Microsoft Word - Buveiniu_identifikavimo_raktas.doc

Transkriptas

1 LIETUVOS BUVEINIŲ EUNIS KLASIFIKACIJA (be atviro vandens telkinių) V. Uselio parengta pagal Mėlyna spalva dieniniams drugiams svarbesnės buveinės Raudona spalva dieniniams drugiams svarbios nykstančios buveinės Kodas Pavadinimas Požymiai, charakteringi augalai B PAJŪRIO BUVEINĖS B1. PAJŪRIO KOPOS IR SMĖLYNAI B1.2 Jūros smėlio paplūdimiai Neapaugę ar menkai apaugę smėlio paplūdimiai. Baltijinė stoklė, sultingoji jūrasmiltė. B1.3 Baltosios pajūrio kopos Užuomazginės ir baltosios kopos, apaugusios pustymui atsparia augalija: pajūrinė smiltlendrė, pajūrinis eraičinas, baltijinis pūtelis, skėtinė vanagė, pajūrinis pelėžirnis, pajūrinė zunda. B1.4 Pilkosios pajūrio kopos Nesusivėrę negyvų kopų ir palvės žolynai su ryškia samanųkerpių danga. Smiltyninė viksva, šepetukas, austėja, smiltyninė kulkšnė, papr. čiobrelis. B1.5 Pajūrio kopų krūmokšnynai Pajūrio kopų ir palvės varnauogynai, viržynai (rusvosios kopos). B1.6 Pajūrio kopų krūmynai Dažniausiai karklų, raukšlėtalapių erškėčių (invazinė rūšis), rečiau kadagių, šaltalankių ir kiti brūzgynai sausose vietose B1.7 Pajūrio kopų miškai B1.71 Pajūrio kopų pušynai Natūralūs ir pusiau natūralūs pušų vyraujami medynai B1.72 Pajūrio kopų lapuočių miškai Dažniausiai beržų vyraujami medynai sausose vietose B1.73 Kalninių pušų želdiniai pajūrio kopose B1.8 Drėgnos ir šlapios pajūrio kopų įdubos Eilė smulkiau skaidomų buveinių tipų (nuo pionierinės augalijos iki miško), labai retai aptinkamų mūsų pajūryje. Drėgni ir šlapi pamario palvės beržynai ir juodalksnynai dėl gana silpnos jūrinės įtakos priskirtini atitinkamoms žemyninėms buveinėms. B2. AKMENUOTOS PAJŪRIO BUVEINĖS B2.2 Akmenuoti pajūrio paplūdimiai Žvyro, gargždo ir akmenų paplūdimiai (ties Karkle) be augalijos. B3. PAJŪRIO SKARDŽIAI IR UOLOS B3.4 Minkšto grunto pajūrio atodangos Pajūrio skardis ties Karkle-Olando kepure C C3 PAVIRŠINIAI VIDAUS VANDENS TELKINIAI VIDAUS VANDENS TELKINIŲ LITORALINĖ ZONA C3.1 Rūšimis turtingi pakrančių helofitų sąžalynai C3.2 Pakrančių aukštųjų helofitų sąžalynai C3.5 Periodiškai užliejamų pakrančių pionierinė ir efemerinė augalija C3.6 Neapaugusios judraus grunto pakrantės C3.6 Neapaugusios akmenuotos pakrantės Įskaitant apaugusias ir išdžiūstančias pakrančių seklumas, paplūdimius. Sraunių upių mažųjų helofitų (šiurpiai, vandeninė ir šaltininė veronikos, drėgmenė, vandeninė mėta, papr. monažolė) sąžalynai. Pakrančių ar apaugusių kūdrų nendrynai, švendrynai, meldynai, didieji monažolynai, dryžutynai, papliauškynai ir pan. Smulkieji vikšriai, lakišiai, čėriukiai, rūgtys, didelių upių pakrančių balandynai. Neapaugę ar menkai apaugę upių ir ežerų smėlio, žvyro ar dumblo paplūdimiai. Neapaugusios ir menkai apaugusios upių, ežerų pakrantės su vyraujančiais stambiais rieduliais 1

2 D PELKĖS Apaugimas mišku (> 5 m aukščio) ne daugiau 20%, krūmais ne daugiau 40% paviršiaus projekcijos D1 AUKŠTAPELKĖS IR KILIMINĖS PELKĖS D1.1 Aukštapelkės Kimininės, kupstinių švylių, viržių aukštapelkės, jų praplaišos, duburiai. D1.11 Aktyvios aukštapelkės Ryški kiminų danga, nėra daug jaunų sparčiai augančių medelių D1.12 Pažeistos aukštapelkės Sunykusi kiminų danga, apaugimas medžiais, viržiais, melvenėmis. D2 SKURDŽIOS ŽEMAPELKĖS IR TARPINIO TIPO PELKĖS D2.2 Skurdžios žemapelkės Negilios rūgščios žemapelkės ir šlapios pievos su smulkiom viksvom (paprastoji, žiloji, žvaigždėtoji) siauralapiais švyliais, siūliniais vikšriais, žaliosiomis samanomis ir kiminais (samanų dažniausiai nedaug). Gali būti pelkinė sidabražolė (sūdras), pelkinė našlaitė, dedervinis vėdrynas, melvenė, pelkinė glindė, šuninė smilga. D2.3 Tarpinio tipo pelkės ir liūnai Aukštokų, ne kupstais augančių viksvų (laiboji, snapuotoji, apvalioji...), pupalaiškių, pelkinių sidabražolių, balinių asiūklių, liūnsargių, saulašarių, kiminų ir žaliųjų samanų bendrijos. Samanų dažniausiai daug, išskyrus žinginių, papartuolių, pupalaiškių liūnus. Gali būti nemažai žemaūgių karklų, liekninių beržų. D4. ŠARMINGOS ŽEMAPELKĖS IR KARBONATINGŲ ŠALTINIŲ PELKĖS D4.1 Turtingos žemapelkės ir kalkingos šlapynės D5 PELKINIAI VIKSVYNAI IR NENDRYNAI D5.1 Pelkiniai aukštųjų helofitų Kalkingos žemapelkės, šlapios pievos ir šaltiniuotos vietos su įvairiomis viksvomis (liekninė, dvinamė, blusinė, gelsvoji, papr.), vikšreniais, mėlitais, duoniais, plačialapiais švyliais, žaliosiomis samanomis. Gali būti nemažai orchidinių skiautalūpių, gegūnių, purvuolių, dviguonių, ir kitų kalcifilų raktažolė pelenėlė, patvenis. Ne vandens telkinių pakrančių ar periodiškai apsemiami nendrynai, meldynai, švendrynai. sąžalynai D5.2 Didžiųjų viksvų sąžalynai Aukštų viksvų (aukštoji, lieknoji, pelkinė, pūslėtoji, šluotelinė, šeriuotoji, lapinė) sąžalynai su mažu rūšių skaičiumi. D5.3 Didžiųjų vikšrių pelkės Aukštų vikšrių (kėstasis, glaustažiedis) dominuojamos žemapelkės, susiformavusios ganymo įtakoje (Lietuvoje retos). E PIEVOS IR AUKŠTŲJŲ ŽOLIŲ, SAMANŲ AR KERPIŲ BENDRIJOS Apaugimas mišku (> 5 m aukščio) ne daugiau 20%, krūmais ne daugiau 40% paviršiaus projekcijos E1 SAUSOS PIEVOS Lengvų dirvožemių ir šlaitų nesusivėrę ar netankiai susivėrę žolynai, vasarą neretai išdžiūstantys. E1.1 Kalkingų smėlynų ir nuobirynų nesusivėrę žolynai E1.2 Kalkingos sauspievės ir stepinės pievos Karbonatingų (šarmingų) smėlynų, žvyrynų (dažniausiai nestabiliuose šlaituose), geležinkelio sankasų žolynai, kuriuose dažnai vyrauja trumpaamžės rūšys ar sukulentai. Šilokai, perkūnropė, žalsvažiedė ir ausytoji naktižiedės, tripirštė uolaskėlė, skamainis, laibeniai, smiltyninė kulkšnė, smiltyninė sidabražolė, stačioji guboja, saulenis, smiltyninė dirsė, šėtruotoji bajorė. Susivėrę (kartais gana silpnai) daugiamečiai karbonatingų dirvožemių atviri pieviniai žolynai. Geltonžiedė liucerna, mažasis vingiris, pievinė vingiorykštė, tikrasis lipikas, perluotis, kalninis dobilas, varpotoji veronika, pievinė šilagėlė, stepinis motiejukas, papr. raktažolė. 2

3 E1.7 Rūgščios ir neutralios susivėrusios sauspievės E1.9 Rūgščios ir neutralios nesusivėrusios smiltpievės Mažiau derlingų (smėlingų) dirvožemių daugiametės pievos: sausieji briedgaurynai, smilgynai, smiltyniniai lendrūnynai (turtingi rūšių). Be minėtų dominantų auga raudonasis eraičinas, šreberio viksva, šilinis gvazdikas, šuninė našlaitė, čiobrelis, buožainė. Nemažai samanų. Kontinentinių skurdžių smėlynų retakeriai pionieriniai ar daugiamečiai žolynai. Smiltyninis šepetukas, smulkūs eraičinai, daugiametė klėstenė, papr. čiobrelis, kerpės, samanos. E2 MEZOFITŲ PIEVOS Vidutinio drėgnumo ir drėgnos (salpinės gali būti užliejamos) pievos E2.1 Mezotrofinės ganyklos Pastoviai ištisus metus arba atole gana intensyviai ganomos pievos. Kietavarpė, rudeninė snaudalė, baltasis dobilas, šliaužiantysis ir aitrusis vėdrynai, kupstinė šluotsmilgė, kmynas, papr. juodgalvė. E2.2 Šienaujamos trąšios pievos Natūralios ir pusiau natūralios tradiciškai šienaujamos vešlios pievos. Pievinis eraičinas, pievinis pelėžirnis, papr. motiejukas, siauralapis gyslotis, mėlynžiedis vikis, pievinis katilėlis, papr. lipikas; drėgnesnėse vietose pievinis pašiaušėlis, ilgalapė veronika. E2.22 Subatlantinės šienaujamos pievos Derlingesnės. Pievinis snaputis, avižuolė, pievinis pūtelis, morka, pastarnokas. E2.24 Šiaurinio tipo šienaujamos pievos Spygliuočių miškų augimvietėse. Kiškio ašarėlės, raudonasis eraičinas, papr. veronika. E2.6 Kultūrinės pievos ir vejos Reguliariai (~kas 5 metai) persėjamos, intensyviai šienaujamos, tręšiamos. E2.7 Savaime išsilaikančios nenaudojamos mezofitų pievos Retai pasitaikančios tarpumiškiuose laukinių žvėrių palaikomos pievos E3 SEZONIŠKAI AR PASTOVIAI Lyginant su pelkėmis, nėra durpės ir daug didžiųjų, žolynas ŠLAPIOS PIEVOS turtingas rūšių E3.4 Šlapios trąšios pievos Eutrofinės ir mezotrofinės (gana turtingos azoto). E3.41 Įvairiažolinės šlapios trąšios pievos Daug plačialapių žolių. Puriena, pelkinė neužmirštuolė, pelkinis snaputis, valerijonas, paupinė usnis, viksvameldis E3.42 Šlapios ganyklos Gana intensyvios žemaūgės arba su didžiaisiais vikšriais ganyklos. Lietuvoje retos. Baltoji smilga, nariuotasis pašiaušėlis, nuodingasis vėdrynas, žąsinė sidabražolė, rauktalapė rūgštynė E3.5 Drėgnos ir šlapios oligotrofinės pievos E5 Daug kupstais augančių žolių (ne didžiųjų viksvų). Miškinė sidabražolė, miegalė, glaustažiedis ir kėstasis vikšriai (negausiai), šiaurinis lipikas, kupstinė šluotsmilgė. E3.51 Melveninės pievos Aukštažolės pievos. Melvenė, siauralapis vingiris, kalnasargis, geltė, skudutis, mandrauninkė E3.52 Drėgnieji briedgaurynai Kupstuotos žemažolės pievos, daug samanų, gali būti kiminų, krūmokšnių (bruknė, vaivoras, pelkinis karklas). Briedgaurė, šerialapis vikšris, tridantė, keturbriaunė jonažolė PAMIŠKIŲ, MIŠKO LAUKYMIŲ IR AUKŠTŲJŲ ŽOLYNŲ BENDRIJOS Nepanašios į pievas dėl joms būdingų varpinių žolių stokos, pavėsio, krūmų priemaišos ar stambių žolių E5.1 Ruderaliniai žolynai Stambių žolių sąžalynai apleistose sodybose, šiukšlynuose, ant yrančios organikos, apleistuose karjeruose, plėšiniuose, puveninguose dirvonuose, apleistose nešlapiose pievose. Papr. kietis, varnalėša, dirvinė usnis, didž. dilgėlė, builis, užneštinės rūšys sosnovskio barštis, gausialapis lubinas, balzaminė sprigė. E5.2 Termofilinių pamiškių žolynai Pamiškių ir šlaitų karbonatingi žolynai, dažniausiai gaunantys dalinį pavėsį ir saulėkaitą. Artimi stepinėms pievoms; dažnai dominuoja nevarpinės žolės. Saldžiašaknė kulkšnė, papr. jonažolė, raudonėlis, šunmėtė, miškinis pelėžirnis E5.21 Kserotermofilinės pamiškės Žolynas išretėjęs: raudonžiedis snaputis, lieknoji plukė, šilinis saliavas, alpinis dobilas, smulkialapis vikis, kregždūnė, vaistinė baltašaknė. 3

4 E5.22 Mezofilinės pamiškės Šilinis dobilas, vaistinė dirvuolė, pakrūminis katilėlis, miškinis ir kašubinis vikiai. E5.3 Didžialapių šakių sąžalynai Dažniausiai apleistose (nebeganomose) sausose pamiškėse (ne kirtavietėse), kartais šlaituose įsikuriantys didžialapio šakio sąžalynai. E5.4 Šlapi ar užliejami aukštų žolių ir paparčių žolynai Užliejamų pakrančių, šlapių pievų, drėgnų ir šlapių pamiškių aukštų žolių sąžalynai. E5.41 Paupiniai aukštų žolių sąžalynai Ryški vijoklinių augalų priemaiša. Vynioklė, kibusis lipikas, papr. brantas, papr. gervuogė, dygulis (invazinė rūšis), aukštoji žilė, dryžutis, putoklis. E5.42 Šlapių pievų aukštažolės bendrijos Dažniausiai pelkinių vingiorykščių, rečiau kitų žolių vyraujamos neruderalinės bendrijos. Kemeras, raudoklė, gelsvalapė ir pelkinė usnys, papr. šilingė, pelkinė notra E5.43 Pavėsingų pamiškių trąšūs žolynai Trąšių drėgnų lapuočių miškų ar parkų pakraščių, ir laukymių žolynai. Garšva, gaiva, geltonoji žiognagė, česnakūnė, dygūnė, gurgždis, ugniažolė, plačialapis šaukštis, raudonžiedis šakinys. Gana tolygiai iki ~20% padengimo dažniausiai senais lapuočiais medžiais apaugusios gana įvairios sudėties pievos E7 RETAIS MEDŽIAIS APAUGĘ ŽOLYNAI E7.2 Parkinio tipo pievos Senovinio kraštovaizdžio buveinė, išlikusi tik fragmentiškai, daugumoj degradavusi (krūmuota). Tipiškose buveinėse didelė rūšių įvairovė, artima termofilinėms ir pavėsingoms pamiškėms; ekstensyviai ganoma, kartais šienaujama. Vaistinė notra, kardelis, gelteklė, įvairūs orchidiniai. F KRŪMOKŠNYNAI IR KRŪMYNAI Ne mažiau 30-40% padengimo sumedėjusios augalijos plotai. Krūmai ir medžiai brandos metu neviršija 5 m aukščio F3 PIETINIO TIPO KRŪMYNAI Aukštesnieji (virš 0,5-1 m) krūmynai sausose saulėtose vietose. F3.1 Šilumamėgiai brūzgynai ir krūmynai Dažniausiai pietinės ekspozicijos šlaituose F3.11 Trąšūs termofiliniai brūzgynai Karbonatingų dirvožemių turtingi rūšimis, dažniausiai dygių krūmų brūzgynai. Dygioji ir kaukazinė (invazinė) slyvos, šunobelė, gudobelė, raugerškis, erškėtis, gervuogė, obelis, kriaušė, sedula, ožekšnis, putinas. Žolynas kaip termofilinių pamiškių. F3.16 Kadagynai Kadagių dominuojami krūmynai. Gali būti keleto tipų pagal augimvietes: karbonatingi termofiliniai (artimi F3.11); drėgnų oligotrofinių pievų (artimi E3.5), smėlynų (E1) F3.17 Lazdynynai Dažniausiai žvyringuose šlaituose lazdynų dominuojami krūmynai (ne kirtavietėse). Šermukšnis, blindė, skroblas, katuogė, švitriešis, žibuoklė, pakalnutė, puošnioji našlaitė. F4 KRŪMOKŠNYNAI Dažniausiai erikinių šeimos krūmokšnių (iki 0,5 m aukščio sumedėję augalai, žiemojantys po sniego danga) vyraujamos bendrijos F4.1 Drėgnieji viržynai Aukštapelkių pakraščiais ar kontinentinių smėlynų skurdžiose žemumose pasitaikančios retos bendrijos. Beveik pastoviai drėgna, ar užliejama. Viržis, kiminai ir žaliosios samanos, melvenė, bruknė, vaivoras. F4.2 Sausieji viržynai Sausų skurdžių vietų krūmokšnynai F4.21 Sausieji žolėti viržynai Reta buveinė. Didelę priemaišą sudaro sausų tyrpievių (E1.7) rūšysbriedgaurė, miškinė sidabražolė, šuninė našlaitė, raudonasis eraičinas, papr, putokšlė, tridantė. F4.26 Kontinentinių kopų viržynai Skurdžių smėlynų mažarūšės buveinės. Negausiai auga avinis ir šiurkštusis eraičinai, šilinė viksva, vaistinė veronika, lanksčioji šluotsmilgė, tridantė. F9 PAUPINIAI IR PELKINIAI Šlapių ir užliejamų vietų krūmynai KRŪMYNAI F9.1 Paupiniai krūmynai Trąšių užliejamų vietų krūmynai su nitrofilinių žolių priemaiša. Žilvitis, purpurinis, krantinis, ilgalapis karklai, krūmsargė, papr. gervuogė, dryžutis F9.2 Pelkiniai krūmynai Žemapelkių ir tarpinių pelkių krūmynai. Pilkasis, ausytasis, pelkinis karklai, gluosnis virbis, liekninis beržas, šaltekšnis, viksvos. 4

5 FA GYVATVORĖS FA.1 Svetimžemių krūmų gyvatvorės FA.2 Intensyviai prižiūrimos vietinių rūšių gyvatvorės FA.3 Turtingos vietinių rūšių laukų Ne mažiau 5 rūšių krūmų gyvatvorės FA.4 Mažarūšės vietinių rūšių laukų Iki 5 rūšių krūmų gyvatvorės FB KRŪMŲ PLANTACIJOS FB.1 Viso augalo derliaus plantacijos Iki žemės nupjaunamų krūmų plantacijos, krūmų medelynai FB.2 Lapų ir šakų derliaus plantacijos Žilvičių plantacijos FB.3 Dekoratyvinės ir vaiskrūmių plantacijos FB.31 Vaiskrūmių ir žemaūgių vaismedžių sodai FB.32 Dekoratyvinių krūmų plantacijos G MIŠKAI IR KITI MEDYNAI Nuo ~20% padengimo, brandoje >5 m aukščio; kirtavietės, jaunuolynai. Lapuočių daugiau nei 70% G1 LAPUOČIŲ VASARŽALIAI MIŠKAI G1.1 Pakrantiniai alksnių ir gluosnių Paupių užliejami minkštųjų lapuočių medynai. Žolinėje dangoje medynai vyrauja trąšus vešlus žolynas, apyniai, papr. gervuogė. G1.11 Paupiniai gluosnynai Trapiojo ir baltojo gluosnio medynai. Gali būti nemaža uosialapio klevo (invazinis) priemaiša. G1.12 Paupiniai alksnynai Baltalksnių (G1.123) ir juodalksnių (G1.124) medynai dažniausiai neseniai užaugusių salpinių pievų vietoje. G1.2 Aliuviniai plačialapių miškai Seniai susiformavę medynai upių užliejamose ar šaltiniuotose vietose G1.21 Paupių ir šaltinių uosių-alksnių miškai Drėgni ir šlapi medynai. Nuo G1.41 skiriasi plačialapių miškams labiau būdinga žolių ir krūmų danga: garšva, laiškenis, gelsvalapė usnis, skudutis, dryžutis, dilgėlė, putinas, ožekšnis, ieva. G1.22 Ąžuolų-guobinių-uosių miškai prie didžiųjų upių G1.4 Lapuočių raistai ant nerūgščios durpės Didelių upių slėnių medynai su didele medžių įvairove: ąžuolas, skirpstas, vinkšna, uosis. Krūmų ardui būdinga sedula, gudobelė, serbentai. Daug efemeroidų: rūtenis, vištapienė, ūksminas. Ant susiskaidžiusios (juodos) durpės augantys alksnių ir beržų medynai. Žolyne vyrauja didžiosios viksvos (G Viksviniai juodalksnynai), arba mažiau šlapių vietų higrofitai: siauralapis lendrūnas, blužniapapartis, pelkinė vingiorykštė, šliaužiantysis vėdrynas (G Paraistiniai alksnynai) G1.5 Lapuočių raistai ant rūgščios durpės Beržų, kartais juodalksnių medynai ant nesusiskaidžiusios (rudos) durpės. Ant kupstų kiminai. G1.51 Kimininiai beržynai Dažniausiai žuvusiuose ar iškirstuose pelkiniuose pušynuose užaugę medynai. Išskiriami G1.511 Aukštapelkiniai beržynai, G1.512 Tarpinių pelkių beržynai ir G1.513 Žoliniai-kimininiai beržynai ant negilios durpės G1.52 Kimininiai juodalksnynai Stambiai kupstuoti, dažniausiai mišrūs su pušimis ar beržais, medynai. Ant kupstų kiminai, erikiniai krūmokšniai, paparčiai; tarpukupsčiuose viksvos, puplaiškiai. G1.9 Nepaupiniai ir nepelkiniai smulkialapių miškai G1.91 Sausieji beržynai Pakaitiniai medynai pušynų ir eglynų vietoje. Pagal augimvietes galima išskirti G1.918a Brukniniai beržynai, G1.918b Mėlyniniai beržynai, G1.918c Smulkiųjų žolių ir paparčių beržynai, G1.918d Plačialapių žolių beržynai. G1.92 Drebulynai Pakaitiniai medynai eglynų ir mišrių miškų vietoje. Galima išskirti G1.925a Krūmokšniniai drebulynai, G1.925b Smulkiųjų žolių ir paparčių drebulynai, G1.925c Plačialapių žolių drebulynai. 5

6 G1.A Trąšūs plačialapių miškai Ąžuolų, uosių, skroblų, liepų, klevų ir guobinių medžių vyraujami (ar su žymia priemaiša) medynai neužliejamose ir nepelkinėse vietose. G1.B Nepaupiniai ir nepelkiniai alksnynai Dažniausiai apleistose žemėse bei trąšių miškų kirtavietėse užaugę medynai. G1.C Dirbtiniai lapuočių plantaciniai medynai Greitai augančių medžių (drebulių, tuopų) bei egzotinių rūšių medynai G1.D Vaismedžių ir riešutmedžių sodai G1.D4 Vaismedžių sodai G3 SPYGLIUOČIŲ MIŠKAI Nepelkėti. Spygliuočių daugiau nei 70% G3.4 Netaiginiai pušynai G3.42 Termofiliniai pietinio tipo pušynai Pietų Lietuvos sausi pušynai (dažniausiai kerpiniai) be eglės priemaišos ir su pietinio paplitimo žolėmis: šepetukas, melsvoji kelerija, lietuvinė ir žalsvažiedė naktižiedės, arnika, smiltyninė kulkšnė. G3.A Taiginiai eglynai G3.A1 Mėlyniniai eglynai Vyrauja mėlynė, bruknė, plaukuotasis kiškiagrikis. G3.A2 Papartiniai eglynai Vyrauja įvairūs paparčiai. G3.A3 Smulkiųjų žolių taiginiai eglynai Vyrauja kiškiakopūstis, medutė, septynikė, katuogė. G3.A4 Aukštųjų žolių taiginiai eglynai Medynas dažniausiai mišrus. Juodžolė, laiškenis, skudutis, striepsnė, našlaitės, vilkauogė, paparčiai. G3.B Taiginiai pušynai G3.B2 Brukniniai pušynai ir eglių-pušų miškai Vyrauja krūmokšnių danga. Bruknė, viržis, mėlynė, pievinis kupolis; drėgnose vietose melvenė. G3.B3 Žoliniai taiginiai pušynai Vyrauja žolinių augalų danga. Nitrofilų (aviečių, sprigių, žliūgių) nedaug. Galima išskirti G3.B3a Varpinių žolių pušynai ir G3.B3b Įvairiažoliniai pušynai. G3.D Pelkiniai spygliuočių miškai Pušynai ir eglynai durpingame dirvožemyje. G3.D1 Aukštapelkiniai pušynai Su gailiais, kupstiniais švyliais, bereiniais, viržiais. G3.D2 Oligomezotrofinių pelkių pušynai Samanų dangoje vyrauja kiminai G3.D22 Mėlyniniai-kimininiai pušynai G3.D23 Viksviniai-kimininiai pušynai Ant nestoros durpės; nešus medynas. Vaivoras, bruknė, mėlynė. Tarpinio tipo pelkinis skurdus medynas. Stambūs kupstai, daug įvairių pelkinių žolių. G3.D3 Žaliasamaniai pelkiniai pušynai Karbonatingose augimvietėse ant gilios durpės. Samanų dangoje vyrauja žaliosios pelkinės samanos. Žolynas įvairus, su kalcifilais. G3.D4 Pelkiniai eglynai ir eglių-beržų miškai Dažniausiai mišrūs nenašūs medynai ant gana gilios durpės. Gausu samanų, krūmokšnių, viksvų. G3.D5 Šlapieji eglynai Ant negilios (netikros) durpės. Vešli žolių danga: pelkinė vingiorykštė, paparčiai, pelkinė kreisvė G3.F Dirbtiniai spygliuočių plantaciniai medynai G3.F1 Vietinių spygliuočių medžių plantacijos Pušų ir eglių medynai įvaisti ne savo augimvietėse arba neseniai buvusiuose žemės ūkio plotuose. Avietė, sprigė, žliūgė, gardūnytė, G3.F2 Svetimžemių spygliuočių medžių plantacijos dilgėlė, aklė, žiognagė. Maumedžių, kėnių, pocūgių plantacijos. G4 MIŠRŪS LAPUOČIŲ IR SPYGLIUOČIŲ MIŠKAI G4.1 Mišrūs pelkiniai miškai G1.4 ir G1.5 kombinacijos su G3.D G4.2 Mišrūs taiginiai miškai su beržais G3.A ir G3.B kombinacijos su G1.91 G4.3 Mišrūs acidofiliniai spygliuočiųplačialapių miškai Lietuvos zoninis miško tipas. Spygliuočių-ąžuolų ir kitų plačialapių medynai. G4.32 Mišrūs krūmokšniniai spygliuočiųplačialapių miškai Medynai, kuriuse vyrauja bruknės, mėlynės bei skurdesnių augimviečių žolės G4.33 Mišrūs žolių turtingi spygliuočiųplačialapių miškai Žolyne gausų trąšesnių augimviečių žolių. 6

7 G5 ANTROPOGENINIAI MEDYNAI, JAUNUOLYNAI IR KIRTAVIETĖS G5.1 Medžių eilės G5.2 Maži lapuočių medžių želdiniai Gyvenviečių ir laukų giraitės, neturinčios miškui būdingos sudėties ir struktūros G5.4 Maži spygliuočių medžių želdiniai G5.5 Maži mišrūs lapuočių-spygliuočių želdinai G5.6 Natūralūs ir pusiau natūralūs miškų jaunuolynai G5.61 Lapuočių jaunuolynai G5.62 Mišrūs jaunuolynai G5.63 Spygliuočių jaunuolynai G5.64 Aukštapelkėse įsiveisę jaunuolynai G5.7 Atžalinės ir trumpos apyvartos medieninės plantacijos G5.8 Nesenos kirtavietės G5.81 Šviežios lapuočių miškų kirtavietės G5.82 Šviežios spygliuočių miškų kirtavietės G5.83 Šviežios mišrių miškų kirtavietės G5.84 Trumpaamžės kirtaviečių žolynų Iki 5 m aukščio. Savaiminiai arba sodinti vietiniai medeliai be intensyvios priežiūros. Įvairūs kirtaviečių žolynai bendrijos G5.85 Kirtaviečių krūmynai Kirtavietėse suklestėje krūmynai: šermukšniai, karklai, šeivamedžiai, lazdynai, medlievos (invazinis) ir kt. I PASTOVIAI DIRBAMI AR NESENIAI DIRBTI ŽEMĖS ŪKIO AR SODYBINIAI PLOTAI I1. DIRBAMI LAUKAI IR DARŽAI I1.1 Intensyvių monokultūrų laukai I1.2 Intensyvių daržo ir sodo kultūrų laukai I1.3 Ekstensyvių piktžolėtų kultūrų laukai I1.5 Pūdymai, dirvonai ir neseniai apleisti dirbami laukai I1.51 Pūdymai I1.52 Sausų dirvonų vienmečių piktžolių bendrijos I1.53 Sausų dirvonų vienmečių ir daugiamečių piktžolių bendrijos I2. SODŲ IR PARKŲ KULTIVUOJAMI PLOTAI I2.1 Dideli kultivuojami parkų plotai I2.11 Parkų gėlynai, pavėsinės ir dekoratyviniai krūmynai I2.12 Botanikos sodai I2.2 Maži gėlynai, parkai ir sodybiniai sodai I2.21 Maži gėlynai I2.22 Maži sodybiniai sodai I2.23 Maži parkai ir miestų skverai I2.3 Nesniai apleisti sodai J J1 Miestų ir kaimų pastatai STATINIAI IR KITOS DIRBTINĖS BUVEINĖS J1.1 Gyvenamieji didmiesčių ir miestų centrų pastatai Seni sausi dirvonai gali turėti panašumų su sausom pievom. Žiūrėti ar atsiranda charakteringų rūšių. Galima būtu skirti į lengvo ir sunkaus dirvožemio buveines. 7

8 J1.2 Gyvenamieji kaimų ir priemiesčių pastatai J1.3 Miestų ir priemiesčių visuomeniniai pastatai J1.4 Naudojamos miestų ir priemiesčių industrinės bei komercijos vietos J1.5 Nebenaudojami miestų ir kaimų statiniai J1.6 Miestų ir priemiesčių statybvietės bei griovimo vietos J2 Padriki pastatai J2.1 Padriki gyvenamieji pastatai J2.2 Kaimo vietovių visuomeniniai pastatai J2.3 Naudojamos kaimo vietovių pramonės ir komercijos vietos J2.4 Žemės ūkio paskirties statiniai J2.5 Laukų ribų statiniai J2.6 Nebenaudojami kaimo vietovių statiniai J2.7 Kaimo vietovių statybvietės ir griovimo vietos J3 Kasybos pramonės vietos J3.2 Veikiantys karjerai J3.3 Neseniai apleisti karjerai J4 Transporto komunikacijos ir kitos kietos dangos J4.1 Piktžolių bendrijos ant transporto komunikacijų ir kitų kietų dangų J4.2 Kelių tinklai J4.3 Geležinkeliai J4.4 Aerouostų pakilimo takai ir aikštelės J4.5 Uostų kietos dangos J4.6 Grįstos aikštės ir rekreacinės vietos J4.7 Kapinių statiniai J6 Atliekų sąvartynai J6.1 Sąvartynų piktžolių bendrijos J6.2 Buitinių atliekų sąvartynai J6.3 Ne žemės ūkio organinių atliekų sąvartynai J6.4 Žemės ūkio ir sodininkystės atliekų sąvartynai J6.5 Pramonės atliekų sąvartynai J6.6 Statybos ar griovimo atliekų sąvartynai 8