DĖL VALSTYBINĖS TRIUKŠMO STRATEGINIO KARTOGRAFAVIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

Transkriptas

1 Vilniaus miesto savivaldybės triukšmo kartografavimo, prevencijos ir mažinimo metų programos 1 priedas VILNIAUS AGLOMERACIJOS 2012 METŲ TRIUKŠMO KARTOGRAFAVIMO IR PREVENCIJOS RODIKLIAI 1. Vilniaus aglomeracijos 2012 m. triukšmo kartografavimo ir prevencijos rodikliai nustatomi įgyvendinant Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą (toliau Triukšmo valdymo įstatymas) (Žin., 2004, Nr ) ir vadovaujantis 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Komisijos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (toliau ES direktyva 2002/49/EB) nuostatomis bei Valstybine triukšmo prevencijos veiksmų m. programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 564 (Žin., 2007, Nr ). 2. Vilniaus miesto savivaldybė įgyvendina Vilniaus miesto aglomeracijos m. triukšmo kartografavimo programą. Šios programos tikslas yra parengti Vilniaus aglomeracijos strateginius triukšmo žemėlapius pagal Europos Sąjungoje galiojančius metodus ir kriterijus, informuoti visuomenę ir suinteresuotas nacionalines ir tarptautines institucijas apie triukšmo rodiklius (ir veikiamų žmonių, būstų skaičių). Atliktas antrasis Vilniaus aglomeracijos automobilių, geležinkelių ir oro transporto triukšmo strateginis kartografavimas ir sudaryti tikslūs šių šaltinių triukšmo skaitmeniniai žemėlapiai. GIS pagrindu sukaupti duomenų masyvai, reikalingi triukšmo kartografavimui. Suformuota Vilniaus miesto automobilių srautų stebėsenos sistema su reguliariai atnaujinama geoduomenų baze. Strateginio kartografavimo rezultatai skelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje ( 3. Triukšmo kartografavimo ir prevencijos rodiklių tvirtinimo paskirtis įvertinti triukšmo lygį Vilniaus aglomeracijoje, nustatyti ir patvirtinti triukšmo kartografavimo, prevencijos vertinimo kriterijus ir ribinius dydžius. Triukšmo kartografavimo, prevencijos ir mažinimo tikslai ir uždaviniai konkretizuojami triukšmo kartografavimo, prevencijos ir mažinimo veiksmų plane. 4. Atlikus pirmąjį Vilniaus aglomeracijos triukšmo kartografavimą nustatyta, kad m. 122 tūkstančiai vilniečių nakties metu buvo veikiami viršnorminiu 55 decibelų ( ribinis dydis = 55 dba) triukšmu. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai: automobilių transportas 95 %, geležinkelio transportas 2,5 %, oro transportas 1,5 %, pramonės objektai 1 % (pagal viršnorminį triukšmo veikiamų gyventojų skaičių). 5. Atlikus antrąjį Vilniaus aglomeracijos triukšmo kartografavimą nustatyta, kad 2011 m. 74,800 tūkstančiai vilniečių nakties metu buvo veikiami viršnorminiu 55 decibelų ( ribinis dydis = 55 dba) triukšmu. Pagal vidutinį metinį dienos, vakaro, nakties triukšmo lygio rodiklį (toliau integralus paros triukšmo rodiklis) į viršnorminio triukšmo poveikio ( ribinis dydis = 65 dba) zonas pateko 82,100 tūkstančiai Vilniaus aglomeracijos gyventojų, 60 mokyklų, 40 vaikų darželių ir 6 ligoninės. Ženklus situacijos gerėjimas sietinas su kryptinga politika tobulinti automobilių transporto infrastruktūrą, racionalizuoti automobilių eismo srautus nakties metu.

2 6. Strateginiai triukšmo žemėlapiai rodo, kad pagal gyventojų, patenkančių į viršnorminio triukšmo poveikio zonas skaičių pagrindiniai aplinkos triukšmo šaltiniai Vilniaus aglomeracijoje yra: automobilių transportas 93 %, oro transportas 4,8 %, geležinkelių transportas 1,4 %, pramonės objektai 0,8 %. Gyventojų, patenkančių į viršnorminio triukšmo poveikio zonas Vilniaus miesto aglomeracijoje, skaičius Triukšmo šaltiniai Automobilių transportas Geležinkelio transportas Oro transportas Pramonė Gyventojų, patenkančių į triukšmingas zonas, kuriose triukšmas viršija ribinę integralaus paros triukšmo rodiklio > db, vertę, skaičius Gyventojų, patenkančių s į triukšmingas zonas, kuriose triukšmas viršija ribinę nakties rodiklio >55 db, vertę, skaičius Automobilių transportas yra mobilus aplinkos triukšmo taršos šaltinis, dėl plataus gatvės tinklo darantis poveikį visoms miesto zonoms m. pagal integralaus paros triukšmo rodiklį ( ) į automobilių transporto viršnorminio triukšmo zoną patenka 78,300 gyventojų, 55 mokyklos, 33 vaikų darželiai ir 6 ligoninės (žr. lentelę). 67,600 tūkst. vilniečių, gyvendami prie didelio intensyvumo automobilių transporto eismo gatvių, pateko į viršnorminio triukšmo sklaidos zoną nakties metu. Įvertinant, kad m. triukšmo kartografavimo metu į viršnorminę nakties triukšmo zoną pateko 116,6 tūkst. gyventojų, tai ženklus nakties triukšmo sumažėjimas. Gyventojų, patenkančių į automobilių transporto sukelto viršribinio triukšmo lygio intervalus, skaičius 70 74dB Gyventojų skaičius Mokyklų skaičius Darželių skaičius Ligoninių skaičius db,,, 65 69dB, >70 db, Gyventojų skaičius

3 m. papildomai buvo skaičiuojamas triukšmo lygis, kurį sukelia pagrindinių kelių automobilių eismas (žr. lentelę). Gyventojų, patenkančių į automobilių transporto (nuo pagrindinių kelių) sukelto viršribinio triukšmo lygio intervalus, skaičius 70 74dB Gyventojų skaičius db,,, 65 69dB, >70 db, Gyventojų skaičius Pagal neigiamą poveikį antrasis triukšmo šaltinis mieste yra oro transportas. Orlaivių triukšmas pasižymi aukštais garso lygiais kilimo-nusileidimo tako zonoje. Tarptautinis Vilniaus oro uostas yra miesto ribose. Pagal kartografavimo rezultatus į oro transporto viršnorminio triukšmo poveikio zonas nakties metu patenka jau 4,7 tūkst. vilniečių, kurie gyvena šalia orlaivių nusileidimo ir kilimo takų (žr. lentelę). O į viršnorminio oro transporto triukšmo poveikio zoną patenka 2,7 tūkst. gyventojų. Viršnorminio triukšmo zonos padidėjimas sietinas su orlaivių skrydžių padidėjimu nakties metu (po 22 val.). Gyventojų, patenkančių į oro uosto sukelto triukšmo lygio intervalus, skaičius,, db,, Gyventojų skaičius Mokyklų skaičius Darželių skaičius Ligoninių skaičius db Gyventojų skaičius Trečiasis pagal daromą neigiamą poveikį triukšmo šaltinis mieste yra geležinkelių transportas. Geležinkelių transporto keliamo triukšmo poveikis aplinkai jaučiamas prie geležinkelių linijų ir ypač stočių teritorijose. Vilniaus aglomeraciją kerta intensyvus tarptautinio tranzitinio geležinkelių transporto IXB koridorius Minskas Vilnius Klaipėda. Į geležinkelių transporto viršnorminio triukšmo poveikio zoną nakties metu patenka 1,5 tūkst. vilniečių, kurie gyvena prie intensyviausio eismo geležinkelių linijų (žr. lentelę). O į viršnorminio geležinkelių transporto triukšmo poveikio zoną patenka 700 gyventojų.

4 Gyventojų, patenkančių į geležinkelių transporto sukelto triukšmo lygio intervalus, skaičius db Gyventojų skaičius Mokyklų skaičius Darželių skaičius Ligoninių skaičius db Gyventojų skaičius Pagal daromą neigiamą poveikį ketvirtasis triukšmo šaltinis mieste yra stacionarūs pramonės, energetikos ir logistikos objektai. Pramoninio triukšmo strateginio kartografavimo statistiniai duomenys pagal kartografavimo rezultatus rodo, kad į pramonės sukelto viršnorminio triukšmo poveikio zonas nakties metu patenka 800 gyventojų (žr. lentelę). Į viršnorminio pramonės triukšmo poveikio zoną patenka 400 vilniečių, kurie gyvena netoli pramonės ir komunalinio ūkio objektų. Gyventojų, patenkančių į pramonės sukelto triukšmo lygio intervalus, skaičius db, Gyventojų skaičius Mokyklų skaičius Darželių skaičius Ligoninių skaičius db Gyventojų skaičius Strateginio triukšmo kartografavimo rodikliai yra vidutiniai ilgalaikiai (nustatyti vienų metų laikotarpiui) svertiniai dienos, vakaro, nakties laikotarpių garso lygiai: dienos triukšmo rodiklis (L dienos ) dienos metu (nuo 6 val. iki 18 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. vidutinis svertinis garso lygis A, nustatytas vienų metų dienos laikotarpiui ir išreiškiamas decibelais; vakaro triukšmo rodiklis (L vakaro ) vakaro metu (nuo 18 val. iki 22 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. vidutinis svertinis garso lygis A, nustatytas vienų metų vakaro laikotarpiui ir išreiškiamas decibelais;

5 12.3. nakties triukšmo rodiklis ( ) nakties metu (nuo 22 val. iki 6 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. vidutinis svertinis garso lygis A, nustatytas vienų metų nakties laikotarpiui ir išreiškiamas decibelais; L dienos, L vakaro, apibrėžia ISO :1987; dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklis ( ) (toliau integralus paros rodiklis) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, vidutinis svertinis garso lygis A, nustatytas vienų metų vienos paros laikotarpiui ir išreiškiamas decibelais. Jį skaičiuojant suteikiamas didesnis svoris vakaro ir nakties triukšmui, ir apskaičiuojamas pagal tokią formulę: = 101g 1/24 (12 x 10 Ldienos/ x 10 (Lvakaro+50)/ x 10 (Lnakties+10)/10 ), diena trunka 12 valandų, vakaras 4 valandas, o naktis 8 valandas. 13. Nustatant strateginio triukšmo kartografavimo rodiklių parametrus, vadovaujamasi ES direktyvos 2002/49/EB nuostatomis. Vykdant skaičiavimus, neatsižvelgiama į garsą, atsispindėjusį nuo pastato fasado. įvertinimo taško aukštis, kai skaičiuojama sudarant strateginį triukšmo žemėlapį, kuriame vaizduojamas triukšmo poveikis pastatuose ir greta jų, turi būti 4,0 0,2 m (nuo 3,8 m iki 4,2 m) virš žemės paviršiaus ties triukšmingiausiu fasadu, kuris yra arčiausiai į konkretų triukšmo šaltinį atsukta išorinė pastato siena. 14. Rengiant strateginio triukšmo kartografavimo ataskaitas pagal Europos Sąjungos reikalavimus, naudojami strateginio triukšmo kartografavimo rodikliai ir. Triukšmo lygiai nurodomi 5 dba s. Siekiant labiau pagrįsti triukšmo mažinimo priemones, turi būti nagrinėjami esamos būklės, L dienos, L vakaro,, o esant reikalui, ir perspektyvinio laikotarpio prognostiniai strateginiai triukšmo žemėlapiai su, L dienos, L vakaro, rodikliais. Duomenų vizualizacijai pagerinti gali būti maketuojami žemėlapiai, juose būtų rodama, kiek kartografuoti (sumodeliuoti) triukšmo lygiai viršija ribines reikšmes. 15. Vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymu ir Lietuvos higienos norma HN 33:2011 Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje, Vilniaus aglomeracijoje strateginio kartografavimo būdu nustatomi tokie leidžiami ribiniai triukšmo lygio dydžiai gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje: Ribiniai triukšmo dydžiai skirtingu paros metu Matuojamas ekvivalentinis garso lygis Matuojamas maksimalus garso lygis Garso lygiai, nustatomi strateginio kartografavimo būdu (vidutiniai metiniai) Vidutinis integralus paros dba. Dienos (6 18 val.) triukšmo lygis L dienos 65 dba 70 dba 65 dba Vakaro (18 22 val.) triukšmo lygis L vakaro 60 dba 65 dba 60 dba Nakties (22 6 val.) triukšmo lygis 55 dba 60 dba 55 dba 16. Siekiant sukurti akustinio komforto sąlygas gyventojams, Vilniaus miesto savivaldybės tyliajai aglomeracijos zonai nustatomi šie kontroliuojami rodikliai: 16.1 ribinis vidutinis metinis nakties triukšmo lygis < 55 dba; 17. Siekiant sukurti akustinio komforto sąlygas viešųjų erdvių lankytojams, Vilniaus miesto savivaldybės tyliajai viešajai zonai nustatomi šie kontroliuojami rodikliai: ribinis vidutinis metinis dienos aplinkos triukšmo lygis L dienos < 56 dba;

6 17.2. ribinis vidutinis metinis vakaro aplinkos triukšmo lygis L vakaro < 56 dba; 17.3 triukšmo šaltinių sukeltų triukšmo įvykių skaičius dienos ir vakaro metu neturi viršyti 9, o jų trukmė neviršyti 30 min; 18. Siekiant sukurti akustinio komforto sąlygas gamtinių erdvių lankytojams, Vilniaus miesto savivaldybės tyliajai gamtos zonai nustatomi šie kontroliuojami rodikliai: ribinis vidutinis metinis paros aplinkos triukšmo lygis < 45 dba; 18.2 triukšmo šaltinių, sukeltų triukšmo įvykių skaičius per parą neturi viršyti 9 ir trukti ilgiau nei 30 min. 19. Siekiant sukurti triukšmo prevencijos sistemą miesto gyventojams, Vilniaus miesto savivaldybės triukšmo prevencijos zonai taikomi kontroliuojami rodikliai kuomet: 19.1 ribinis vidutinis metinis paros aplinkos triukšmo lygis 60 dba; 19.2 ribinis vidutinis metinis nakties aplinkos triukšmo lygis 55 dba. 20. Triukšmo lygiai ir jų pokyčiai Vilniaus miesto teritorijoje stebimi vadovaujantis Triukšmo stebėsenos programa. Triukšmo stebėsena įgyvendinama, vykdant strateginį triukšmo kartografavimą ir kontrolinius triukšmo lygio matavimus. Privalomi šie Vilniaus aglomeracijos aplinkos triukšmo stebėsenos rodikliai: žmonių, gyvenamosiose vietovėse veikiamų triukšmo, viršijančio ribines vertes, skaičius; automobilių, geležinkelių ir oro transporto keliamo triukšmo mažinimo priemonės; pramoninio triukšmo mažinimo priemonės; investicijos triukšmui mažinti; įgyvendintų aplinkos triukšmo prevencijos priemonių skaičius, pobūdis ir jų akustinis efektyvumas; apsaugotų nuo triukšmo jo poveikiui jautrių vietų skaičius; apsaugotų nuo kenksmingo triukšmo poveikio žmonių skaičius; kvalifikaciją patobulinusių specialistų, dirbančių triukšmo prevencijos srityje, skaičius; informacijos, pateiktos visuomenei apie triukšmo valdymo priemones, apimtis. 21. Triukšmo lygių, jų pokyčių stebėseną ir kontrolę organizuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius. Kiekvienais metais Aplinkos apsaugos skyrius parengia ataskaitą su atnaujintais triukšmo rodikliais.