Zemaitija-PI_DERINAMAS

Transkriptas

1 ŽEMAITIJOS NACIONALINIO PARKO DALIES BABRUNGO KRAŠTOVAIZDŽIO BEI PAKASTUVOS TELMOLOGINIO DRAUSTINIŲ GAMTOTVARKOS PLANO PAGRINDŽIAMOJI INFORMACIJA (Telšių apskritis, Plung s rajono savivaldyb ) Reng jas: Klaip dos universitetas Jūros mokslų ir technologijų centras Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas Klaip da, 2014

2 Žemaitijos nacionalinio parko dalies Babrungo kraštovaizdžio bei Pakastuvos telmologinio draustinių gamtotvarkos planas Planavimo tikslas: Strateginio planavimo dokumentas Užtikrinti gyvūnų ir (ar) augalų rūšių bei gamtinių buveinių, kurių apsaugai išskirtos Natura 2000 teritorijos, išsaugojimą, išskiriant tvarkymo plotus ir numatant juose konkrečias apsaugos ir tvarkymo priemones. Projektas: Saugomų teritorijų steigimo ir planavimo dokumentų rengimas (I etapas) Nr. VP3-1.4-AM-02-V , Natura 2000 tinklo teritorijų gamtotvarkos planų parengimas Projekto finansavimas: Europos Regionin s pl tros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto l šos Planavimo organizatorius: Plano reng jas: Vykdytojai: Konsultantai: Valstybin saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaip dos universitetas Jūros mokslų ir technologijų centras Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas H.Manto g. 84, Klaip da. Tel. (846) faks., (846) , El.paštas: simona@corpi.ku.lt F. Anusauskas A. Balčiūnas G. Gražulevičius D. Preibys R. Kybrancien M. Jankauskien 2

3 TURINYS I. BABRUNGO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS TERITORIJOS BŪKLöS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS Teritorijos pad tis ir ribos Teritorijos teisinis statusas ir svarba Teritorijos fizin s - geografin s sąlygos Klimatin s ypatyb s Geologin s ypatyb s Geomorfologin s ypatyb s ir pagrindin s reljefo formos Dirvožemių ypatyb s Hidrografin s ir hidrologin s ypatyb s Kraštovaizdžio aprašymas Teritorijos biologin s ypatyb s Laukin s augalijos ypatyb s ir buvein s Laukin s gyvūnijos ypatyb s Žem s ir gamtos išteklių nuosavyb ir naudojimas Esamos žem valdos Žem s, miškų ūkio intensyvumas ir jo poveikis gamtin ms vertyb ms Žem s naudojimas praeityje Teritorijos miško ištekliai Vyraujančios rekreacijos formos ir objektai Medžiokl s ir žvejybos ypatyb s Vandens telkinių naudojimo būdai Naudingųjų iškasenų gavyba Teritorijos socialiniai ir ekonominiai aspektai Teritorijoje vykdomos ir skatinamos veiklos, teigiamai įtakojančios Gamtotvarkos plano objektų būklę Teritorijoje vystomos veiklos, prisidedančios prie teritorijos ekonominio gyvybingumo ir jų perspektyvų įvertinimas Teritorijos naudojimas švietimo reikm ms Kita specifin gamtotvarkos plano objektus reikšmingai įtakojanti veikla Su teritorija susiję projektai, planai ar programos Žmogaus veikla gretimose teritorijose Ekologinis gamtotvarkos plano objektų vertinimas Pažeidžiamumas ir stabilumas Retumas Natūralumas ir tipiškumas Įvairov Dydis ir fragmentiškumas Teritorijos pad tis Teritorijos svarba vietos, nacionaliniame ir tarptautiniuose ekologiniuose tinkluose Teritorijos pad tis regiono hidrografiniame tinkle Teritorijos pad tis gyvenviečių, miestų atžvilgiu GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Gamtotvarkos plano tikslas Gamtotvarkos plano uždaviniai Gamtosaugos problematika gamtotvarkos plano teritorijoje

4 2.4. Gamtotvarkos metodų alternatyvų parinkimas GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS Gamtotvarkos priemonių detalus aprašymas GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ FUNKCIJOS GAMTOTVARKOS PLANUI ĮGYVENDINTI REIKALINGŲ IŠTEKLIŲ ANALIZö, LöŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBöSENA (MONITORINGAS) GAMTOTVARKOS PLANO BRöŽINIAI IR PRIEDAI II. PAKASTUVOS TELMOLOGINIS DRAUSTINIS TERITORIJOS BŪKLöS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS Teritorijos pad tis ir ribos Teritorijos teisinis statusas ir svarba Teritorijos fizin s - geografin s sąlygos Klimatin s ypatyb s Geologin s ypatyb s Geomorfologin s ypatyb s ir pagrindin s reljefo formos Dirvožemių ypatyb s Hidrografin s ir hidrologin s ypatyb s Kraštovaizdžio aprašymas Teritorijos biologin s ypatyb s Laukin s augalijos ypatyb s ir buvein s Laukin s gyvūnijos ypatyb s Žem s ir gamtos išteklių nuosavyb ir naudojimas Esamos žem valdos Žem s, miškų ūkio intensyvumas ir jo poveikis gamtin ms vertyb ms Žem s naudojimas praeityje Teritorijos miško ištekliai Vyraujančios rekreacijos formos ir objektai Medžiokl s ir žvejybos ypatyb s Vandens telkinių naudojimo būdai Naudingųjų iškasenų gavyba Teritorijos socialiniai ir ekonominiai aspektai Teritorijoje vykdomos ir skatinamos veiklos, teigiamai įtakojančios Gamtotvarkos plano objektų būklę Teritorijoje vystomos veiklos, prisidedančios prie teritorijos ekonominio gyvybingumo ir jų perspektyvų įvertinimas Teritorijos naudojimas švietimo reikm ms Kita specifin gamtotvarkos plano objektus reikšmingai įtakojanti veikla Su teritorija susiję projektai, planai ar programos Žmogaus veikla gretimose teritorijose Ekologinis gamtotvarkos plano objektų vertinimas Pažeidžiamumas ir stabilumas Retumas Natūralumas ir tipiškumas Įvairov Dydis ir fragmentiškumas Teritorijos pad tis

5 Teritorijos svarba vietos, nacionaliniame ir tarptautiniuose ekologiniuose tinkluose Teritorijos pad tis regiono hidrografiniame tinkle Teritorijos pad tis gyvenviečių, miestų atžvilgiu GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI Gamtotvarkos plano tikslas Gamtotvarkos plano uždaviniai Gamtosaugos problematika gamtotvarkos plano teritorijoje Gamtotvarkos metodų alternatyvų parinkimas GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS Gamtotvarkos priemonių detalus aprašymas GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ FUNKCIJOS GAMTOTVARKOS PLANUI ĮGYVENDINTI REIKALINGŲ IŠTEKLIŲ ANALIZö, LöŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBöSENA (MONITORINGAS) GAMTOTVARKOS PLANO BRöŽINIAI IR PRIEDAI

6 Žemaitijos nacionalinio parko dalies gamtotvarkos planas rengiamas dviems vietov ms patenkančioms į Žemaitijos nacionalinį parką: Babrungo kraštovaizdžio draustiniui ir Pakastuvos telmologiniam draustiniui. Šios vietov s skiriasi fizin mis geografin mis sąlygomis, gamtin mis vertyb mis bei su jų apsauga susijusia problematika ir yra nutolusios viena nuo kitos apie 7 km atstumu. Tod l šio gamtotvarkos plano pagrindžiamojoje informacijoje kiekviena iš min tų teritorijų yra aprašoma atskirai. I. BABRUNGO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS 1. TERITORIJOS BŪKLöS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS 1.1. Teritorijos pad tis ir ribos Viena vietov s dalis, kuriai rengiamas gamtotvarkos planas - Babrungo kraštovaizdžio draustinis (toliau Teritorija,) patenka į Žemaitijos nacionalinio parko teritorija ir yra Telšių apskrityje, Plung s rajono savivaldyb je, Babrungo seniūnijoje (1 pav.). Draustinio teritorija yra Žemaitijos nacionalinio parko sud tyje ir tuo pačiu patenka į buveinių bei paukščių apsaugai svarbią teritoriją Žemaitijos nacionalinis parkas (LTPLU0009; LTPLUB001) (2 pav.). Artimiausios gyvenamos teritorijos yra Babrung nų kaimo sodybos, kurios yra tiek pačioje Teritorijoje, tiek gretimyb je (2 pav.). Teritorijos užimamas plotas 846,69 ha. Teritorijos centrinio taško koordinat s , (LKS-94 sistemoje). 1 pav. Babrungo kraštovaizdžio draustinio pad tis Lietuvoje 6

7 2 pav. Babrungo kraštovaizdžio draustinio pad tis regione 1.2. Teritorijos teisinis statusas ir svarba Vietov s dalis, kuriai rengiamas gamtotvarkos planas (toliau Teritorija) Babrungo kraštovaizdžio draustinis patenka į Žemaitijos nacionalinį parką (toliau ŽNP), kuris buvo įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos d. nutarimu Nr. I-1244 D l Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvil s valstybinio rezervato įsteigimo. Dalyje Teritorijos anksčiau buvo Platelių landšaftinis draustinis (įsteigtas LTSR Ministrų tarybos nutarimu Nr.517 (plotas 4853 ha) ir Babrungo botaninis draustinis (įsteigtas 1974 m.). Abiejų buvusių draustinių plotai apima tik nedidelę šiaurinę dabartinio Žemaitijos nacionalinio parko Babrungo kraštovaizdžio draustinio teritorijos dalį. Žemaitijos nacionalinio parko paskirtis išsaugoti kraštovaizdžio kompleksus, savitas gamtines buveines, retas augalų bei gyvūnų rūšis, etnokultūros paveldo objektus, reprezentuojančius Žemaitijos etnokultūrinę sritį. 7

8 Žemaitijos nacionalinis parkas, išskyrus Platelių ir Žemaičių Kalvarijos urbanistinius draustinius ir rekreacinio prioriteto funkcinę zoną, Lietuvos Respublikos Vyriausyb s d. nutarimu Nr. 399, paskelbtas paukščių apsaugai svarbia teritorija pavadinimu Žemaitijos nacionalinis parkas (kodas LTPLUB001, plotas ha). Ši teritorija yra išskirta griežlių (Crex crex), jerubių (Bonasa bonasia) bei gulbių giesmininkių (Cygnus cygnus) apsaugai. Konkrečios min tų paukščių rūšių apsaugai svarbios vietos (lizdai, maitinimosi ir veisimosi teritorijos) bei specialieji apsaugos reikalavimai kol kas n ra nustatyti. LR Aplinkos ministro d. įsakymu Nr. D1-210 Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas, skirtas pateikti Europos komisijai Žemaitijos nacionalinio parko teritorija (išskyrus Platelių ir Žemaičių Kalvarijos urbanistinius draustinius, rekreacinio ir žem s ūkio prioriteto zonas) išskirta kaip vietov atitinkanti BAST kriterijus (Žemaitijos nacionalinis parkas (kodas LTPLU0009, plotas ha)), kurioje saugoma: 3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis, 3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis, 3160 Natūralūs distrofiniai ežerai, 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai, 6410 Melvenynai, 6450 Aliuvin s pievos, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos, 7140 Tarpin s pelk s ir liūnai, 7210 Žemapelk s su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingos žemapelk s, 9010 Vakarų taiga, 9020 Plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9080 Pelk ti lapuočių miškai, 91D0 Pelkiniai miškai, 91E0 Aliuviniai miškai, auksuotoji šaškyt, didysis auksinukas, dvijuost nendriadus, dvilapis purvuolis, keturdant sukten, lūšis, mažasis varpenis, ovalioji geldut, skiauter tasis tritonas, šarvuotoji sk t, ūdra, žvilgančioji riestūn. Žemaitijos nacionalinio parko Babrungo kraštovaizdžio draustinis įsteigtas 1997 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s nutarimu Nr.415 patvirtinus Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendinius. Remiantis šio nutarimo nuostatomis, draustinyje saugoma išlikusi natūrali Babrungo up s aukštupio ir Uošnos up s žemupio hidrografin struktūra su būdingomis Babrung nų kaimo paupio sodybomis, retųjų rūšių augalų ir gyvūnų buvein mis, archeologin mis bei etnografin mis vertyb mis. Babrungo kraštovaizdžio draustinis vienas iš 11 kraštovaizdžio draustinių esančių ŽNP teritorijoje. Naujojoje ŽNP planavimo schemoje, kuri parengta bet dar nepatvirtinta, yra apibr žtas Babrungo kraštovaizdžio draustinio steigimo tikslas išsaugoti natūralią Babrungo up s aukštupio ir Uošnos up s žemupio hidrografinę struktūrą su būdingomis Babrung nų kaimo paupio sodybomis, Grigaičių piliakalniu, Babrung nų vandens malūnais ir senkapiu, Europos Bendrijos svarbos rūšims didžiajam auksinukui (Lycaena dispar), ovaliajai geldutei (Unio crassus), griežlei (Crex crex), ūdrai (Lutra lutra) ir kitoms saugomoms rūšims tinkamomis buvein mis. Veiklą Babrungo kraštovaizdžio draustinio teritorijoje reglamentuoja šie pagrindiniai teis s aktai: 1. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, , Nr. I-301,. 2. Žemaitijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas, 3. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s nutarimas D l Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemos, 4. Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, , Nr. I-671, 5. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s nutarimas D l privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, 6. LR Vyriausyb s d. nutarimas Nr.343 D l Specialiųjų žem s ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo, 8

9 7. Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas, , Nr. VIII-499, 8. Lietuvos Respublikos laukin s gyvūnijos įstatymas, , VIII-1226, Nr. XI-920, 9. LR Vyriausyb s nutarimas Nr. 318 Gamtinių draustinių nuostatai, 10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. Nr. D1-210 D l Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo, 11. LR Vyriausyb s nutarimas Nr. 276 D l bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo, 12. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1997 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr D l Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų nuostatų patvirtinimo 13. Pagal Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemą, Teritorijoje nustatyta konservacinio prioriteto funkcin zona, kurioje vykdomas išsaugantis ūkininkavimas. Už teritorijos apsaugą ir tvarkymą atsakinga Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Žemaitijos nacionalinio parko 1996 m. patvirtintame tvarkymo plane buvo numatyta atkurti įvairius parke esančius, pažeistus gamtinio kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, tame tarpe ir rekonstruoti Babrungo vandens pralaidą. Visa tai, kas susiję su Babrungo vandens pralaida jau įgyvendinta 2013 m. rekonstruotas Platelių ežero hidroįrenginys. Šiuo metu Babrungas iš Platelių ežero išteka ne požeminiu vamzdžiu, o atvira arkine pralaida. Pats hidroįrenginys žmogaus nereguliuojamas, tod l vandens lygis ežere priklausys nuo kritulių kiekio, sausrų ir bus artimesnis natūralaus ežero vandens lygio svyravimui. Apie 2010 m. užbaigtas šalia kraštovaizdžio draustinio esančio Žvirblaičių buitinių atliekų sąvartyno rekultivavimas. Gamtotvarkos plano rengimo metu Babrungo kraštovaizdžio draustinyje aptiktos 14 tipų buvein s, atitinkančios ES Buveinių direktyvos I priedo kriterijus: 6230 *Rūšių turtingi briedgaurynai, 6270 *Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos, 6410 Melvenynai, 6450 Aliuvin s pievos, 7140 Tarpin s pelk s ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s, 7220*Šaltiniai su besiformuojančiais tufais, 9010 *Vakarų taiga, 9020 *Plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9080 *Pelk ti lapuočių miškai, 9180 *Griovų ir šlaitų miškai, 91D0 *Pelkiniai miškai, 91E0 *Aliuviniai miškai. Nustatant buveinių ir paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms būtinas apsaugos priemones, buvo patvirtintas LR Vyriausyb s nutarimas Nr. 276 D l bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo. Pagal šiuos nuostatus yra numatomi veiklos apribojimai bei skatintinos veiklos Teritorijoje nustatytose europin s svarbos buvein se: VI. Pievų buveinių apsauga ir tvarkymas Rūšių gausių ganyklų ir ganomų pievų, 6410 Melvenynų, 6450 Aliuvinių pievų buvein se: negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos; negali būti įveisiamas miškas ar sodinami pavieniai medžiai ir krūmai, keičiamos natūralios pievos, įs jamos kultūrin s žol s, tręšiama, nupjaunami kupstai, suariami ar kitaip keičiami žolynai; negali būti keičiamas hidrologinis režimas, tiesinamos upelių vagos, įrengiami tvenkiniai, dambos, polderiai; 9

10 17.4. skatinama šienauti, ganyti gyvulius saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytu intensyvumu. VII. Pelkių buveinių apsauga ir tvarkymas Tarpinių pelkių ir liūnų buvein se: negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos, sausinamas apypelkis, vykdoma kita veikla, kuri pažeistų durpių klodą, terštų pelkę ir jos aplinką, pakeistų hidrologinį režimą, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones; metrų atstumu nuo pelk s negali būti plynai kertamas apypelkio miškas neįšalus gruntui; į pelkę negali būti išleidžiami nutekamieji ar drenažo vandenys Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių buvein se: negali būti intensyviai naudojami pelkę maitinančių šaltinių ir požeminiai vandenys; negali būti keičiamas pelk s ir su ja susijusių vandens telkinių hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones; negali būti statomi statiniai, nesusiję su buvein s išsaugojimo darbais; negali būti tręšiama ir naudojami pesticidai teritorijose, hidrologiniais ryšiais susijusiose su saugoma buveine; į pelkę ar su ja susijusius vandens telkinius negali būti nuleidžiami nutekamieji ar drenažo vandenys *Šaltinių su besiformuojančiais tufais buvein se: negali būti intensyviai naudojami šaltinių ir požeminiai vandenys, keičiamas hidrologinis režimas; negali būti statomi statiniai, nesusiję su buvein s išsaugojimo darbais; negali būti naudojamos trąšos ir pesticidai teritorijose, hidrologiniais ryšiais susijusiose su saugoma buveine. IX. Miškų buveinių apsauga ir tvarkymas *Vakarų taigos, 9020 *Plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9080 *Pelk tų lapuočių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 91D0 *Pelkinių miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų buvein se: negali būti ardoma miško paklot, žolių, samanų, kerpių ar krūmokšnių danga, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytus atvejus (reikalavimas netaikomas, jeigu miško paklot s suardymo neįmanoma išvengti vykdant leistiną medienos ruošą); *Vakarų taigos buvein se negali būti šalinama buvein se susidaranti negyva mediena, vykdomi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšin s sud ties ir vertikaliosios struktūros medyną; *Plačialapių ir mišriųjų miškų buvein se negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti įvairiaamžį, būdingos rūšin s sud ties ir vertikaliosios struktūros medyną bei sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenk jų išplitimo gr sm. Taip pat negali būti kertami brandūs plačialapių rūšių medžiai, šalinama buvein se susidaranti negyva (stambesn kaip 30 cm skersmens) mediena; Žolių turtingų eglynų, 9080 *Pelk tų lapuočių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 91D0 *Pelkinių miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų buvein se negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus atrankinius kirtimus, specialiuosius kirtimus, siekiant formuoti ir palaikyti būdingos rūšin s sud ties ir vertikaliosios struktūros medyną bei sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenk jų išplitimo gr sm ; 10

11 *Vakarų taigos buvein se negali būti sodinamas miškas išdegusiose arba gaisrų pažeistose vietose, mechaniškai ruošiamas kirtaviečių ir gaisraviečių dirvožemis; negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos; negali būti keičiamas hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones; negali būti tręšiama; skatinama nenaudoti pesticidų; skatinamos priemon s, skirtos būdingai medynų rūšinei sud čiai ir medynų vertikaliajai struktūrai palaikyti. Šis Žemaitijos nacionalinio parko dalies (Babrungo kraštovaizdio draustinio) gamtotvarkos planas yra strateginio planavimo dokumentas, kurio tikslas yra užtikrinti gyvūnų ir augalų rūšių bei gamtinių buveinių, kurių apsaugai išskirtos Natura 2000 teritorijos, išsaugojimą, išskiriant tvarkymo plotus ir numatant juose konkrečias apsaugos ir tvarkymo priemones. Gamtosaugos problematika ir būtinumas taikyti gamtotvarkos priemones Teritorijoje yra pateikiama 2.3. skyriuje 1.3. Teritorijos fizin s - geografin s sąlygos Klimatin s ypatyb s Pagal Lietuvos klimatinį rajonavimą Žemaitijos nacionalinio parko, o tuo pačiu ir Babrungo kraštovaizdžio draustinio teritorija patenka į Žemaičių rajoną, Žemaičių aukštumos klimatinį parajonį. Klimatas dr gnas, žiemos sniegingos, dažnos pūgos. Pastovi sniego danga laikosi apie 95 dienas. Susiformuoja gruodžio 25 d., išnyksta kovo 20 d. Maksimalus sniego dangos storis siekia apie 25 cm. Sausio m nesio vidutin temperatūra - 4,9 ºC. Vasaros yra gan tinai v sios. Tam įtakos turi iškilus Žemaičių aukštumos reljefas ir nuotolis nuo jūros. Liepos m n. vidutin temperatūra siekia apie +16,3 º C. Vidutin metin oro temperatūra +5,8 ºC. Kritulių iškrenta daug, vidutinis metinis kritulių kiekis siekia apie mm. Didžioji kritulių dalis iškrenta šiltuoju metų laiku 525 mm, o šaltuoju metų laiku 350 mm. Vidutinis metinis v jo greitis yra nemažas 4-4,5 m/s, žiemą d l aktyvios ciklonin s veiklos v jo greitis 1-2 m/s didesnis negu vasarą. V jo poveikį Teritorijoje sumažina miškai. Vietov s klimatą labiausiai įtakoja reljefas, nes teritorija išsid sčiusi Vidurio Žemaičių aukštumos šiaurin je dalyje. Svarbiausieji procesai įtakojantys klimato ypatumus yra dr gnų oro masių kilimas vakariniais Žemaičių aukštumos šlaitais ir vietov s aukščio poveikis. D l to iškrenta daug kritulių, dažnesni rūkai, v sios vasaros, didesn metin temperatūros amplitud, nemažas v jo greitis. Vyraujanti miškų augalija ir nemažus Teritorijos plotus užimančios pelk s ir up s daro vietov s mikroklimatą dr gnesnį ir švelnesnį Geologin s ypatyb s Žemaitijos nacionalinio parko teritorija, tuo pačiu ir Babrungo kraštovaizdžio draustinio yra priekambrin s Europos platformos (kristalin s plokšt s) Baltijos sinekliz s Klaip dos įlinkyje, kuris šiaur s rytuose pereina į Mažeikių, o pietryčiuose, pietuose atsiremia į Plung s kristalinę pakilumą. Ties Plateliais priekvarterinių darinių dangą sudaro kambro, ordoviko, silūro, permo, triaso, juros sistemų nuogulos. Devone, karbone teritorija kilo, senovinis jūros baseinas seko, triase prasid jo žymesnis terigeninių nuos dų klostymasis. Didžiojoje teritorijos dalyje priekvartero paviršiuje apytikriai 200 m gylyje nuo jūros paviršiaus slūgso juros sistemos kelov jo aukšto viršutinio poaukščio karbonatingi moliai, 11

12 šiaur je triaso apatinio skyriaus Nemuno svitos dolomitiniai moliai. Kvartero ledyninių nuogulų storis 167 m, jos guli ant viršutin s juros molių. Pagrindiniai sluoksniai slūgso apie 20 m žamiau jūros lygio. Kavratero nuoguloseę sm liai-žvyrai (71 m) ir priemoliai bei priesm liai (88 m.) sudaro maždaug vienodas storymes (Galvydyt, 1975). Tai daugiausiai ledynin s kilm s nuos dos susiklostę kelių apled jimų metu. Didžioji teritorijos dalis sudaryta iš priemolingų (išoriniame, ledyno atžvilgiu pakraštyje) ir sm lingų pakraštinių moreninių darinių, susidariusių paskutinio apled jimo metu, tirpstant Jūros ledyninei plaštakai (Barstyčių- Gečaičių ir Stirbaičių-Dovainių moreniniuose ruožuose). Tarp moreninių gūbrių susidariusiame duburyje suklostytos limnoglacialin s ir fliuvioglacialin s nuos dos. Jo pakraščiuose iš po storokos samplovinių sm lių ir priesm lių dangos išnyra moreninis pagrindas, kai kur apklotas senovinių žvirgždingų sm lių sąnašomis. Šiose ledyno liežuvių išgul tose dubumose, v liau paveiktose termokarstinių procesų, susidar Platelių ežerynas Geomorfologin s ypatyb s ir pagrindin s reljefo formos Pagal Lietuvos geomorfologinį rajonavimą Teritorija priklauso Žemaičių Kuršo sričiai, Vidurio Žemaičių aukštumos rajonui. Dabartin s Teritorijos reljefo formos atsirado d ka paskutinio apled jimo metu buvusio ledo skydo tirpsmo. Susiformavo moreninių darinių kalvotieji ruožai, atskirti giliu Platelių tarpmoreniniu duburiu. Platelių duburyje iš Platelių ežero išteka Babrungas. Per ilgą ledynmetį Platelių apylink se buvo nuguldytas neplonas, apie 150 m storumo, ledyninių nuogulų sluoksnis. Tokiu būdu susiformavo plokščiakalv s aukštumos, turinčios moreninį branduolį, o paviršiuje ledyninių vandenų nuos das. Giluminę šios teritorijos reljefo struktūrą įvairuose sluoksnuose sudaro skirtingos nuogulos: įvairiagrūdis sm lis su pleurito tarpsluoksniais (0-18,5 m), įvairiagrūdis sm lis su žvyru ir gargždu (18,5-49,6 m), priemolis (pilkas) (62,5-66,2 m), priesm liai, aleuritai, sm liai (66,2-95,8 m), aleuritas (169,3-176,0), priemolis ir molis melsvas ir rudas (176,0-188,7 m) (Galvydyt, 1975). Žemaitijos nacionalinio parko teritorija didžiąja dalimi patenka į Šiaurinio Vidurio Žemaičių aukštumos kalvyną. Nacionalinio parko teritorijoje išsiskiria keli ryškūs geomorfologiniai mikrorajonai: Platelių tarpplaštakinis duburys, Dovainių pakraštinių darinių ruožas (vakaruose), Varduvos ledyninio liežuvio kalvota morenin dubuma ir Platakių pakraštinių darinių ruožas (šiauryčiuose) bei Babrung nų pakraštinių darinių ruožas (pietuose). Dalis Babrungo kraštovaizdžio draustinio patenka į Platelių tarpplaštakinio duburio Plokštin s fliuviokeimų masyvą bei Grigaičių kalvotą pelk tą duburį. Pietin draustinio dalis patenka į Babrung nų pakraštinių darinių ruožą Babrung nų plokščiakalvių ir fliuviokeimų masyvą bei Puošnių fliuvioglacialinį masyvą (Guobyt, 2004). Grigaičių kalvotame pek tame duburyje stambios įvairios kilm s (morenin s, fliuvioglacialin s ir keimin s) aukštos kalvos kūpso pelk toje ežerin je lygumoje, kurios paviršius yra m absoliučiame aukštyje. Šiose vietov se išliko tik glaciokarstinio tipo Iešnalio ežeras, gausu pelk jančių dubumų, net pelkių. Tarp duburio kalvų raitosi platus pelk tas iš Platelių ežero ištek jusio Babrungo sl nis (Guobyt, 2004). Babrung nų plokščiakalvių ir fliuviokeimų masyve stambios morenin s ir limnoglacialin s plokščiavirš s kalvos iškilusios virš pap d se plytinčių limninių duburių net m. Šių kalvų viršūn s yra net 174,170, 160 m absoliučiame aukštyje. Nuo Babrung nų gyvenviet s pasikeičia ir Babrungo sl nis, iš plataus beveik išnykstančio limnin se lygumose jis tampa gilus ir siauras, ryškiai laužytos ties s pavidalo, pradžioje šiaur s vakarų-pietryčių krypties, o parko ribą pasiekia plukdydamas savo vandenis terasuotu šiaur s-pietų krypties sl niu (Guobyt, 2004). 12

13 Į rytus nuo Babrungo sl nio iškyla Puošnių fliuvioglacialinis masyvas. Aukščiausiai iškilusi jo vieta yra net 173,1 m virš jūros vandens lygio. Vientisą iš įvairaus ir žvirgždingo sm lio supiltą kalvotą masyvą pietryčiuose suskaldo Uošna, ties Užupiais įtekanti į Babrungą (Guobyt, 2004) Dirvožemių ypatyb s Žemaitijos nacionalinio parko teritorija priklauso Vakarų Lietuvos dirvožemių sričiai, Žemaičių aukštumos rajonui. Pagrindin s dirvodarin s uolienos nagrin jamoje teritorijoje yra moreninis priemolis ir priesm lis. Vyrauja vel niniai jauriniai ir gl jiniai dirvožemiai. Geomorfologinių sąlygų įvairumas nul m įvairią dirvožemių mozaiką. Aukščiau iškilusiose vietose d l dr gm s pertekliaus jie giliai išplaunami, vyksta intensyvus jaur jimas, ariamuose plotuose galima dirvožemių erozija. Reljefo įdubimuose vyksta stiprus gl j jimas, atsiranda pelkiniai dirvožemiai Hidrografin s ir hidrologin s ypatyb s Pagal Lietuvos hidrografinį rajonavimą Žemaitijos nacionalinio parko teritorija yra Žemaičių aukštumos hidrologin je srityje (3 pav.), kur up ms būdingas poplūdinis režimas d l gausių liūčių rudenį ir pavasarį. Šiai hidrologinei sričiai priklauso didžioji Minijos ir Jūros upių baseinų dalis bei Akmenos, Bartuvos, Kražant s aukštupiai. Per metus čia iškrinta apie 750 mm kritulių, kurių apie 44% nuteka į upes (η=0,44), daugiausia paviršinio nuot kio pavidalu. Tai lemia palyginti dideli žem s paviršiaus nuolydžiai ir vyraujantys sunkokos mechanin s sud ties gruntai. 3 pav. Lietuvos hidrologinis rajonavimas. A - Baltijos pajūrio sritis; B Žemaitijos aukštumos sritis; Vidurio Lietuvos lygumos srities C1, - Dubysos-Ventos rajonas, C2, - Mūšos- Nev žio rajonas, C3, - Šešup s rajonas, C4 - Jiesios rajonas; Pietryčių Lietuvos hidrologin s srities D1 - Šventosios rajonas, D2 - Verkn s- Str vos rajonas, D3 - Šešup s aukštupio rajonas, D4 Merkio Žeimenos rajonas, D5 - Vilnios rajonas, D6 - Dysnos rajonas (pagal Gailiušis ir kt., 2001) Babrungo kraštovaizdžio draustinio teritorija yra Žemaičių aukštumos hidrologin je srityje ir paviršiniai vandenys (up s ir ežerai) priklauso Nemuno up s baseino rajonui, Minijos pabaseiniui. Babrungo up (47 km) yra vienas iš svarbesnių bei trečias pagal ilgumą Minijos intakas, ištekanti iš Platelių ežero ir drenuojanti didelį Platelių duburį. Ši up apie 10 km teka per ŽNP teritoriją ir per aprašomą Babrungo kraštovaizdžio draustinį. 13

14 Įdomus yra Babrungo up vardžio kilm s aiškinimas. Pagal žymų vietovardžių tyrin toją K.Būgą, žemaitiškas vietovardis Babrungas yra kuršiškos kilm s. Kraštotyrininkas J. Mickevičius iš Platelių apylink s upių pirmiausia išskiria Babrungą, kuris tose vietose anksčiau buvo vadinamas Bebrungu. Anot J. Mickevičiaus, šis upelis pavadintas taip tod l, kad anksčiau jo pakrant se veis si labai daug bebrų. Babrungo kraštovaizdžio draustinio teritorijoje svarbiausi hidrografinio tinklo elementai yra Babrungo up bei jos pagrindiniai intakai Ilg s, Dirnupio, Uošnos bei Iešnal s upeliai (4 pav.). Literatūroje dar minimas dešinysis Babrungo intakas Krekenauzos upokšnis, tačiau kuris iš intakų buvo vadinamas šiuo vardu, nepavyko nustatyti. Babrungo kraštovaizdžio draustinyje esantys smulkūs upeliai ir t km s žem s ūkio naudmenose daugiausiai paverstos melioraciniais kananalais, prie sodybų suformuoti įvairaus dydžio tvenkiniai. Babrungo up išteka iš Platelių ežero. Teka į pietus, nuo Plung s į pietvakarius. Įteka į Miniją 130 km nuo jos žiočių ties Stonaičiais. Sl nis m pločio, vagos plotis aukštupyje 4 8 m, žemupyje m. Ilgis 59 km, baseino plotas 270 km². Babrungo baseine ežerai užima 5,5 % ploto, tačiau į Babrungo kraštovaizdžio draustinio teritoriją ežerai nepatenka. Gretimyb je yra Platelių, Ilgio, Iešnalio ežerai. Babrungo baseino vidutinis metų nuot kio hidromodulis yra 12,9 l s-1 km2 (debitas žiotyse apie 3,5 m3/s), ir būtų dar didesnis (apie 13,3 l s-1 km2), jei ne vandenį garinantys aukštupio ežerai. Daugiausia vandens suplaukia iš kairiosios baseino dalies, kurią drenuoja didžiausi Babrungo intakai Uošna (17 km, 46 km2) įtekanti Babrungo kraštovaizdžio draustinio ribose. Dešinysis Babrungo intakas Ilg s upel išteka iš Ilgio ežero. Babrungo nuot kis, ypač sausros metu, tiesiogiai priklauso nuo Gandingos HE darbo: jos metinio reguliavimo prie ištako iš Laumio ežero ir paros reguliavimo elektrin s patvankoje. Kai HE veikia ir metinio reguliavimo pralaida atdara up yra vandeninga. Vandens prietakoje į ežerus, upes, pelkes ypatingai svarbūs yra gruntiniai vandenys. Priklausomai nuo genetinio uolienų tipo, Teritorijoje yra susiformavę trijų tipų gruntiniai vandenys: pelkiniai, pakraštinių moreninių (šulinių) ir fluvioglacialinių (šaltinių) darinių vandenys (Galvydyt, 1975). Šiaurin draustinio dalis yra perteklinio dr kinimo zonoje. Palei Ilg s bei Babrungo upių vagas yra susiformavusios šaltiniuotos ir užpelk jusios vietos. Babrungo paupiai d l užpelk jimo, vietomis sunkiai praeinami. Iš didesnių pelkių Teritorijoje pamin tina Juodpelk. Kitos dvi didesn s pelk s Babrung nų žemapelk prie Iešnalio upelio (33 ha) bei Joselio žemapelk netoli Ilgio ežero (17,2 ha) (Galvydyt, 1975) yra šalia draustinio ir tik labai nedideli lopiniai šių pelkių pakliūva į Babrungo kraštovaizdžio draustinį. Anksčiau buvusi atvira, Juodpelk sovietmečiu buvo numelioruota sausinamaisiais kanalais ir šiuo metu čia auga pelkiniai miškai. Anksčiau Platelių valsčiuje prie Babrungo veik Babrungo ir Gricin s malūnai. Babrungas ties Babrung nais buvo patvenktas 1771 m., pastačius Babrung nų vandens malūną. Ši užtvanka keletą kartų aukštinta, rekonstruota. Min tas malūno tvenkinys išsilaik iki 1963 metų, kol buvo pastatyta užtvanka ant Babrungo up s ištakų prie Platelių ežero. Pastačius vandens lygio reguliatorių ant Babrungo up s ištakų buvo siekta papildyti vandeniu naujai pastatytą Gondingos hidroelektrinę ant tos pačios up s žemiau Plung s. Tuo tikslu Babrungo aukštupys nuo ištakų iki Babrung nų malūno yra ištiesintas, buvęs Babrung nų vandens malūno tvenkinys išardytas. Žemiau Babrung nų vandens malūno up nemelioruota, išsaugota jos natūrali vaga. Rekonstruojant buvusį Gricin s malūną, up buvo patvenkta gana aukšta žuvims nepraeinama patvanka. Babrungo up bei Uošnos žemupys prieš įtek jimą į Babrungą yra priskirti valstybin s reikšm s vandens telkiniams. 14

15 4 pav. Hidrografin situacija Babrungo kraštovaizdžio draustinyje 15

16 1.4. Kraštovaizdžio aprašymas Pagal Lietuvos fizinį-geografinį rajonavimą, Teritorija plyti Vidurio Žemaičių aukštumos rajone, Platelių Lieplauk s mikrorajone. Šiam mikrorajonui būdingas neaukštų moreninių kalvagūbrių landšaftas. Pagal Lietuvos kraštovaizdžio fiziomorfotopų skirstymą (5 pav.), Babrungo kraštovaizdžio draustinio teritorija priskiriama moreninių kalvynų kraštovaizdžio tipui. Pagal sukultūrinimo pobūdį Teritorijose vyrauja agrarinis kraštovaizdis. 5 pav. Ištrauka iš Lietuvos kraštovaizdžio fiziomorfotopų žem lapio Babrungo kraštovaizdžio draustinio teritorijoje identifikuoti ir į Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemą (Vilnius, 1996) įtraukti sekantys vertingi kraštovaizdžio kompleksai: 1. Geologin s geomorfologin s vertyb s - Babrungo up s sl nis (regionin vert ); 2. Hidrografin s hidrologin s vertyb s Babrungo up s vaga (paminklin -respublikin vert ); 3. Botanin s-zoologin s vertyb s Babrungo up s sl nio biocenoz s (regionin vert ). Teritorijos kraštovaizdis yra įvairialypis ir mozaikiškas, susijęs su gana vingiuota, vietomis net kilp ta Babrungo upe bei jos intakais (Ilge, Iešnaliu, Uošna ir kt.). Vietomis (pvz. ties Babrung nais) Babrungo up s sl nyje yra susiformavę vaizdingi skardžiai. Istoriniuose šaltiniuose Babrung nai minimi 1253 m. Kaimo pavadinimas kildinamas nuo bebrų, kurių viduramžiais buvo gausu Žemaitijos upeliuose. Pasakojama, kad didikų valdymo laikais babrung niškių pagrindinis verslas buvo bebrininkyst. Šių žv relių m są, kailius, sruoglius gabendavo į užsienio šalis. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis 1511 m. kaimą dovanojo Žemaitijos seniūnui Stanislovui Kęsgailai. Ties Babrung nų kaimu vaizdingos apylink s. Vykstant Platelių vieškeliu, vedančiu iš Plung s per Žvirblaičių ir Babrung nų kaimus, už Žvirblaičių atsiduriama ant Babrung nų aukštumos Serapino kalno, senųjų žmonių vadinamu Traške (Troške). Nuo kalno atsiveria vaizdingi vietovaizdžiai: į Babrung nų kaimą su 16

17 savo gražioms, medžių pav syje skendinčiomis sodybomis, rytuose plyti Kulikin s miškas, už kalvų vingiuoja Babrungo up, prie jos prisiglaud eil Babrung nų kaimo sodybų. Nemaža Teritorijos dalis apaugusi miškais (53 % (449,8 ha) nuo bendro ploto), likusią dalį sudaro agroteritorijos, pelk s, atviri vandenys, keliai, kaimai (Plokščių, Grigaičių, Babrung nų, Berenių, Puošnių), namų valdos. Teritorijoje kraštovaizdį darkančių objektų n ra Teritorijos biologin s ypatyb s Laukin s augalijos ypatyb s ir buvein s Teritorijoje atlikti moksliniai augalijos tyrimai Informacija apie Teritorijos augaliją buvo renkama įvairių projektų, tyrimų metu. Seniausia informacija žinoma iš Babrungo botaninio (įsteigtas 1974 m.), Platelių landšaftinio (įsteigtas 1960 m.) draustinių tyrimų ataskaitų. Tuometinio botaninio draustinio plotas buvo 31 ha. 2/3 min to draustinio už m šaltiniuotos, užpelk jusios pievos, 1/3 apaugusi krūmynais. Tuo metu buvo saugomos augalų bendrijos su paprastuoju burbuliu, raktažole pelen le bei reti augalai: melsvasis meldas, dvilap blandis, didysis šilokas, dirvinis česnakas, vyriškoji gegužraib. Babrungo kraštovaizdžio draustinyje atliktų augalijos tyrimų suvestin pateikiama 1 lentel je. 1 lentel. Augalijos tyrimai Teritorijoje. Metai Tyrimų temos pavadinimas Tyrimus vykdžiusi įstaiga, autorius 1973 Ataskaita apie Platelių landšaftinį draustinį Vilniaus VU, Gamtos fakultetas, vadov D. Galvydyt 1982 Plung s rajono Platelių apylinkių flora ir vaistiniai augalai (diplominis darbas) VU GMF Botanikos ir genetikos katedros diplomant S. Pekarskait 1997 Žemaitijos nacionalinio parko augmenijos Botanikos institutas, Floros ir tyrimai ( ) Kertinių miško buveinių inventorizacija 2007 Telšių miškų ur dijos vidin s miškotvarkos projektas 2004 Natura 2000 buveinių inventorizacija ŽNP 2007 teritorijoje Bendra augalijos charakteristika geobotanikos laboratorija Telšių miškų ur dijos girininkas J.Šečkus, ŽNP Gamtos skyriaus ved ja M. Jankauskien Valstybin miškotvarkos tarnyba Žemaitijos NPD, Gamtos sk. ved ja M. Jankauskien, S. Kvašinskas Babrungo pakrant se d l gana aukšto gruntinio vandens lygio visą vegetacijos sezoną, dažnos pelkinio viksvyno (Caricetum acutiformis) bendrijos. Bendrijų žolynas tankus, jame vyrauja bendrijų edifikatorius pelkin viksva (Carex acutiformis). Be min tos rūšies bendrijose auga pelkinis lipikas (Galium palustre), nuodingoji nuokana (Cicuta virosa), balinis asiūklis (Equisetum fluviatile) bei plačialapis švendras (Typha latifolia). Taip pat aptinkamos snapuotojo (Caricetum rostratae), pūsl tojo (Caricetum vesicarriae) viksvynų asociacijos bendrijos. Babrungo up s aukštas vandens lygis lemia, kad tiek vagoje, tiek ir pavagyje vystosi 17

18 pakrantinių helofitų bendrijos meldynai (Scirpetum lacustris), asiūklynai (Equisetum fluviatilis), nendrynai (Phragmitetum australis). Salpoje vyksta intensyvūs pelk jimo procesai, čia paplitę šeriuotieji viksvynai (Caricetum apropinguatae), kupstiniai viksvynai (Caricetum cespitosae), žemapelkiniai gluosnynai (Salicetum pendatro-cinereae), nedideli vingiorikštynų (Filipendulo-Geranietum palustris) fragmentai, tačiau beveik n ra vidutinio dr gnumo pievų ir žemapelkinių žemaūgių viksvynų, kurie pasižymi didele rūšių įvairove ir gausiai augančiais gegužraibiniais augalais. Babrungo pakrant se auga pelkinis pel žirnis (Lathyrus palustris), geltonžiedis vilkdalgis (Iris pseudacorus), užutekiuose pelkiniai žinginiai (Calla palustris), lūgn s (Nuphar lutea) bei kiti vandens augalai. Natūralios pievin s bendrijos Teritorijoje neužima didelių plotų. Atviri bemiškiai plotai dažniausiai naudojami žem s ūkio reikm ms, tai ariami laukai, kultūrin s pievos ir ganyklos. Natūralios žolin s augalijos išliko tik dr gnesniuose ekotopuose ir neįsavintuose mažuose kontūruose pamišk se, pakrūm se, miško aikštel se, nemelioruotų upelių sl niuose, stačiuose šlaituose. Bene dažniausias Teritorijoje dr gnų pievų tipas yra vingiorikštiniai snaputynai (Filipendulo Geranietum palustris). Ypač dideli jų plotai plyti Babrungo, Uošnos paupių šlapiose pievose. Bendrijų aspektą jų klest jimo metu formuoja aukštažol s, baltai žydinčios pelkin s vingiorykšt s (Filipendula ulmaria). Kartu auga kupstin šluotsmilg (Deschampsia caespitosa), šiaurinis lipikas (Galium boreale), pievinis pel žirnis (Lathyrus pratensis), paprastoji veronika (Veronica chamaedrys), gauruotoji poaviž (Helictotrichon pubescens). Melsvųjų melvenynų (Molinia caeruleae) bendrijos aprašytos Babrungo ir Uošnos upių sl nių dr gnose pievose, pakrūm se, krūmų aikštel se. Čia jos sudaro neplačias juostas, nedidelius plotelius tarp arčiau vandens esančių žemapelkinių bendrijų ir šlaituose išsid sčiusių mezofitų pievų nedidelių lopin lių. Bendrijose dominuoja melsvoji melven (Molinia caerulea), kartu auga paprastasis burbulis (Trollius europaeus), šiaurinis lipikas (Galium boreale), miškin sidabražol (Potentilla erecta), viksva train (Carex panicea). Nors gausu šlaitų pamiškių, bet tik vienoje vietoje Babrung nų kaime, stačiame vakarin s ekspozicijos šlaite aprašyta miško aikštelių ir šlaitų pievų (Trifolio-Geranietea sanguinei) bendrija. Šių bendrijų mažą buvimą matomai nulemia klimatin s sąlygos (v sesn s vasaros) ir dirvožemių savyb s (karbonatų stoka). Dr gnieji briedgaurynai (Juncion squarrosi) yra rečiau paplitusios bendrijos nei sausieji briedgaurynai (Polygalo-Nardeum strictae). Sausieji briedgaurynai užima nedidelius plotelius panuovaliuose, pašlait se, pamišk se, žemapelkių apypelkiuose. Šios bendrijos išsiskiria savo kupstuota struktūra ir stabilia, palyginti negausia, floristine sud timi. Bendrijas formuoja briedgaur (Nardus stricta), avinis eraičinas (Festuca ovina) kartais kupstuotoji šluotsmilg. Be jau min tų rūšių, pastoviau sutinkamos gumulin s viksvos (Carex pilulifera), balsvoji viksva (Carex palescens), šunin našlait (Viola canina), keturbriaun jonažol (Hypericum maculatum), miškin sidabražol (Potentilla erecta) bei ganyklinis kiškiagrikis (Luzula campestris). Samanų danga visada labai vešli (projekcinis padengimas proc.). Gardūnytinis smilgynas (Anthoxantho-Agrostietum tenuis) labiausiai paplitusios ir užimančios didžiausius plotus normalaus dr kinimo ir sausų augimviečių žolin s bendrijos. Įsikuria kalvose, ypač jų šlaituose, pamišk se, miškų aikštel se. Dažniausiai tai praeityje buvę ariami plotai, v liau apleisti ir suvel n ję, dabar paversti ganyklomis ar šienaujamomis pievomis. Žemaūgį žolyną sudaro gana daug varpinių, ankštinių ir įvairiažolių augalų. Paprastai vyrauja paprastoji smilga (Agrostis stolonifera), aitrusis v drynas (Ranunculus acris), paprstoji jonažol (Hypericum perforatum), d m toji džiugūn (Hypochoeris maculata), valgomoji rūgštyn (Rumex acetosa). Priklausomai nuo suvelen jimo laipsnio bei nuo dirvožemio dr gnumo skiriasi bendrijų floristin sud tis. Bendrijos labai spalvingos, per vegetacijos periodą jų aspektas keičiasi kelis kartus. Tod l šių bendrijų užimamos tarpumiškių 18

19 ertm s pagyvina monotonišką Žemaitijos nacionalinio parko eglynų vaizdą ir padidina teritorijos biologinę įvairovę. Teritorijoje vyrauja tikrieji eglynai. Jie paprastai būna 5 ardų. Vešliausi ardai pirmas medžių ir samanų. Prie Babrungo up s yra susiformavusios šlapiųjų juodalksnynų bendrijos. Teritorijoje greta kelio Nr auga keletas (3 vnt.) gamtinę brandą pasiekusių paprastojo ąžuolo medžių Buveinių direktyvos I priedo buvein s Gamtotvarkos plano rengimo metu Teritorijoje inventorizuotos 14 tipų europin s svarbos buvein s (2 lent.). Europin s reikšm s natūralių buveinių lokalizacija Teritorijoje pateikiama 1 br žinyje. Nusakant buvein s būklę naudoti įverčiai: puiki, gera, patenkinama, bloga. 2 lentel. Europin s svarbos gamtin s buvein s Babrungo kraštovaizdžio draustinyje Eil. Nr. Buvein s kodas / pavadinimas Plotas (ha) Būkl Patenkinama d l 1 užaugimo sumed jusiais 6230 *Rūšių turtingi briedgaurynai 1,33 augalais *Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos 9,30 Gera Patenkinama d l 3 užaugimo sumed jusiais 6410 Melvenynai 0,62 augalais Patenkinama d l 4 užaugimo sumed jusiais 6450 Aliuvin s pievos 0,14 augalais Patenkinama d l 5 užaugimo sumed jusiais 7140 Tarpin s pelk s ir liūnai 5,74 augalais Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s 0,73 Gera *Šaltiniai su besiformuojančiais tufais 0,3 Gera Patenkinama, nes *Vakarų taiga trūksta įvairių irimo stadijų negyvos 14,33 medienos. Patenkinama nes n ra 9020 *Plačialapių ir mišrūs miškai pakankamo kiekio brandžių plačialapių 9 medžių bei įvairių irimo stadijų stambios negyvos medienos. 2, Žolių turtingi eglynai 6,88 Patenkinama d l įvairių 19

20 *Pelk ti lapuočių miškai 9180 *Griovų ir šlaitų miškai 91D0 *Pelkiniai miškai 91E0 *Aliuviniai miškai 21,09 8,07 26,37 0,33 Iš viso: 97,66 Teritorijos plotas (ha) 846,69 * - Europos Bendrijos svarbos prioritetiniai buveinių tipai. irimo stadijų negyvos medienos trūkumo. Patenkinama, nes trūksta negyvos medienos, gamtin s brandos juodalksnio medžių. Patenkinama d l vykdomų sanitarinių kirtimų šalinami seni nudžiūvę medžiai. Patenkinama, nes nes trūksta brandžių medžių įvairių irimo stadijų negyvos medienos Patenkinama, nes nes trūksta brandžių juodalksnių (ar uosių) 70 metų, negyvos medienos. 6230* Rūšių turtingi briedgaurynai Buvein susiformavusi Babrungo up s dešiniajame krante, užima 1,33 ha plotą. Žolyną formuoja stačioji briedgaur (Nardus stricta), pagulusioji tridant (Danthonia decumbens). Buvein je auga labai gausi žalsvažied s blandies (Platanthera chlorantha) populiacija. D l seniai nebevykdomos ūkin s veiklos (šienavimas) buvein pradeda užaugti krūmais, tod l būkl vertinama kaip patenkinama. Buveinei išsaugoti ir palaikyti palankiai jos būklei būtina taikyti gamtotvarkos priemones. 6270* Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos Šio tipo buvein s susiformavusios dešiniajame Babrungo up s krante. Kartografuoti trys atskirai vienas nuo kito nutolę plotai, kurių bendras plotas 9,3 ha. Buvein je žolyne vyrauja varpiniai augalai: paprastoji smilga (Agrostis capillaris), siauralap migl (Poa angustifolia). Kartu auga baltasis dobilas (Trifolium repens), vienagraiž snaudal (Leontodon hispidus), mažoji ožiažol (Pimpinella saxifraga), aitrusis v drynas (Ranunculus acris), žąsin sidabražol (Potentilla anserina). Visuose plotuose šiuo metu ganoma, tod l buveinių būkl gera Melvenynai Melvenynų inventorizuotas tik vienas 0,62 ha plotas dešiniajame Babrungo up s krante. Žolių dangoje vyrauja melsvoji melven (Molinia caerulea). Kartu auga šiaurinis lipikas (Galium boreale), pievin miegal (Succisa pratensis) kupstin šluotsmilg (Deschampsia cespitosa), miškin sidabražol (Potentilla erecta), glaustažiedis vikšris (Juncus 20

21 conglomeratus), paprastais burbulis (Trollius europaeus), baltijin s gegūn s (Dactylorchiza longifolia) (7 vnt.) bei raudonoji gegūn (D. incarnata) (5 vnt.). Įlomos pakraščiuose auga pavien s žalsvažied s blandys (Platanthera chlorantha). Buvein apauga krūmais bei medeliais, būkl patenkinama. Buveinei išsaugoti ir palaikyti palankiai jos būklei būtina taikyti gamtotvarkos priemones Aliuvin s pievos Aliuvin s pievos kartografuotos dešiniajame Babrungo up s kranto šlaite, užima 0,14 ha. Žolių danga vešli ir tanki, vyrauja nendrinis dryžutis (Phalaroides arundinacea), pievinis pašiauš lis (Alopecurus pratensis), dvieil viksva (Carex disticha). Taip pat auga kupstin šluotsmilg (Deschampsia cespitosa), lieknoji viksva (C. acuta), balinis asiūklis (Equisetum fluviatile), pelkin vingiorykšt (Filipindula ulmaria). Vietomis auga paprastasis valerijonas (Valeriana officinalis) bei paprastasis burbulis. Buvein užaugin ja medžiais ir krūmais, būkl patenkinama. Buveinei išsaugoti ir palaikyti palankiai jos būklei būtina taikyti gamtotvarkos priemones Tarpin s pelk s ir liūnai Šio tipo buvein susiformavusi trijose vietose. Dviejuose kontūruose buvein s yra vientisos (užima 5,74 ha plotą), o vienoje sudaro mozaiką su Pelkiniais miškais (0,57 ha plote). Pastarąjame kontūre liūnų buvein užima apie trečdalį ploto. Didžiausia plotą (5,55 ha) buvein susiformavusi ties Ilg s ir bevardžio upelio santaka su Babrungu. Buvein s žolyne auga paprastoji viksva (Carex nigra), pelkinis asiūklis (Equisetum palustre), siauralapis švylys (Eriophorum angustifolium), pelkin sidabražol (Potentilla palustris). Visuose kontūruose buvein užaugin ja medžiais ir krūmais, tod l būkl patenkinama. Tvarkymo darbai siūlomi tik tose plotuose kur buvein s yra vienalyt s. Plotuose, kur liūnų buvein yra mozaikoje su Pelkiniais miškais siūloma leisti vystytis natūraliai sukcesijai. Pritaikius daugkartines gamtotvarkos priemones (sumed jusios augalijos ir jos atžalų iškirtimas) būtų pasiekta palanki buveinių apsaugos būkl Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s Buvein susiformavusi trijuose nedideliuose plotuose. Dviejuose iš jų yra mozaikoje su Griovų bei šlaitų ir Aliuvinių miškų buvein mis. Bendras plotas 0,73 ha. Nedideliuose miško šaltiniuose žolyną formuoja karčioji karten (Cardamine amara), pražangialap blužnut (Chrysosplenium alternifolium), upelin veronika (Veronica beccabunga), miškin žliūg (Stellaria nemorum). Buvein s būkl gera * Šaltiniai su besiformuojančiais tufais Buvein s inventorizuotos mišku apaugusiuose sklypuose ir yra mozaikoje su Griovų bei šlaitų miškų ir Žolių turtingų eglynų buvein mis. Žolinių augalų negausu, auga karčioji karten (Cardamine amara), šeriuotoji viksva (Carex appropinquata). Buvein se vyrauja samanos: liūnin brija (Bryum pseudotriquetrum), papartin šalinut (Cratoneuron filicinum), tarpin drepan (Drepanocladus cossonii), kaičioji pelkm (Palustriella commutata). Bendras buveinių užimamas plotas 0,3 ha. Buvein s geros būkl s *Vakarų taiga Taiginio tipų miškų gana gausu Teritorijoje, tačiau ES svarbos natūralių gamtinių buveinių kriterijus atitinka tik 9 masyvuose 14,33 ha plote. Daugumoje tai natūralūs, seni 21

22 mišrūs miškai. Pirmą medžių ardą formuoja spygliuočiai: paprastoji egl, paprastoji pušis kartu auga beržai (Betula pendula), drebul (Populus tremula) vietomis paprastieji ąžuolai (Quercus robur). Krūmų ir žolių arduose rūšin sud tis labai įvairuojanti. Gausu miškin s septynik s ((Trientalis europaea), auga vaistinis pataisas (Lycopodium clavatum), pasitaiko pataisų varinčių (Lycopodium annotinum), didel samanų įvairov. Buvein patenkinamos būkl s trūksta įvairių irimo stadijų negyvos medienos * Plačialapių ir mišrūs miškai Šio tipo buvein s inventorizuotos pietin je Teritorijos dalyje, trijuose nedideliuose plotuose. Pirmą medžių ardą formuoja formuoja paprastieji ąžuolai (Quercus robur), pavien s mažalap s liepos (Tilia cordata), paprastieji uosiai (Fraxinus excelsior), paprastieji klevai (Acer platanoides). Taip pat auga paprastosios egl s (Picea abies), bet jos medyne nevyrauja. Krūmų ardas vidutiniškai vešlus, vyrauja paprastieji lazdynai (Corylus avellana). Žolynas vešlus. Jį formuoja plačialapiams miškams būdingos rūšys: baltažied s ir geltonžied s pluk s (Anemone ranunculoides, A. nemorosa), paprastasis rūtenis (Corydalis solida), paprastoji plaut (Pulmonaria obscura). Bendras buveinių užimamas plotas 2,19 ha. Buveinių būkl patenkinama, nes n ra pakankamo kiekio brandžių plačialapių medžių bei įvairių irimo stadijų stambios negyvos medienos Žolių turtingi eglynai Šio tipo buvein s kriterijus atitinkančių medynų inventorizuota trijuose plotuose (iš viso 6,88 ha). Viename iš kontūrų, Žolių turtingų eglynų buvein yra mozaikoje su Šaltinių su besiformuojančiais tufais buveine. Pirmame medžių arde vyrauja paprastoji egl, vietomis su gausia paprastojo ąžuolo priemaiša. Žolių arde auga varpotoji juodžol (Actaea spicata), europin pipirlap (Asarum europaeum), nusvirusioji striepsn (Melica nutans), keturlap vilkauog (Paris quadrifolia). Buvein s būkl patenkinama d l įvairių irimo stadijų negyvos medienos trūkumo *Pelk ti lapuočių miškai Šio tipo buvein s paplitusios pietin je bei centrin je Teritorijos dalyje 21,09 ha plote. Medžių pirmą ardą formuoja juodalksniai (Alnus glutinosa) kartu auga plaukuotieji beržai (Betula pubescens). Žolių ardą formuoja viksvos: kupstin (Carex cespitosa), pelkin (C. acutiformis) viksvos. Taip pat auga paprastoji vingiorykšt (Filipendula vulgaris), paprastoji vilkakoj (Lycopus europaeusi), puokštin poraist (Lysimachia thyrsiflora), paprastoji šiling (Lysimachia vulgaris), karklavijas (Solanum dulcamara). Šlapynių pakraščiuose geltonasis vilkdalgis (Iris pseudacorus), pelkinis žinginys (Calla palustris). Buvein s būkl patenkinama trūksta negyvos medienos, gamtin s brandos juodalksnio medžių *Griovų ir šlaitų miškai Tai gana retos buvein s Žemaitijos nacionaliniame parke. Centrin je Teritorijos dalyje aptiktos abipus Babrungo up s. Sudaro 8,07 ha plotą. Dviejuose plotuose sudaro mozaiką su šaltinių buvein mis (Šaltiniai su besiformuojančiais tufais, Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s). Medžių ardą formuoja paprastieji klevai, vinkšnos (Ulmus glabra), mažalap s liepos paprastieji uosiai. Buvein s būkl patenkinama, d l vykdomų sanitarinių kirtimų šalinami seni nudžiūvę medžiai. 22

23 91D0 *Pelkiniai miškai Šio tipo buvein s vyraujančios Teritorijoje. Paplitusios šiaurin je dalyje mozaikiškai išsid sčiusiuose masyvuose 26,37 ha plote. Viename iš masyvų sudaro mozaiką su Tarpin mis pelk mis ir liūnais. Priklausomai nuo augaviet s, buvein s struktūra labai įvairuojanti. Medžių arde auga paprastoji pušis, paprastoji egl, vietomis su plaukuotaisiais beržais. Žolių-krūmokšnių arde auga m lyn (Vaccinium myrtillus), brukn (Vaccinium vitis-idaea), vaivoras (Vaccinium uliginosum), pelkinis gailis (Ledum palustre). Samanų danga beveik ištisin, vyrauja Sphagnum genties samanos: siauralapis kiminas (Sphagnum angustifolium), magelaninis kiminas (Sphagnum magellanicum), Girgensono kiminas (S. girgensohnii) ir kt. Buvein s būkl patenkinama, nes trūksta brandžių medžių pušų (80 m.), eglių (70 m.), įvairių irimo stadijų negyvos medienos (virtuolių, stuobrių). 91E0 * Aliuviniai miškai Šio tipo buvein aptikta tik viename kontūre, mozaikoje su Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių buveine 0,33 ha plote. Medžių arde auga juodalksniai (Alnus glutinosa), pasitaiko uosių (Fraxinus excelsior). Žolių danga labai vešli, vyrauja dr gnam giai augalai: kanapinis kemeras (Eupatorium cannabinum), paprastoji vilkakoj (Lycopus europaeus), šliaužiantysis v drynas (Ranunculus repens), karklavijas (Solanum dulcamara), pelkin vingiorykšt (Filipendula ulmaria), pasitaiko didžiosios dilg l s (Urtica dioica). Buvein s būkl patenkinama, nes trūksta brandžių juodalksnių (ar uosių) 70 metų, negyvos medienos Kertin s miško buvein s Į Babrungo kraštovaizdžio draustinį visu išskirtu plotu patenka 7 KMB (8,77 ha). Aštuonios KMB yra ties Teritorijos riba ir į draustinį patenka labai nedidel jų ploto dalis (3 lent., 2 br žinys). 3 lentel. Kertin s miško buvein s Teritorijoje. Ur dija, girininkija KMB tipas/ Plotas, Žem s kvartalo Nr./ sklypo Nr. Saugoma rūšis ha nuosavyb s tipas Platelių g. k-b1 Plačialapių 1,24 Privati 3343/12,14,15,16,17,1 miškai 8 Platelių g. 3341/45; 3332/40 Platelių g. 3321/16 Platelių g. 3322/18 Platelių g. 3055/15,20,21,23,24, 25,31,33 k-b1 Plačialapių miškai k-b1 Plačialapių miškai k-k1 Pavienis medis milžinas k-c2 Šlapieji eglynai ir mišrūs miškai su egl mis, Jerub 0,57 Privati/Laisvos valstybin s žem s fondas 1,11 Laisvos valstybin s žem s fondas 0,42 Privati/ Laisvos valstybin s žem s fondas 1,78 Privati/ Laisvos valstybin s žem s fondas KMB ID*

24 Platelių g. 3055/11,12,19,22,28,2 9,30,31 k-a1 Eglynai ir mišrūs miškai su egl mis 2,65 Privati/Laisvos valstybin s žem s fondas Platelių g. 3055/8 k-e1 Up s salpa 1,00 Laisvos valstybin s žem s fondas Platelių g. 3042/36 Platelių g. 3042/29,34,36 Platelių g. 3041/10, 12, 19 Platelių g. 3042/36 Platelių g. 3042/24 Platelių g. 3322/27 Platelių g. 3322/37,38,39 Platelių g. 3322/27 k-a1 Eglynai ir mišrūs miškai su egl mis k-a1 Eglynai ir mišrūs miškai su egl mis k-a2 Pušynai ir mišrūs miškai su pušimis k-c1 Šlapieji juodalksnynai k-c1 Šlapieji juodalksnynai k-c2 Šlapieji eglynai ir mišrūs miškai su egl mis 0,04 Privati/Laisvos valstybin s žem s fondas 0,07 Laisvos valstybin s žem s fondas 0,02 Valstybin s/ Laisvos valstybin s žem s fondas 0,07 Laisvos valstybin s žem s fondas 0,03 Laisvos valstybin s žem s fondas ,05 Privati k-e3 Ežero krantas 0,41 Privati p-c3 Pelkiniai 0,10 Privati pušynai ir beržynai Iš viso: 9,55 k ketin miško buvein, p potenciali kertin miško buvein ; * KMB identifikacijos Nr. pagal miškų kadastrą Lietuvos Respublikos saugomų rūšių sąrašo; Buveinių direktyvos II priedo augalų, grybų, kerpių rūšys Įvairių tyrimų metu Teritorijoje buvo aptikta 14 į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (toliau Saugomų rūšių sąrašas), įrašytų augalų rūšių. Gamtotvarkos plano metu nustatytos 7 į Saugomų rūšių sąrašą įrašytų augalų rūšių radaviet s. Detalus saugomų augalų rūšių sąvadas pateiktas 4 lentel je, o radimviet s 3 br žinyje. 24

25 4 lentel. Saugomų augalų rūšių apsaugos statusas, lokalizacija, gausumas ir būkl Teritorijoje Rūšis Apsaugos Lokalizacija, koordinat s (LKS-94) / pastabos** Gausumas Būkl / pastabos statusas 1. Tribriaun mesija 2 (V) (Meesia triquetra) Bendrijoje gausi Nežinoma 2. Statusis atgiris (Hupersia selago) 3. Raktažol pelen l (Primula farinosa) 4. Liūnin viksva (Carex heleonastes) 5. Aukštoji gegūn (Dactylorhiza fuchsii) 6. Vienlapis gedutis (Malaxis monophyllos) 7. Vyriškoji gegužraib (Orchis mascula) 5 (Rs) Rūšis mažais ir didesniais kereliais paplitusi sporadiškai šlapiuose miškuose, žinomos 8 radimviet s. 2 (V) Gausumas nežinomas Auga apie 1 aro plote. 3 (R) Individų kiekis viršija keletą šimtų. (BI, 1996) 4 (I) 8 vnt. 12 vnt. 5 vnt. 2 (V) 2 vnt. 1 vnt. 2 (V) Apie 10 žydinčių individų. (BI, 1996) Augo pavieniui (BI, 1996) Gera Nežinoma Patenkinama. Augaviet užaugin ja medžiais ir krūmais. Nežinoma Patenkinama. Augaviet užaugin ja medžiais ir krūmais. Gera Nežinoma 25

26 8. Raudonoji gegūn (Dactylorhiza incarnata) 9. Baltijin gegūn (Dactylorhiza longifolia) 10. D m toji gegūn (Dactylorhiza maculata) 5 (Rs) 15 vnt. 5 (Rs) vnt. 4 vnt. sporadiškai sporadiškai apie 20 vnt. 2 (V) Sporadiškai Sporadiškai 12 vnt. (50 m² plote) Patenkinama ir blog janti, augaviet užaugin ja medžiais, krūmais, nendr mis. Patenkinama, blog janti, augaviet užaugin ja medžiais, krūmais, nendr mis. Patenkinama, blog janti, augaviet užaugin ja medžiais, krūmais, nendr mis 11. Nariuotoji ilgalūp (Corallorchiza trifida) 12.Pievinis plauretis (Gymnadenia conopsea) 13. Paprastoji tukl (Pinquicula vulgaris) 14. Žalsvažied blandis (Platanthera chlorantha) 13 vnt. 2 (V) keras iš 30 žiedstiebių Nežinoma 2 (V) 1 generatyvinis, keletas vegetatyvinių individų. 2 (V) Populiacija užima kelių m² plotelį. (BI, 1996) 4 (I) 0,65 ha plote/ virš 100 vnt. 10 vnt. Lentel je panaudotos santrumpos: 1 (E), 2 (V), 3 (R), 4 (I), 5 (Rs) Lietuvos Saugomų rūšių sąrašo kategorijos II priedаs; ** - informacija saugoma Valstybin je saugomų teritorijų tarnyboje prie AM, Apsaugos ir tvarkymo skyriuje. Nežinoma Nežinoma Patenkinama, blog janti, augaviet užaugin ja medžiais, krūmais. 26

27 Teritorijoje aptiktos trys grybų ir viena kerpių rūšis, įrašytos į Saugomų rūšių sąrašą (5 lent., 3 br žinys). 5 lentel. Saugomų grybų, kerpių rūšių apsaugos statusas, lokalizacija, gausumas ir būkl Teritorijoje Rūšis Gausumas Būkl Apsaugos statusas Lokalizacija (LKS-94)** 1. Skaisčioji raudonpint 1 vnt. Nežinoma (Pycnoporellus fulgens) 3(R) 1 vnt. 2. Tikrinis blizgutis 2 vnt. Nežinoma (Ganoderma lucidum) 3(R) 3. Geltonasis piengrybis 6 vnt. Nežinoma (Lactarius scrobiculatus) 4(I) 4 vnt. 4. Dviguboji artonija (Arthonia didyma) 2(V) Nežinomas Nežinoma ** - informacija saugoma Valstybin je saugomų teritorijų tarnyboje prie AM, Apsaugos ir tvarkymo skyriuje Svetimkrašt s augalų rūšys Babrungo kraštovaizdžio draustinyje aptiktos 4 svetimžemių augalų rūšys: dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides), baltažied robinija (Robinia pseudoacacia), žilakrūmis (Elaeagnus sp.), gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus). Dvi rūšys (baltažied robinija, gausialapis lubinas) įtrauktos į invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D Prie Platelių-Pauošnių kelio ties posūkiu į Žemgrindos kelią, buvę įveista šaltalankių, robinijų, žilakrūmių. Svetimžem s rūšys auga pakel se, į mišką neišplito. Šioje vietoje planuojamas dviračių takas. Jį tiesiant, dalis svetimžemių sumed jusių augalų bus sunaikinta. Gausialapiai lubinai maždaug prieš metų buvo įveisin jami miškininkų, siekiant suformuoti priešgaisrines juostas bei pagerinti dirvožemį. Dabartiniu metu daugelyje seniau artų, naudotų pievų yra įsivyravę gausialapiai lubinai, kurie nustelbia vietines augalų rūšis. Vietov se, kuriose įsiveisia gausialapiai lubinai, buvusios augalų bendrijos sunyksta, jų vietą užima azotam gių augalų (daugiausia dilg lių ir kiečių) sąžalynai. Teritorijoje yra susiformavęs apie 2 ha beveik ištisai lubinais užaugęs pievų plotas. Minimame plote lubinų sąžalyną būtina naikinti, kad invazin rūšis neplistų į gretimas teritorijas Bendrijos įrašytos į Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą Teritorijoje neaptiktos augalų bendrijos įrašytos į Lietuvos augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašus Laukin s gyvūnijos ypatyb s Teritorijoje atlikti gyvūnijos tyrimai Informacija apie Teritorijos gyvūniją buvo renkama įvairių tyrimų metu. Atliktų tyrimų suvestin pateikiama 6 lentel je. 27

28 Natura 2000 buveinių inventorizacija ŽNP teritorijoje 6 lentel. Gyvūnijos tyrimai Babrubgo kraštovaizdžio draustinyje. Metai Tyrimų temos pavadinimas Tyrimus vykdžiusi įstaiga, autorius ŽNP saugomos gyvūnijos tyrimų dokumentai ŽNP direkcija Valstybinis perinčių paukščių (griežlių, ŽNPD Gamtos sk. darbuotojai 2010 jerubių, gulbių giesmininkių) monitoringas 2008 Ichtiologiniai tyrimai Žemaitijos nacionaliniame parke Klaip dos universitetas Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo Kertinių miško buveinių inventorizacija Ichtiofaunos monitoringas Vakarų Lietuvos up se (tyrimai buvo atlikti ir Babrungo up je) 2007 Telšių miškų ur dijos vidin s miškotvarkos projektas 2007 Roplių paplitimo ir gausumo Žemaitijos nacionaliniame parke tyrimai ( ) institutas. A.Kontautas ir kiti. Žemaitijos NPD, Gamtos sk. ved ja M. Jankauskien, S. Kvašinskas, G. Sidabrien Valstybinis miškotvarkos institutas Aplinkos apsaugos agentūra Valstybin miškotvarkos tarnyba VU GMF Ekologijos ir aplinkotyros centras. Tyrimus atliko P. Baltusevičius Ekologijos institutas, J. Rimšait 2007 Žemaitijos nacionalinio parko varliagyvių faunos tyrimai 2007 Žemaitijos nacionalinio parko vorai A. Vilkas 2007 Jerubių (Bonasa bonasia) ir tetervinų (Tetrao Ataskaitą pareng G. Riauba tetrix) populiacijų gausumo įvertinimas Žemaitijos nacionaliniame parke 2007 Žemaitijos nacionalinio parko entomologiniai Tyrimus atliko G. Švitra tyrimai ( ) 1998 Žemaitijos nacionalinio parko žinduolių būkl s įvertinimas Lietuvos gamtos fondas. Darbo vadovas Dr. A. Ulevičius 1998 Lietuvos nacionalinių parkų miškų entomofaunos įvairov s tyrimai LMI, Miško apsaugos ir medžiokl tyros skyrius (Temos vadovas doc. dr. A.Žiogas) 1995 Žemaitijos nacionalinio parko entomofaunos tyrimai Aukštaitijos NPD vyr. mokslinis bendradarbis B. Šablevičius 1993 Žemaitijos nacionalinio parko paukščiai ŽNPD Mokslo sk.ornitologas G. Matiukas 1993 Žemaitijos nacionalinio parko perinčių paukščių atlasas ŽNPD Mokslo sk.ornitologas G. Matiukas Bendra gyvūnijos charakteristika Teritorijai būdingas biotopų mozaikiškumas, tai sudaro palankias sąlygas gyventi ir veistis įvairiems gyvūnams. Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje (kuriai ir priklauso Babrungo kraštovaizdžio draustinis) registruotos 36 žinduolių, 176 paukščių, 31 žuvų, 560 vabalų, 372 drugių rūšys. 28

29 Žinduoliai Žemaitijos nacionaliniame parke išskirtos 8 teritorijos, pasižyminčios didžiausia žinduolių įvairove bei retų gyvūnų rūšių radimviečių gausuma. Viena iš jų Babrungo aukštupio hidrokompleksas ir jo apylink s. Čia aptikta 21 žinduolių rūšis, 9 iš jų apyret s arba retos. Įprastin mis ir dažnai sutinkamomis rūšimis priskiriami: europinis kurmis (Talpa europaea), rudasis pel nas (Clethrionomys glareolus), bebras (Castor fiber). Praeityje Babrungo up buvo minima tarp 6 vietovių, kur 1998 m buvo didžiausias bebraviečių tankumas, o Babrung nų miškas tarp 5 miško masyvų, kurie pasižymi didžiausiu urvų kolonijų tankumu. (Ulevičius, 1998). Dabartiniu metu Babrungo paupiai yra gausiai apgyvendinti bebrų. Teritorijoje pastoviai gyvena rudoji lap (Vulpes vulpes), mangutas (Nyctereutes procyonoides), miškin kiaun (Martes martes), kanadin audin (Mustela vison), stirna (Capreolus capreolus), šernas (Sus scrofa). Rečiau sutinkamos tokios rūšys kaip: pel mažyl (Micromys minutus), vandeninis kirstukas (Neomys fodiens), lazdynin miegapel (Muscardinus avellanarius), žebenkštis (Mustela nivalis), ondatra (Ondatra zibethica), baltasis kiškis (Lepus timidus), ūdra (Lutra lutra). Steb tas rudasis ausylis (Plecotus auritus) šikšnosparniai (Ulevičius,1998). Retsykiais į Teritoriją užklysta pilkasis vilkas (Canis lupus), lūšis (Lynx lynx). Paukščiai Draustinyje tankiausiai perinčios paukščių rūšys: kikilis (Fringilla coelebs), žalioji pečialinda (Phylloscopus, sibilatrix), nykštukas (Regulus regulus), liepsnel (Erithacus rubecula), karetait (Troglodytes troglodytes), juodgalv devynbals (Sylvia atricapilla), strazdas giesmininkas (Turdus philomelos), raudongalv sniegena (Carpodacus erythrinus), pilkoji zyl (Parus palustris), pilkoji pečialinda (Phylloscopus ccollybita), juodasis strazdas (Turdus merula). Teritorijoje yra įkelta apie 30 inkilų smulkiesiems uoksiniams paukščiams. Juose dažniausiai peri margasparn s musinuk s (Ficedula hypoleuca) bei didžiosios zyl s (Parus major), rečiau juodosios (P. ater) bei m lynosios zyl s (P. caeruleus). Kasmet peri 1-2 poros naminių pel dų (Strix aluco), steb tas (rastas sudraskytas) mažasis apuokas (Asio otus). Teritorijoje stebimos ir girdimos pilkosios gerv s (Grus grus), švygždos (Porzana porzana), tulžiai (Alcedo athis), juodieji gandrai (Ciconia nigra), gulb s giesminink s (Cygnus cygnus), griežl s (Crex crex). Žuvys Pagal biotopo struktūrą Babrungo kraštovaizdžio draustinyje esantis Babrungo up s ruožas turi šaltavandenių upelių bruožų. Žuvų bendrija up takinio tipo. Bendrijos branduolį sudaro tipiškos reofilin s rūšys, up takinio tipo bendrijos atstovai: paprastoji rain (Phoxinus phoxinus) (42 % bendrijos tankio), šližys (Nemacheilus barbatulus) (28% bendrijos tankio), paprastasis kūjagalvis (Cottus gobio) (14 % bendrijos tankio), srovin aukšl (Alburnoides bipunctatus) (11 % bendrijos tankio), paprastoji kuoja (Rutilus rutilus) (1 % bendrijos tankio), paprastoji kartuol (Rhodeus sericeus) (1 % bendrijos tankio), margasis up takis (Salmo trutta fario) (4 % bendrijos tankio). Babrungo up s ruože ties Užupiais vyksta margųjų up takių nerštas. Bestuburiai Babrungo up s pakrant je žinoma stambiojo trumpasparnio (Creophilus maxillosus) vienintel radimviet Žemaitijos nacionaliniame parke (Šablevičius, 1995). Kairiajame Babrungo up s krante yra buvęs aptiktas paprastasis gegužvabalis (Meloe proscarabaeus) 29

30 (Jankauskien, 2005) (1 priedas). Draustinio teritorijoje steb tas machaonas (Papilio machaon), didysis auksinukas (Lycaena dispar). Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje nustatyta 115 vorų rūšių, priklausančių 21 šeimai ir 67 gentims. Uošnos ir Babrungo upių pakrant se rasta guobinio krabvorio (Xysticus ulmi), paprastojo pinkliavorio (Enoplognatha ovata), skylūn lių (Metelina), maišiavorių (Clubiona). Prie Babrungo ištakų, pakrant s viksvyne aptiktas didysis plūdvoris (Dolomedes plantarius) (Saugomų rūšių sąrašo rūšis). Babrungo up je bei jos intakuose (Iešnalis, Uošna) aptiktos 37 bestuburių rūšys. Gausiausi vandens asiliukai (Asellus aquaticus). Tarp trijų žirgelių rūšių aptikta ir reta pleištin sk t (Ophiogomphus cecilia). Aptikta reliktin ankstyv kapnopsis (Capnopsis schilleri) Lietuvos Respublikos saugomų rūšių sąrašo, Buveinių direktyvos II, IV priedų, Paukščių direktyvos I priedo gyvūnų rūšys Teritorijoje aptinkamos 22 Paukščių direktyvos I priedo rūšys, 14 a iš jų įrašytos į Lietuvos Respublikos Saugomų rūšių sąrašą. Taip pat aptinkamos 5 žinduolių rūšys įrašytos į Saugomų rūšių sąrašą, dvi iš jų įrašytos į Buveinių direktyvos II priedą. Iš viso Babrungo kraštovaizdžio draustinyje aptiktos 37 saugomos gyvūnų rūšys, 25 iš jų įrašytos į Saugomų rūšių sąrašą, 11 iš jų įrašytos į Buveinių direktyvos II priedą. Aptiktų saugomų gyvūnų rūšių suvestin pateikiama 7 lentel je, lokalizacija 4 br žinyje. 7 lentel. Saugomos gyvūnų rūšys Babrungo kraštovaizdžio draustinyje Lokalizacija, Rūšies pavadinimas Apsaugos Koordinat s Gausumas statusas* (LKS-94) ** 1. Lūšis (Lynx lynx) 1(E), BD II 2. Baltasis kiškis (Lepus timidus) 3 (R) B IV Žinduoliai Pavieniai individai (ŽNPD duomenys, 2013 m.) Užfiksuoti 2-3 individų p dsakai (Lauko tyrimai, 2013 m.) Būkl Patenkinama, d l brandžių medynų stokos, būtina mažinti kirtimų apimtis. Gera (retai medžiojami) 3. Šermuon lis (Mustela erminea) 4 (I) Nežinomas. Aptikti p dsakai 2 vietose (Lauko tyrimai, 2013 m.) Nežinoma. 30

31 4. Ūdra (Lutra lutra) 5. Rudasis ausylis (Plecotus auritus) 6. Bebras (Castor fiber) 8. Juodasis gandras (Ciconia nigra) 9. Baltasis gandras (Ciconia ciconiai) 10. Vapsva dis (Pernis apivorus) 11. Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) 12. Mažasis erelis r ksnys (Aquila pomarina) 5 (Rs), Gyvena ne mažiau BD II kaip 3 poros, BD IV lankymosi žym s pakrant se bebraviet se (Lauko tyrimai, 2013/Ulevičius 1998/ Jankauskien, 2013) 4 (I) Pavieniai, skirtingais metais skaičius įvairuoja (Jankauskien, 2013) Gera. BD II Gausus Gera 2 (V), PD I Paukščiai Steb ti keletą kartų per jimo sezono metu (Jankauskien, ). Lizdaviet nežinoma. PD I 6 lizdai Gera 3 (R), PD I 3 (R), PD I 3 (R), PD I Stebimas per jimo sezono metu, maitinasi, lizdas nežinomas (Lauko tyrimai, 2013 m./jankauskien, ) Lankosi medžiodamas (Lauko tyrimai, 2013 m./ Jankauskien, ) Stebimas per jimo sezono metu, gali per ti (Lauko tyrimai, ŽNPD duomenys, 2013 m.) Patenkinama, nes trūksta senų drev tų medžių pager tų mažinant sanitarinius kirtimus. Nežinoma Patenkinama, pager tų atkuriant atviras vietoves. Mitybai sąlygos geros, draustinis ribojasi su žuvingu Platelių ežeru. Nežinoma 31

32 13. Nendrin ling (Circus aeruginosus) 14. Pievin ling (Cyrcus pygargus) 15. Vištvanagis (Accipiter gentilis) 16. Jerub (Bonasa bonasia) 17. Pilkoji gerv (Grus grus) 18. Juodoji meleta (Dryopcopus martius) 19. Pilkoji meleta (Picus canus) 20. Mažoji musinuk (Ficedula parva) 21. Paprastoji medšark ( Lanius colurio) PD I 3 (R), PD I Peri 2-3 poros (Lauko tyrimai, 2013 m./ Jankauskien, ) 1 pora peri ne kasmet (Jankauskien, ) 4 (I) Lizdas nežinomas (Lauko tyrimai, 2013 m./ Jankauskien, PD I Peri 6-7 poros (Lauko tyrimai/žnpd duomenys, 2013) 5 (Rs), Peri 2-4 poros PD I (Lauko tyrimai, 2013 m./ Jankauskien, ) PD I Peri 4-5 poros (Lauko tyrimai, 2013 m./ Jankauskien, ) 3 (R), Peri 2-3 poros PD I (Lauko tyrimai, 2013 m./ Jankauskien, ) PD I Gali per ti kelios poros (Lauko tyrimai, 2013 m./ Jankauskien, m.) PD I Peri keletas porų, tikslus skaičius nežinomas (Lauko tyrimai, 2013 m./ Jankauskien, m.) Gera, sąlygos pager tų atkuriant atviras pelkes prie Ilg s upelio įtek jimo. Patenkinama, d l mitybinių buveinių trūkumo (užaugant sumed jusiais augalais). Nežinoma Gera pager tų. išsaugant ornitochorinius augalus. Gera Gera, pager tų mažinant sanitarinių kirtimų apimtis. Gera, pager tų mažinant sanitarinių kirtimų apimtis. Nežinoma, tik tina stabili, nes daug tinkamų biotopų (ūksmingų miško buveinių) Gera, daug biotopų (krūmynų, atvirų plotų). tinkamų 32

33 22. Ligut (Lulula arborea) 23. Gulb giesminink (Cygnus cygnus) 24. Griežl (Crex crex) 5 (Rs) PD I 25. Švygžda (Porzana parva) 26. Tetervinas (Tetrao tetrix) 27. L lys (Caprimulga europaeus) 28. Tulžys (Alcedo athis) 29. Skiauter tasis tritonas (Triturus vulgaris) 30. Mažoji n g (Lampetra planeri) PD I Peri kelios poros, tikslus skaičius nežinomas. (Lauko tyrimai, 2013 m./ Jankauskien, m.) 3 (R), Teritorijoje maitinasi PD I (Lauko tyrimai/žnpd 3 (R), PD I duomenys, 2013 m.) Nežinoma, gird ti giedantys patinai (Lauko tyrimai, 2013 m./ Jankauskien, m.) Gird ti balsai per jimo sezonu, porų sk. nežinomas (Lauko tyrimai, 2013 m./ Jankauskien, m.) 3 (R), Lauko tyrimo metu PD I neapatikta. (Lauko tyrimai, 2013 m). PD I Gali per ti kelios poros (Jankauskien, m.) 3 (R),. Nežinomas. Stebimas PD I per jimo metu, (Jankauskien, m.) Varliagyviai, ropliai 4 (I), BD II BD II Žuvys Nežinomas. (Jankauskien, m.) Nežinomas. Neršia atvirose, sm l tose up s atkarpose (T.Virbickas, T.Ruginis 2004 ir 2006 m., L.Černiauskio asm. pranešimas, 2006 m.) Gera, reikia išsaugoti atviras erdves. Stebimos migracijų metu. Patenkinama, per ankstyvas šienavimas. Nežinoma, tačiau būtų tinkamos veisimuisi sąlygos atkūrus atviras vietas dr gnose buveinese. Bloga, Tik tina išnykę. Patenkinama, n ra brandžių pušynų. Gera, gausu tinkamų buveinių Nežinoma. Reikalingi detalūs tyrimai. Nežinoma 33

34 31. Paprastasis kūjagalvis (Cottus gobio) 32. Kartuol (Rhodeus sericeus) BD II Gyvena, veisiasi 33 vnt./ha (Virbickas, atrasta 2004 m ir 2006 m.) (T. Ruginis, T.Virbickas, 2004 ir 2006 m.), BD II Gyvena, veisiasi sm l tose up s atkarpose (Virbickas, 2004 ir 2006 m.). Gera Gera 33. Pleištin sk t (Ophiogomphus cecilia) 34. Didysis auksinukas (Lycaena dispar) 35. Machaonas (Papilio machaon) 36. Kapnopsis (Capnopsis schilleri) 4 (I), BD II 3 (R), BD II Vabzdžiai Nežinoma. 1 vnt. ir 1 lerva (Ivinskis, 2006 m./ruginis,2006 m.) 5 vnt. (Švitra, ) 4 (I) 2 vikšrai (Jankauskien, ) 4 (I), BD II Moliuskai 1 lerva Babrungo up je (Ruginis,2006 m.) Nežinoma. Nežinoma, būtina išsaugoti pelk tas pievas. Nežinoma, būtina išsaugoti atviras natūralias pievas, pelkes. Nežinoma 37. Ovalioji geldut 4 (I), Keliasdešimt vnt. Patenkinama, (Unio crassus) BD II atvirose, sm l tu valyti upę nuo dugnu vietose (ŽNPD duomenys, 2013 m.) patvankų, virt lių. Lentel je panaudotos santrumpos: 3 (R); 5 (Rs) Lietuvos saugomų rūšių sąrašo kategorijos; BD II Buveinių direktyvos II priedas (92/43/EEC), PD I Paukščių direktyvos I priedas (79/409/EEC). ** - informacija saugoma Valstybin je saugomų teritorijų tarnyboje prie AM, Apsaugos ir tvarkymo skyriuje. Žemaitijos nacionalinio parko Babrungo kraštovaizdžio draustinis tuo pačiu patenka į PAST bei BAST. PAST Žemaitijos nacionalinis parkas įsteigtas d l 3 paukščių rūšių griežlių (Crex crex), jerubių (Bonasa bonasia) bei gulbių giesmininkių (Cygnus cygnus) apsaugos. Gamtotvarkos plano rengimo metu aprašomoje teritorijoje iš min tų rūšių aptiktos jerub s (Bonasa bonasia), gyvena griežl s (Crex crex), migracijos sezono metu stebimos gulb s giesminink s (Cygnus cygnus). 34

35 1.6. Žem s ir gamtos išteklių nuosavyb ir naudojimas Esamos žem valdos Babrungo kraštovaizdžio draustinyje yra suformuotas 171 sklypas, iš jų 160 yra privačios nuosavyb s, 11 valstybiniai žem s sklypai (8 lent.). Informacija apie žem valdą Teritorijoje pateikiama 8 lentel je 8 lentel. Žem valda Babrungo kraštovaizdžio draustinyje. Žem valda Sklypų skaičius Plotas (ha) % nuo bendro ploto Privatūs žem s sklypai ,31 72,7 Valstybiniai žem s sklypai 11 38,14 4,5 Laisvo valstyb s fondo žem - 49,27 5,8 Neįregistruota viešąjame turto 17,0 registre žem - 144,02 Iš viso: , Žem s, miškų ūkio intensyvumas ir jo poveikis gamtin ms vertyb ms Žemaitijos nacionalinio parko 1996 m. patvirtintame tvarkymo plane Teritorijoje išskirtos šios ūkininkavimo pazon s: 1. apsauginiai specializuoto ūkininkavimo miškai (II A miškų grup ); 2. apsauginiai bendrojo ūkininkavimo miškai (III miškų grup ); 3. apsaugin s specializuoto ūkininkavimo agroteritorijos; 4. apsaugin s bendrojo ūkininkavimo agroteritorijos. Babrungo up priskirta prie vandens ūkio tikslin s paskirties bendro naudojimo ekstensyvaus ūkininkavimo pazon s. Draustinio teritorijoje, Babrung nų kaime ūkininkaujama gana intensyviai, kur keletas stambių ūkininkų užsiima pienininkyste (gano gyvulius, augina pašarus). Kitur ūkininkaujama ekstensyviai. Kai kurie savininkai savo žem se laiko nedidelį kiekį laukinių gyvūnų muflonų bei danielių. Yra nedideli plotai užleistų žemių, kurios nešienaujamos, neganomos. Vykstant žem s ūkio veiklos kaitai, dalis pievų bei ganyklų suariama. Remiantis Nacionalin je žem s tarnyboje esančia informacija, Babrungo kraštovaizdžio draustinyje, 2013 metais žem s ūkio veikla deklaruota 229,51 ha plote iš kurių 142,92 ha plote ganyklos (pievos). Šiuose deklaruotuose plotuose išskirtos Rūšių gausių ganyklų ir ganomų pievų buvein s (8 br žinys). 9 lentel. Teritorijoje deklaruota ūkin veikla. Veiklos Veiklos pavadinimas Plotas (ha) kodas 5AP-1 Apaugę plotai 2,21 5AV-1 Avižos 1,30 5BU-2 Bulv s (išskyrus skirtas perdirbti į krakmolą ir pašarui) 1,81 5DG-1 Daugiamet s ganyklos (pievos) (5 m. ir daugiau) 8,15 5GP-1 Ganyklos (pievos) (iki 5 m.) 134,77 5KJ-1 Kiti varpiniai javai, įskaitant jų mišinius 5,67 5KR-2 Kvietrugiai (žieminiai) 0,63 35

36 5KT-1 Kiti žem s ūkio augalai 2,07 5KV-1 Kviečiai (vasariniai) 0,53 5MI-2 Miežiai (vasariniai, nesalykliniai) 7,14 Uždrausta vykdyti pagrindinius miško kirtimus medyne, kuris yra pasiekęs IV miškų grup s miškams taikomą kirtimų amžių, arba 5MS-1 pagrindiniai kirtimai yra atid ti v lesniam laikui 41,60 Leidžiami pagrindiniai miško kirtimai, tačiau jie turi būti vykdomi neplynaisiais kirtimais 0,72 5MS-2 5NP-1 Netinkami paramai plotai 0,22 5PD-1 Pūdymas (juodasis) 0,47 5PT-1 Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas 11,57 5VA-4 Varpinių-ankštinių (išskyrus vikius) javų mišiniai 5,12 JSL-1 Sujungtas laukas, kuriame auginami II grup s augalai 5,53 Iš viso: 229,51 Dabartiniu metu vykdoma žem s ūkio veikla turi teigiamą poveikį Rūšių gausių ganyklų ir ganomų pievų buvein ms. Kai kuriuose miško plotuose yra deklaruota veikla ribojanti pagrindinius miško kirtimus (42,32 ha), tačiau šie plotai apima tik dalį medynų, kuriuose išskirtos europin s svarbos miško buvein s. Per paskutinį dešimtmetį Teritorijoje iškasta apie 22 įvairių dydžių kūdrų, kurių dauguma (išskyrus 3) neviršija 0,1 ha ploto. Didžiausia gr sm kyla d l mažų, natūralių pievų ir ganyklų nebešienavimo, nebeganymo, įvairių tipų pelkių apaugimo krūmais Žem s naudojimas praeityje Babrungo up s apylink s nuo seno gyvenama teritorija. Babrung nai minimi jau 1253 m., priklaus Ceklio žemei. T. Baranauskas, G. Zabiela straipsnyje Ceklis 1253 metais: istorin -archeologin analiz, rašo: Didžiausia trečiosios dalies ir visos Ceklio žem s grup apima Šventosios, Babrungo ir Bartuvos aukštupius. Ilze pavadinimas siejamas su Ilgio ežeru į pietus nuo Platelių. Tai dabartiniai Grigaičiai (1597 m. minimi kaip Ilgi arba Grigaite ). Čia yra piliakalnis, kurio tyrin jimai parod, kad jame būta II tūkstantmečio pradžios įtvirtinimų. Vietovardis Bebrungis siejamas su Babrung nais ir Babrungo upe. Archeologiniu požiūriu sietinas su Žvirblaičių piliakalniu, esančiu 1,5 km į pietus nuo dabartinių Babrung nų. Tačiau įmanoma, kad piliakalnis (Pilal ) gal jo būti ir pačiuose Babrung nuose, nes senieji vietiniai žmon s nedidelę kalvą saloje tarp Babrungo ir jo senvagių vadina Pilale. Ši vieta yra apie 100 m piečiau nuo senojo Babrung nų vandens malūno (koordinat s , (LKS)). Babrung nuose nuo 1771 m. veik vandens malūnas. Šis malūnas nuo XVIII a. pabaigos siejamas su grafais Šuazeliais, kurie savo nuosavyb je tur jo Platelių dvarą, didžiąją dalį Platelių ežero, daug miškų bei aplinkines žemes. Grafas Šuazelis iš jam priklausiusio Platelių ežero, Babrungo up s vandenį nustatytam laikui išnuomodavo žemiau esantiems malūnams. Pagal susitarimą vanduo tur davo tek ti visą laiką. Sykį, sustabdžius jo b gimą, malūnininkai papirko Platelių miestel nus, ir jie išgriov Babrung nų malūno užtvanką. Tarpukario metais modernizuotas Babrung nų malūnas buvo perduotas Plung s kombinatui, kuriam priklaus visi rajono malūnai. Ankstesniais laikotarpiais dabartin Babrungo kraštovaizdžio draustinio teritorija buvo 36

37 labiau apgyvendinta. Apie tai liudija gyventojų surašymo duomenys Babrung nų kaime, kurio didžioji dalis patenka į Teritoriją: 1923 m. 240 gyventojų, 1959 m. 217, 1970 m. 201, 1985 m. 137, 1989 m. 115, 2001 m. 113, 2006 m. 114 gyventojų. Grigaičių kaime prie pat Babrungo gimęs ir augęs žymus dailininkas Ignas Budrys ( ) taip apibūdino savo vaikystę: Čia prab go mano vaikyst ir jaunyst beganant su broliu Pauliumi gyvulius, beuogaujant ir begrybaujant pasod s miškuose. Žmon s ūkininkavo, dirbo miškuose, žvejojo tada dar gana žuvingoje Babrungo up je ir ypač Babrungo vandens malūno tvenkinyje. Babrung nų kaime gyveno darbštūs, pasiturintys žmon s d l ko labai skaudžiai nukent jo sovietin s okupacijos metais: iš kaimo į Buriatiją- Mongoliją buvo ištremta net 11 šeimų. Sovietmečiu iš vietinių ūkininkų buvo paimta daug dirbamų žemių ir priverstinai užsodinta mišku. Didžioji dalis aprašomos teritorijos sovietmečiu priklaus Didvyčių (Didviečių) kolūkiui. Dalis teritorijos buvo numelioruota m. išardytas senasis tvenkinys (apie 16 ha dydžio) bei ištiesintas pagilintas Babrungo aukštupys iki Babrung nų malūno Teritorijos miško ištekliai Teritorijoje esanti miško žem yra: 510,47 ha (60 % nuo bendro Teritorijos ploto). Privatūs miškai užima 438,08 ha (52 % bendro Teritorijos ploto), valstybiniai miškai 72,39 ha (8,5 % bendro Teritorijos ploto). Valstybinius miškus patik jimo teise valdo Telšių miškų ur dija (toliau TMU). Teritorijos miškų struktūra pagal nuosavyb s formas pateikiama 7 br žinyje. Vadovaujantis Telšių miškų ur dijos vidin s miškotvarkos projektu (1997 m) Teritorijoje esantys miškai didžiąja dalimi priskiriami II (specializuoto ūkininkavimo miškai) ir III (apsauginio ūkininkavimo miškai) grup s miškams. Teritorijos miškų struktūra pagal miškų grupes pateikiama 10 lentel je ir 8 br žinyje. 10 lentel. Miškų struktūra pagal miškų grupes Teritorijoje Miško grup Plotas (ha) II grup - Specialios paskirties miškai 222,48 III grup - Apsauginiai miškai 211,41 IV grup - Ūkiniai miškai 1,85 Iš viso: 436, Vyraujančios rekreacijos formos ir objektai Babrungo kraštovaizdžio draustinio teritorija n ra pritaikyta intensyviam pažintiniam turizmui. Teritorijoje yra dvi kaimo turizmo sodybos, o buvusiame Gricin s malūne yra privatūs, uždaro tipo poilsiui skirti pastatai. Pažintinį turizmą, dom jimąsi krašto istorija bei menu propaguoja menininkas Leonardas Černiauskas, nusipirkęs ir atkūręs apleistą Babrung nų malūną. Šiuo metu tai lankomiausias objektas Teritorijoje. Leonardas Černiauskas yra sukaupęs didelę kraštotyrinę ekspoziciją bei įkūręs meno galeriją. 37

38 Ties senuoju Babrung nų vandens malūnu yra įrengta mašinų-dviračių sustojimo aikštel m. čia pastatytas informacinis stendas. Dar vienas stendas yra prie Babrungo ištakų. Daugiau rekreacin s infrastruktūros Babrungo kraštovaizdžio draustinyje n ra. Pagal Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemą (2006 m.) vandens turizmui tinkama tik Babrungo up. Rekomenduojamos plaukimo priemon s baidar s, kajakai, pripučiami laiveliai. Parko ribose esanti trasa (Babrungo vandens kelias) užima apie 12 km. Babrungas vienas iš vandeningesnių Minijos intakų. Tai gana svarbi Lietuvos vandens turizmo arterija, pagal morfometrinius duomenis priklausanti II sud tingumo kategorijos etalonin ms up ms. Kliūtys: j gainių užtvankos, žemi nepraplaukiami tiltai bei lieptai, užvartos, užkamšos, r vos, dideli akmenys, slenksčiai, seklios brastos. Tinkamu režimu veikiant Gandingos HE visoje up s trasoje vandens pakanka plaukti nedideliais visų tipų turistiniais laiveliais. Dabartiniu metu projektuojama dviračio turizmo trasa, kuri dviračių žiedą apie Platelių ežerą sujungs su senuoju Plung per Babrung nus keliu. Tai padidins Teritorijos rekreacinį potencialą. Prie naujojo dviračių tako planuojama sukurti informacinę-rekreacinę infrastruktūrą. Su rekreacija susijusi veikla neturi poveikio saugomoms gamtos vertyb ms Medžiokl s ir žvejybos ypatyb s Teritorijoje medžioja Platelių bei Stanelių medžiokl s būreliai. Specialių medžiokl s apribojimų Teritorijoje n ra, išskyrus, įrašytą Žemaitijos nacionalinio parko apsaugos reglamente, kad PAST Žemaitijos nacionalinis parkas draudžiama medžioti medžiojamuosius paukščius gulbei giesmininkei tinkamose buvein se, išskyrus didžiųjų kormoranų (Phalacrocorax carbo) gausos reguliavimą, atliekamą Didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-358 (Žin., 2005, Nr ), nustatyta tvarka. Draustinyje suregistruoti 6 stacionarūs medžiokl s bokšteliai. Pastaruoju metu stebimas šernų skaičiaus padid jimas. Šernai dažnai išrausia ir su da gegužraibinių augalų šakniastiebius bei ant žem s perinčių paukščių d tis. Reik tų atsisakyti papildomo šernų š rimo ir viliojimo tokiu būdu į Teritoriją. Medžiojant bebrus, jų gaudymas selektyviniais spąstais daro žalą ūdrų populiacijai, nes retsykiais jos pakliūva į spąstus ir žūva. Medžioklei turi būti naudojamos tik gyvagaud s gaudykl s. Žvejyba n ra intensyvi, vykdoma tik m g jiška žūkl. Su žvejyba susijusi veikla neturi poveikio Teritorijoje esančioms saugomoms gamtos vertyb ms. Su medžiokle susijusi veikla gali tur ti poveikį saugomoms vertyb ms, jei medžiojama selektyviniais spąstais ir šernai toliau būtų papildomai šeriami Vandens telkinių naudojimo būdai Pagrindiniai Teritorijos hidrografinio tinklo elementai: Babrungo up bei jos intakai Ilg s, Iešnalio upeliūkščiai bei kiek didesnis Uošnos upelis. Babrungas anksčiau buvo labai intensyviai naudojamas ūkinei veiklai: Teritorijoje buvo net du vandens malūnai. Už Teritorijos ribų žemiau iki Plung s dar keletas vandens malūnų. Babrungo up s ištakose buvo įrengtas hidrotechninis įrenginys (nuo 1962 m.) skirtas vandens lygiui reguliuoti, nes reik jo papildomo vandens padavimo Plung je pastatytai hidroelektrinei. 38

39 Šiuo metu Babrungas labai ribotai naudojamas vandens turizmui, m g jiškai žūklei, rekreacijai. Dalis prie pat Babrungo up s gyvenančių žmonių naudojasi Babrungo up s vandeniu laistymui, prausimuisi, pirtims, poilsiavimui. Teritorijoje intensyviausiai naudojami vandens telkiniai - kūdros. Kūdros įžuvinamos, jose žvejojama, maudomasi, vanduo naudojamas daržų ir šiltnamių laistymui, galvijų girdymui. Su vandens turizmu, rekreacija bei m g jiška žūkle susijusios veiklos neturi neigiamo poveikio Teritorijoje esančioms saugomoms gamtos vertyb ms Naudingųjų iškasenų gavyba Remiantis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos pateiktais duomenimis, Teritorijoje yra išžvalgyti durpių bei žvyro telkiniai (9 br žinys). Anksčiau eksploatuotas nedidelis žvyro karjeras kairiajame Babrungo krante (kordinat s , (LKS), šiuo metu nebenaudojamas ir užsodintas eglait mis. Privačioje žem je esantis žvyro karjeras taip pat nebenaudojamas (pasibaigęs eksploatacinis leidimas), tačiau dar nerekultivuotas. Dešiniame Babrungo krante (koordinat s , (LKS)) yra nelegali žvyrduob. Teritorijoje naudingųjų iškasenų gavyba nevykdoma Teritorijos socialiniai ir ekonominiai aspektai Teritorijoje vykdomos ir skatinamos veiklos, teigiamai įtakojančios Gamtotvarkos plano objektų būklę Pagrindin s ūkin s veiklos, kurios teigiamai veikia gamtotvarkos plano objektų būklę yra ekstensyvi žemdirbyst šienavimas, nedidelių bandų ganymas. Tokia ūkin veikla padeda išlikti įvairių natūralių pievų ir ganyklų buvein ms: Rūšių turtingiems briedgaurynams, Rūšių gausios ganykloms ir ganomoms pievoms. Ūkin veikla susijusi su pievomis bei ganyklomis deklaruota 142,92 ha plote ganyklos (pievos). Šiuose deklaruotuose plotuose išskirtos Rūšių gausių ganyklų ir ganomų pievų buvein s Teritorijoje vystomos veiklos, prisidedančios prie teritorijos ekonominio gyvybingumo ir jų perspektyvų įvertinimas Babrungo kraštovaizdžio draustinyje pienininkyst s ūkius turi du stambūs ūkininkai. Kiti ūkiai yra smulkūs, kai kurie gyventojai verčiasi bitininkyste. Vykdoma miškų ūkio veikla. Teritorijoje yra dvi kaimo turizmo sodybos. Nutiesus dviračių taką nuo Plung s iki Platelių, padid s Teritorijos rekreacinis potencialas ir ekonominis gyvybingumas. Ekonominiu požiūriu svarbios veiklos turi būti suderintos su rekreacija, pažintiniu turizmu bei gamtosauginiu požiūriu subalansuota miškų ir žem s ūkio veikla Teritorijos naudojimas švietimo reikm ms Babrungo kraštovaizdžio draustinis turi didelę mokslinę, gamtosauginę ir akademinę pažintinę reikšmę. Čia vyko Kertinių miško buveinių mokymai. Tiriamuosius darbus atlieka mokslininkai, studentai, moksleiviai (jaunieji miško bičiuliai). Babrungo kraštovaizdžio draustinis prasideda ties keliu į Plokštinę, kuriuo vykstama poilsiauti prie Platelių ežero bei į Šaltojo karo muziejų. Ekskursijų metu, prie Babrungo ištakų ŽNPD gidai papasakoja apie Platelių ežerą ir iš jo ištekančią vienintelę upę Babrungą, 39

40 Babrungo kraštovaizdžio draustinį, jo gamtines vertybes. Kitas draustinyje lankomas objektas Babrung nų vandens malūnas. Čia gidai taip pat lydi ekskursijas, pasakoja apie Babrungo upę, malūno istoriją, supažindina su malūne surinkta kraštotyrine medžiaga, tautodailininkais. Teritorijoje yra įrengti 2 informaciniai stendai apie Žemaitijos nacionalinio parko lankytinus objektus, gamtines bei kultūrines verybes. Yra įrengtas privatus pažintinis takas Babrung nų malūno prieigose. Nutiesus dviračių taką, Teritorija taps patrauklesn rekreaciniam-pažintiniam turizmui. Siekiant pagerinti vietov s pritaikymą aplinkosauginiam švietimui, siūloma įengti papildomus informacinius stendus, išleisti lankstinuką, bei organizuoti pažintines specializuotas ekskursijas Kita specifin gamtotvarkos plano objektus reikšmingai įtakojanti veikla Jokia specifin veikla, kuri reikšmingai veiktų gamtines vertybes, nežinoma Su teritorija susiję projektai, planai ar programos Plung s raj. savivaldyb vykdo projektą Turizmo trasų aplink Platelių ežerą ir jų jungties iki Plung s miesto infrastruktūros pl tra, pagal kurį yra prad ti Babrung nų p sčiųjų dviračių tako I etapo darbai. Pagal naują Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemą, kuri parengta, bet dar nepatvirtinta, numatyta: 19. Pl tojant nacionalinio parko rekreacinio naudojimo sistemą, siūloma: naudoti vandens turizmui Babrungo upelio vandens kelią, kontroliuoti turistų plaukimo juo intensyvumą, taip pat organizuoti ekskursijas laivu po Platelių ežerą; Pagal nustatytus nacionaliniam parkui kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentus tvarkomi šie kompaktiški miesteliai ir kaimai: pagal atnaujinamojo (renovacinio) tvarkymo reglamentą Babrung nai, Beržoras, Dargaičiai, Stirbaičiai ir Žemaičių Kalvarija (centrin dalis) Žmogaus veikla gretimose teritorijose Teritorija ribojasi su Laumalenkos hidrografiniu bei Grigaičių kraštovaizdžio draustiniais. Gyventojai užsiima žem s bei miškų ūkio veikla, kaimo turizmu Ekologinis gamtotvarkos plano objektų vertinimas Pažeidžiamumas ir stabilumas Pievų bei pelkių buvein s yra pažeidžiamos d l ūkin s veiklos nebuvimo (šienavimo nevykdymo) Rūšių turtingų biedgaurynų, 6410 Melvenynų, 6450 Aliuvinių pievų, 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų buveinių išlikimui realią gr smę kelia apaugimas medžiais, krūmais ir aukštaūgiais žoliniais augalais (nendr mis ir kt.). Siekiant atkurti ir palaikyti gerą šių buveinių būklę, reikalingos daugkartin s tvarkymo priemon s: sumed jusios augmenijos kirtimas, šienavimas. Miškų buvein s Teritorijoje užima gana nemažus plotus ir apie pus miškų priskirta II A miškų grupei, šiuose plotuose buvein s gana stabilios. Tačiau ES svarbos miško buvein s užima tik 16 % nuo bendro medynų užimamo ploto. Tai liudija, kad medynai yra stipriai pažeisti kirtimų, juose mažai negyvos medienos. Pagal miško kirtimo taisykles net nacionaliniuose parkuose pelkin se ir užpelk jusiose augaviet se esančiuose medynuose galimi plyni kirtimai. Pelkinių miškų buvein s yra susiformavusios medynuose, kurie 40

41 priskiriami III miškų grupei, tokiu atveju šio tipo buvein s yra pažeidžiamos, nes jose galimi plyni kirtimai. Miško buvein s gali išlikti stabilios neribotą laiką, jei bus vykdoma tinkama šio tipo buvein ms miškų ūkio veikla. Stabilumo Babrungo kraštovaizdžio draustinio ekosistemai suteikia išilgai teritorijos vingiuojanti Babrungo up bei jos sl nis. Up s vaga ir jos sl nis daugiau nebus pažeisti (tiesinama up s vaga, statomi hidrotechniniai įrenginiai) d l ūkinei veiklai taikomų apribojimų, kurie įteisinti Žemaitijos nacionalinio parko apsaugos reglamente. Teritorijoje esančių saugomų augalų ir gyvūnų būkl tiesiogiai susijusi su gamtinių buveinių būkle ir jos pokyčiais ger jant gamtinių buveinių būklei, ger tų ir saugomų augalų ar gyvūnų būkl Retumas Teritorijoje inventorizuota net 14 tipų ES svarbos buveinių. Babrungo kraštovaizdžio draustinis yra vienintel vieta Žemaitijos nacionaliniame parke kur identifikuotos ypač retos visoje Lietuvoje buvein s 7220 *Šaltiniai su besiformuojančias tufais. Regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu retos buvein s yra: 6230 *Rūšių turtingi briedgaurynai bei 6270 *Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos. Miškų buvein s 9050 Žolių turtingi eglynai užimamas Teritorijos plotas yra nedidelis, Lietuvoje ji nereta, tod l svarba nacionaliniu ir vietiniu lygmenimis yra vidutin. Europin s buvein s 9010 *Vakarų taiga 9080 *Pelk ti lapuočių miškai, 91D0 *Pelkiniai miškai, 9020* Plačialapių ir mišrūs miškai, 9180* Griovų ir šlaitų miškai, 91E0 *Aliuviniai miškai Teritorijoje užima nedidelius plotus, tačiau tai prioritetin s svarbos EB buvein s ir Babrungo kraštovaizdžio draustinyje yra palankios sąlygos joms toliau formuotis. Jų svarba nacionaliniu lygmeniu yra vidutin, o regioniniu didel. Teritorijoje aptikta 14 augalų, 3 grybų ir 1 kerpių rūšis, įrašytos į Lietuvos Saugomų rūšių sąrašą (4 lent.). Teritorijoje taip pat aptiktos 36 saugomos gyvūnų rūšys, 25 iš jų įrašytos į Lietuvos Saugomų rūšių sąrašą, 11 į Buveinių direktyvos II priedą (7 lent.). Gemtinių vertybių gausa liudija, kad kad Teritorija yra svarbi europiniu ir nacionaliniu lygmeniu Natūralumas ir tipiškumas Teritorija yra pakankamai natūrali, kadangi joje aptikta net 14 tipų europin s svarbos gamtinių buveinių bei 51 saugomų augalų, grybų, gyvūnų rūšių. Buvein s yra susiformavusios tipiškose augaviet se, tačiau miškų natūralumą mažina tai, kad juose yra vykdomi kirtimai, šalinama negyva mediena. Biologin s įvairov s požiūriu natūraliausia ir tipingiausia Babrungo up s ir jos sl nio ekosistema. Tipiškumas liudija kad Babrunge gyvena šaltavandenių, up takinių upelių rūšys: mažosios n g s, margieji up takiai, rain s, rasti kapnopsiai, leišinių sk čių lervos bei ovaliosios geldut s. Teritorijos natūralumą mažina praeityje vykdytos ūkin s veiklos: melioracija, Babrungo vagos ištiesinimas (kad ir nedidel s atkarpos), hidrotechninių įrenginių pastatymas bei invazinių rūšių išplitimas (gausialapis lubinas, kanadin audin ). Natūralios gamtin s teritorijos užima apie 60% draustinio ploto, pažeistos apie 40% Įvairov D l nemažo ploto ir palankių gamtinių sąlygų Teritorijos saugomų gamtos vertybių įvairov yra labai didel nustatytos 14 tipų europin s svarbos gamtin s buvein s. Teritorijoje 41

42 registruota 14 augalų rūšių įrašytų į Saugomų rūšių sąrašą (8 rūšys aptiktos gamtotvarkos plano rengimo metu). Babrungo kraštovaizdžio draustinyje aptiktos net 36 saugomų gyvūnų rūšys. Detalus saugomų rūšių sąvadas pateikiamas 11 lentel je. Ekspertų nuomone, atlikus įvairiapusiškus, išsamius Teritorijos tyrimus, šios vietos biologin įvairov gali būti daug didesn. 11 lentel. Saugomos gamtos vertyb s Babrungo kraštovaizdžio draustinyje Saugomos gamtos vertyb s Apsaugos statusas Saugomos gyvūnų rūšys 1. Lūšis ( Lynx lynx) 1(E), BD I 2. Baltasis kiškis ( Lepus timidus) 3 (R) 3. Šermuon lis ( Mustela erminea) 4 (I) 4. Ūdra (Lutra lutra) 5 (Rs), BD II, BD IV 5. Rudasis ausylis (Plecotus auritus) 4 (I) 6. Bebras (Castor fiber) BD II 7. Juodasis gandras (Ciconia nigra) 2 (V), PD I 8. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) PD (I) 9. Vapsva dis (Pernis apivorus) 3 (R), PD I 10. Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) Lulula arborea 3 (R), PD I 11. Mažasis erelis r ksnys (Aquila pomarina) 3 (R), PD I 12. Nendrin ling (Circus aeruginosus) PD I 13. Pievin ling (Cyrcus pygargus) 3 (R), PD I 14. Vištvanagis (Accipiter gentilis) 4 (I) 15. Jerub (Bonasa bonasia) PD I 16. Gerv (Grus grus) 5 (Rs), PD I 17. Juodoji meleta (Dryopcopus martius) PD I 18. Pilkoji meleta (Picus canus) 3 (R), PD I 19. Mažoji musinuk (Ficedula parva) PD I 20. Paprastoji medšark (Lanius colurio) PD I 21. Ligut (Lulula arborea) PD I 22. Gulb giesminink (Cygnus cygnus) 3 (R), PD I 23. Griežl (Crex crex) 5 (Rs) PD I 24. Švygžda (Porzana parva) 3 (R), PD I 25. Tetervinas (Tetrao tetrix) 3 (R), PD I) 26. L lys (Caprimulga europaeus) PD I 27. Tulžys (Alcedo athis) 3 (R), PD I 28. Skiauter tasis tritonas (Triturus vulgaris) 4 (I), BD II 29. Mažoji n g (Lampetra planeri) BD II 30. Paprastasis kūjagalvis (Cottus gobio) BD II 31. Kartuol (Rhodeus sericeus) BD II 32. Statusis Pleištin atgiris sk t (Huperzia (Ophiogomphus selago) cecilia) 45 (I), (Rs) BD II Raktažol Didysis auksinukas pelen l (Primula (Lycaena farinosa) dispar) 32 (R), (V) BD II Liūnin Machaonas viksva (Papilio (Carex machaon) heleonastes) 43 (I) (R) 35. Aukštoji Kapnopsis gegūn (Capnopsis (Dactylorhiza schilleri) fuchsii) 4 (I), BD II 36. Vienlapis Ovalioji geldut gedutis (Unio (Malaxis crassus) monophyllos) 24 (V) (I), BD II 7. Vyriškoji gegužraib (Orchis Saugomos mascula) augalų rūšys 2 (V) Raudonoji Tribriaun gegūn mezija (Dactylorhiza (Meesia triquetra) incarnata) 52 (Rs) (V) 42

43 9. Baltijin gegūn (Dactylorhiza longifolia) 5 (Rs) 10. D m toji gegūn (Dactylorhiza maculata) 2 (V) 11.Nariuotoji ilgalūp (Corallorchiza trifida) 2 (V) 12. Pievinis plauretis (Gymnadenia conopsea) 2 (V) 13. Paprastoji tukl (Pinquicula vulgaris) 2 (V) 14. Žalsvažied blandis (Platanthera chlorantha) 4 (I) Grybai, kerp s 1. Skaisčioji raudonpint (Pycnoporellus fulgens) 3(R) 2. Tikrinis blizgutis (Ganoderma lucidum) 3(R) 3. Geltonasis piengrybis (Lactarius scrobiculatus) 4(I) 4. Dviguboji artonija (Arthonia didyma) 2(V) ES svarbos buvein s *Rūšių turtingi briedgaurynai BD I *Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos BD I Melvenynai BD I Aliuvin s pievos BD I Tarpin s pelk s ir liūnai BD I *Šaltiniai su besiformuojančiais tufais BD I Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s BD I *Vakarų taiga BD I *Plačialapių ir mišrūs miškai BD I Žolių turtingi eglynai BD I *Pelk ti lapuočių miškai BD I *Griovų ir šlaitų miškai BD I D0 *Pelkiniai miškai, BD I E0 *Aliuviniai miškai, BD I Lentel je panaudotos santrumpos: 1 (E), 2 (V), 3 (R), 4 (I), 5(Rs) Lietuvos saugomų rūšių sąrašo kategorijos; BD I Buveinių direktyvos I priedas, BD IV Buveinių direktyvos IV priedas, PD I Paukščių direktyvos I priedas; * - Europos Bendrijos svarbos prioritetiniai buveinių tipai Dydis ir fragmentiškumas Teritorijos bendras plotas yra 846,69 ha. Europin s svarbos buvein s užima 97,66 ha. Didžiausius plotus užima miškų buvein s (79,26 ha). Skirtingų miško buveinių tipų užimami plotai įvairuoja. Fragmentiškumas reiškiasi d l europin s svarbos miško buveinių kriterijų neatitinkančių medynų įsiterpimo. Jei bus vykdoma su palankios apsaugos būkl s poreikiais suderinta miškų ūkio veikla, buveinių dydis ir būkl yra pakankami ilgą laiką išlikti stabilioje būkl je. Jei min to pobūdžio miškų ūkio veikla būtų taikoma ir gretimuose medynuose, palaipsniui juose gal tų susiformuoti europin s svarbos miško buvein s. Pievų buveinių fragmentacija reiškiasi d l jų apaugimo medžiais ir krūmais. Buvein s užima nedidelius (išskyrus Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos), tačiau pakankamus plotus, kad taikant daugkartines gamtotvarkos priemones būtų atkurta palanki apsaugos būkl ir jos gal tų išlikti stabilios. Rūšių gausių ganyklų ir ganomų pievų buvein s užima pakankamą vientisą plotą (9,3 ha) kad gal tų išlikti stabilios ilgą laiko tarpą, su sąlyga jei ir toliau bus vykdoma dabartin ūkin veikla (ganymas, šienavimas). 43

44 Tarpinių pelkių ir liūnų buveinių fragmentacija reiškiasi d l apaugimo medžiais, krūmais, nendr mis, tačiau jų užimamas plotas (5,74 ha) yra pakankamas, kad taikant daugkartines gamtotvarkos priemones būtų atkurta palanki apsaugos būkl ir jos gal tų išlikti stabilios. Mažiausius plotus užima Šaltinių su besiformuojančiais tufais buvein s (0,3 ha), tačiau tai yra susiję su specifin mis buvein s formavimosi sąlygomis. Babrungo kraštovaizdžio draustinyje yra įvairuojantis kraštovaizdis ir biotopų gausa. Europin s svarbos buvein s išsim čiusios nedideliais ploteliais arčiau Babrungo up s šlaitų, jos sl niuose ir yra fragmentuotos kriterijų neatitinkančių buveinių masyvais. Nors europin s svarbos buveinių užimami plotai yra sąlyginai nedideli, bet įvairov s gausa liudija, kad Teritorija yra labai vertinga. Draustinio dydis yra pakankamas ilgalaikiam įvairių buveinių egzistavimui, o taikant tinkamas ūkininkavimo priomones, buveinių fragmentacija palaipsniui išnyktų Teritorijos pad tis Teritorijos svarba vietos, nacionaliniame ir tarptautiniuose ekologiniuose tinkluose Babrungo kraštovaizdžio draustinio draustinio gamtinių vertybių išsaugojimas yra svarbus ne tik nacionaliniu bet ir tarptautiniu mastu. Teritorija esanti Žemaitijos nacionaliniame parke taip pat yra reikšminga ir kaip Lietuvos gamtinio karkaso dalis. Babrungo kraštovaizdžio draustinis patenka į nacionalin s svarbos geoekologinę takoskyrą, kuriame išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis (6 pav.). Nacionalin s svarbos geoekologin je takoskyroje gamtinę įvairovę sudaro stambių miškų, pelkių, vandenų pakrančių augmenijos biocenoz s. Žemaitijos nacionalinio parko Babrungo kraštovaizdžio draustinis yra Europos Sąjungos ekologinio tinklo NATURA 2000 sud tin dalis: patenka į paukščių apsaugai svarbią teritoriją Žemaitijos nacionalinis parkas, kodas LTPLUB001 ir įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą pavadinimu Žemaitijos nacionalinis parkas kodas LTPLU

45 6 pav. Teritorijos pad tis Lietuvos Respublikos gamtiniame karkase (ištrauka iš Lietuvos respublikos teritorijos bendrojo plano gamtinio karkaso br žinio) Teritorijos pad tis regiono hidrografiniame tinkle Babrungo kraštovaizdžio draustinis yra Žemaičių aukštumos hidrologin j srityje ir paviršiniai vandenys (up s ir ežerai) priklauso Nemuno up s baseino rajonui, Minijos pabaseiniui. Babrungo up (47 km) yra vienas iš svarbesnių bei trečias pagal ilgumą Minijos intakas, ištekanti iš Platelių ežero ir drenuojantis didelį Platelių duburį. Ši up apie 10 km teka per Žemaitijos nacionalinio parko teritoriją ir per Babrungo kraštovaizdžio draustinį. Pagal Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemą (1996 m.) Babrungo up s vaga priskirta prie hidrografinių hidrologinių vertybių, siūlant suteikti jai paminklinę respublikinę vertę Teritorijos pad tis gyvenviečių, miestų atžvilgiu Babrungo kraštovaizdžio draustinis yra Plung s rajono centre. Nuo Teritorijos centrinio taško iki iki Babrungo seniūnijos centro 6,7 km., iki apskrities centro Telšių tiesia linija 24,5 km. Į Teritorija patenka Plokščių, Grigaičių, Babrung nų kaimo sodybos. 2. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 2.1. Gamtotvarkos plano tikslas Gamtotvarkos plano tikslas siekti atkurti ir išsaugoti Babrungo kraštovaizdžio draustinyje gerą būklę Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių: 6230 *Rūšių turtingų briedgaurynų ne mažesniame nei 1,33 ha plote, 6270 Rūšių gausių ganyklų ir ganomų pievų ne 45

46 mažesniame nei 9,3 ha plote, 6410 Melvenynų ne mažesniame nei 0,62 ha plote, 6450 Aliuvinių pievų ne mažesniame nei 0,14 ha plote, 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų ne mažesniame nei 5,74 ha plote, 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių ne mažesniame nei 0,73 ha plote, 7220 Šaltinių su besiformuojančiais tufais ne mažesniame nei 0,3 ha plote, 9010 *Vakarų taigos ne mažesniame nei 14,33 ha plote, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų ne mažesniame nei 2,19 ha plote, 9050 Žolių turtingų eglynų ne mažesniame nei 6,88 ha plote, 9080 *Pelk tų lapuočių miškų ne mažesniame nei 21,09 ha plote, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų ne mažesniame nei 8,07 ha plote, 91D0*Pelkinių miškų ne mažesniame nei 26,37 ha plote, 91E0 *Aliuvinių miškų ne mažesniame nei 0,33 ha plote kartu su baltijin s bei d m tosios gegūnių, juodosios ir pilkosios meletų, jerub s populiacijomis. Babrungo up je siekti atkurti ir išsaugoti kapnopsių, pleištinių sk čių, ovaliųjų geldučių, mažųjų n gių, paprastųjų kūjagalvių, kartuolių palankias veisimosi (mitybos), migracijos sąlygas Gamtotvarkos plano uždaviniai Babrungo kraštovaizdžio draustinio gamtotvarkos plano tikslui įgyvendinti numatyti uždaviniai, įgyvendinimo priemon s bei įgyvendinimo rodikliai pateikti 12 lentel je, o tvarkymo plotų išsid stymas 10 br žinyje. Informacija apie tvarkymo plotus pateikiama 1 priede. 12 lentel. Babrungo kraštovaizdžio draustinio apsaugos problemos, gamtotvarkos plano uždaviniai, jų įgyvendinimo priemon s bei rodikliai. Apsaugos problema (gr sm ) Uždaviniai Uždavinio Įgyvendinimo Uždavinio Įgyvendinimo rodikliai Nesant informacijos apie Teritorijos gamtines vertybes bei galimybę dalyvauti KPP, savininkai negali įsijungti į gamtotvarkos veiklą, netenka galimybių gauti išmokas. D l informacijos netur jimo galimas savininkų priešinimasis gamtotvarkos veiklai. 1. Skatinti tinkamą ūkininkavimą ir siekti užtikrinti Teritorijos saugomų gamtos vertybių išsaugojimą priemon s 1.1. Seminaro apie gamtosauginiu požiūriu tinkamą ūkininkavimą ir galimybes dalyvauti KPP, organizavimas privačios žem s (miško) savininkams Suorganizuotas seminaras ir pateikta informacija apie Teritorijos gamtines vertybes jų apsaugos poreikius ir galimybę dalyvauti Kaimo pl tros programoje (toliau KPP), I gamtotvarkos plano metais Parengta dalomoji medžiaga apie seminare pateiktą informaciją Seminare nedalyvavusiems savininkams dalomoji medžiaga išsiunčiama paštu Seminarui parengta informacija patalpinama PRPD tinklalapyje rodikliai pasiekti I gamtotvarkos plano metais Sklypų (kuriose 46

47 D l užaugimo medžiais, krūmais, aukštaūgiais žoliniais augalais bei nendr mis saugomos pievų ir pelkių buvein s nyksta, blog ja jose randamų saugomų augalų rūšių populiacijų būkl s. 2. Atkurti ir išsaugoti buveines: 6230 *Rūšių turtingių briedgaurynų, 6410 Melvenynų, 6450 Aliuvinių pievų kartu su baltijin s bei d m tosios gegūnių populiacijomis Siekti sudaryti apsaugos sutartis su privačios žem s (miško) savininkais Sumed jusios augmenijos kirtimas, biomas s šalinimas Sumed jusios augmenijos atžalų kirtimas, biomas s šalinimas. numatyti buveinių tvarkymo darbai) savininkai dalyvauja KPP ir jų vykdoma ūkin veikla atitinka saugomų gamtos vertybių poreikius. Jų skaičius did ja. I X gamtotvarkos plano metais Organizuojamas apsaugos sutarčių su privačios žem s savininkais sudarymas (bendraujama tais klausimais su žem s savininkais, derinamos Sutarčių sąlygos). Sudarytos apsaugos sutartys su žemių (miško) savininkais. I gamtotvarkos plano metais ir v liau pagal poreikį.sudarytos apsaugos sutartys su žemių (miško) savininkais I gamtotvarkos plano metais Bent trečdalis savininkų dalyvauja KPP Tvarkymo plotuose Nr.1, Nr.3, Nr.4, Nr.5, Nr.9, Nr.10 2,09 ha plote iškirsta ir pašalinta sumed jusi augmenija II gamtotvarkos plano metais. Tvarkymo plotuose Nr. Nr.1, Nr.3, Nr.4, Nr.5, Nr.9, Nr.10 2,09 ha plote iškirstos ir pašalintos sumed jusios augmenijos atžalos III, IV gamtotvarkos plano metais, v liau esant poreikiui Sumed jusios augmenijos atžalos nebeatželia, išsaugoti atviri 2,09 ha pievų plotai Stebima aukštaūgių nebūdingų žolinių augalų sąžalynų maž jimo tendencija Baltijin s gegūn s populiaciją sudaro ne mažiau 47

48 3. Atkurti ir išsaugoti buveines: 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, kartu su baltijin s bei d m tųjų gegūnių populiacijomis Šienavimas ir biomas s šalinimas / ganymas Sumed jusios augmenijos kirtimas, biomas s šalinimas Sumed jusios augmenijos atžalų kirtimas, biomas s šalinimas Nendrių pjovimas ir biomas s šalinimas Šienavimas ir biomas s 20 individų D m tosios gegūn s populiaciją sudaro ne mažiau 15 individų ,09 ha plote nušienauta ir pašalinta biomas (tvarkymo plotai Nr. Nr.1, Nr.3, Nr.4, Nr.5, Nr.9, Nr.10) II, III, V, VII, IX gamtotvarkos plano metais arba dažniau, jei nustatomas toks poreikis Tvarkymo plotuose Nr.1, Nr.6, Nr.7, Nr.8 5,55 ha plote II gamtotvarkos plano metais iškirsta ir pašalinta sumed jusi augmenija Tvarkymo plotuose Nr.1, Nr.6, Nr.7, Nr.8 5,55 ha plote iškirstos ir pašalintos sumed jusios augmenijos atžalos III, IV gamtotvarkos plano metais, v liau pagal poreikį ,55 ha plote išsaugotos atviros pelk s, sumed jusios augmenijos atžalos nebeatželia Pelkių buvein se sumed ję augalai dengia ne daugiau 10 % buvein s ploto Tvarkymo plotuose Nr.6, Nr.7, Nr.8 5,35 ha plote iškirstos iš išneštos nendr s II-VII gamtotvarkos plano metais Tarpinių pelkių ir liūnų buvein je Nr.6, Nr.7, Nr.8 5,35 ha plote sunaikinti nendrynai Tarpinių pelkių ir liūnų buvein se atsikuria buvein ms būdingos viksvynų bendrijos Tvarkymo plotuose Nr.1, Nr.6, Nr.7, Nr.8 5,55 48

49 Teritorijoje aptikti invazinių augalų gausialapio lubino sąžalynai. Invazin ms rūšims plintant, išstumiamos vietin s augalų rūšys, kinta natūralių gamtinių buveinių struktūra. Gamtin s buvein s degraduoja ir nyksta. 4. Išnaikinti svetimžemių augalų gausialapio lubino židinius. šalinimas Iškasti generatyvinius gausialapio lubino individus Naikinti ir kontroliuoti gausialapio lubino populiaciją šienaujant. ha plote nušienauta ir pašalinta biomas II, III, IV, VI, VIII, X gamtotvarkos plano metais, ar dažniau, jeigu yra toks poreikis Baltijin s gegūn s populiaciją sudaro ne mažiau 16 individų D m tosios gegūn s populiaciją sudaro ne mažiau 12 individų Raudonosios gegūn s populiaciją sudaro ne mažiau 30 individų Tvarkymo plotuose Nr.11, Nr.12 2 ha plote iškasti ir pašalinti generatyviniai gausialapio lubino individai II, III, IV gamtotvarkos plano metais Tvarkymo plotuose Nr.11, Nr.12 2 ha plote nušienauta ir pašalinta biomas II, III, IV gamtotvarkos plano metais. Miškų buvein se vykdoma veikla (net ir mažo intensyvumo, pagal II gr.. III gr. miškų reikalavimus) neatitinka palankios apsaugos būkl s poreikių: kirtimai yra vykdomi, šalinama negyva mediena. Tai blogina miško buveinių, o tuo pačiu ir saugomų paukščių populiacijų būklę. 5. Palaikyti palankią apsaugos būklę 9010 *Vakarų taigos, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9080 *Pelk tų lapuočių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 91D0 *Pelkinių miškų, 91E *Vakarų taigos, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9080 *Pelk tų lapuočių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 91D0 *Pelkinių miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų buvein se negali Tvarkymo plotuose Nr.11, Nr.12 2 ha plote gausialapio lubino populiacija išnaikinta Lubinai neatželia VĮ Telšių miškų ur dijos vidin s miškotvarkos projekte įteisinta, kad Teritorijoje esančiose europin s svarbos miškų buvein se nevykdomi kirtimai Su miško savininkais sudarytos apsaugos sutartys įteisinančios, kad Teritorijoje esančiose europin s svarbos miškų buvein se nevykdomi kirtimai, nešalinama negyva mediena, jeigu buvein je jos 49

50 Ornitochorinių medžių bei krūmų trūkumas blogina jerubių maitinimosi/veisimosi sąlygas. *Aliuvinių miškų buveinių kartu su juodosios ir pilkosios meletų, jerub s populiacijomis. būti vykdomi miško kirtimai *Vakarų taigos, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9080 *Pelk tų lapuočių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 91D0 *Pelkinių miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų buvein se negali būti šalinama buvein se susidaranti negyva mediena Siekti išsaugoti ornitochorinius augalus mišrių miškų medynuose. yra ne mažiau kaip 20 m3/ha VĮ Telšių miškų ur dijos vidin s miškotvarkos projekte įteisinta, kad Teritorijoje esančiose europin s svarbos miško buvein se paliekama įvairių irimo stadijų negyva mediena (ne mažiau kaip 20 m3/ha.) Su miško savininkais sudarytos apsaugos sutartys įteisinančios, kad Teritorijoje esančiose europin s svarbos miškų buvein se paliekama įvairių irimo stadijų negyva mediena - ne mažiau kaip 20 m3/ha Telšių miškų ur dijos vidin s miškotvarkos projekte įteisinta, kad mišriuose medynuose (ypač 9010*Vakarų taigos, 9020*Plačialapių ir mišrių miškų buvein se) išsaugomi visi ornitochoriniai augalai Su miško savininkais sudarytos apsaugos sutartys įteisinančios, kad mišriuose medynuose (ypač 9010*Vakarų taigos, 9020*Plačialapių ir mišrių miškų buvein se) išsaugomi visi ornitochoriniai augalai Teritorijoje peri ne mažiau 7 jerub s porų Teritorijoje peri ne mažiau 3 pilkosios meletos porų Teritorijoje peri ne mažiau 5 juodosios meletos porų. 50

51 Babrungo up s vagoje gausu medžių virt lių bei bebrų patvankų, pakrant s gausiai apželusios krūmais, medžiais. tai blogina veisimosi (mitybos) ir migracijos sąlygas retoms gyvūnų rūšims. Gamtinę brandą pasiekę ąžuolai (medžiai milžinai) n ra apsaugoti nuo atsitiktinio sužalojimo ir polajin s erdv s nutrypimo. Esant informacijos trūkumui, dalis visuomen s nesupranta Teritorijos gamtinių vertybių unikalumo bei 6. Atkurti palankias veisimosi (mitybos) sąlygas sąlygas retoms rūšims: kapnopsiams, pleištin ms sk t ms, ovaliosioms geldut ms, mažosioms n g ms, paprastiesiems kūjagalviams, kartuol ms. 7. Medžių milžinų (ąžuolų) išsaugojimas 8. Informuoti visuomenę ir Teritorijos lankytojus apie Teritorijos gamtines 6.1. Išvalyti Babrungo up s vagą Babrungo vandens apsaugos juostose ne miško žem je kirsti menkaverčius krūmus bei medžius, pašalinti biomasę Babrungo vandens apsaugos juostose ne miško žem je kirsti menkaverčių krūmų, medžių atžalas, pašalinti biomasę Pastatyti apsaugines tvoreles apie medžius milžinus (ąžuolus) 8.1. Parašyti informacinius straipsnius apie Teritorijos gamtines vertybes ir jų apsaugos ,47,ha plote (tvarkymo plotas Nr. 34) nuo stambių virt lių ir bebrų patvankų išvalyta Babrungo up s vaga, iš Teritorijos pašalinta biomas Babrungo up s vagoje tik pavieniai kelmai, šiekštai, virt liai (kaip žuvų sl ptuv s) Tvarkymo plotuose Nr.17-33, 7,71 ha plote iškirsta ir pašalinta sumed jusi augmenija, išsaugant pavienius stambius lapuočius medžius didesnio kaip 8 centimetrų skersmens ir kitus medžiai, didesnio kaip 16 centimetrų Tvarkymo plotuose Nr.17-33, 7,71 ha plote iškirstos ir pašalintos sumed jusios augmenijos atžalos Tvarkymo plotuose Nr.17-33, 7,71 ha plote atkurta atvira up s pakrant, sumed jusių augalų atžalos neatželia m Babrungo up s vagos aptinkama ne mažiau kaip 10 pleištin s sk t s išnarų Apsaugin mis tvorel mis aptverti 3 ąžuolai Parašyti 2 informaciniai straipsniai apie Babrungo kraštovaizdžio draustinio gamtines vertybes, jų ekologinius poreikius ir apsaugos priemones, 51

52 būtinumo taikyti gamtotvarkos priemones. vertybes, jų apsaugos poreikius ir priemones. poreikius Informacinių stendų projektų parengimas ir įgyvendinimas Pagaminti ir pastatyti 6 informacinius riboženklius. galimybes dalyvauti gamtosaugoje/gamtotvarkoje į Plung s rajono savivaldyb s laikraščius Parengta informacija apie Teritorijos gamtines vertybes, jų ekologinius poreikius ir apsaugos priemones, galimybes dalyvauti gamtosaugoje/gamtotvarkoje patalpinama Žemaitijos nacionalinio parko tinklalapyje Pasirinktose vietose pastatyti 2 informaciniai stendai Pasirinktose vietose pastatyti 6 informaciniai riboženkliai 2.3. Gamtosaugos problematika gamtotvarkos plano teritorijoje. Babrungo kraštovaizdžio draustinyje esančios pievų buvein s (Rūšių turtingi briedgaurynai, Melvenynai, Aliuvin s pievos) d l seniai nebevykdomos ūkin s veiklos (šienavimo) užauga medžiais bei krūmais. Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos yra geros būkl s, nes visuose plotuose yra ganoma. Tačiau šie žem s sklypai yra privačios nuosavyb s ir savininkai gali keisti žem s ūkio veiklos pobūdį ar intensyvumą, o tai gali tur ti įtakos buvein s būklei. Būtina yra informuoti savininkus apie Teritorijos gamtines vertybes ir jų apsaugos poreikius bei numatomas taikyti gamtotvarkos priemones. Tarpinių pelkių ir liūnų buvein užaugin ja sumed jusia augmenija, nendr mis. Buvein nyksta. Gamtotvarkos priemon s: medžių ir krūmų kirtimas, pastovus šienavimas (pievų, nendrynų), atkurtų ir palaikytų gerą pievų ir pelkių buveinių būklę. Atkūrus atviras pelkes tuo pačiu pager tų ir saugomų paukščių rūšių (nendrin ling ) populiacijų būkl Miškai draustinyje priskiriami II ir III miškų grup ms. Didžioji dalis medynų, kuriuose nustatytos miško buvein s yra priskiriami II grupei, tačiau juose tegu ir su apribojimais, pagrindiniai miško kirtimai yra galimi. Medynuose, kurie priskiriami III miškų grupei yra susiformavusios Pelkinių miškų buvein s. Pagal miško kirtimo taisykles pelkin se ir užpelk jusiose augaviet se III miško grup s medynuose galimi plyni kirtimai. Tai blogina buveinių būklę: trūksta brandžių medžių, įvairios irimo stadijos negyvos medienos. Miško buvein s stabilioje būkl je gali savaime išlikti ilgą laiką, tačiau vykdomas ūkininkavimas turi atitikti miško buveinių palankios apsaugos būkl s poreikius (kirtimų ribojimai, negyvos medienos palikimas). Apribojus kirtimus miško buvein se tuo pačiu pager tų ir saugomų paukščių (juodoji, pilkoji meletos) populiacijų būkl. 52

53 Draustinyje prieš metų buvo įveisin jami gausialapiai lubinai (tikslas - suformuoti priešgaisrines juostas, pagerinti dirvožemį). Vietomis lubinai yra suformavę net kelių hektarų masyvus. Iš tokių gausių sąžalynų invazin rūšis sparčiai plinta į gretimas teritorijas, ypatingą gr smę kelia pievų buvein ms. Babrungo up je ir jos pakrant se yra gana gausu virt lių, bebrų užtvankų. Užtvankos sumažina up s t km s greitį ir sąlygoja padid jusią smulkių dalelių sedimentaciją bei žalingus substrato pakitimus, o taip pat mažina deguonies kiekį vandenyje. Tai blogina pleištin s sk t s, kapnopsio, ovaliosios geldut s palankią apsaugos būklę. Išvalius perteklinias medžių sąvartas up je, būtų pagerinta pleištin s sk t s, kapnopsio, ovaliosios geldut s populiacijų būkl. Kranto zonos užaugimas sumed jusiais augalais, blogina ar sunaikina pleištin s sk t s lervų išsin rimo vietas. Atvirų pakrant s sausumos plotų užaugimas sumed jusiais augalais, sumažina pleištin s sk t s suaug lių mitybos vietas. Up s pakrant s išvalymas nuo sumed jusių augalų ir atvirų aikščių sukūrimas greta up s pagerintų pleištin s sk t s populiacijos būklę. Babrungo up je ties Gricin s malūnu esanti patvanka yra gana aukšta ir žuvims sunkiai įveikiama, būtų reikalingas tinkamas žuvitakio įrengimas. Tačiau ši problema turi būti sprendžiama kompleksiškai, nes ties Plunge (aukščiau ir žemiau) yra dvi užtvankos, kuriose žuvitakiai n ra įrengti. Teritorijoje greta kelio Nr.3202 auga keletas (3 vnt.) gamtinę brandą pasiekusių paprastojo ąžuolo medžių. Šiuos medžius tikslinga aptverti apsaugin mis tvorel mis, kad būtų išvengta atsitiktinių pažaidų. Teritorijos problemiškumas taip pat yra susijęs su nuosavyb s forma. Nemažai žem s ir miško sklypų kuriuose reikia taikyti gamtotvarkos priemones, privačios nuosavyb s teise priklauso fiziniams asmenims. Būtina žem s (miško) savininkams pateikti informaciją apie Teritorijos gamtines vertybes ir galimybę dalyvauti Kaimo pl tros programoje bei gauti išmokas už tai. Taip pat agituoti savininkus prisijungti prie gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimo. Nesiimant aktyvių tvarkymo priemonių dauguma Teritorijoje esančių gamtinių vertybių sunyktų. Gamtotvarkos priemon s atkurtų ir išsaugotų europin s svarbos natūralių buveinių ir su jomis susijusių retų rūšių gerą apsaugos būklę Gamtotvarkos metodų alternatyvų parinkimas Gamtotvarkos priemonių galimos alternatyvos ir jų vertinimas pateikiamas 13 lentel je. Kiekvienam gamtotvarkos uždaviniui pateikiami alternatyvūs įgyvendinimo metodai, nurodant jų privalumus ir trūkumus. 13 lentel. Gamtotvarkos metodų alternatyvos. Uždaviniai Nulin alternatyva Alternatyvūs metodai privalumai/trūkumai 1. Skatinti Neorganizuojami - Organizuojamas tinkamą seminarai ir seminaras ir privačios ūkininkavimą ir nesuteikiama žem s žem s (miško) siekti užtikrinti (miško) savininkams pateikiama Teritorijos savininkams informacija apie saugomų gamtos informacija apie galimybę dalyvauti KPP. vertybių Teritorijos Seminaro organizavimas išsaugojimą. saugomas gamtos sumažina laiko sąnaudas vertybes, jų ir vienu metu didesniam Siūlomas metodas - Seminaro apie gamtosauginiu požiūriu tinkamą ūkininkavimą ir galimybes dalyvauti KPP organizavimas privačios žem s (miško) savininkams derinant tai su individualiomis 53

54 apsaugos poreikius ir galimybes dalyvauti KPP. Savininkai netenka galimybių gauti išmokas bei įsijungti į gamtotvarkos veiklą. D l informacijos netur jimo galimas savininkų priešinimasis gamtotvarkos veiklai. suinteresuotų asmenų skaičiui gali būti pateikta informacija. Seminaro metu kviečiami Nacionalin s mok jimo agentūros specialistai gali detaliau išaaiškinti dalyvavimo KPP galimybes. Tačiau remiantis saugomų teritorijų direkcijų patirtimi, į seminarus sud tinga sukviesti visus savininkus. - Informaciją apie dalyvavimą KPP individualių konsultacijų metu suteikia ŽNPD specialistai. Tokiu atveju galima pagal poreikį kiekvienam savininkui pasiūlyti tinkamiausią galimybę dalyvauti gamtotvarkos veikloje. Tačiau šis metodas pareikalautų didesnių laiko sąnaudų, nesusidaro palankios sąlygos agitavimui dalyvauti KPP (nedalyvauja Nacionalin s mok jimo agentūros specialistai). - Informacijos platinimas apie dalyvavimo KPP galimybes per ŽNPD, savivaldybių, seniūnijų tinklalapius. Tokiu atveju informacija pastoviai prieinama suinteresuotiems asmenims, tačiau netenkama galimyb s tiesiogiai (bendraujant) išaiškinti visus dalyvavimo KPP konsultacijomis ir seminarui parengtos informacijos publikavimu ŽNPD tinklapyje. 54

55 Nesudaroma apsaugos sutartis su privačios žem s (miško) savininkais. N ra teisinio pagrindo privačiose žem se taikyti gamtosaugines priemones, gamtinių vertybių būkl blog ja. aspektus. - Apsaugos sutarčių su privačios žem s (miško) savininkais sudarymas. Būtų sukuriama galimyb ilgam laiko tarpui užtikrinti tinkamą Teritorijos apsaugą ir tvarkymą (net ir keičiantis savininkui). Tačiau savininkas gali nesutikti pasirašyti sutarties. -Bendradarbiavimo sutarčių sudarymas, gaunant savininko sutikimą Teritorijos tvarkymui. Būtų suteikiamas teisinis pagrindas vykdyti gamtotvarkos priemones privačiose valdose. Tačiau sutartis trumpalaik, keičiantis savininkui ji nustoja galioti; savininkas gali nesutikti pasirašyti tokią sutartį. - Siekti sudaryti apsaugos sutartis su privačios žem s (miško) savininkais. -Žem s savininkų dalyvavimas KPP. Galimas tinkamas Teritorijos tvarkymas, tačiau neužtikrinama, kad savininkai tęs dalyvavimą KPP nesant apsaugos sutarčių. 2. Atkurti ir išsaugoti buveines: 6230 *Rūšių turtingių briedgaurynų, 6410 Melvenynų, 6450 Aliuvinių pievų kartu su baltijin s bei d m tosios -Nevykdoma jokia veikla, pievų ir pelkių buvein se nekertama sumed jusi augmenija. D l savaiminio užž limo buvein s sunyksta. -Nevykdoma jokia - Sumed jusios augmenijos iškirtimas ir išnešimas iš teritorijos rankiniu būdu. Brangesnis ir imlus sąnaudoms metodas, tačiau nedarantis neigiamo poveikio pelkin ms buvein ms. - Sumed jusios Sumed jusios augmenijos (ir atžalų) kirtimas, biomas s šalinimas rankiniu būdu (motopjūklu, krūmapjove). Biomasę išvežant iš pievų gali būti naudojama lengva technika (nepažeidžiant 55

56 gegūnių populiacijomis. 3. Atkurti ir išsaugoti buveines: 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, kartu su baltijin s bei d m tųjų gegūnių populiacijomis. veikla, pievų ir pelkių buvein se periodiškai nešalinamos atžalos. Sumed jusi augmenija atželia. -Nevykdoma jokia veikla, pievos ir pelk s nešienaujamos. Gr sm s: atželia sumed jusi augmenija, pievose įsigali aukštaūgiai nitrofiliniai augalai. Keičiasi pievų bei pelkių rūšin struktūra, netenkama buveinei būdingų rūšių. -Nevykdoma jokia veikla ir pelk se nepjaunamos nendr s. D l užž limo pelkių buvein s sunyksta. augmenijos iškirtimas ir išgabenimas naudojant autotechniką. Galimai pigesnis ir efektyvesnis būdas, tačiau pelk se galimas autotechnikos įklimpimas bei būtų pažeidžiamas dirvožemio paviršius (tuo pačiu ir pelkin augalija). -Jei naudojama lengva technika ir nepažeidžiamas dirvožemio paviršius metodas tinkamas pievų buvein ms. - Atlikus kirtimus, purškiama roundapu (arba bet kuriuo kitu glifosatų grup s herbicidu). Metodas įgalina sumažinti (ar išvengti) sumed jusios augalijos atž limo ir tokiu būdu sumažina teritorijos tvarkymo kaštus. Šis būdas netaikomas pelk tose bei saugomose teritorijose, turinčiose botaninių vertybių. - sumed jusios augmenijos atžalos iškertamos rankiniu būdu. Brangesnis, tačiau aplinkai nekenksmingas būdas. -šienavimas, biomas s šalinimas rankiniu būdu. Imlus kaštams metodas, tačiau tinkamas būdas pelk se ir sunkiai prieinamose vietose. -šienavimas, biomas s šalinimas naudojant mažagabaritinę techniką. Pigesnis būdas, jei dirvožemio paviršiaus), iš pelkinių buveinių biomas išnešama rankomis. - Sumed jusios augmenijos atžalos iškertamos rankiniu būdu. -Šienavimas pelk se rankiniu būdu. Šienaujant pievose galima derinti rankinį ir mechanizuotus būdus. -Nendrynų šienavimas rankiniu būdu, biomas s šalinimas išnešant. 56

57 4. Išnaikinti svetimžemių augalų gausialapio lubino židinius. -Nevykdoma jokia veikla ir nenaikinamos invazin s augalų rūšys. Invazin s rūšys plinta išstumdamos vietines augalų rūšis, kinta natūralių gamtinių buveinių struktūra. Buvein s degraduoja ir nyksta. nepažeidžiamas dirvožemio paviršius tinkamas pievose, tačiau netinkamas įmirkusiose vietov se. -Nendrynai pjaunami ir biomas išnešama rankiniu būdu. Imlus kaštams metodas, tačiau kai nendrynai periodiškai šienaujami nendrių žyd jimo metu, silpninami šakniastiebiai nendrynai palaipsniui nyksta. -nendrynų deginimas vasaros antroje pus je. Gana efektyvi ir pigi priemon ypatingai v liau derinant su šienavimu. Deginimas kaip gamtotvarkos priemon yra draudžiamas Lietuvoje, be to sunaikinama bestuburių fauna, kyla nekontroliuojamo gaisro gr sm. Biomasę sukrovus pelkių pakraščiuose gali būti paskatintas nendrynų suveš jimas lietaus vandens nuotakų vietose. -Gausialapio lubino populiacijų naikinimas taikant generatyvinių individų kasimą bei šienavimą. Imlus laikoir l šų sąnaudoms metodas, tačiau neturi žalingo poveikio aplinkai. Gausialapio lubino populiacijų naikinimas cheminiu būdu (pesticidais). Efektyvus ir pigesnis būdas, tačiau netaikomas saugomose teritorijose,komentaras: - Gausialapio lubino populiacijos naikinamos derinant individų kasimą bei šienavimą. 57

58 Turi alternatyvą, kuri netaikytina naikinimas pesticidais. 5. Palaikyti palankią apsaugos būklę 9010 *Vakarų taigos, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9080 *Pelk tų lapuočių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 91D0 *Pelkinių miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų buveinių kartu su juodosios ir pilkosios meletų, jerub s populiacijomis. -Nevykdoma jokia veikla ir neįteisinami kirtimų ribojimai bei negyvos medienos palikimas miško buvein se. D l vykdomos ūkin s veiklos, kuri neužtikrina europin s svarbos miško buveinių palankios apsaugos būkl s palaikymo buveinių būkl blog ja. -Nesant siekiamyb s išsaugoti ornitochorinius augalus, prast ja jerubių mitybos sąlygos, o tuo pačiu ir populiacijų būkl. VĮ Telšių miškų ur dijos vidin s miškotvarkos projekto papildymas, kad negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenk jų išplitimo gr sm ir įteisinant negyvos medienos palikimą bei ornitochorinių augalų išsaugojimą Teritorijoje esančiose miško buvein se. Šios priemon s alternatyvų neturi. -VĮ Telšių miškų ur dijos vidin s miškotvarkos projekto papildymas, jame numatant, kad teritorijoje esančiose europin s svarbos miško buvein se negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenk jų išplitimo gr sm bei negali būti šalinama buvein se susidaranti negyva mediena. -VĮ Telšių miškų ur dijos vidin s miškotvarkos projekto papildymas, kad mišriuose medynuose (ypač 9010 *Vakarų taigos, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų buvein se) būtų išsaugomi visi ornitochoriniai augalai. 6. Atkurti palankias veisimosi (mitybos) sąlygas sąlygas retoms rūšims: kapnopsiams, pleištin ms sk t ms, ovaliosioms geldut ms, mažosioms n g ms, paprastiesiems kūjagalviams, kartuol ms. -Babrungo up s vagos valymas nuo virtuolių, bebrų patvankų. Išvalant up s vagą nuo bebrų patvankų, pagreit ja srov s greitis,vandens įsotinimas deguonimi, pager ja buvein s sąlygos saugomoms gyvūnų rūšims. Tačiau jei būtų išvaloma nuo visų virtuolių, žuvys netektų sl ptuvių, tod l vagoje turi būti paliekami pavieniai - Išvalyti Babrungo up s vagą nuo perteklinių virtuolių sangrūdų ir bebrų patvankų paliekant pavienius kelmus ir medžių viirt lius. - Babrungo pakrant je (ne miško žem je) iškirsti ir išvežti iš Teritorijos menkaverčius krūmus ir medžius. 58

59 kelmai, nuvirtę medžiai. -pakrančių šviesinimas iškertant menkaverčius krūmus bei išsaugant pavienius stambius lapuočių medžius didesnio kaip 8 centimetrų skersmens ir kitus medžiai, didesnio kaip 16 centimetrų skersmens.metodas alternatyvų neturi. 7. Medžių milžinų (ąžuolų) išsaugojimas 8. Informuoti visuomenę ir Teritorijos lankytojus apie Teritorijos gamtines vertybes ir apsaugos priemones. -Neįrengiant apsauginių tvorelių apie ąžuolus (pasiekusius gamtinę brandą) galimas jų atsitiktinis sužalojimas bei dirvožemio po laja nutrypimas. - Nevykdoma jokia veikla, visuomenei nesuteikiama informacija apie gamtines vertybes ir apsaugos priemones. D l informacijos stokos gali būti netinkamai suprasta vykdomų priemonių reikšm. -Apsaugin s tvorel s įrengimas apie ąžuolus alternatyvos neturi. - Parašyti informacinius straipsnius. Nebrangi priemon, užtikrinanti informacijos pateikimą plačiam visuomen s ratui, tačiau realiai informacijos sklaida trunka ribotą laiko tarpą. -Paruošti lankstinukus apie Teritorijos gamtines vertybes ir planuojamas taikyti apsaugos priemones ir pateikti platinimui seniūnijose, artimiausių miestelių pašto skyriuose, degalin se. Metodas reikalaujantis materialinių išteklių ir nebūtinas, nes pastoviai prieinama informacija gali būti pateikta Žemaitijos nacionalinio parko tinklalapyje. - Įrengti informacinį -Pastatyti apsaugines tvoreles apie ąžuolus. -Parašyti 2 informacinius straipsnius apie Babrungo kraštovaizdžio draustinio gamtines vertybes. Parengtą medžiagą patalpinti ŽNPD tinklalapyje. - Informacinio stendo projekto parengimas ir įgyvendinimas (2 stendai). - Pagaminti ir pastatyti 6 informacinius riboženklius. 59

60 stendą, riboženklius apie Teritorijos saugomas gamtos vertybes. Sąlyginai brangi priemon, tačiau užtikrins pastovią informacijos sklaidą. Jei taikomi abu metodai, užtikrinama informacijos sklaida ilgesnį laiką ir platesniam visuomen s ratui. 3. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS Siekiant atkurti ir palaikyti palankią Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių bei su jomis susijusių retų augalų ir gyvūnų rūšių gerą būklę, siūloma įgyvendinti 8 uždavinius. Tvarkymo priemones planuojama taikyti 23,53 ha teritorijoje (41 tvarkymo plotas). Tvarkymo plotų lokalizacija pateikiama 10 br žinyje. Informacija apie tvarkymo plotuose esančią žem s (miško) nuosavyb s formą bei užimamą plotą pateikiama 2 priede. Tvarkymo priemonių įgyvendinimo laikotarpiai pateikiami 16 lentel je Gamtotvarkos priemonių detalus aprašymas 1 Uždavinys. Skatinti tinkamą ūkininkavimą ir siekti užtikrinti Teritorijos saugomų gamtos vertybių išsaugojimą Priemon. Seminaro apie gamtosauginiu požiūriu tinkamą ūkininkavimą ir galimybes dalyvauti KPP, organizavimas privačios žem s (miško) savininkams. Seminaro tikslas suaktyvinti privačios žem s (miško) savininkų dalyvavimą Lietuvos kaimo pl tros programoje (toliau KPP). Atkreipti d mesį, kad kaip alternatyva galimas valdų išnuomavimas/pardavimas ganymu ar šienavimu suinteresuotiems naudotojams. Seminaro metu pateikti informaciją apie Teritorijos saugomas gamtos vertybes, jų apsaugos poreikius, numatytas galimybes dalyvauti Lietuvos kaimo pl tros programoje gaunant išmokas bei pateikti pavyzdžius ir suteikti dalykinę konsultaciją kaip tur tų būti pildomos paraiškos. Taip pat žem s (miško) savininkams suteikti informaciją apie galimybes sudaryti apsaugos sutartis, nurodant visų šalių pareigas ir teises vadovaujantis galiojančiais teis s aktais. Siekiant visapusiškesnio teis s aktų išaiškinimo, siūloma į seminarą pakviesti Nacionalin s mok jimo agentūros specialistus. Rengiant seminarą rekomenduojama pasiruošti dalomosios medžiagos, kurioje būtų glaustai išd styta seminaro metu numatoma pateikti informacija. Reikia siekti, kad seminare dalyvautų visi Babrungo kraštovaizdžio draustinyje žem s (miško) valdas turintys savininkai. Taip pat pagal poreikį nuolat teikti asmenines konsultacijas. Seminare nedalyvavusiems žem s (miško) savininkams dalomoji medžiaga turi būti išsiųsta el. paštu ir/ar paštu. Taip pat ji tur tų būti paruošta publikuoti Žemaitijos NP direkcijos tinklapyje ir publikuojama, nuorodą į tinklapį svarbu pateikti seniūnijoje, savivaldyb je, skelbimų lentose 60

61 pašte ir pan Seminarą praveda ir v liau asmenines konsultacijas teikia Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos specialistai. Seminaras turi būti organizuojamas I ar II gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais, t.y. likus porai m nesių iki artimiausio paraiškų išmokoms gauti teikimo Priemon. Siekti sudaryti apsaugos sutartis su privačios žem s (miško) savininkais. Gamtotvarkos plane numatytuose tvarkymo plotuose 7,65 ha žem s yra privačios nuosavyb s (25 savininkai). Siekiant sudaryti teisinį pagrindą gamtotvarkos priemonių taikymui, reikalinga sudaryti apsaugos sutartis su privačios žem s savininkais. Siekiant išsaugoti Rūšių gausių ganyklų ir ganomų pievų, Šienaujamų mezofitų pievų, Aliuvinių pievų buveinių palankią apsaugos būklę tikslinga su žem s sklypų savininkais sudaryti ilgalaikes apsaugos sutartis (5 ar 10 metų laikotarpiui), kuriose jie įsipareigotų nekeisti dabartinio pievų naudojimo būdo nuolat šienauti, ganyti galvijus, pievų nesuarti ir neįs ti kultūrinių pašarinių žolių. Siekiant išsaugoti miško buveinių palankią apsaugos būklę, siekti sudaryti ilgalaikes apsaugos sutartis (5 ar 10 metų laikotarpiui) su privačių miškų savininkais, kuriose jie įsipareigotų taikyti 5 uždavinyje numatytas priemones. Siekiant išsaugoti griežlių veisimuisi tinkamas sąlygas, su žemių savininkais sudaryti apsaugos sutartis d l griežlių apsaugos, kuriose būtų nurodyti laikytis tinkamų šienavimo terminų (prad ti šienauti ne anksčiau liepos 15 d.). Sutarčių sudarymas turi būti organizuojamas I gamtotvarkos plano vykdymo metais. 2 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti buveines: 6230 *Rūšių turtingių briedgaurynų, 6410 Melvenynų, 6450 Aliuvinių pievų kartu su baltijin s bei d m tosios gegūnių populiacijomis Priemon. Sumed jusios augmenijos kirtimas, biomas s šalinimas. Pievų buvein s d l nebevykdomos ūkin s veiklos (ganymas, šienavimas) apauga medžiais ir krūmais, kinta augalijos struktūra, buvein s nyksta. Krūmai ir medžiai pjaunami motopjūklu, krūmapjove arba kertami kirviu kuo arčiau žem s paviršiaus, paliekant ne didesnius kaip 5 cm aukščio kelmelius (kad kelmai v liau netrukdytų šienauti). Visa nukirsta biomas turi buti pašalinama (išnešama) iš tvarkomo ploto pakraščiuose palikus, galimas poveikis pievų buvein ms. Sukrauti į krūvas ir juos palikti Teritorijoje negalima. Nupjauta biomas turi būti utilizuojama Lietuvos Respublikos teis s aktų nustatyta tvarka. Nukirsti medžiai ir krūmai gali būti panaudoti biokurui ar pan. (pagal pageidavimą perduodant sklypų savininkams). Kirtimo darbus geriausia prad ti rugs jo pradžioje arba rugpjūčio pabaigoje, bet ne anksčiau rugpjūčio 15 d. Kirtimo darbai turi būti užbaigti iki kovo m nesio. Atliekant darbus gali būti naudojama lengva technika, svarbu, kad nebūtų pažeistas dirvožemio paviršiaus. Priemon taikoma tvarkymo plotuose Nr.1, Nr.3, Nr.4, Nr.5, Nr.9, Nr.10 2,03 ha plote, kur privati žem sudaro 1,96 ha, laisvos valstybin s žem s fondo žem 0,07 ha (1 priedas). Priemon taikoma II gamtotvarkos plano metais Priemon. Sumed jusios augmenijos atžalų kirtimas, biomas s šalinimas. Siekiant užtikrinti 2.1. priemon s efektyvumą, turi būti šalinamos medžių bei krūmų atžalos. Atžalos pjaunamos krūmapjove arba kertamos kirviu kuo arčiau žem s paviršiaus. Nupjautos atžalos turi būti surinktos ir išgabentos iš tvarkomo ploto bei Teritorijos. Nupjauta 61

62 biomas turi būti utilizuota Lietuvos Respublikos teis s aktų nustatyta tvarka. Nukirstos atžalos gali būti panaudotos biokurui (pagal pageidavimą perduodant sklypų savininkams). Geriausias utilizavimo būdas nukirstą biomasę panaudoti biokurui gaminti. Darbus geriausia atlikti rugs jo-spalio m nesiais, šis laikas tinkamiausias norint nusilpninti augalų šaknis. Atliekant darbus gali būti naudojama lengva technika, svarbu, kad nebūtų pažeistas dirvožemio paviršiaus. Priemon taikoma tvarkymo plotuose Nr.1, Nr.3, Nr.4, Nr.5, Nr.9, Nr.10 2,03 ha plote, kur privati žem sudaro 1,96 ha, laisvos valstybin s žem s fondo žem 0,07 ha (1 priedas). Priemon taikoma III, IV gamtotvarkos plano metais, v liau pagal poreikį Priemon. Šienavimas ir biomas s šalinimas. Žol pjaunama dalgiu, rankine žoliapjove arba lengva technika, ypatingai svarbu, kad nebūtų pažeistas dirvožemio paviršius. Pjaunama žol negali būti smulkinama. Nupjauta žol (arba sudžiovintas šienas) sugr biamas ir turi būti išgabentas iš tvarkomo ploto. Nupjauta biomas turi būti utilizuota Lietuvos Respublikos teis s aktų nustatyta tvarka. Nupjautą biomasę galima panaudoti pašarui, kraikui, biokurui, kompostui (pagal pageidavimą perduodant sklypų savininkams). Sukrauti į krūvas ir palikti arba deginti sugr bto šieno tvarkymo plotuose ar už jo ribų esančioje Teritorijoje negalima. Atliekant darbus gali būti naudojama lengva technika, svarbu, kad nebūtų pažeistas dirvožemio paviršiaus. Šienaujama vieną kartą per vasarą nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos. Priemon taikoma tvarkymo plotuose Nr.1, Nr.3, Nr.4, Nr.5, Nr.9, Nr.10 2,03 ha plote, kur privati žem sudaro 1,96 ha, laisvos valstybin s žem s fondo žem 0,07 ha (1 priedas). Priemon taikoma ne rečiau kaip II, III, V, VII, IX gamtotvarkos plano metais. 3 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti buveines: 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, kartu su baltijin s bei d m tųjų gegūnių populiacijomis Priemon. Sumed jusios augmenijos kirtimas, biomas s šalinimas. Medžiai ir krūmai pjaunami rankiniu būdu naudojant motorinius pjūklus arba krūmapjoves kuo arčiau žem s paviršiaus, paliekant ne didesnius kaip 5 cm aukščio kelmelius. Kirtimo darbai gali būti atliekami nuo rugs jo iki kovo m nesio, tačiau geriausiai esant įšalui ir menkai sniego dangai. Nukirsta biomas turi būti pašalinami iš tvarkymo plotų, išnešant rankiniu būdu. Nukirsti medžiai ir krūmai gali būti sukraunami už teritorijos ribos ir išvežami v liau (žiemos metu). Išvežant nukirstą biomasę, ratinę techniką galima naudoti tik esant didesniam negu 10 cm dirvos paviršiaus įšalimui, kad naudojama technika nepažeistų dirvos paviršiaus. Nupjauta biomas turi būti utilizuojama Lietuvos Respublikos teis s aktų nustatyta tvarka (pagal pageidavimą perduodant sklypų savininkams). Nukirsti medžiai ir krūmai gali būti panaudoti biokurui. Priemon taikoma tvarkymo plotuose Nr.1, Nr.6, Nr.7, Nr.8 5,55 ha plote kur 1,29 ha privati žem, o 4,26 ha laisvos valstybin s žem s fondo žem. Priemon taikoma II gamtotvarkos plano metais Priemon. Sumed jusios augmenijos atžalų kirtimas, biomas s šalinimas. Siekiant užtikrinti 3.1. priemon s efektyvumą, būtinas periodiškas sumed jusios augmenijos atžalų šalinimas. Atžalų šalinimui naudojamos krūmapjov s ir trimeriai, nukirsta biomas turi būti pašalinama iš tvarkymo plotų išnešant. Nupjauta biomas turi būti 62

63 utilizuojama Lietuvos Respublikos teis s aktų nustatyta tvarka (pagal pageidavimą perduodant sklypų savininkams). Kirtimo darbai gali būti atliekami rugs jo pabaigoje iki kovo, tačiau geriausiai esant įšalui ir menkai sniego dangai. Atliekant darbus svarbu, kad būtų nepažeidžiamas dirvos paviršiaus. Priemon taikoma tvarkymo plotuose Nr.1, Nr.6, Nr.7, Nr.8 5,55 ha plote kur 1,29 ha privati žem, o 4,26 ha laisvos valstybin s žem s fondo žem. Priemon taikoma III, IV gamtotvarkos plano metais Priemon. Nendrių pjovimas ir biomas s šalinimas. Nendr s pjaunamos rankiniu būdu dalgiais, benzinin mis žoliapjov mis trimeriais. Nupjauta biomas negali būti smulkinama. Nupjautos nendr s surenkamos ir sugr biamos lengvu gr bliu, kad nebūtų pažeista samanų danga. Siekiant išvengti pelkinių buveinių pažaidų nendr s pjaunamos tik tose vietose kur projekcinis padengimas siekia nuo 50 iki 100 %. Plotus, kuriuose bus vykdomi nendrių pjovimo darbai identifikuoja Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos specialistai (ekologas, biologas). Kitose pelk s vietose, kur nevykdomi tvarkymo darbai, rekomenduojama nevaikščioti. Nupjauta biomas pašalinama (išnešama) iš tvarkymo ploto. Sukrauti į krūvas ir palikti tvarkymo plote ar už jo ribų esančioje Teritorijoje negalima. Pirmus trejus tvarkymo metus nendr s pjaunamos du kartus per sezoną. Pirmą kartą šienaujamos vasaros metu po liepos 20 d. iki rugpjūčio vidurio. Tinkamiausias laikas kai jau yra susiformavę nendrių žiedynai. Antrą kartą šienaujama ataugus atolui rugs jo viduryje. Jei biomas s yra nedaug, nendrių atolo iš tvarkymo plotų šalinti nebūtina. V lesniais tvarkymo metais nendr s šienaujamos vieną kartą per sezoną nuo rugpjūčio vidurio iki rugs jo vidurio. Nupjauta biomas turi būti utilizuojama Lietuvos Respublikos teis s aktų nustatyta tvarka. Biomas gali būti panaudojama biokurui. Kaip alternatyva, nupjautos nendr s gali būti deginamos. Jei nukirstą biomasę bus pasirinkta sudeginti, šie darbai turi būti atliekami tik deginimui skirtuose specialiuose įrenginiuose ant skardos lakštų, deginant nedidelius kiekius. Deginimui įrengiamos medin s pakylos (pvz. rąstai) ant kurių klojami skardos lakštai užlenktais kraštais. Pelenai turi būti pašalinti iš Teritorijos. Kuri alternatyva yra priimtinesn (biomas s išvežimas ar sudeginimas), sprendžia Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Geriausias utilizavimo būdas biomasę panaudoti biokurui gaminti. Priemon taikoma tvarkymo plotuose Nr.6, Nr.7, Nr.8-5,35 ha plote kur privati žem sudaro 1,09 ha, likusi žem (4,26 ha) yra laisvos valstybin s žem s fondo žem. Priemon taikoma II, III, IV, V, VI, VII gamtotvarkos plano metais, esant poreikiui ir v liau Priemon. Šienavimas ir biomas s šalinimas. Šienaujama rugs jo pabaigoje spalio m nesiais (kai saugomi augalai yra subrandinę ir išbarstę s klas) rankin mis priemon mis dalgiais, benzinin mis žoliapjov mis trimeriais. Pjaunant žol negali būti smulkinama. Nupjauta žol sugr biama lengvu gr bliu ir pašalinama (išnešama iš Teritorijos). Pjaunant ir gr biant negalima pažeisti samanų dangos. Kadangi tvarkymo plotai yra pelk ti, lengvai pažeidžiamu paviršiumi, sunkioji technika negali būti naudojama. Biomas s sukrauti į krūvas ir palikti tvarkymo plote ar už jo ribų esančioje Teritorijoje negalima. Nupjauta biomas turi būti utilizuojama Lietuvos Respublikos teis s aktų nustatyta tvarka. Biomas gali būti panaudojama biokurui ar kitoms reikm ms. Kaip alternatyva biomas gali būti deginama. Deginimas turi būti vykdomas taip, kaip nurodoma 2.1. priemon je. Kuri alternatyva priimtinesn, biomas s išvežimas ar deginimas, sprendžia Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. 63

64 Priemon taikoma tvarkymo plotuose Nr.1, Nr.6, Nr.7, Nr.8 5,55 ha plote kur 1,29 ha privati žem, o 4,26 ha laisvos valstybin s žem s fondo žem. Priemon taikoma II, III, IV, VI, VIII, X gamtotvarkos plano metais. 4 Uždavinys. Išnaikinti svetimžemių augalų - gausialapio lubino židinius Priemon. Iškasti generatyvinius gausialapio lubino individus. Gausialapiai lubinai kasant naikinami jų žyd jimo laikotarpiu, nuo geguž s pabaigos iki birželio vidurio (geriausia laikotarpiu nuo geguž s 20 d. iki birželio 15 d.). Kastuvas į žemę smeigiamas cm atstumu nuo augalo įstrižai ir maždaug cm gylyje pakertamos lubino šaknys. Augalas su šaknimis ar jų dalimis ištraukiamas iš žem s. Kasimo vieta užlyginama prispaudžiant vel ną atgal. Iškasti ir surinkti gausialapiai lubinai turi būti išgabenti iš Teritorijos ir sunaikinami. Priemon taikoma tvarkymo plote Nr.11, Nr.12 2 ha plote kur žem yra privati II, III, IV gamtotvarkos plano metais Priemon. Naikinti ir kontroliuoti gausialapio lubino populiaciją šienaujant. Derinant gausialapių lubinų kasimą ir šienavimą, naikinimo veiksmingumas tampa efektyvesnis. Tokiu būdu sunaikinami atželiantys ar iš s klų banke esančių s klų išaugantys augalai. Šienaujama šienapjov mis arba rankiniu būdu dalgiais, benzinin mis žoliapjov mis trimeriais. Pjaunant žol negali būti smulkinama. Naudojant techniką, negalima pažeisti dirvožemio paviršiaus. Žol s biomas turi būti pašalinta iš Teritorijos. Pirmą kartą šienaujama pra jus 3-4 savait ms po kasimo darbų (II gamtotvarkos plano metais). Tais pačiais metais antrą kartą šienauti nereikia. Trečiais ir ketvirtais metais šienaujama du kartus per vasarą. Pirmą kartą žol pjaunama birželio pradžioje (iki birželio 20 d.), kol gausialapiai lubinai nebaigę žyd ti, o iš s klų išaugę individai dar nesustipr ję. Antrą kartą šienaujama pra jus maždaug 1,5 m n. nuo pirmojo pjovimo (liepos pabaigoje arba rugpjūčio pirmojoje pus je). Priemon taikoma tvarkymo plote Nr.11, Nr.12 2 ha plote kur žem yra privati II, III, IV gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais. 5 Uždavinys. Palaikyti palankią apsaugos būklę 9010 *Vakarų taigos, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9080 *Pelk tų lapuočių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 91D0 *Pelkinių miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų buveinių kartu su juodosios ir pilkosios meletų, jerub s populiacijomis Priemon *Vakarų taigos, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9080 *Pelk tų lapuočių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 91D0 *Pelkinių miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų buvein se negali būti vykdomi miško kirtimai. Siekiant išlaikyti miškų buvein ms palankią apsaugos būklę, negali būti vykdomi miško kirtimai, išskyrus sanitarinius kirtimus, jeigu kyla masinio ligų ir kenk jų išplitimo gr sm. Ši priemon taikoma Babrungo kraštovaizdžio draustinyje inventorizuotuose europin s svarbos miško buveinių plotuose (2 br žinys) 79,26 ha plote. Šios priemon s vykdymui reikalingas priemon s įteisinimas VĮ Telšių miškų ur dijos vidin s miškotvarkos projekte, numatant kirtimų ribojimą. Priemon s įgyvendinimas privačiuose miškuose yra susijęs su 1.2. priemone (apsaugos sutarčių su privačios žem s (miško) savininkais sudarymas). Priemon pradedama I gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais. 64

65 5.2. Priemon *Vakarų taigos, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9080 *Pelk tų lapuočių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 91D0 *Pelkinių miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų buvein se negali būti šalinama buvein se susidaranti negyva mediena. Teritorijoje esančiose europin s svarbos miško buvein se turi būti paliekama negyva įvairių irimo stadijų mediena - Ne mažiau 20 m 2 /ha. Šios priemon s vykdymui reikalingas priemon s įteisinimas VĮ Telšių miškų ur dijos vidin s miškotvarkos projekte. Priemon s įgyvendinimas privačiuose miškuose yra susijęs su 1.2. priemone (apsaugos sutarčių su privačios žem s (miško) savininkais sudarymas). Priemon pradedama vykdyti I gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais Priemon. Siekti išsaugoti ornitochorinius augalus mišrių miškų medynuose. Siekiant pagerinti maitinimosi sąlygas jerub ms, reikia išsaugoti mišrius medynus su beržais, juodalksniais, lazdynais bei kitais ornitochoriniais augalais. Išsaugojus ornitochorinius augalus pagerinamos maitinimosi sąlygos jerub ms. Telšių MU vidin s miškotvarkos projekte įteisinti, kad mišriuose medynuose (ypač 9010 *Vakarų taigos, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų buvein se) būtų išsaugomi visi ornitochoriniai augalai (gudobel, šermukšnis, blind ir kt.) Priemon pradedama vykdyti I gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais. 6 Uždavinys. Atkurti palankias veisimosi (mitybos) sąlygas sąlygas retoms rūšims: kapnopsiams, pleištin ms sk t ms, ovaliosioms geldut ms, mažosioms n g ms, paprastiesiems kūjagalviams, kartuol ms Priemon. Išvalyti Babrungo up s vagą. Iš Babrungo up s vagos pašalinamas perteklin s medžių sąvartos: išardomos ir pašalinamos bebrų patvankos bei stambūs virt liai. Pavieniai šiekštai, kelmai ir nuvirtę medžiai privalo būti paliekami, nes jie būtini kaip žuvų sl ptuves. Up s valymo pradžios koordinat s: , (LKS-94) (senojo kelio į Plungę per Babrung nus), pabaigos koordinat s: , (LKS-94) (ties keliu Mažeikiai- Taurag ). Biomas turi būti utilizuojama Lietuvos Respublikos teis s aktų nustatyta tvarka. Biomas gali būti panaudojama biokurui. Priemon taikoma tvarkymo plote Nr.34 (4,47 ha plote) I gamtotvarkos plano metais Priemon. Babrungo vandens apsaugos juostose ne miško žem je kirsti menkaverčius krūmus bei medžius, pašalinti biomasę. Siekiant sukurti geresnes veisimosi sąlygas kapnopsiams, pleištin ms sk t ms Babrungo pakrant je kirsti menkaverčius krūmus bei medžius, išsaugant pavienius stambius medžius: ąžuolus, beržus, klevus ir uosius, didesnio kaip 8 centimetrų skersmens (matuojama 1,3 m. aukštyje), kitus medžiai, didesnio kaip 16 centimetrų skersmens. Pagal vietos sąlygas konkrečias kirtimo apimtis (išsaugomus medžius) parenka Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos specialistai (biologai). Krūmai ir medžiai pjaunami motopjūklu, krūmapjove arba kertami kirviu kuo arčiau žem s paviršiaus, paliekant ne didesnius kaip 5 cm aukščio kelmelius. Visa nukirsta biomas turi buti pašalinama (išnešama) iš tvarkomų plotų. Sukrauti į krūvas ir juos palikti Teritorijoje negalima. Nupjauta biomas turi būti utilizuojama Lietuvos Respublikos teis s aktų nustatyta 65

66 tvarka. Nukirsti medžiai ir krūmai gali būti panaudoti biokurui, kt. (pagal pageidavimą perduodant sklypų savininkams). Kirtimo darbus geriausia prad ti rugs jo pradžioje (galima rugpjūčio pabaigoje, bet ne anksčiau rugpjūčio 15 d.) Kirtimo darbai turi būti užbaigti iki kovo m nesio. Atliekant darbus svarbu nepažeisti dirvožemio paviršiaus. Priemon taikoma II gamtotvarkos plano metais tvarkymo plotuose Nr.17-33; 7,71 ha plote, kur 2,34 ha yra privati žem, laisvo valstyb s fondo žem 4,27 ha, neįregistruota viešame turto registre 1,1 ha Priemon. Babrungo vandens apsaugos juostose ne miško žem je kirsti menkaverčių krūmų, medžių atžalas, pašalinti biomasę. Siekiant užtikrinti 7.2. priemon s efektyvumą, turi būti šalinamos medžių bei krūmų atžalos. Atžalos pjaunamos krūmapjove arba kertamos kirviu kuo arčiau žem s paviršiaus. Nupjautos atžalos turi būti surinktos ir išgabentos iš tvarkomo ploto bei Teritorijos. Nupjauta biomas turi būti utilizuota Lietuvos Respublikos teis s aktų nustatyta tvarka. Nukirstos atžalos gali būti panaudotos biokurui. Darbus geriausia atlikti rugs jo-spalio m nesiais, šis laikas tinkamiausias norint nusilpninti augalų šaknis. Atliekant darbus svarbu nepažeisti dirvožemio paviršiaus. Priemon taikoma tvarkymo plotuose Nr.17-33, 7,71 ha plote, kur 2,34 ha yra privati žem, laisvo valstyb s fondo žem 4,27 ha, neįregistruota viešame turto registre 1,1 ha.. III, IV gamtotvarkos plano metais, esant poreikiui ir v liau. 7 Uždavinys. Medžių milžinų (ąžuolų) išsaugojimas 7.1. Pastatyti apsaugines tvoreles apie medžius milžinus (ąžuolus) Siekiant išsaugoti gamtinę brandą pasiekusius ąžuolus nuo atsitiktinio sužalojimo, medžius aptverti apsaugin mis tvorel mis. Medžių milžinų ąžuolų koordinat s: , (LKS-94); , (LKS-94); , (LKS-94). Priemon taikoma I gamtotvarkos plano metais. 8 Uždavinys. Informuoti visuomenę ir Teritorijos lankytojus apie Teritorijos gamtines vertybes, jų apsaugos poreikius ir priemones Priemon. Parašyti informacinius straipsnius apie Teritorijos gamtines vertybes ir jų apsaugos poreikius. Siekiant supažindinti visuomenę su Teritorijos gamtin mis vertyb mis bei taikomomis gamtotvarkos priemon mis, parašyti ne mažiau nei 2 informacinius straipsnius, apie Teritorijos gamtines vertybes, jų ekologinius poreikius ir apsaugos priemones bei galimybes dalyvauti gamtosaugoje/gamtotvarkoje, į Plung s rajono savivaldyb s laikraščius. Parengta informacija gali būti patalpinta Žemaitijos nacionalinio parko tinklalapyje. Priemonę įgyvendinti I ir V gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija atsižvelgiant į situaciją, gali koreguoti priemon s įgyvendinimo laiką Priemon. Informacinių stendų projektų parengimas ir įgyvendinimas. 66

67 Pagrindin informacinių stendų paskirtis tai informavimas apie Teritorijoje esančias saugomas gamtines vertybes, jų apsaugos poreikius, tinkamo ūkininkavimo specifiką, taikomas gamtotvarkos priemones. Siūloma pastatyti du informacinius stendus. Stendų lokalizacijos vietos (10 br žinys) LKS-94 sistemoje: , , Priemonę įgyvendinti IV, V gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija atsižvelgiant į vietos sąlygas gali koreguoti informacinių stendų lokalizacijos vietą bei priemon s įgyvendinimo laiką Priemon. Pagaminti ir pastatyti 6 informacinius riboženklius. Riboženkliuose pateikiama glausta informacija apie Babrungo kraštovaizdžio draustinį: pavadinimas, ribos, draudžiamos veiklos, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos kontaktai. Siūloma pastatyti šešis riboženklius. Riboženklių lokalizacijos vietos nurodomos 10 br žinyje ir 15 lentel je. Priemonę įgyvendinti V gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija atsižvelgiant į vietos sąlygas gali koreguoti riboženklių lokalizacijos vietą bei priemon s įgyvendinimo laiką. 15 lentel. Informacinių riboženklių lokalizacija Teritorijoje. Riboženklis Koordinat s (LKS - 94) X Y 1 riboženklis , ,85 2 riboženklis , ,06 3 riboženklis , ,69 4 riboženklis , ,83 5 riboženklis , ,48 6 riboženklis , ,18 Rekomenduojamos papildomos priemon s Ties Gricin s malūnu esanti patvanka yra gana aukšta ir žuvims sunkiai įveikiama, tod l būtų reikalinga įrengti žuvitakį (tvarkymo plotas Nr. 13, 10 br žinys). Tačiau žuvitakio įrengimas minimoje teritorijoje neišspręstų problemų susijusių su žuvų migracijomis, kadangi Babrungo up je prieš Plungę ir Gondingos užtvankoje už Plung s žuvitakiai n ra įrengti. Žuvų migracijos problema Babrungo up je turi būti sprendžiama kompleksiškai parengiant programą, kurioje būtų išnagrin ti ir pateikti sprendiniai d l žuvitakių įrengimo užtvankose, kad užtikrinti netrikdomą žuvų migraciją Babrungo up je. 67

68 16 lentel I dalis. Gamtotvarkos plano priemonių planas (1 5 įgyvendinimo metai) Gamtotvarkos plano priemon Tvarkymo plotas Atsakinga Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemon ms planuojamos išlaidos institucija I metai II metai III metai IV metai V metai Darbų apimtis Išlaidos (LT) Darbų apimtis Išlaidos (LT) Darbų apimtis Išlaidos (LT) Darbų apimtis 1 Uždavinys. Skatinti tinkamą ūkininkavimą ir siekti užtikrinti Teritorijos saugomų gamtos vertybių išsaugojimą Seminaro apie gamtosauginiu požiūriu tinkamą ūkininkavimą ir galimybes dalyvauti KPP, organizavimas privačios žem s (miško) savininkams Siekti sudaryti apsaugos sutartis su privačios žem s (miško) savininkais. - ŽNPD 1 seminara s - ŽNPD sudarytos apsaugos sutartys Išlaidos (LT) Darbų apimtis Išlaidos (LT) Iš viso planuoj ama išlaidų (LT) Galimi finansa vimo šaltinia i LR biudžet as ES parama I 2 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti buveines: 6230 *Rūšių turtingių briedgaurynų, 6410 Melvenynų, 6450 Aliuvinių pievų kartu su baltijin s bei d m tosios gegūnių populiacijomis Sumed jusios augmenijos kirtimas, biomas s šalinimas. Nr.1, Nr.3, Nr.4, Nr.5, Nr.9, Nr.10 ŽNPD - - 2,03 ha LR biudžet as ES parama I 2.2. Sumed jusios augmenijos atžalų kirtimas, biomas s Nr.1, Nr.3, Nr.4, Nr.5, Nr.9, Nr.10 ŽNPD ,03 ha ,03 ha LR biudžet as ES parama Finansa vimo prioritet ai * I I 68

69 Gamtotvarkos plano priemon šalinimas. Tvarkymo plotas Atsakinga Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemon ms planuojamos išlaidos institucija I metai II metai III metai IV metai V metai Darbų apimtis Išlaidos (LT) Darbų apimtis Išlaidos (LT) Darbų apimtis Išlaidos (LT) Darbų apimtis Išlaidos (LT) Darbų apimtis Išlaidos (LT) Iš viso planuoj ama išlaidų (LT) Galimi finansa vimo šaltinia i Finansa vimo prioritet ai * 2.3. Šienavimas ir biomas s šalinimas Nr.1, Nr.3, Nr.4, Nr.5, Nr.9, Nr.10 ŽNPD 2,03 ha ,03 ha ,03 ha ždavinys. Atkurti ir išsaugoti buveines: 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, kartu su baltijin s bei d m tųjų gegūnių populiacijomis Sumed jusios Nr.1, ŽNPD - - augmenijos kirtimas, biomas s šalinimas. Nr.6, Nr.7, Nr.8 5,55 ha Sumed jusios augmenijos atžalų kirtimas, biomas s šalinimas Nendrių pjovimas ir biomas s šalinimas Šienavimas ir biomas s šalinimas. Nr.1, Nr.6, Nr.7, Nr.8 Nr.6, Nr.7, Nr.8 Nr.1, Nr.6, Nr.7, Nr ŽNPD ,55 ha ,55 ha ŽNPD - - 5,35 ha ,35 ha ,35 ha ,35 ha ŽNPD - - 5,55 ha ,55 ha ,55 ha Uždavinys. Išnaikinti svetimžemių augalų - gausialapio lubino židinius Iškasti generatyvinius Nr.11, ŽNPD ha ha ha LR biudžet as ES parama LR biudžet as ES parama LR biudžet as ES parama LR biudžet as ES parama LR biudžet as ES parama LR biudžet I I I I I I 69

70 Gamtotvarkos plano priemon gausialapio lubino individus Naikinti ir kontroliuoti gausialapio lubino populiaciją šienaujant. Tvarkymo plotas Nr.12 Nr.11, Nr.12 Atsakinga Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemon ms planuojamos išlaidos institucija I metai II metai III metai IV metai V metai Darbų apimtis Išlaidos (LT) Darbų apimtis Išlaidos (LT) Darbų apimtis Išlaidos (LT) Darbų apimtis Išlaidos (LT) Darbų apimtis Išlaidos (LT) Iš viso planuoj ama išlaidų (LT) ŽNPD ha ha ha Galimi finansa vimo šaltinia i as ES parama LR biudžet as ES parama 5 Uždavinys. Palaikyti palankią apsaugos būklę 9010 *Vakarų taigos, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9080 *Pelk tų lapuočių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 91D0 *Pelkinių miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų buveinių kartu su juodosios ir pilkosios meletų, jerub s populiacijomis Babrungo Babrung *Vakarų kraštovaiz ŽNPD o I taigos, 9020 džio TMU, kraštovai *Plačialapių ir mišrių miškų, draustinis zdžio draustinis 9050 Žolių turtingų eglynų, 9080 *Pelk tų lapuočių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 91D0 *Pelkinių miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų buvein se negali būti vykdomi miško kirtimai Babrungo Babrung Finansa vimo prioritet ai * I 70

71 Gamtotvarkos plano priemon *Vakarų taigos, 9020 *Plačialapių ir mišrių miškų, 9050 Žolių turtingų eglynų, 9080 *Pelk tų lapuočių miškų, 9180 *Griovų ir šlaitų miškų, 91D0 *Pelkinių miškų, 91E0 *Aliuvinių miškų buvein se negali būti šalinama buvein se susidaranti negyva mediena Siekti išsaugoti ornitochoriniu s augalus mišrių miškų medynuose. Tvarkymo plotas kraštovaiz džio draustinis Babrungo kraštovaiz džio draustinis Atsakinga Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemon ms planuojamos išlaidos institucija I metai II metai III metai IV metai V metai ŽNPD TMU, ŽNPD TMU, Darbų apimtis o kraštovai zdžio draustinis Babrung o kraštovai zdžio draustinis Iš viso planuoj ama Galimi finansa vimo Išlaidos Darbų Išlaidos Darbų Išlaidos Darbų Išlaidos Darbų Išlaidos išlaidų šaltinia (LT) apimtis (LT) apimtis (LT) apimtis (LT) apimtis (LT) (LT) i I I 6 Uždavinys. Atkurti palankias veisimosi (mitybos) sąlygas sąlygas retoms rūšims: kapnopsiams, pleištin ms sk t ms, ovaliosioms geldut ms, mažosioms n g ms, paprastiesiems kūjagalviams, kartuol ms Išvalyti LR Babrungo up s vagą. Nr. 34 ŽNPD 4,47 ha biudžet as I Finansa vimo prioritet ai * 71

72 Gamtotvarkos plano priemon 6.2. Babrungo vandens apsaugos juostose ne miško žem je kirsti menkaverčius krūmus bei medžius, pašalinti biomasę Babrungo vandens apsaugos juostose ne miško žem je kirsti menkaverčių krūmų, medžių atžalas, pašalinti biomasę. Tvarkymo plotas Nr.17; 18;19; 20;21; 22;23 24;25 26;27 28;29 30;31 32;33 Nr.17; 18;19; 20;21; 22;23 24;25 26;27 28;29 30;31 32;33 Atsakinga Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemon ms planuojamos išlaidos institucija I metai II metai III metai IV metai V metai Darbų apimtis 7 Uždavinys. Medžių milžinų (ąžuolų) išsaugojimas 7.1. Pastatyti Taškiniai apsaugines tvarkymo ŽNPD Apsaugin tvoreles apie plotai s medžius milžinus (ąžuolus). tvorel s- 3 vnt/. Išlaidos (LT) Darbų apimtis Išlaidos (LT) Darbų apimtis Išlaidos (LT) Darbų apimtis Išlaidos (LT) Darbų apimtis Išlaidos (LT) Iš viso planuoj ama išlaidų (LT) ŽNPD - - 7, ŽNPD , , Galimi finansa vimo šaltinia i ES parama LR biudžet as ES parama LR biudžet as ES parama II 8 Uždavinys. Informuoti visuomenę ir Teritorijos lankytojus apie Teritorijos gamtines vertybes, jų apsaugos poreikius ir priemones Parašyti informacinius - ŽNPD LR biudžet Finansa vimo prioritet ai * I I II 72

73 Gamtotvarkos plano priemon straipsnius apie Teritorijos gamtines vertybes ir jų apsaugos poreikius Informacinių stendų projektų parengimas ir įgyvendinimas 8.3. Pagaminti ir pastatyti 6 informacinius riboženklius. Tvarkymo plotas Atsakinga Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemon ms planuojamos išlaidos institucija I metai II metai III metai IV metai V metai Darbų apimtis straipsnis Išlaidos (LT) Darbų apimtis Išlaidos (LT) Darbų apimtis Išlaidos (LT) Darbų apimtis - ŽNPD stendas Taškiniai tvarkymo plotai Išlaidos (LT) Darbų apimtis straips nis stendas Išlaidos (LT) Iš viso planuoj ama išlaidų (LT) ŽNPD vnt Galimi finansa vimo šaltinia i as ES parama LR biudžet as ES parama LR biudžet as ES parama Finansa vimo prioritet ai * II II 16 lentel II dalis. Gamtotvarkos plano priemonių planas (6 10 įgyvendinimo metai) Gamtotvarkos plano priemon Tvarkymo plotas Atsakinga Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemon ms planuojamos išlaidos institucija VI metai VII metai VIII metai IX metai X metai Iš viso planuo jama išlaidų Galimi finansav imo šaltiniai Darbų apimtis Išlaidos Darbų Išlaidos Darbų Išlaidos Darbų Išlaidos Darbų Išlaidos 2 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti buveines: 6230 *Rūšių turtingių briedgaurynų, 6410 Melvenynų, 6450 Aliuvinių pievų kartu su baltijin s bei d m tosios gegūnių populiacijomis Šienavimas ir biomas s šalinimas. 1, Nr.3, Nr.4, Nr.5, Nr.9, Nr.10 ŽNPD - - 2,03 ha ,03 ha ždavinys. Atkurti ir išsaugoti buveines: 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, kartu su baltijin s bei d m tųjų gegūnių populiacijomis Nendrių ES ES parama LR biudžeta s Finan savim o priorit etai I 73

74 Gamtotvarkos plano priemon pjovimas biomas s šalinimas. ir 3.4. Šienavimas ir biomas s šalinimas. Tvarkymo plotas Nr.6, Nr.7, Nr.8 Nr.6, Nr.7, Nr.8 Iš viso palnuojama išlaidų Atsakinga Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemon ms planuojamos išlaidos institucija VI metai VII metai VIII metai IX metai X metai Iš viso planuo jama išlaidų Galimi finansav imo šaltiniai Darbų apimtis Išlaidos Darbų Išlaidos Darbų Išlaidos Darbų Išlaidos Darbų Išlaidos ŽNPD 5,35 ha ,35 ha parama LR biudžeta s ŽNPD 5,55 ha ,55 ha ,55 ha * Priemonių svarba: I labai svarbios; II mažiau svarbios; Lt ES parama LR biudžeta s Finan savim o priorit etai I I 74

75 4. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ FUNKCIJOS Gamtotvarkos plano teritorijoje Babrungo kraštovaizdžio draustinis pagrindinis vykdytojas Žemaitijos nacionalinio parko direkcija (toliau Direkcija). Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą Babrungo kraštovaizdžio draustinyje koordinuoja Direkcija. Direkcijoje turi būti paskirtas atsakingas asmuo, kuris tiesiogiai koordinuos gamtotvarkos plane numatytus veiksmus. Paskirtasis asmuo turi imtis viso organizacinio (organizuoti darbų atlikimą bei kontrolę), o kai kuriais atvejais ir vykdomojo darbo. Taip pat bendrauti su vietos gyventojais, įvairiomis institucijomis (VĮ Telšių miškų ur dija ir kt.), supažindinti visuomenę su gamtotvarkos plano įgyvendinimo eiga. Direkcija vykdo gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo kontrolę ir kitas gamtotvarkos planu jai priskirtas funkcijas. Direkcija organizuoja monitoringą, rengia apibendrintas išvadas bei teikia pasiūlymus d l aplinkosauginių priemonių taikymo Babrungo kraštovaizdžio draustinyje Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. 5. GAMTOTVARKOS PLANUI ĮGYVENDINTI REIKALINGŲ IŠTEKLIŲ ANALIZö, LöŠŲ POREIKIS Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Direkcija. Žemaitijos nacionaliniame parke ekologinį darbą dirba 4 specialistai. Šios institucijos žmogiškieji ištekliai yra pakankami suplanuotoms veikloms organizuoti. Biologin s įvairov s ir kraštovaizdžio išsaugojimo darbams vykdyti Direkcija turi ilgalaikio turto (17 lent.), tačiau Direkcijos biudžetinis finansavimas yra nepakankamas, kad būtų padengiamos turimos technikos eksploatacin s išlaidos (kuro, tepalų ir kt.). Direkcijos turimi žmogiškieji ištekliai taip pat n ra pakankami, kad būtų atlikti gamtotvarkos plane numatyti darbai (medžių ir krūmų kirtimas, šienavimas). Direkcija neturi pastovių finansinių išteklių, kad gal tų vykdyti gamtotvarkos plane numatytus darbus. Tokiu atveju potencialūs finansavimo šaltiniai yra iš Lietuvos Respublikos biudžeto gautos l šos, Europos Sąjungos parama, kitos teis tais būdais gautos l šos. Pagal preliminarius skaičiavimus nustatyta, kad gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas 10 metų laikotarpiui gali kainuoti LT. Apytiksliai tvarkymo darbų įkainiai yra pateikti 16 lentel je. Vykdant gamtotvarkos plane numatytas veiklas ir atlikus viešųjų pirkimų procedūras, darbų ir reikalingų medžiagų įkainiai gali keistis. Jei gamtotvarkos plane numatomiems darbams atlikti Direkcija netur tų pakankamai žmogiškųjų išteklių ar techninių priemonių bei medžiagų, tokiu atveju tur tų būti samdomi rangovai. 17 lentel. Direkcijos turimas ilgalaikis turtas, tinkamas gamtotvarkos priemon ms vykdyti. Eil. Nr. Pavadinimas Kiekis (vnt.) 1 Traktorinis frontalinis krautuvas 1 2 Ratinis traktorius 2

76 Eil. Nr. Pavadinimas Kiekis (vnt.) 3 Traktorin priekaba 2 4 Verstuvas 2 5 Traktorinis augalų ir smulkių krūmų smulkintuvas 1 6 Šakų ir medienos smulkintuvas 1 7 Krūmapjov 2 8 Benzopjūklas 2 6. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBöSENA (MONITORINGAS) Siekiant užtikrinti taikomų gamtotvarkos priemonių veiksmingumą, gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas, nustatant ar vykdomos priemon s duoda laukiamus rezultatus. Tam būtina sisteminga gamtotvarkos plano įgyvendinimo steb sena ir jo įgyvendinimo poveikio tikslin ms gamtos vertyb ms steb sena. Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo steb senai siūloma vertinimo veiksnių programa pateikiama 18 lentel je. 18 lentel. Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo steb sena Veiksnys Rodiklis Dažnumas Sumed jusios augmenijos ir jos atžalų padengimas pievų ir pelkių buvein se Atželiančios krūmų bei medžių lokalizacijos. Pirmą kartą po 2 metų Atsižvelgiant į situaciją rekomenduojama koreguoti tvarkymo plotų lokalizaciją bei Ūkin s veiklos intensyvumas pievų buvein se Šienaujamų pievų (ganomų pievų) plotai, šienavimo terminų laikymasis. ribas Kasmet Jei yra ganoma, tikrinti ar ganymas n ra per intensyvus ir tokiu atveju rekomenduoti mažinti galvijų tankį arba jų buvimo tam tikroje teritorijoje laiką. Gausialapių lubinų atž limas tvarkomuose plotuose Miškų ūkio veiklos steb sena Sąžalynų lokalizacija ir kiekiai Įvykdytų kirtimų apimtys ir tipai, priežastys; negyvos medienos kiekis m3/ha EB svarbos miško Kasmet pradedant 3 gamtotvarkos plano metais. Atsižvelgiant į situaciją rekomenduojama keisti tvarkymo plotų lokalizaciją bei ribas. Prieš pat kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą 76

77 buvein se (Aliuviniuose miškuose) Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas nustatant ar vykdomos priemon s iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Siekiant įvertinti Gamtotvarkos plano įgyvendinimo poveikį tikslin ms vertyb ms, atliekama europin s svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių steb sena. Tikslinių gamtos vertybių steb senos vertinimo parametrai bei periodiškumas pateikiami 19 lentel je. Steb jimas vykdomas buveinių ir retų rūšių populiacijų lokalizacijos vietose. Buveinių būkl vertinama remiantis pagal ES svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadove (Rašomavičius, 2012) pateiktomis rekomendacijomis. Už gamtotvarkos plano tikslinių gamtos vertybių steb senos vykdymą, rezultatų kaupimą ir apibendrinimą atsakinga Žemaitijos nacionalinio direkcija. Jei steb senos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami ir blog ja buveinių būkl, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. Taip pat gali atsirasti poreikis numatyti naujas ar patikslinti esamas priemones d l naujai atsiradusių veiksnių, kurių nebuvo Gamtotvarkos plano rengimo metu ir d l ko kinta saugomų objektų būkl. Gamtotvarkos planas pirmą kartą turi būti peržiūrimas po trijų metų nuo Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimo pradžios. V liau, peržiūros turi būti atliekamos ne rečiau nei kas treji metai. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama: 1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas (realiai atlikti darbai, taikytos gamtotvarkos alternatyvos). Jei uždaviniai neįgyvendinti, nurodomos priežastys; 2. kiek esama situacija atitinka iškeltus uždavinius; 3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas ir l šų panaudojimas; 4. suinteresuotų asmenų ind lis, derinimo rezultatai, susitarimai; 5. Europos Bendrijos svarbos buveinių bei rūšių populiacijų būkl, vadovaujantis šių gamtos vertybių steb senos rezultatais; 6. Gamtotvarkos plano įgyvendinimo poveikis tikslin ms Gamtotvarkos plano vertyb ms; 7. būtinyb pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas. Už gamtotvarkos plano peržiūros vykdymą atsakinga Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Direkcija, atlikusi peržiūrą, parengia ataskaitą, kurią pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau VSTT). Ataskaita rengiama vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos turiniui aprašu (patvirtintas LR aplinkos ministro d. įsakymu Nr. D1-645) pateiktais nurodymais. Jeigu atliekant peržiūrą atsiranda būtinyb atlikti tyrimus, gauti mokslininkų ar kitų suinteresuotų institucijų išvadas ir pasiūlymus d l tikslinių gamtos vertybių esamos būkl s, Direkcija gali organizuoti tokių paslaugų pirkimą iš atitinkamų fizinių ar juridinių asmenų. Tuo atveju, kai Gamtotvarkos planas pakeičiamas, jis turi būti apsvarstytas su suinteresuotais asmenimis ir įstaigomis, kurios susijusios su numatomais Gamtotvarkos plano pakeitimais. Kitos suinteresuotos institucijos (nesusijusios su pakeitimais) turi būti 77

78 informuojamos apie Gamtotvarkos plano pakeitimus. Gamtotvarkos plano pakeitimą ir pakeitimų derinimą, suinteresuotų institucijų ar asmenų informavimą vykdo Žemaitijos nacionalinio parko direkcija gavusi raštišką VSTT pritarimą pakeitimui. Keičiant tvirtinamosios dalies ar jos priedo nuostatas Gamtotvarkos plano pakeitimai tvirtinami aplinkos ministro įsakymu, kitais atvejais, VSTT pritarimu keičiama tik Gamtotvarkos plano pagrindžiamoji informacija. 78

79 19 lentel. Stebimos tikslin s gamtos vertyb s, steb jimo taškų ar maršrutų sudarymo principai, steb senos periodiškumas bei metodika. Buvein / rūšis Steb senos parametrai Steb senos periodiškumas Steb senos rodikliai 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai 6270 Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos -Buvein s užimamas plotas, -buvein s apaugimas sumed jusia augmenija, -buvein s būdingų (tipinių) rūšių įvairov ir skaitlingumas. -Buvein s užimamas plotas, -charakteringų augalų įvairov ir skaitlingumas Melvenynai -Buvein s užimamas plotas, -charakteringų augalų įvairov ir skaitlingumas. -buvein s apaugimas sumed jusia augmenija, 6450 Aliuvin s pievos -Buvein s užimamas plotas, -charakteringų augalų įvairov ir skaitlingumas. -buvein s apaugimas sumed jusia augmenija Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai. Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai. Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai. Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) tais metais, numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet -Buvein s užimamas plotas ne mažesnis nei 1,33 ha, -aptinkamos bent 8 būdingos rūšys, -buvein s apaugimas sumed jusia augalija neviršija 10%. -Buvein s užimamas plotas ne mažesnis nei 9,3 ha, -aptinkamos bent 8 būdingos rūšys, -augalin s dangos susiv rimas ne mažesnis nei 50 %. -Buvein s užimamas plotas ne mažesnis nei 0,62 ha, -aptinkamos bent 6 būdingos rūšys, -buvein s apaugimas sumed jusia augalija neviršija 10%. -augalin s dangos susiv rimas ne mažesnis nei 70 %. -Buvein s užimamas plotas ne mažesnis nei 0,33 ha, -aptinkamos bent 6 būdingos rūšys,

80 7140 Tarpin s pelk s ir liūnai 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelk s 7220 Šaltiniai su besiformuojančiais tufais -Buvein s užimamas plotas, -buvein s būdingų (tipinių) rūšių įvairov ir skaitlingumas, -buvein s apaugimas sumed jusia augmenija, nendr mis. -Buvein s užimamas plotas, -buvein s būdingų (tipinių) rūšių įvairov ir skaitlingumas, -buvein s apaugimas sumed jusia augmenija. -Buvein s užimamas plotas, -buvein s būdingų (tipinių) rūšių įvairov ir skaitlingumas *Vakarų taiga -Buvein s užimamas plotas, -buvein s būdingų (tipinių) rūšių įvairov ir skaitlingumas, -įvairių irimo stadijų negyvos medienos kiekis 9020 *Plačialapių ir mišrūs miškai -Buvein s užimamas plotas, -buvein s būdingų (tipinių) rūšių įvairov ir skaitlingumas, -įvairių irimo stadijų negyvos ne rečiau nei kas 3 metai. Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai. Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) I gamtotvarkos plano metais. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą. Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) I gamtotvarkos plano metais. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą. Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) I gamtotvarkos plano metais. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą. Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) I gamtotvarkos plano metais. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano -Buvein s užimamas plotas ne mažesnis nei 5,74 ha, -aptinkamos bent 8 būdingos rūšys, -samanų danga bent 70% ploto sudaryta iš būdingų kimininių ir žaliųjų samanų. -apaugimas sumed jusia augmenija ne didesnis nei 10 %, -sustabdytas nendrynų plitimas, nendr mis apaugusiuose plotuose atsikuria viksvynų bendrijos. -Buvein s užimamas plotas ne mažesnis nei 0,73 ha, -aptinkamos bent 4 būdingos rūšys, -buvein s apaugimas sumed jusia augmenija neviršija 50 %. -Buvein s užimamas plotas ne mažesnis nei 0,03 ha, -aptinkamos bent 1 būdinga rūšis -Buvein s užimamas plotas ne mažesnis nei 14,33 ha, -išsaugoti brandūs ir perbrendę medynai, -medynuose išsaugota įvairių irimo stadijų negyva mediena, -Buvein s užimamas plotas ne mažesnis nei 2,19 ha, -išsaugoti brandūs ir perbrendę medynai, 80

81 medienos kiekis peržiūrą. -medynuose išsaugota įvairių irimo stadijų negyva mediena, 9050 Žolių turtingi eglynai -Buvein s užimamas plotas, Pirmą kartą atliekama (augalų -Buvein s užimamas plotas ne -buvein s būdingų (tipinių) rūšių vegetacijos metu) I gamtotvarkos mažesnis nei 6,88 ha, įvairov ir skaitlingumas, plano metais. V liau prieš -išsaugoti brandūs ir perbrendę kiekvieną gamtotvarkos plano medynai, peržiūrą. -medynuose išsaugota įvairių 9080* Pelk ti lapuočių miškai -Buvein s užimamas plotas, -buvein s būdingų (tipinių) rūšių įvairov ir skaitlingumas 9180* Griovų ir šlaitų miškai -Buvein s užimamas plotas, -buvein s būdingų (tipinių) rūšių įvairov ir skaitlingumas 91D0* Pelkiniai miškai 91E0* Aliuviniai miškai Žalsvažied blandis -Buvein s užimamas plotas, -buvein s būdingų (tipinių) rūšių įvairov ir skaitlingumas -Buvein s užimamas plotas, -buvein s būdingų (tipinių) rūšių įvairov ir skaitlingumas -Generayvinių, vegetatyvinių augalų gausumas (vnt.), -populiacijos užimamas plotas. Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) I gamtotvarkos plano metais. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą. Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) I gamtotvarkos plano metais. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą. Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) I gamtotvarkos plano metais. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą. Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) I gamtotvarkos plano metais. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą. Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 irimo stadijų negyva mediena. -Buvein s užimamas plotas ne mažesnis nei 21,09 ha, - aptinkamos bent 3 tipin s rūšys. -Buvein s užimamas plotas ne mažesnis nei 8,07 ha, - aptinkamos bent 2 tipin s rūšys. -Buvein s užimamas plotas ne mažesnis nei 26,37 ha, - aptinkamos bent 2 tipin s rūšys. -Buvein s užimamas plotas ne mažesnis nei 0,33 ha, - aptinkamos bent 2 tipin s rūšys. -Populiacijos užimamas plotas ne mažiau 0,6 ha. 81

82 Baltijin gegūn Raudonoji gegūn D m toji gegūn Juodoji meleta Pilkoji meleta -Generayvinių, vegetatyvinių augalų gausumas (vnt.), -populiacijos užimamas plotas. -Generayvinių, vegetatyvinių augalų gausumas (vnt.), -populiacijos užimamas plotas. -Generayvinių, vegetatyvinių augalų gausumas (vnt.), -populiacijos užimamas plotas. Perinčių porų skaičius Perinčių porų skaičius metai. Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai. Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai. Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai. Pirmą kartą atliekama tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai. Pirmą kartą atliekama tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai. -ne mažiau kaip 20 individų -ne mažiau kaip 10 individų -ne mažiau kaip 10 individų -ne mažiau 5 perinčios poros -ne mažiau 3 perinčios poros 82

83 Jerub Pleištin sk t Ovalioji geldut Perinčių porų skaičius išnarų skaičius 100 m (pakrant s) Individų skaičius radaviet je, vnt./m 2 Pirmą kartą atliekama tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai. Pirmą kartą atliekama tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai. Pirmą kartą atliekama tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai. Ne mažiau kaip 7 perinčios poros ne mažiau kaip 10 pleištin s sk t s išnarų 100 m pakrant s ne mažiau 3 vnt./m 2 83

84 GAMTOTVARKOS PLANO BRöŽINIAI IR PRIEDAI

85 1 br žinys. Europin s svarbos buveinių lokalizacija Barungo kraštovaizdžio draustinyje

86 2 br žinys. Kertinių miško buveinių lokalizacija Barungo kraštovaizdžio draustinyje

87 3 br žinys. Saugomų augalų rūšių lokalizacija Barungo kraštovaizdžio draustinyje. Kartografin medžiaga saugoma Valstybin je saugomų teritorijų tarnyboje prie AM, Apsaugos ir tvarkymo skyriuje.

88 4 br žinys. Saugomų gyvūnų rūšių lokalizacija Babrungo kraštovaizdžio draustinyje. Kartografin medžiaga saugoma Valstybin je saugomų teritorijų tarnyboje prie AM, Apsaugos ir tvarkymo skyriuje. 88

89 5 br žinys. Žem valda Babrungo kraštovaizdžio draustinyje. 89

90 6 br žinys. Deklaruotos veiklos (2013 m.) Babrungo kraštovaizdžio draustinyje. Kartografin medžiaga saugoma Valstybin je saugomų teritorijų tarnyboje prie AM, Apsaugos ir tvarkymo skyriuje. 90

91 7 br žinys. Miško žem s struktūra pagal nuosavyb s formas Babrungo kraštovaizdžio draustinyje 91

92 8 br žinys. Miškų struktūra pagal miško grupes Babrungo kraštovaizdžio draustinyje. 92

93 9 br žinys. Naudingų iškasenų telkiniai Babrungo kraštovaizdžio draustinyje. 93

94 10 br žinys. Tvarkymo plotų lokalizacija Babrungo kraštovaizdžio draustinyje 94

95 1 priedas Nuosavyb s tipas, užimamas plotas, buvein s tipas Babrungo kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plotuose. Tvarkym o ploto Nr. Plotas (ha) Gamtin s vertyb s/ taikomos priemon s ID ** Nuosavyb s tipas Žem s naudmenos 1 0, Tarpin s pelk s ir liūnai, Vienalapis gedutis Privati Miško 2 0, Melvenynai Privati Pelk s 3 0, Melvenynai Baltijin ir D m toji gegūn s Privati Pelk s 4 0, *Rūšių turtingi briedgaurynai Privati Pievos 5 0, *Rūšių turtingi briedgaurynai Žalsvažied blandis Privati Pievos 6 0, Tarpin s pelk s ir liūnai Vyriškoji gegužraib Privati Pelk s 7 4, Tarpin s pelk s ir liūnai Baltijin ir D m toji gegūn s Laisvo valstyb s fondo žem Pelk s 8 0, Tarpin s pelk s ir liūnai Privati Pelk s 9 0, Aliuvines pievos Privati Miško 10 0, Aliuvines pievos Neįregistruota viešame turto registre žem Miško 11 1,62 Lubinai Privati Pievos 12 0,38 Lubinai Privati Pievos 13 Laisvo Užtvanka valstyb s fondo žem 14 Laisvo valstyb s fondo žem Vandenys Medžiai milžinai Pievos 15 Medžiai milžinai Privati Pievos 16 Medžiai milžinai Privati Pievos 17 0,19 Up s pakrant s valymas Privati Miško 18 0,19 Up s pakrant s valymas Privati Miško 95

96 19 4,27 Up s pakrant s valymas Laisvo valstyb s fondo žem Miško 20 0,27 Up s pakrant s valymas Privati Miško 21 0,44 Up s pakrant s valymas Privati Miško 22 0,18 Up s pakrant s valymas Privati Miško 23 0,23 Up s pakrant s valymas Privati Miško 24 0,25 Up s pakrant s valymas Privati Miško 25 0,70 Neįregistruota viešame turto registre žem Up s pakrant s valymas Miško 26 0,04 Up s pakrant s valymas Privati Miško 27 0,26 Up s pakrant s valymas Privati Miško 28 0,08 Up s pakrant s valymas Privati Miško 29 0,36 Neįregistruota viešame turto registre žem Up s pakrant s valymas Miško 30 0,10 Up s pakrant s valymas Privati Miško 31 0,03 Up s pakrant s valymas Privati Miško 32 0,09 Up s pakrant s valymas Privati Miško 33 0,05 Up s pakrant s valymas 34 4,47 Up s vagos valymas Neįregistruota viešame turto registre žem Laisvo valstyb s fondo žem Miško Vandenys 96

97 ** - informacija saugoma Valstybin je saugomų teritorijų tarnyboje prie AM, Apsaugos ir tvarkymo skyriuje. 97

98 2 priedas SANTRUMPOS BAST ES ŽNPD GP Buveinių apsaugai svarbi teritorija Europos sąjunga Žemaitijos nacionalinio parko direkcija Gamtotvarkos planas 3 priedas LITERATŪRA Basalykas A.. Lietuvos TSR fizin geografija. I tomas 1958 ; II tomas Gudžinskas Z., 1999: Lietuvos induočiai augalai. Vilnius. Gailiušis, B., Jablonskis, J. ir Kovalenkovien, M., 2001: Lietuvos up s. Hidrografija ir nuot kis. Kaunas: Lietuvos energetikos institutas. Ivinskis P., 2012: Pleištin s sk t s (Ophiogomphus cecilia) apsaugos planas Lekavičius A., 1989: Vadovas augalams pažinti. Vilnius Lietuvos geologija / R.Gailius, A.Grigelis, T.Jankauskas ir kt.; sudar A.Grigelis, V.Kadūnas; moksl. komis.: V.Mikalauskas (pirm.)ir kt. V.: Mokslas, p.: iliustr. Lietuvos raudonoji knyga. Vilnius, 2007 Lietuvos raudonoji knyga. Augalų bendrijos., Vilnius Obelinius J., 1982: Lietuvos TSR vandens turistų keliai. Vilnius. Rašomavičius V., 1998: Lietuvos augalija. 1. Pievos. Kaunas Vilnius. Ryla M., 2007: Raudonoji gegūn. Kn.: RAŠOMAVIČIUS V., (red.), Lietuvos raudonoji knyga:567. Vilnius. Volungevičius J., Kavaliauskas P., Lietuvos dirvožemiai. Mokomoji priemon. Vilniaus universitetas. Prieiga per internetą: Aplinkos ministerija, 2012: Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas, Kultūros vertybių registras Lietuvos hidrometereologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvin s struktūros įvairov s ir jos tipų identifikavimo studija, Lietuvos hidrometereologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Valstybin įmon registrų centras Valstybin miškų tarnyba. Miškų kadastras Saugomų teritorijų valstyb s kadastras

99 II. PAKASTUVOS TELMOLOGINIS DRAUSTINIS 1. TERITORIJOS BŪKLöS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS 1.1. Teritorijos pad tis ir ribos Vietov, kuriai rengiamas gamtotvarkos planas, Pakastuvos telmologinis draustinis (toliau Teritorija) įeina į Žemaitijos nacionalinio parko sud tį ir yra Telšių apskrityje, Plung s rajono savivaldyb je, Platelių seniūnijoje (1 pav.). Draustinio teritorija yra greta Žemaičių Kalvarijos ir Paežer s gatvių sankirtos. Apima Paežer s Rūdaičių kaimo apylink se esantį patvenktinį Pakastuvos ežerą ir jo pelk tą duburį. Artimiausios gyvenamos teritorijos yra Paežer s, Rūdaičių kaimo sodybos nutolusios apie metrų atstumu (2 pav.). Teritorijos užimamas plotas 28,88 ha. Teritorijos centrinio taško koordinat s , (LKS-94 sistemoje). 1 pav. Pakastuvos telmologinio draustinio pad tis Lietuvoje 99

100 2 pav. Pakastuvos telmologinio draustinio pad tis regione 1.2. Teritorijos teisinis statusas ir svarba Pakastuvos telmologinis draustinis įsteigtas 1997 m. geguž s 03 d. LRV nutarimu Nr. 415, 1997 m. balandžio 28 d. (Žin., 1997, Nr ). Tikslas išsaugoti Pakastuvos duburio pelkinį gamtinį kompleksą su retų ir nykstančių paukščių perimviet mis bei maitinimosi vietomis, teritorijoje vykdant reguliuojamą miškų bei vandens ūkio veiklą. Pakastuvos telmologinio draustinio teritorija yra Žemaitijos nacionalinio parko sud tyje. Žemaitijos nacionalinis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 D l Dzūkijos, Kuršių Nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvil s valstybinio rezervato (Žin., 1991, Nr ). Saugomos teritorijos įsteigimo tikslas išsaugoti kraštovaizdžio kompleksus, gamtines vertybes bei kultūrinį paveldą, reprezentuojantį Žemaitijos etnokultūrin s srities savitumus. Pagal LR Aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. D1-210 D l Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo (Žin. 2009, Nr ; Nr ), visa Žemaitijos nacionalinio parko teritorija (išskyrus rekreacin s, žem s ūkio bei kitos 100

101 (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcines zonas) išskirta kaip vietov, atitinkanti BAST kriterijus. Pagal LR vyriausyb s 2004 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. 399 D l Lietuvos respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo (Žin., 2004, ), dalis Žemaitijos nacionalinio parko teritorijos išskirta kaip paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST). Pakastuvos telmologinis draustinis patenka į buveinių apsaugai svarbią teritoriją (Žemaitijos nacionalinis parkas LTPLU0009) ir į paukščių apsaugai svarbią teritoriją (Žemaitijos nacionalinis parkas LTPLUB001) (2 pav.). Kurioje saugoma: 3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis, 3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis, 3160 Natūralūs distrofiniai ežerai, 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai, 6410 Melvenynai, 6450 Aliuvin s pievos, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos, 7140 Tarpin s pelk s ir liūnai, 7210 Žemapelk s su šakotąja ratainyte, 7230 Šarmingos žemapelk s, 9010 Vakarų taiga, 9020 Plačialapių ir mišrūs miškai, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9080 Pelk ti lapuočių miškai, 91D0 Pelkiniai miškai, 91E0 Aliuviniai miškai, auksuotoji šaškyt, didysis auksinukas, dvijuost nendriadus, dvilapis purvuolis, keturdant sukten, lūšis, mažasis varpenis, ovalioji geldut, skiauter tasis tritonas, šarvuotoji sk t, ūdra, žvilgančioji riestūn. Veiklą Pakastuvos telmologinio draustinio teritorijoje reglamentuoja šie pagrindiniai teis s aktai: 1. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, , Nr. I-301, 2. Žemaitijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas,, 3. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s nutarimas D l Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemos,, 4. Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, , Nr. I-671, 5. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s nutarimas D l privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų,, 6. LR Vyriausyb s d. nutarimas Nr.343 D l Specialiųjų žem s ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo, 7. LR Vyriausyb s nutarimas Nr. 318 Gamtinių draustinių nuostatai, 8. Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas, , Nr. VIII-499, 9. Lietuvos Respublikos laukin s gyvūnijos įstatymas, , VIII-1226, Nr. XI-920, 10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. Nr. D1-210 D l Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo, 11. LR Vyriausyb s nutarimas Nr. 276 D l bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo, 12. Lietuvos Respublikos Vyriausyb s 1997 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr D l Aukštaitijos, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų nuostatų patvirtinimo. Pagal Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemą, Teritorijoje nustatyta konservacinio prioriteto funkcin zona, kurioje vykdomas išsaugantis ūkininkavimas. Už teritorijos apsaugą ir tvarkymą atsakinga Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Pakastuvos pelk priskiriama prie hidrografinių-hidrologinių ir botaninių-zoologinių vertybių. Nurodoma, 101

102 kad Pakastuvoje gyvena šaukštasnap antis, rudakaklis kragas, mažasis ir didysis baublys, švygžda. Gamtotvarkos plano rengimo metu Pakastuvos telmologiniame draustinyje aptiktos 6 tipų buvein s, atitinkančios ES Buveinių direktyvos I priedo kriterijus: 6210 Stepin s pievos, 6270 *Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos, 7140 Tarpin s pelk s ir liūnai, 7230 Šarmingos žemapelk s 3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis. Nustatant buveinių ir paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms būtinas apsaugos priemones, buvo patvirtintas LR Vyriausyb s nutarimas Nr. 276 D l bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo. Pagal šiuos nuostatus yra numatomi veiklos apribojimai bei skatintinos veiklos Teritorijoje nustatytose europin s svarbos buvein se: VI. Pievų buveinių apsauga ir tvarkymas Stepinių pievų, 6270 Rūšių gausių ganyklų ir ganomų pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buvein se: negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos; negali būti įveisiamas miškas ar sodinami pavieniai medžiai ir krūmai, keičiamos natūralios pievos, įs jamos kultūrin s žol s, tręšiama, nupjaunami kupstai, suariami ar kitaip keičiami žolynai; negali būti keičiamas hidrologinis režimas, tiesinamos upelių vagos, įrengiami tvenkiniai, dambos, polderiai; skatinama šienauti, ganyti gyvulius saugomų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytu intensyvumu. VII. Pelkių buveinių apsauga ir tvarkymas Tarpinių pelkių ir liūnų buvein se: negali būti eksploatuojamos naudingosios iškasenos, sausinamas apypelkis, vykdoma kita veikla, kuri pažeistų durpių klodą, terštų pelkę ir jos aplinką, pakeistų hidrologinį režimą, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones; metrų atstumu nuo pelk s negali būti plynai kertamas apypelkio miškas neįšalus gruntui; į pelkę negali būti išleidžiami nutekamieji ar drenažo vandenys Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių buvein se: negali būti intensyviai naudojami pelkę maitinančių šaltinių ir požeminiai vandenys; negali būti keičiamas pelk s ir su ja susijusių vandens telkinių hidrologinis režimas, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones; negali būti statomi statiniai, nesusiję su buvein s išsaugojimo darbais; negali būti tręšiama ir naudojami pesticidai teritorijose, hidrologiniais ryšiais susijusiose su saugoma buveine; į pelkę ar su ja susijusius vandens telkinius negali būti nuleidžiami nutekamieji ar drenažo vandenys. Už Teritorijos ribų eantys pelkiniai kompleksai (Telšių MU, Platelių girininkija, 30 kv. 33, 34, 36, 39, 40, 42, 43, 44 skl.) yra įtraukti į ekologiniu, archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose sąrašą (LR Vyriausyb s d. nutarimą Nr. 583 D l ekologiniu, 102

103 archeologiniu ir rekreaciniu požiūriu ypač vertingų teritorijų, esančių valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, ribų patvirtinimo). Šis Žemaitijos nacionalinio parko dalies (Babrungo kraštovaizdio draustinio) gamtotvarkos planas yra strateginio planavimo dokumentas, kurio tikslas yra užtikrinti gyvūnų ir augalų rūšių bei gamtinių buveinių, kurių apsaugai išskirtos Natura 2000 teritorijos, išsaugojimą, išskiriant tvarkymo plotus ir numatant juose konkrečias apsaugos ir tvarkymo priemones. Gamtosaugos problematika ir būtinumas taikyti gamtotvarkos priemones Teritorijoje yra pateikiama 2.3. skyriuje 1.3. Teritorijos fizin s - geografin s sąlygos Klimatin s ypatyb s Žemaitijos nacionalinio parko, o tuo pačiu ir Pakastuvos telmologinio draustinio teritorija priklauso Žemaičių aukštumos klimatiniam parajoniui. Klimatas dr gnas, žiemos sniegingos, dažnos pūgos. Pastovi sniego danga laikosi apie 95 dienas. Susiformuoja gruodžio 25 d., išnyksta kovo 20 d. Maksimalus sniego dangos storis siekia apie 25 cm. Sausio m nesio vidutin temperatūra -4,9 ºC. Vasaros yra gan tinai v sios. Tam įtakos turi iškilus Žemaičių aukštumos reljefas ir nuotolis nuo jūros. Liepos m n. vidutin temperatūra siekia apie +16,3 º C. Vidutin metin oro temperatūra +5,8 ºC. Kritulių iškrenta daug, vidutinis metinis kritulių kiekis siekia apie mm. Didžioji kritulių dalis iškrenta šiltuoju metų laiku 525 mm, o šaltuoju metų laiku 350 mm. Vidutinis metinis v jo greitis yra nemažas 4-4,5 m/s, žiemą d l aktyvios ciklonin s veiklos v jo greitis 1-2 m/s didesnis negu vasarą. V jo poveikį Teritorijoje sumažina miškai. Vietov s klimatą labiausiai įtakoja reljefas, nes teritorija išsid sčiusi Vidurio Žemaičių aukštumos šiaurin je dalyje. Svarbiausieji procesai įtakojantys klimato ypatumus yra dr gnų oro masių kilimas vakariniais Žemaičių aukštumos šlaitais ir vietov s aukščio poveikis. D l to iškrenta daug kritulių, dažnesni rūkai, v sios vasaros, didesn metin temperatūros amplitud, nemažas v jo greitis. Vyraujanti miškų augalija ir nemažus Teritorijos plotus užimančios pelk s ir ežerai daro vietov s mikroklimatą dr gnesnį ir švelnesnį Geologin s ypatyb s Žemaitijos nacionalinio parko teritorija yra priekambrin s Europos platformos (kristalin s plokšt s) Baltijos sinekliz s Klaip dos įlinkyje, kuris šiaur s rytuose pereina į Mažeikių, o pietryčiuose, pietuose atsiremia į Plung s kristalinę pakilumą. Ties Plateliais priekvarterinių darinių dangą sudaro kambro, ordoviko, silūro, permo, triaso, juros sistemų nuogulos. Devone, karbone teritorija kilo, senovinis jūros baseinas seko, triase prasid jo žymesnis terigeninių nuos dų klostymasis. Didžiojoje teritorijos dalyje priekvartero paviršiuje apytikriai 200 m gylyje nuo jūros paviršiaus slūgso juros sistemos kelov jo aukšto viršutinio poaukščio karbonatingi moliai, šiaur je triaso apatinio skyriaus Nemuno svitos dolomitiniai moliai. Kvartero nuogulų storis m. Tai daugiausiai ledynin s kilm s nuos dos, susiklostę kelių apled jimų metu. Didžioji teritorijos dalis sudaryta iš priemolingų (išoriniame, ledyno atžvilgiu pakraštyje) ir sm lingų pakraštinių moreninių darinių, susidariusių paskutinio apled jimo metu, tirpstant Jūros ledyninei plaštakai (Barstyčių-Gečaičių ir Stirbaičių-Dovainių moreniniuose ruožuose). Tarp moreninių gūbrių susidariusiame duburyje suklostytos limnoglacialin s ir fliuvioglacialin s nuos dos. Jo pakraščiuose iš po storokos samplovinių sm lių ir priesm lių dangos išnyra moreninis pagrindas, kai kur apklotas senovinių žvirgždingų sm lių sąnašomis. Šiose ledyno liežuvių išgul tose dubumose, v liau paveiktose termokarstinių procesų, susidar Platelių ežerynas. 103

104 Geomorfologin s ypatyb s ir pagrindin s reljefo formos Dabartinis teritorijos reljefo pobūdis išryšk jo paskutiniojo apled jimo metu, tirpstant ir skaidantis šį rajoną dengusiam ledo skydui. Per visą ilgą ledlaikį, kuris truko apie vieną milijoną metų, Platelių apylink se buvo nuguldytas apie 150 m storumo ledyninių nuogulų sluoksnis. Tai akmenuoti moliai, sm liai, žvirgždai ir kitos iš ledynų ištirpusios nuogulos. Tokiu būdu susiformavo moreninių darinių kalvotieji ruožai, atskirti giliu Platelių tarpmoreniniu duburiu Dirvožemių ypatyb s Pagal Lietuvos dirvožemių rajonavimą Teritorija patenka į Žemaitijos aukštumų balkšvažemių ir išplautžemių sritį. Teritorijoje vyrauja durpžemiai bei salpžemiai (3 pav.). 3 pav. Dirvožemių struktūra Teritorijoje. 104

105 Hidrografin s ir hidrologin s ypatyb s Teritorija yra Žemaičių aukštumos hidrologin je srityje, kur up ms būdingas poplūdinis režimas d l gausių liūčių rudenį ir pavasarį. Platelių ežerynas (tame tarpe ir Pakastuvos ežeras) priklauso Nemuno up s baseino rajonui, Minijos pabaseiniui. Į Pakastuvos ežerą iš šiaur s įteka Salupis ir dar du bevardžiai upeliai (4 pav.). Salupio atkarpą tarp Pakastuvos ir Platelių ežerų kai kas vadina Jurčiaus upeliu.1976 metais nurodoma, kad Pakastuvos ežero plotas yra 2,4 ha, didžiausias gylis 1,9 m. Patvenkus Salupio upelį, susidar 33 ha patvenktinis ežeras (Galvydyt, 1976). Taip pat buvo supiltas pylimas (3,5 m aukščio) per kurį buvo nutiestas vieškelis Plateliai Žemaičių Kalvarija. Šalia buvo pastatytas Pakastuvos vandens malūnas. V liau užtvanka buvo išardyta, patvanka nuleista ir dalis tvenkinio nusaus jo. Pastaruoju metu ežeras užima 1,8 ha plotą (LR vyriausyb s nutarimas Nr.1268, Valstybin s reikšm s paviršinių vandens telkinių sąrašas). Tvenkinio teritorijoje rastos nuogulos liudija, kad čia buvęs ežeras, kuriame susiklojo iš aplinkinių žvyringų-karbonatingų kalvų požemių vandenų sunešti karbonatai. Jie sudar durpingas ežero klintis nuo 1,2 iki 4,3 metrų storio (vid. 2,78 m. storio). Klintys užima 36,5 tūkst. kubinių metrų. Po pelkių durpe yra sapropelio (Galvydyt, 1976). Apyežerio zona yra perteklingo dr kinimo, čia augantys miškai užpelk ję. 4 pav. Hidrologin situacija Teritorijoje. 105

106 1.4. Kraštovaizdžio aprašymas Pagal Lietuvos fizinį-geografinį rajonavimą Teritorija plyti Vidurio Žemaičių aukštumoje kalvotame moreniniame landšafte. Pagal Lietuvos kraštovaizdžio fiziomorfotopų skirstymą, Pakastuvos telmologinio draustinio teritorija priskiriama ežerynų kraštovaizdžio tipui. Pagal sukultūrinimo pobūdį, aplinkin se teritorijose vyrauja agrarinis kraštovaizdis (5 pav.). Teritorijoje yra susiformavęs užpelk jusio ežero kraštovaizdis. Jam būdinga vertikalioji sąskaida yra su kelių lygmenų videotopų kompleksais. Juos sudaro apypelkyje esančio pelkinio miško, pelk je augančių krūmynų ir nendrynų videotopai. Centrin je Teritorijos dalyje susiformavęs atviras užž lusio ežero videotopas. Teritorijoje vyrauja pusiau uždarų, iš dalies peržvelgiamų erdvių kraštovaizdis (1 priedas). Gamtotvarkos plano teritorijoje kraštovaizdį darkančių objektų n ra. 5 pav. Ištrauka iš Lietuvos kraštovaizdžio fiziomorfotopų žem lapio 1.5. Teritorijos biologin s ypatyb s Laukin s augalijos ypatyb s ir buvein s Teritorijoje atlikti moksliniai augalijos tyrimai Bendri duomenys apie Teritorijos augaliją buvo surinkti atliekant Žemaitijos nacionalinio parko augmenijos tyrimus ( ) (Botanikos institutas, Floros ir geobotanikos laboratorija). Išsamūs botaniniai tyrimai Teritorijoje nebuvo atlikti. 106

107 Gamtotvarkos plano rengimo metu, 2013 m. liepos m nesį Teritorijoje buvo vykdomi tyrimai, kurių metu buvo atlikta europin s svarbos buveinių inventorizacija bei augalų rūšių apžvalginiai tyrimai Bendra augalijos charakteristika Pagrindinę Teritorijos dalį užima Pakastuvos ežeras. Centrin vandens telkinio dalis gausiai apaugusi plūduriuojančiais ir plūdurlapiais augalais. Bendrijas formuoja paprastoji lūgn (Nuphar lutea), alijošinis aštrys (Stratiotes aloides) lūgnynai, aštrynai, povandenines bendrijas paprastoji nertis (Ceratophyllum demersum). Atviro vandens plotas nedidelis. Šiaurin je bei pietrytin je dalyje yra susiformavusi plati aukštaūgių helofitų juosta. Bendrijas formuoja paprastoji nendr (Phragmites australis), vandenin monažol (Glyceria maxima), ežerinis meldas (Schoenoplectus lacustris), plačialapis bei siauralapis švendrai (Typha angustifolia, T. latifolia), balinis asiūklis (Equisetum fluviatile), (Sparganium sp.). Šios bendrijos ypač didelius plotus užima šiaurin je dalyje. Vakarin je ir šiaur s vakarin je dalyje ežerą supa pelkinis liūnas. Čia susiformavęs tarpinių pelkių kompleksas, vietomis mozaikoje su šarminga žemapelke (vakariniame draustinio pakraštyje). Botaniniu požiūriu vertingiausios rūšys aptinkamos būtent tarpinių pelkių komplekso bendrijose. Pelk s plyn je vyrauja viksvų bendrijos su kiminais ir žaliosiomis samanomis. Viksvų bendrijose gausiai veši snapuotoji viksva (Carex rostrata), laiboji viksva (Carex lasiocarpa). Kartu auga pelkinis gluosnis (Salix rosmarinifolia). Kimsuotose pelk s dalyse vyrauja kiminin s samanos. Žolių arde aptinkama žemapelk ms ir aukštapelk ms būdingų rūšių, auga pelkin mandraunink (Parnassia palustris), pelkin glind (Pedicularis palustris), lieknasis švylys (Eriophorum gracile), apskritalap saulašar (Drosera rotundifolia). Pelk s pakraščiuose negausiai auga plaukuotasis beržas (Betula pubescens), paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus) Buveinių direktyvos I priedo buvein s Gamtotvarkos plano rengimo metu Teritorijoje inventorizuotos 6 tipų europin s svarbos buvein s (1 lent.). Teritorijoje esančios buvein s turi natūralias gamtines ribas už Teritorijos ribų. Buveinių lokalizacija Teritorijoje pateikiama 1 br žinyje. Nusakant buvein s būklę naudoti įverčiai: puiki, gera, patenkinama, bloga. 1 lentel. Europin s svarbos gamtin s buvein s Pakastuvos telmologiniame draustinyje Plotas (ha) Buvein s kodas / pavadinimas ribų Plotas (ha) už draustinyje draustinio Būkl Natūralūs eutrofiniai ežerai su 22,13 - Patenkinama d l plūdžių arba aštrių bendrijomis sparčiai vykstančio užaugimo nendrynais, maž jant atviro vandens plotams Tarpin s pelk s ir liūnai 0,45 3,36 Patenkinama d lapaugimo sumed jusiais augalais 3. Mozaikoje: 7140 Tarpin s pelk s ir - 0,29 Patenkinama d l 107

108 liūnai, 7230 Šarmingos žemapelk s apaugimo sumed jusiais augalais Stepin s pievos 0,76 - Bloga D l nebevykdomos ūkin s veiklos (šienavimo) buvein s yra blogos būkl s. Stebimas didelis apaugimas ruderaline augalija Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos 1,71 - Gera Šienaujamos mezofitų pievos 0,13 - Patenkinama d l apaugimo sumed jusiais augalais Iš viso 28,83 Didžioji dalis Tarpinių pelkių ir liūnų buvein s yra už Teritorijos ribų kur buvein s (tame tarpe ir Šarmingos žemapelk s) yra susiformavusios 3,65 ha plote Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis Buvein užima 22,13 ha ploto. Buvein n ra paveikta melioracijos, joje stebima intensyvi eutrofikacija ir užaugimas. Išlaikiusi natūralią struktūrą, gausu tipinių ir būdingų rūšių. Bendrijas formuoja gausūs alijošinio aštrio sąžalynai (Stratioides aloides), auga paprastoji nertis (Ceratophyllum demesrsum). Būkl vertintina kaip patenkinama d l sparčiai vykstančio užaugimo nendrynais, maž jant atviro vandens plotams Tarpin s pelk s ir liūnai Tarpinių pelkių ir liūnų buvein užima 4,03 ha plotą. Buveines formuojantis žolynas įvairus, veši paprastoji viksva (Carex nigra), pelkinis asiūklis (Equisetum palustre), siauralapis švylys (Eriophorum angustifolium), pelkin sidabražol (Potentilla palustris), baltijin gegūn Dactylorhiza longifolia). Buvein je gausu krūmų ir medžių guotų, daugiausia sudarytų iš gluosnių (Salix spp.) ir baltalksnių. Tiek vientiso ploto, tiek mozaikoje esančių Tarpinių pelkių ir liūnų buvein s yra blogos būkl s, jose formuojasi tankūs krūmynai, pavieniai medžių guotai. Užkrūm jimas kelia gr smę ir buvein je augančioms saugomų augalų rūšių populiacijoms (raudonoji gegūn, baltijin gegūn ). Pritaikius daugkartines gamtotvarkos priemones (sumed jusios augalijos ir jos atžalų iškirtimas) būtų pasiekta palanki buveinių apsaugos būkl Šarmingos žemapelk s Buvein aptinkama mozaikoje (0,29 ha plote) su Tarpinių pelkių ir liūnų buveine Teritorijos apyežer je ir užima plotą 0,07 ha. Buvein je tanki samanų danga, auga liūnin brija (Bryum pseudotriquetrum), žvaigždin auksot (Campylium stellatum), tarpin drepan (Drepanocladus cossonii) bei žvilgančioji velten (Tomentypnum ritens). 108

109 Buvein je stebimas intensyvus apaugimas sumed jusia gluosninių (Salicaceae) bei beržų (Betula) augmenija. Pritaikius daugkartines gamtotvarkos priemones (sumed jusios augalijos ir jos atžalų iškirtimas) būtų pasiekta palanki buveinių apsaugos būkl Stepin s pievos Stepinių pievų buvein s užima 0,76 ha plotą. Buvein netipin s struktūros, būdingų ir tipinių rūšių populiacijų aptinkama tik fragmentiškai. Auga paprastasis perluotis (Anthyllis vulneraria), geltonžied liucerna (Medicago falcata), šilinis dobilas (Trifolium medium). Ant sm l tos kalvel s auga paprastasis varpenis (Botrychium lunaria) bei pavien s žalsvažied s blandys (Platanthera chlorantha). D l nebevykdomos ūkin s veiklos buvein s yra blogos būkl s. Stebimas didelis apaugimas ruderaline augalija. Pritaikius daugkartines gamtotvarkos priemones (šienavimas, ganymas) būtų pasiekta palanki buveinių apsaugos būkl. 6270* Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos Teritorijoje buvein s užima 1,71 ha plotą. Buvein se žolyną formuoja varpiniai augalai: paprastoji smilga (Agrostis capillaris), kvapioji gardūnyt (Anthoxanthum odoratum), kupstin šluotsmilg (Deschampsia cespitosa). Kartu auga paprastoji baltagalv (Leucanthemum vulgare), paprastasis gargždenis (Lotus corniculatus), keturbriaun jonažol (Hypericum maculatum). Netipiniuose plotuose įprastai vyrauja viena kuri nors miglinių augalų rūšis. Pietvakarin je dalyje, seniai nebenaudojamuose buvein s plotuose yra įsigal ję aukštaūgiai nitrofiliniai augalai: pelkin vingiorykšt (Filipendula ulmaria), krūminis builis (Anthriscus sylvestris), didžioji dilg l (Urtica dioica). Buvein se vykdoma ūkin veikla ganymas. Buvein s būkl gera, kiek prastesn tik periferin j dalyje, kur ganymas mažiau intensyvus ir pietvakarin je dalyje Šienaujamos mezofitų pievos Teritorijoje buvein užima nedidelį 0,13 ha plotą. Buvein s būkl patenkinama, nes nevykdoma jokia ūkin veikla, stebimas apaugimas medžiais bei krūmais. D l to blog ja buveinių apsaugos būkl. Buveinių žolyne vyrauja varpiniai: tikrasis eraičinas (Festuca pratensis), raudonasis eraičinas (F. rubra), pievin migl (Poa pratensis), pašarinis motiejukas (Phleum pratense) ir ankštiniai: pievinis pel žirnis (Lathyrus pratensis), raudonasis dobilas (Trifolium pratense). Gausiai auga rūgtis gyvatžol (Bistorta major), pievinis katil lis (Campanula patula), pievin karten (Cardamine pratinsis), pievinis snaputis (Geranium pratense), šilkažied gaisrena (Lychnis flos-cuculi). Dr gnesn je įlomoje aptiktos baltijin ir raudonoji gegūn s (Dactylorhiza longifolia, D. incarnata). Buvein s būkl patenkinama, stebimas sumed jusios augmenijos skverbimasis. Pritaikius daugkartines gamtotvarkos priemones (šienavimas) būtų pasiekta palanki buveinių apsaugos būkl Kertin s miško buvein s Teritorijoje kertinių miško buveinių n ra Lietuvos Respublikos saugomų rūšių sąrašo; Buveinių direktyvos II priedo augalų, grybų, kerpių rūšys 109

110 Informacija apie Teritorijos saugomas augalų bei grybų rūšis pateikiama remiantis Žemaitijos nacionalinio parko direkcijoje esamais duomenimis bei surinktais gamtotvarkos plano rengimo metu. Detalus saugomų rūšių sąvadas pateiktas 2 lentel je, o radimviet s 2 br žinyje 2 lentel. Saugomų augalų, grybų rūšių apsaugos statusas, lokalizacija, gausumas ir būkl Teritorijoje Rūšis Apsaugos Lokalizacija, koordinat s Gausumas Būkl statusas (LKS-94) ** 1. Statusis atgiris (Huperzia selago) 2. Paprastoji tukl (Pinguicula vulgaris) 3. Žalsvažied blandis (Platanthera chlorantha) 4. Raudonoji gegūn (Dactylorhiza longifolia) 5. D m toji gegūn (Dactylorhiza maculata) 6. Dvilapis purvuolis (Liparis loeselii) 7. Lieknasis švylys (Eriphorum gracile) Pataisūnai (Lycopodiophyta) 5 (Rs) Įvairaus dydžio sąžalynais sporadiškai paplitusi 10 m 2 plote. Žiediniai augalai (Magnoliophyta) 2 (V) Nežinoma 4 (I) Iš viso 7 vnt. Gera Nežinoma Patenkinama d l užaugančių pamiškių pievučių. 5 (Rs) Pavieniai Patenkinama individai augimviet s užauga sumed jusia augmenija, nendr mis 2 (V) Iki 20 vnt. Patenkinama augimviet s užauga sumed jusia augmenija, nendr mis 2 (V), 2 vnt. Patenkinama BD II neigiamai veikia besikaupiantis negyvos žolin s augmenijos sluoksnis paklot je bei medžių, krūmų suveš jimas. 2 (V) 10 m 2 Patenkinama - plote neigiamai 110

111 1. Geltonasis piengrybis (Lactarius scrobiculatus) veikia besikaupiantis negyvos žolin s augmenijos sluoksnis paklot je bei medžių, krūmų suveš jimas. Grybai (Fungi) 4 (I) 13 vnt. Gera. ** - informacija saugoma Valstybin je saugomų teritorijų tarnyboje prie AM, Apsaugos ir tvarkymo skyriuje Bendrijos įrašytos į Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą Teritorijoje neaptiktos augalų bendrijos įrašytos į Lietuvos augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašus Laukin s gyvūnijos ypatyb s Teritorijoje atlikti gyvūnijos tyrimai Tikslinių gyvūnijos tyrimų ankstesniais laikotarpiais Teritorijoje atlikta nebuvo. Informacija apie Teritorijos gyvūniją žinoma iš Žemaitijos nacionaliniame parke vykdytų parko direkcijos specialistų steb jimų bei steb jimų, atliktų gamtotvarkos plano rengimo metu. Žemaitijos nacionaliniame parke atliktų tyrimų sąvadas pateikiamas 3 lentel je. 3 lentel. Žemaitijos nacionalinio parko gyvūnijos tyrimai Metai Tyrimų temos pavadinimas Tyrimus vykdžiusi įstaiga, autorius 1976 Platelių landšaftinio draustinio tyrimai Vilniaus valstybinis universitetas, Gamtos fakultetas, D.Galvydyt 1993 Žemaitijos nacionalinio parko paukščiai ŽNPD Mokslo sk.ornitologas G. Matiukas 1993 Žemaitijos nacionalinio parko perinčių paukščių atlasas ŽNPD Mokslo sk.ornitologas G. Matiukas 1995 Žemaitijos nacionalinio parko entomofaunos tyrimai Aukštaitijos NPD vyr. mokslinis bendradarbis Br. Šablevičius 1998 Žemaitijos nacionalinio parko žinduolių būkl s Lietuvos gamtos fondas. Darbo įvertinimas 1999 Žemaitijos nacionalinio parko ežerų Ilgio, beržoro, Burgio, Burgelio bei Pakastuvio tvenkinio ichtiocenozių struktūra, žuvų biomas ir produktyvumas vadovas dr. A. Ulevičius Dr. E. Bukelskis, A.Kaupinis, K. Bagdonas (Vilnius, 1999) Roplių paplitimo ir gausumo Žemaitijos VU GMF Ekologijos ir aplinkotyros nacionaliniame parke tyrimai ( ) centras, P. Baltusevičius Žemaitijos nacionalinio parko varliagyvių Ekologijos institutas, J. Rimšait. 111

112 faunos tyrimai 2007 Žemaitijos nacionalinio parko vorai A. Vilkas 2007 Žemaitijos nacionalinio parko entomologiniai G. Švitra tyrimai ( ) Valstybinis perinčių paukščių (griežlių, jerubių, gulbių giesmininkių) monitoringas ŽNPD Gamtos sk. darbuotojai Bendra gyvūnijos charakteristika Kadangi Teritorija nedidel ir pelk ta, į ją tik užklysta rudosios lap s (Vulpes vulpes), šernai (Sus scrofa), usūriniai šunys (Nyctereutes procyonoides), stirnos (Capreolus capreolus), briedžiai (Alces alces). Teritorijoje pastoviai stebimi pavieniai šermuon lio (Mustela erminea), ūdros (Lutra lutra) individai, prie upelių bei ežere laikosi bebrai (Castor fiber). Kaip ir visame Žemaitijos nacionaliniame parke, Teritorijoje stebimos kanadin s audin s (Mustela vison). Manoma, kad būtent d l kanadin s audin s išnyko anksčiau ežere buvusi gana gausi rudgalvių kirų kolonija (buvo aptikta daug išpjautų paukščių). Teritorijos jaunuose lapuočių medynuose stebimos didžiosios zyl s (Parus major), karetait s (Troglodytes troglodytes). Miško pakraščiuose peri juodgalv s (Sylvia atricapilla), sodin s (S. borin), pilkosios (S. curruca), rudosios (S. communis) devynbals s. Apyežerio nendrynuose yra nendrin s ling s (Circus aeruginosus) lizdaviet s. Apyežeryje taip pat peri didžiosios (Acrocephalus arundinaceus), bei mažosios (A. scirpaceus) krakšl s, ežerin s (Acrocephalus schoenobaenus) bei karklin s (A.palustris) nendrinuk s. Nendrynuose laikosi nendrin s startos (Emberiza schoeniclus), nendrinis ir margasis žiogeliai (Locustella luscinioides, L. naevia). Pievose gyvena paprastosios kiauliuk s (Saxicola rubetra), pieviniai kalviukai (Anthus pratensis). Teritorijoje esančioje pelk je peri gerv (Grus grus), nendrynuose steb tas didysis baublys (Botaurus stellaris), nuolat girdimi perkūno oželiai (Gallinago gallinago). Pavasariais pastoviai bando įsikurti gulb s giesminink s, tačiau v liau (matyt d l konkurencijos su gulbe nebyle) nebeperi. Peri gulb nebyl (Cygnus olor), bet paskutinais metais d l nenustatytų priežasčių palaipsniui dingsta jų jaunikliai. Teritorijoje nuolat maitinasi pilkieji garniai (Ardea cinerea) migracijų bei per jimo sezono metu stebimi 1-2 didieji baltieji garniai (Ardea alba). Teritorijoje yra pakankamai varliagyviams ir ropliams veistis tinkamų buiveinių. Gyvena įprastos ir dažnai aptinkamos smailiasnuk (Rana arvalis), pievin (R. temporaria), mažoji kūdrin (R. lessonae), didžioji kūdrin (R. esculenta) varl s. Miškų pakraščiuose, ganyklose laikosi gyvavedžiai driežai (Lacerta vivipara). Pakastuvos ežere gyvena monotipin saulažuvių-paprastųjų karosų-lydekų bendrija. Absoliuti jos dominant yra paprastoji saulažuv (Leucaspius delineatus). Pagal gausumą ji sudaro 90 % ichtiofaunos. Saulažuvių ir jomis mintančių lydekų (Esox lucius) biomas s labai panašios. Remiantis ežere atliktais ichtiologiniais tyrimais, saulažuvių tankis 1 ha yra 1431, karosų (Carassius carassius) ir lydekų po 15 individų (Bukelskis, 1999). Kadangi ežeras yra labai seklus (0,3 0,8 m) ir nedidelio ploto, žuvų bendrijos pokyčiams gali tur ti įtakos lydekų išgaudymas Lietuvos Respublikos saugomų rūšių sąrašo, Buveinių direktyvos II, IV priedų, Paukščių direktyvos I priedo gyvūnų rūšys 112

113 Teritorijoje aptinkamos 3 saugomos žinduolių rūšys, dvi iš jų įrašytos į Buveinių direktyvos II priedą. Taip pat aptinkama 14 saugomų paukščių rūšių, 8 iš jų įrašytos Paukščių direktyvos I priedą, o 12 į Saugomų rūšių sąrašą. Teritorijoje steb tos 3 saugomų vabzdžių rūšys, įrašytos į Saugomų rūšių sąrašą. Dvi iš jų įrašytos į Buveinių direktyvos II priedą. Teritorijoje veisiasi 4 varliagyvių rūšys įrašytos į Buveinių direktyvos IV priedą. Detali saugomų gyvūnų rūšių suvestin pateikiama 4 lentel je, lokalizacija Teritorijoje 2 br žinyje. 4 lentel. Saugomos gyvūnų rūšys Pakastuvos telmologiniame draustinyje Lokalizacija, Rūšies pavadinimas Apsaugos Koordinat s Gausumas statusas* (LKS-94) ** 1. Šermuon lis (Mustela erminea) 2. Bebras (Castor fiber) 4 (I) BD II Žinduoliai Nežinoma aptikti 1 gyvūno p dsakai 2 bebraviet s Būkl Nežinoma. Gera. 3. Ūdra (Lutra lutra) 5 (Rs), BD II 4. Vapsva dis (Pernis apivorus) 5. Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) 6. Nendrin ling (Circus aeruginosus) 3 (R), PD I 3 (R), PD I Paukščiai Nuolat užklysta į Teritoriją. Steb ta 1 pora. Stebimas per jimo sezono metu (Teritorijoje maitinasi). Lankosi ieškodamas maisto. PD I Nuolat peri 2-3 poros, 2013 m. 3 poros. Gera. Tvarkant pievų buveines (šienaujant) pager s mitybin s sąlygos Teritorijoje. Gera. Tinkamos mitybos sąlygos d l žuvingo Platelių ežero. Gera. 113

114 7. Didysis baublys (Botaurus stellaris) 8. Mažasis baublys (Ixobrychus minutus) 9. Didysis baltasis garnys (Ardea alba) 3 (R), 2013 m. 1 PD I individas steb tas prie Salupio ištakų m. per jo (M.Jankauskien, 2013). 1984, 1986, m. per jo (G.Matiukas, 1993), 3 (R) Nereguliariai registruojamas Pakastuvos nendrynuose (G. Matiukas 1993). 1 (2) individai 4 (II) (neperi, Teritorijoje tik maitinasi arba migracijų metu) Nežinoma. Veisimuisi sąlygos tinkamos. Nežinoma, v lesnių registracijų n ra. Teritorijoje neperi. 10. Pilkoji gerv (Grus grus) 11. Raudonkojis tulikas (Tringa totanus) 5 (Rs), PD I 2 (V) PD I Kasmet peri 1 pora (maždaug nuo 2008 m.) Teritorijoje nebestebimas Gera. Teritorijoje nebestebimas, galimas migraciju metu. 12. Perkūno oželis (Gallinago gallinago) 13. Gulb giesminink (Cygnus cygnus) PD I 3 (R), PD I Nuolat girdimi, gausumas nežinomas Neperi, nors pavasariais krauna lizdą, ilgai laikosi, Užklysta ir per jimo sezonu. Nežinoma, tik tina stabili, yra tinkamų buveinų Į Teritoriją užklysta. 114

115 14. Juodoji žuv dra (Chlidonias niger) 15. Šaukštasnap antis (Anas clypeata) 16. Švygžda (Porzana porzana) 17. Rudakaklis kragas (Podiceps griseigena) 18. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) 19. Mažoji kūdrin varl (Rana lessonae) 20. Didžioji kūdrin (Rana esculenta) 21. Smailiasnuk varl (Rana arvalis) 3 (R), PD I Po 1996 m., kai pasitrauk rudgalvių kirų kolonija, per jimo sezonu nebesteb tas. 3 (R) Po 1993 m kai pasitrauk rudgalvių kirų kolonija, per jimo sezonu nebesteb tas. 3 (R) 1988 m Pakastuvoje gyveno 8-10 porų (G.Matiukas, 1993 m.) 3 (R) Po 1993 m kai pasitrauk rudgalvių kirų kolonija, per jimo sezonu nebesteb tas. PD I Varliagyviai Stebimi besimaitinantys, 1 pora peri Nežinoma, Teritorijoje nebestebima. Atkūrus atviro vandens plotus būtų, būtų atkurtos tinkamos veisimosi sąlygos. Nežinoma, Teritorijoje nebestebima. Nežinoma, Teritorijoje nebestebima. Atkūrus atviras šlapias pievas ir būtų atkurtos tinkamos veisimosi sąlygos. Nežinoma, Teritorijoje nebestebima. Atkūrus atviro vandens plotus būtų, tinkamos veisimosi sąlygos. Gera. BD IV Įprasta rūšis Gera BD IV Įprasta rūšis Gera BD IV Įprasta rūšis Gera atkurtos 115

116 22. Rudoji (pievin ) varl (Rana temporaria) 23. Pievinis satyriukas (Coenonympha tullia) 24. Didysis auksinukas (Lycaena dispar) 25. Šarvuotoji sk t (Leucorrhinia pectoralis) BD IV Įprasta rūšis Gera Vabzdžiai 3 (R) Pavieniai individai. 3 (R), BD II 4 (I) BD II, BD IV Steb tas 1 individas. Steb ti pavieniai individai Nežinoma. Atkūrus atviras pelkių buveines, pager s veisimosi sąlygos. Nežinoma. Atkūrus atviras pievų buveines, pager s veisimosi sąlygos. Nežinoma. Tik tina veisimosi sąlygos tinkamos. gera, Lentel je panaudotos santrumpos: 2 (V), 3 (R), 4 (I), 5 (Rs) Lietuvos Saugomų rūšių sąrašo kategorijos; BD II Buveinių direktyvos II priedas; BD IV Buveinių direktyvos IV priedas (92/43/EEC), PD I Paukščių direktyvos I priedas (79/409/EEC). ** - informacija saugoma Valstybin je saugomų teritorijų tarnyboje prie AM, Apsaugos ir tvarkymo skyriuje Žem s ir gamtos išteklių nuosavyb ir naudojimas Esamos žem valdos Į Teritoriją patenka 6 suformuotų žem s sklypų dalys. Privačios nuosavyb s žem s patenka labai nedidel dalis 0,04 ha, valstybin žem sudaro 9,39 ha, neįregistruota viešame turto registre žem 19,45 ha (6 pav.). Pakastuvos ežeras yra įtrauktas į valstybin s reikšm s paviršinių vandens telkinių sąrašą (LR vyriausyb s nutarimas Nr. 1268, ). 116

117 6 pav. Žem valda Pakastuvos telmologiniame draustinyje Žem s, miškų ūkio intensyvumas ir jo poveikis gamtin ms vertyb ms Teritoriją sudaro Pakastuvos ežeras ir aplink jį susiformavusios pelk s ir pievos. Žem s ūkio veikla vykdoma tik nedidel je Teritorijos dalyje vykdoma ganiava (ganomos avys, pavieniai galvijai), retsykiais šienaujama. Pagal nacionalin je mok jimo agentūroje esančią informaciją (2013 m.) 1,8 ha plote buvo deklaruota su ganyklų ir pievų priežiūra susijusi ūkin veikla. Šios veikla palankiai veikia Rūšių gausių ganyklų ir ganomų pievų buveinę ir ganymas yra pakankamo intensyvumo. Teritorijos augaviet s pelk tos miškų ūkio veikla nevykdoma. 117

118 7 pav. Teritorijoje deklaruota žem s ūkio veikla Žem s naudojimas praeityje Anksčiau Pakastuvos patvenktinio ežero plotas siek apie 33,6 ha, giliausia vieta - apie 3,1 m. Gretimais per Salupio upelį buvo supiltas pylimas, nutiestas Platelių-Žemaičių Kalvarijos vieškelis, pastatytas Pakastuvos vandens malūnas. V liau patvanka buvo išardyta ir išleistas beveik visas vanduo. Ežero vietoje vandeniu apsemtas liko tik mažas plotelis 1,8 ha Teritorijos miško ištekliai Teritorijoje miško paskirties žem je ( 8,47 ha) tik 0,7 ha plote yra įtaksuoti medynai, likę plotai pelk. Medynai auga pelkin se augaviet se. Medžių ardą formuoja juodalksniai, baltalksniai. Medynas pusamžis ir priskiriamas II miškų grupei, jis yra privačios nuosavyb s Vyraujančios rekreacijos formos ir objektai Su rekreacija susijusios veiklos yra pažintinis turizmas. Iš rekreacijai skirtų objektų Teritorijoje yra paukščių steb jimo bokštas-regykla su 2 informaciniais stendais viduje. Juose pateikiama informacija apie telmologinio draustinio vertybes bei gyvūnus (varliagyvius ir roplius). Pagal pageidavimą Teritorijos lankytojams ŽNPD specialistai praveda specializuotas ekskursijas. Taip pat visi besidomintys paukčiais gali savarankiškai atvykti ir steb ti telmologinį draustinį ir jame gyvenančius ar besilankančius paukščius. Prie kelio Plateliai- Als džiai yra nuoroda su užrašu Paukščių steb jimo vieta. 118

119 Medžiokl s ir žvejybos ypatyb s Teritorijoje medžioja Platelių medžiotojų klubo nariai. Medžiokl s n ra intensyvios, retkarčiais gaudomi bebrai. Bebrai gaudomi selektyviniais spąstais į kuriuos atsitiktinai gali pakliūti ūdros. Retsykiais žvejoja žvejai m g jai. Su žvejyba susijusi veikla neturi poveikio saugomoms gamtos vertyb ms Teritorijoje. Medžiokl gaudant bebrus gali tur ti poveikį, jei į selektyvinius spąstus pakliūtų ūdros Vandens telkinių naudojimo būdai Pakastuvos ežere vykdoma neintensyvi m g jiška žūkl, kuri neigiamo poveikio saugomoms gamtos vertyb ms neturi Naudingųjų iškasenų gavyba Remiantis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos pateiktais duomenimis, Teritorijoje yra išžvalgyti durpių telkiniai (8 pav.). Naudingųjų iškasenų gavyba teritorijoje nevykdoma. 8 pav. Naudingų iškasenų telkiniai Teritorijoje. 119

120 1.7. Teritorijos socialiniai ir ekonominiai aspektai Teritorijoje vykdomos ir skatinamos veiklos, teigiamai įtakojančios Gamtotvarkos plano objektų būklę Pagrindin s ūkin s veiklos, kurios teigiamai veikia gamtotvarkos plano objektų būklę yra ekstensyvi žemdirbyst šienavimas, nedidelių bandų ganymas. Tokia ūkin veikla padeda išlikti įvairių natūralių pievų ir ganyklų buvein ms: Rūšių gausios ganykloms ir ganomoms pievoms, Šienaujamoms mezofitų pievoms. Remiantis Nacionalin s mok jimų agentūros duomenimis (2013 m.) Teritorijoje 1,8 ha plote deklaruotos ūkin s veiklos susijusios su pievų ir ganyklų tvarkymu. Šiuose deklaruotuose plotuose išskirtos Rūšių gausių ganyklų ir ganomų pievų bei Šienaujamų mezofitų pievų buvein s. Min tos ūkin s veiklos teigiamai veikia pievų buveinių būklę Teritorijoje vystomos veiklos, prisidedančios prie teritorijos ekonominio gyvybingumo ir jų perspektyvų įvertinimas Teritorija yra pelk ta ir miškų ūkio veikla neperspektyvi. Teritorijos pakraščiuose esantys siauri pievų ruožai naudojami smulkiųjų galvijų ganiavai Teritorijos naudojimas švietimo reikm ms Informacija apie teritorijoje esančias gamtines vertybes suteikiama Žemaitijos nacionalinio parko direkcijoje. Teritorijoje yra apžvalgos bokštas, iš kurio vykdomi paukščių steb jimai Kita specifin gamtotvarkos plano objektus reikšmingai įtakojanti veikla Jokia specifin veikla, kuri reikšmingai veiktų gamtines vertybes, nežinoma. Kai kuriais metais Žemaitijos nacionalinio parko direkcija ruošiantis Užgav n ms ar pavieniai gyventojai savo reikm ms šienauja nendres. Bet šienavimas yra labai neintensyvus, poveikio gamtin ms vertyb ms nedaro Su teritorija susiję projektai, planai ar programos Vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų registro (TPDR) duomenimis Teritorijoje galioja šie registruoti teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai: Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schema; Telšių apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas; Plung s rajono savivaldyb s teritorijos bendrasis planas. Pagal Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemą, Teritorija patenka į konservacinio prioriteto zoną, kurioje yra reguliuojama miškų bei vandens ūkio veikla. Pagal min tus planus Teritorijoje nenumatoma jokių veiksmų įgyvendinimas Žmogaus veikla gretimose teritorijose Teritorija yra Telšių apskrityje, Plung s rajono savivaldyb je, Platelių seniūnijoje, Paežer s Rūdaičių kaime. Seniūnija yra Plung s rajono savivaldyb s administracijos struktūrinis teritorinis padalinys, kurios plotas hektarų. Seniūnijoje dabar gyvena žmon s. Seniūnijos centras Platelių miestelis, kuriame gyvena gyventojų. Seniūnijos teritorijoje išsid stę 24 kaimai. Didesni iš jų: Beržoras, Gintališk, Dovainiai, Šateikių Rūdaičiai. Su Teritorija iš šiaur s ir rytų pus s ribojasi Uogučių ir Virkšų kaimai. Prie pat Teritorijos yra prisiglaudusios dvi gyvenamos sodybos. Iš jų vienoje šiaurin je pus je 120

121 gyvenama nuolat, pietvakariniame pakraštyje esančioje savaitgaliais, atostogų metu. Į rytus nuo teritorijos plyti Virkšų kaimo dirbami laukai. Iš Šiaur s ir vakarų pus s valstybinių miškų žem, lopiniai privačių miškų. Tiesiogin s taršos židinių n ra. Kadangi ežeras yra giliame duburyje, į jį su iš rytų atb gančiu upeliu anksčiau tikriausiai pateko ir gali patekti chemin tarša iš melioruotų dirbamų laukų, esančių rytin je pus je. Seniūnijos administruojamoje teritorijoje veikia Žemaitijos nacionalinio parko administracija, Lietuvos pašto Gintališk s ir Platelių skyriai, Platelių vidurin ir Gintališk s pradin mokyklos, Platelių meno mokykla, Platelių vaikų darželis, LR aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos tyrimų laboratorija, 3 bibliotekos, muziejus, dveji kultūros namai, treji maldos namai, viešbutis, 4 kempingai, ambulatorija, degalin, 3 girininkijos. Populiariausias verslas kaimo turizmas Ekologinis gamtotvarkos plano objektų vertinimas Pažeidžiamumas ir stabilumas Pievų buvein s yra pažeidžiamos d l ūkin s veiklos nebuvimo (nebešienavimo, neganymo). Kai nebevykdoma ūkin veikla, buvein s užaugin ja medžiais, krūmais bei aukštaūgiais nitrofiliniais augalais. Tokie procesai stebimi 6270 Rūšių gausių ganyklų ir ganomų pievų bei 6510 Šienaujamų mezofitų pievų plotuose kur šienavimas ir ganymas n ra pastovus. Ypatingai pažeidžiamos yra 6210 Stepin s pievos, kuriose jau ilgą laiko tarpą nevykdoma jokia ūkin veikla. Pritaikius daugkartines tvarkymo priemones ir vykdant pastovią buveinių poreikius atitinkančią ūkinę veiklą (ekstensyvus šienavimas, ganymas), buvein s gali išlikti stabilios ilgą laiko tarpą. Pelkių buveinių pažeidžiamumą lemia užaugimas medžiais, krūmais bei nendr mis. Kintant pelkių buveinių struktūrai, blog ja ir saugomų augalų rūšių (dvilapis purvuolis, lieknasis švylis) būkl. Būtina taikyti daugkartines tvarkymo priemones (sumed jusios augmenijos kirtimas, v liau šienavimas, nendrynų pjovimas), kad būtų atkurta buveinių (bei saugomų augalų rūšių) gera būkl. Ežero buvein (3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis) yra pažeidžiama d l nendrynų plitimo (galimai paspart jusio d l aplinkinių žem s ūkio naudmenų tręšimo) ko pas koje maž ja atviro vandens plotai. Min ti procesai taip pat blogina vandens paukščių veisimosi sąlygas. Teritorijoje esančių saugomų augalų ir gyvūnų būkl tiesiogiai susijusi su gamtinių buveinių būkle ir jos pokyčiais ger jant gamtinių buveinių būklei, ger tų ir saugomų augalų ar gyvūnų būkl Retumas Teritorijoje inventorizuotos 7 tipų ES svarbos buvein s. Pelkių buvein s: Tarpin s pelk s ir liūnai ir ypatingai Šarmingos žemapelk s yra retos tiek nacionaliniu, tiek europiniu mastu. Teritorijoje augantis dvilapis puvuolis yra retas šalyje ir europiniu mastu. Teritorijoje stebimos 3 pl šriųjų paukščių rūšys: vapsva dis, jūrinis erelis, didysis baublys yra retos tiek šalies, tiek europiniu mastu. Tuo tarpu nendrin ling tinkamose biotopuose gan įprastas paukštis, tačiau saugoma europiniu mastu. Teritorijoje gyvenančios 4 varliagyvių rūšys (žr. 5 lent.), 1 žinduolių rūšis (bebras) šalyje yra įprastos, tačiau saugomos europiniu mastu. Kiek retesn Lietuvoje ūdra (pastaruoju metu stebima populiacijos gaus jimo tendencija) taip pat saugoma europiniu mastu. 121

122 Natūralumas ir tipiškumas Teritorija yra pakankamai natūrali, buvein s yra susiformavusios tipiškose augaviet se. Teritorijos natūralumą mažina praeityje vykdytos ūkin s veiklos: Pakastuvos ežero patvenkimas bei v liau sekęs vandens nuleidimas. Natūralios teritorijos užima apie 70% Teritorijos ploto, pažeistos - 30% Įvairov Teritorijos nustatytos 6 tipų europin s svarbos gamtin s buvein s. Registruotos 7 augalų rūšys įrašytos į Saugomų rūšių sąrašą, viena iš jų įrašyta į Buveinių direktyvos II priedą. Pakastuvos telmologiniame draustinyje aptikta 20 saugomų gyvūnų rūšių. 17 iš jų įrašytos į Saugomų rūšių sąrašą, 4 į Buveinių direktyvos II priedą, 6 į Paukščių direktyvos I priedą. Detalus saugomų rūšių sąvadas pateikiamas 5 lentel je. 5 lentel. Saugomos gamtos vertyb s Pakastuvos kraštovaizdžio draustinyje 5 lentel. Saugomos gamtos vertyb s Pakastuvos kraštovaizdžio draustinyje Saugomos gamtos vertyb s Apsaugos statusas Saugomos gyvūnų rūšys 1. Šermuonėlis (Mustela erminea) 4 (I) 2. Bebras (Castor fiber) BD II 3. Ūdra (Lutra lutra) 5 (Rs), BD II 4. Vapsva dis (Pernis apivorus) 3 (R), PD I 5. Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) 3 (R), PD I 6. Nendrinė lingė (Circus aeruginosus) PD I 7. Didysis baublys (Botaurus stellaris) 3 (R), PD I 8. Mažasis baublys (Ixobrychus minutus) 3 (R) 9. Didysis baltasis garnys (Ardea alba) 4 (I) 10. Pilkoji gervė (Grus grus) 5 (Rs), PD I 11. Raudonkojis tulikas (Tringa totanus) 2 (V) 12. Perkūno oželis (Gallinago gallinago) PD I 13. 1Gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus) 3 (R), PD I 14. Juodoji žuvėdra (Chlidonias niger) 3 (R), PD I 15. Šaukštasnapė antis (Anas clypeata) 3 (R) 16. Švygžda (Porzana porzana) 3 (R) 17. Rudakaklis kragas (Podiceps griseigena) 3 (R) 18. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) PD I 19. Mažoji kūdrinė varlė (Rana lessonae) BD IV 20.. Didžioji kūdrinė (Rana esculenta) BD IV 21. Smailiasnukė varlė (Rana arvalis) BD IV 22. Rudoji (pievinė) varlė (Rana temporaria) BD IV 23. Pievinis satyriukas (Coenonympha tullia) 3 (R) 24. Didysis auksinukas (Lycaena dispar) 3 (R), BD II 25. D m toji Šarvuotoji gegūn skėtė (Leucorrhinia (Dactylorhiza pectoralis) maculata) 42 (I) (V) 6. Dvilapis purvuolis (Liparis Saugomos loeselii) augalų rūšys 2 (V), BD II Lieknasis Statusis atgiris švylys ( Huperzia (Eriphorum selago) gracile) 52 (Rs) (V) 2. Paprastoji tukl (Pinguicula vulgaris) Grybai, kerp s 2 (V) Žalsvažied Geltonasis piengrybis blandis (Platanthera (Lactarius chlorantha) scrobiculatus) 4(I) 4. Raudonoji gegūn (Dactylorhiza ES svarbos longifolia) buvein s 5 (Rs) 122

123 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių BD I bendrijomis Tarpin s pelk s ir liūnai BD I Šarmingos žemapelk s BD I Stepin s pievos BD I Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos BD I Šienaujamos mezofitų pievos BD I Lentel je panaudotos santrumpos: 1 (E), 2 (V), 3 (R), 4 (I), 5(Rs) Lietuvos saugomų rūšių sąrašo kategorijos; BD I Buveinių direktyvos I priedas, BD IV Buveinių direktyvos IV priedas, PD I Paukščių direktyvos I priedas; * - Europos Bendrijos svarbos prioritetiniai buveinių tipai Dydis ir fragmentiškumas Teritorijos bendras plotas yra 28,88 ha. Europin s svarbos buvein s užima 25,18 ha. Už Teritorijos ribų yra natūrali Tarpinių pelkių ir liūnų buvein, kuri užima 3,65 ha plotą. Didžiausius plotus užima ežerų buvein Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis (22,13 ha). Buvein apjungia ne tik atviro vandens plotu su plūdurlapių bendrijomis, bet ir plačias helofitų juostas. Ši buvein yra nefragmentuota ir jos plotas yra pakankamas, kad pritaikius gamtotvarkos priemones gal tų ilgą laiką išlikti stabilioje būkl je. Pievų buvein s užima sąlyginai nedidelius plotus. Stepin se pievose (0,76 ha) didžiąja dalimi fragmentacija reiškaisi d l užž limo aukštaūgiais nitrofiliniais augalais. Šienaujamos mezofitų pievos (0,13 ha) bei Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos (1,71 ha) yra fragmentuojamos įsiterpusios sumed jusios augalijos. Pievų buveinių užimamas plotas yra pakankamas, kad pritaikius daugkartines tvarkymo priemones (medžių, krūmų kirtimas, ganymas, šienavima) būtų atkurta palanki apsaugos būkl ir jos gal tų išlikti stabilios. Pelkių buvein s: Tarpin s pelk s ir liūnai (4,03 ha), vietomis mozaikoje su Šarmingomis žemapelk mis (0,07 ha) yra fragmentuojamos įsiterpusių krūmynų bei nendrynų. Tačiau jų užimamas plotas yra pakankamas, kad taikant daugkartines gamtotvarkos priemones būtų atkurta palanki apsaugos būkl ir jos gal tų išlikti stabilios Teritorijos pad tis Teritorijos svarba vietos, nacionaliniame ir tarptautiniuose ekologiniuose tinkluose Pakastuvos telmologinio draustinio gamtinių vertybių išsaugojimas yra svarbus ne tik nacionaliniu bet ir tarptautiniu mastu. Teritorija esanti Žemaitijos nacionaliniame parke taip pat yra reikšminga ir kaip Lietuvos gamtinio karkaso dalis patenka į nacionalin s svarbos geoekologinę takoskyrą, kuriame išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis (9 pav.). Žemaitijos nacionalinio parko Pakastuvos telmologinis draustinis yra Europos Sąjungos ekologinio tinklo NATURA 2000 sud tin dalis: patenka į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą pavadinimu Žemaitijos nacionalinis parkas (kodas LTPLU0009). 123

124 9 pav. Teritorijos pad tis Lietuvos Respublikos gamtiniame karkase (ištrauka iš Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano gamtinio karkaso br žinio) Teritorijos pad tis regiono hidrografiniame tinkle Pakastuvos telmologinis draustinis yra Žemaičių aukštumos hidrologin j srityje ir paviršiniai vandenys (up s ir ežerai) priklauso Nemuno up s baseino rajonui, Minijos pabaseiniui Teritorijos pad tis gyvenviečių, miestų atžvilgiu Pakastuvos telmologinis draustinis yra Paežer s Rūdaičių kaimo apylink se. Artimiausios kaimo sodybos šliejasi ties draustinio riba. Artimiausias Platelių miestelis nutolęs 4 km atstumu. 2. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 2.1. Gamtotvarkos plano tikslas Gamtotvarkos plano tikslas siekti atkurti ir išsaugoti Pakastuvos telmologiniame draustinyje gerą būklę Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių: 3150 Natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių ir aštrių bendrijomis ne mažesniame nei 22,13 ha plote; 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų ne mažesniame nei 3,18 ha plote bei 7230 Šarmingų žemapelkių mozaikoje su 7140 Tarpin mis pelk mis ir liūnais mažesniame nei 0,29 ha plote kartu su dvilapio purvuolio, lieknojo švylio populiacijomis; 6210 Stepinių pievų ne mažesniame nei 0,76 ha plote, 6270 Rūšių gausių ganyklų ir ganomų pievų ne mažesniame nei 1,71 ha plote bei 6510 Šienaujamų 124

125 mezofitų pievų ne mažesniame nei 0,13 ha plote kartu su žalsvažied s blandies, raudonosios ir d m tosios gegūnių populiacijomis Gamtotvarkos plano uždaviniai Pakastuvos telmologinio draustinio gamtotvarkos plano tikslui įgyvendinti numatyti uždaviniai, įgyvendinimo priemon s bei įgyvendinimo rodikliai pateikti 6 lentel je, o tvarkymo plotų išsid stymas 3 br žinyje. 6 lentel. Pakastuvos telmologinio draustinio apsaugos problemos, gamtotvarkos plano uždaviniai, jų įgyvendinimo priemon s bei rodikliai. Apsaugos problema (gr sm ) Uždaviniai Uždavinio Įgyvendinimo Uždavinio Įgyvendinimo Pakastuvos ežeras sparčiai užaugin ja nendrynais, maž ja atviro vandens plotai. Kinta Natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių ir aštrių bendrijomis buvein s struktūra, buvein nyksta. Tuo pačiu blog ja veisimosi ir maitinimosi sąlygos vandens paukščiams. 1. Atkurti ir išsaugoti Natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių ir aštrių bendrijomis buvein s gerą būklę bei pagerinti vandens paukščių veisimosi buveines. priemon s 1.1. Nendrynų kirtimas, biomas s šalinimas Priemon Informuoti vietos bendruomenę, Plung s rajono savivaldyb s administraciją, Platelių seniūniją apie prevencines gamtosaugos priemones Teritorijoje. rodikliai Pakastuvos ežere pradedant nuo centrin s ežero dalies iškertami nendrynai, 1 ha padidinant atviro vandens plotą Vandenyje augantys nendrynai išpjauti plotuose ne seklesniuose nei 50 cm gylio, 3-5 m pločio juostomis. Pašalinta visa išpjauta biomas Stebima paukščių rūšių (ir gausumo) did jimo tendencija. 125

126 D l užaugimo medžiais, krūmais, aukštaūgiais žoliniais augalais bei nendr mis saugomos pievų ir pelkių buvein s nyksta, blog ja jose randamų saugomų augalų rūšių populiacijų būkl. 2. Atkurti ir išsaugoti buveines: 6210 Stepinių pievų, 6270 Rūšių gausių ganyklų ir ganomų pievų bei 6510 Šienaujamų mezofitų pievų kartu su žalsvažied s blandies, raudonosios ir d m tosios gegūnių populiacijomis Sumed jusios augmenijos kirtimas, biomas s šalinimas Sumed jusios augmenijos atžalų kirtimas, biomas s šalinimas Šienavimas ir biomas s šalinimas / ganymas Tvarkymo plotuose Nr.4, Nr.5, Nr.6, Nr.7, Nr.8, Nr.9, Nr.10 2,59 ha plote iškirsta ir pašalinta sumed jusi augmenija I gamtotvarkos plano metais Tvarkymo plotuose Nr.4, Nr.5, Nr.6, Nr.7, Nr.8, Nr.9, Nr.10 2,59 ha plote iškirstos ir pašalintos sumed jusios augmenijos atžalos II, III gamtotvarkos plano metais, v liau pagal poreikį Sumed jusios augmenijos atžalos nebeatželia, išsaugoti atviri 2,59 ha pievų plotai Atkurta tipiška pievų buveinių struktūra, sumed ję augalai dengia ne daugiau 10% buvein s ploto ,59 ha plote nušienauta ir pašalinta biomas (tvarkymo plotai Nr.4, Nr.5, Nr.6, Nr.7, Nr.8, Nr.9, Nr.10) I-X gamtotvarkos plano metais Tvarkymo plote Nr.3 (0,75 ha) išnaikinti dirvin s usnies sąžalynai atkurta pievų buveinių rūšin struktūra, aptinkamos bent po 6 tipines 126

127 3. Atkurti ir išsaugoti buveines: 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų bei 7230 Šarmingų žemapelkių kartu su dvilapio purvuolio, lieknojo švylio populiacijomis Sumed jusios augmenijos kirtimas, biomas s šalinimas Sumed jusios augmenijos atžalų kirtimas, biomas s šalinimas Nendrių pjovimas ir biomas s šalinimas. rūšis Žalsvažied s blandies populiacija ne mažesn nei 7 ind Raudonosios gegūn s populiacija ne mažesn nei 10 ind D m tosios gegūn s populiacija ne mažesn nei 20 ind Tvarkymo plotuose Nr.1, Nr.2 4,09 ha plote I gamtotvarkos plano metais iškirsta ir pašalinta sumed jusi augmenija Tvarkymo plotuose Nr.1, Nr.2 4,09 ha plote iškirstos ir pašalintos sumed jusios augmenijos atžalos II, III gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais, esant poreikiui ir v liau ,09 ha plote atkurtos atviros pelk s, sumed jusios augmenijos atžalos nebeatželia Pelkių buveinių struktūra tipiška, aptinkama ne mažiau nei 2 tipin s rūšys lieknojo švylio populiacijas užima ne mažesnį nei 10 m 2 m plotą Tvarkymo plotuose Nr.1, Nr.2 4,09 ha plote iškirstos iš išneštos nendr s I- IV gamtotvarkos plano metais. 127

128 Esant informacijos trūkumui, dalis visuomen s nesupranta Teritorijos gamtinių vertybių unikalumo bei būtinumo taikyti gamtotvarkos priemones. 4. Informuoti visuomenę ir Teritorijos lankytojus apie Teritorijos gamtines vertybes, jų apsaugos poreikius ir priemones Šienavimas ir biomas s šalinimas Parašyti informacinius straipsnius apie Teritorijos gamtines vertybes ir jų apsaugos poreikius Tarpinių pelkių ir liūnų buvein je 4,09 ha plote sunaikinti nendrynai Tvarkymo plotuose Nr.1, Nr.2 4,09 ha plote nušienauta ir pašalinta biomas I IV v liau ne rečiau kaip VI, VIII, X gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais Peri 3 nendrin s ling s poros Peri 1 švygždos pora Parašyti 2 informaciniai straipsniai apie Pakastuvos telmologinio draustinio gamtines vertybes į Plung s rajono savivaldyb s laikraščius I, V gamtotvarkos plano metais Gamtosaugos problematika gamtotvarkos plano teritorijoje. Gamtosaugin s problemos pelkių buvein se yra susijusios su buveinių apaugimu sumed jusia augmenija bei nendr mis. D l šių priežasčių nyksta europin s svarbos pelkin s buvein s, blog ja jose augančių retų augalų rūšių (dvilapio purvuolio, lieknojo švylio) populiacijų būkl. Pievų buvein s d l ūkin s veiklos (šienavimo, ganymo) nevykdymo apauga medžiais, krūmais bei aukštaūgiais nitrofiliniais augalais. Gamtotvarkos priemon s: medžių ir krūmų kirtimas, pastovus šienavimas (pievų, nendrynų), atkurtų ir palaikytų gerą pievų ir pelkių buveinių būklę. Atkūrus atviras pelkes tuo pačiu pager tų ir saugomų paukščių rūšių (nendrin ling, švygžda) populiacijų būkl Pakastuvos ežeras nugriovus užtvanką ir nuleidus vandenį, sparčiai užaugin ja nendrynais, maž ja atviro vandens plotai. Tai blogina Natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių ir aštrių bendrijomis buveinių būklę bei vandens paukščių veisimosi sąlygas. Reikia siekti sumažinti ežero užž limo intensyvumą (pastoviai šienaujant vandenyje augančius nendrynus). Greta ežero plyti Virkšų kaimo dirbami laukai. Akivaizdžių tiesiogin s taršos židinių n ra. Tačiau ežeras yra giliame duburyje, į jį su iš rytų atb gančiu upeliu anksčiau tikriausiai pateko, o ir dabar gali patekti chemin tarša iš melioruotų dirbamų laukų, esančių rytin je pus je. Tokiu atveju, tai spartintų seklaus ežero užaugimą. Galimos prevencin s priemon s 128

129 siekiant išsiaiškinti tik tinus taršos šaltinius ir informuojant vietos ūkininkus, kad trąšų naudojimas ir nuotekų nuleidimas į pelkę yra draudžiamas teis s aktais Sustabdyti sparčią ežero eutrofikaciją ir užaugimą (tuo pačiu pagerinti Natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių ir aštrių bendrijomis buveinę bei tinkamas veisimosi sąlygas vandens paukščiams) galima pakeliant vandens lygį, nusiurbiant dumblą. Tačiau taikant minimas priemones, n ra vienareikšmiškai aiškus poveikis aplinkin ms teritorijoms ir buvein ms. Tod l rekomenduojama atlikti Pakastuvos ežero hidrologinio režimo atkūrimo galimybių studiją. Nesiimant aktyvių tvarkymo priemonių, dauguma Teritorijoje esančių gamtinių vertybių sunyktų. Gamtotvarkos priemon s atkurtų ir išsaugotų europin s svarbos natūralių buveinių ir su jomis susijusių retų rūšių gerą apsaugos būklę Gamtotvarkos metodų alternatyvų parinkimas Gamtotvarkos priemonių galimos alternatyvos ir jų vertinimas pateikiamas 7 lentel je. Kiekvienam gamtotvarkos uždaviniui pateikiami alternatyvūs įgyvendinimo metodai, nurodant jų privalumus ir trūkumus. 7 lentel. Gamtotvarkos metodų alternatyvos. Uždaviniai Nulin alternatyva Alternatyvūs metodai privalumai/trūkumai 1. Atkurti ir išsaugoti Natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių ir aštrių bendrijomis buvein s gerą būklę bei gerinti vandens paukščių veisimosi buveines. -Nevykdant jokios veiklos, Pakastuvos ežeras sparčiai užaugs nendrynais dar labiau sumaž s atviro vandens plotai. Blog s Natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių ir aštrių bendrijomis buvein s struktūra, buvein sunyks. Tuo pačiu ir toliau blog s veisimosi ir maitinimosi sąlygos vandens paukščiams. -Atviro vandens ploto padidinimas kertant nendrynus nendriapjov mis ir šalinant biomasę. Sąlyginai mažomis sąnaudomis, sukuriami vandens paukščiams tinkami biotopai. Sul tinama vandens telkinio eutrofikacija. Priemon reikalauja pastovaus taikymo, priešingu atveju nendrynai sparčiai atsikurs. -Vandens lygio pak limas, patvankos atkūrimas. Brangi priemon bei nežinomas poveikis getimai esančioms teritorijoms ir buvein ms. -Dumblo nusiurbimas, nendrynų iškasimas. Brangi priemon. Jos taikymo metu galimos greta esančių buveinių Siūlomas metodas - Atviro vandens ploto padidinimas, eutrofikacijos mažinimas kertant nendrynus nendriapjov mis ir šalinant biomasę. 129

130 2. Atkurti ir išsaugoti buveines: 6210 Stepinių pievų, 6270 Rūšių gausių ganyklų ir ganomų pievų bei 6510 Šienaujamų mezofitų pievų kartu su žalsvažied s blandies, raudonosios ir d m tosios gegūnių populiacijomis. 3. Atkurti ir išsaugoti buveines: 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų bei 7230 Šarmingų žemapelkių kartu su dvilapio purvuolio, lieknojo švylio populiacijomis. -Nevykdoma jokia veikla, pievų ir pelkių buvein se nekertama sumed jusi augmenija. D l savaiminio užž limo buvein s sunyksta. -Nevykdoma jokia veikla, pievų ir pelkių buvein se periodiškai nešalinamos atžalos. Sumed jusi augmenija atželia. -Nevykdoma jokia veikla, pievos ir pelk s nešienaujamos. Gr sm s: atželia sumed jusi augmenija, pievose įsigali aukštaūgiai nitrofiliniai augalai. Keičiasi pievų bei pelkių rūšin struktūra, netenkama buveinei būdingų rūšių. -Nevykdoma jokia veikla ir pelk se nepjaunamos nendr s. D l užž limo pelkių buvein s sunyksta. pažaidos (sand liuojant dumblą) bei atsitiktinis retų gyvūnų rūšių sunaikinimas (šarvuotoji sk t ). - Sumed jusios augmenijos iškirtimas ir išnešimas iš Teritorijos rankiniu būdu. Brangesnis ir imlus sąnaudoms metodas, tačiau nedarantis neigiamo poveikio pelkin ms buvein ms. - Sumed jusios augmenijos iškirtimas ir išgabenimas naudojant autotechniką. Galimai pigesnis ir efektyvesnis būdas, tačiau pelk se galimas autotechnikos įklimpimas bei pažeidžiamas dirvožemio paviršius (tuo pačiu ir pelkin augalija). -Jei naudojama lengva technika ir nepažeidžiamas dirvožemio paviršius metodas tinkamas pievų buvein ms. - Atlikus kirtimus, purškiama roundapu (arba bet kuriuo kitu glifosatų grup s herbicidu). Metodas įgalina sumažinti (ar išvengti) sumed jusios augalijos atž limo ir tokiu būdu sumažina teritorijos tvarkymo kaštus. Šis būdas netaikomas pelk tose bei saugomose teritorijose, turinčiose botaninių vertybių. - sumed jusios Sumed jusios augmenijos (ir atžalų) kirtimas, biomas s šalinimas. Biomasę išvežant iš pievų gali būti naudojama lengva technika (nepažeidžiant dirvožemio paviršiaus), iš pelkinių buveinių biomas išnešama rankomis. - Sumed jusios augmenijos atžalos iškertamos rankiniu būdu. -Šienavimas pelk se rankiniu būdu. Šienaujant pievose galima derinti rankinį ir mechanizuotus būdus. -Nendrynų šienavimas, biomas s šalinimas. 130

131 4. Informuoti visuomenę ir Teritorijos lankytojus apie Teritorijos - Nevykdoma jokia veikla, visuomenei nesuteikiama informacija apie gamtines vertybes augmenijos atžalos iškertamos rankiniu būdu. Brangesnis, tačiau aplinkai nekenksmingas būdas. -šienavimas, biomas s šalinimas rankiniu būdu. Imlus kaštams metodas, tačiau tinkamas būdas pelk se ir sunkiai prieinamose vietose. -šienavimas, biomas s šalinimas naudojant mažagabaritinę techniką. Pigesnis būdas, jei nepažeidžiamas dirvožemio paviršius tinkamas pievose, tačiau netinkamas įmirkusiose vietov se. -Nendrynai pjaunami ir biomas išnešama rankiniu būdu. Imlus kaštams metodas, tačiau kai nendrynai periodiškai šienaujami nendrių žyd jimo metu, silpninami šakniastiebiai nendrynai palaipsniui nyksta. -nendrynų deginimas vasaros antroje pus je. Gana efektyvi ir pigi priemon ypatingai v liau derinant su šienavimu. Deginimas kaip gamtotvarkos priemon yra draudžiamas Lietuvoje, be to sunaikinama bestuburių fauna, kyla nekontroliuojamo gaisro gr sm. - Parašyti informacinius straipsnius. Nebrangi priemon, užtikrinanti informacijos pateikimą plačiam visuomen s -Parašyti 2 informacinius straipsnius apie Pakastuvos telmologinio draustinio 131

132 gamtines vertybes ir apsaugos priemones. ir apsaugos priemones. D l informacijos stokos gali būti netinkamai suprasta vykdomų priemonių reikšm. ratui, tačiau realiai informacijos sklaida trunka ribotą laiko tarpą. -Paruošti lankstinukus apie Teritorijos gamtines vertybes ir planuojamas taikyti apsaugos priemones ir pateikti platinimui seniūnijose, artimiausių miestelių pašto skyriuose, degalin se. Metodas reikalaujantis materialinių išteklių ir nebūtinas, nes pastoviai prieinama informacija gali būti pateikta Žemaitijos nacionalinio parko tinklalapyje. gamtines vertybes, jų apsaugos poreikius, vykdomą gamtotvarką, galimybes prisid ti prie gamtosaugos. Taip pat šio straipnio medžiagos pritaikymas publikuoti ŽNPD tinklapyje, pateikiant nuorodą į jį seniūnijose, savivaldyb je, pašte. 3. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS Siekiant atkurti ir palaikyti palankią Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių bei su jomis susijusių retų augalų ir gyvūnų rūšių gerą būklę, siūloma įgyvendinti 5 uždavinius. Tvarkymo priemones planuojama taikyti 6,68 ha teritorijoje (5 tvarkymo plotai). Tvarkymo plotų lokalizacija pateikiama 3 br žinyje. Tvarkymo plotuose esanti žem yra valstybin bei laisvo valstyb s fondo žem. Gamtotvarkos plano priemonių periodiškumas ir preliminarus l šų poreikis nurodomas 8 lentel je Gamtotvarkos priemonių detalus aprašymas 1 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti Natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių ir aštrių bendrijomis buvein s gerą būklę bei gerinti vandens paukščių veisimosi buveines Priemon. Nendrynų kirtimas, biomas s šalinimas. Vandenyje augančios nendr s Pakastuvos ežere pjaunamos naudojant pontoninę nendriapjovę. Pjovimo darbai pradedami nuo ežero centrin je dalyje vandenyje augančių nendrynų plotų. Nendr s iškertamos, kad būtų padidintas atviro vandens plotas (1,0 ha) palei pakrant s liniją paliekant ne siauresnius nei 25 m pločio nendrynų plotus. Atlikus šiuos darbus, likę nendrynai yra fragmentuojami prašienaujant 3-5 m pločio tarpus. Nendrynų juostos tarp prašienautų tarpų gali siekti nuo 25 iki 40 m pločio. Fragmentacijos pobūdį (tarp prašienautų juostų paliekamas nendryno plotas) pagal vietos sąlygas tikslina ŽNPD specialistai. Nendrynai turi būti fragmentuojami visu ežero perimetru. Nendrių kirtimo darbai pradedami nuo rugpjūčio 1 d. Visa nušienautų nendrių biomas turi būti pašalinama iš Teritorijos ir utilizuojama Lietuvos Respublikos teis s aktų nustatyta tvarka. Biomas gali būti panaudojama biokurui, kraikui ar kitoms reikm ms. 132

133 Priemon taikoma I, II, III, IV, V, VII, IX gamtotvarkos plano metais, esant poreikiui ir VI, VII bei X metais Tvarkymo plotas apima Pakastuvos ežerą Priemon Informuoti vietos bendruomenę, Plung s rajono savivaldyb s administraciją, Platelių seniūniją apie prevencines gamtosaugos priemones Teritorijoje. Ši priemon yra prevencin, siekianti nustatyti ar yra išoriniai chemin s taršos šaltiniai į teritoriją (teršalų, trašų, nuotekų nutek jimo). Siūloma atlikti aplinkinių teritorijų tyrimus nustatant nuotekų šaltinius į ežerą ir pelkių buveines bendradarbiaujant su Plung s raj. aplinkos apsaugos agentūra. Informuoti vietos ūkininkus apie Teritorijos saugomas vertybes, jų ekologinius poreikius ir gamtotvarkos plane numatomas taikyti priemones taip pat pateikti informaciją, kad trąšų naudojimas ir nuotekų nuleidimas į greta pelkių esančias buveines yra draudžiamas teis s aktais. Ūkininkai informuojami susitikimų metu arba informaciją pateikiant paštu. Tokia pati informacija pateikiama ir Plung s rajono savivaldyb s administracijai bei Platelių seniūnijai. Platelių medžiotojų klubo nariai informuojami, kad gaudant bebrus selektyviniais spąstais į juos gali pakliūti ir ūdros (1 pora pastoviai stebima Teritorijoje). Tokiu atveju yra taikomos baudos teis s aktų nustatyta tvarka. Medžiotojų klubo nariai informuojami susitikimų metu arba informaciją pateikiant paštu. Priemon taikoma I gamtotvarkos plano metais. 2 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti buveines: 6210 Stepinių pievų, 6270 Rūšių gausių ganyklų ir ganomų pievų bei 6510 Šienaujamų mezofitų pievų kartu su žalsvažied s blandies, raudonosios ir d m tosios gegūnių populiacijomis Priemon. Sumed jusios augmenijos kirtimas, biomas s šalinimas. Pievų buvein s d l nebevykdomos ūkin s veiklos (ganymas, šienavimas) apauga medžiais ir krūmais, kinta augalijos struktūra, buvein s nyksta. Krūmai ir medžiai pjaunami motopjūklu, krūmapjove arba kertami kirviu kuo arčiau žem s paviršiaus, paliekant ne didesnius kaip 5 cm aukščio kelmelius (kad kelmai v liau netrukdytų šienauti). Visa nukirsta biomas turi buti pašalinama (išnešama) iš tvarkomo ploto. Sukrauti į krūvas ir juos palikti Teritorijoje negalima. Nupjauta biomas turi būti utilizuojama Lietuvos Respublikos teis s aktų nustatyta tvarka. Nukirsti medžiai ir krūmai gali būti panaudoti biokurui. Kirtimo darbus geriausia prad ti rugs jo pradžioje arba rugpjūčio pabaigoje, bet ne anksčiau rugpjūčio 15 d. Kirtimo darbai turi būti užbaigti iki kovo m nesio. Atliekant darbus gali būti naudojama lengva technika, svarbu, kad nebūtų pažeistas dirvožemio paviršiaus. Priemon taikoma tvarkymo plotuose Nr.4, Nr.5, Nr.6, Nr.7, Nr.8, Nr.9, Nr.10 2,59 ha plote, kur valstybin žem yra 1,34 ha, neįregistruota viešame turto registre 1,25 ha. Priemon taikoma I gamtotvarkos plano metais Priemon. Sumed jusios augmenijos atžalų kirtimas, biomas s šalinimas. Siekiant užtikrinti 3.1. priemon s efektyvumą, turi būti šalinamos medžių bei krūmų atžalos. Atžalos pjaunamos krūmapjove arba kertamos kirviu kuo arčiau žem s paviršiaus. Nupjautos atžalos turi būti surinktos ir išgabentos iš tvarkomo ploto bei Teritorijos. Nupjauta biomas turi būti utilizuota Lietuvos Respublikos teis s aktų nustatyta tvarka. Nukirstos atžalos gali būti panaudotos biokurui gaminti. 133

134 Darbus geriausia atlikti rugs jo-spalio m nesiais, šis laikas tinkamiausias norint nusilpninti augalų šaknis. Atliekant darbus gali būti naudojama lengva technika, svarbu, kad nebūtų pažeistas dirvožemio paviršius. Priemon taikoma tvarkymo plotuose Nr.4, Nr.5, Nr.6, Nr.7, Nr.8, Nr.9, Nr.10 2,59 ha plote, kur valstybin žem yra 1,34 ha, neįregistruota viešame turto registre 1,25 ha. Priemon taikoma II, III gamtotvarkos plano metais Priemon. Šienavimas ir biomas s šalinimas / ganymas. Žol pjaunama dalgiu, rankine žoliapjove arba lengva technika, ypatingai svarbu, kad nebūtų pažeistas dirvožemio paviršius. Pjaunama žol negali būti smulkinama. Nupjauta žol (arba sudžiovintas šienas) sugr biamas ir turi būti išgabentas iš tvarkomo ploto. Nupjauta biomas turi būti utilizuota Lietuvos Respublikos teis s aktų nustatyta tvarka. Nupjautą biomasę galima panaudoti pašarui, kraikui, biokurui. Sukrauti į krūvas ir palikti arba deginti sugr bto šieno tvarkymo plotuose ar už jo ribų esančioje Teritorijoje negalima. Tvarkymo plotuose Nr.5, Nr.6 ( 0,13 ha plote 6510 Šienaujamos mezofitų pievos) šienauti galima nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio pabaigos. Tvarkymo plotuose Nr.7, Nr.8, Nr.9, Nr.10 ( 1,71 ha plote 6270 Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos) šienavimas gali būti derinamas su ganymu. Ganiava galima nuo vegetacijos pradžios (ne daugiau nei 2 galvijai ha). V liau liepos viduryje gali būti nušienauta nenuganyta žol ir ganoma iki ganiavos pabaigos. Tvarkymo plote Nr. 4 (0,75 ha plote 6210 Stepin s pievos) taikomas ankstyvas šienavimas nuo birželio pradžios iki liepos 15 d., siekiant išnaikinti pievoje įsigal jusias dirvines usnis. Ankstyvas šienavimas taikomas kasmet pirmuosius penkis metus. Jei dirvin usnis yra išnaikinta, paskesnius gamtotvarkos plano metus šienaujama nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio. Priemon taikoma I X gamtotvarkos plano metais 2,59 ha plote, kur valstybin žem yra 1,34 ha, neįregistruota viešame turto registre 1,25 ha. 3 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti buveines: 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų bei 7230 Šarmingų žemapelkių kartu su dvilapio purvuolio, lieknojo švylio populiacijomis Priemon. Sumed jusios augmenijos kirtimas, biomas s šalinimas. Medžiai ir krūmai pjaunami rankiniu būdu naudojant motorinius pjūklus arba krūmapjoves kuo arčiau žem s paviršiaus, paliekant ne didesnius kaip 5 cm aukščio kelmelius. Kirtimo darbai gali būti atliekami nuo rugs jo iki kovo m nesio, tačiau geriausiai esant įšalui ir menkai sniego dangai. Nukirsta biomas turi būti pašalinami iš tvarkymo plotų, išnešant rankiniu būdu. Nukirsti medžiai ir krūmai gali būti sukraunami už teritorijos ribos ir išvežami v liau (žiemos metu). Išvežant nukirstą biomasę, ratinę techniką galima naudoti tik esant didesniam negu 10 cm dirvos paviršiaus įšalimui, kad naudojama technika nepažeistų dirvos paviršiaus. Nupjauta biomas turi būti utilizuojama Lietuvos Respublikos teis s aktų nustatyta tvarka, geriausia panaudojant biokurui gaminti. Priemon taikoma tvarkymo plotuose Nr.1, Nr.2, Nr.3 4,09 ha plote kur valstybin žem sudaro 3,99 ha, neįregistruota viešame turto registre žem 0,1 ha. Tvarkymo plotas Nr.1 (3,66 ha) yra už Pakastuvos telmologinio draustinio ribų. Priemon taikoma I gamtotvarkos plano metais Priemon. Sumed jusios augmenijos atžalų kirtimas, biomas s šalinimas. 134

135 Siekiant užtikrinti 4.1. priemon s efektyvumą, būtinas periodiškas sumed jusios augmenijos atžalų šalinimas. Šios priemon s efektyvumas priklauso nuo taikymo periodiškumo atsižvelgiant į sumed jusios augmenijos rūšinę sud tį. Atžalų šalinimui naudojamos krūmapjov s ir trimeriai, nukirsta biomas turi būti pašalinama iš tvarkymo plotų išnešant. Nupjauta biomas turi būti utilizuojama Lietuvos Respublikos teis s aktų nustatyta tvarka. Tinkamiausias panaudojimas biokurui gaminti. Kirtimo darbai gali būti atliekami nuo rugs jo pabaigos iki kovo m nesio. Nr.1, Nr.2, Nr.3 4,09 ha plote kur valstybin žem sudaro 3,99 ha, neįregistruota viešame turto registre žem 0,1 ha. Tvarkymo plotas Nr.1 (3,66 ha) yra už Pakastuvos telmologinio draustinio ribų. Priemon taikoma II, III gamtotvarkos plano metais Priemon. Nendrių pjovimas ir biomas s šalinimas. Nendr s pjaunamos rankiniu būdu dalgiais, benzinin mis žoliapjov mis trimeriais. Nupjauta biomas negali būti smulkinama. Nupjautos nendr s surenkamos ir sugr biamos lengvu gr bliu, kad nebūtų pažeista samanų danga. Siekiant išvengti pelkinių buveinių pažaidų, nendr s pjaunamos tik tose vietose kur projekcinis padengimas siekia nuo 50 iki 100 %. Plotus, kuriuose bus vykdomi nendrių pjovimo darbai, identifikuoja Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos specialistai (ekologas, biologas). Kitose pelk s vietose, kur nevykdomi tvarkymo darbai, rekomenduojama nevaikščioti. Nupjauta biomas pašalinama (išnešama) iš tvarkymo ploto. Sukrauti į krūvas ir palikti tvarkymo plote ar už jo ribų esančioje Teritorijoje negalima. Pirmus trejus tvarkymo metus nendr s pjaunamos du kartus per sezoną. Pirmą kartą šienaujamos vasaros metu po liepos 20 d. iki rugpjūčio vidurio. Tinkamiausias laikas kai jau yra susiformavę nendrių žiedynai. Antrą kartą šienaujama ataugus atolui rugs jo viduryje. Jei biomas s yra nedaug, nendrių atolo iš tvarkymo plotų šalinti nebūtina. V lesniais tvarkymo metais nendr s šienaujamos vieną kartą per sezoną nuo rugpjūčio vidurio iki rugs jo vidurio. Nupjauta biomas turi būti utilizuojama Lietuvos Respublikos teis s aktų nustatyta tvarka. Biomas gali būti panaudojama biokurui. Kaip alternatyva, nupjautos nendr s gali būti deginamos. Jei nukirstą biomasę bus pasirinkta sudeginti, šie darbai turi būti atliekami tik deginimui skirtuose specialiuose įrenginiuose ant skardos lakštų, deginant nedidelius kiekius. Deginimui įrengiamos medin s pakylos (pvz. rąstai) ant kurių klojami skardos lakštai užlenktais kraštais. Pelenai turi būti pašalinti iš Teritorijos. Kuri alternatyva yra priimtinesn (biomas s išvežimas ar sudeginimas), sprendžia Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Geriausias utilizavimo būdas biomasę panaudoti biokurui gaminti. Priemon taikoma tvarkymo plotuose Nr.1, Nr.2, Nr.3-4,09 ha plote kur valstybin žem sudaro 3,99 ha, neįregistruota viešame turto registre žem 0,1 ha. Tvarkymo plotas Nr.1 (3,66 ha) yra už Pakastuvos telmologinio draustinio ribų. Priemon taikoma I IV gamtotvarkos plano metais Priemon. Šienavimas ir biomas s šalinimas. Šienaujama rugs jo pabaigoje spalio m nesiais (kai saugomi augalai yra subrandinę ir išbarstę s klas) rankin mis priemon mis dalgiais, benzinin mis žoliapjov mis trimeriais. Pjaunant žol negali būti smulkinama. Nupjauta žol sugr biama lengvu gr bliu ir pašalinama (išnešama iš Teritorijos). Pjaunant ir gr biant negalima pažeisti samanų dangos. Kadangi tvarkymo plotai yra pelk ti, lengvai pažeidžiamu paviršiumi, sunkioji technika negali būti naudojama. Biomas s sukrauti į krūvas ir palikti tvarkymo plote ar už jo ribų esančioje Teritorijoje negalima. Nupjauta biomas turi būti utilizuojama Lietuvos Respublikos teis s aktų nustatyta tvarka. Biomas gali būti panaudojama biokurui ar kitoms reikm ms. Kaip 135

136 alternatyva biomas gali būti deginama. Deginimas turi būti vykdomas taip, kaip nurodoma 4.3. priemon je. Kuri alternatyva priimtinesn, biomas s išvežimas ar deginimas, sprendžia Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Priemon taikoma tvarkymo plotuose Nr.1, Nr.2, Nr.3-4,09 ha plote kur kur valstybin žem sudaro 3,99 ha, neįregistruota viešame turto registre žem 0,1 ha. Tvarkymo plotas Nr.1 (3,66 ha) yra už Pakastuvos telmologinio draustinio ribų. Priemon taikoma I IV v liau VI, VIII, X gamtotvarkos plano metais. 4 Uždavinys. Informuoti visuomenę ir Teritorijos lankytojus apie Teritorijos gamtines vertybes, jų apsaugos poreikius ir priemones Priemon. Parašyti informacinius straipsnius apie Teritorijos gamtines vertybes ir jų apsaugos poreikius. Siekiant supažindinti visuomenę su Teritorijos gamtin mis vertyb mis, jų apsaugos poreikiais, taikomomis gamtotvarkos priemon mis ir galimyb mis dalyvauti gamtosaugoje, parašyti ne mažiau nei 2 informacinius straipsnius į Plung s rajono savivaldyb s laikraščius. Priemonę įgyvendinti I ir V gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija atsižvelgiant į situaciją, gali koreguoti priemon s įgyvendinimo laiką. Straispnio pagrindu parengti medžiagą publikavimui ŽNPD, seniūnijų, savivaldyb s tinklapiuose. Gamtotvarkos plane numatyto uždavinio už Teritorijos ribų įgyvendinimas Už Pakastuvos telmologinio draustinio ribų yra 3,66 ha ploto Tarpinių pelkių ir liūnų buvein vietomis mozaikoje su Šarmingomis žemapelk mis. Šioje teritorijoje yra siūloma taikyti Gamtotvarkos plane pelkių buvein ms išsaugoti numatytas priemones. Į Teritoriją patenka tik nedidel Tarpinių pelkių ir liūnų buvein s dalis. Rekomenduojamos papildomos priemon s Pakastuvos ežero hidrologinis režimas buvo keistas keletą kartų. Iš pradžių, patvenkus Salupio upelį ir pastačius vandens malūną, ežero plotas buvo padidintas beveik trečdaliu. V liau patvanką nugriovus, ežero vanduo buvo išleistas. Dabartiniu metu stebimas spartus ežero apaugimas makrofitais, tod l blog ja Natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių ir aštrių bendrijomis buvein s būkl, netenkama tinkamų vandens paukščiams veistis buveinių. Gamtotvarkos plane siūloma priemon (vandenyje augančių nendrynų šienavimas) reikalauja pastovaus taikymo. Galimi ir kiti ežero spartaus apž limo sustabdymo būdai, tai: vandens lygio pak limas, dumblo nusiurbimas, nendrynų iškasimas. Šios priemon s užtikrintų ženklų eutrofikacijos sumažinimą bei ilgalaikį ežero būkl s stabilizavimą. Tačiau taikant ežero restauravimo priemones, galimas poveikis aplinkin ms teritorijoms ir buvein ms. Esant galimybei, siūloma atlikti Pakastuvos ežero hidrologinio režimo atkūrimo studiją, kurioje būtų išnagrin ti įvairūs scenarijai bei jų poveikis aplinkin ms teritorijoms, buvein ms, saugomoms rūšims. 136

137 8 lentel I dalis. Gamtotvarkos plano priemonių planas (1 5 įgyvendinimo metai) Gamtotvarkos Tvarkymo Atsakinga Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemon ms planuojamos išlaidos Iš viso Galimi plano priemon plotas institucija I metai II metai III metai IV metai V metai planuoj ama finansa vimo Darbų Išlaidos Darbų Išlaidos Darbų Išlaidos Darbų Išlaidos Darbų Išlaidos išlaidų šaltinia apimtis (LT) apimtis (LT) apimtis (LT) apimtis (LT) apimtis (LT) (LT) i 1 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti Natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių ir aštrių bendrijomis buvein s gerą būklę bei gerinti vandens paukščių veisimosi buveines Nendrynų kirtimas, biomas s šalinimas Informuoti vietos bendruomenę, Plung s rajono savivaldyb s administraciją, Platelių seniūniją apie prevencines gamtosaugos priemones Teritorijoje. Pakastuvo s ežeras - ŽNPD 1,0 ha ,0 ha ,0 ha ,0 ha ,0 ha ŽNPD - Pateikia ma informa cija vietos bendruo menei ir suintere suotoms instituci joms ždavinys. Atkurti ir išsaugoti buveines: 6210 Stepinių pievų, 6270 Rūšių gausių ganyklų ir ganomų pievų bei 6510 Šienaujamų mezofitų pievų kartu su žalsvažied s blandies, raudonosios ir d m tosios gegūnių populiacijomis Sumed jusios augmenijos kirtimas, biomas s šalinimas. Nr.4, Nr.5, Nr.6, Nr.7, Nr.8, Nr.9, Nr.10 ŽNPD 2, LR biudžet as ES parama I LR biudžet as ES parama Finansa vimo prioritet ai * I I 137

138 Gamtotvarkos plano priemon 2.2. Sumed jusios augmenijos atžalų kirtimas, biomas s šalinimas Šienavimas ir biomas s šalinimas/ ganymas. Tvarkymo plotas Nr.4, Nr.5, Nr.6, Nr.7, Nr.8, Nr.9, Nr.10 Nr.4, Nr.5, Nr.6, Nr.7, Nr.8, Nr.9, Nr.10 Atsakinga Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemon ms planuojamos išlaidos institucija I metai II metai III metai IV metai V metai Darbų apimtis Išlaidos (LT) Darbų apimtis Išlaidos (LT) Darbų apimtis Išlaidos (LT) Darbų apimtis Išlaidos (LT) Darbų apimtis Išlaidos (LT) Iš viso planuoj ama išlaidų (LT) ŽNPD - - 2, , ŽNPD 2, , , , , Galimi finansa vimo šaltinia i LR biudžet as ES parama 3 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti buveines: 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų bei 7230 Šarmingų žemapelkių kartu su dvilapio purvuolio, lieknojo švylio populiacijomis 3.1. Sumed jusios augmenijos kirtimas, biomas s šalinimas. Nr.1, Nr.2, Nr.3 ŽNPD 4, LR biudžet as ES parama 3.2. Sumed jusios augmenijos atžalų kirtimas, biomas s šalinimas Nendrių pjovimas ir biomas s šalinimas. Nr.1, Nr.2, Nr.3 Nr.1, Nr.2, Nr.3 ŽNPD - - 4, , ŽNPD 4, , , , Šienavimas ir Nr.1, ŽNPD 4, , , , LR biudžet as ES parama LR biudžet as ES parama LR biudžet as ES parama LR biudžet Finansa vimo prioritet ai * I I I I I I 138

139 Gamtotvarkos plano priemon biomas s šalinimas. Tvarkymo plotas Nr.2, Nr.3 Atsakinga Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemon ms planuojamos išlaidos institucija I metai II metai III metai IV metai V metai Darbų apimtis Išlaidos (LT) Darbų apimtis Išlaidos (LT) Darbų apimtis Išlaidos (LT) Darbų apimtis Išlaidos (LT) Darbų apimtis 5 Uždavinys. Informuoti visuomenę ir Teritorijos lankytojus apie Teritorijos gamtines vertybes, jų apsaugos poreikius ir priemones Parašyti informacinius straipsnius apie Teritorijos gamtines vertybes ir jų apsaugos poreikius. - ŽNPD 1 straipsnis straips nis Išlaidos (LT) Iš viso planuoj ama išlaidų (LT) Galimi finansa vimo šaltinia i as ES parama LR biudžet as ES parama Finansa vimo prioritet ai * II 8 lentel II dalis. Gamtotvarkos plano priemonių planas (6 10 įgyvendinimo metai) Gamtotvarkos Tvarkymo Atsakinga Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemon ms planuojamos išlaidos Iš viso Galimi plano priemon plotas institucija VI metai VII metai VIII metai IX metai X metai planuo jama finansav imo Darbų apimtis Išlaidos Darbų Išlaidos Darbų Išlaidos Darbų Išlaidos Darbų Išlaidos išlaidų šaltiniai 1 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti Natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių ir aštrių bendrijomis buvein s gerą būklę bei gerinti vandens paukščių veisimosi buveines Nendrynų kirtimas, biomas s šalinimas. Pakastuvo s ežeras ŽNPD - - 1,0 ha ,0 ha ES parama LR biudžeta s 2 ždavinys. Atkurti ir išsaugoti buveines: 6210 Stepinių pievų, 6270 Rūšių gausių ganyklų ir ganomų pievų bei 6510 Šienaujamų mezofitų pievų kartu su žalsvažied s blandies, raudonosios ir d m tosios gegūnių populiacijomis Šienavimas ir biomas s šalinimas/ ganymas. Nr.4, Nr.5, Nr.6, Nr.7, Nr.8, ŽNPD 2, , , , , ES parama LR biudžeta s I Finan savim o priorit etai I 139

140 Gamtotvarkos plano priemon Tvarkymo plotas Atsakinga Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metai ir priemon ms planuojamos išlaidos institucija VI metai VII metai VIII metai IX metai X metai Darbų apimtis Išlaidos Darbų Išlaidos Darbų Išlaidos Darbų Išlaidos Darbų Išlaidos Nr.9, Nr.10 3 Uždavinys. Atkurti ir išsaugoti buveines: 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų bei 7230 Šarmingų žemapelkių kartu su dvilapio purvuolio, lieknojo švylio populiacijomis 3.4. Šienavimas ir biomas s šalinimas. Nr.1, Nr.2, Nr.3 Iš viso palnuojama išlaidų Iš viso planuo jama išlaidų ŽNPD 4, , , * Priemonių svarba: I labai svarbios; II mažiau svarbios; Lt Galimi finansav imo šaltiniai ES parama LR biudžeta s Finan savim o priorit etai I 140

141 4. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ FUNKCIJOS Gamtotvarkos plano teritorijoje Pakastuvos telmologiniame draustinyje, pagrindiniai gamtotvarkos plano vykdytojai Žemaitijos nacionalinio parko direkcija (toliau Direkcija). Gamtotvarkos plano visų priemonių įgyvendinimą Pakastuvos telmologiniame draustinyje organizuoja Direkcija. Direkcijoje turi būti paskirtas atsakingas asmuo, kuris tiesiogiai koordinuos gamtotvarkos plane numatytus veiksmus. Paskirtas asmuo turi imtis viso organizacinio (organizuoti darbų atlikimą bei kontrolę), o kai kuriais atvejais ir vykdomojo darbo. Taip pat bendrauti su vietos gyventojais, įvairiomis institucijomis, supažindinti visuomenę su gamtotvarkos plano įgyvendinimo eiga. Direkcija vykdo gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo kontrolę ir kitas gamtotvarkos planu jai priskirtas funkcijas. Direkcija organizuoja monitoringą, rengia apibendrintas išvadas bei teikia pasiūlymus d l aplinkosauginių priemonių taikymo Pakastuvos telmologiniame draustinyje Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. 5. GAMTOTVARKOS PLANUI ĮGYVENDINTI REIKALINGŲ IŠTEKLIŲ ANALIZö, LöŠŲ POREIKIS Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Direkcija. Žemaitijos nacionalinio parko direkcijoje ekologinį darbą dirba 4 specialistai. Šios institucijos žmogiškieji ištekliai yra pakankami suplanuotoms veikloms organizuoti. Tačiau turint mintyje kitus GP, veiksmų planus, tvarkymo plano sprendinius, projektus, tai kažin ar pakankamas. Prašome pasitarti su ŽNP direkcija. Biologin s įvairov s ir kraštovaizdžio išsaugojimo darbams vykdyti Direkcija turi ilgalaikio turto (9 lent.), tačiau Direkcijos biudžetinis finansavimas yra nepakankamas, kad būtų padengiamos turimos technikos eksploatacin s išlaidos (kuro, tepalų ir kt.). Direkcijos turimi žmogiškieji ištekliai taip pat n ra pakankami, kad jie patys gal tų atlikti? būtų atlikti gamtotvarkos plane numatyti darbai (medžių ir krūmų kirtimas, šienavimas). Taigi Direkcija neturi pastovių finansinių ir pakankamų žmogiškųjų išteklių, kad gal tų patys? vykdyti gamtotvarkos plane numatytus darbus. Tokiu atveju potencialūs finansavimo šaltiniai yra iš Lietuvos Respublikos biudžeto gautos l šos, Europos Sąjungos parama, kitos teis tais būdais gautos l šos. Gamtotvarkos plane numatomiems darbams atlikti, Direkcijai trūkstant žmogiškųjų išteklių ar techninių priemonių, tur ti būti samdomi rangovai. Įgyvendinant gamtotvarkos plane numatytas priemones galimas ir vietin s bendruomen s, savanorių, visuomeninių organizacijų ir kt. įtraukimas. Darbininkų samdymas pagal savivaldybių vykdomas viešųjų darbų programas? Pagal preliminarius skaičiavimus, nustatyta, kad gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas 10 metų laikotarpiui gali kainuoti LT. Apytiksliai tvarkymo darbų įkainiai yra pateikti 8 lentel je. Vykdant gamtotvarkos plane numatytas veiklas ir atlikus viešųjų pirkimų procedūras, darbų ir reikalingų medžiagų įkainiai gali keistis. 9 lentel. Informacija saugoma Valstybin je saugomų teritorijų tarnyboje prie AM, Apsaugos ir tvarkymo skyriuje.

142 6. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBöSENA (MONITORINGAS) Siekiant užtikrinti taikomų gamtotvarkos priemonių veiksmingumą, gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas, nustatant ar vykdomos priemon s duoda laukiamus rezultatus. Tam būtina sisteminga gamtotvarkos plano įgyvendinimo steb sena ir jo įgyvendinimo poveikio tikslin ms gamtos vertyb ms steb sena. Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo steb senai siūloma vertinimo veiksnių programa pateikiama 10 lentel je. 10 lentel. Vertinimo veiksniai Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo steb senai Veiksnys Rodiklis Dažnumas Pastabos Sumed jusios augmenijos ir jos atžalų padengimas pievų ir pelkių buvein se Atželiančios krūmų bei medžių lokalizacijos. Pirmą kartą po 2 metų Atsižvelgiant į situaciją rekomenduojama koreguoti tvarkymo plotų lokalizaciją Ūkin s veiklos intensyvumas pievų buvein se Nendrynų užimami plotai pelkių buvein se Nendrynų užimami plotai Pakastuvos ežere Šienaujamų pievų (ganomų pievų) plotai, Šienavimo (ganymo) terminų laikymasis. Sąžalynų lokalizacija ir kiekiai Sąžalynų lokalizacija ir kiekiai Kasmet Kasmet pradedant 2 gamtotvarkos plano metais. Kasmet pradedant 2 gamtotvarkos plano metais. bei ribas Jei yra ganoma, tikrinti ar ganymas n ra per intensyvus ir tokiu atveju rekomenduoti mažinti galvijų tankį arba jų buvimo tam tikroje teritorijoje laiką. Atsižvelgiant į situaciją rekomenduojama keisti tvarkymo plotų lokalizaciją bei ribas. Atsižvelgiant į situaciją rekomenduojama keisti tvarkymo plotų lokalizaciją bei ribas. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas nustatant ar vykdomos priemon s iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Siekiant įvertinti Gamtotvarkos plano įgyvendinimo poveikį tikslin ms vertyb ms, atliekama europin s svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių steb sena. Tikslinių gamtos vertybių steb senos vertinimo parametrai bei periodiškumas pateikiami 11 lentel je. Steb jimas vykdomas buveinių ir retų rūšių populiacijų lokalizacijos vietose. 142

143 Buveinių būkl vertinama remiantis pagal ES svarbos natūralių buveinių inventorizavimo vadove (Rašomavičius, 2012) pateiktomis rekomendacijomis. Už gamtotvarkos plano tikslinių gamtos vertybių steb senos vykdymą, rezultatų kaupimą ir apibendrinimą atsakinga Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Jei steb senos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami ir blog ja buveinių būkl, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. Taip pat gali atsirasti poreikis numatyti naujas ar patikslinti esamas priemones d l naujai atsiradusių veiksnių, kurių nebuvo Gamtotvarkos plano rengimo metu ir d l ko kinta saugomų objektų būkl. Gamtotvarkos planas pirmą kartą turi būti peržiūrimas po trijų metų nuo Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimo pradžios. V liau, peržiūros turi būti atliekamos ne rečiau nei kas treji metai. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama: 1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas (realiai atlikti darbai, taikytos gamtotvarkos alternatyvos). Jei uždaviniai neįgyvendinti, nurodomos priežastys; 2. kiek esama situacija atitinka iškeltus uždavinius; 3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas ir l šų panaudojimas; 4. suinteresuotų asmenų ind lis, derinimo rezultatai, susitarimai; 5. Europos Bendrijos svarbos buveinių bei rūšių populiacijų būkl, vadovaujantis šių gamtos vertybių steb senos rezultatais; 6. Gamtotvarkos plano įgyvendinimo poveikis tikslin ms Gamtotvarkos plano vertyb ms; 7. būtinyb pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas. Už gamtotvarkos plano peržiūros vykdymą atsakinga Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Direkcija, atlikusi peržiūrą, parengia ataskaitą, kurią pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau VSTT). Ataskaita rengiama vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos turiniui aprašu (patvirtintas LR aplinkos ministro d. įsakymu Nr. D1-645) pateiktais nurodymais. Jeigu atliekant peržiūrą atsiranda būtinyb atlikti tyrimus, gauti mokslininkų ar kitų suinteresuotų institucijų išvadas ir pasiūlymus d l tikslinių gamtos vertybių esamos būkl s, Direkcija gali organizuoti tokių paslaugų pirkimą iš atitinkamų fizinių ar juridinių asmenų. Tuo atveju, kai Gamtotvarkos planas pakeičiamas, jis turi būti apsvarstytas su suinteresuotais asmenimis ir įstaigomis, kurios susijusios su numatomais Gamtotvarkos plano pakeitimais. Kitos suinteresuotos institucijos (nesusijusios su pakeitimais) turi būti informuojamos apie Gamtotvarkos plano pakeitimus. Gamtotvarkos plano pakeitimą ir pakeitimų derinimą, suinteresuotų institucijų ar asmenų informavimą vykdo Žemaitijos nacionalinio parko direkcija gavusi raštišką VSTT pritarimą pakeitimui. Keičiant tvirtinamosios dalies ar jos priedo nuostatas Gamtotvarkos plano pakeitimai tvirtinami aplinkos ministro įsakymu, kitais atvejais, VSTT pritarimu keičiama tik Gamtotvarkos plano pagrindžiamoji informacija. 143

144 11 lentel. Stebimos tikslin s gamtos vertyb s, steb senos parametrai, periodiškumas, rodikliai. Buvein / rūšis Steb senos parametrai Steb senos periodiškumas Steb senos rodikliai 3150 Natūralūs eutrofiniai -Buvein s būdingų (tipinių) rūšių ežerai su plūdžių ir aštrių įvairov ir skaitlingumas, bendrijomis -Buvein s apaugimas nendrynais Stepin s pievos -Buvein s užimamas plotas, -Charakteringų augalų įvairov ir skaitlingumas, -Ruderalinių augalų (dirvin usnis) užimami plotai Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos 6510 Šienaujamos mezofitų pievos -Buvein s užimamas plotas, -Charakteringų augalų įvairov ir skaitlingumas, -Buvein s apaugimas sumed jusia augmenija. -Buvein s užimamas plotas, -charakteringų augalų įvairov ir skaitlingumas, -buvein s apaugimas sumed jusia augmenija. Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai. Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai. Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai. Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai. -aptinkamos bent 3 būdingos rūšys, -atviro vandens plotas siekia bent 1,8 ha. -Buvein s užimamas plotas ne mažesnis nei 0,76 ha, -aptinkamos bent 8 būdingos rūšys, -buvein je išnaikintos ruderalinių augalų rūšys. -Buvein s užimamas plotas ne mažesnis nei 1,71ha, -aptinkamos bent 8 būdingos rūšys, -buvein s apaugimas sumed jusia augmenija neviršija 10%. -augalin s dangos susiv rimas ne mažesnis nei 50 %. -Buvein s užimamas plotas ne mažesnis nei 0,13 ha, -aptinkamos bent 8 būdingos rūšys, -buvein je n ra sumed jusios augmenijos. -augalin s dangos susiv rimas ne mažesnis nei 70 %.

145 7140 Tarpin s pelk s ir liūnai 7230 Šarmingos žemapelk s Žalsvažied blandis Raudonoji gegūn D m toji gegūn Lieknasis švylis -Buvein s užimamas plotas, -buvein s būdingų (tipinių) rūšių įvairov ir skaitlingumas, -buvein s apaugimas sumed jusia augmenija, nendr mis. -Generayvinių, vegetatyvinių augalų gausumas (vnt.), -populiacijos užimamas plotas. -Generayvinių, vegetatyvinių augalų gausumas (vnt.), -populiacijos užimamas plotas. -Generayvinių, vegetatyvinių augalų gausumas (vnt.), -populiacijos užimamas plotas. -Generayvinių, vegetatyvinių augalų gausumas (vnt.), -populiacijos užimamas plotas. Pirmą kartą atliekama (augalų vegetacijos metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai. Pirmą kartą atliekama (augalų žyd jimo metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai. Pirmą kartą atliekama (augalų žyd jimo metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai. Pirmą kartą atliekama (augalų žyd jimo metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai. Pirmą kartą atliekama (augalų žyd jimo metu) tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną -Buvein s užimamas plotas ne mažesnis nei 4,03 ha, -aptinkamos bent 8 būdingos rūšys, -samanų danga bent 70% ploto sudaryta iš būdingų kimininių ir žaliųjų samanų. -apaugimas sumed jusia augmenija ne didesnis nei 10 %, -sustabdytas nendrynų plitimas, nendr mis apaugusiuose plotuose atsikuria viksvynų bendrijos. -ne mažiau kaip 10 individų -ne mažiau kaip 10 individų -ne mažiau kaip 20 individų populiacijas užima ne mažesnį nei 10 m 2 m plotą. 145

146 Nendrin ling Švygžda Perinčių porų skaičius gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai Pirmą kartą atliekama tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai Pirmą kartą atliekama tais metais, kuriais numatoma taikyti gamtotvarkos priemones. V liau prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą, bet ne rečiau nei kas 3 metai Peri 3 poros. Peri 1 pora 146

147 GAMTOTVARKOS PLANO BRöŽINIAI IR PRIEDAI

148 1 br žinys. Europin s svarbos buveinių lokalizacija Pakastuvos telmologiniame draustinyje

149 2 br žinys. Saugomų augalų, grybų, gyvūnų rūšių lokalizacija Pakastuvos telmologiniame draustinyje. Kartografin medžiaga saugoma Valstybin je saugomų teritorijų tarnyboje prie AM, Apsaugos ir tvarkymo skyriuje.

150 3 br žinys. Tvarkymo plotų lokalizacija Pakastuvos telmologiniame draustinyje

151 1 priedas Nuosavyb s tipas, užimamas plotas, buvein s tipas Pakastuvos kraštovaizdžio draustinio tvarkymo plotuose. Tvarkym o ploto Nr. Plotas (ha) Gamtin s vertyb s/ taikomos priemon s Nuosavyb s tipas Žem s naudmenos 1 3, Tarpin s pelk s ir liūnai, Geltonasis piengrybis Valstybin Pelk s 2 0, Tarpin s pelk s ir liūnai, Pilkoji gerv Valstybin Pelk s 3 0, Tarpin s pelk s ir liūnai, Neįregistruota viešame turto registre žeme Pelk s 4 0, Stepin s pievos Valstybin Pievos 5 0, Baltasis gandras Valstybin Pievos 6 0, Šienaujamos mezofitų pievos Neįregistruota viešame turto registre žeme Pievos 7 0, Žalsvažied blandis Valstybin Pievos 8 0,04 9 0, ,18 Neįregistruota 6270 *Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos viešame turto registre žeme Pievos *Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos Valstybin Pievos *Rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos Neįregistruota viešame turto registre žeme Pievos 151

152 2 priedas Pakastuvos ežeras (nuotr. G. Gražulevičiaus, 2013 m.) Pakastuvos telmologinis draustinis (nuotr. G. Gražulevičiaus, 2013 m.) 152