197 Jûratë Novagrockienë * Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija Kariuomenës transformacija XXI amþiuje: Lietuvos atvejis Straipsnio tikslas atskleisti, kaip besikeièianti tarptautinë aplinka, Lietuvos narystë NATO ir kraðto apsaugos sistemos reforma veikia Lietuvos kariuomenës raidà ir kiek pastaroji atitinka bendras NATO ðaliø kariuomeniø raidos tendencijas. Pirmoje dalyje pristatomas Charleso C. Moscoso visuomenës ir kariuomenës transformacijos ið moderniosios á postmoderniàjà modelis, kuris taikomas lyginamajai demokratiniø Vakarø valstybiø ginkluotøjø pajëgø raidos analizei. Joje nagrinëjamos NATO ðaliø kariuomeniø kaitos tendencijos po ðaltojo karo ir komunizmo sistemos þlugimo. Antroje straipsnio dalyje Moscoso modelio kintamieji taikomi kaip teorinis pagrindas gvildenant Lietuvos kariuomenës kaitos tendencijas. Taip pat siekiama ávertinti, kiek Lietuvos kariuomenës kaita sutampa su atitinkamais procesais senosiose NATO valstybëse ir kokias problemas jai tenka spræsti tapus NATO nare. Ávadas Þlugus socialistinei sistemai ir pasibaigus ðaltajam karui, pasirodë nemaþai darbø apie besikeièiantá dabartinio pasaulio konfliktø ir karø pobûdá. Ypaè padidëjo susidomëjimas demokratiniø valstybiø kariuomeniø transformacijos klausimais. Praëjus deðimtmeèiui po aksominiø revoliucijø, Tarpuniversitetinio ginkluotøjø pajëgø ir visuomenës seminaro (IUS) nariai tvirtino, kad kariniø pajëgø ir visuomenës studijos iðgyvena renesansà 1. Jis buvo inspiruotas tiek teoriniø svarstymø apie radikalias tarptautiniø santykiø permainas ir kariniø pajëgø vaidmená pasaulyje po geleþinës uþdangos griûties, tiek technologiniø, organizaciniø, socialiniø ir politiniø kaitos procesø ginkluotøjø pajëgø viduje. Dar Michailo Gorbaèiovo valdymo metais vyko aðtrios diskusijos, kuriose ortodoksinë saugumo samprata, pabrëþianti teritoriná integralumà ir politiná valstybës suverenumà, kintanèià galios pusiausvyrà tarp Rytø ir Vakarø, karines gynybos, atgrasymo ir ginkluotës kontrolës problemas 2, buvo iðstumta naujø poþiûriø á tarptautinius santykius ir saugumo bei gynybos politikà. Nauji poþiûriai buvo grindþiami gerokai platesne saugumo samprata 3, pagal kurià neapsiribojama vien politine karine * Dr. Jûratë Novagrockienë Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijos Politikos mokslø katedros profesorë, Strateginiø tyrimø centro direktorë. Adresas: Ðilo g. 5A, Vilnius, tel. 8-5 21 03571, el. paðtas rate@delfi.lt. 1 Moscos C. C., Williams J. A., Segal D. R., eds., The Postmodern Military, N.Y, Oxford: Oxford University Press, 2000, p. ix. 2 Averre D., Cottey A., Introduction: Thinking About Security in Postcommunist Europe in Averre D., Cottey A., eds., New Security Challlenges in Postcommunist Europe. Securing Europe s East, Manchester: Manchester University Press, 2002, p. 2.
198 dimensija, konflikto bei prievartos kategorijos keièiamos bendradarbiavimo su buvusiais prieðininkais principu, o saugumas projektuojamas ir á individà. Keièiantis saugumo ir naujø grësmiø aiðkinimui, keitësi ir jø áveikimo strategijos samprata. Tai atsispindëjo tiek formuojant saugumo bei gynybos politikà, tiek reformuojant vienà ið jos ágyvendinimo instrumentø karines pajëgas. Pereinant nuo visuotinës ir besàlygiðkos teritorinës gynybos prie kolektyvinës, kai kurios NATO valstybës Europoje jau XX a. 9 deðimtmetyje atsisakë karo prievolës 4, o kitos planuoja jos atsisakyti arba maþina ðauktiniø dalá kariuomenëje 5. Taèiau privalomosios karo tarnybos iðlaikymas arba visiðkas jos atsisakymas tik vienas dabartiniø kariniø pajëgø transformacijos aspektø. Dar XX a. 5 deðimtmetyje pradëti kariuomeniø lyginamieji tyrimai palaipsniui atskleidë, kad karinës pajëgos tai nuolat kintanti organizacija, jautriai reaguojanti á vidaus ir tarptautinës aplinkos pokyèius. Pastarojo deðimtmeèio NATO valstybiø, pirmiausia JAV, kariuomeniø tyrimai atvedë prie teorinës prielaidos, kad 1989 1990 metai yra takoskyra, þyminti moderniøjø kariniø pajëgø transformacijà á postmoderniàsias pajëgas 6. Daugelio karo sociologø nuomone, dabartinës Vakarø ðaliø kariuomenës kaip organizacijos susiduria su naujai suvokiamø kariniø pajëgø misijos, struktûrinës kaitos, þmogiðkøjø iðtekliø, iðlaidø paskirstymo, profesinës kaitos, santykio su visuomene ir kitomis problemomis, kurias bûtina nuodugniai tirti 7. Tais metais prasidëjo ir pokomunistiniø ðaliø kariuomeniø transformacija, kuri buvo kur kas sudëtingesnë dël politinio reþimo demokratizacijos ir perëjimo nuo planinës prie rinkos ekonomikos procesø, sovietinio palikimo. Dauguma Vidurio Europos ðaliø paveldëjo didþiules prastai ginkluotas armijas, kuriø iðlaikymas ir pertvarkymas reikalavo politinës valios ir didþiuliø finansiniø iðtekliø. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Slovënijos ir Makedonijos kariuomenës, skirtingai nuo kitø Vidurio Rytø Europos ðaliø, buvo kuriamos nuo pamatø. Lietuvos kariuomenës atkûrimo poreiká lëmë priklausomybës Sovietø Sàjungai laikotarpio palikimas ir politinë situacija, susidariusi atkûrus valstybës nepriklausomybæ. Sovietinë kariuomenë buvo okupacinë ir, 1993 m. jai iðvedus paskutinius dalinius, atsikurianèios Lietuvos karinës pajëgos turëjo spræsti kraðto apsaugos sistemos kûrimo, þmogiðkøjø iðtekliø poreikio naujai formuojamai Lietuvos kariuomenei, perimtø ið sovietinës kariuomenës pastatø ir ginkluotës apsaugos, finansavimo problemas. 3 Þr.: Snyder C. A., ed., Contemporary Security and Strategy, London: Macmillan Press, 1999; Buzan B., Þmonës, valstybës ir baimë. Tarptautinio saugumo studijos po Ðaltojo karo, Vilnius: Eugrimas, 1997. 4 Belgija 1992 m., Nyderlandai 1993 m., Prancûzija 1996 m., þr.: Haltiner K. W., Mass armies in Western Europe in Vlachova M., ed., The European Military In Transition, Baden-Baden: Nomos Verlagsgesellschaft, 1998. Jungtinëje Karalystëje privalomoji karo tarnyba buvo ávesta tik 1916 1919 m. ir 1939 1960 m., þr.: Parrot A., Profesionaliosios ginkluotosios pajëgos: Britanijos kariuomenës patirtis, þr.: Novagrockienë J., sud., Profesionalioji kariuomenë: Vakarø ðaliø patirtis ir perspektyvos Lietuvoje, Vilnius: Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, 2005. 5 Ten pat. 6 Williams J. A., The Postmodern Military Reconsidered in Moscos C. C., Wiliams J.A., Segal D. R., eds., The Postmodern Military, N.Y, Oxford: Oxford University Press, 2000, p. 273. 7 Moscos C. C., Armed Forces After the Cold War in Moscos C. C., Wiliams J.A., Segal D. R., eds., The Postmodern Military, N.Y, Oxford: Oxford University Press, 2000.
Lietuvos kariuomenës atkûrimas ir prisitaikymas prie ðalies saugumo ir gynybos politikos buvo itin dinamiðkas. Per vos daugiau kaip deðimtmetá kraðto apsaugos sistema (KAS) atsikratë sovietinio palikimo, pertvarkë organizacinæ struktûrà, sukûrë ir átvirtino demokratinës civilinës ginkluotøjø pajëgø kontrolës mechanizmà, atnaujino karininkø korpusà 8. Taèiau kokybiniai Lietuvos kariuomenës pokyèiai prasidëjo, kai Lietuva, gavusi kvietimà tapti NATO nare, 2003 m. pradëjo vykdyti kraðto apsaugos sistemos reformà. Nors ðalies ginkluotøjø pajëgø raida buvo sparti, ðie procesai vos pradëti tirti 9. Straipsnio tikslas yra dvejopas. Pirmiausia jame siekiama apþvelgti teorines diskusijas apie moderniosios kariuomenës pokyèius karo sociologijos aspektu ir árodyti, kad kariuomenës transformacijos á postmoderniàjà modelis gali bûti taikomas kaip teorinis pagrindas tiriant pokomunistiniø ðaliø kariuomenes. Antra, iðnagrinëti, kiek Lietuvos ginkluotøjø pajëgø pokyèiai, veikiami iðoriniø ir vidiniø veiksniø, atitinka hipotetines NATO kariuomeniø transformacijos tendencijas, kartu ávardyti problemas bei iððûkius, su kuriais susiduria Lietuvos kariuomenë ðaliai tapus NATO ir Europos Sàjungos nare. 1. Karinës pajëgos postmoderniojoje eroje: teorinës prielaidos Jau daugiau kaip deðimt metø karo sociologai tiria kariuomenës pokyèius, ávykusius po ðaltojo karo demokratinëse ðalyse. Kaip ir dauguma mokslininkø tuo metu, jie neiðvengë socialistinës sistemos griûties sukeltos euforijos. 1990 m. XII pasauliniame sociologø kongrese Madride Moscosas, tarsi patvirtindamas Franciso Fukuyamos istorijos pabaigos tezæ 10, suformulavo hipotezæ, kad moderniosios valstybës evoliucionuoja: pasirengusios karui (War Readiness) visuomenës tampa atgrasanèiomis (War Deterrence), o pastaruoju metu nekariaujanèiomis visuomenëmis (Warless Societies), atitinkamai keisdamos ir karo sociologijà 11. Jis argumentavo tuo, kad karas kaip konflikto sprendimo bûdas tarp Europos ir didþiøjø pasaulio valstybiø vis maþiau tikëtinas, todël keièiasi visuomenës ir kariuomenës santykis, kartu ir kariuomenës pobûdis. Kongrese buvo keliama idëja, kad dabar reikëtø kalbëti ne apie karo, o apie taikos sociologijà. Moscosas siekë sukurti sisteminá ir lyginamajai karo sociologijai tinkamà modelá: Mûsø tikslas apimti visumà, iðskirti reikðmingus faktus ir pateikti modelá 199 8 Norgëla J., Lietuvos stojimas á NATO ir profesionalioji kariuomenë, þr.: Novagrockienë J., sud. Profesionalioji kariuomenë: Vakarø ðaliø patirtis ir perspektyvos Lietuvoje, Vilnius: Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, 2005. 9 Urbelis V., Urbonas T., The Challenges of Civil Military Relations and Democratic Control of Armed Forces: the Case of Lithuania in Cottey A., Edmunds T., Forster A., eds., Democratic Control of the Military in Postcommunist Europe, Houndmills: Palgrave Publishers Ltd, 2002, p. 108 125; Gricius A., Paulauskas K., Demokratinë civilinë ginkluotøjø pajëgø kontrolë Lietuvoje, þr.: Lietuvos metinë strateginë apþvalga 2002, Vilnius: Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, 2003; Novagrockienë J., sud., Profesionalioji kariuomenë: Vakarø ðaliø patirtis ir perspektyvos Lietuvoje, Vilnius : Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, 2005. 10 Fukuyama F., The End of History?, National Interest, 1989. Summer. 11 Moscos C. C., Armed Forces in a Warless Society, Forum 13, Munich, 1992, p. 4.
200 besiformuojanèioms karinëms pajëgoms ávertinti 12. Jis pasiûlë tris visuomenës ir kariuomenës raidos ypatumus apibûdinanèias kategorijas pasirengusios karui visuomenës, atgrasanèios visuomenës ir nekariaujanèios visuomenës, kurios kaip analitiniai idealûs tipai bûtø taikomos atliekant demokratiniø Vakarø valstybiø kariuomeniø tyrimus. Pagal pasiûlytà tipologijà pasirengusiø karui visuomeniø tipui priskirtinos NATO ir Varðuvos pakto ðalys XX a. 5 6 deðimtmetyje, kurios turëjo dideles gerai kariniu poþiûriu pasirengusias kariuomenes, paprastai ðauktiniø. Atgrasanèiø visuomeniø tipà atitiko JAV, Kanada ir Didþioji Britanija 6 7 deðimtmetyje, o analogiðkø bruoþø, anot autoriaus, turëjo beveik visos NATO ðalys ir Sovietø Sàjunga. Ðio tipo ðalys perëjo nuo masiniø prie gerai parengtø ir aprûpintø technika profesionaliø kariuomeniø. Nekariaujanèias visuomenes tuo metu atitiko Vakarø ir Ðiaurës Atlanto ðalys, tokios kaip Ðvedija, Ðveicarija, Kanada ir netgi JAV 13, kuriø karinës pajëgos masinë kariuomenë buvo pertvarkomos á nedideles kadrines pajëgas, remiamas rezervo 14. 1 lentelë. Ginkluotosios pajëgos ir visuomenë Ginkluotųjų pajėgų Karui pasirengusi Atgrasanti visuomenė Nekariaujanti kintamieji visuomenė visuomenė 1.Formali Masinė kariuomenė Profesionali kariuomenė Kadrinės ir rezervo organizacija pajėgos 2.Pagrindiniai Bendros personalo Personalo išlaidos /žm. Rezervo infrastruktūra personalo biudžeto išlaidos straipsniai 3.Pagrindiniai Įprasta ginkluotė Moderni ginkluotė Įprasta ir moderni ginkluotės biudžeto ginkluotė straipsniai 4. Susitapatinimas su Institucinis Profesinis Pilietinis organizacija 5. Nesutarimai Dėl tarnybos vaidmenų Kova dėl biudžeto Misijos pasikeitimas organizacijoje 6.Sąmoningas Ribotas arba Leistinas pagal nustatytą Pripažįstamas atsisakymas atlikti draudžiamas tvarką privalomąją karo tarnybą 7.Rekrutavimas Jauni vyrai (tik kariai) Stratifikuoti per darbo rinką Jaunimas (kariai ir (tik kariai) civiliai) 8.Vyraujantis kario Dalinio vadas Vadybininkas arba technikas Karys mokslininkas profesijos tipas 9.Visuomenės Palaikanti Apatiška Skeptiška nuomonė 10.Karių požiūris į Priešiškas Skeptiškas Apatiškas nusiginklavimą Ðaltinis: Moscos C. C., Armed Forces in a Warless Society, Forum 13, Munich, 1992, p. 5. 12 Ten pat. 13 Ðaltojo karo metais JAV turëjo didþiausià profesionalià (2,6 mln.) ir geriausiai ginkluotà kariuomenæ NATO. 14 Moscos (iðnaða 11), 6.
Moscosas pateikë 10 kintamøjø, kuriø visuma apibûdina tris skirtingus kariuomenës tipus atitinkamais raidos laikotarpiais (1 lentelë). Jo tvirtinimu, geriausiai kariuomenës perëjimà ið vieno tipo á kità atspindi tiriamos ðalies gynybos iðlaidø kaita. Jos ne sumaþëjo, o netgi padidëjo, taip pat pasikeitë ir jø struktûra. Karui pasirengusios ir atgrasanèios visuomenës kraðto apsaugos biudþete daugiausiai iðlaidø buvo skiriama personalui, o nekariaujanèios visuomenës daugiausiai lëðø numato mokymams ir rezervo infrastruktûrai palaikyti 15. Taip pat keièiasi kariniø pajëgø organizacinë struktûra, kariø ir civiliø santykis. Kariaujanèiø visuomeniø kariuomenë buvo grieþtai institucionalizuota, hierarchiðka ir ryðkiai besiskirianti nuo civiliniø struktûrø organizacija. Atgrasanèios visuomenës kariuomenëse pastebima karinio ir civilinio personalo konvergencija, pagrindiniai mûðiai dël biudþeto vyksta gynybos ministerijose, o ne tarp sausumos, kariniø oro ir jûrø pajëgø. Nekariaujanèioje visuomenëje pradedamos trinti ribos tarp kariø ir civiliø, kariams tenka daugiau civiliniø pareigø ir veiklos 16. Taèiau 1992 m. seminare Sociologinis ateities kariuomenës projektavimas, matyt, praëjus euforijai dël 1990-1991 m. Persijos álankos karo, Moscosas jau vartoja kitokius savo kuriamø trijø tipø pavadinimus: ankstyvojo ðaltojo karo, vëlyvojo ðaltojo karo ir po ðaltojo karo visuomenës ir ginkluotosios pajëgos 17. Pagaliau 1994 m., toliau tobulindamas savo koncepcijà, Moscosas á modelá átraukia papildomus kintamuosius, tokius kaip grësmiø suvokimas, santykis su þiniasklaida, moters vaidmuo, homoseksualai kariuomenëje, matmenis, bûdingus postmoderniajai visuomenei, ir sukuria naujesnæ modelio versijà (2 lentelë). Taip atsirado naujos kategorijos modernioji, vëlyvoji modernioji ir postmodernioji visuomenë 18. Modernioji kariuomenë visiðkai susiformavo XIX a. kaip besikurianèios tautinës valstybës elementas. Ji buvo sudaryta ið þemesniøjø rangø eiliniø ir profesinës karo tarnybos karininkø. Bûdama vyriðka savo sandara bei dvasia, ji savo struktûra bei kultûra labai skyrësi nuo pilietinës visuomenës. Jos iðtakos sietinos su Prancûzijos revoliucijos pagimdyta levee en masse, kai susiformavo kareivio pilieèio sàvoka 19. Vëlyvosios moderniosios kariuomenës tipas vyravo nuo XX a. vidurio iki 9 deðimtmeèio pradþios ir sutapo su ðaltojo karo laikotarpiu. Jam bûdinga masinë kariuomenë, kurios didëjanèio karininkø sluoksnio profesionalumas buvo ugdomas karo akademijose ir koledþuose. 201 15 Ten pat, p. 6 7. 16 Ten pat. 17 Ten pat. 18 Nuciari M., Models and Explanations for Military Organizations: An Updated Reconsideration in: Caforio G, ed., Handbook of the Sociology of the Military. N.Y.: Kluwer Academic/Plenum Publishers, 2003. 19 Moscos (iðnaða 7), p. 1.
202 2 lentelë. Ginkluotosios pajëgos ir postmodernioji visuomenë: JAV Ginkluotųjų Modernioji Vėlyvoji modernioji Postmodernioji pajėgų kintamieji visuomenė, 1990 1945 m. visuomenė, 1945 1990 m. visuomenė, 1990 1. Suvokiamos Invazija Branduolinis karas Subnacionalinės: grėsmės etninės, terorizmas 2. Ginkluotųjų Masinė kariuomenė, Didelė profesionali Maža profesionali pajėgų struktūra šauktiniai kariuomenė kariuomenė 3. Misija Tėvynės gynyba Parama NATO Naujos misijos: taikos, humanitarinės 4. Vyraujanti Dalinio vadas Vadybininkas arba technikas Karys valstybininkas, kario profesija karys-mokslininkas 5. Visuomenės Palaikanti Prieštaringa Indiferentiška nuomonė 6. Santykis su Žiniasklaida Žiniasklaida manipuliuojama Žiniasklaida žiniasklaida inkorporuota nepriklausoma 7. Civiliai Mažuma Maždaug pusė Dauguma darbuotojai 8. Moters Atskiri daliniai arba Dalinė integracija Pripažintas vaidmuo nėra 9. Sutuoktinis(-ė) ir bendruomenė Integrali dalis Iš dalies integruoti Atskirti 10.Homoseksualai kariuomenėje 11. Sąmoningas atsisakymas tarnauti Baudžiami Atleidžiami nuo tarnybos Priimami Ribotas draudžiamas arba Leistinas pagal nustatytą tvarką Pripažįstamas Ðaltinis: Moscos C. C., Toward a Postmodern Military: The United States as a Paradigm in Moscos C. C., Williams J.A., Segal D. R., eds., The Postmodern Military, N.Y., Oxford: Oxford University Press, 2000, p. 15. Postmodernusis tipas bûdingas dabartiniam laikotarpiui. Komunizmo þlugimas Sovietø Sàjungoje ir Rytø Europoje tapo pagrindiniu postûmiu, paskatinusiu ginkluotøjø pajëgø pokyèius. Nebelikus invazijos grësmës, Vakarø valstybëms daugiau nebereikëjo kariuomeniø, kuriø socialinës vertybës ið esmës skyrësi nuo didþiosios visuomenës dalies vertybiø. Nors kariuomenës ir toliau pabrëþia nacionaliná patriotizmà, finansø, prekybos, komunikacijø globalizacija ir kita gyvybinë þmoniø veikla pakerta tradiciná nacionalinio suvereniteto pamatà 20. Moscoso bandymuose konceptualizuoti kariuomenës raidos XXI amþiuje tyrimus idealaus postmoderniosios kariuomenës modelio prototipas labiau grindþiamas JAV istoriniu patyrimu. Taèiau, kaip teigia pats autorius, postmodernioji kariuomenë yra idealus tipas. Jis leidþia pagal daugelá kintamøjø nustatyti pagrindines tendencijas, skirianèias moderniàsias, vëlyvàsias moderniàsias ir postmoderniàsias ginkluotàsias pajëgas 21. Vis dëlto, jo nuomone, modelio universalumas apsiriboja iðsivysèiusiø demokratiniø Vakarø valstybiø kariuomeniø tyrimais. 20 Ten pat, 2. 21 Moscos C. C., Toward a Postmodern Military: The United States as a Paradigm in Moscos Ch. C., Williams J. A., Segal D. R., eds., The Postmodern Military, N.Y., Oxford: Oxford University Press, 2000, p. 14.
Naujosios modelio versijos (2 lentelë) 11 kintamøjø yra logiðkai vienas su kitu susijæ. Pirmasis kintamasis grësmës ir jø suvokimas Moscoso nuomone, keièiasi istoriðkai. Prieð ðaltàjá karà bijota valstybës uþpuolimo, todël buvo reikalinga masinë kariuomenë. Ðaltojo karo metais iðkilus branduolinio ginklo pavojui ir tobulëjant karinei technikai, padidëjo gerai techniðkai parengtø kariø profesionalø poreikis. Pastaruoju metu iðkilo naujos grësmës lokaliniai karai ir terorizmas. Atitinkamai keitësi ir gynybos politika teritorinæ gynybà pakeitë kolektyvinë, ið esmës pakeitusi ir kariuomenës misijos sampratà. Naujosios misijos þymi fundamentalø kariuomenës paskirties pokytá ið valstybës gynëjos ji virto taikos palaikymo ir humanitariniø misijø dalyve. Tai sukëlë diskusijas JAV kariuomenëje, ar kitokiose nei karas operacijose maþiau ugdomi kario gebëjimai 22. Atitinkamai keitësi personalo sudëtis: 1973 m. JAV atsisakë ðauktiniø, sumaþino personalo skaièiø ir biudþetà. Po Vietnamo karo ir ypaè ðaltojo karo pabaigoje rezervo pajëgos tapo integralia ginkluotøjø pajëgø dalimi 23. Kito ir kario profesija. Dar prieð ðaltàjá karà pagrindiniai reikalavimai buvo karo menas ir lyderystë, bet rafinuotos technologijos iðstûmë prievartà kaip pagrindiná pergalës kare komponentà. Moderniuoju laikotarpiu bûrio vadà pakeitë vadovas specialistas. Postmoderniojoje visuomenëje atsiranda naujos profesijos karys mokslininkas ir karys diplomatas. Johnas Allenas Williamsas, apibendrindamas Moscoso modelá, teigë, kad tai á Vakarus, o tiksliau á Amerikà, orientuotas socialiniø mokslø modelis, kuris stokotø tam tikrø sàveikø elementø, jei bûtø taikomas kitose ðalyse, o jo taikymas kitokioje socialinëje sistemoje bûtø intelektualinio imperializmo forma 24. Vis dëlto remiantis ðiuo hipotetiniu modeliu tarp leidinyje The Postmodern Military nagrinëjamø ðaliø aptariama Pietø Afrikos Respublikos kariuomenës raida, kas kelia abejoniø dël gana grieþtos Williamso nuostatos. Ið tikrøjø susiduriama su metodologiniu klausimu ar tie patys teoriniai modeliai taikytini analizuojant analogiðkus procesus naujose NATO valstybëse? Akivaizdu, kad ir NATO kariuomeniø transformacijos procesai, ir problemos daugiau ar maþiau bûdingos ir pokomunistinëms NATO narëms (taip pat ir Lietuvai). Kita vertus, neabejotina, kad pokomunistiniø ðaliø ginkluotosios pajëgos gerokai atsilieka nuo NATO valstybiø senbuviø, jø reformø metu kylanèios specifinës problemos susipina su universaliomis, vienaip ar kitaip bûdingomis visoms NATO valstybiø ginkluotosioms pajëgoms problemomis. Todël tiek pirmojo, tiek antrojo modelio kintamieji ðiame straipsnyje taikomi kaip Lietuvos kariuomenës pokyèiø analizës kriterijai. Bûtina paþymëti, kad antroje straipsnio dalyje siekiama ne nagrinëti reformos eigos techninæ pusæ, bet atskleisti, kiek jos ágyvendinimo procesai atitinka bendras NATO kariuomeniø raidos tendencijas ir kokius iððûkius kelia narystë Aljanse. Pirmiausia kariuomenës reforma ir jos kontekstas nagrinëjami pasitelkus postmoderniosios kariuomenës kintamuosius (2 lentelë), iðskyrus kintamàjá sutuoktinio 203 22 Ten pat, p. 17. 23 Ten pat, p. 18. 24 Williams (iðnaða 6), p. 272.
204 integracija. Taikomi tie pirmojo modelio kintamieji, kuriø buvo atsisakyta vëlesniame variante: pagrindiniai personalo biudþeto straipsniai, pagrindiniai ginkluotës biudþeto straipsniai (1 lentelë). 2. Lietuvos ginkluotøjø pajëgø reforma link postmoderniosios kariuomenës? 2002 m. lapkrièio mën. Prahoje vykusiame NATO ðaliø vadovø susitikime Lietuva kartu su kitø Vidurio ir Rytø Europos ðaliø grupe buvo pakviesta prisijungti prie Aljanso. Uþtikrinimas dël narystës Aljanse lëmë, kad dar prieð formalizuojant naujàjá valstybës statusà 25, buvo pradëtos kurti politinës, teisinës, finansinës ir techninës KAS reformos prielaidos. Planuojant reformà pirmiausia buvo keièiama Lietuvos saugumo politika ir karinë strategija. Jei prieð Prahos susitikimà vienas ið Lietuvos strateginiø tikslø buvo visuotinë ir besàlygiðka gynyba, tai 2004 m. pradþioje buvo pabrëþiama, o lapkrièio 15 d. priimtoje Lietuvos Respublikos karinëje strategijoje (toliau Strategija) átvirtintas kolektyvinës gynybos principas. Strategijoje konstatuojama, kad tiesioginës karinës grësmës Lietuvai nëra, bet artimiausioje Lietuvos saugumo aplinkoje tebëra valstybiø, kuriose nëra iki galo átvirtinta demokratinë konstitucinë santvarka ir kurios iðlaiko santykinai didelius karinius pajëgumus, todël ateityje karinio pobûdþio grësmiø kilimo tikimybë iðlieka 26. Todël dokumente iðliko átikinamos gynybos ir atgrasymo principas. Vertinant grësmes, Strategijoje taip pat pabrëþiama, kad didëja ávairiø ðaliø ir regionø tarpusavio priklausomybë, todël didelæ reikðmæ ágauna nekarinës grësmës: organizuotas nusikalstamumas, nelegali prekyba ginklais, narkotikais ir þmonëmis, nekontroliuojama migracija, pavojingø ligø plitimas, netradiciniø grësmiø ir tarptautinio terorizmo pavojus. 2.1. Grësmiø suvokimas kaip pokyèiø postûmis Moscoso kariuomenës transformacijos postmoderniojoje eroje modelio pirmasis kintamasis grësmiø suvokimas atitinka grësmiø sàveikos su saugumo ir gynybos politika parametrus, ir tai leidþia tvirtinti, kad Lietuvos kariuomenës raidos tendencijos, vertinant jos perspektyvas, maþai skiriasi nuo senøjø demokratiniø ðaliø kariuomeniø tendencijø. Taèiau data, þyminti laikotarpá, kai buvo pradëta ágyvendinti naujoji saugumo ir gynybos politika, akivaizdþiai skiriasi nuo Vakarø ðalyse fiksuojamos ribos 1989 1990 metø. Pirmiausia Lietuvos kariuomenës atkûrimas buvo ið esmës baigtas tik 1995 metais. Kita vertus, ðalies politikoje iki 1999 m. vyravo tradicinë saugumo samprata, kurioje ðalies politinio ir karinio saugumo uþtikrinimas buvo svarbiausias uþsienio politikos uþdavinys 27. Juo ir buvo remiamasi formuojant Lietuvos kariuomenæ. 25 Lietuvos NATO narystës ratifikavimo dokumentai áteikti 2004 m. kovo 29 d. 26 Lietuvos Respublikos karinë strategija, http://www.kam.lt/index.php?itemid=29340. 07 12 2004. 27 Nekraðas E., NATO ir Europos Sàjungos santykiø transformacija ir Lietuvos uþsienio politika, þr.: Ðiaurës Atlanto erdvë ir Lietuva, Vilnius: Eugrimas, 2001, p. 17.
Laipsniðkas perëjimas prie naujos strategijos numatytas 2000 m. Baltojoje knygoje, 2002 m. Nacionalinio saugumo strategijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybës programoje 2001 2004 metams ir kituose dokumentuose, kuriuose pateiktas platus grësmiø spektras ávardytos grësmës nuo tarptautinio terorizmo iki nekontroliuojamos migracijos, apimant socialines ir ekonomines grësmes 28, nors ðios formuluotës dar nebuvo paverstos gynybos politikos praktika. Dabartinæ Lietuvos saugumo ir gynybos politikà, besiremianèià platesne saugumo grësmiø samprata, ið esmës, kaip ir daugelyje Europos valstybiø, lëmë iðoriniai veiksniai. Tik tapusi NATO nare, Lietuva pasiryþo keisti principines gynybos politikos nuostatas. Þvelgiant retrospektyviai, per ilgai buvo remiamasi visuotinës ir besàlygiðkos gynybos principu, o kariuomenë organizuojama orientuojantis á teritorinæ gynybà dël politinës valios stokos ir, tikëtina, dël karinës ginkluotøjø pajëgø vadovybës intereso iðlaikyti esamà kariuomenës struktûrà, nes daugiau ðauktiniø reiðkë ir daugiau darbo vietø profesinës karo tarnybos kariams bei maþiau socialiniø problemø. Todël ne tiek grësmiø suvokimas, kiek jø pavertimas saugumo ir gynybos politikos matmeniu turëjo átakos ir kariuomenës struktûros kaitai. 2.2. Ginkluotøjø pajëgø struktûros kaita Po pakvietimo á NATO prasidëjo konsultacijos dël Lietuvos, kaip Aljanso narës, ásipareigojimø. Rekomendacijose ir pastabose Lietuvai buvo siûloma kurti maþesnius, taèiau didesniø pajëgumø ir lengvai perdislokuojamus karinius vienetus, modernizuoti ginkluotæ, kad Lietuva galëtø aktyviau dalyvauti ir kolektyvinës gynybos sistemoje, ir taikos palaikymo operacijose. KAS reforma, pradëta dar 2001 m., ágavo naujà pagreitá 2003 m. Buvo parengtos ir patvirtintos Kraðto apsaugos sistemos plëtros gairës 2004 2009 metais 29 (toliau Gairës ). Pirmà kartà jos buvo numatytos ne áprastam trejø metø periodui, bet planuojamam ðeðeriø metø ciklui, kaip ir NATO ðalyse. Dokumente buvo numatytos konkreèios Lietuvos ginkluotøjø pajëgø struktûros pertvarkymo uþduotys: iki 2008 m. beveik 2 kartus sumaþinti ginkluotàsias pajëgas, suformuoti vienà greitojo reagavimo brigadà, aprûpinti jà reikiama ginkluote, iki 2005 m. pradþios parengti vienà batalionà, visiðkai atitinkantá Aljanso dalyvavimo tarptautinëse operacijose reikalavimus 30. 2003 m. Lietuvos miðrioje kariuomenë vyravo profesinës karo tarnybos kariai: Sausumos pajëgose tarnavo 7 950 kariø, ið jø 3 027 ðauktiniai, Karinëse jûrø pajëgose 650 kariø, ið jø 130 ðauktiniø, Karinëse oro pajëgose 1 150 kariø, ið jø 150 ðauktiniø. 63 proc. Lietuvos ginkluotøjø pajëgø personalo sudarë profesinës tarnybos kariai ir 37 proc. ðauktiniai 31. Buvo numatyta ðauktiniø dalá kariuomenëje maþinti, nustatytas jø ribinis skaièius: 2003 m. 4 500, 2004 m. 3 681, 2005 m. iki 205 28 Nacionalinio saugumo strategija. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. geguþës 28 d. Oficialus Lietuvos Respublikos leidinys, Vilnius: Kraðto apsaugos ministerija, 2002, p. 7 9. 29 Kraðto apsaugos sistemos plëtros gairës 2004 2009 metais, http://www.kam.lt/index.php?itemid=30319, 15 05 2004. 30 Ten pat. 31 Lithuania, http://www.nato.int/invitees2004/lithuania/defence.htm, 25 08 2004.
206 3 500 kariø 32. Kitaip tariant, iki 2008 m. numatyta perpus sumaþinti tiek profesinës tarnybos, tiek ðauktiniø skaièiø, t.y. jie turëtø sudaryti maþiau nei 18 proc. viso kariuomenës personalo. Gairëse, remiantis tiek NATO ekspertø, tiek Lietuvos specialistø skaièiavimais, numatytas kokybinis kariniø struktûrø pertvarkymas, ávardyti nauji ginkluotøjø pajëgø uþdaviniai, pabrëþiama kariø gebëjimø didinimo uþduotis, reikalaujanti taip pat ir karinio mokymo sistemos pertvarkos, priderinant mokymo programas prie naujø kariuomenës planø ir kolektyvinës gynybos uþduoèiø, specializacijos tose srityse, kuriose pagal turimus iðteklius bûtø kuriami pajëgumai, reikalingi kolektyvinei gynybai 33, taip pat maþinami ir reformuojami teritorinës gynybos vienetai, pritaikant juos civiliniø strateginiø objektø apsaugai ir civilinës valdþios reikmëms. Plëtojant Lietuvos karinius pajëgumus, prioritetas teikiamas Sausumos pajëgoms, kurios nuo pat pradþiø, tik atkûrus kariuomenæ, buvo stipriausia ginkluotøjø pajëgø grandis. Taip pat numatoma iðlaikyti nedideles Karines oro ir jûrø pajëgas, atsiþvelgiant á tai, kad ðiø kariuomenës rûðiø pajëgumai yra svarbûs teritorijos vientisumui uþtikrinti ir Aljanso misijoms vykdyti. Sausumos pajëgø pagrindinis vienetas Nuolatinës parengties brigada Geleþinis Vilkas iki 2008 m. turi bûti parengta ávairios paskirties operacijoms uþ Lietuvos ribø vykdyti, iki 2004 m. pabaigos Lietuvos didþiojo kunigaikðèio Algirdo mechanizuotàjá batalionà numatyta sukomplektuoti tik profesinës karo tarnybos kariais ir parengti operacijoms uþ Lietuvos ribø kartu su NATO pajëgomis vykdyti 34. Maþinami kraðto apsaugos savanoriø pajëgø (KASP) daliniai. KASP savanoriø aktyvøjá rezervà planuojama sumaþinti iki 4 200 kariø, o profesinës karo tarnybos kariø skaièiø iki 800. Iki 2008 m. KASP turi bûti parengtas priimti sàjungininkiø paramà, vykdyti strateginiø ðalies objektø apsaugà, teikti paramà civilinei valdþiai nelaimiø metu, bendradarbiauti su policija kylant teroro aktø pavojui ir kt. 35 Nors NATO nenurodo, kokià kariuomenæ turëtø iðlaikyti jos narës, taèiau, keliant gebëjimø didinimo ir sàveikumo su NATO pajëgomis reikalavimus, natûralu, kad didëja gerai parengtø kariø, gebanèiø ávaldyti sudëtingà modernià technikà, poreikis. Kaip paþymi J. Petrauskaitë, nagrinëdama revoliucijos karinëje srityje poveiká Lietuvos ginkluotøjø pajëgø raidai, analitikai pastebi, kad XXI amþiuje nuolatinæ grësmæ kels ÞIK (þemo intensyvumo konfliktai) arba konfliktai, artimi karui. Kariuomenë, skirta kovoti su ðiomis grësmëmis, skirsis nuo AIK (aukðto intensyvumo konfliktai) kariuomenës 36. Kadangi pagrindiniai reikalavimai Lietuvos kariuomenei yra bûti pasirengus kolektyvinei gynybai ir dalyvauti ávairiose operacijose, ji turi disponuoti moderniausia ginkluote ir technika, o mokant karius parengti juos taip, kad jie gebëtø naudotis ðia ginkluote 37. Technologinis veiksnys taip pat objektyviai stiprina kariuomenës profesionalizacijos tendencijà, dël ko ateityje gali bûti visiðkai ar laikinai atsisakyta karo prievolës. 32 Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës 2004 metø veiklos ataskaitos pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui, 2005 m. kovo 30 d., Nr. 337, http:// www.lrv.lt/13_vyr_dok/n0337.pdf, 21 05 2005. 33 Ten pat. 34 Kraðto apsaugos sistemos gairës 2004 2009 metais, (iðnaða 29). 35 Ten pat. 36 Petrauskaitë J., Revoliucija karinëje srityje: átaka Lietuvos kariuomenës profesionalizacijai?, þr.: Novagrockienë, (iðnaða 2), p. 82. 37 Ten pat, p. 89.
Kaip matome, nors Lietuvos ginkluotøjø pajëgø struktûros pokyèiai tik prasidëjo, jie jau sutampa su analogiðkais NATO valstybiø kariuomenëse vykstanèiais procesais. Taèiau kartu dël kariuomenës maþinimo ir profesionalizacijos didëja socialinës problemos. Maþëjant ðauktiniø poreikiui, ateityje planuojama ðaukti jaunuolius atlikti privalomàjà karo tarnybà savanoriðkumo pagrindais. Ðauktiniø institutas yra gana svarbus Lietuvoje, nes padeda spræsti ir kai kurias socialines problemas: pilietinio ugdymo, nedarbo, profesinio orientavimo. Kaip rodo nuo 2002 m. Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademijos Strateginiø tyrimø centro atliekami kariuomenës tyrimai, tarp ðauktiniø vyrauja maþø miesteliø ir kaimø gyventojai, pusës kariø ðeimos pajamos vienam þmogui sudaro 400 Lt, kas penktas karys, prieð eidamas tarnauti á kariuomenæ, buvo bedarbis, vos daugiau kaip 50 proc. turëjo viduriná iðsilavinimà 38. Be to, kariuomenës reforma lemia ir kitokio pobûdþio socialines problemas. Dël bûtinybës maþinti personalà, iðleisti á atsargà daugiau kariø nei anksèiau paaðtrëjo buvusiø kariø reintegravimo á civilines struktûras (profesijas) klausimas. Kita vertus, KAS nuolat susiduria su finansavimo problema. Nors 2001 m. geguþës 23 d. buvo pasiraðytas parlamentiniø partijø susitarimas dël gynybos politikos 2001 2004 metais, kuriame patvirtinamas partijø ásipareigojimas plëtoti ðalies nacionalinio saugumo ir gynybos sistemà kaip bendrosios Europos saugumo ir transatlantinës sistemos dalá ir KAS skirti 2 proc. BVP, taèiau ið tikrøjø gynybos poreikiams iðleidþiama apie1,41 proc. BVP 39, kitais duomenimis 1,28 proc. Bandydama iðlaikyti balansà tarp reikalingø pajëgumø, tarptautiniø ásipareigojimø ir turimø materialiniø, þmogiðkøjø bei finansiniø iðtekliø, Lietuva, nors ir pritardama Europos Sàjungos gynybos politikos iniciatyvoms, ið tikrøjø skiria maþesná kariniø pajëgø krepðelá ES nei NATO ir faktiðkai gali naudoti tik tas paèias pajëgas abiejø organizacijø poreikiams uþtikrinti. 2003 m. duomenimis, Lietuva ES turëjo skirti: po vienà mechanizuotàjà ir motorizuotàjà kuopà bei bûrio dydþio pëstininkø vienetà, karo medikø skyriø, inþinieriø bûrá, specialiøjø pajëgø bûrá, 1 An-26 orlaivá, 2 Mi-8 sraigtasparnius, 2 iðminavimo laivus, du poligonus 40. Ateityje ES poreikiai gali didëti, bet Lietuvos iðtekliai yra riboti, todël kol kas numatoma tas paèias pajëgas naudoti abiejø organizacijø poreikiams tenkinti. Nëra vienos politinës nuomonës ir dël karo prievolës panaikinimo. Socialdemokratø partija linkusi iðlaikyti miðrià kariuomenës sudëtá, Liberalø ir centro sàjunga labiau remia profesionaliàjà kariuomenæ, Lietuvos konservatoriai (Tëvynës sàjunga) taip pat palankiai jà vertina, bet pasisako uþ ilgalaiká palaipsná perëjimà prie jos 41. Naujoji sàjunga siûlo atsisakyti ðaukimo á privalomàjà karo tarnybà ir apsiriboti profesionaliàja kariuomene. Vis dëlto iðlaikomas nuoseklaus kariuomenës profesionalizavimo principas. 38 Novagrockienë J., Januðauskienë D., Kaminskaitë A., Privalomosios tarnybos kariø nuostatos. Ataskaita, Vilnius: Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, 2002, p. 6 11. 39 Biudþetas, http://www.kam.lt/index.php?itemid=33308,05 08 2004. 40 Gricius A., Paulauskas K., Europos Sàjungos bendroji uþsienio ir saugumo politika ir Lietuva, þr.: Lietuvos metinë strateginë apþvalga 2003, Vilnius: Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, 2004, p. 95. 41 Interviu su partijø atstovais atliekant tyrimà Lietuvos gyventojø poþiûris á saugumà, 2002 m. Apie tyrimà þr. : Novagrockienë J., Januðauskienë D., Lietuvos gyventojø poþiûris á saugumà, þr.: Lietuvos metinë strateginë apþvalga 2002, Vilnius: Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, 2002, p. 277 298. 207
208 Nors Gairëse suformuluoti uþdaviniai ágyvendinami lëèiau nei numatyta, akivaizdu, kad dël kariuomenës struktûros reformos, rengiantis vykdyti naujas misijas, keièiasi ir personalo sudëtis. 2.3. Kariuomenës misijos ir kariø profesinës sudëties kaita Ryðkiausias pokytis ginkluotosiose pajëgose sietinas su jø vaidmens pasikeitimu perëjimu nuo valstybës gynimo funkcijos prie dalyvavimo bendrose su NATO tarptautinëse operacijose ir kolektyvinio saugumo sistemoje. Tai reiðkia, kad Lietuvos kariuomenë turi atsisakyti ar bent laikyti antraeiliu uþdaviniu vëlyvøjø moderniøjø ginkluotøjø pajëgø funkciná imperatyvà kariauti ir ginti nuo prieðo tik savo valstybæ. Todël Lietuvos karys ðiandien daþniau gina ar saugo kitø ðaliø gyventojus nei savo ðalies pilieèius. Be to, Lietuvos kariams daþniau tenka dalyvauti taikos operacijose, kur ne visada reikia koviniø kario savybiø, labiau bendravimo su vietos gyventojais, daugianacionaliniø pajëgø kariais ágûdþiø ir patirties, gebëjimo ne tiek ginti, kiek padëti. Tai iðgyvena visos NATO ðaliø kariuomenës. Naujø misijø atsiradimas siejamas su tam tikra kariuomenës ir kario profesijos identiteto krize. Ðalia koviniø kario savybiø turi bûti ugdomi ir kiti gebëjimai. Misijose dalyvaujantis karys turi bûti ne tik gelbëtojas jis privalo þinoti tarptautiniø organizacijø veiklos bei tarptautinës teisës principus, gebëti uþmegzti ir palaikyti ryðius su vietos gyventojais, gerai mokëti uþsienio kalbas. Pavyzdþiui, JAV, siekdamos iðlaikyti savo kariø profesinius gebëjimus, labai greitai sukûrë naujas mokomàsias uþduotis ir vadovëlius, kad pritaikytø patyrimà, ágytà dar ðaltajam karui nesibaigus surengtose pirmosiose tarptautinëse operacijose. Jos þodyne atsirado naujas terminas kitokios nei karas operacijos 42. Ádomu, kad daug Lietuvos kariø, tarnaujanèiø taikos sàlygomis, prieðingai, dalyvavimà tarptautinëse misijose laiko tikruoju kariðku gyvenimu, nes mano, kad jø metu kiekvienas gali ne tik pasitikrinti, kà moka ir gali, bet ir ágyti visiðkai naujos patirties, iðbandyti save 43. Norinèiøjø dalyvauti tarptautinëse operacijose skaièius paprastai virðija poreiká. Moscoso modelyje kovotojà moderniojoje ir postmoderniojoje epochoje keièia karys vadybininkas, karys mokslininkas, karys diplomatas. Akivaizdu, kad, pleèiantis kario profesijos riboms, keliami nauji kariø parengties reikalavimai. Personalo ugdymo sistema, rengiantis narystei Aljanse, buvo nuolat tobulinama. Vien 2000 m. duomenimis, 22 uþsienio ðalyse ilgalaikëse mokymo programose dalyvavo 1 000 kariø ir civiliø KAS darbuotojø 44. 1999 2000 m. ávairius kursus baigë 450 kariø 45. 42 Moscos (iðnaða 21), p. 17. 43 Maslauskaitë A., Novagrockienë J., Tarptautinëse misijose tarnaujanèiø kariø socialinës ir psichologinës problemos. Tarpinë ataskaita, Vilnius: Generolo Jono Þemaièio Lietuvos karo akademija, 2004. 44 Profesinis tobulinimas, http://www.kam.lt/index.php?itemid=9475, 10 07 2004. 45 Uðackas V., Q&A Report on Lithuania s Integration into NATO. Washington, May 1, 2002, 5, http://www.ltembassyus.org/pdf/q_+_a_report_lithuania_nato_hearing.pdf, 04 06 2004.
Gairëse 2004 2009 m. numatyta perþiûrëti visø kategorijø kariø rengimo programas, ypatingà dëmesá skirti vyresniøjø karininkø ir specialistø rengimui, toliau mokyti oficialiø NATO kalbø, plësti tarptautiná mokymo centrà Lietuvos karo akademijoje, dalyvauti tarptautinëse pratybose. Nors sàvokos karys mokslininkas ir karys diplomatas dar neásitvirtino karinëje retorikoje, terminas karys mokslininkas sietinas su mokslinës veiklos pagrindus ásisavinusiais kariais, o ne su tyrëjais ar disertacijas raðanèiais karininkais. Nuo 1994 m., Lietuvos karo akademijai suteikus aukðtosios mokyklos statusà, joje rengiami karininkai ágyja ir specialøjá kariná, ir universitetiná iðsilavinimà. Svarbu, kad daugiapakopë karininkø rengimo sistema, kai jie gali studijuoti kapitonø kursuose, baigti magistrantûros studijas, tobulintis Baltijos gynybos koledþe, tarptautiniuose kursuose, sudaro sàlygas kariams ne tik ágyti þiniø ir jas gilinti, bet ir plësti akiratá. Diplomatines funkcijas daþniau atlieka civiliai KAS darbuotojai nei kariðkiai. Nors pleèiasi karo ataðë korpusas, kol kas tik 10 aukðtø karininkø vykdo diplomatinæ misijà atstovaudami Lietuvai. Taigi ðiuo poþiûriu Lietuva atsiduria kaip tarp vëlyvosios moderniosios ir postmoderniosios visuomeniø. 2.4. Pagrindiniai biudþeto straipsniai Kaip kontroliná kintamàjá, vertinant pokyèius kariuomenëje, galima nagrinëti KAS iðlaidø struktûros kaità. Anot Moscoso, kaip buvo minëta, pagrindinë kariuomenës po ðaltojo karo biudþeto ypatybë personalo iðlaidø maþinimas ir ginkluotës pirkimo iðlaidø didinimas. 209 50 40 30 20 10 0 43,1 42,1 31,5 27,327 19,1 6,3 3,6 2003 2008 Personalo išlaidos Pirkimai Infrastruktūros išlaikymas Statyba 1 pav. Planuojama kraðto apsaugos sistemos iðlaidø struktûra (proc.) 46 46 K. Paulausko praneðimas, skaitytas Kraðto apsaugos ministerijoje 2003 m. kovo 24 d.
210 Pagal 2004 2009 m. plëtros gaires numatyta, kad personalo iðlaidos turi sudaryti ne daugiau kaip 50 proc. visø KAS iðlaidø, iðlaidos naujai ginkluotei, karinei árangai ir technikai ásigyti bei turimai modernizuoti ne maþiau kaip 25 proc., iðlaidos infrastruktûrai iðlaikyti nevirðyti 10 proc. visø KAS iðlaidø. 1 pav. matyti, kad personalo iðlaidas iki 2008 m. planuojama sumaþinti beveik per pusæ, o lëðas ginkluotei pirkti padidinti daugiau kaip du kartus 47. 2004 m. KAS biudþeto struktûra tik ið dalies patvirtina numatytas tendencijas (2 pav.). Personalui iðlaikyti skiriamos lëðos nevirðija 50 proc., bet pirkimams skirta 19,2 proc. visø KAS biudþeto lëðø. Ginkluotës pirkimas paprastai priskiriamas investicijø kategorijai, todël tai neatsispindi 2 pav. 2003 m. investicijoms ir ginkluotei ásigyti buvo skirta 23,6 proc. KAM biudþeto, 2004 m. 22,9 proc. 48 Aptariant ginkluotës ir kitus pirkimo prioritetus, akivaizdu, kad planuojama realiai, atsiþvelgiant á nedidelá ðalies biudþetà ir reformos kryptis. Daugiausia dëmesio skiriama prieðtankinei ir prieðraketinei ginkluotei, transportui ir logistiniam aprûpinimui. Sausumos pajëgas iki 2008 m. planuojama aprûpinti trumpojo nuotolio oro gynybos sistemomis, vidutinio ir ilgojo nuotolio prieðtankinëmis sistemomis, lengvàja pëstininkø ginkluote, taktinio ryðio priemonëmis. Karinës oro pajëgos numato ásigyti vidutinio nuotolio oro erdvës stebëjimo sistemø, oro erdvës trumpojo nuotolio oro gynybos sistemà, stebëjimo ir kontrolës sistemos árangà. Karinëse jûrø pajëgose turi bûti atnaujinta teritorinës jûros ir iðskirtinës ekonominës zonos stebëjimo sistemos áranga, didinami mininës kovos padaliniø pajëgumai. 3.7 12.2 46.2 18.7 19.2 Personalo išlaidos Pirkimai Materialinės bazės išlaikymas Statyba 2 pav. Kraðto apsaugos ministerijai skirtos lëðos 49 Kitaip tariant, biudþeto struktûros ir ginkluotës pirkimø iðlaidø kitimas patvirtina postmodernizacijos tendencijà, nors reikia laiko, kad galima bûtø padaryti galutinæ iðvadà. 47 2004 m. iðlaidos kraðto apsaugai, http://www.kam.lt/index.php?itemid=33308, 06 12 2004. 48 Ten pat.
211 2.5. Visuomenës nuomonë apie Lietuvos kariuomenæ Teoriðkai postmodernioji visuomenëje turëtø bûti labiau indiferentiðka arba net neigiamai nusistaèiusi kariuomenës kaip struktûros, kuri nebereikalinga nesant akivaizdþios grësmës ir brangiai kainuoja bei yra svetima, nes kariai siunèiami á kitas ðalis, atþvilgiu. Taèiau Lietuvoje kariuomenë viena ið institucijø, kurios reitingai yra aukðèiausi. Viena ið teigiamo kariuomenës vertinimo prieþasèiø yra sparti jos kaita ir gerëjantis ávaizdis. Ðiandien Lietuvos kariuomenë vis maþiau primena sovietinæ kariuomenæ, kuri garsëjo nestatutiniais santykiais vadinamàja dedovðèina, betvarke ir korupcija. Be to, nemaþai Lietuvos gyventojø jà laikë okupacine kariuomene, o tarnybà joje ne pareigos Tëvynei vykdymu, o prievartine karo tarnyba. Atliekant 2002 ir 2003 metø visuomenës apklausas, buvo praðoma, kad respondentai nurodytø, ar sutinka su teiginiu, kad dabartinë Lietuvos kariuomenë yra visiðkai kitokia nei buvusi sovietinë. Per vienus metus sutinkanèiø ir visiðkai sutinkanèiø su teiginiu, kad Lietuvos kariuomenë pasikeitë, apklaustø gyventojø padaugëjo nuo 75 iki 82 proc., o nesutinkanèiø sumaþëjo nuo 9 iki 6,4 proc. (3 pav.). Neturëjusiø nuomonës ðiuo klausimu respondentø sumaþëjo nuo 15 proc. 2002 m. iki 12 proc. 2003 m. 50 49 50 40 30 20 10 0 32 26 15 12 9 6 1 0 2002 m. birželis 2003 m. birželis Visiškai sutinku Nei sutinku, nei nes utinku Visiškai nesutinku Sutinku Nesutinku 3 pav. Dabartinë Lietuvos kariuomenë yra visiðkai kitokia nei buvusi sovietinë (proc.) Lietuvos kariuomenës vertinimo pokyèiø dinamika matyti 3 lentelëje. Lietuvos gyventojø poþiûris á kariuomenæ 2002 2004 m. buvo stabilus: labai teigiamai ir teigiamai jà vertino nuo 65 iki 68 proc. Lietuvos gyventojø. Teigiamas poþiûris á kariuomenæ yra nulemtas istoriniø ir kultûriniø veiksniø. Istoriðkai þiûrint, dabartinë Lietuvos kariuomenë, palyginti su sovietine, yra sava. Jos atkûrimas susijæs su 1991 m. ávykiais, kai þmonës taikiai protestuodami
212 pasiprieðino omonininkø puolimui, o pirmieji savanoriai buvo pasirengæ ginti Seimà. Vëliau ne maþai jø tapo þinomais Lietuvos karininkais. 3 lentelë. Lietuvos kariuomenës vertinimas 2002 2004 m. Ðaltinis: KAM uþsakymu atliktø visuomenës nuomonës apklausø 2002 2004 m. ataskaitos. Apklausas atliko Lietuvos Didþiosios Britanijos rinkos ir visuomenës nuomonës tyrimø kompanija Baltijos tyrimai. Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos gyventojø nuomonë negali bûti laikoma kariuomenës raidos link postmoderniosios kriterijumi dël specifiniø jos formavimosi sàlygø ir santykio su visuomene. 2.6. Þiniasklaida ir kariuomenë Kariuomenës santykis su þiniasklaida yra daugialypis. Karinës institucijos paprastai siekia palaikyti gerus santykius su þurnalistais. Kita vertus, jos dëmesio kartais vengiama baiminantis dël ávaizdþio, kai vieðinamos ad hoc kariniø struktûrø problemos. Þiniasklaida Lietuvoje KAS atþvilgiu yra vidaus ir iðorinë. Vidaus þiniasklaidai priskirtini visi KAS laikraðèiai ir þurnalai: Kraðto apsauga, Karys, Kardas, Kariûnas ir kai kuriø batalionø leidþiami laikraðèiai. Ji atlieka ne tik visuomenës ir kariuomenës informavimo, ðvietimo, bet ir teigiamo kariuomenës ávaizdþio formavimo funkcijà. Iðorinë þiniasklaida veikia operatyviau (dienraðèiai) ir labiau linkusi KAS ieðkoti ne teigiamø, o neigiamø reiðkiniø. Taikos sàlygomis negalima jokia cenzûra, iðskyrus KAS savicenzûrà. Ðaltojo karo metais þiniasklaida ir kariuomenë buvo tarsi viena komanda, nes karo korespondentai buvo kariai. Postmoderniojoje visuomenëje, kaip teigia Moscosas, galimas ir toks variantas, kai þurnalistai, turintys savø techniniø galimybiø, aplenkia karius ir greièiau bei tiksliau informuoja visuomenæ apie ávykius viename ar kitame karðtajame pasaulio taðke, o vadai per CCN komercinæ televizijà stebi, kas vyksta jø kontroliuojamoje veiksmø zonoje 50. Lietuvoje karo korespondentø dar nedaug, informacijà apie ávykius ið karðtøjø taðkø daþniausia perduoda valstybinës ir komerciniø televizijø þurnalistai. Galima teigti, kad þiniasklaida daro nedidelá poveiká visuomenës nuomonei. 49 2004 m. iðlaidos kraðto apsaugai, http://www.kam.lt/index.php?itemid=33308, 06 12 2004. 50 Moscos (iðnaða 21), 21.
213 2.7. Moterys ir homoseksualai Lietuvos kariuomenëje Moterø integracija á gynybos sritá daugelyje NATO ðaliø prasidëjo gerokai anksèiau nei Lietuvoje. Moterø (kariø) atsiranda stiprëjant feminizmo judëjimams. Tai yra ir Vakarø demokratiniø valstybiø vyriausybiø lyèiø politikos padarinys. Taèiau visiðko moterø integravimo á kariuomenæ procesas truko kelis deðimtmeèius. Pavyzdþiui, Didþiojoje Britanijoje teisiðkai moterø diskriminacija pradëta vertinti XX a. 7 deðimtmetyje, bet tik 9 deðimtmetyje moterys buvo visiðkai integruotos á kariuomenæ. Po ðaltojo karo jos sudarë 7,9 proc. karininkø ir 5,4 proc. eiliniø kariø 51. Lietuvoje moterys KAS dirbo nuo pat jos ákûrimo, taèiau administravimo struktûrose. Ðiuo metu moterys sudaro 52 proc. civiliø darbuotojø, 10 proc. kariø, ið viso 16 proc. visø KAS darbuotojø 52. Nuo 2000 m. studijuoti Lietuvos karo akademijoje kasmet priimama vidutiniðkai po 9 merginas 53. Taèiau NATO ðaliø karinëse struktûrose tarnauja daugiau moterø ir jos yra visiðkai integruotos á karines pajëgas. Vis dëlto pagal ðá kriterijø nustatomi tam tikri poslinkiai leidþia kalbëti apie judëjimà link postmoderniosios kariuomenës. Poþiûris á homoseksualus Lietuvos kariuomenëje nulemtas visuomenës gana konservatyvaus jø vertinimo apskritai. Homoseksualai teoriðkai turi galimybæ rinktis alternatyviàjà karo tarnybà, taèiau jie nëra registruojami, daþnai slepia savo tapatybæ, nors kai kurie tarnauja kariuomenëje. Ðiuo poþiûriu padëtis gali keistis tik keièiantis visuomenës nuostatoms, todël pagal ðá kriterijø Lietuva labiau priskirtina vëlyvosios moderniosios visuomenës tipui. Iðvados Ávairios demokratiniø Vakarø valstybiø kariuomeniø empirinës studijos padëjo atskleisti naujas kariniø struktûrø pokyèiø tendencijas bei problemas, kurias C. C. Moscosas apibendrino sukûræs hipotetiná kariuomenës transformacijos ið moderniosios á postmoderniàjà modelá. Iðnagrinëjus Lietuvos kariuomenës raidos tendencijas pagal daugumà modelio kriterijø, galima teigti, kad jo kintamieji metodologiðkai tinkami Lietuvos ginkluotøjø pajëgø pokyèiams tirti ir gali bûti taikomi kitø pokomunistiniø ðaliø analizei. Lietuvos ginkluotosios pajëgos, vertinant jas KAS reformos kontekste, pagal daugumà parametrø transformuojasi á postmoderniàjà kariuomenæ. Taèiau kartu atsiskleidþia ir jos specifiniai, istoriniø ir kultûriniø veiksniø nulemti bruoþai. Kaip ir kitose NATO valstybëse, pagrindiniai veiksniai, paskatinæ perþiûrëti saugumo ir gynybos politikà ir reformuoti KAS, buvo iðoriniai. Didþiausias postûmis, kad ávyktø Lietuvos saugumo ir gynybos politikos posûkis nuo teritorinës gynybos principo prie kolektyvinës gynybos, buvo narystë NATO. Pagrindinis tikslas paversti ðalies kariuomenæ struktûrine (pagal þmogiðkuosius iðteklius ir ginkluotæ) 51 Dandeker C., The United Kingdom: The Overstretched Military in Moscos C. C., Williams J.A., Segal D. R., eds., The Postmodern Military, N.Y, Oxford: Oxford University Press, 2000, p. 40. 52 Moterys kariuomenëje, http://www.kam.lt/index.php?itemid=9473, 14 06 2004. 53 Merginos Karo akademijoje, http://www.lka.lt/lt/disp.php/lt_cadets/lt_cadets_female, 14 06 2004.
214 organizacija, atitinkanèia NATO reikalavimus ir gebanèia vykdyti naujas misijas, iðkeltas pirmiausia atsiþvelgiant á Aljanso poreikius. Todël Lietuvos narystë NATO ir Europos Sàjungoje reiðkia ir daugiau ásipareigojimø, ir didesnæ saugumo ir uþsienio politikos priklausomybæ nuo ðiø organizacijø. Lietuvos ginkluotøjø pajëgø transformacijà á postmoderniàsias pajëgas patvirtina naujø kariuomenës misijø, struktûros ir kario profesijos kaita. Kariuomenës dalyvavimas tarptautinëse operacijose bei ginkluotës modernizavimas didina profesinës karo tarnybos Lietuvos kraðto apsaugos sistemoje privalumus ir skatina maþinti ðauktiniø ir aktyviojo rezervo korpusà. Naujus pokyèius iliustruoja KAS biudþeto ir ásigyjamos ginkluotës prioritetai, nors jie priklauso nuo ribotø iðtekliø. Moterø skaièius (dalis) kraðto apsaugos sistemoje taip pat rodo, kad kariuomenë transformuojasi á postmoderniàjà. Taèiau visuomenëje vis dar vyrauja gana konservatyvios vertybës, pagal kurias karo tarnyba laikoma vyriðka veikla. Todël kariuomenës viduje kyla nemaþai lyèiø santykiø problemø, kurios dar tik pradëtos tirti. Homoseksualø integracija á kariuomenæ, tikëtina, bus kur kas lëtesnë nei moterø dël prieðiðko poþiûrio á juos tiek visuomenëje, ir kariuomenëje. Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos kariuomenë, kurià priskyrëme vëlyvosioms moderniosioms kariuomenëms, gana sparèiai evoliucionuoja tampa postmoderniàja, nors dar turi likusiø ir vëlyvosios moderniosios kariuomenës bruoþø.