Microsoft Word - SFPT.doc

Transkriptas

1 GEOLOGIJOS IR GEOGRAFIJOS INSTITUTAS Vilniaus miesto uždarytų sąvartynų aplinkos monitoringas (24-26 metais atliktų darbų ataskaita) Geologijos ir geografijos instituto direktorius Algirdas Zuzevičius Programos vadovas Jonas Diliūnas Vilnius, 26

2 2 TURINYS Pirmas tomas Psl. ĮVADAS 3 5. FITOCENOZIŲ IR PATOGENINöS MIKROFLOROS TYRIMAI Vilniaus miesto uždarytų sąvartynų augalinis rūbas Tyrimų medžiaga ir metodai Buvusių sąvartynų bendra ekologin situacija ir augalų dalyvavimas bendrijose Mickūnų sąvartynas Lentvario sąvartynas Polocko sąvartynas Fabijoniškių sąvartynas Vilniaus miesto uždarytų sąvartynų dirvožemio genotoksiškumas Tyrimų medžiaga ir metodai Buvusių sąvartynų dirvožemio genotoksiškumo tyrimo rezultatai Vilniaus miesto uždarytų sąvartynų patogenin mikroflora Tyrimų medžiaga ir metodai Buvusių sąvartynų patogenin s mikrofloros tyrimo rezultatai 27 LITERATŪRA FITOCENOZIŲ IR PATOGENINöS MIKROFLOROS TYRIMAI ĮVADAS

3 Vilniaus uždarytų sąvartynų (Fabijoniškių, Lentvario, Mickūnų, Polocko gatv je) monitoringas sistemingas aplinkos komponentų būkl s steb jimas, skirtas nustatyti bei prognozuoti natūralius ir antropogeninius jos pokyčius. Šis monitoringas pagal įstatymus [1 6] priskiriamas savivaldybių lygio aplinkos monitoringų klasei (stebimas oras, paviršinis ir požeminis vanduo, dirvožemis, fitocenoz s) ir yra administruojamas Vilniaus savivaldyb s. Pastarosios užsakymu parengta Vilniaus miesto uždarytų sąvartynų aplinkos monitoringo programa metams [7], kurį yra Vilniaus miesto savivaldyb s aplinkos monitoringo programos [8] sud tin dalis. Uždarytų sąvartynų monitoringo programa dalinai prad ta realizuoti 24 m., o visa apimtimi 25 metais. Šioje ataskaitoje pateikiami monitoringinių tyrimų, vykdytų m., rezultatai. Filtrato, požeminio vandens ir sąvartynų dujas tyr Geologijos ir geografijos instituto (GGI) Požeminio vandens skyriaus (atsakingas vykdytojas j.m.d. M. Kaminskas) ir Geochemijos skyrių (atsakingas vykdytojas dr. R. Taraškevičius) specialistai, biologinius tyrimus vykd Vilniaus universiteto (VU) Botanikos katedros specialistai (atsakingas vykdytojas prof. J. Naujalis), vandens ir gruntų analizes atliktos GGI hidrochemin je ir geochemin je laboratorijose, UAB Grota laboratorijoje, atskiri cheminiai ir mikrobiologiniai komponentai vandenyje, grunte ir dujose tirti Higienos instituto Cheminių veiksnių tyrimo laboratorijoje, dujose Fizikos instituto Atmosferos užterštumų tyrimų laboratorijoje, mikrobiologiniai tyrimai atlikti Nacionalinio visuomen s tyrimų centro mikrobiologijos laboratorijoje. Visos laboratorijos, kurių paslaugomis buvo naudojamasi yra atestuotos Aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūroje. Laboratorinių tyrimų protokolai už 26 metus pateikti šios baigiamosios ataskaitos prieduose antrame tome, o anksčiau vykdytų darbų protokolai buvo pateikti 25 metų ataskaitos antrajame tome. 3

4 VILNIAUS MIESTO UŽDARYTŲ SĄVARTYNŲ AUGALINIS RŪBAS Uždaryti ir rekultivuoti sąvartynai yra potencialiai pavojingos gamtinei ir gyvenamajai aplinkoms, taigi ir žmogui, antropogenizuotos dirbtin s ekosistemos. Būtent d l jų potencialaus pavojingumo ir ekologinio agresyvumo uždarytų sąvartynų kompleksiniai tyrimai tur tų būti atliekami kaip galima dažniau, geriausia nuolatos.tokių objektų tyrimų metu greta kitų rodiklių (Eitmanavičiūt, 21; Šleinys, 21) paprastai visada siekiama nustatyti augalinio rūbo būklę (Motiekaityt, 22). Ir tai visai suprantama, kadangi augalai apskritai ir ypač jų sudaromos bendrijos yra ypač patikimi aplinkos būkl s ir procesų, vykstančių gamtin se sistemose, biologiniai indikatoriai (Naujalis, 1992; Myers & Bazely, 23; Natkevičait Ivanauskien ir kt., 25). Pagrindinis tais metais atliktų tyrimų tikslas buvo remiantis augalinio rūbo indikacin mis savyb mis įvertinti aplinkos būklę buvusių Vilniaus miesto sąvartynų ribose. Svarbiausi tyrimų uždaviniai 26 tais metais: 1) įvertinti buvusių sąvartynų bendraekologinę situaciją; 2) pastoviuose monitoringiniuose laukeliuose atlikti pakartotinį induočių augalų ir samanų rūšių dalyvavimo bendrijų sud tyje įvertinimą; 3) įvertinti induočių augalų rūšių paplitimo buvusių sąvartynų ribose ypatumus; 4) atlikti uždarytų sąvartynų dirvožemio genotoksiškumo tyrimus. Tyrimo objektai: buvusieji Vilniaus miesto keturi sąvartynai Fabijoniškių, Lentvario, Mickūnų ir Polocko. Tyrimai atlikti metais. Vykdytojai: 1. Darbo vadovas prof. habil.dr. Jonas Remigijus Naujalis (Vilniaus universitetas) 2. Prof. habil.dr. Juozas Lazutka (Vilniaus universitetas) 3. Lektor Edita Meškauskait (Vilniaus universitetas) 4. Doktorant Kristina Vagonyt (Vilniaus universitetas) Bet kokios gamtin s sistemos augalinį rūbą geriausiai galima apibūdinti pagal konkrečios teritorijos augalų rūšių ir bendrijų visetą (Natkevičait Ivanauskien ir kt., 25). Tiriant Vilniaus miesto uždarytus sąvartynus kaip tik ir buvo siekiama įvertinti jų aplinkos būklę analizuojant augalų rūšių sud tį ir jų dalyvavimo dydį atitinkamose bendrijose Tyrimų medžiaga ir metodai Vilniaus miesto keturių buvusių sąvartynų augalinio rūbo tyrimai 26 ais metais atlikti maršrutiniu apžvalginiu ir monitoringinių laukelių metodais trimis etapais. Pirmojo, pavasarinio, etapo metu geguž s m nesį maršrutiniu apžvalginiu metodu buvo įvertinta visų tiriamų sąvartynų ekologin situacija pasibaigus žiemai. Maršrutų kryptys: 1) sąvartynų apatinių dalių (pap džių) perimetrai; 2) sąvartynų viršutinių dalių perimetrai; 3) sąvartynų viršutinių dalių pietūs šiaur, rytai vakarai maršrutai; 4) aplinkin s teritorijos. Naudotos priemon s: 1) sąvartynų žem lapiai; 2) GPS sistemos imtuvas; 3) kompasas; 4) skaitmeninis fotoaparatas. Tyrimo metu buvo siekiama: 1) įvertinti bendrąją sąvartynų ekologinę būklę; 2) nustatyti sąvartynų ir aplinkinių miškų efemeroidų sud tį ir būklę; 3) patikslinti sąvartynų filtrato nutek jimo vietas ir apimtis; 4) įvertinti antropogeninio poveikio sąvartyno teritorijoms formas ir apimtis. Antrojo, vasarinio, etapo metu (birželio rugpjūčio m n.) atliktas pakartotinis induočių augalų ir samanų rūšių dalyvavimo įvertinimas monitoringiniuose laukeliuose. Tokių laukelių įrengimas 25 ais metais atliktas laikantis atitinkamų nurodymų monitoringiniams tyrimams (Goldsmith, 1992; Hutchings, 1992). PSL (pastovaus steb jimo laukelių) dydis 4 m 2. PSL koordinat s buvusiuose sąvartynuose įvertintos globalin s pad ties nustatymo sistemos nešiojamu imtuvu Garmin etrex. PSL išd styti buvusių sąvartynų kaupų viršuje ir šlaituose. Kiekvieno PSL centras pažym tas mediniu stulpeliu (5.1 pav.). PSL ribose buvo nustatomas didžiausias žolinių augalų aukštis, vidutinis žolinių augalų aukštis, nuokritų storis, bendras induočių augalų ir samanų projekcinis padengimas procentais. Atskirų rūšių dalyvavimas bendrijoje įvertintas vizualiai procentais pagal antžeminių augalų dalių projekcinį padengimą. Duomenys apie augalų rūšių sud tį ir dalyvavimo dydį monitoringiniuose laukeliuose 25 tais ir 26 tais metais pateikti bendrose šio skyriaus lentel se. Augalų pastovumo klasių skal : V rūšys aptiktos 81 1 % tirtųjų laukelių; IV 61 8 % tirtųjų laukelių; III 41 6 % tirtųjų laukelių;

5 5 II 21 4 % tirtųjų laukelių; I 1 2 % tirtųjų laukelių. 5.1 pav. Pastovaus steb jimo laukelio centrą žymintis medinis kuoliukas Taip pat vasarinio etapo metu maršrutiniu metodu toliau buvo tiriama induočių augalų sud tis ir pasiskirstymas sąvartynų ribose. Trečiojo, rudeninio, etapo metu rugs jo m nesį maršrutiniu metodu papildomai buvo atliekami induočių augalų rūšių sud ties sąvartynų ribose tyrimai. Taip pat šių tyrimų metu iš aplinkinių sąvartynams miškų buvo surinkti indikatorinio augalo paprastojo blužniapaparčio (Athyrium filix femina) pavyzdžiai sunkiųjų metalų sankaupoms nustatyti. Šių augalų pavyzdžių analiz atliekama Norvegijos Tronheimo mokslo ir technologijų universitete (Vilniaus universiteto dokt. A. Stapulionyt ). Kol kas ši analiz n ra užbaigta Buvusių sąvartynų bendraekologin situacija ir augalų rūšių dalyvavimas bendrijose Šiame poskyryje pateikiama informacija apie kiekvieną sąvartyną atskirai Mickūnų sąvartynas Bendroji sąvartyno ekologin būkl. Buvusio sąvartyno teritorijoje vyrauja žolinių augalų bendrijos su migliniais (Poaceae) augalais ir ruderalais, labai dažnai pasitaiko vešlūs paprastojo varpučio (Elytrigia repens) sąžalynai. Vietomis buvusio sąvartyno teritorija gausiai apaugin ja gluosniais (Salix spp.), uosialapiu klevu (Acer negundo), drebule (Populus tremula), baltažiede robinija (Robinia pseudoacacia), karpotuoju beržu (Betula pendula). Buvusio sąvartyno reljefo žemesn se vietose auga 3 7 m aukščio paprastosios egl s (Picea abies) medeliai. Eglių viršūn s nenormaliai išsikraipiusios, apatin s šakos džiūsta. Didesn dalis eglaičių centrin je sąvartyno dalyje nudžiūvusios. Reljefo pakilumose auga panašaus aukščio paprastosios pušies (Pinus sylvestris) medeliai. Vietomis auga, matyt, pasodintos 3 4 m aukščio vienapiesčių gudobelių (Crataegus monogyna) grup s, taip pat pasitaiko dygliuotojo šaltalankio (Hippophae rhamnoides) sąžalynai. Sąvartyno šlaito pakraščiuose išplitę trapusis gluosnis (Salix fragilis), juodalksnis (Alnus glutinosa) ir paprastasis klevas (Acer platanoides).

6 6 Mickūnų sąvartyno prieigose tarpsta mišrūs ir spygliuočių miškai su nemoraliniais krūmais ir žol mis. 26 ųjų metų pavasarinio tyrimo duomenimis apie 7 % sąvartyno teritorijos augalinio rūbo yra pažeista gaisrų (5.2 pav.). Gaisrų požymiai ypač ryškūs pietin je ir centrin je sąvartyno dalyse. Gaisrų priežastys nežinomos, bet galima sp ti, kad jie yra antropogenin s kilm s, kadangi ir pra jusiais metais sąvartyno centrin je dalyje greta asfaltuoto keliuko buvo deginamos padangos. Pagrindin s degiosios medžiagos: 1) nuokritos; 2) pra jusių metų augalų liekanos; 3) vegetuoti prad jusių augalų dalys; 4) sumed ję augalai. Galima manyti, kad gaisras (ar gaisrai) vyko balandžio pabaigoje ar geguž s pradžioje. Gaisro pasekm s: 1) dalies sumed jusių augalų žūtis; 2) dirvožemio pionierinių samanų ir kerpių žūtis; 3) ugnies sukelti dalies sumed jusių augalų kamienų ir šakų pažeidimai; 4) nuokritų išnykimas; 5) sutrikusi žolinių augalų vegetacija (5.3 pav.). Buvusio sąvartyno teritorijoje, ypač jo rytin je dalyje, yra naujos gausios įvairių buitinių ir techninių atliekų sankaupos. Šiaurin je sąvartyno dalyje esančio stovinčio vandens telkinio pakrant se gausu buitinių atliekų, kai kur yra akivaizdūs sąvartyno kasin jimo ankstesniais metais p dsakai. Buvusio sąvartyno pietvakarin je dalyje taip pat yra paviršinio vandens sankaupos šiukšl mis užverstuose ir gluosniais (Salix spp.) bei juodalksniais (Alnus glutinosa) apaugusiuose grioviuose. Filtrato išsiveržimas sąvartyno teritorijoje nenustatytas. 5.2 pav. Stipriai apdegusios ir žuvusios eglait s Mickūnų sąvartyno centrin je dalyje

7 7 5.3 pav. Nuvytusios paprastųjų kiečių viršūn s Mickūnų sąvartyno centrin je dalyje Monitoringinių laukelių augalinis rūbas. Uždaryto sąvartyno teritorijoje 25 ais metais buvo įrengti trys monitoringiniai laukeliai. Duomenys apie jų augalinį rūbą pateikti 5.1 lentel je. Laukelis Nr. 1 yra sąvartyno centrin s dalies kaupo viršuje. Laukelis Nr. 2 yra sąvartyno centrin s dalies pietin s orientacijos šlaito įdubime. Laukelis Nr. 3 yra buvusio sąvartyno pietvakarin s dalies šlaite. 26 ais metais, lyginant su 25 taisiais, monitoringinių laukelių ribose įvyko gan tinai ženklūs augalinio rūbo struktūros pokyčiai: 1) vidutiniškai 2 cm sumaž jo didžiausių žolinių augalų aukštis; 2) maždaug 1 2 cm sumaž jo vidutinis žolinių augalų lygmens aukštis; 3) maždaug 1 2 % sumaž jo žolinių augalų projekcinis padengimas; 4) visiškai išnyko iki tol negausiai laukelių ribose augusios samanos; 5) visiškai išnyko nuokritų sluoksnis; 6) vidutinis žolinių augalų rūšių skaičius sumaž jo nuo 14 iki 1; 7) ženkliai pasikeit kai kurių augalų rūšių dalyvavimas bendrijos sud tyje; 8) aukščiausio pastovumo augalų rūšių skaičius nuo 6 sumaž jo iki 4. Tokius augalinio rūbo struktūros pokyčius per dvejus metus galima įvardinti kaip gilias fluktuacijas, kurių viena svarbiausių priežasčių yra ugnies poveikis (pirogeninis veiksnys) augalams. Floros dažnumas tais metais uždaryto Mickūnų sąvartyno teritorijoje užregistruotos 132 induočių augalų rūšys. Įvertinus jų paplitimą Lietuvoje (Lekavičius, 1989), sąvartyno floroje vyrauja dažnos (66) ir labai dažnos (28) rūšys. 15 rūšių galima priskirti gana dažnų rūšių grupei, o viena rūšis yra vietomis dažna. Taip pat aptiktos penkios apyret s augalų rūšys Hartmano viksva (Carex hartmani), paprastoji karlina (Carlina vulgaris), europinis ožekšnis (Euonymus europaea), smulkiažied tūb (Verbascum thapsum) ir trispalv našlait (Viola trivolor). Dvi rūšys paprastasis sinavadas (Aquilegia vulgaris) ir vienapiest gudobel (Crataegus monogyna) priskiriama gana retų rūšių grupei, o viena rūšis, vaistinis smidras (Asparagus officinalis), Lietuvoje yra reta. Tačiau šių rūšių augalai dažnai auginami priesodybiniuose plotuose kaip dekoratyviniai, tod l į sąvartyną jie gal jo patekti ne natūraliai, o kartu su buitin mis šiukšl mis. Be to, Mickūnų sąvartyno teritorijoje identifikuota 14 adventyvinių induočių augalų rūšių.

8 8 5.1 lentel. Buvusio Mickūnų sąvartyno monitoringinių laukelių koordinat s, rūšių dalyvavimo įvertinimas procentais ir pastovumas balais Laukelių numeriai Koordinat s , , , , , ,8 Metai Didžiausias žolių aukštis, m 1, 1,1 1,5 1,3 1,5 1, Vidutinis žolių aukštis, m,4,4,8,6,6,5 Projekcinis padengimas, % žolių Metai, pastovumo klas samanų Nuokritų storis, cm Rūšys Achilea millefolium V III Artemisia vulgaris V V Carex hirta V V Dactylis glomerata V II Elytrigia repens V V Poa pratensis V III Hypericum perforatum III II Silene pratense 5 1 III Phalacroloma annuum 1 1 III Vicia cracca III V Viola arvensis 1 1 III Alopecurus pratensis 5 1 II II Cirsium arvense 5 3 II II Centaurea jacea 1 1 II II Convolvulus arvensis 1 1 II II Festuca pratensis 1 5 II II Galeopsis tetrahit 1 II Galium album 1 II Lampsana communis 1 II Phleum pratense 1 II Raphanus raphanistrum 1 1 II II Sonchus arvense 2 1 II II Trifolium medium 1 5 II II Thalictrum angustifolium 1 II Trifolium repens 1 II Chenopodium album 2 1 III Rumex acetosella 1 II Iš viso

9 Lentvario sąvartynas Bendroji sąvartyno ekologin būkl. Sąvartyno kaupo viršuje susiformavusios žolinių augalų bendrijos su vyraujančiomis įvairių miglinių (Poaceae) šeimos augalų rūšimis. Kaupo viršuje medžiai ir krūmai neauga. Tik vietomis pradeda augti pavieniai paprastosios pušies (Pinus sylvestris) medeliai. Pavienių pušų pasirodymas yra specifinis Lentvario sąvartyno bruožas, kadangi kituose tirtuose objektuose buvę sąvartynai pirmiausia apauga labiau pionierin mis krūmų arba medžių rūšimis. Pietin s ir šiaurin s pus s Lentvario sąvartyno šlaitai apaugę gausiais penkialapio vinvyčio (Parthenocissus quinquefolia) sąžalynais (5.4 pav.), vietomis su paprastąja sukatžole (Leonurus cardiaca), pakrūminiu builiu (Anthriscus sylvestris), kibiuoju lipiku (Galium aparine) ir didžiąja dilg le (Urtica dioica). Kitose vietose ant šlaitų paplitę aukštųjų žolių sąžalynai, susiformavę iš pakrūminio builio (Anthriscus sylvestris), didžiosios dilg l s (Urtica dioica), kvapiojo gurgždžio (Chaerophyllum aromaticum), paprastosios aviet s (Rubus idaeus), varnal šos (Arctium tomantosum), sukatžol s (Leonurus cardiaca) ir paprastosios naktižied s (Silene vulgaris). Vietomis kartu auga vienametis šemenis (Phalacroloma annuum), paprastasis lubinas (Lupinus polyphyllos), gumbin saul grąža (Helianthus tuberosus) ir paprastasis kietis (Artemisia vulgaris). Viršutin se šlaitų dalyse išplitę lendrūno (Calamagrostis epigeios) sąžalynai. Daugelis buvusio sąvartyno šlaituose ir pap d je sąžalynus sudarančių ruderalinių ir adventyvinių augalų yra tipiški nitrofilai (Ellenberg, 1974). Jų santalkos indukuoja buvusio sąvartyno pap d se vykstančius mineralizacijos procesus. Šiame sąvartyne buvusio gaisro p dsakai (pelenai, apdegusios apatin s augalų dalys, žuvusios samanos) būdingi apie 3 % teritorijos. Ugnies paliestuose plotuose nuokritų sluoksnis visiškai sunaikintas, nors kitur jo sluoksnis siekia 1 15 cm. Vizualiai lyginant su 25 tais metais, ženkliai yra sumaž ję kai kurių rūšių (šunažol s, kraujažol s) generatyvinių individų. Taip pat vietomis sąvartyno kaupo viršuje žolin danga visiškai išret jusi. Tokie plikpločiai (5.5 pav.) yra nuo kelių iki keliolikos kvadratinių metrų dydžio. Jų ribose auga pionierin s samanos (Pohlia sp.) ir kai kurios vienamečių žolinių augalų rūšys (Erigeron acris) Lentvario sąvartyno prieigose tarpsta vidutinio brandumo nemoraliniai pušynai. Ekotonin se bendrijose tarp sąvartyno pap d s ir miško vyrauja juodalksnis (Alnus glutinosa), drebul (Populus tremula), namin obelis (Malus domestica) ir kitos medžių bei krūmų rūšys. Buvusiame sąvartyne gausu įvairaus gylio seniau ir naujai iškastų duobių (5.5 ir 5.6 pav.). Galima sp ti, kad tokiu būdu yra ieškoma metalo laužo. Šiaurin je ir šiaurrytin je sąvartyno dalyse labai gausu įvairaus pobūdžio buitinių ir statybinių atliekų. Būtent šiose sąvartyno pus se yra užfiksuoti negausūs filtrato išsiveržimai. Jie ryškūs tik pavasarį. Monitoringinių laukelių augalinis rūbas. Uždaryto Lentvario sąvartyno teritorijoje 25 ais metais buvo įrengti trys PSL. Informacija apie monitoringinius laukelius pateikta 5.2 lentel je. Nuo gaisro nenukent jęs laukelis Nr. 4 įrengtas sąvartyno kaupo viršuje žolinių augalų bendrijos be medžių ir krūmų vietoje. Laukelis Nr. 5 yra sąvartyno šlaito vidurin je dalyje taip pat yra žolinių augalų bendrijoje. Tuo tarpu laukelis Nr. 6 yra sąvartyno šlaito pap d je, apaugusioje 5 15 m aukščio medžiais ir krūmais: paprastuoju lazdynu (Corylus avellana), miškine obelimi (Malus domestica), blinde (Salix caprea), paprastuoju klevu (Acer platanoides), paprastąja ieva (Padus avium), paprastuoju ąžuolu (Quercus robur), drebule (Populus tremula), karpuotuoju beržu (Betula pendula), juoduogiu šeivamedžiu (Sambucus nigra), paprastąja pušimi (Pinus sylvestris), uosialapiu klevu (Acer negundo), raudonąja sedula (Cornus sanguinea). Pačiame šlaite vyrauja žolin s augalų bendrijos su ruderalų, tokių kaip kvapusis gurgždis (Chaerophyllum aromaticum), rauktalap rūgštyn (Rumex crispus), paprastoji sukatžol (Leonurus cardiaca), krūminis builis (Anthriscus sylvestris), gumbin saul grąža (Helianthus tuberosus), priemaiša. Abiejų pastarųjų laukelių ribose yra akivaizdūs buvusio gaisro požymiai.

10 1 5.4 pav. Penkialapio vinvyčio sąžalynas Lentvario sąvartyno šlaite 5.5 pav. Išret jusios žolin s dangos plotai Lentvario sąvartyno kaupo viršuje 5.6 pav. Iškastos duob s Lentvario sąvartyne

11 11 26 tais metais, lyginant su 25 taisiais, monitoringinių laukelių ribose įvyko vidutinio lygmens augalinio rūbo struktūros pokyčiai: 1) vidutiniškai 3 cm sumaž jo didžiausių žolinių augalų aukštis; 2) maždaug 2 cm sumaž jo vidutinis žolinių augalų lygmens aukštis; 3) dalyje laukelių maždaug 3 % sumaž jo žolinių augalų projekcinis padengimas; 4) gaisro paliestuose laukeliuose visiškai išnyko nuokritų sluoksnis, o ugnies nepaliestame laukelyje nuokrit7 sluoksnis ženkliai padid jo; 5) vidutinis žolinių augalų rūšių skaičius visuose laukeliuose nuo 15,7 sumaž jo iki 12,3; 6) ženkliai pasikeit kai kurių vyraujančių augalų rūšių dalyvavimas bendrijos sud tyje; 7) aukščiausio pastovumo augalų rūšių skaičius nuo 7 sumaž jo iki 5. Tokius augalinio rūbo pokyčius per dvejus metus galima įvardinti kaip vidutinio lygmens fluktuacijas bei osciliacijas (Rabotnov, 1992), kurių priežastys gali būti 1) ugnies poveikis; 2) klimatiniai veiksniai. Floros dažnumas tais metais uždaryto Lentvario sąvartyno teritorijoje užregistruotos 14 induočių augalų rūšys. Įvertinus jų paplitimą Lietuvoje (Lekavičius, 1989), sąvartyno floroje vyravo dažnos (45), labai dažnos (17) ir gana dažnos (16) rūšys. Identifikuota viena vietomis dažna rūšis. Dešimt induočių augalų rūšių galima priskirti apyrečių rūšių grupei. Tai š truotoji bajor (Centaurea rhenana), kvapusis gurgždis (Chaerophyllum aromaticum), raudonoji sedula (Cornus sanguinea), miškinis pel žirnis (Lathyrus sylvestris), paprastasis pastarnokas (Pastinaca sativa), sk stašak žalv (Puccinellia distans), paprastasis eršk tis (Rosa canina), vaistin tauk (Symphytum officinale), paprastoji bitkr sl (Tanacetum vulgare) ir trispalv našlait (Viola trivolor). Viena rūšis penkiaskiaut sukatžol (Leonurus cardiaca) Lietuvoje yra retas augalas. Taip pat Lentvario sąvartyno teritorijoje užregistruota 14 adventyvinių induočių augalų rūšių.

12 lentel. Buvusio Lentvario sąvartyno monitoringinių laukelių koordinat s, rūšių dalyvavimo įvertinimas procentais ir pastovumas balais Laukelių nr Koordinat s , , , , , ,5 Metai Didžiausias žolių aukštis, m 1 1,2,9 1 1,1,8 1,4 1,1 Vidutinis žolių aukštis, m,4,5,4,5,6,4,6,7,4 Projekcinis padengimas, % žolių samanų Nuokritų storis, cm Iki Metai, pastovumo klas Rūšys Achilea millefolium V III Artemisia vulgaris V III Dactylis glomerata V V Elytrigia repens V V Festuca rubra V V Medicago falcata V V Poa pratensis V III Carex hirta III III Cirsium arvense III III Euphorbia helioscopia III III Festuca pratensis III III Melampyrum pratense 1 1 III Phalacroloma annuum III V Vicia cracca III III Anthriscus sylvestris 1 II Bromus inermis 9 7 II II Centaurea scabiosa 1 II Cichorium intybus 1 II Equisetum arvense 1 5 II II Erigeron acris 5 II Heracleum sibiricum 1 II Silene pratense 1 1 II II Senecio jacobea 1 II Tanacetum vulgare 1 II Trifolium medium 5 1 II II Urtica dioica 1 II Poa compressa 1 II II Medicago lupulina 3 II II Iš viso

13 Polocko sąvartynas Bendroji sąvartyno ekologin būkl. Buvusio sąvartyno teritorijos kauburys apaugęs 1 15 m aukščio paprastosios egl s (Picea abies) ir 15 2 m aukščio karpotojo beržo (Betula pendula) bei drebul s (Populus tremula) medžiais. Taip pat gausu paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum), uosialapio klevo (Acer negundo), paprastojo uosio (Fraxinus excelsior), paprastosios ievos (Padus avium), kalnin s guobos (Ulmus glabra). Vietomis vyrauja išsikeroję paprastosios kriauš s (Pyrus communis), kaukazin s slyvos (Prunus cerasifera), vienapiest s gudobel s (Crataegus monogyna), trapiojo gluosnio (Salix fragilis), blind s (S. caprea), dygliuotojo šaltalankio (Hippophae rhamnoides), juoduogio šeivamedžio (Sambucus nigra) krūmai. Labai gausūs raukšl talapio eršk čio (Rosa rugosa) sąžalynai. Tarp medžių grupių ir krūmų sąžalynų plyti žoliniais augalais apaugusios keliasdešimties kvadratinių metrų dydžio laukym s (5.7 pav.), kuriose ganomi gyvuliai. Buvusio sąvartyno prieigose šienaujama žol. 5.7 pav. Žolinių augalų bendrijos laukym je tarp medžių ir krūmų sąžalynų Buvusio sąvartyno terasuoti šlaitai ištisai apaugę daugiausia uosialapio klevo (Acer negundo) sąžalynais su eglių ir blindžių priemaiša. Erozijos reiškiniai nenustatyti, filtrato išsiveržimas nepasteb tas. Paviršinio vandens buvusio sąvartyno teritorijoje neaptikta. Vietomis šlaituose tarp į paviršių iškilusių medžių šaknų matomi įvairių metalo dirbinių (skardų, vielų) likučiai. Buvusioje asfaltuotoje sąvartyno aikštel je pilamos buitin s ir statybin s atliekos. Vietomis krūminis builis (Anthriscus sylvestris), siauralapis gaurometis (Chamerion angustifolium), paprastasis varputis (Elytrigia repens), paprastoji nendr (Phragmites australis) sudaro ištisinius kelių ar net keliolikos kvadratinių metrų dydžio sąžalynus. Kai kur ant išversto žvyro įsikūrusios pionierin s bendrijos, kurias formuoja baltoji balanda (Chenopodium album), takažol (Polygonum aviculare), bevainik ramun (Matricaria discoidea), aguona birul (Papaver rhoes), pel virkštis (Falopia convolvulus), gelsvalap s usnies (Cirsium oleraceum) daigai, paprastasis poklius (Descurainia sophia), kanadin konyza (Conyza canadensis), trikert žvagin (Capsella bursa pastoris), sv r (Raphanus raphanistrum), daržin žliūg (Stellaria media). Buvusio sąvartyno pakraštyje, pakel je 25 ir 26 metais rasti trys d m tosios gegūn s (Dactylorhiza maculata) bei 25 m. vienas, o 26 m. daugiau nei 1 plačialapio skiautalūpio (Epipactis helleborine) generatyviniai individai. Šie vienaskilčiai augalai priklauso gegužraibinių (Orchidaceae) šeimai. Dactylorhiza maculata yra Lietuvos raudonosios knygos 2 os kategorijos sparčiai mūsų krašte nykstanti rūšis (Balevičien, 1992). Abiejų augalų rūšių atsiradimas byloja apie buvusio sąvartyno augalinio rūbo natūral jimą. Būtina sekti

14 14 šių augalų populiacijų būklę buvusio sąvartyno teritorijoje. Tai pat sąvartyno teritorijoje trijose skirtingose vietose rastos neskaitlingos paprastojo rūtenio (Corydalis solida) grup s. Augalai gausiai žydi ir yra normalios būkl s. Tai rodo, kad šiame sąvartyne augalinis rūbas palaipsniui vis labiau įgauna savaimin ms bendrijoms būdingus bruožus. 26 m. Polocko sąvartyno teritorijoje nepasteb ta nei žolinių augalų, nei medžių išorinių pažeidimų, sukeltų gaisro. Monitoringinių laukelių augalinis rūbas. Buvusio Polocko sąvartyno teritorijoje 25 tais metais buvo įrengti du monitoringiniai laukeliai. Informacija apie juos pateikta 5.3 lentel je. Laukelis Nr. 7 yra 1 15 m 2 dydžio laukym je kauburio viršuje greta stataus medžiais ir krūmais ištisai apaugusio šlaito. Iš centrin s sąvartyno dalies laukymę riboja retokas savaimin s kilm s beržynas. Laukelis Nr. 8 yra kitos apie 3 m 2 dydžio laukym s pakraštyje prie šlaito, kurio terasoje pastatyti automobilių garažai. Iš centrin s buvusio sąvartyno pus s laukymę juosia savaimin s kilm s eglių santalkos. 26 tais metais sąvartyno teritorijoje įrengtas trečias PSL. Šis laukelis (Nr. 15) yra sąvartyno centrin je dalyje, kelių šimtų m 2 dydžio žolinių augalų bendrijomis apaugusioje laukym je. Jo koordinat s: ,8 š. pl. ir ,5 r. ilg. Didžiausias žolių aukštis buvo 1,2 m, vidutinis žolių aukštis,3 m. Bendras žolių projekcinis padengimas 8 %. Laukelyje identifikuotos induočių augalų rūšys ir jų projekcinis padengimas: Centaurea scabiosa 5, Festuca rubra 1, Medicaga falcata 1, Dactylis glomerata 7, Phalacroloma annuum 7, Convolvulus arvensis 5, Poa angustifolia 3, Achilea millefolium 2, Trifolium medium 2, Veronika chamaedrys 2, Carex contigua 1, C. hirta 1, Silene album 1, Ranunculus acris 1, Taraxacum officinale 1. PSL augalinio rūbo lyginamoji 25 ųjų ir 26 ųjų metų analiz rodo, kad praktiškai jokių ženklesnių floristin s sud ties ir rūšių dalyvavimo bendrijose neįvyko. Kai kurių naujų rūšių atsiradimas laukelių ribose yra s klų sudygimo pasekm mikrolokalių dirvožemio pažaidų vietose. Tokių augalų likimas paaišk s tik v liau. Tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias laukelių ribose neaptiktas augalų rūšis. Floros dažnumas tais metais uždaryto Polocko sąvartyno teritorijoje užregistruotos 122 induočių augalų rūšys. Įvertinus jų paplitimą Lietuvoje (Lekavičius, 1989), sąvartyno floroje vyravo dažnos (5) ir labai dažnos (25) rūšys. 18 sąvartyno teritorijoje identifikuotų rūšių yra gana dažnos, po vieną vietomis dažną ir gana retą rūšis. Aštuonias induočių augalų rūšių galima priskirti apyrečių Lietuvoje rūšių grupei. Tai raudonoji sedula (Cornus sanguinea), paprastasis rūtenis (Corydalis solida), d m toji gegūn (Dactylorhiza maculata), plačialapis skiautalūpis (Epipactis helleborine), margoji liucerna (Medicago varia), geltonžiedis barkūnas (Melilotus officinalis), paprastasis pastarnokas (Pastinaca sativa) ir paprastoji bitkr sl (Tanacetum vulgare). Trys rūšys paprastasis agrastas (Grossularia uva crispa), penkiaskiaut sukatžol (Leonurus cardiaca) ir aguona birul (Papaver rhoes) Lietuvoje yra reti augalai. Taip pat Lentvario sąvartyno teritorijoje užregistruota 16 adventyvinių induočių augalų rūšių.

15 lentel. Buvusio Polocko sąvartyno monitoringinių laukelių koordinat s, rūšių dalyvavimo įvertinimas procentais ir pastovumas balais Laukelių numeriai 7 8 Koordinat s , , , , Didžiausias žolių aukštis, m 1,6 1,7 1,3 1,1 1,2 1,5 Vidutinis žolių aukštis, m,6,7,6,6,7,6 Projekcinis padengimas, % žolių Metai, pastovumo klas samanų Nuokritų storis, cm Iki 1 1 Iki 1 Iki 1 Rūšys Achilea millefolium V V Anthriscus sylvestris V V Artemisia vulgaris V V Convolvulus arvensis V V Dactylis glomerata V V Festuca rubra V V Helictotrichon pubescens V V Pastinaca sativa 2 15 V V Poa pratensis V V Urtica dioica V V Vicia cracca V V Aegopodium podagraria 9 8 III III Campanula patula 1 III III Carex contigua 5 1 III III Cerastium holosteoides 1 1 III III Lysimachia vulgaris 2 1 III III Festuca pratensis 1 1 III III Helianthus tuberosus 2 1 III III Knautia arvensis 1 III III Silene album 1 1 III III Medicago lupulina 3 1 III III Pimpinella saxifraga 1 1 III III Phalacroloma annuum 5 5 III III Roripa sylvestris 1 III III Tanacetum vulgare 7 III III Taraxacum officinale 5 1 III III Tragopogon pratensis 1 III III Trifolium medium 1 2 III III Trifolium hybridum 1 III III Veronika chamaedrys 1 1 III III Trifolium repens 1 II Prunus cerasifera 1 II Moenringia trinervia 1 II Melilotus officinalis 1 II Iš viso

16 Fabijoniškių sąvartynas Bendroji sąvartyno ekologin būkl. Buvusio sąvartyno viršus ištisai apaugęs vešlia žoline augalija su dideliu ruderalų dalyvavimu. Vietomis, bet neištisai gausiai auga 3 4 m aukščio uosialapio klevo (Acer negundo), baltažied s robinijos (Robinia pseudoacacia), baltauog s meškyt s (Symphoricarpos albus), baltosios tuopos (Populus alba), namin s obels (Malus domestica), karpotojo beržo (Betula pendula), paprastosios kriauš s (Pyrus communis) medžiai ir krūmai, pavieniai paprastosios pušies (Pinus sylvestris), eršk čio (Rosa sp.), paprastojo klevo (Acer platanoides) individai. Būdingas bruožas daugelis krūmų sudaro sąžalynų tipo santalkas. Tai leidžia manyti, kad sąvartyne yra tinkamos sąlygos krūmams daugintis vegetatyviškai. Fabijoniškių sąvartyno šiaurrytiniai šlaitai beveik ištisai apaugę uosialapiu klevu (Acer negundo) ir drebule (Populus tremula), pasitaiko kaukazin slyva (Prunus cerasifera), paprastoji gervuog (Rubus caesius). Vietomis šiaurrytinis šlaitas eroduotas (5.8 pav.), be medžių ir krūmų, dirvožemio sluoksnis nuslinkęs, matosi armatūra, vamzdžiai ir kitos atliekos. Ant eroduotų šlaitų kai kur susiformavę aukštųjų nitrofilų sąžalynai, kur auga sachalinin reinutr (Reynoutria sachalinensis), vaistin tauk (Symphytum officinale), paprastoji sukatžol (Leonurus cardiaca), pakrūminis builis (Anthriscus sylvestris), didžioji dilg l (Urtica dioica), paprastoji aviet (Rubus idaeus), didžioji ugniažol (Chelidonium majus), paprastoji gervuog (Rubus caesius). Galima manyti, kad sąvartyno šlaitai šiaurrytin je pus je d l pasikartojančių gaisrų n ra ištisai apaugę medžiais ir krūmais. Ištisinę juostą jie formuoja tik šlaito pap d je, sudarydami ekotoną tarp sąvartyno ir aplinkinių miškų. Čia vyrauja stambios drebul s (Populus tremula), uosialapis (Acer negundo) ir paprastasis (A. platanoides) klevai, blind (Salix caprea), baltalksnis (Alnus incana), paprastasis lazdynas (Corylus avellana), paprastoji ieva (Padus avium), paprastasis šermukšnis (Sorbus aucuparia), paprastasis sausmedis (Lonicera xylosteum), raudonasis (Ribes rubrum) ir juodasis (R. nigrum) serbentai, paprastasis putinas (Viburnum opulus). Pasitaiko senų trešnių (Cerasus avium), karpotųjų beržų (Betula pendula). Auga geltonžiedis šalmutis (Lamiastrum galeobdolon), triskiaut žibuokl (Hepatica nobilis), trikampialapis tikrapapartis (Gymnocarpium dryopteris), gausu paprastosios sprig s (Impatiens noli tangere), grup mis auga keturlap vilkauog (Paris quadifolia), muskusinis ūksminas (Adoxa moschatellina), našlait s (Viola spp.). Gana gausu miškin s lelijos (Lilium martagon) žydinčių individų. Buvusio sąvartyno rytinio šlaito apatin se dalyse vyrauja ištisiniai uosialapių klevų (Acer negundo) sąžalynai. Žolin je dangoje dominuoja šių medžių jaunatviniai individai ir didžioji ugniažol (Chelidonium majus). Vietomis šiaurrytinis šlaitas apaugęs paviene paprastąja pušimi (Pinus sylvestris). Sąvartyno pap d je auga uosialapis klevas (Acer negundo), drebul (Populus tremula), trapusis gluosnis (Salix fragilis), paprastoji ieva (Padus avium). Ekotone vietomis pasitaiko tankūs raudonosios sedulos (Cornus sanguinea), blind s (Salix caprea) ir sachalinin s reinutr s (Reynoutria sachalinensis) sąžalynai. Uždaryto sąvartyno šiaurinis šlaitas be medžių ir krūmų. Jis apaugęs paprastuoju kiečiu (Artemisia vulgaris), pakrūmine (Centaurea jacea) ir didžiagraiže (Centaurea scabiosa) bajor mis, paprastuoju varpučiu (Elytrigia repens), dirvine usnimi (Cirsium arvense), paprastąja šunažole (Dactylis glomerata) ir kitomis žol mis. Nunykusių žolių sluoksnis gana gausus, apie 1 cm storio. Tai potencialiai degi medžiaga. Ekotonas ištisai apaugęs raudonosios sedulos (Cornus sanguinea) sąžalynais, vietomis jas keičia uosialapis klevas (Acer negundo). Visiškai šalia sąvartyno teritorijos pastatyti gyvenamieji namai. Prie Duonos kalno g. 1 namo ant šlaito įkurtas priesodybinis darželis su g l mis ir dekoratyviniais medeliais bei krūmais. Maždaug 2 arų plote greta namo pasodinti jauni karpotojo beržo (Betula pendula), paprastojo kaštono (Aesculus hippocastanum), paprastosios pušies (Pinus sylvestris) medeliai. Netoliese, šlaito apačioje išlikęs sodas iš senų namin s obels (Malus domestica) ir paprastosios kriauš s (Pyrus communis) medžių, taip pat auga paprastoji ieva (Padus avium), blind (Salix caprea), uosialapis klevas (Acer negundo).

17 17 Vakarinis šlaitas paverstas statybų aikštele. Pereinama sąvartyno zona ištisai užpilta 5 7 m storio grunto su statybin mis atliekomis sluoksniu (5.9 pav.). Apie 1 % sąvartyno teritorijos augalinio rūbo pažeista gaisro. Ypač nukent jusi buvusio sąvartyno centrin s dalies augalija. Daugelis krūmų žuvę. Filtrato ištek jimas užfiksuotas geguž s m nesį dvejose sąvartyno šiaurin s pus s šlaito pap d s vietose. Vasarą filtrato išsiveržimas nevyksta. Ištek jęs filtratas aplinkinių miškų nepasiekia, nes kaupiasi greta esančioje įlom je (5.1 pav.). Daugelyje buvusio sąvartyno viršutin s dalies vietų gausu statybinių medžiagų atliekų (5.11 pav.), kai kur vietomis pilamos šiukšl s. Iš Vilniaus miesto pus s buvusio sąvartyno prieigose statomi daugiaaukščiai gyvenamieji namai. Monitoringinių laukelių augalinis rūbas. Buvusio Fabijoniškių sąvartyno teritorijoje 25 tais metais buvo įrengti 6 monitoringiniai laukeliai, informacija apie juos pateikta 5.4 lentel je. Laukeliai Nr. 9, 11 ir 12 yra buvusio sąvartyno rytin je dalyje, kaupo viršuje. Laukelis Nr. 1 yra sąvartyno šiauriniame šlaite. Laukelis Nr. 13 įrengtas sąvartyno pietin je dalyje, kaupo viršuje. Laukelis Nr. 14 yra sąvartyno pietiniame šlaite. Visi laukeliai įrengti žolin se augalų bendrijose. Ugnies poveikį 26 tų metų pavasarį patyr 1, 11 ir 12 monitoringinių laukelių augalinis rūbas. Palyginamoji monitoringinių laukelių augalinio rūbo struktūros 25 tais ir 26 tais metais analiz leidžia padaryti tokias pirmines išvadas: 1) didžiausių žolinių augalų aukštis

18 18 sumaž jo maždaug 3 cm; 2) vidutinis žolių lygmens aukštis sumaž jo apie 2 cm; 3) žolinių augalų projekcinis padengimas nesikeit arba sumaž jo 1 2 %; 4) ugnies paliestuose laukeliuose samanos visiškai išnyko, taip pat tokiuose laukeliuose sumaž jo arba visai išnyko nuokritų sluoksnis; 5) vidutinis induočių augalų rūšių skaičius monitoringiniuose laukeliuose sumaž jo nuo 18,8 iki 16,; 6) labai ženkliai pasikeit kai kurių lokaliai dominuojančių augalų dalyvavimas bendrijoje, pavyzdžiui, daugiamet s paprastosios šunažol s (Dactylis glomerata) laukelyje Nr. 1 nuo 4 iki 2 %, tos pačios rūšies laukelyje Nr. 13 nuo 1 iki 2 %. Tą patį galima pasakyti apie pokyčius laukelyje Nr. 12, kur baltažiedžio barkūno (Melilotus albus) dalyvavimas sumaž jo nuo 8 iki 1 %. Iš kitos pus s tos pačios rūšies dalyvavimas laukelyje Nr. 11 padid jo nuo 5 iki 2 %. Laukelyje Nr. 14 paprastosios nendr s (Phragmites australis) dalyvavimas sumaž jo nuo 7 iki 3 %, nors daugelio kitų augalų rūšių dalyvavimas šio laukelio ribose per metus išliko gan tinai stabilūs. N ra abejonių, kad užfiksuotus monitoringinių laukelių augalinio rūbo struktūros pokyčius galima įvertinti kaip įvairiakryptes vidutinio lygmens fluktuacijas, kurių priežastys gali būti labai įvairios. Detalesnę tokio pobūdžio augalinio rūbo kaitų analizę galima būtų padaryti tik turint 4 5 ių tyrimo metų rezultatus. Tačiau jau dabar galima tvirtinti, kad augalinio rūbo struktūros pokyčiai buvusio Fabijoniškių sąvartyno teritorijoje yra įvairiakrypčiai. Floros dažnumas tais metais uždaryto Fabijoniškių sąvartyno teritorijoje užregistruotos 127 induočių augalų rūšys. Įvertinus jų paplitimą Lietuvoje (Lekavičius, 1989), sąvartyno floroje vyravo dažnos (58) ir labai dažnos (23) rūšys. 14 sąvartyno teritorijoje identifikuotų rūšių yra gana dažnos. Šešias induočių augalų rūšių galima priskirti apyrečių Lietuvoje rūšių grupei. Tai raudonoji sedula (Cornus sanguinea), raudonžiedis snaputis (Geranium sanguineum), geltonžiedis barkūnas (Melilotus officinalis), juodasis serbentas (Ribes nigrum), vaistin tauk (Symphytum officinale) ir paprastoji bitkr sl (Tanacetum vulgare). Sąvartyno aplinkiniuose miškuose ir ekotone identifikuota viena gana reta rūšis miškin lelija (Lilium martagon). Fabijoniškių sąvartyne augo ir retos Lietuvoje penkiaskiaut s sukatžol s (Leonurus cardiaca) rūšies augalai. Taip pat Fabijoniškių sąvartyno teritorijoje užregistruota 23 adventyvinių induočių augalų rūšys.

19 lentel. Buvusio Fabijoniškių sąvartyno monitoringinių laukelių koordinat s, rūšių dalyvavimo įvertinimas procentais ir pastovumas balais Laukelių nr Koordinat s , , , , , , , , , , , ,8 Metai Didžiausias 1, 1,1 1,4 1,3 1,1 1 1,5 1 1,8 1,6 1,3 žolių aukštis, m Vidutinis žolių,4,6,6,3,8,6,9,5,3,3,8,5 aukštis, m Projekcinis padengimas, % žolių samanų Metai, pasto vumo klas Nuokritų storis, cm Rūšys 2526 Dactylis V IV glomerata Phalacroloma V IV annuum Achilea IV IV millefolium Artemisia IV III vulgaris Elytrigia IV IV repens Poa pratensis IV IV Agrostis III III stolonifera Calamagrostis III III epigeios Carex hirta III II Cirsium III I arvense Equisetum III III arvense Euphorbia III III helioscopia Festuca III III pratensis Medicago III IV falcata Melilotus albus III III Tussilago III II farfara Vicia cracca III III Artemisia 1 1 II absinthium

20 2 5.4 lentel s tęsinys Laukelių nr Cirsium vulgare II II Deschampsia cespitosa 2 1 II Festuca rubra II III Geranium sanguineum 1 1 II Linaria vulgaris 1 1 II Odontites vulgaris II I Oenothera biennis II II Phleum pratense II I Potentilla anserina II II Stellaria graminea 5 1 II Aegopodium podagraria 1 I Artemisia campestris 3 2 I Betula pendula 1 I I Carex contigua 1 2 I I Carum carvi 3 1 I I Cichorium intybus 1 1 I I Conyza canadensis 1 1 I I Convolvulus arvense 1 3 I I Cornus 1 1 I I sanguineum Daucus carota 3 1 I I Echium vulgare 3 3 I I Fragaria vesca 1 2 I I Galium album 1 I Hypericum perforatum 2 1 I I Knautia arvensis 1 1 I I

21 lentel s tęsinys Laukelių nr Leucanthemum vulgare 1 I Matricaria 1 I maritima Silene pratense 3 I Melilotus officinalis 1 3 I I Phalaroides 2 1 I I arundinacea Phragmites australis 7 3 I I Poa compresa 5 1 I I Poa trivialis 2 I Potentila argentea 1 1 I I Rosa rugosa 5 5 I I Solidago canadensis 5 7 I I Taraxacum I II officinale Veronica chamaedrys 1 I Vicia hirsuta I II Geum urbanum 1 I Medicago lupulina 5 I Agrostis tenuis 2 I Prunus cerasifera 2 I Lychnis flos 1 I cuculi Iš viso

22 22 Apibendrinimas Keturių buvusių Vilniaus miesto sąvartynų augalinis rūbas buvo tirtas maršrutiniu apžvalginiu ir monitoringinių laukelių metodais. Iš viso tirtuose buvusiuose sąvartynuose įrengta 15 (nuo 3 iki 6) PSL. Ateityje dar objektyvesniam procesų, vykstančių buvusių sąvartynų teritorijose, įvertinimui reik tų siekti įrengti gerokai didesnį skaičių (nuo 1 iki 15) monitoringinių laukelių. Bendrosios buvusių sąvartynų ekologin s būkl s ir augalinio rūbo struktūros tyrimai leidžia teigti, kad šių antropogenizuotų gamtinių sistemų raida vyksta jų natūral jimo linkme, tačiau pačios bendrijos yra nestabilios ir lengvai pažeidžiamos įvairių gamtinių bei antropogeninių veiksnių. Aukščiausio stabilumo gamtin s sistemos yra susiformavusios buvusiame Polocko sąvartyne, kur augalinio rūbo struktūros pokyčiai yra osciliacijų tipo. Mickūnų sąvartyno augalinio rūbo struktūros pokyčiai yra gilių vienakrypčių neigiamų fluktuacijų lygmens. Lentvario sąvartyno augalinio rūbo struktūrai būdingos vidutinio lygmens vienakrypt s neigiamos fluktuacijos, o Fabijoniškių sąvartyno augalinio rūbo pokyčiai yra įvairiakrypt s neigiamos ir teigiamos vidutinio lygmens fluktuacijos. Pagrindin s per dvejus metus nustatytų fluktuacijų priežastys yra, matyt, žmogaus sukelti pavasariniai gaisrai ir klimatin s 25 tų bei 26 tų metų sąlygos (5.5 lent.). Mūsų išaiškintus augalinio rūbo struktūros pokyčius monitoringinių laukelių ribose galima traktuoti kaip pirogenines klimatines fluktuacijas. 5.5 lentel. Kritulių kiekis (mm) per m nesį Vilniaus regione (Trakų Vok s metereologin s stoties duomenys) Metai Geguž Birželis Liepa ,3 59,1 68, ,7 21,4 45, m. vidurkis

23 VILNIAUS MIESTO UŽDARYTŲ SĄVARTYNŲ DIRVOŽEMIO GENOTOKSIŠKUMAS Išsivysčiusiose šalyse tiesioginis dirvos ir netiesioginis gruntinio vandens užterštumas įvairiais cheminiais junginiais yra plačiai paplitęs reiškinys (El Shahaby & all., 23; Johnsen & all., 26; Monarcs & all., 22; Watanabe & Hirayama, 21; White & Clatox, 24). Literatūroje nurodoma, kad Lietuvoje užteršti dirvos plotai sudaro 4,43 % šalies teritorijos (White & Clatox, 24). Ypatingą d mesį der tų atkreipti į dirvoje esančius mutagenus bei karcinogenus, nes jie gali tur ti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai bei gyvenimo kokybei. Dirvoje esantys genotoksiniai junginiai į organizmą gali patekti įvairiais būdais: per kv pavimo takus, vartojant augalin s kilm s preparatus, kurie auga tokioje dirvoje, taip pat šie junginiai gali užteršti gruntinį vandenį (Watanabe & Hirayama, 21). Yra nustatyta, kad žmon s, gyvenantys prie kenksmingų atliekų sąvartynų, susilaukdavo per mažo svorio naujagimių. Atliekose susikaupusios kenksmingomis medžiagomis užterštas geriamas vanduo gali neigiamai veikti ne tik jį geriančių žmonių, bet ir jų palikuonių sveikatą (Chandra & all., 25). Dažniausiai dirvožemio užterštumas nustatomas pagal cheminę analizę (Šleinys, 21). Tokia analiz leidžia nustatyti sunkiuosius metalus, policiklinius aromatinius angliavandenius, pesticidus. Tačiau net ir šiandien susiduriama su įvairiais sunkumais atliekant cheminę analizę. Dirva tai įvairių cheminių junginių mišinys, o chemin s analiz s metodais neįmanoma identifikuoti visų cheminių junginių ir įvertinti jų potencialaus genotoksinio poveikio (Monarcs & all., 22; Watanabe & Hirayama, 21). Genetin s toksikologijos tyrimo metodais galima aptikti ne tik mutacijas, bet ir kitus genetinius reiškinius, tod l tokiais tyrimais nustatomas ne tik medžiagų mutageniškumas, bet ir jų genotoksiškumas. Genotoksiniu vadinamas poveikis, trikdantis normalų DNR funkcionavimą ar metabolizmą, d l to gali susiformuoti paveldimi genetiniai pokyčiai mutacijos (Lazutka, 2). Genotoksiniam poveikiui įvertinti gali būti atliekama gausyb trumpų biotestų, kuriems naudojami įvairūs organizmai, ląstelių kultūros. Šiais biotestais yra nustatomi skirtingi genetiniai pakitimai (Cabrera & Rodriguez, 1999). Šiuo metu augalų biotestų įvairov yra gan tinai didel. Šie testai leidžia nustatyti kompleksinių mišinių toksiškumą net ir nežinant jų sud ties. Daugelis tyr jų s kmingai naudoja kaip indikatorines rūšis biotestavimui Allium cepa, Vicia faba, Tradescantia paludosa biotestus. Šie testai yra jautrūs, greiti, metodiškai tinkantys dirvos, paviršinių bei giluminių vandenų, nuotekų genotoksiškumo nustatymui (Chandra & all., 25). Allium cepa biotestas plačiai naudojamas chromosominių aberacijų tyrimuose. Allium testas buvo sukurtas dar 1938 metais, o v liau šį metodą buvo pasiūlyta naudoti kaip standartinį metodą cheminių medžiagų, aplinkos monitoringo bei toksiškumo tyrimuose (El Shahaby & all., 23; Rank & Nielsen, 1993). Allium cepa svogūnams laikyti nereikia jokių ypatingų sąlygų, šio augalo šaknys yra patogus objektas tiek makroskopiniam (augimas), tiek mikroskopiniam vertinimui. Tyrimų, kuriuose buvo naudojamas Allium testas, rezultatai sutapo su duomenimis, gautais naudojant kitas eukariotines bei prokariotines sistemas. Tai rodo, kad šis biotestas yra patikimas (Fiskesjö, 1988). Allium biotestu įvertinamas bendras toksiškumo efektas, kuris pasireiškia d l medžiagų mišinio poveikio augalo šaknims (Chandra & all., 25; El Shahaby & all., 23). Būtent šis testas kaip tik ir buvo pritaikytas Fabijoniškių, Mickūnų, Polocko bei Lentvario uždarytų sąvartynų dirvožemio genotoksiškumui tirti Tyrimų medžiaga ir metodai Dirvožemio rinkimas, saugojimas ir paruošimas tyrimams. Dirvožemis buvo surinktas 26 m. geguž s birželio m nesiais visuose uždarytuose sąvartynuose. Šalia kiekvieno laukelio paimta po du dirvožemio m ginius. M giniai buvo imami iš paviršinio dirvožemio sluoksnio ir laikomi 2 C temperatūroje. Iš dirvožemio mechaniškai buvo pašalinti akmenukai bei augalų liekanos. M giniai buvo išdžiovinti kambario temperatūroje ir persijoti. Dirvožemio tirpinimui naudoti du tirpikliai: vandentiekio vanduo ir 5% DMSO (dimetilo sulfoksidas). Dimetilo sulfokside buvo ištirpintos organin s kilm s medžiagos, imant 1 dalį dirvožemio ir 3 dalis tirpiklio. Dirvos m giniai 24 val. buvo tirpinti purtykl je, po to neištirpę likučiai pašalinti centrifuguojant.

24 Genotoksiškumo testas. Allium testui kiekvienam dirvožemio m giniui buvo sudaiginta po 5 svogūnus, kurie auginti paruoštuose tirpaluose 72 val. Tirpalai keisti kas 24 valandas, kaskart matuojant šaknų ilgį (Krøkje, 24). Mikroskopinių preparatų ruošimas. Nupjautos svogūnų šaknys 1 min. fiksuotos etanolio ir ledin s acto rūgšties fiksatoriuje (1:3). Užfiksuotos šaknys saugotos 7% etanolio tirpale. Iš fiksatoriaus šaknys perkeltos 1 min. į distiliuotą vandenį, po to fiksuotos 1 min. 1 N HCl tirpale 6 C temperatūroje. Po hidroliz s šaknys patalpinamos ant objektinio stiklelio ir dažomos 5 1 min. 2% orseino tirpalu. Preparatai analizuojami mikroskopu 4 padidinimu (Slapšyt ir kt., 2). Kiekvienam m giniui paruošta po 5 preparatus, kiekviename nalizei naudota 1 ląstelių. 24

25 Buvusių sąvartynų dirvožemio genotoksiškumo tyrimų rezultatai Atlikus Allium cepa biotestą su dirvožemio m ginių tirpalais, kurių tirpiklis buvo paprastas vanduo, paaišk jo, kad chromosomų dalijimosi metu sutrikimai labai reti arba jų visai n ra. Vidutinis besidalinančių ląstelių mitotinis indeksas buvo 82±7.84 (5.6 lent.). Skirtingų sąvartynų dirvožemio m ginių tirpalais, kurių tirpiklis buvo 5% DMSO, paveiktų svogūnų šaknų Allium biotesto rezultatai pateikti 6 lent. Ląstelių dalijimosi metu buvo stebimi dalijimosi sutrikimai: sutrikusi anafaz, v lyvas atsiskyrimas anafaz je bei telofaz s sutrikimai (5.12 pav.). Mitotinis indeksas svyravo nuo 45.4±1.14 iki 48±2., o kontrolinių ląstelių (kai tirpalui naudojama tik 5% DMSO, be dirvožemio priedų) 55.8±.84. Fabijoniškių, Mickūnų, Polocko bei Lentvario uždarytų sąvartynų dirvožemio tirpaluose augintų svogūnų ląstelių mitotiniai indeksai yra šiek tiek mažesni nei kontrolinio m ginio. Galima daryti prielaidą, kad dirvoje esančios citotoksin s medžiagos šiek tiek inhibuoja mitotinį aktyvumą ir neigiamai veikia ląstelių dalijimosi procesą. 5.6 lentel. Allium cepa šaknų ląstelių mitotiniai indeksai ir dalijimosi sutrikimai. Skirtingų tipų dalijimosi sutrikimai yra procentin visų besidalinančių ląstelių išraiška Anafazių ir telofazių Dalijimosi sutrikimai anafaz je ir telofaz je Mitotinio indeksai % % Savartynai, indekso V lyvas tirpikliai vidurkis±sn Anafaz Telofaz atsiskyrimas Sutrikusi anafaz Sutrikusi telofaz anafaz je Fabijonišk s 46.4± ± ± ± ± ±2.27 Polockas 45.4± ± ± ± ± ±1.4 Mickūnai 48± ± ± ± ± ±4.21 Lentvaris 48± ± ± ± ± ±2.53 DMSO 55.8± ± ±7.15 H 2 O 82± ± ± ±.67 SN standartinis nuokrypis A B C 5.12 pav. Allium cepa ląstelių dalijimosi sutrikimai (Pagal El Shahaby, 23). A sutrikusi anafaz, B v lyvas atsiskyrimas anafaz je, C sutrikusi telofaz

26 26 Svogūnų šaknų augimo metu 72 val. kas 24 val. buvo matuojamas jų ilgis. Rezultatai pateikiami 5.13 pav. Blogiausiai, lyginant su kontroliniame 5% DMSO tirpale augusiomis svogūnų šaknimis, augo svogūnai Fabijoniškių 5% DMSO dirvožemio tirpale, o Lentvario 5% DMSO dirvožemio tirpale svogūnai augo geriau nei kontroliniame tirpale. 5.7 lentel je nurodytas svogūnų šaknų ilgis po 72 valandų. 8 Šaknų ilgis, cm Lentvaris DMSO Polockas Mickūnai F abijonišk s Laikas, h 5.13 pav. Allium cepa šaknų, paveiktų sąvartynų dirvožemio ir kontroliniu tirpalais, ilgiai 5.7 lentel. Uždarytų sąvartynų dirvožemių ir kontroliniame tirpaluose augusių svogūnų šaknų ilgių pasiskirstymas po 72 val. Sąvartynai Svogūnų šaknų ilgis±sn po 72 val., cm Fabijonišk s 3.82±.79 Polockas 5.14±1.39 Mickūnai 5.14±.83 Lentvaris 6.8±.21 Kontrol 6.18±.7 Fabijoniškių sąvartyno dirvožemio tirpalas labiausiai inhibavo svogūnų šaknų augimą (13 paveikslas) ir suk l didžiausią kiekį anafazių bei telofazių anomalijų (6 lent.). Kitų uždarytų Vilniaus miesto sąvartynų dirvožemių tirpalai buvo mažiau toksiški svogūnų šaknims, taip pat suk l mažiau anomalijų ląstelių dalijimosi metu. Gauti dirvožemio genotoksiškumo tyrimų rezultatai yra preliminarūs. Ateityje reik tų atlikti išsamesnę analizę. Taip pat būtina pabr žti, kad genotoksiškumo įvertinimas yra patikimesnis, kai naudojama ne viena testsistema. Ateityje planuojama uždarytų Vilniaus miestų sąvartynų dirvožemio tyrimams pritaikyti bakterinį Salmonella typhimurium genotoksiškumo testą.