sergančių vaikų psichinė sveikata m. < 32 Pagal galimą analizės pjūvį HI Sveikatos sitatistinių duomenų portale aktuali vaikų grupė ligotumui nustatyti 0 6 m. amžiaus vaikai 20

21 Pav. 8: Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamos vaikų psichikos sveikatos gerinimo priemonės Šaltinis: Sudaryta autorių Šeimos gydytojai Priemonės aprašymas. Šeimos gydytojas yra atsakingas už vaiko stebėseną visu jo vystymosi metu, įskaitant ir vaisiaus priežiūrą, kai moteris laukiasi. Profilaktinių apsilankymų pas gydytoją metu medikas įvertina vaiko fizinės ir psichikos sveikatos raidą, stebi pokyčius; prireikus siunčia vaiką patikrinimui pas atitinkamos srities specialistus 33. Teisės aktais nustatytos šeimos gydytojo kompetencijos (atlikti neurologinį ištyrimą, įvertinti bendrą vaiko būklę, kt.) užtikrina jo atsakomybę įvairaus tipo vaikų sutrikimų pirminio identifikavimo atveju 34. Poveikis sprendžiamos problemos kontekste. Tėvai / globėjai dažnai neturi pakankamai medicininių ir fizinės / psichikos sveikatos raidos žinių, kad gebėtų patys iškart identifikuoti vaiko raidos sutrikimą, kylančius psichikos sveikatos iššūkius. Todėl šeimos gydytojas atlieka vieną svarbiausių vaidmenų ankstyvojoje vaikystėje jis tampa psichikos sveikatos sutrikimų vartininku 35, galinčiu įvertinti vaiko raidą, atsižvelgdamas į individualų atvejį ir lygindamas vaiko psichikos, emocinę ir intelektinę būklę su įprastine, normine raida. Laiku pastebėtas vaiko vystymosi nukrypimas nuo normos ir nukreipimas į psichikos sveikatos specialistus gali sustabdyti spartų ligos vystymąsi dar pirminėse jos stadijose. Sąlyginis efektyvumas. LR Valstybės audito 36 rezultatai rodo, jog šalyje dirbančių šeimos gydytojų pakanka 37, tačiau jų skaičius, tenkantis 10 tūkst. gyventojų, tarp savivaldybių skiriasi daugiau kaip tris kartus: laikoma, jog šeimos gydytojo paslaugos šalies gyventojams prieinamos netolygiai. Nuosekliai mažėjant gyventojų skaičiui, pirminei asmens sveikatos priežiūrai apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų skirta suma nemažėjo (sudarė apytikriai 15 proc. fondo išlaidų), tačiau linksniuojamos organizacinės, vadybinės problemos: pacientų eilės, didelis šeimos gydytojų darbo krūvis, specialistų trūkumas kaimiškose vietovėse S. Phillips, Best M. L. Early recognition of infant mental health concerns m. < 34 LR sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. V Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2005 Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė patvirtinimo. 35 S. Phillips, Best M. L. Early recognition of infant mental health concerns m. < 36 LR Valstybės kontrolė. Valstybinio audito ataskaita. Ar efektyvi šeimos gydytojų veikla? 2013 m. < 37 Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. Lietuvoje dirbo šeimos gydytojai. 21

22 STEP tėvystės įgūdžių mokymo programa Priemonės aprašymas. Pagrindinis savanorišku įsitraukimu pagrįstos programos tikslas padėti tėvams ugdant ir stiprinant pozityvių santykių šeimoje kūrimo įgūdžius. STEP (angl. Systematic Training for Effective Parenting) remiasi keturiomis pagrindinėmis idėjomis, reiškiančiomis visų žmonių lygybę, individo poreikį jaustis reikšmingu, šeimą kaip vaiko asmenybės raidos pagrindą, o joje taikomus auklėjimo metodus, vertybes ir atmosferą kaip svarbiausius veiksnius asmenybės raidai. Programos metu tėvams suteikiama informacija apie elgesio su vaiku poveikį vaiko psichikos sveikatai, padedama stiprinti demokratinį požiūrį į bendravimą su vaiku, efektyvius bendravimo įgūdžius bei pačių tėvų pasitikėjimą savimi. Tėvams suteikiama metodinė programos priemonė Tėvų knyga. 9 kassavaitinių grupinių (8 14 dalyvių) susitikimų metu jie diskutuoja, dirba su metodiniu leidiniu, sprendžia realias ir sugalvotas vaiko auklėjimo situacijas, atlieka pozityvaus auklėjimo įgūdžius lavinančias užduotis, vaidmenų pratimus 38. Poveikis sprendžiamos problemos kontekste. Programa taikoma trijų skirtingų amžiaus grupių vaikų tėvams (0 5 m., 6 12 m., m.). Grupėse aptariamos temos apima gebėjimų suprasti vaiko emocijas ir jausmus stiprinimą, vaiko bendravimo įgūdžių ir savivertės didinimą, mokoma su vaiku kalbėtis, klausytis ir išgirsti. Tokios priemonės padeda tėvams labiau suprasti ir reaguoti į tiesiogiai neišdėstomus vaiko poreikius, galimus raidos sutrikimus. Kadangi orientuojamasi į konkrečias vaikų amžiaus grupes, tėvai gali dalintis vaikų emocinės, intelektinės raidos pastebėjimais ir taip atpažinti galimus psichikos sveikatos sutrikimų signalus. Sąlyginis efektyvumas. Programa Lietuvoje veikia nuo 2010 m. (buvo inicijuota akademinės bendruomenės narių); per šį laikotarpį 283 STEP tėvų grupes baigė tėvai ne vien didžiuosiuose, bet ir periferiniuose Lietuvos miestuose 39. Tyrimais įrodyta, jog programos dalyviai pradeda geriau suprasti vaikų elgesio tikslus, emocijas ir jaučiasi jiems artimesni m. STEP akreditavo SPPC; laikoma, jog taikomos programos rezultatai tiesiogiai prisideda prie identifikuotos problemos vaikų grupėje sprendimo, tačiau priemonės poveikio vertinimas nėra atliekamas. Regioniniai diferencijuoti kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrai Priemonės aprašymas. Įkurti 5 regioniniai diferencijuotos kompleksinės psichiatrinės pagalbos vaikui ir šeimai centrai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Šių centrų tikslas teikti vaikų ir paauglių psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, gydyti dažnus vaikų psichikos sveikatos sutrikimus, taip pat suteikti reikiamą pagalbą ne tik sergančiam vaikui, bet ir jo šeimai. Regioninis centras užtikrina, jog vienoje vietoje vaikas bei jo šeima gautų reikalingą psichologinę, psichiatrinę pagalbą. Centro darbuotojų komandą sudaro skirtingo profilio specialistai vaikų ir paauglių psichiatras, gydytojas psichoterapeutas, ergoterapeutas, psichologas, užimtumo terapeutas, auklėtoja, psichikos sveikatos slaugytoja, socialinis darbuotojas, diferencinės diagnostikos tikslais gali būti kviečiami kiti vaikų ligų specialistai, logopedas. Poveikis sprendžiamos problemos kontekste. Vertinant, jog vienos pagrindinių vaikų psichikos sveikatos problemų lėtinės ligos ar negalios, tokie centrai užtikrina, jog vaikas gautų ne vien reikalingą konkrečios ligos gydymą, bet ir suderintą psichologinę pagalbą (kompleksinį gydymą). Centruose teikiamos ambulatorinės-konsultacinės, dienos stacionaro, krizių intervencijos, stacionaro paslaugos, iš kurių nagrinėjamos problemos vaikų psichikos sveikatos sutrikimų atpažinimo sprendimui gali itin padėti centruose teikiamos konsultacijos. Laikoma, jog centruose įtvirtinti ir taikomi šiuolaikiniai veiksmingos vaikų ir paauglių psichikos sveikatos 38 STEP. STEP grupės m. < 39 STEP. STEP Lietuvoje m. < 40 Pilkionienė I., Jonynienė J. Tėvystės įgūdžių ugdymas: STEP programos dalyvių (tėvų) patiriami auklėjimo sunkumai ir jų kaita m. < 22