LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DöL GALVYDIŠKöS KAIMO APYLINKIŲ GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO 2012 m. geguž s 2 d. Nr. D1-385 Vilni

Transkriptas

1 LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS ĮSAKYMAS DöL GALVYDIŠKöS KAIMO APYLINKIŲ GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO 2012 m. geguž s 2 d. Nr. D1-385 Vilnius Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr ; 2012 Nr ), 27 punktu: 1. T v i r t i n u Galvydišk s kaimo apylinkių gamtotvarkos planą (toliau Gamtotvarkos planas) (pridedama). 2. P a v e d u : 2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Generalinei miškų ur dijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą; 2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti planavimą l šų priemon ms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga parko direkcija; 2.3. Generalinei miškų ur dijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstyb s įmon s Šiaulių miškų ur dijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų l šų, kuriomis reikia finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, planavimą. Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas Pareng Vaid Porvaneckien

2 PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. geguž s 2 d. įsakymu Nr. D1-385 GALVYDIŠKöS KAIMO APYLINKIŲ GAMTOTVARKOS PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Galvydišk s kaimo apylinkių gamtotvarkos planas (toliau Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr ; 2009, Nr ), nuostatomis. Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais br žiniais ir priedais, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia jiems pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje II. TERITORIJOS BŪKLöS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS 2. Galvydišk s kaimo apylink s yra Šiaulių apskrityje, Kelm s rajono savivaldyb je, Šauk nų seniūnijos teritorijoje. Teritorija yra Kurtuv nų regioniniame parke, apima Vainagių kraštovaizdžio draustinio dalį. Teritorija šiaur s vakaruose ribojasi su parko Ilgos kraštovaizdžio ir Pustlaukio geomorfologiniu draustiniais, pietryčiuose ribojasi su Targių geomorfologiniu draustiniu ir V žežerio rekreacinio prioriteto zona, šiaur je, pietuose, pietvakariuose, rytuose ir vakaruose su ekologin s apsaugos prioriteto zonomis. Teritorijos plotas 964 ha. Teritorija įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr ). Galvydišk s kaimo apylink se aptinkamos šios Europos Bendrijos svarbos natūralios buvein s: 6210 Stepin s pievos, 6410 Melvenynai, 7110 *Aktyvios aukštapelk s, 7140 Tarpin s pelk s ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s, 7210 *Žemapelk s su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingos žemapelk s, 9010 *Vakarų taiga, 9080 *Pelk ti lapuočių miškai, 91D0 *Pelkiniai miškai. Galvydišk s kaimo apylink se aptinkamos 42 saugomos rūšys, kurios nurodytos Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr ; 2007, Nr ; 2010, Nr ) (toliau Saugomų rūšių sąrašas). Galvydišk s kaimo apylink se nustatyta 16 paukščių rūšių, įrašytų Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-358 (Žin., 2008, Nr ), 1 priedą ir (ar) Saugomų rūšių sąrašą. Teritorijoje aptinkamų ir į Saugomų rūšių sąrašą įtrauktų rūšių sąrašas pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Daugumos saugomų gyvūnų rūšių svarba nacionaliniu ir tarptautiniu mastu yra nedidel d l mažų jų populiacijų. Teritorijoje aptinkamos 3 rūšys, kurių apsaugai reikalinga steigti specialias saugomas teritorijas ir kurios nurodytos Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 (Žin., 2001, Nr ; 2008, Nr ): pelkin uolask l (Saxifraga hirculus), v jaland šilag l (Pulsatilla patens), didysis auksinukas (Lycaena dispar). Teritorijoje rastos 2 saugomos augalų bendrijos, įtrauktos į Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr ) liekninis beržynas (Betulo humilis-salicetum repentis) ir šakotasis ratainynas (Cladietum marisci). Didžiąją teritorijos dalį užima miškai, kuriuose daug pušynų su eglių priemaiša, nepilnai susiv rusių mišrių pelkinių miškų. Pelk tuose miškuose

3 2 aptinkamos šios saugomos rūšys, kurios įtrauktos į Saugomų rūšių sąrašą statusis atgiris (Huperzia selago), širdin dviguon (Listera cordata), aukštoji gegūn (Dactylorhiza fuchsii), susiformavusiose šarmingose žemapelk se (Caricion davallianae) daugiametis patvenis (Swertia perennis), liekninis beržas (Betula humilis), raudonoji gegūn (Dactylorhiza incarnata), d m toji gegūn (Dactylorhiza maculata), raiboji gegūn (Dactylorhiza cruenta), baltijin gegūn (Dactylorhiza longifolia), tukl (Pinguicula vulgaris), siauralap gegūn (Dactylorhiza traunsteineri), sm l tose pušynuose siauralap smilt (Arenaria saxatilis), smiltyninis gvazdikas (Dianthus arenarius) ir v jaland šilag l. Nemažą teritorijos dalį užima pusamžiai sodinti pušynai. Šonos tvenkinio pakrant se ties Galvydišk s kaimu yra nedidelių melvenynų fragmentų (Molinietum caeruleae). Pelkiapiev se aptinkamos saugomos drugių rūšys: baltajuostis melsvys (Aricia eumedon) ir didysis auksinukas (Lycaena dispar). Pagrindin s Galvydišk s kaimo apylinkių gamtosaugin s problemos susijusios su atvirų plotų (pelkių, pievų) užaugimu medžiais ir krūmais, nendr mis d l nepakankamo jų naudojimo žem s ūkio tikslais ir natūralių bendrijų neigiamais struktūriniais pokyčiais: monodominantinių, ruderalinių ir nitrofilinių rūšių išplitimu. Galvydišk s kaimo vietov je išplitusi invazin rūšis gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus), kuri išstumia natūralių pievų rūšis. V jalandžių šilag lių dauginimosi sąlygos blog ja d l augaviečių užpav sinimo ir stor jančios samanų dangos. Didžiojoje dalyje natūralių buveinių nebevykdoma jas suformavusi žem s ūkio veikla (ganymas, šienavimas). Juodupio ir Šonos sl niuose esančiose vertingose pievose ir pelk se saugomų augalų augaviet s nukenčia nuo periodiško užtvindymo, bebrams patvenkus upelius ir iškasus griovius. Europos Bendrijos svarbos miškų buvein se saugomų vabzdžių ir grybų rūšių nepalankią apsaugos būklę lemia intensyvūs sanitariniai kirtimai, kurių metu pašalinama negyva mediena. Stepinių pievų buvein s būklę blogina seniai gyventojų iškastos duob s bulv ms saugoti. Galvydišk s kaimo apylinkių buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje privatūs miškai sudaro apie 14 % teritorijos, kita žem yra valstyb s nuosavyb. III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS 3. Gamtotvarkos plano tikslas yra palaikyti ir atkurti gerą apsaugos būklę į Buveinių direktyvos I priedą įrašytų ir teritorijoje saugomų natūralių Europos Bendrijos svarbos buveinių: 6210 Stepin s pievos ne mažiau kaip 1 ha plote, 6410 Melvenynai ne mažiau kaip 0,2 ha plote, 7110 *Aktyvios aukštapelk s ne mažiau kaip 0,5 ha plote, 7140 Tarpin s pelk s ir liūnai ne mažiau 0,5 ha plote, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s ne mažiau kaip 1 ha plote, 7230 Šarmingos žemapelk s ne mažiau kaip 1,5 ha plote, 7210 *Žemapelk s su šakotąja ratainyte ne mažiau kaip 1 ha plote, 9010 *Vakarų taiga ne mažiau kaip 98,8 ha plote, 91D0 *Pelkiniai miškai ne mažiau kaip 60 ha plote, 9080 *Pelk ti lapuočių miškai ne mažiau kaip 20 ha plote. Taip pat palaikyti ir atkurti gerą apsaugos būklę į Buveinių direktyvos II priedą įrašytų Europos Bendrijos svarbos augalų rūšių v jaland s šilag l s ne mažiau kaip 50 augalų, pelkin s uolask l s ne mažiau kaip 30 žydinčių augalų. Išsaugoti ir pagausinti saugomų rūšių populiacijas smiltyninio gvazdiko ne mažiau kaip 100 augalų, liekninio beržo, daugiamečio patvenio, paprastosios tukl s, raudonosios gegūn s, siauralap s gegūn s ne mažiau kaip 50 augalų, raibosios gegūn s ne mažiau kaip 20 augalų. 4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai: 4.1. atkurti ir išsaugoti atvirus natūralių pievų (6210 Stepin s pievos, 6410 Melvelynai) ir pelkių (7110 *Aktyvios aukštapelk s, 7140 Tarpin s pelk s ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s, 7210 *Žemapelk s su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingos žemapelk s) buveinių plotus su į Saugomų rūšių sąrašą įrašytų rūšių populiacijomis. Sudaryti kuo geresnes sąlygas saugomų vabzdžių rūšims: didžiajam auksinukui ir baltajuosčiui melsviui; 4.2. išsaugoti v jalandžių ir pievinių šilag lių augavietes; 4.3. išsaugoti natūralias miško buveines (9010 *Vakarų taiga, 9080 *Pelk ti lapuočių miškai, 91D0 *Pelkiniai miškai) ir padidinti miškų buvein se negyvos medienos kiekį;

4 informuoti visuomenę apie teritorijos gamtines vertybes. 5. Gamtotvarkos plano uždaviniams įgyvendinti numatytų priemonių planas pateiktas Gamtotvarkos plano priede. IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS 6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja parko direkcija. Ji yra atsakinga už Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir augalų rūšių palankios apsaugos būkl s užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos objektų priežiūrą. parko direkcija atsakinga už 1.6, 1.7, , 2.1, 2.2, 3.1, 3.2, 4 priemonių įgyvendinimo organizavimą, , 1.8, 3.3 priemones vykdo kartu su VĮ Šiaulių miškų ur dija. parko direkcija konsultuoja VĮ Šiaulių miškų ur diją ir privačios žem s savininkus d l buveinių būkl s palaikymo darbų metodų, terminų, technikos naudojimo ir konkrečių darbų vietų, kad jais nebūtų pakenkta saugomiems augalams ir buvein ms. VĮ Šiaulių miškų ur dija ūkio veiklą ir Priemonių plano įgyvendinimo metodus ir terminus derina su parko direkcija. VĮ Šiaulių miškų ur dija atsakinga tik už priemonių įgyvendinimą plotuose, priskirtuose valstybin s reikšm s miškams. V. IŠTEKLIŲ ANALIZö IR LöŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONöMS ĮGYVENDINTI 7. Išteklių analiz ir preliminarus l šų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstyb s biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žem s ūkio fondo kaimo pl trai, taip pat teis s aktų nustatyta tvarka gautos kitos l šos. Europos Bendrijos svarbos miško buveinių būdingos struktūros atkūrimo darbams įgyvendinti siūloma prašyti pagal Kaimo pl tros metų programą skiriamos paramos pelno nesiekiančioms investicijoms miškuose arba pagal analogišką kaimo pl tros priemonę, kuri bus numatyta kitame ( m.) finansinio programavimo laikotarpyje. Reguliariems pievų, pelkių buveinių priežiūros darbams valstybin je ir privačioje žem je rekomenduojama prašyti pagal Kaimo pl tros metų programos priemonę Agrarin aplinkosauga skiriamos paramos pievų ir šlapžemių tvarkymui arba pagal analogišką kaimo pl tros priemonę, kuri bus numatyta kitame ( m.) finansinio programavimo laikotarpyje. Priklausomai nuo pasirinktos darbų finansavimo alternatyvos parko direkcija teikia metodinę paramą VĮ Šiaulių miškų ur dijai šiai rengiant paraiškas finansavimui. VI. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBöSENOS TVARKA 8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemon s iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari Europos Bendrijos svarbos buveinių ir joms būdingų rūšių kokyb s, dydžio ir rūšių individų gausos, augalų skaičiaus steb sena. Jei steb senos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. 9. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių steb sena numatyta Valstybin je aplinkos monitoringo metų programoje (toliau VAMP), patvirtintoje Lietuvos

5 4 Respublikos Vyriausyb s 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2011, Nr ). Tod l, atliekant šiame skyriuje numatytą Gamtotvarkos plano tikslinimą, tikslinga įvertinti VAMP programos nuostatas d l Gamtotvarkos plano uždaviniuose nurodytų objektų steb senos. Steb seną vykdo parko direkcija. 10. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą ir peržiūros ataskaitos rengimą atsakinga Kurtuv nų regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino tikslinių gamtos vertybių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Parengtą Gamtotvarkos plano peržiūros ataskaitą parko direkcija teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. 11. Gamtotvarkos planas pirmą kartą peržiūrimas po trejų metų nuo jo patvirtinimo, o v liau steb sena vykdoma ne rečiau nei kas trečius metus, parengiant peržiūr jimo ataskaitą. Paskutin peržiūr jimo ataskaita rengiama kitais metais pasibaigus Gamtotvarkos plano įgyvendinimui. 12. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama: Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys; iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai; Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas, l šų panaudojimas; pasiekti tvarkymo rezultatai; būtinyb pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas; saugomų buveinių ir rūšių būkl, vadovaujantis šių objektų steb senos rezultatais. 13. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinimas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 11 punkte, jeigu pradeda blog ti buveinių būkl, maž ja saugomų rūšių populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti palankią jų raidą. 14. Gamtotvarkos plano peržiūros metu turi būti atliktas ne tik jo rezultatų įvertinimas, bet ir papildymas naujais duomenimis. Pasiūlymai pakeisti Gamtotvarkos planą turi būti apsvarstyti su suinteresuotais asmenimis ir įstaigomis. 15. Saugomų buveinių augalų rūšin įvairov ir joms būdingų rūšių populiacijų indeksas (dažnumo analiz ) turi būti nustatoma ne rečiau kaip kartą per 5 metus. Jei tam tikros buvein s maž ja ar did ja kitų saugomų buveinių sąskaita, turi būti atlikti tyrimai, išaiškinti pokyčiai ir (esant būtinumui) nustatytas kitoks steb jimų dažnumas.

6 Galvydišk s kaimo apylinkių Gamtotvarkos plano priedas GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS Uždavinys 1. Atkurti ir išsaugoti atvirus natūralių pievų (6210 Stepin s pievos, 6410 Melvelynai), pelkių (7110 *Aktyvios aukštapelk s, 7140 Tarpin s pelk s ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s, 7210 *Žemapelk s su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingos žemapelk s) buveinių plotus su į Saugomų rūšių sąraše įrašytų rūšių populiacijomis. Pagerinti ekologines sąlygas saugomų vabzdžių rūšims: didžiajam auksinukui ir baltajuosčiui melsviui Priemon s pavadinimas 1.1. iškirsti ir pašalinti medžius ir krūmus 1 5, 7 13, 15, tvarkymo plotai 1.2. iškirsti ir pašalinti medžių ir krūmų atžalas 1 5, 8, 10, 12, 13 tvarkymo plotai 1.3. šviesinti medyną, iškertant pomiškį, traką, v liau pagal poreikį ir atžalas 20, 21 tvarkymo plotas 1.4. šienauti ir išvežti žolę iš pelkių ir pievų 6, 7, 8, 15, 16, tvarkymo plotai Atsakingos institucijos parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų ur dija 3 parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų ur dija 3 parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų ur dija 3 parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų ur dija 3 Priemon s įvykdymo terminas arba periodiškumas I II I, III v liau ne rečiau kaip kas 3 metai II IV v liau ne rečiau kaip kas 3 metai II-X Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai 1 I I II I 1.5. išpjauti ir pašalinti nendres 9 ir 11 tvarkymo plotai parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų ur dija 3 II IV v liau kas dvejus metus I 1.6. naikinti ruderalinę ir nitrofilinę augaliją 14, 17, 18 tvarkymo plotai parko direkcija II IV v liau kas dvejus metus I 1.7. naikinti gausialapio lubino židinius iškasant ir šienaujant tvarkymo plotai parko direkcija II-IV v liau ne rečiau kaip kas 3 metus I 1.8. naikinti gausialapio lubino židinius l kščiuojant ir šienaujant 26, 27 tvarkymo plotai VĮ Šiaulių miškų ur dija 3, Kurtuv nų regioninio parko direkcija II-IV du kartus per metus, v liau kas dvejus metus I 1.9. rekultivuoti teritoriją užpilant bulvių duobes sm liu 19 tvarkymo plotas parko direkcija V II vykdyti kasmetines bebrų apskaitas, sekti šeimų gausumo dinamiką ir pasiskirstymą parko direkcija I X I organizuoti bebrų skaičiaus reguliavimą parko direkcija I X I Organizuoti pasitarimą d l naujų Vainagių Lygumų medžiotojų būrelio žv rių š rimo ir medžiokl s bokštelių pastatymo vietų parko direkcija I I 2. Išsaugoti v jalandžių ir pievinių šilag lių augavietes 2.1. pažym ti v jalandžių ir pievinių šilag lių augavietes tvarkymui (100 ha) parko direkcija II X I 2.2. praardyti miško paklotę aplink potencialias v jalandžių ir pievinių šilag lių augavietes, prireikus iškirsti jaunas pušis, egles ir tankiai suž lusius viržius parko direkcija II X I I

7 2 3. Išsaugoti natūralias miško buveines (9010 *Vakarų taiga, 9080 *Pelk ti lapuočių miškai, 91D0 *Pelkiniai miškai) ir padidinti miškuose negyvos medienos kiekį 3.1. atnaujinti natūralių miško buveinių plotų inventorizacijos duomenis, atsižvelgiant į medynų amžių, ir parengti atitinkamus pasiūlymus d l gamtotvarkos plano patikslinimo parko direkcija V II 3.2. surengti individualias konsultacijas miško savininkams apie paramos gavimą pagal KPP 2 miškų priemones parko direkcija I X II 3.3. palikti (pažym ti 200 ha) natūraliai susidarančius virtuolius ir stačius sausuolius, nesukeliančius masinio ligų ir kenk jų išplitimo gr sm s VĮ Šiaulių miškų ur dija 3, Kurtuv nų regioninio parko direkcija I X I 4. Informuoti visuomenę apie teritorijos gamtines vertybes įrengti pažintinius stendus, kurie supažindintų lankytojus su gamtotvarkos darbais parko direkcija IV II 1 Priemonių svarba: I labai svarbios; II mažiau svarbios; 2 KPP Kaimo pl tros m. programa; 3 Tik už priemon s įgyvendinimą plotuose, priskirtuose valstybin s reikšm s miškams.

8 GALVYDIŠKöS KAIMO APYLINKIŲ GAMTOTVARKOS PLANO PAGRINDŽIAMOJI INFORMACIJA (Šiaulių apskritis, Kelm s rajono savivaldyb ) m. Reng jai: Raimondas Čiuplys Valerijus Rašomavičius Edmundas Greimas Gamtotvakos planas patikslintas pagal 2011 m. parko direkcijos pateiktus duomenis ir pastabas Konsultavo Vidmantas Lopeta Vilnius, 2012

9 2 I. TERITORIJOS BŪKLöS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS 1.1. Teritorijos pad tis, ribos ir plotas Galvydišk s kaimo apylinkių teritorija yra Šiaulių apskrities Kelm s rajono savivaldyb s šiaurvakarin je dalyje, Šauk nų seniūnijos teritorijoje, Galvydišk s ir išnykusio Šonos kaimų apylink se. Galvydišk s kaimo apylinkių teritorija yra apie 5 km nuo Šauk nų ir Kurtuv nų miestelių. Teritorija šiaur s vakaruose ribojasi su parko (toliau KRP) Ilgos kraštovaizdžio ir Pustlaukio geomorfologiniu draustiniais. Pietryčiuose ribojasi su KRP Targių geomorfologiniu draustiniu ir V žežerio rekreacinio prioriteto zona; šiaur je, pietuose, pietvakariuose, rytuose ir vakaruose su ekologin s apsaugos prioriteto zonomis. Teritorija priklauso KRP, kuris įsteigtas pagal Lietuvos Respublikos Seimo 1992 m. rugs jo 24 d. nutarimą Nr. I-2913 D l regioninių parkų ir draustinių įsteigimo (Žin., 1992, Nr ). Galvydiškių teritorija užima visą buvusio KRP Šonos kraštovaizdžio draustinio teritoriją (plotas 965 ha). LR Vyriausyb s 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimu D l parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo, Šonos kraštovaizdžio draustinis (tuo pačiu ir buveinių apsaugai svarbi teritorija Galvydišk s kaimo apylink s ) buvo įjungtas į Vainagių kraštovaizdžio draustinį kaip jo dalis. Galvydišk s kaimo apylink s atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau BAST) atrankos kriterijus, nustatytus aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 D l gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo (Žin., 2001, Nr ; 2008, Nr ). Teritorijoje aptinkamos pievų (6220 Stepin s pievos, 6410 Melvenynai), pelkių (7110 Aktyvios aukštapelk s, 7140 Tarpin s pelk s ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s, 7210 Žemapelk s su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingos žemapelk s) ir miškų (9010 *Vakarų taiga, 9080 *Pelk ti lapuočių miškai, 91D0 *Pelkiniai miškai) buvein s, d l kurių ji įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr ). BAST aptinkama nemažai retų augalų, iš kurių 2 įrašytos į 1992 m. geguž s 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB d l natūralių buveinių ir laukin s faunos bei floros apsaugos (toliau Buveinių direktyva) II priedą, kaip rūšys, kurių apsaugai reikalinga steigti specialias saugomas teritorijas: pelkin uolask l (Saxifraga hirculus) ir v jaland šilag l (Pulsatilla patens). 1 pav. Galvydišk s kaimo apylinkių BAST pad tis

10 3 2 pav. Galvydišk s kaimo apylinkių BAST pad tis regione 1.2. Teritorijos teisinis statusas ir svarba Kurtuv nų regioninis parkas buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Seimo 1992 m. rugs jo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 D l regioninių parkų ir draustinių įsteigimo (Žin., 1992, Nr ). KRP Šonos kraštovaizdžio draustinio ribos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1995 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 247 D l Dieveniškių istorinio regioninio, Kurtuv nų, Metelių, Nemuno deltos, Panemunių, Rambyno, Salantų, Veisiejų, Ventos, Žagar s regioninių parkų zonavimo (Žin,1995, Nr ), siekiant išsaugoti hidrografiniu, geomorfologiniu ir botaniniu aspektu vertingą teritoriją. Papildomas teritorijos apsaugos statusas buvo suteiktas ją įtraukiant į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr ). Galvydišk s kaimo apylink s atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatytus aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 D l gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo (Žin., 2001, Nr ; 2008, Nr ). Galvydišk s kaimo apylinkių BAST veiklos apribojimus ir apsaugos statusą reglamentuoja: LR Seimo 1993 m. lapkričio 19 d. įstatymas Nr. I-301 Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr ; 2001, Nr ); LR Vyriausyb s 1992 m. geguž s 12 d. nutarimas Nr. 343 D l specialiųjų žem s ir miškų naudojimo sąlygų patvirtinimo (Žin., 1992, Nr ; 2008, Nr ); LR Vyriausyb s 2011 m. geguž s 25 d. nutarimas Nr. 614 D l Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 2004 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 276 D l Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo pakeitimo. (Žin., 2011, Nr ); LR aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. D1-210 D l Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo (Žin., 2009, Nr ). Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žem s naudmenų, esančių kraštovaizdžio draustiniuose, sud tis keičiama tik pagal projektus, suderintus su Aplinkos ministerija.

11 4 Teritorijos apsaugos nuostatos apibr žtos Bendruosiuose buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose (LRV nutarimas Nr. 614 (Žin., 2011, Nr ). Pagal šį nutarimą 6210 Stepinių pievų ir 6410 Melvenynų buveinių apsaugai skirtose teritorijose draudžiama: - eksploatuoti naudingąsias iškasenas; - įveisti mišką ar sodinti pavienius medžius ir krūmus; - keisti natūralias pievas, įs ti kultūrines žoles, tręšti, nupjauti kupstus, suarti ar kitaip keisti žolynus; - keisti hidrologinį režimą, tiesinti upelių vagas, įrengti tvenkinius, dambas, polderius; - skatinama šienauti, ganyti galvijus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytu intensyvumu. 7110* Aktyvių aukštapelkių, 7140 tarpinių pelkių ir liūnų buveinių apsaugai skirtose teritorijose draudžiama: - eksploatuoti naudingąsias iškasenas, sausinti apypelkį, vykdyti kitą veiklą, kuri pažeistų durpių klodą, terštų pelkę ir jos aplinką, pakeistų hidrologinį režimą, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones; metrų atstumu nuo pelk s kirsti plynai apypelkio mišką neįšalus gruntui; - nuleisti nutekamuosius ar drenažo vandenis į pelkę Nekalkingų šaltinių, šaltiniuotų pelkių ir 7210 *Žemapelkių su šakotosiomis ratainyt mis buveinių apsaugai skirtose teritorijose draudžiama: - intensyviai naudoti pelkę maitinančių šaltinių ir požeminius vandenis; - keisti pelk s ir su ja susijusių vandens telkinių hidrologinį režimą, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones; - statyti statinius, nesusijusius su buvein s išsaugojimo darbais; - naudoti trąšas ir pesticidus teritorijose, hidrologiniais ryšiais susijusiose su saugoma buveine; - į pelkę ar su ja susijusius vandens telkinius nuleisti nutekamuosius ar drenažo vandenis Šarmingų žemapelkių buveinių apsaugai skirtose teritorijose draudžiama: - keisti hidrologinį režimą su pelke susijusiose teritorijose ir vandens telkiniuose, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones; - nuleisti nutekamuosius ar drenažo vandenis į susijusius su pelke vandens telkinius; - skatinama šienauti saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytu intensyvumu *Vakarų taigos, 9080 *Pelk tų lapuočių miškų ir 91D0 *Pelkinių miškų buvein se: - negali būti ardoma miško paklot, žolių, samanų, kerpių ar krūmokšnių danga, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus atvejus (reikalavimas netaikomas, jeigu miško paklot s suardymo neįmanoma išvengti vykdant leistiną medienos ruošą); *Vakarų taigos buvein se negali būti: - šalinama buvein se susidaranti negyva mediena, vykdomi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšin s sud ties ir vertikaliosios struktūros medyną; - sodinamas miškas išdegusiose arba gaisrų pažeistose vietose, mechaniškai ruošiamas kirtaviečių ir gaisraviečių dirvožemis; - eksploatuojamos naudingosios iškasenos; - keičiamas hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones; - tręšiama; Vakarų taigos buvein se skatinama nenaudoti pesticidų; be to, skatinamos priemon s, skirtos būdingai medynų rūšinei sud čiai ir medynų vertikaliajai struktūrai palaikyti *Pelk tų lapuočių miškų, 91D0 *Pelkinių miškų buvein se negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus atrankinius kirtimus, specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti būdingos rūšin s sud ties ir vertikaliosios struktūros medyną bei sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenk jų išplitimo gr sm.

12 Teritorijos fizin s-geografin s sąlygos Klimatin s ypatyb s. Pagal Lietuvos klimatinį zonavimą, Galvydišk s kaimo apylinkių teritorija priklauso Vidurio žemumos klimato rajonui, kuris skiriasi nuo kitų Vakarų Lietuvos rajonų labiau kontinentiniu klimatu: didesne temperatūrų amplitude, šaltesn mis žiemomis, šiltesn mis vasaromis. Paklotinio paviršiaus metinis radiacinis balansas sudaro kcal/cm 2. Vidutin metin temperatūra apie +6,5 o C. Vidutinis metinis kritulių kiekis mm, iš to net 3/4 tenka šiltajam metų periodui. Pastovi sniego danga laikosi gana neilgai (vidutiniškai 85 dienas), o jos storis didelis vidutiniškai apie 24 cm. Laikotarpis be šalnų čia sudaro apie 170 dienų. Vakarų, pietvakarių ir pietų v jai vyrauja tiek žiemą, tiek vasarą Geologin s ypatyb s. Geologiniai duomenys rodo, kad į šiaurę nuo Rytų Žemaičių plynaukšt s rajono tęsiasi vadinamoji Suginčių fleksūrin pakopa, skersai kertanti Baltijos tektoninį įlinkį. Ruožas, einąs išilgai tos struktūrin s linijos ilgiems geologiniams laikams pasidar tektoniniu atžvilgiu aktyvesnis už kitus plotus. Jis buvo aukštokai pakilęs ir priešledynmetyje. Pleistocene tarnavo kaip ledų takoskyra, tod l buvo mažiau ledynų egzaruotas už kaimynines žemumas. Tai sudaryta iš kietų, ledynų egzaracijai atsparių permo klinčių ir devono dolomitų, iškylančių net m aukščiau jūros lygio. Kaip ir kitur, ankstyvojo pleistoceno darinių beveik neišliko: nubrauk juos v lesni ledynai. Vidurinio pleistoceno dariniai, nors ir egzaruoti paskutiniųjų ledynų, dengia visą rajono teritoriją maždaug m storiu Geomorfologin s ypatyb s ir pagrindin s reljefo formos. Didesnį teritorijos kvarterin s dangos pjūvį paliko v lyvojo pleistoceno ledynai, kurie suformavo ir pagrindinius reljefo bruožus. Kurtuv nų apylinkių reljefo bruožų formavimuisi svarbus buvo nedidelis Gans s ledyninis liežuvis, vienas iš tų, kurie V lyvajame ledynmetyje Pietų Lietuvos faz s pabaigoje deng Žemaičių aukštumos rytinę dalį. Prad jus intensyviai tirpti ledo liežuviams, tarp pagrindin s ledo mas s ir ledo, gul jusio Gans s dubumoje, atsirado plyšys. Gans s ledo liežuvis virto ledo luitu. Tarp jo ir pagrindin s ledo mas s prad jo kauptis tirpstančio ledo vandenys. Vandenys, tek ję į atsiradusį ledyno tirpsmo vandenų pasitvenkusį limnoglacialinį baseiną, atnešdavo daug mineralin s medžiagos, kuri nus sdavo baseino dugne, laidodama dar neištirpusį ledą. Į rytus nuo vis did jančio plyšio suskaldytame reljefe vyko pakraštin morenin ir vidinio ledo fliuvioglacialin akumuliacija. Ten atsirado meridianin s krypties Kurtuv nų marginalinis masyvas. Prad jus intensyviau tirpti ledo liežuviams, vandenys telk si Gans s dubumos pakraščiuose, kur ledo jau nebuvo. Vandens lygis siek m absoliutinio aukščio. Šis baseinas rytuose skalavo keiminę terasą. Pastarosios šlaitai buvo abraduoti ir išraižyti raguvų. Ledynams toliau tirpstant, limnoglacialinis baseinas pl t si atsipalaidavusiuose nuo ledo žemesniuose plotuose. Dar nesp jus dubumoje galutinai ištirpti ledo luitams, o keimin je terasoje palaidotiems ledams, prasid jo klimato atšalimas (Vidurio Lietuvos faz ). Atslinko Ventos vidurupio ledynin plaštaka. Pastarosios tirpsmo vandenys plūdo į Gans s dubumą ir pak l prieledyninio baseino lygį. Sutvinę vandenys ilgai laik si m abs. a. lygyje ir skalavo keimin s terasos šlaitą. Nuo keimin s terasos vakaruose atsiveria plačios raguvos ir sausi sl niukai. Atšilus klimatui Biolinge, m tirpti palaidoti ledai, kurių nemažai išliko keimin je terasoje. Galutinai ištirpus palaidotiems ledams, keimin je terasoje atsirado daug termokarstinių daubų (duburių), kurias gal jo pagilinti sufozijos procesai. Pirminį lygų keimin s terasos reljefą pagilino fliuvioglacialin erozija, kuri lygų pirminį terasos reljefą išraiž, pagyvino. Buvusių protakų sl niais šiuo metu teka dabartiniai upeliai Dirvožemių ypatyb s. Vietov je vyrauja priemoliai su nedideliu kiekiu karbonatų, vyraujančių apatiniame dirvožemio sluoksnyje. Tam tikrose BAST vietose paviršius yra padengtas sm liu ir priesm liu. Vyrauja vel niniai jauriniai vidutiniškai ir stipriai jaur ję dirvožemiai.

13 6 Dirvožemio našumas pagal Lietuvos dirvožemių klasifikaciją iki 45,9 žem s ūkio naudmenų našumo balų Hidrografin s ir hidrologin s ypatyb s. Galvydišk s kaimo apylinkių BAST teka Šonos ir Juodupio upelių atkarpos, pasižyminčios išskirtin mis sl nių vertyb mis bei nestabiliu hidrologiniu režimu d l nereguliuojamos bebrų veiklos. Upelių baseino teritorijoje intensyvus žem s ūkis niekada nebuvo vykdomas, tod l jų vanduo neužterštas. Teritorijoje yra Vainagių ežeras, kuris yra priešpaskutin je eutrofikacijos stadijoje, jo dubuo nuklotas storu organinių nuos dų sluoksniu; ežeras intensyviai užauga vandens augalija, ypač makrofitais. Galvydišk s kaimo apylinkių BAST yra Šoniuko ir Galvydišk s pelk s, tačiau jos užima mažą plotą ir šių objektų hidrografin s ir hidrologin s ypatyb s n ra aprašytos ar tirtos Kraštovaizdžio aprašymas Galvydišk s kaimo apylink s įeina į Kurtuv nų kraštovaizdžio mikrorajoną, apimantį to paties pavadinimo pakraštinių moreninių darinių masyvą, kurio didel dalis užpilta sm liu. Šis mikrorajonas yra labai sud tingas, vyrauja smulkiai ir stačiai kalvotasis duobuotasis ežeringasis sm lingasis vietovaizdis, susidaręs iš nedidelių kauburių, atskirų negilių duobų, kurių vienos sausos, o kitos pelkingos. Galvydišk s kaimo apylinkių BAST vyrauja natūralus gamtinis kraštovaizdis. Galvydišk s ir Vainagių kaimuose tarp miškų yra išlikę kaimiškojo (agrarinio) kraštovaizdžio ploteliai. Praeityje šis kraštovaizdžio tipas teritorijoje už m kur kas didesnį plotą Teritorijos biologin s ypatyb s Laukin s augalijos ypatyb s: Ankstesni ir plano rengimo metu atlikti augalijos tyrimai Dar 1942 m. šakotąsias ratainytes prie Vainagių ežero aptiko prof. Jonas Dagys metais teritorijoje botaninius tyrimus atliko Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto botanikai, vadovaujami prof. Jono Naujalio. Vakarin je parko dalyje (čia yra buvęs Šonos kraštovaizdžio draustinis, dabar tapęs Vainagių kraštovaizdžio draustinio dalimi) buvo atlikta floros rūšių inventorizacija, tačiau atskiras draustinio floros sąrašas nepateiktas. Teritorijoje botanin s ekspedicijos metu išskirtos dvi svarbiausios retoms rūšims vietos: Juodupio ir Šonos upelių sl niai ties jų santaka Galvydišk s k. ir pieva Šonos upelio sl nyje 64 miško kvartale (dabar Vainagių girininkijos 35 kvartale). Pateiktos Juodupio upelio sl nyje aptiktų Lietuvos raudonosios knygos augalų rūšių radviečių kortel s metais Juodupio sl nio buveines apraš Zofija Sinkevičien. Teritorijos bendrijas apraš prof. Vida Motiekaityt. Ne vienerius metus pelkin s uolask l s populiaciją tyr dr. Edita Meškauskait metais kertinių miško buveinių inventorizaciją teritorijoje atliko parko ekologas Vidmantas Lopeta. Plano rengimo metu botaninius tyrimus atliko dr. Valerijus Rašomavičius ir Raimondas Čiuplys metais v jalandžių šilag lių monitoringą atliko parko ekolog Irma Jazdauskait Bendra augalijos charakteristika Didžiąją teritorijos dalį užima miškai. Gausiausi vakarų taigos pušynai su eglių priemaiša ir gana jauni, nepilnai susiv rę mišrūs pelkiniai miškai (Sphagno girgensohnii-piceetum, Carici elongatae-alnetum, Sphagno squarrosi-alnetum), tarp kurių įsiterpia brandesnių medynų sklypai. Pelkinių miškų medynuose vyrauja plaukuotasis beržas (Betula pubescens), juodalksnis (Alnus glutinosa), paprastoji egl (Picea abies), paprastoji pušis (Pinus sylvestris). Pelk tuose miškuose iš saugomų augalų rūšių pasitaiko statusis atgiris (Huperzia selago), širdin dviguon (Listera cordata), aukštoji gegūn (Dactylorhiza fuchsii). Kai kur, ypač šiaurin je teritorijos dalyje, pasitaiko nedidelių aukštapelkinių ir tarpinio tipo raistų (Ledo-Pinetum). Upelių pakrant se, ypač Šonos, plyti dideli aukštųjų helofitų sąžalynai, kuriuose dažniausiai dominuoja paprastoji nendr (Phragmites australis); kai kur auga plačialapis švendras (Typha latifolia), baltijin gegūn (Dactylorhiza longifolia), m lynasis palemonas (Polemonium

14 7 caeruleum), aukštoji viksva (Carex elata). Pakrant se ir dr gnose senvag se vyrauja aukštus kupstus sudarančių viksvų bendrijos (Caricetum elatae, Caricetum cespitosae). Juodupio sl nyje plyti Caricion lasiocarpae sąjungos šaltiniuotos žemapelk s. Šiose bendrijose dominuoja kupstin viksva (Carex cespitosa), laiboji viksva (Carex lasiocarpa), ganyklin viksva (Carex lepidocarpa), snapuotoji viksva (Carex rostrata), trilapis puplaiškis (Menyanthes trifoliata), paprastasis pelkiapapartis (Thelypteris palustris), balinis asiūklis (Equisetum fluviatile), šilkažied gaisrena (Lychnis flos-cuculi). Samanų dangoje vyrauja drepan s (Drepanocladus spp.), lapūn s (Plagiomnium spp.), kiminai (Sphagnum spp). Šiose bendrijose klesti gana gausi pelkin s uolask l s (Saxifraga hirculus) populiacija. Karbonatų turtingose augimviet se, susiformavusiose šarmingose žemapelk se (Caricion davallianae) auga daug saugomų rūšių augalų daugiametis patvenis (Swertia perennis), liekninis beržas (Betula humilis), raudonoji gegūn (Dactylorhiza incarnata), d m toji gegūn (Dactylorhiza maculata), raiboji gegūn (Dactylorhiza cruenta), baltijin gegūn (Dactylorhiza longifolia). Šaltiniuotų pelkių ir šarmingų žemapelkių kompleksas intensyviai apauga medžiais ir krūmais (gluosniais (Salix spp.), beržais (Betula spp.), paprastąja pušimi (Pinus sylvestris), paprastąja egle (Picea abies)). Šonos tvenkinio pakrant se ties Galvydišk s kaimu yra nedidelių melvenynų fragmentų (Molinietum caeruleae), tačiau daugelis jų degraduoja d l nutrūkusio naudojimo ir užž limo medžiais, krūmais bei nendr mis. Ant sm l to gūbrio Galvydišk s kaime aptinkami sausų stepinių pievų plotai, kuriuose auga stepinis motiejukas (Phleum phleoides), valgomoji rūgštyn (Rumex acetosa), siauralap migl (Poa angustifolia), paprastasis lipikas (Galium mollugo), dirvin buožain (Knautia pratensis), paprastoji jonažol (Hypericum perforatum). Ant mineralinių sm lio dirvožemių paplitę spygliuočių miškai, daugiausiai pušynai (Dicrano-Pinion). Sausesn se sm l tose augimviet se plyti pušynai su gana gausia egl s priemaiša (Peucedano-Pinetum), kuriuose auga siauralap smilt (Arenaria saxatilis), smiltyninis gvazdikas (Dianthus arenarius) ir v jaland šilag l (Pulsatilla patens). Nemažą teritorijos dalį užima pusamžiai (40 60 m. amžiaus) sodinti pušynai. D l vietomis pasitaikančių specifinių augimviečių teritorijoje aptinkama nemažai retų ir apyrečių Lietuvos floros rūšių; tarp jų į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos raiboji gegūn (Dactylorhiza cruenta), raudonoji gegūn (Dactylorhiza incarnata), siauralap gegūn (Dactylorhiza traunsteineri), baltijin gegūn (Dactylorhiza longifolia), statusis atgiris (Huperzia selago), širdin dviguon (Listera cordata), pūkuotoji apuok (Trichocolea tomentella), daugiametis patvenis (Swertia perennis), paprastoji tukl (Pinguicula vulgaris), v jaland šilag l (Pulsatilla patens), siauralap smilt (Arenaria saxatilis) Buveinių direktyvos II priedo rūšys Pelkin s uolask l s (Saxifraga hirculus) populiacija Galvydišk s kaimo apylinkių BAST aptinkama netoli Galvydišk s kaimo, Šonos upelio pakrant s pušyne, 77 Vainagių girininkijos kvartale. Augimviet s yra 2 pagrindiniuose taškuose, kuriuose žydinčių individų skaičius apie 50 (vegetatyvinių daug daugiau). Pelkin s uolask l s (Saxifraga hirculus) populiacija Galvydišk s BAST gana gyvybinga. Nors ji buvo sumaž jusi bebrams užtvenkus Juodupio upelį ir užliejus dalį augimviet s, tačiau tyrimų metu (2006) buvo atsistačiusi. V jaland s šilag l s (Pulsatilla patens) augimviet s Galvydišk s kaimo apylinkių BAST (teritorijos mastu) yra plačiai paplitusios, tačiau jų atskiras populiacijas sudaro vos 2 3 vienetai. Pagrindin augimviet yra 70 ir 76 Vainagių girininkijos kvartaluose ir šalia kvartalin s linijos, skiriančios šiuos du kvartalus. Gyvybinga populiacija susiformavusi buvusioje gaisraviet je Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys Teritorijoje be aukščiau pamin tų 2 rūšių, įrašytų į ES Buveinių direktyvos II priedą ir į Lietuvos raudonąją knygą, metais aptikta dar 20 augalų rūšių, įtrauktų į Lietuvos raudonąją knygą. Vietiniu ir nacionaliniu lygmeniu didel svarba yra šių rūšių: raibosios gegūn s, pelkin s uolask l s, daugiamečio patvenio. V jaland s šilag l s, smiltyninio gvazdiko, siauralap s smilt s populiacijos šalies mastu svarbios kaip esančios arealo šiaurvakariniame pakraštyje. Paprastosios

15 8 tukl s, liekninio beržo, raktažol s pelen l s, m lynojo palemono, šakotosios ratainyt s augaviečių vietin svarba yra didel, o šalies mastu vidutin. Šalies ir vietiniu lygmeniu pūkuotosios apuok s ir širdin s dviguon s populiacijų svarba vidutin. D l labai mažos populiacijos plunksnin s pliusn s radviet s svarba yra nežymi. 1 (E) kategorija Dactylorhiza cruenta (O. F. Müll.) Soó raiboji gegūn Viena iš nedaugelio Lietuvoje žinomų šios rūšies populiacijų išlikusi Juodupio sl nio žemapelk je žyd jo apie 25 augalai. Kasmet stebima nuo vieno iki kelių žydinčių individų m. vasarą vienas augalas buvo rastas tarpinio tipo pelk je prie Šoniuko ežero. 2 (V) kategorija Trichocolea tomentella (Ehrh.) Dum. pūkuotoji apuok Gausios populiacijos auga Vainagių g-jos 71 kvartale (Juodupio sl nyje) ir kvartaluose (Šonos upelio sl nyje). Pelkiniuose miškuose, kertin se miško buvein se sutinkamos kartu su širdine dviguone (Listera cordata L.). Neckera pennata Hedw. plunksnin pliusn Teritorijoje labai reta metais aptikta vienintel je vietoje: Vainagių girininkijos 64 kvartale, ant drebul s kamieno. Arenaria saxatilis L. siauralap smilt 2002 m. vasarą Vainagių g-jos 76 kv. rasti keli individai 1 m 2 plote. Dianthus arenarius smiltyninis gvazdikas Jo populiacija Galvydišk s kaime yra viena iš labiausiai į šiaur s vakarus nutolusių rūšies augimo vietų Lietuvoje. Augimviet Galvydišk s BAST yra 76 Vainagių girininkijos kvartale ir užima apie 150 m 2. Šioje teritorijoje aptinkama apie 130 individų, o pati populiacija yra gyvybinga, tačiau teritoriškai nesiplečia. Šiuo metu jų užimamą teritoriją intensyviai apauga karpotasis beržas (Betula pendula), tod l artimiausiu metu netvarkant, populiacijos rodikliai gali keistis. Betula humilis L. liekninis beržas Auga tarpinio tipo pelk je Juodupio upelio sl nyje, teritorijos šiaurin je dalyje. Polemonium caeruleum L. m lynasis palemonas Aptiktas Šonos upelio sl nyje pietvakarin je teritorijos dalyje žyd jo apie 60 augalų. Pinguicula vulgaris L. paprastoji tukl Pasitaiko šarmingose ir šaltiniuotose žemapelk se Juodupio sl nyje. Populiaciją sudaro keliasdešimt individų. Primula farinosa L. raktažol pelen l Teritorijoje aptikta vienintel je vietoje Šonelio ežero rytiniame pakraštyje ten suskaičiuota apie 100 augalų. Augavietei buvo reikalingas šienavimas. Listera cordata (L.) R. Br. širdin dviguon 2002 ir 2003 m. vasarą rasta pelkiniuose miškuose Vainagių g-jos 71 kv. 30 ir 39 miško sklypuose (Juodupio upelio sl nyje) ir tos pačios g-jos 83 kv. 23 skl. ir 84 kv. (Šonos upelio sl nyje). Augimviet s yra kertin se miško buvein se. Dactylorhiza maculata (L.) Soó d m toji gegūn Pasitaiko šaltiniuotose Juodupio sl nio žemapelk se ir Šonos upelio sl nyje. Dactylorhiza traunsteineri (Saut.) Soó siauralap gegūn apie 100 individų aptikta šaltiniuotoje Juodupio sl nio žemapelk je. Cladium mariscus (L.) Pohl šakotoji ratainyt Vainagių ežero liūnin je apyežer je suskaičiuota apie 300 peržyd jusių augalų Šonelio ežero pakrant je augo apie 25 m 2 plote. 3 (R) kategorija Botrychium multifidum (G.G.Gmel.) Rupr. daugiaskiltis varpenis

16 metais labai negausi populiacija (10 15 sporifikuojančių individų) augo Vainagių girininkijos 35 kv., pušyno pietiniame pakraštyje netoli Šonos metais čia aptikta apie 10 augalų. Populiacijos gausumas ir gyvybingumas buvo sumaž jęs d l pievos užaugimo. Swertia perennis L. daugiametis patvenis Auga šaltiniuotoje Juodupio sl nio žemapelk je maždaug m plote. Populiacija sumaž jusi d l teritorijos apaugimo m. vasarą tarpinio tipo pelk je prie Šonelio ežero rasti 6 7 augalai. Orobanche reticulata Wallr. blyškioji džiovekl gyvybinga populiacija aptikta Vainagių g-joje, Grybitišk s pelk je, šaltiniuotoje Šonos upelio salpoje. Žyd jo daugiau nei 20 augalų. 4 (I) kategorija Dactylorhiza fuchsii (Druce) Soó aukštoji gegūn Auga Juodupio ir Šonos upelių pelk tuose sl niuose m. vasarą pelkut je prie Juodupio upelio (Galvydišk s k.) žyd jo keliolika vienetų metais keliasdešimt gegūnių žyd jo pelk je prie Galvydišk s piliakalnio. 5 (Rs) kategorija Huperzia selago (L.) Bernh. ex. Schrank et Mart. statusis atgiris Negausiai paplitęs mišriuose pelkiniuose miškuose, kertin se miško buvein se. Dactylorhiza incarnata (L.) Soó raudonoji gegūn 2002 m. vasarą pelkut je ties Juodupio upeliu (Galvydišk s k.) virš 100 m 2 plote žyd jo daugiau nei 100 augalų m. vasarą keli augalai rasti pelk je už Šoniuko ežero. Dactylorhiza longifolia (Neuman) Soó baltijin gegūn Negausiai pasitaiko šaltiniuotose žemapelk se Juodupio ir Šonos sl niuose. 1 Lentel. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos Galvydišk s kaimo apylinkių BAST augalų rūšys. Rūšis Retumo Gausumas Būkl Lokalizacija kategorija Pūkuotoji apuok (Trichocolea tomentella) 2 (V) Virš 300 m 2 Gera Pelkiniuose miškuose, prie šaltinių, upokšnių Plunksnin pliusn 2 (V) Ant 1 medžio Nežinoma 64 kv. (Neckera pennata) (2003) Statusis atgiris (Huperzia selago) 5 (Rs) Negausus Gera Pelkiniuose miškuose Daugiaskiltis varpenis 3 (R) Apie 10 augalų Bloga 35 kv. (Botrychium multifidum) V jaland šilag l (Pulsatilla patens) 2 (V) Virš 50 augalų Blog janti Sausuose pušynuose Siauralap smilt 2 (V) 1 m 2 (2002) Nežinoma 76 kv. (Arenaria saxatilis) Smiltyninis gvazdikas 2 (V) 0,13 ha plote Blog janti 76 kv. (Dianthus arenarius) Liekninis beržas (Betula humilis) 2 (V) Virš 100 augalų Vidutiniška Juodupio sl nyje Pelkin uolask l (Saxifraga hirculus) 2 (V) 50 žydinčių (2006) Blog janti Šaltiniuotoje pelk je Daugiametis patvenis 3 (R) Negausus Blog janti Pelkut je prie (Swertia perennis) M lynasis palemonas (Polemonium Juodupio 2 (V) Apie 60 augalų Vidutiniška Šonos upelio sl nio pievoje

17 caeruleum) Blyškioji džiovekl (Orobanche reticulate) Paprastoji tukl (Pinguicula vulgaris) Raktažol pelen l (Primula farinose) Širdin dviguon (Listera cordata) Raiboji gegūn (Dactylorhiza cruenta) Aukštoji gegūn (Dactylorhiza fuchsii) Raudonoji gegūn (Dactylorhiza incarnata) Baltijin gegūn (Dactylorhiza longifolia) D m toji gegūn (Dactylorhiza maculata) Siauralap gegūn (Dactylorhiza traunsteineri) Šakotoji ratainyt (Cladium mariscus) 10 3 (R) Virš 20 augalų Stabili Šonos upelio sl nyje 2 (V) Apie 30 augalų Blog janti Juodupio sl nyje 2 (V) Apie 100 augalų Blog janti Prie Šonelio ežero 2 (V) Virš 50 augalų Gera Pelkiniuose miškuose 1 (E) Apie 25 augalus Blog janti Juodupio sl nyje 4 (I) Keliasdešimt Gera Pelkiniuose augalų miškuose 5 (Rs) Apie 100 augalų Blog janti Upelių sl niuose ir pelk se 5 (Rs) Negausi Blog janti Upelių sl niuose 2 (V) Keliasdešimt Blog janti Upelių augalų sl niuose 2 (V) Apie 100 augalų Blog janti Juodupio sl nyje 2 (V) Apie 300 augalų Stabili Vainagių ir Šonelio ež. apyežer je Svetimžem s augalų rūšys Teritorijos Galvydišk s kaimo sausose pievose didelius plotus užima invazin rūšis gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllos). Lubinai auga ir pačiose stepin s pievos prieigose, pakel se, tod l turi būti naikinami. Apleistoje sodybviet je išplitę paprastosios alyvos (Syrinx vulgaris). Juodupio sl nio pakraštyje auga svetimžemių tuopų (Populus sp.) rūšis, sausose pievose išaugę gudobel s (Crataegus sp.). Svetimžem s rūšys, plintančios saugomose buvein se ir bendrijose, yra naikintinos Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų bendrijos Betulo humilis Salicetum repentis (Fijalkowski 1960) Oberd liekninis beržynas. II retumo kategorijos bendrija. Nedideli jos plotai aptinkami Juodupio sl nyje, Vainagių girininkijos 76 ir 77 miško kvartaluose; pastarajame neigiamą įtaką (d l užtvindymo ir augalų nugraužimo) bendrijai daro bebrai. Cladietum marisci (Allorge 1922) Zobrist 1935 šakotasis ratainytynas. III retumo kategorijos bendrija, siaura juosta išsid sčiusi Vainagių ežero šiaur s, šiaur s vakariniame, vakariniame ir pietiniame pakraščiuose. Užima nedidelį plotą Kitos saugotinos augalų bendrijos Prof. Vida Motiekaityt, apibendrindama metų Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto Botanikos ir genetikos katedros botaninių ekspedicijų tyrimų medžiagą, paruoš publikaciją Saugotinos parko augalų bendrijos. Šonos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje ji apraš šias bendrijas (be pamin tų aukščiau): Ass. Caricetum lepidocarpa Smagin 93 in Boč et Smagin 93 ganyklinis viksvynas. Aptiktas 77 kv. 12 sklype su raibąja gegūne (Dactylorhiza cruenta), d m tąja gegūne (D. maculata), paprastąja tukle (Pinguicula vulgaris), pelkine uolask le (Saxifraga hirculus), daugiamečiu patveniu (Swertia perennis). Ass. Peucedano Pinetum Mat. (62) 73 šilinis saliavinis pušynas. Auga 76 kv. 2 ir 7 sklypuose su v jalande šilag le (Pulsatilla patens).

18 11 Cl. Sedo Scleranthetea Br. Bl. 55 sm lynų žolin s bendrijos; Cl. Festuco Brometea Br. Bl. et Tx. 43 kseroterminiai žolynai. Auga 76 kv. 11 sklype. Ass. Vicio cassubicae Melampyretum Pass. 67 vikinis kūpolynas. Aptiktas 76 kv. 7 sklype. Ass. Potentillo Phleetum Br. Bl. 38 sidabražolinis motiejukynas. Auga 77 kvartale, stepin je pievoje. Ass. Filipendulo Geranietum Koch 26 vingiorykštinis snaputynas su apyret mis rūšimis: m lynuoju palemonu (Polemonium caeruleum), vaistine šventagaršve (Archangelica officinalis) ir kt. Aptikta Šonos upelio sl nyje ties Galvydišk s kaimu ES Buveinių direktyvos I priedo buvein s Galvydišk s kaimo teritorijoje aptinkamos 10 tipų pelkių, pievų ir miškų buvein s. Didžiausius plotus užima savo svarba prioritetin s vakarų taigos, pelkinių miškų ir pelk tų lapuočių miškų buvein s. 2 lentel. Duomenys apie EB svarbos tipiškas buveines Buvein s kodas Pavadinimas Steigimo metu* % Plotas ha Dabar** kartografuotas % Plotas ha Būkl 6210 Stepin s pievos 0,16 1,5 0,16 1,5 Blog janti 6410 Melvenynai 1,04 10,0 0,04 0,4 Bloga 7110 *Aktyvios aukštapelk s 0 0 0,05 0,5 Gera Tarpin s pelk s ir liūnai Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s * Žemapelk s su šakotąja ratainyte 0,52 5,0 0,12 1,2 Vidutiniška 0,1 1,0 0,1 1,0 Vidutiniška 0,1 1,0 0,1 1,0 Stabili 7230 Šarmingos žemapelk s 0,16 1,5 0,16 1,5 Patenkinama arba bloga 9010 *Vakarų taiga 13, 6 131,0 10,25 98,8 Vidutiniška 9080 *Pelk ti lapuočių miškai 31,0 299,0 3,11 30,0 Gera 91D0 *Pelkiniai miškai 7, 68 74,0 5,94 57,3 Vidutiniška Iš viso 54,36 % ,7 % 286,4 BAST bendras plotas * Buveinių plotai, remiantis 2009 m. balandžio 22 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-210 ** Buveinių plotai, remiantis 2011 metų kartografavimo duomenimis. Likusių septynių tipų buvein s teritorijoje užima labai mažus plotus nuo 1 iki 1,5 ha (žr. 2 lentelę). Pelk tose Vainagių ežero pakrant se esančių buveinių aktyvių aukštapelkių ir žemapelk s su šakotąja ratainyte būkl yra gera; tokia pati ir pelk tų lapuočių miškų būkl. Vakarų taigos buveinių būkl vidutiniška d l negyvos medienos trūkumo, o pelkinių miškų d l eglynų džiūvimo ir atsiv rusių retmių. Stepinių pievų ir melvenynų būkl bloga d l nenaudojimo ir augalijos struktūros pokyčių. Tapinių pelkių ir liūnų, nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių būkl vidutiniška po 2011 metais atliktų medžių ir krūmų kirtimų metais atlikus buveinių tikslinimą, palyginus su Galvydišk s kaimo apylinkių BAST steigimo metais, stebimi kai kurie pokyčiai. Peržiūr jus visos teritorijos medynų taksacinius rodiklius, padid jo vakarų taigos, o sumaž jo pelkinių miškų buveinių plotai. Greičiausiai d l