Europos Sąjungos Taryba Liuksemburgas, 2015 m. birželio 22 d. (OR. en) 10152/15 POSĖDŽIO REZULTATAI nuo: Tarybos data: 2015 m. birželio 22 d. COHOM 66

Transkriptas

1 Europos Sąjungos Taryba Liuksemburgas, 2015 m. birželio 22 d. (OR. en) 10152/15 POSĖDŽIO REZUATAI nuo: Tarybos data: 2015 m. birželio 22 d. COHOM 66 CFSP/PESC 293 CSDP/PSDC 373 FREMP 142 INF 116 JAI 490 RELEX 504 Ankstesnio dokumento Nr.: 9593/15 COHOM 55 CFSP/PESC 211 CSDP/PSDC 319 FREMP 134 INF 108 JAI 425 RELEX COR 1 Dalykas: ES metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. Delegacijoms pridedama ES metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m /15 vj/epu 1

2 PRIEDAS Turinys Įvadas Apžvalga ES žmogaus teisių srities prioritetų įgyvendinimas Žmogaus teisės visose išorės politikos srityse Demokratija ir teisinė valstybė Visuotinumo propagavimas, darbas daugiašaliu ir regioniniu lygmenimis I Žmogaus teisės ir demokratija ES politikoje Žmogaus teisių aspekto įtraukimas į visus poveikio vertinimus Partnerystė su pilietine visuomene (įskaitant asociacijų ir susirinkimų laisvę) Reguliariai atliekamas įgyvendinimo vertinimas II Žmogaus teisių visuotinumo propagavimas Visuotinis laikymasis Žmogaus teisių ir demokratijos vykdant ES išorės veiksmus propagavimo kultūra III Nuoseklių politikos tikslų siekis vidaus ir tarptautiniu mastu Veiksminga parama demokratijai Nuolatinė žmogaus teisių ir demokratijos ekspertų darbo grupė ES Taryboje Nuoseklesnės politikos vykdymas Pagarba ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms IV Žmogaus teisės visose ES išorės politikos srityse ir priemonėse Siekti teisėmis grindžiamo požiūrio į vystomąjį bendradarbiavimą Siekti, kad prekyba padėtų užtikrinti žmogaus teises Vykdant konfliktų prevenciją ir krizių valdymą atsižvelgti į žmogaus teises Įtraukti žmogaus teises į kovos su terorizmu veiklą Užtikrinti, kad darbo laisvės, saugumo ir teisingumo srityje išorės aspektas būtų grindžiamas žmogaus teisėmis Užtikrinti žmogaus teisių propagavimą užimtumo ir socialinės politikos išorės aspekte /15 vj/epu 2

3 V ES prioritetų žmogaus teisių srityje įgyvendinimas Mirties bausmės panaikinimas Kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo panaikinimas Veiksminga parama žmogaus teisių gynėjams Vaikų teisių propagavimas ir apsauga Moterų teisių apsauga ir apsauga nuo smurto dėl lyties Tarptautinės humanitarinės teisės laikymasis Lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimasis žmogaus teisėmis Religijos ir tikėjimo laisvė Saviraiškos laisvė internete ir realiame gyvenime JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų įgyvendinimas Teisingumo vykdymas Atsakas į pažeidimus: atskaitomybės užtikrinimas Propaguoti pagarbą mažumoms priklausančių asmenų teisėms (įskaitant rasizmo ir ksenofobijos prevenciją) Tvirtesnė politika čiabuvių tautų klausimais Neįgaliųjų žmogaus teisės VI Darbas su dvišaliais partneriais Poveikis vietos lygiu konkrečioms šalims pritaikytomis strategijomis Poveikis per dialogą ES išorės politikos priemonių veiksmingas panaudojimas ir sąveika VII Darbas pasitelkiant daugiašales institucijas Veiksmingų daugiašalių santykių plėtojimas Veiksmingas naštos pasidalijimas JT kontekste Tvirtesni regioniniai žmogaus teisių mechanizmai VIII Europos Parlamento indėlis rengiant 2014 m. ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje ES žmogaus teisių politikos nagrinėjimas Parlamente Žmogaus teisių aspekto integravimas į parlamentinių komitetų darbą Parama demokratijai Delegacijų vizitų vaidmuo žmogaus teisių ir paramos demokratijai srityje Sacharovo premija už minties laisvę ir Sacharovo premijos tinklas /15 vj/epu 3

4 Su konkrečiomis šalimis ir regionais susiję klausimai I Šalys kandidatės ir potencialios kandidatės Albanija Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija Islandija Kosovas* Juodkalnija Serbija Turkija Parama keliems paramos gavėjams II EEE/ELPA valstybės Norvegija Šveicarija Andora, Lichtenšteinas, Monakas, San Marinas III Europos kaimynystės politika Armėnija Azerbaidžanas Baltarusija Gruzija Moldovos Respublika Ukraina Egiptas Izraelis Palestina* Jordanija Libanas Sirija Tunisas Alžyras Marokas Vakarų Sachara Libija /15 vj/epu 4

5 IV Rusija ir Vidurinė Azija Rusija Kazachstanas Kirgizijos Respublika Tadžikistanas Turkmėnistanas Uzbekistanas V Afrika Afrikos Sąjunga (AS). Bendra Afrikos ir ES strategija Angola Beninas Botsvana Burkina Fasas Burundis Kamerūnas Žaliasis Kyšulys Centrinė Afrikos Respublika Čadas Komorų Sąjunga Kongo Respublika (Kongo Brazavilis) Dramblio Kaulo Krantas Kongo Demokratinė Respublika Džibutis Pusiaujo Gvinėja Eritrėja Etiopija Gabonas Gambija Gana Gvinėja Bisau Gvinėja Kenija Lesotas /15 vj/epu 5

6 Liberija Madagaskaras Malavis Malis Mauritanija Mauricijaus Respublika Mozambikas Namibija Nigeris Nigerija Ruanda San Tomė ir Prinsipė Senegalas Seišelių Respublika Siera Leonė Somalis Pietų Afrika Pietų Sudanas Sudanas Svazilandas Tanzanija Togas Uganda Zambija Zimbabvė VI Artimieji Rytai ir Arabijos pusiasalis Bahreinas Iranas Irakas Kuveitas Omanas Kataras /15 vj/epu 6

7 Saudo Arabija Jungtiniai Arabų Emyratai Jemenas VII Azija Afganistanas Bangladešas Butanas Brunėjus Mianmaras / Birma Kambodža Kinijos Liaudies Respublika Honkongas Taivanas Mongolija Indija Indonezija Japonija Korėjos Respublika Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR) Laosas Malaizija Maldyvai Nepalas Pakistanas Filipinai Singapūras Šri Lanka Tailandas Rytų Timoras Vietnamas /15 vj/epu 7

8 VIII Okeanija Australija Fidžis Naujoji Zelandija Papua Naujoji Gvinėja Samoa Mažosios Ramiojo vandenyno salų valstybės Kiribatis, Maršalo Salų Respublika, Mikronezijos Federacinės Valstijos, Nauru, Palau, Tonga, Tuvalu, Kuko Salos, Niujė Saliamono Salos Vanuatu IX Šiaurės ir Pietų Amerika Kanada Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) X Lotynų Amerika ir Karibų regionas Antigva ir Barbuda Argentina Bahamos Barbadosas Belizas Bolivija Brazilija Čilė Kolumbija Kosta Rika Kuba Dominika Dominikos Respublika Ekvadoras Salvadoras Grenada Gvatemala Gajana /15 vj/epu 8

9 Haitis Hondūras Jamaika Meksika Nikaragva Panama Paragvajus Peru Sent Kitsas ir Nevis Sent Lusija Sent Vinsentas ir Grenadinai Surinamas Trinidadas ir Tobagas Urugvajus Venesuela /15 vj/epu 9

10 ES metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2014 m. TEMINĖ DALIS 10152/15 vj/epu 10

11 Įvadas Apžvalga 2014 m. ES toliau vykdė įsipareigojimą propaguoti pagarbą žmogaus teisėms visame pasaulyje ir skatinti laikytis tarptautinės humanitarinės teisės m. birželio mėn. priimti ES strateginė programa ir veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje 1 išliko dokumentais, kuriais remiamasi vykdant ES išorės politiką šioje srityje; juose nustatyti pagrindiniai ES veiksmų principai ir prioritetai. Šiais dokumentais siekiama pagerinti ES žmogaus teisių politikos efektyvumą ir nuoseklumą ir užtikrinti, kad žmogaus teisės bei demokratija būtų esminiai Sąjungos išorės veiksmų principai. Dabartinis veiksmų planas nustojo galioti 2014 m. pabaigoje. Per ataskaitinį laikotarpį Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) pradėjo plataus masto konsultacijas su kitomis ES institucijomis (Komisija, Taryba ir Europos Parlamentu), valstybėmis narėmis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais (įskaitant visų pirma pilietinės visuomenės organizacijas ir akademines institucijas), kad būtų įvertinti pagrindiniai m. veiksmų plano pasiekimai ir parengtas naujas veiksmų planas. EIVT ir Komisijos tarnybų atliktu vidaus įvertinimu patvirtinta, kad 2012/2014 m. veiksmų planas turėjo didelės įtakos visų ES subjektų dalyvavimui; šis įvertinimas taip pat padėjo integruoti žmogaus teisių aspektus į visas ES išorės politikos kryptis. Be to, juo institucijos ir suinteresuotieji subjektai paraginti kartu sistemingiau spręsti žmogaus teisių problemas ir prisidėta didinant ES matomumą ir atskaitomybę. Pagal veiksmų planą ES racionalizavo savo procedūras (pavyzdžiui, įsteigdama ryšių žmogaus teisių klausimais punktus ES delegacijose), įdiegė gerąją praktiką ir parengė novatoriškas priemones, pavyzdžiui, konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas. 1 Žr. Europos Sąjungos Taryba, ES strateginė programa ir veiksmų planas žmogaus teisių ir demokratijos srityje, dok /12, 2012 m. birželio 25 d /15 vj/epu 11

12 Žmogaus teisės ES politikoje 2014 m. ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Stavras Lambrinidis užbaigė antrus savo kadencijos metus. ES specialusis įgaliotinis veikia vadovaujamas vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos pirmininko pavaduotojo bei remdamasis Tarybos Politinio ir saugumo komiteto (PSK) ambasadorių pateiktomis gairėmis ir derina savo veiklą su EIVT, Komisijos tarnybomis ir Europos Parlamentu. Jo pagrindinė užduotis, kaip nustatyta jo įgaliojimuose, yra padidinti žmogaus teisių aspekto nuoseklumą, veiksmingumą ir matomumą ES užsienio politikoje. Šiuo tikslu jis daugiausia dėmesio skyrė ES bendradarbiavimo su strateginiais partneriais žmogaus teisių srityje stiprinimui, be kita ko, lankydamasis Jungtinėse Amerikos Valstijose, Brazilijoje ir Meksikoje; ryšių su pereinamojo laikotarpio šalimis ir regioniniais partneriais, įskaitant Mianmarą, Pakistaną ir Egiptą, stiprinimui; ES matomumo didinimui ir santykių su daugiašaliais ir regioniniais žmogaus teisių mechanizmais stiprinimui; taip pat bendradarbiavimui su pilietine visuomene ir didesnių galių jai suteikimui. Jis taip pat sutelkė dėmesį į svarbiausių ES prioritetų, visų pirma tų, kurie atspindėti ES žmogaus teisių gairėse, ir prioritetų kitais klausimais, pavyzdžiui, saviraiškos laisvės realiame gyvenime ir internete, moterų žmogaus teisių, žmogaus teisėmis grindžiamo požiūrio į vystymąsi, kovos su kankinimu, mirties bausmės panaikinimo bei verslo ir žmogaus teisių, propagavimą. Savo darbu, įskaitant keliolika ministrų lygio susitikimų žmogaus teisių klausimais, be kita ko, su Kinija, Bahreinu, KLDR ir Pietų Afrika, ir ryšiais su šimtais svarbiausių suinteresuotųjų subjektų, ES specialusis įgaliotinis stengėsi remti svarbų esamų ES ir valstybių narių žmogaus teisių srities struktūrų darbą ir sudaryti sąlygas tolesniam išsamiam dialogui ir į rezultatus orientuotam bendradarbiavimui su užsienio šalių vyriausybėmis, tarptautinėmis organizacijomis ir pilietine visuomene visame pasaulyje /15 vj/epu 12

13 EIVT taip pat vykdė veiklą siekdama racionalizuoti savo vidaus mechanizmus ir procedūras, kad jos veiksmai žmogaus teisių srityje būtų veiksmingesni. Bendromis ES delegacijų, diplomatinių atstovybių vadovų, ES institucijų ir valstybių narių pastangomis Politinis ir saugumo komitetas (PSK) patvirtino 132 konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas. Įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių srities strategijas suintensyvėjo ES delegacijų ir valstybių narių ambasadų bendradarbiavimas žmogaus teisių aspektais ir užtikrinti labiau struktūrizuoti ir nuoseklesni dialogai žmogaus teisių klausimais m. ES rengė oficialius dialogus žmogaus teisių klausimais ir konsultacijas su 37 šalimis partnerėmis ir regioninėmis grupėmis, įskaitant pirmą kartą dialogą žmogaus teisių klausimais su Mianmaru / Birma. Be to, daugelis iš 79 Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių, kurios yra Kotonu susitarimo Šalys, vedė dialogą su ES. Kalbant apie neigiamus aspektus, dialogas žmogaus teisių klausimais su Rusija buvo sustabdytas, o su Azerbaidžanu atidėtas. ES toliau dėjo pastangas dialogų poveikiui ir veiksmingumui padidinti, be kita ko, susiejant dialogus ir kitas politikos priemones, parengiant tolesnių susijusių veiksmų mechanizmus ir diskusijų metu aptariant atskirus atvejus. Prieš daugelį dialogų žmogaus teisių klausimais buvo rengiami konsultaciniai susitikimai su pilietinės visuomenės organizacijomis Briuselyje ir atitinkamose šalyse, o po jų ataskaitiniai susitikimai. ES toliau viešai reiškė savo poziciją žmogaus teisių klausimais, darydama pareiškimus, kuriuos pateikdavo vyriausioji įgaliotinė ir pirmininko pavaduotoja arba jos atstovas spaudai. Taip pat visais tais metais opesniais atvejais buvo naudojamasi konfidencialias demaršais /15 vj/epu 13

14 EIVT rengė reguliarius mokymus žmogaus teisių ir demokratijos tema. Taip pat pradėta valstybių narių vykdomų mokymo žmogaus teisių klausimais programų analizė, siekiant apžvelgti geriausią praktiką ir išnagrinėti sinergijos galimybes m. rugsėjo mėn. buvo susitarta, kad bus sukurtas mokymo žmogaus teisių ir demokratijos klausimais ryšių punktų ES valstybėse narėse tinklas. Siekiant užtikrinti, kad žmogaus teisių klausimai būtų neatsiejama ES delegacijų darbo dalis, visos delegacijos ir BSGP misijos bei operacijos iki 2014 m. pabaigos buvo paskyrusios ryšių punktus žmogaus teisių ir (arba) lyčių lygybės klausimais. Tarybos žmogaus teisių darbo grupė (COHOM), atsakinga už visus Europos Sąjungos išorės santykių srities žmogaus teisių aspektus, priėmė tų metų ES strateginius prioritetus JT žmogaus teisių forumuose, o tai padėjo užtikrinti sėkmingą ES pastangų JT sistemoje rezultatą m. buvo sustiprintos pastangos spręsti ES vidaus ir išorės žmogaus teisių politikos darnos ir nuoseklumo klausimus. Birželio mėn. Taryba priėmė konkrečias išvadas, kuriomis pripažįstama nuoseklumo svarba siekiant užtikrinti ES patikimumą išorės santykiuose, taip pat jos lyderystę būnant sektinu pavyzdžiu žmogaus teisių srityje m. Europos Komisija išliko įsipareigojusi įtraukti žmogaus teisių aspektą į savo poveikio vertinimus vertinant pasiūlymus ES išorės veiksmų srityje. Šiuo tikslu 2014 m. buvo parengtos konkrečios gairės dėl poveikio žmogaus teisėms vertinimų prekybos susitarimuose analizės. ES žmogaus teisių srities prioritetų įgyvendinimas Visais 2014 m. ES daugiausia dėmesio skyrė konkretiems teminiams žmogaus teisių srities uždaviniams, tiek pilietinių ir politinių teisių, tiek ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių atžvilgiu. ES aktyviai propagavo teisę į asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę, darydama viešus pareiškimus, palaikydama dvišalius santykius su trečiosiomis šalimis, ir rengdama dialogus bei konsultacijas žmogaus teisių klausimais su panašiai mąstančiais partneriais m. rugsėjo mėn. ES surengė renginį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) žmogiškosios dimensijos įgyvendinimo susitikimo metu, kad kartu su pilietine visuomene išnagrinėtų pastarojo meto tendencijas naudojantis taikių susirinkimų laisve ESBO erdvėje /15 vj/epu 14

15 JT žmogaus teisių tarybos (ŽTT) sesijose ir spalio mėn. vykusio JT Generalinės Asamblėjos Trečiojo komiteto posėdžio metu ES pabrėžė pilietinės visuomenės organizacijų ir žmogaus teisių gynėjų darbo svarbą. Ji pareiškė susirūpinimą dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo galimybių mažėjimo daugelyje šalių, vis didesnių apribojimų nevyriausybinėms organizacijoms ir aktyvistų persekiojimo ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų jų atžvilgiu. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė 2 (EDŽTRP) išliko itin svarbi finansinė priemonė, skirta remti žmogaus teisių srityje veikiančias pilietinės visuomenės organizacijas, taip pat žmogaus teisių gynėjus, įskaitant žurnalistus ir tinklaraštininkus m. gegužės mėn., vadovaudamasi ES pasiryžimu toliau propaguoti nuomonės ir saviraiškos laisvę internete ir realiame gyvenime, Taryba priėmė žmogaus teisių gaires šiuo klausimu. Šios gairės paremtos jau esamomis priemonėmis ir dokumentais, jose pakartojami pagrindiniai principai, išdėstomi aiškiai apibrėžti prioritetai ir priemonės ES delegacijoms ir valstybių narių ambasadoms, taip pat ES centrinėms būstinėms, kad jos geriau propaguotų ir gintų šią teisę. ES ne kartą pasmerkė išpuolius prieš žurnalistus ir tinklaraštininkus darydama viešus pareiškimus ir palaikydama dvišalius santykius m. rugsėjo mėn. ES surengė papildomą renginį dėl saviraiškos laisvės internete žmogiškojo aspekto įgyvendinimo susitikimo metu, kurį surengė ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras Varšuvoje m. metiniame ES NVO Žmogaus teisių forume, įvykusiame 2014 m. gruodžio mėn., kuris buvo skirtas saviraiškos laisvės apsaugos ir propagavimo klausimui, dalyvavo daugiau kaip 200 NVO atstovų iš viso pasaulio ir jame buvo patvirtinta keletas rekomendacijų, kuriomis bus remiamasi vykdant ES veiksmus šioje itin svarbioje srityje m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 235/2014, kuriuo nustatoma demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė OL L , p /15 vj/epu 15

16 ES dar kartą patvirtino, kad prieštarauja mirties bausmei ir naudojosi visomis turimomis diplomatinėmis priemonėmis siekdama jos panaikinimo visame pasaulyje, atsižvelgiant į atitinkamas ES gaires. Vykdydama intensyvią lobistinę ir informavimo veiklą ES aktyviai dalyvavo tarpregioniniame aljanse, kuris propaguoja JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kuri galiausiai buvo priimta gruodžio mėn. ir kuria dar kartą patvirtinamas raginimas paskelbti mirties bausmės taikymo moratoriumą. Dėl ES informavimo veiklos pastangų, balsuojant už rezoliuciją, prie kurios prisidėjo 95 valstybės, precedento neturinčiu balsavimu surinkta 117 balsų už, 37 prieš ir 34 atvejais susilaikyta; tai didelė pažanga palyginti su panašiomis rezoliucijomis ankstesniais metais m. gruodžio mėn. Briuselyje vykusiame renginyje ES pažymėjo 30-ąsias Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą metines. ES paragino visas šalis ratifikuoti ir įgyvendinti šią konvenciją bei jos fakultatyvų protokolą ir aktyviai rėmė nepriklausomų stebėsenos mechanizmų sukūrimą. Be to, kankinimo ir netinkamo elgesio klausimas, taip pat atskiri atvejai buvo sistemingai iškeliami dialogų žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis ir vizitų metu. Tuo pat metu ES toliau įgyvendino kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ir baudimu gaires. ES tebėra įsipareigojusi remti žmogaus teisių gynėjus, kuriems tenka itin svarbus vaidmuo propaguojant ir ginant žmogaus teises. ES užsienio reikalų ministrai šį įsipareigojimą pakartojo birželio mėn. priimtose Tarybos išvadose, paminint ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų priėmimo 10 metų sukaktį. Taryba pabrėžė ypač svarbų žmogaus teisių gynėjų moterų ir žmogaus teisių gynėjų iš pažeidžiamų ir marginalizuotų grupių vaidmenį. Gegužės mėn. ES delegacijoms buvo pateiktos išsamios gairių dėl žmogaus teisių gynėjų įgyvendinimo rekomendacijos, kuriose nustatyta geriausia praktika, kaip elgtis atitinkamais atvejais. Visus metus ES delegacijos aktyviai dirbo, kad būtų apsaugoti žmogaus teisių gynėjai, kurie daugelyje šalių susiduria su didėjančiu valdžios institucijų ir nevalstybinių subjektų spaudimu. ES diplomatai stebėjo teismo procesus, lankė sulaikytuosius aktyvistus ir paskelbė pareiškimus dėl atskirų atvejų /15 vj/epu 16

17 Šiais metais ES minėjo 25-ąsias JT vaiko teisių konvencijos metines. Siekiant pažymėti šią sukaktį ir ES įsipareigojimą dėl vaikų teisių savo vidaus ir išorės politikoje, gruodžio mėn. Taryba priėmė išvadas dėl vaikų teisių propagavimo ir apsaugos. ES aktyviai rėmė kampaniją Vaikai, ne kareiviai, kurią kartu inicijavo JT specialioji įgaliotinė vaikų ir ginkluotų konfliktų klausimais bei UNICEF ir kuria siekiama iki 2016 m. užkirsti kelią vyriausybinių ginkluotųjų pajėgų vykdomam vaikų verbavimui ir galiausiai jį nutraukti. Vadovaujantis TDO konvencija Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo, ES pasisakė už tai, kad būtų nustatyti pavojingo darbo rūšių sąrašai 33 šalyse, siekiant apsaugoti vaikus nuo pavojingo darbo Afrikoje į pietus nuo Sacharos ir Europoje bei Vidurinėje Azijoje. Dialogų su tam tikromis šalimis žmogaus teisių klausimais metu itin daug dėmesio skirta vaikų darbui. Moterų teisių apsauga ir kova su smurtu dėl lyties išliko vieni iš svarbiausių ES darbotvarkės klausimų. Šie klausimai buvo nuolat įtraukiami į ES programas ir visuomenei skirtus pranešimus bei dialogus su vyriausybėmis, regioninėmis organizacijomis ir pilietine visuomene. Parama žmogaus teisių gynėjoms ir moterų organizacijoms taip pat buvo vienas iš prioritetų. JT toliau buvo pagrindinė platforma, kurioje ES daro pažangą įgyvendindama savo strateginius prioritetus lyčių klausimų srityje. Pavyzdžiui, ES atliko svarbų vaidmenį derantis dėl JT Moterų padėties komisijos sutartų išvadų. ES ir padalinys JT moterys toliau įgyvendino savo 2012 m. bendrą susitarimo memorandumą. Pasiekta svarbių laimėjimų komunikacijos, politikos dialogo ir bendrų interesų gynimo, mokymo ir bendrų ES ir padalinio JT moterys programų planavimo srityse. Šiame kontekste 2014 m. lapkričio mėn. Briuselyje įvyko konferencija Šuolis į priekį moterų labui, subūrusi arabų valstybių regiono parlamentares ir Europos Parlamento narius. Kalbant apie seksualinį smurtą konfliktų metu, ES aktyviai dalyvavo 2014 m. birželio mėn. Londone įvykusiame pasauliniame aukščiausiojo lygio susitikime ir įsipareigojo imtis tolesnių susijusių praktinių veiksmų žmogaus teisių, konfliktų prevencijos, krizių valdymo, tarpininkavimo ir humanitarinės pagalbos srityse. Liepos mėn. įvykusio mergaičių klausimams skirto aukščiausiojo lygio susitikimo metu ES įsipareigojo kitiems septyneriems metams skirti daugiau kaip 100 mln. EUR lyčių lygybės ir vaikų gerovės klausimams, įskaitant konkrečius projektus dėl moterų lyties organų žalojimo nutraukimo ir vaikų, ankstyvų ir priverstinių santuokų panaikinimo /15 vj/epu 17

18 Kalbant apie lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimąsi žmogaus teisėmis ES vedė dialogą su keliomis šalimis ir prireikus ėmėsi būtinų diplomatinių demaršų, visų pirma Afrikoje ir Vidurinėje Azijoje, kad paragintų šalis persvarstyti arba panaikinti teisės aktus, kuriais diskriminuojami LGBTI asmenys arba pažeidžiamos tarptautiniu lygiu sutartos nediskriminavimo nuostatos. Be to, ES pasisakė už LGBTI asmenų teises atitinkamuose dialoguose žmogaus teisių klausimais ir, pasitelkdama EDŽTRP finansavimo priemonę, teikė paramą LGBTI asmenų žmogaus teisių gynėjams ir NVO, įgyvendinančioms kovai su LGBTI asmenų diskriminacija skirtus projektus. ES aktyviai prisidėjo prie daugiašalių pastangų, visų pirma JT sistemoje, siekiant kovoti su diskriminacija, be kita ko, dėl seksualinės orientacijos arba lytinės tapatybės. Žmogaus teisių taryboje Ženevoje ES aktyviai ir sėkmingai prisidėjo prie to, kad rugsėjo mėn. būtų priimta rezoliucija dėl žmogaus teisių, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės (SOGI). Praėjus vieniems metams po to, kai buvo priimtos ES gairės dėl religijos ar tikėjimo laisvės (RTL), ES toliau skyrė dėmesį šiai pagrindinei laisvei, kurios atžvilgiu visame pasaulyje susiduriame su vis daugiau iššūkių. Atsižvelgdama į žiaurumus ir pagrindinių žmogaus teisių pažeidimus, vykdomus religinėms mažumoms ir pažeidžiamoms grupėms priklausančių žmonių atžvilgiu, ypač Irake ir Sirijoje, ES ėmėsi veiksmų, be kita ko, daugiašaliu lygmeniu, kad būtų pabrėžta būtinybė išsaugoti šių šalių daugiaetninį ir daugiareliginį pobūdį. ES daug dėmesio skyrė rezoliucijų dėl religijos ar tikėjimo laisvės konsolidavimui tiek JT žmogaus teisių taryboje (JT ŽTT), tiek Generalinėje Asamblėjoje m. kovo mėn. įvykusioje ŽTT sesijoje, ES iniciatyva parengta rezoliucija dėl religijos ar tikėjimo laisvės buvo vėlgi priimta bendru sutarimu /15 vj/epu 18

19 ES padėjo propaguoti ir ginti mažumoms priklausančių asmenų teises, sutelkdama jėgas su Jungtinėmis Tautomis ir kitomis tarptautinėmis bei daugiašalėmis organizacijomis, pavyzdžiui, ESBO ir Europos Taryba m. rugsėjo mėn. Niujorke kaip Generalinės Asamblėjos aukšto lygio plenarinis posėdis buvo surengta pati pirmoji JT pasaulinė konferencija čiabuvių tautų klausimais. ES aktyviai prisidėjo rengiantis šiai konferencijai remdama čiabuvių tautų dalyvavimą ir teikdama suderintus įnašus siekiant bendru sutarimu priimti rezultatų dokumentą. Be to, ES organizavo papildomą renginį čiabuvių tautų teisių stebėsenos klausimu. Remdamasi konferencijos rezultatais, ES pradėjo darbą siekiant sustiprinti ES politiką čiabuvių tautų klausimais, kaip numatyta ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje. ES yra JT neįgaliųjų teisių konvencijos Šalis. Pagal šią konvenciją ES yra įsipareigojusi savo vidaus ir išorės veiksmuose propaguoti neįgaliųjų teises m. Europos Komisija parengė pirmąją ES ataskaitą Jungtinėms Tautoms, kaip reikalaujama pagal Neįgaliųjų teisių konvenciją. Ataskaitoje aprašoma, kaip ES įgyvendina Neįgaliųjų teisių konvenciją pasitelkdama teisės aktus, politikos veiksmus ir finansavimo priemones. Kaip visų žmogaus teisių visuotinio, nedalomo, tarpusavyje neatsiejamo ir susijusio pobūdžio propaguotoja, ES mano, kad ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės yra neatskiriama ES išorės žmogaus teisių politikos dalis. Per tuos metus dialogų žmogaus teisių klausimais su pagrindinėmis šalimis partnerėmis metu ES skyrė daugiau dėmesio šiai sričiai. Daugiašaliu lygmeniu ES aktyviai rėmė kelis JT specialiuosius pranešėjus, dirbančius ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių srityje, ir su jais bendradarbiavo /15 vj/epu 19

20 2014 m. ES toliau įgyvendino ir propagavo 2011 m. JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus (JTPP). Europos Sąjungoje rugsėjo mėn. buvo priimta direktyva dėl didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo tai nemažas žingsnis pirmyn sudarant palankias sąlygas veiksmams, atitinkantiems atsakingo verslo kultūrą. Susijusios įmonės atskleis informaciją apie politiką, riziką ir rezultatus, be kita ko, pagarbos žmogaus teisėms atžvilgiu. Vykdydama išorės veiksmus ES šiuo klausimu diskutavo su vis daugiau šalių partnerių. Birželio mėn. ŽTT sesijoje ES parėmė rezoliuciją, kuria atnaujinami Darbo grupės dėl žmogaus teisių ir tarptautinių korporacijų ir kitų įmonių įgaliojimai m. rugsėjo mėn. Adis Abeboje surengtas bendras seminaras, kuriame Afrikos Sąjunga ir ES įsipareigojo abiejuose regionuose kartu propaguoti ir įgyvendinti JT pagrindinius principus ir ieškoti galimo bendradarbiavimo sričių. Žmogaus teisės visose išorės politikos srityse 2014 m. ES išliko įsipareigojusi propaguoti žmogaus teises ir demokratiją vykdydama visus savo išorės veiksmus. Buvo imtasi tolesnių priemonių, siekiant taikyti veiksmingesnį žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį į vystomąjį bendradarbiavimą m. ES toliau formavo savo poziciją ir strategiją dėl tolesnių veiksmų, susijusių su Rio+20, ir dėl laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės. Daugelyje politikos pareiškimų, kuriuos patvirtino Taryba, ES pasisakė už žmogaus teisių, teisinės valstybės ir gero valdymo klausimų integravimą į visuotinę vystymosi darbotvarkę. Naujausiose gruodžio mėn. išvadose Taryba pabrėžė tokios laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkės, kuri apimtų visas žmogaus teises, svarbą /15 vj/epu 20

21 ES taip pat siekė plėtoti tokią prekybos politiką, kuri būtų visiškai suderinama su žmogaus teisėmis. Todėl pagal naująjį BLS reglamentą 3 (bendrosios muitų tarifų lengvatos), kuris įsigaliojo 2014 m. sausio mėn., 14 šalių buvo suteiktos BLS+ lengvatos. Be to, ES skatino veiksmus daugiašaliu lygmeniu, kad būtų užtikrinta stebėjimo technologijų, kurios galėtų būti naudojamos žmogaus teisių pažeidimams vykdyti, eksporto kontrolė m. pradžioje Komisija pateikė pasiūlymą Tarybai ir Europos Parlamentui iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1236/2005 dėl prekybos prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti ir kankinimui m. ES ėmėsi papildomų veiksmų, siekdama integruoti savo žmogaus teisių ir lyčių lygybės politiką į BSGP misijas ir operacijas. Laikantis 2013 m. krizių valdymo procedūrų 4 žmogaus teisių ir lyčių lygybės aspektai buvo nagrinėjami naujų misijų ir operacijų planavimo proceso metu. Žmogaus teisių ir lyčių lygybės padėties analizė buvo įtraukta į planavimo dokumentus, be kita ko, ES patariamosios misijos civilinio saugumo sektoriaus reformos srityje Ukrainoje 5 ir ES karinės operacijos Centrinės Afrikos Respublikoje dokumentus m. visose BSGP misijose ir operacijose buvo paskirti patarėjai arba ryšių punktai žmogaus teisių ir lyčių klausimais. Jų užduotys apėmė tiek žmogaus teisių ir lyčių lygybės aspekto integravimą į misijos arba operacijos darbą, tiek konkrečių veiksmų įgyvendinimą. Tais metais išankstinio perspėjimo apie konfliktą sistema, apimanti daug su žmogaus teisėmis susijusių rodiklių, buvo pradėta laipsniškai naudoti pasauliniu mastu. ES toliau darė pažangą tęsdama darbą, susijusį su įsipareigojimu įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo tiek vidaus lygmeniu, pasitelkdama ES valstybių narių neoficialią darbo grupę, tiek išorės lygmeniu, skatindama parengti nacionalinius veiksmų planus su trečiosiomis šalimis m. sausio mėn. paskelbta antroji ataskaita dėl ES rodiklių, susijusių su visapusišku požiūriu į ES atliekamą rezoliucijų įgyvendinimą /15 vj/epu 21

22 Siekdama įtraukti žmogaus teisių klausimus į savo kovos su terorizmu veiklą, EIVT, bendradarbiaudama su kitomis ES institucijomis, parengė kovos su terorizmu gaires, taikytinas planuojant ir įgyvendinant kovos su terorizmu pagalbos projektus su trečiosiomis šalimis. Šias gaires valstybės narės patvirtino lapkričio mėn.; jomis atsižvelgiama į tarptautinę humanitarinę teisę ir tarptautinę pabėgėlių teisę. Demokratija ir teisinė valstybė 2014 m. ES toliau dėjo pastangas remti demokratines reformas ir vertybes, remdama rinkimų procesus visame pasaulyje. Šiuo tikslu Komisija siuntė rinkimų stebėjimo misijas ir rinkimų ekspertų misijas. Taip pat buvo teikiama techninė pagalba ir finansinė parama rinkimų valdymo įstaigoms ir vietos stebėtojams. Bendrai, buvo nusiųstos iš viso aštuonios rinkimų stebėjimo misijos devyniems rinkimų procesams stebėti. Nors ES nevykdo rinkimų stebėjimo ESBO erdvėje, ji aktyviai rėmė ESBO / ODIHR vykstant prezidento ir parlamento rinkimams Ukrainoje. Apskritai, ES suintensyvino darbą paramos demokratijai srityje, siekdama padidinti ES priemonių ir ES valstybių narių veiklos nuoseklumą ir kurti vietos aplinkybių bendrą supratimą, pasitelkiant tvirtesnę partnerystę su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant vyriausybę ir pilietinę visuomenę. Atsižvelgdama į tai, 2014 m. kovo mėn. ES nustatė 12 ES delegacijų, kurios turėjo dalyvauti atliekant paramos demokratijai antros kartos bandomąjį darbą, o darbas buvo pradėtas birželio mėn. Nuo 2014 m. šis bandomasis projektas remiamas skiriant dalį lėšų pagal EDŽTRP /15 vj/epu 22

23 Visuotinumo propagavimas, darbas daugiašaliu ir regioniniu lygmenimis ES savo pareiškimuose ir balsavimo paaiškinimuose, taip pat viešuose renginiuose, konferencijose ir publikacijose toliau skyrė ypatingą dėmesį žmogaus teisių visuotinumo propagavimui. Dvišaliuose santykiuose, be kita ko, dialoguose žmogaus teisių klausimais, ES nuolat ragino trečiąsias šalis ratifikuoti ir įgyvendinti JT žmogaus teisių dokumentus ir pakartotinai apsvarstyti ar panaikinti jų išlygas. Per 2014 m. ES išliko aktyvi pereinamojo laikotarpio teisingumo srityje, vykdydama veiksmus pereinamąjį etapą patiriančiose šalyse pasitelkdama tarpininkavimo veiklą, politinius dialogus ir BSGP misijas. Šiuo metu rengiamas ir, tikėtina, 2015 m. pradžioje bus priimtas ES politikos pereinamojo laikotarpio teisingumo srityje projektas, kuriuo bus viešai parodytas ES įsipareigojimas pereinamojo laikotarpio teisingumo srityje, sustiprintas ES veiksmų pereinamojo laikotarpio teisingumo srityje darnumas bei nuoseklumas ir pateiktos gairės ES ir ES valstybių narių darbuotojams, užsiimantiems pereinamojo laikotarpio teisingumo klausimais m. ES toliau įgyvendino gaires dėl tarptautinės humanitarinės teisės (THT) ir padėjo skleisti THT principus visose konfliktuojančiose šalyse, įskaitant ginkluotus nevalstybinius subjektus. ES toliau intensyvino tarptautinės humanitarinės teisės laikymosi propagavimą teikdama humanitarinę pagalbą. ES ir jos valstybės narės rėmė Šveicarijos ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto (TRKK) iniciatyvą dėl THT laikymosi stiprinimo ir sudalyvaudamos gruodžio 17 d. Ženevoje sušauktos IV-osios Ženevos konvencijos aukštųjų susitariančiųjų šalių konferencijoje dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą skatinti tai, kad visos valstybės ir nevalstybiniai subjektai, dalyvaujantys konfliktinėse situacijose, laikytųsi THT. Komisija toliau teikė finansinę paramą projektui, kuriuo stiprinami TRKK pajėgumai vykdyti THT mokymus ir THT principų sklaidą karinėms / saugumo pajėgoms ir ginkluotiems nevalstybiniams subjektams, esantiems pagrindinėse nuo konflikto nukentėjusiose šalyse, būtent Irake, Kolumbijoje ir Kongo Demokratinėje Respublikoje /15 vj/epu 23

24 Pirmą kartą, remiantis 2006 m. Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) ir ES susitarimu dėl bendradarbiavimo ir paramos, buvo surengtas ES ir TBT bendras apskrito stalo forumas, kurio tikslas yra konsultuoti ir užtikrinti reguliarų bendravimą abipusio intereso klausimais, be kita ko, bendradarbiavimo, papildomumo, diplomatinės paramos ir sklandinimo, taip pat visuomenės informavimo ir informacinių tiltų tiesimo klausimais. Be to, ES toliau dėjo pastangas ir vykdė informavimo veiklą siekdama paskatinti daugiau šalių ratifikuoti Romos statutą. ES tęsė savo sistemines paramos TBT demaršų kampanijas ir toliau laikėsi savo politikos, pagal kurią į susitarimus su trečiosiomis šalimis įtraukiamos nuostatos dėl TBT. Lygiai taip pat šiuo metu standartiniais ES dvišalių santykių žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis palaikymo elementais tapo bendradarbiavimas su JT mechanizmais ir organais (visuotinis periodinis vertinimas, specialieji pranešėjai ir sutartimis įsteigti organai) ir jų rekomendacijų įgyvendinimas. Be to, dvišalių kontaktų metu ES reguliariai ragina trečiąsias šalis pratęsti JT specialiųjų pranešėjų nuolatinius kvietimus. ES toliau visapusiškai rėmė daugiašalę žmogaus teisių sistemą. Visus metus ES delegacija koordinavo ES ir jos valstybių narių pozicijas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje ir JT specializuotosiose agentūrose m. buvo dar vieni aktyvios veiklos metai Žmogaus teisių tarybai, o ES atliko aktyvų ir pagrindinį vaidmenį, visų pirma kiek tai susiję su šalių rezoliucijomis ir teminiais klausimais, tokiais kaip religijos ar tikėjimo laisvė ir vaiko teisės. Ji taip pat visapusiškai dalyvavo dialoguose ir derybose kitomis temomis, daugelio rezoliucijų atžvilgiu sutelkdama vieningą frontą m. ES toliau glaudžiai bendradarbiavo su Europos Taryba. Pagal 2007 m. susitarimo memorandumą abi organizacijos palaikė reguliarius santykius tiek politiniu, tiek darbiniu lygiu, visų pirma bendradarbiaudamos žmogaus teisių, teisinės valstybės ir demokratizacijos klausimais m. ES tebebuvo viena iš svarbiausių ESBO veiklos rėmėjų ir labai prie jos prisidėjo. ES toliau aktyviai rėmė ESBO pastangas išspręsti saugumo problemas ESBO regione įgyvendinant visus tris jos aspektus: politinį ir karinį, ekonominį ir aplinkos ir žmogiškąjį aspektus /15 vj/epu 24

25 I Žmogaus teisės ir demokratija ES politikoje Žmogaus teisių aspekto įtraukimas į visus poveikio vertinimus 2012 m. priėmus ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, Europos Komisija įsipareigojo įtraukti žmogaus teisių aspektą į savo atliekamus poveikio vertinimus vertinant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir pasiūlymus dėl ne teisėkūros procedūra priimamų aktų, įgyvendinimo priemones ir prekybos susitarimus, kurie daro didelį ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį poveikį arba kuriais apibrėžiama būsima politika. Naudojama metodika grindžiama Komisijos tarnybų parengtomis gairėmis dėl poveikio pagrindinėms teisėms analizės poveikio vertinimuose 7. Prekybos ir investicijų susitarimų atveju poveikio vertinimas atliekamas prieš Komisijai pasiūlant pradėti derybas. Vykstant derybų procesui, visų svarbesnių derybų dėl prekybos atveju taip pat atliekamas išsamesnis poveikio tvarumui vertinimas. Nuo 2011 m. galimo poveikio žmogaus teisėms analizė sistemingai įtraukiama į visus prekybos poveikio vertinimus ir poveikio tvarumui vertinimus. Poveikio tvarumui vertinimų, apimančių išsamius ir visapusiškus laisvosios prekybos susitarimus su Egiptu ir Jordanija, atžvilgiu 2014 m. buvo paskelbtos galutinės ataskaitos, kuriose pateikta ir galimo poveikio žmogaus teisėms analizė. Be to, šiuo metu vyksta ES ir Meksikos laisvosios prekybos susitarimo baigiamasis vertinimas. Jis apims poveikio žmogaus teisėms analizę, ir tai taps norma būsimiems ES prekybos susitarimų baigiamiesiems vertinimams. Siekdama standartizuoti prekybos ir investicijų iniciatyvų poveikio žmogaus teisėms vertinimą, 2014 m. Europos Komisija parengė specialias gaires šiuo klausimu. 7 Operational Guidance on taking account of Fundamental Rights in Commission Impact Assessments (Praktinės gairės dėl atsižvelgimo į pagrindines teises Komisijos poveikio vertinimuose), 2011 m. (dok. SEC(2011)567 final) /15 vj/epu 25

26 Kaip nurodyta Europos investicijų banko (EIB) pareiškime dėl aplinkos apsaugos ir socialinių principų ir standartų, EIB savo finansavimą teikia tik tiems projektams, kuriais gerbiamos žmogaus teises m. sausio mėn. išleistame patikslintame EIB aplinkos apsaugos ir socialinės praktikos vadove siekiama propaguoti patikimus išsamaus patikrinimo procesus, kuriuose atsižvelgiama į žmogaus teisių aspektus. Jame išdėstytas EIB požiūris į išsamų patikrinimą vykdant visas operacijas visuose regionuose viso projekto ciklo metu, veiksmingai integruojant žmogaus teisių aspektą m. buvo pirmi metai, kai taikyti šie patikslinti standartai m. EIB ketina įvertinti jų veiksmingumą atsižvelgiant į žmogaus teisių aspektus investicijų lygmenyje. Partnerystė su pilietine visuomene (įskaitant asociacijų ir susirinkimų laisvę) 2014 m. ES toliau stiprino savo ryšius su pilietine visuomene, kuri yra ne tik svarbi partnerė, su kuria konsultuojamasi pagrindiniais ES žmogaus teisių politikos raidos klausimais, bet ir politinės bei finansinės paramos gavėja. ES sistemingai rengia konsultacijas su pilietine visuomene Briuselyje ir šalyse partnerėse prieš pradedant dialogus žmogaus teisių klausimais 8 ir po to rengia ataskaitinius susitikimus (žr. 32 skirsnį). Panašiai, su pilietine visuomene konsultuotasi dėl kelių politikos pokyčių, be kita ko, dėl gairių rengimo ar tikslinimo, taip pat vietos lygiu ir (arba) ES institucijų centrinėse būstinėse rengiant atskirų šalių žmogaus teisių strategijas. Pilietinės visuomenės atstovai reguliariai bendradarbiauja su Tarybos Žmogaus teisių darbo grupe (COHOM) ir yra sistemingai informuojami apie jos išvadas. Galiausiai, 2014 m. spalio mėn. Komisija Briuselyje surengė antrąjį Pasaulio politikos forumą vystymosi tema, kuriame dalyvavo daugiau nei 140 pilietinės visuomenės organizacijų, vietos valdžios institucijų, valstybių narių ir ES institucijų atstovų. Į darbotvarkę buvo įtrauktas klausimas dėl sistemos, kuria būtų suteikiamos galimybės pilietinei visuomenei, ir dalyviai susitarė, kad reikia gilinti žinias ir stebėti pažangą. Politikos forumus ir dialogus papildė daugybė techninių susitikimų su PVO, kurie vyko visus metus ir kuriuose ES dalijosi informacija apie veiklą bei politiką ir buvo sudarytos palankesnės sąlygos gauti finansavimą ir paramą. 8 Be to, vykdant dialogus žmogaus teisių klausimais su Kolumbija, Čile, Kirgizija, Brazilija, Meksika, Moldova, Mianmaru / Birma, Pietų Afrikos Respublika ir Tadžikistanu, surengti ad hoc pilietinės visuomenės organizacijos seminarai /15 vj/epu 26

27 ES visuotiniame požiūryje į migraciją ir judumą (VPMJ) ES visa apimančioje ES išorės migracijos ir judumo politikos sistemoje akcentuojamas pilietinės visuomenės vaidmuo jį įgyvendinant. PVO sistemingai dalyvauja dialoguose migracijos klausimais, taip pat konkrečiose bendradarbiavimo sistemose ir partnerystėse judumo srityje, ir bus įtrauktos į būsimas bendras migracijos ir judumo darbotvarkes. Analogiškai, m. Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategijoje akcentuojamas pilietinės visuomenės organizacijų vaidmuo ir jų dalyvavimas nacionalinių ir tarpvalstybinių nukreipimo mechanizmų veikloje. Konkrečiau, ES strategijoje numatyta sukurti PVO ir paslaugų teikėjų, dirbančių prekybos žmonėmis aukų apsaugos ir pagalbos joms srityje tiek valstybėse narėse, tiek atrinktose trečiosiose šalyse, ES platformą m. gruodžio 4 5 d. Briuselyje surengtame 16-ame metiniame ES ir NVO žmogaus teisių forume daugiausia dėmesio skirta saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime klausimui. Šiame forume, kurį atidarė ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais, dalyvavo daugiau nei 200 pilietinės visuomenės atstovų iš viso pasaulio, taip pat tarptautinių ir regioninių žmogaus teisių mechanizmų atstovai ir ES institucijų bei valstybių narių pareigūnai. Forumas buvo svarbi proga pilietinei visuomenei aptarti ES politiką šioje srityje, įskaitant ES pastangas užtikrinti veiksmingą gairių įgyvendinimą, ES paramą žmogaus teisių gynėjų vaidmeniui, ES atsaką į blogėjančią aplinką žmogaus teisių gynėjams ir tendenciją, pagal kurią vis daugiau šalių priimami ribojantys NVO srities teisės aktai ir praktika, ir pateikti savo indėlį į ES politiką šioje srityje. [1] _2016_en.pdf 10152/15 vj/epu 27

28 ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais visus metus toliau ne kartą, be kita ko, vizitų šalyse ir dialogų žmogaus teisių klausimais metu, pabrėžė ES paramą gyvybingai ir gerai funkcionuojančiai pilietinei visuomenei. Kadangi 2014 m. minėtos 10-osios ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų priėmimo metinės, ES specialusis įgaliotinis įvairiuose renginiuose stengėsi didinti visų ginančių žmogaus teises visame pasaulyje, taip pat svarbaus darbo, kurį atlieka ES delegacijos ir valstybių narių ambasados vietoje, matomumą. ES specialusis įgaliotinis taip pat susitiko su šimtais tarptautinių ir vietos NVO atstovų ir žmogaus teisių gynėjų tiek Briuselyje, tiek savo oficialių vizitų metu. Be to, aktyviai bendradarbiaudamas su vyriausybių pareigūnais, pilietine visuomene, parlamentų nariais ir žmogaus teisių institucijomis savo per tuos metus aplankytose šalyse, jis toliau sprendė susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su griežtų priemonių naudojimu prieš žmogaus teisių gynėjus ir su teisės aktų dėl NVO projektais. Per visus 2014 m., atsižvelgiant į ES strateginėje programoje žmogaus teisių ir demokratijos srityje atspindėtą įsipareigojimą, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvė Europos Sąjungai išliko vienu iš įgyvendinimo prioritetų žmogaus teisių srityje. ES keliuose viešuose pareiškimuose pasmerkė nepagrįstus šių teisių apribojimus (pavyzdžiui, prieš 2014 m. rugsėjo 4 d. Vienoje įvykusį ESBO susitikimą, kai ES paragino Rusiją visiškai laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų gerbti taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę). ES taip pat kėlė šį klausimą įvairiuose dvišaliuose dialoguose žmogaus teisių klausimais su šalimis partnerėmis /15 vj/epu 28

29 2014 m. Tarybos išvadose vasario mėn. ir ES pareiškimuose rugsėjo mėn. įvykusioje Žmogaus teisių tarybos sesijoje bei JT Generalinėje Asamblėjoje taip pat ne kartą paminėtas ES susirūpinimas dėl asociacijų laisvės Egipte. Per visus metus JT žmogaus teisių tarybos sesijose, taip pat spalio mėn. įvykusio JT Generalinės Asamblėjos Trečiojo komiteto posėdžio metu ES taip pat pabrėžė pilietinės visuomenės organizacijų ir žmogaus teisių gynėjų darbo svarbą. Ji pareiškė esanti susirūpinusi dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo galimybių mažėjimo daugelyje šalių, vis didesnių apribojimų nevyriausybinėms organizacijoms ir aktyvistų persekiojimo ir sunkių žmogaus teisių pažeidimų jų atžvilgiu. ES taip pat gynė NVO ir kitų suinteresuotųjų subjektų teises kalbėti pačioje JT žmogaus teisių taryboje ir priešinosi kliūtims NVO dalyvauti konferencijose ir kituose JT susitikimuose. ES toliau rinko pasiūlymus, kaip geriausia spręsti šį klausimą ir didino su tuo susijusių vidaus priemonių nuoseklumą bei plėtojo daugiašalį bendradarbiavimą m. vasario mėn. EIVT surengė nuodugnias diskusijas su ES delegacijų šalyse, kuriose pilietinei visuomenei kyla pavojus, visų pirma susijęs su teisėmis į asociacijų ir susirinkimų laisvę, ryšių žmogaus teisių klausimais punktais. Šiuo klausimu buvo surengtos konsultacijos su ES delegacijų vadovais rugsėjo mėn. įvykusiame metiniame delegacijų vadovų susitikime m. pilietinės visuomenės organizacijos ir toliau buvo pagrindinės paramos pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP) gavėjos. EDŽTRP naujojoje daugiametėje m. strategijoje, kurią Komisiją priėmė 2014 m. spalio 21 d. 9, dar labiau sustiprintas šios priemonės gebėjimas veikti neprašant priimančiosios šalies vyriausybės sutikimo. EDŽTRP gali sutelkti dėmesį į opius klausimus ir novatoriškus metodus ir tiesiogiai bendradarbiauti su izoliuotomis arba marginalizuotomis PVO. Ja papildomos visos kitos ES priemonės, į kurių veiklą integruoti žmogaus teisių ir demokratijos aspektai. 9 [Komisijos įgyvendinimo sprendimas C (2014) 7529 final] /15 vj/epu 29

30 2014 m. Komisija pradėjo įgyvendinti daugiau nei 500 naujų pagal EDŽTRP remiamų iniciatyvų, kurioms skirtas daugiau nei 150 mln. EUR biudžetas ir kurios apima daugiau nei 135 šalis. Jos papildė daugiau nei 1449 šiuo metu vietos lygiu įgyvendinamų EDŽTRP projektų. Be to, paskelbus visuotinį kvietimą Kovoti su diskriminacija, Briuselyje pradėtos administruoti 28 naujos pagrindinės iniciatyvos, taip pat ES delegacijos 101 šalyje paskelbė vietos lygio kvietimus teikti pasiūlymus, kurių vertė iš viso buvo daugiau nei 100 mln. EUR. Jais sudaryta galimybė visame pasaulyje sustiprinti vietos lygio pilietinės visuomenės vaidmenį propaguojant žmogaus teises ir demokratines reformas, sudarant palankesnes sąlygas taikiam grupių interesų suderinimui ir sutvirtinant politinį dalyvavimą bei atstovavimą m. Komisija taip pat priėmė savo teminę programą pilietinės visuomenės organizacijoms ir vietos valdžios institucijoms pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę. Veiksmai šalies lygmeniu bus svarbiausias programos aspektas. Programoje taip pat numatyta parama stiprinant regioninių ir pasaulinių PVO tinklus, siekiant padidinti jų indėlį į vystymąsi, ypač laikotarpio po 2015 m. vystymosi darbotvarkėje. Galiausiai, 2014 m. Komisija pradėjo procesą siekiant parengti ES konkrečioms šalims skirtus veiksmų planus dėl bendradarbiavimo su pilietine visuomene. Kaip numatyta 2012 m. rugsėjo mėn. Europos Komisijos komunikate Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. ES bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje 10, tikslas parengti bendrą strateginę ES delegacijų bendradarbiavimo su pilietine visuomene šalių lygmeniu programą, veiklą koordinuojant su vietoje veikiančiomis valstybėmis narėmis. Veiksmų planai grindžiami išsamia pilietinei visuomenei palankios aplinkos analize ir juose nustatyti atitinkami ES prioritetai. Per 2014 m. parengta daugiau nei 65 veiksmų planai ir daugelis delegacijų jais naudojosi pačioje pradžioje siekdamos užmegzti ryšius su įvairiomis PVO, kad būtų užtikrintas strategiškesnis bendradarbiavimas. 10 COM(2012) 492 final /15 vj/epu 30

31 Reguliariai atliekamas įgyvendinimo vertinimas Šioje metinėje ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama ES pažangai ir svarbiausiems pasiekimams įgyvendinant veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje nuostatas. Teminis skirsnis atspindi veiksmų plano nuostatas, o atskiras skirsnis apima veiksmus, kurių imtasi, ir pažangą, kurią ES padarė propaguodama ir gindama žmogaus teises bei demokratiją visame pasaulyje, informaciją išdėstant pagal kiekvieną šalį atskirai. II Žmogaus teisių visuotinumo propagavimas Visuotinis laikymasis Vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 21 straipsniu ir Strategine programa ir veiksmų planu žmogaus teisių ir demokratijos srityje, 2014 m. toliau propaguoti visuotiniai žmogaus teisių standartai, kurie yra ES bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir regioninėmis organizacijomis pagrindas. ES gairių dėl žmogaus teisių gynėjų 10-osios sukakties metais savo pareiškimuose ir balsavimo paaiškinimuose, taip pat viešuose renginiuose, konferencijose ir leidiniuose ES skyrė ypatingą dėmesį žmogaus teisių visuotinumo propagavimui. Dvišaliuose santykiuose, visų pirma dialoguose žmogaus teisių klausimais, ES reguliariai skatino ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti JT žmogaus teisių dokumentus ir pakartotinai apsvarstyti ar panaikinti išlygas. Pagal Tarybos sprendimą 2011/168/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) ir ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, ES toliau dėjo pastangas ir vykdė informavimo veiklą siekdama paskatinti dar daugiau šalių ratifikuoti Romos statutą. ES toliau vykdė sistemingas demaršų kampanijas remdama TBT ir toliau laikėsi politikos, pagal kurią į susitarimus su trečiosiomis šalimis įtraukiamos nuostatos dėl TBT (pavyzdžiui, ES ir Kanados strateginės partnerystės susitarimas, parafuotas 2014 m. spalio mėn.) /15 vj/epu 31