ATSARGINĖS LIETUVOS PAIEŠKOS: KAZIO PAKŠTO IR JUOZO VITĖNO KORESPONDENCIJA ( ) LAIMA BUCEVIČIŪTĖ Vytauto Didžiojo universitetas D D ISSN 1392-

ATSARGINĖS LIETUVOS PAIEŠKOS: KAZIO PAKŠTO IR JUOZO VITĖNO KORESPONDENCIJA (1958 1960) Vytauto Didžiojo universitetas D D ISSN 1392-0588 (spausdintas) ISSN 2335-8769 (internetinis) 2015. 64 SANTRAUKA. Publikacijoje skelbiama privati dviejų asmenų Kazio Pakšto ir Juozo Vitėno korespondencija. Žymiausias nepriklausomybės laikotarpio keliautojas, geografas ir visuomenės veikėjas Pakštas rūpinosi lietuvių tautos išlikimu pasaulyje, tautiškumo ir kultūros išsaugojimu. Organizuotų kolonijų planus kūrė ir jų įgyvendinimo perspektyvas prognozavo lenkai, italai, slovakai, airiai ir kitos tautos. Pakštas taip pat mėgino įgyvendinti Lietuvos kolonijos įkūrimo svetur idėją. Mokslininkas siūlė atsarginę Lietuvą įkurti vienoje britų Centrinės Amerikos kolonijų Britų Hondūre. Teisininkas ir žurnalistas Vitėnas buvo aktyvus šios idėjos rėmėjas ir profesoriaus bendramintis. 1998 m. jis savo asmeninį archyvą perdavė saugoti Vytauto Didžiojo bibliotekai. Didelę archyvo dalį sudaro būtent atsarginės Lietuvos problemai skirti įvairūs dokumentai ir korespondencija. Skelbiami Vitėno ir Pakšto laiškai (1958 1960), kuriuose diskutuojama, pristatomos aktualijos, keičiamasi asmeninėmis nuomonėmis, svarstoma Lietuvos kolonijos įkūrimo Britų Hondūre idėja ir jos įgyvendinimas. Buvo pasirinktas dokumentinis, o ne kritinis laiškų publikavimo būdas, leidęs išsaugoti autorių individualiai rašybai būdingas kalbines savybes. Rašyba iš esmės nebendrinta, pateikiami originalūs tekstai be kalbinių pertvarkymų. Laiškai publikuoti chronologiškai, išlaikant korespondentų tekstų dialogiškumą. RAKTAŽODŽIAI: Kazys Pakštas, Juozas Vitėnas, Britų Hondūras, Dausuva, atsarginė Lietuva, kolonija, laiškai. Profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradžia siejama su Kazio Pakšto vardu. Mokslininkas, pedagogas, žymiausias nepriklausomybės laikotarpio keliautojas ir visuomenės veikėjas neretai yra pavadinamas ir įžvalgiu geopolitikos strategu, ir lakios fantazijos romantiku, prognozavusiu pernelyg netikėtas Lietuvos ateities perspektyvas. Bene didžiausių kontroversijų visuomenėje sulaukė būtent Pakšto siūlytos Lietuvos kolonijos kūrimo idėjos. Apie būtinybę Lietuvai ieškoti kolonizacijos erdvės pirmą kartą geografas prabilo 1928 m., teigdamas, jog sudėtinga Lietuvos geopolitinė padėtis kelia didelę grėsmę valstybės nepriklausomybei. Pakštas buvo neįtikėtinai teisus, vėliau profesorius ne kartą atvirai įvardijo faktą, kad Lietuvos okupacija nebuvo atsitiktinumas, o objektyvių geopolitinių veiksnių sąlygota lemtis. 181

Suvokdamas savo idėjų išskirtinumą ir numanydamas galimas skeptiškas visuomenės nuotaikas, Pakštas nebijojo pats sau pripažinti, jog daugeliui šios idėjos atrodys utopija 1, tačiau tai jo nestabdė, priešingai, dar labiau kurstė intensyvias alternatyvių sprendimų paieškas. Atsarginės Lietuvos įkūrimas Pakšto svarsty muose reiškė valstybės ir tautos atskyrimą, perkeliant pastarąją į tinkamą kolonizacijos erdvę, tai yra sąlygiškai ramų pasaulio kraštą, kuris galbūt ir nebūtų itin dosnus bei svetingas, tačiau nekeltų okupacijos grėsmės, rizikos ištirpti ir susvetimėti, kuri kyla lietuviams emigrantams pasirinkus didžiąsias valstybes. Kita vertus, Pakšto idėjos nebuvo nei ypatingai naujos, nei šokiruojančios, kad visuomenė negebėtų jų reflektuoti. Nuo XIX a. antros pusės iki XX a. pirmos pusės masinės emigracijos reiškinys palietė ne vieną Europos valstybę. Organizuotų kolonijų planus kūrė ir jų įgyvendinimo perspektyvas prognozavo lenkai, italai, slovakai, airiai ir kitos tautos 2. Tai buvo valstybinės reikšmės idėjos, kurių realizacijai skirtas dėmesys ir finansinė parama. Rengiami tarptautiniai sambūriai, kurių tikslas buvo diskutuoti emigracijos ir kolonizacijos temomis, ieškoti ir siūlyti sprendimus. Štai 1938 m. Ženevoje vyko Tautų Sąjungos Tarptautinio darbo biuro organizuota konferencija, kurioje emigracijos ir imigracijos problemomis dalijosi 18 valstybių 3. Šioje konferencijoje imigrantų laukiantys kraštai dau giausia Pietų Amerikos šalys teikė pasiūlymus, o savo emigrantais besirūpinančios valstybės Lenkija, Italija, Šveicarija, Vengrija, Austrija ir kitos derėjosi dėl geriausių sąlygų, tikėdamos savo išeivių šviesia ateitimi svečiose šalyse. Šis tikėjimas nebuvo tik idėjinis, bet turėjo ir materialų pagrindą. Antai jau 1897 m. Brazilijoje per 200 tūkstančių hektarų žemės įsigijo vokiečiai savo tautos būsimai kolonijai. Panašiai elgėsi ir italai, 1924 m. steigdami kolonizacines bendroves, skirtas tautos kolonijų paieškoms ir organizavimui Argentinoje. Šveicarija rūpinosi savo išeiviais teikdama ilgametes finansines paskolas, kad išvykstančios šeimos deramai įsikurtų Pietų Amerikos valstybėse 4. Pakšto pastangoms svetur rasti alternatyvią vietą tėvynei neabejotinai svarbi ir įdomi buvo Lenkijos patirtis. 1908 m. Krokuvoje Lenkų emigracijos draugija viešai paskelbė naujosios Lenkijos idėją, suformulavo Lenkijos kolonizacijos gaires 5. Skaičiuodama kasmet išsiunčiamų žmonių srautus, Lenkija prognozavo, jog per vieną šimtmetį Brazilijoje užgims daugiamilijoninė naujoji Lenkija. Negana to, Peru taip pat matė tinkamą kolonizacijos erdvę čia ketino įkurdinti per 182 1 Pakštas K. Ekspedicija Dausosna. Draugas, 1958 rugpjūčio 21. 2 Aleksandravičius E. Karklo diegas: lietuvių pasaulio istorija. Vilnius: Versus aureus, 2013, 31; Antanaitis A. Lietuvių kolonijų kūrimo planai 1918 1940 metais. Oikos, 2006, nr. 2, 77. 3 [J. Vk.] Pasaulinės emigracijos ir kolonizacijos reikalai. Pasaulio lietuvis, 1938 spalio 15, nr. 20, 437. 4 Ten pat, 439. 5 Zalęcki G. Polska polityka kolonijalna i kolonizacyjna. Warszawa, 1925, 31.

ATSARGINĖS LIETUVOS PAIEŠKOS:KAZIO PAKŠTO IR JUOZO VITĖNO KORESPONDENCIJA (1958 1960) 100 tūkstančių lenkų išeivių 6. Lenkai žvilgsnį kreipė ir Afrikos link, 1929 1930 m. Angoloje lankėsi net trys lenkų ekspedicijos, planavusios čia apgyvendinti dar vieną 100 tūkstančių išeivių 7. Taigi remdamasis kitų Europos šalių pavyzdžiais Pakštas taip pat vylėsi, kad Lietuvos kolonija taps tautinės gyvybės išsaugojimo garantija 8. Planingos kolonizacijos galimybes matė Pietų Amerikos žemyne, kaip ir lenkų teoretikai, dėmesingai svarstė Afrikos variantą, ypač domėjosi Angola. Anot Pakšto, Angola toli gražu ne pati tinkamiausia vieta lietuvių kolonijai 9. Dar vieną alternatyvą mokslininkas matė Pietų Rodezijoje, taip pat domėjosi Kanada, Australija, Naująja Zelandija 10. Visgi galiausiai tinkama vieta naujai tėvynei buvo pasirinkta viena britų Centrinės Amerikos kolonijų Britų Hondūras. Naujoji tėvynė buvo pavadinta Žaliąja atžala, vėliau tiesiog Dausuva. Idėjai įgyvendinti 1958 m. Jungtinėse Valstijose ir Brazilijoje buvo įsteigti Atsarginės Lietuvos (arba kitaip Žaliosios atžalos ) sąjūdžio klubai, turėję tapti kolonijos organizavimo darbų branduoliu. Pakštas kartu su bendraminčiais pažintinę ekspediciją į Britų Hondūrą organizavo 1958 m. vasarą. Ši kelionė buvo išsamiai dokumentuota 16 laiškų seriją Ekspedicija Dausosna spausdino JAV lietuvių dienraštis Draugas 11. Pakšto ekspedicijos užrašai dvelkia egzotika, beletristinis ir gyvas stilius sukuria intriguojantį tekstą, puikiai perteikiantį nepažinto, svetimo, bet įdomaus krašto savastį. Kita vertus, šis kelionės dienoraštis atskleidžia ir mokslininko geopolitinių įžvalgų gelmę; reportažų ciklas baigiamas išvadomis apie realias galimybes Britų Hondūre įkurti antrąją Lietuvą ir konkrečiais siūlymais, kaip tai padaryti. Ekspedicijos laiškai visuomenei buvo daugiau mažiau žinomi ir atpažįstami, juos komentavo, vertino, jais džiaugėsi ir iš jų šaipėsi tuometinė lietuvių išeivija. Spaudoje mezgėsi intensyvi diskusija, idėją remiančių ir ją smerkiančių žmonių ratas buvo margas ir platus. Pakšto pažintinės kelionės į Britų Hondūrą liudijimai buvo pristatyti ir biografiniame Juozo Ereto darbe 12, šiandienos visuomenei dar kartą juos eksplikavo ir įvertino Vygintas Bronius Pšibilskis 13. Šioje publikacijoje skelbiama privati dviejų asmenų Pakšto ir Vitėno korespondencija tai intensyvus, dvejus metus, iki pat profesoriaus mirties, trukęs 6 Ten pat, 154 155. 7 Pakštas K. Kolonizacijos galimybės Angoloje. Kaunas, 1935, 15. 8 Pakštas K. Metas pradėti lietuvių kolonizaciją. Pasaulio lietuvis, 1937 lapkričio 15, nr. 1, 9. 9 Pakštas K. Kolonizacijos galimybės Angoloje, 10. 10 Pakštas K. Metas pradėti lietuvių kolonizacija. Ten pat, 10. 11 Pakštas K. Ekspedicija Dausosna. Draugas, 1958, birželis rugpjūtis. Laiškų ciklas perspausdintas rinkinyje: Pakštas K. Kultūra, civilizacija, geopolitika. Vilnius, Pasviręs pasaulis, 2003, 270 343. 12 Eretas J. Kazys Pakštas: tautinio šauklio odisėja (1893 1960). Roma, Lietuvių katalikų mokslo akademija, 1970, 254 268; II pataisytas leidimas. Vilnius, Pasviręs pasaulis, 2002, 253 266. 13 Pšibilskis V. B. Kazys Pakštas: tarp vizijų ir realybės. Vilnius, Vilniaus universiteto leidykla, 2003, 366 376. 183

184 bendraminčių susirašinėjimas. Teisininkas ir žurnalistas Juozas Vitėnas (1912 2011) 1945 1949 m. gyveno Vokietijoje, Augsburge, lietuvių išeivių stovykloje. Iki 1946 m. čia leido ir redagavo savaitraštį Žiburiai. Vėliau išvyko į Jungtines Valstijas ir prisijungė prie išeivijos lietuvių kultūrinės bei visuomeninės veiklos. Su šeima gyvendamas Los Andžele, Vitėnas redagavo žurnalą Lietuvių dienos, 1955 m. persikėlė į Vašingtoną, tapo ilgamečiu organizacijos Voice of America lietuvių skyriaus darbuotoju. Vitėnas įsitraukė ir į atsarginės Lietuvos paieškas, tapo aktyviu šios idėjos propaguotoju ir ištikimu Pakšto bendraminčiu, spaudoje gynusiu kolonizacijos užmojus. 1998 m. Vitėnas savo asmeninį archyvą perdavė saugoti Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekai 14. Itin kompaktišką archyvo dalį sudaro būtent atsarginės Lietuvos problemai skirti įvairūs dokumentai: asmeniniai Vitėno užrašai, periodinių leidinių fragmentai, kuriuose buvo skelbti tekstai apie Britų Hondūrą, Atsarginės Lietuvos klubų veiklos ir posėdžių dokumentai, Lietuvos kolonijos steigimo Britų Hondūre projektai, susirašinėjimas su Kaziu Pakštu, Juozu Eretu, Povilu Almiu Mažeika, Anatolijumi Kairiu, Vincu Joniku, Jonu Kaseliūnu, Juozu Kapočiumi, Stasiu Garliausku, Antanu Bendoriumi, Vytautu Pranu Volertu, Vytautu Staugaičiu, Juozu Navaku ir kitais asmenimis, dalyvavusiais tėvynės perkėlimo į Britų Hondūrą darbuose. Čia publikuojami 46 Kazio Pakšto ir Juozo Vitėno laiškai. Juose gvildenama lietuviškos kolonijos įkūrimo Britų Hondūre tema, profesoriui jau grįžus iš ekspedicijos. Šių laiškų turinys niekada nebuvo viešintas spaudoje, juose dalijamasi asmeninėmis, atviromis įžvalgomis ir planais, kalbama apie bendraminčių išdavystes ir ieškoma naujų bendradarbiavimo būdų, todėl šio susirašinėjimo publikavimas svarbus jau vien dėl to, kad juose atsiskleidžia kur kas pragmatiškesnė, tiesmukesnė ir realesnė Pakšto kolonizacijos vizija nei ją įprasta matyti viešai skelbtuose Pakšto tekstuose ar netgi ekspedicijos dienoraštyje. Išties pastebima, kad, skirtingai nei viešoje erdvėje, privačioje korespondencijoje Pakštas nevengė dalytis abejonėmis ir skeptiškomis mintimis, nebijodamas prisipažinti bičiuliams, jog visiškai nėra tikras dėl Lietuvos kolonijos kūrimo perspektyvų ir nežino, ar šis tikslas gali būti realizuotas. Ir tai būdinga visai asmeninei Pakšto korespondencijai 15. Vitėno siųsti 14 Vitėnas J. Laiškas VDU bibliotekai, 1998 gegužės 15. Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka (toliau VDUB), J. Vitėno rankraščių fondas, RF6-314. 15 Spaudoje skelbta keletas Pakšto laiškų Zenonui Ivinskiui, saugomų Vilniaus universiteto bibliotekoje, Z. Ivinskio rankraščių fonde (F. 198 465): Pšibilskis V. B. Kazio Pakšto laiškai Zenonui Ivinskiui. Lietuvos istorijos studijos, 2003, nr. 12, 76 87. Asmeniniai K. Pakšto dokumentai autobiografija, nepilni gautų ir išsiųstų laiškų rinkiniai bei kiti privatūs užrašai saugomi Pasaulio lietuvių archyve, Čikagoje. Dalis Pakšto korespondencijos taip pat saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Juozo Keliuočio rankraščių fonde (F. 366). (Žr.: Kazimiero Pakšto laiškai, esantys Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rankraštyne. Tėvynės sargas, 1993, nr. 2, 72 76). Pakšto privačia korespondencija naudojosi Eretas ir Pšibilskis, rašydami Pakšto gyvenimui ir veiklai skirtus biografinius tekstus.

ATSARGINĖS LIETUVOS PAIEŠKOS:KAZIO PAKŠTO IR JUOZO VITĖNO KORESPONDENCIJA (1958 1960) laiškai Pakštui iš dalies turėjo būti pažįstami mokslininko biografams, nes Pakšto archyve greičiausiai išliko ne vienas Vitėno siųstas laiškas. Tačiau skelbtuose Ereto ir Pšibilskio darbuose privati Vitėno ir Pakšto korespondencija beveik nenaudojama, remiamasi tik žurnalisto publikuotais tekstais spaudoje. Taigi čia skelbiama korespondencija atskleidžia dar vieną Lietuvos perkėlimo į Britų Hondūrą temos atspalvį, kuris neabejotinai paryškins jau egzistuojantį problemos suvokimą. Šie laiškai labai individualus ir atviras dviejų visuomenininkų abipusio pasitikėjimo kupinas dialogas, skirtas ne viešai erdvei; tai privatus pokalbis, kuriame greta dalykinių problemų svarstymo atsiverdavo ir asmeninio gyvenimo detalės. 1958 1960 m. Pakšto ir Vitėno laiškų geografija brėžia vektorius tarp trijų Amerikos miestų: Vašingtono, Majamio ir Ohajo valstijos rytiniame pakraštyje įsikūrusio Stiubenvilio (Steubenville). Vašingtone gyveno ir dirbo Vitėnas, ne itin mielame, bet duoną uždirbti leidžiančiame Stiubenvilyje Pakštas, o iš Majamio Vitėnui skriejo profesoriaus atvirlaiškiai atostogų saulėtoje Floridos pakrantėje liudytojai. Vienas atvirlaiškis Vitėną pasiekė ir iš Tegucigalpos Ispanų Hondūro sostinės, kurią Pakštas dėmesingai lankė 1958 m. vasarą ir čia taip pat ieškojo ko lonizacijai tinkamos erdvės. Be kita ko, viešėdamas asmeniniais ir darbo reikalais, du atvirlaiškius keliautojas bičiuliui siuntė ir iš Čikagos bei Pitsburgo. Rengiant publikaciją tekstų atranka nebuvo tikslinga. Spausdinama visa Pakšto ir Vitėno korespondencija, saugoma J. Vitėno rankraščių fonde 16, išskyrus du antrosios Pakšto žmonos, Janinos Narūnės-Pakštienės, laiškus Vitėnui, kurie buvo parašyti jau po vyro mirties. Profesoriaus našlė atsakė į nesuskubtą atsakyti korespondenciją ir pasiūlė Vitėnui atsarginės Lietuvos idėjai sukauptas pinigines lėšas skirti steigiant lietuvišką gimnaziją Čikagoje, šiuo būdu pagerbiant Pakšto gyvenimą ir jo visuomeninę bei kultūrinę veiklą, kurios svarbiausias leitmotyvas buvo saugoti, puoselėti ir kovoti dėl lietuvių tautos bei kultūros išlikimo svetur 17. Publikacijoje dominuoja mašinėle rinkti autografuoti tekstai, kai kurie jų su rankraštinėmis pastabomis, taip pat yra 5 ranka rašyti Pakšto atvirlaiškiai. Pasirinktas dokumentinis, o ne kritinis laiškų publikavimo būdas, laikantis nuomonės, jog dokumentinis leidimas leidžia neprarasti autoriaus individualiai rašybai būdingų kalbinių savybių. Rašyba ir skyryba iš esmės nebendrinta, pateikiami originalūs tekstai be kalbinių pertvarkymų. Adresatų vietos skelbimas taip pat nebendrintas, paliktas originalus, tik laiškų datavimas pateikiamas laikantis vienos sistemos. Dalyje mašinėle rinktų tekstų nenaudojami raidžių diakritiniai ženklai, todėl publikacijoje jie buvo sudėti. Sprendimą laiškus publikuoti chronologiškai, išlaikant 16 [Pakšto K. ir Vitėno J. korespondencija] VDUB, J. Vitėno rankraščių fondas, RF6. 17 Narūnė-Pakštienė J. Laiškas J. Vitėnui, 1960 spalio 19. Ten pat, RF6-52; Narūnė-Pakštienė J. Laiškas J. Vitėnui, 1960 spalio 26. Ten pat, RF6-53. 185

korespondentų tekstų dialogiškumą, padiktavo būtent labai kompleksiškas laiškų korpuso dydis ir jų prigimtis. Dialogiška publikacija patogesnė skaitytojui, joje geriausiai išryškėja vyraujančios temos siužetiškumas. Taigi šios publikacijos tikslas liudyti istorinius procesus, kuriuose aktyviai dalyvavo Lietuvos išeivijos visuomenininkai, priminti, jog Pakšto brandinta ir realizuoti mėginta Lietuvos kolonijos idėja nebuvo vienišas šauksmas pasaulio idėjų kontekste. Pakšto ir jo bendraminčių generuotos Lietuvos kolonijos steigimo idėjos Britų Hondūre negali būti vertinamos siauru požiūriu, jos yra prasminga ir unikali patirtis, atliepianti globalias šio reiškinio tendencijas. 186

ATSARGINĖS LIETUVOS PAIEŠKOS:KAZIO PAKŠTO IR JUOZO VITĖNO KORESPONDENCIJA (1958 1960) DOKUMENTAI NR.1. KAZYS PAKŠTAS JUOZUI VITĖNUI Tegucigalpa, 1958 m. liepos 18 d. Daug geriausių linkėjimų visai Tamstų šeimai. Kelionė vyksta pagal planą. Rugp. 23 25 tikinu būti Washingtone. Labai įdomu indėnų krašte. Kazys Pakštas Rankraštis [atvirlaiškis]. VDUB, RF6-1. NR. 2. JUOZAS VITĖNAS KAZIUI PAKŠTUI Vašingtonas, 1958 m. gruodžio 15 d. Pone Profesoriau, Mūsų būrelis po ilgesnio snaudimo susirinko pirmo posėdžio 12.6. Susipažinom su Jūsų aplinkraščiais, padiskutavom spaudos iškeltus priekaištus dėl kūrimosi Br. Hondure ir nutarėm suformuluoti bendrus principus, kaip žiūrėti ir bei kokiu keliu eiti prie lietuvių kūrimosi Br. Hondure. Man buvo pavesta paruošti projektą. Be to, jie mane apšaukė būrelių pirmininku. Gruodžio 12 d. turėjom kitą pasitarimą. Diskutavom mano paruoštą gairių projektą, bet nepajėgėm jo priimti. Mūsų nuomonės beveik sutapo, kad būrelių uždavinys būtų (1) populiarinti Br. Hondure kūrimosi mintį, (2) suorganizuoti delegaciją į Br. Hondurą susipažinti su sąlygomis ir (3) įsteigti bendrovę kūrimuisi pravesti. Kadangi būrelių steigimasis vyksta lėtai, tai mes manom, kad vašingtoniečiai turi paskatinti savo pažįstamus kitose vietovėse tokius būrelius įkurti. Nutarėm, kad sėkmingesniam būrelių steigimuisi yra reikalingi šiokie tokie įstatai. Man buvo pavesta parengti jų projektą. Dėl švenčių vargu ar begalėsim šį mėnesį susirinkti, bet bandysiu spausti, kad sausio pradžioje priimtume šiuos įstatus 187

ir pasiųstumėm juos savo draugams, ragindami juos įsteigti būrelius. Tam tikro aiškumo turėtų įnešti priėmimas gairių, kaip žiūrėti į šį lietuvių židinio kūrimą. Dabar, atrodo, yra visokiausių nesąmonių tvirtinama, pav., tai reiškia atsisakymą nuo kovos už Lietuvos išvadavimą, atsisakymą nuo grįžimo į laisvą Lietuvą ir p. Mūsų būrelis tepadidėjo tik vienu nariu, būtent, prieš pora savaičių Vašingtonan atvyko dail. J. Bagdonas 18 iš Kolumbijos ir įsijungė į mūsų būrelį. Pastarajame susirinkime jis papasakojo apie lietuvius, darbus bei vargus Kolumbijoje. Ateity manom kviesti ir kitus vašingtoniečius įsijungti. Profesorius, kaip rašėt, turbūt vykstat į Br. Hondurą. Man būtų įdomu gauti naujausios statistinės medžiagos apie dabartinį Br. H. žemės ūkį, jo gamybą, apie prekybą, pramonę ir p., žodžiu, medžiagos, iš kurios būtų galima matyti, kur ir kaip lietuviai galėtų kurtis žemės ūky, prekyboj ir p. Jei Profesorius galėtumėt man tokios medžiagos nupirkti už 10 15 dol., būčiau labai dėkingas; pinigus grąžinčiau prie pirmos progos. Geriausio Jums pasisekimo kelionėje ir puikių Kalėdų atostogų J. Vitėnas Mašinraštis. VDUB, RF6-3. NR. 3. KAZYS PAKŠTAS JUOZUI VITĖNUI Steubenville, Ohio, 1958 m. gruodžio 18 d. Būk pasveikintas, mielas Pirmininke, Labai gerai, kad apsiėmei pirmininkauti. Ir labai dėkoju už informacijas apie klubo susirinkimą bei nutarimus. Mano planai tokie. Kūčias ir Kalėdų pusdienį praleisiu pas savo gimines Pittsburghe. Iš Pittsburgho išskrisiu Kalėdų dieną 3:35 PM Northwest Airlines, flight 536. Tad Washingtono aerodrome, jei normalus oras, turėčiau būti 4:39 PM. Būt man 188 18 Dailininkas Juozas Bagdonas, 1948 m. pasitraukęs į Kolumbiją, o 1958 m. persikėlęs gyventi į JAV.

ATSARGINĖS LIETUVOS PAIEŠKOS:KAZIO PAKŠTO IR JUOZO VITĖNO KORESPONDENCIJA (1958 1960) gerai, jei kas iš bičiulių atvyktų pasiimti ir dargi vakariene bent pavaišintų. Taigi matot, kokių pretenzijų pripompavo mane gyvenimas! Tad prašau telefonu pranešti pp. Saldukams 19 (pas kuriuos dažnai tekdavo ir apsistoti) ir pp. Mažeikams 20 apie mano atvykimą, jo tikslų laiką. Jūs visi gal ir nuspręsite, kur man tektų apsistoti. Prašote medžiagos apie Hondurą. Jos gerokai atvešiu ir bent kelioms dienoms paskolinsiu ir gal kai ką visai paliksiu. Žinoma, vis dar stigs atsakymų į labiau praktiškus klausimus. Gaila, kad Kalėdų metu ten nenuvykau antrą kartą. O dabar prašau priimti kalėdinius linkėjimus Poniai ir vaikučiams, prašau taipgi pasveikinti visus klubo narius. Labai būt gera su jais visais susitikti susirinkime, gal būt tuoj po Kalėdų. Užtruksiu Washingtone bent keletą dienų, nes teks dar ir bibliotekoje pasidairyti: lituanistinės ir hondūrinės medžiagos. Tad iki malonaus pasimatymo. Nuoširdžiai Jūsų, Kazys Pakštas Autografuotas mašinraštis. VDUB, RF6-4. 19 Geofizikas Ignas Saldukas. 20 Jūrininkas, okeanografas Povilas Almis Mažeika, 1949 m. atvykęs į JAV. 189

NR. 4. KAZYS PAKŠTAS JUOZUI VITĖNUI Steubenville, Ohio, 1959 m. sausio 12 d. Būk pasveikintas! Smarkiai pavėluodamas, laimingai grįžau. Tuoj atėjo dar pora laiškų nuo Kaseliūno 21 iš Brazilijos, vienas nuo inž. V. Šliupo 22 iš Liberijos. Jis ten nusiųstas hidroelektrinei statyti. Klausia, ar Br. Hond. Turi elektrif. tinkamų upių. Nusiunčiau jam trumpų žinių apie Mullins upės krioklius: 36 kriokliai, kritimo 180 pėdų, priminiau Macal upę arti Cayo. Man neprisiminamas p. D. Ralys iš Chicagos klausiu kiek žinių, ir pataria skubiai kolonizaciją pradėti, ilgos kalbos gali išeikvoti energiją. Atsakysiu jam. Štai įdomios knygos numeris Library of Congress: HC 206. A55. Report of the British Guiana and Br. Honduras Settlement Commission, London, 1948. Kas nauja Jūs padangėje? Jūsų Kazys Pakštas Autografuotas mašinraštis [atvirlaiškis]. VDUB, RF6-5. Nr. 5. JUOZAS VITĖNAS KAZIUI PAKŠTUI [Vašingtonas], 1959 m. sausio 18 d. Pone Profesoriau, Dėkoju už atvirutę ir žinias. Jums nerašiau, nes laukiau, gal ką įdomesnio galėsiu Jums pranešti. Mat, sausio 1 6 d. d. išsiuntinėjau vienuolika laiškų į atskirus miestus (iš jų tris Kanadoje), ragindamas savo pažįstamus steigti būrelius. Iki šiol atsakė trys: Kapočius 23 iš Bostono pranešė, kad jis negali būrelio įsteigti. Sako, gal pakenkė priešiška propaganda. Bet 190 21 Aktyvus Atsarginės Lietuvos idėjos rėmėjas, Kolumbijos lietuvis, muzikas Jonas Kaseliūnas. 22 Inžinierius Vytautas Šliūpas, aušrininko Jono Šliūpo sūnus. 1958 m. Liberijoje vykdė statybų projektą. 23 Spaustuvininkas ir leidėjas Juozas Kapočius, atvykęs gyventi į JAV 1949 m.

ATSARGINĖS LIETUVOS PAIEŠKOS:KAZIO PAKŠTO IR JUOZO VITĖNO KORESPONDENCIJA (1958 1960) asmeniškai šiai idėjai pritaria. J. Giedraitis 24 iš Hartfordo, Conn., (žinomas raš. mašinėlių pardavinėtojas) rašo pritariąs šiai minčiai, bet reikia jai leisti kiek atšalti vėliau gal suorganizuos būrelį. K. Baronas 25 iš Hamiltono, Ont., Canada, pranešė, kad nepritaria idėjai, bet pažadėjo surasti kitą, kuris imtųsi įsteigti tokį būrelį. Taip pat praeitą sekmadienį J. Vaitkevičius lankėsi Baltimorėj, prašiau jį pasirūpint būrelio steigimu, bet nieko nepadarė. Šį sekmadienį Baltimorėj buvo V. Viliamas 26, prašiau jo pasirūpinti, bet nieko tikro nepažadėjo. Mat, jis kiek rezervuotai į visa tai žiūri. Tai pat sunkiai eina sudaryti centrinio būrelio valdybą. Jums išvažiavus, niekas iš ten buvusių nesutiko imtis pareigų. Po to kalbėjau su Mažeika telefonu jis sakėsi dėl laiko stokos negalįs daugiau įsipareigoti. Tačiau gavęs Jūsų atvirutę vėl paskambinau Mažeikai. Dabar jis sako, kad galėtų įeiti į centrinio būrelio valdybą. Kalbėjau tuo reikalu telefonu ir su Salduku jis sako, kad jeigu taip, tai reikėtų laikyti centrinį būrelį sudarytą: Jūs pirmininkas, o Mažeika ir aš nariai. Tačiau mes turim dar padaryti formalų susirinkimą ir tai oficialiai priimti. Be to, kalbėjau su B. Paramsku 27. Jis pritaria idėjai ir sutiko būti mūsų būrelio nariu. Taip pat jis pasisakė, kad reikia pagyvinti veiklą ir pasiūlė, kad Jūs laikrašty paskelbtumėte atsisakymą-raginimą steigti būrelius ir registruotis tai idėjai pritariantiems. Šį pasiūlymą sutariau telefonu su Mažeika ir Salduku. Jie taip pat pritars ir reiškė mintį, kad šį atsišaukimą greta Jūsų pasirašytų ir kiti centrinio būrelio nariai. Kaip Jūs žiūrite į šį pasiūlymą? Jei teigiamai, tai gal prie pirmos progos tokį atsišaukimą raginimą galėtume parašyti, o mes jį išsiuntinėtume laikraščiams. Be to, paskaitęs Pikūno 28 str. Drauge, paklausiau Mažeikos ir Salduko, kaip jie žiūrėtų, jei Jūs asmeniškai išsiaiškintumėte 24 Teisininkas ir visuomenės veikėjas, Tautos fondo Niujorke garbės pirmininkas Juozas Giedraitis. Į JAV atvyko 1949 m. Dirbo Royal firmoje Hartforde, sudarė rašomosioms mašinėlėms lietuvišką raidyną, vėliau įkūrė prekybos firmą Sparta ir platino rašomąsias mašinėles. 25 Visuomenės veikėjas Kazys Baronas. 26 Geografas, visuomenės veikėjas Vladas Viliamas. 27 Teisininkas, visuomenės veikėjas Balys Paramskas. 28 Psichologas, filosofas, visuomenės veikėjas Justinas Pikūnas, aktyviai rašęs dienraščiui Draugas ir savaitraščiui Tėviškės žiburiai. 191

su Pasaulio Liet. Bendruomenės pirm. Matulioniu 29 ir JAV Liet. B-nes pirm. Barzduku 30, ar jų organizacija pritartų lietuvių įkurdinimui Br. Hondure; gal jie paragintų savo skyrius šia idėja susirūpinti ir gal net suorganizuoti tuos du tūkstančius dolerių delegacijos kelionei apmokėti. Jie tam pritarė. Taigi, ar Profesorius galėtumėte tuo reikalu išsiaiškinti su Matulioniu bei Barzduku? Ar tokiai minčiai pritariate? Jei Jūs to negalėtumėte ar nenorėtumėte padaryti, tai gal pritartumėte, kad aš ar kuris kitas iš mūsų tai padarytų? Lauksime šiais dviem punktais Jūsų atsakymo. Jei jį gautume dar šiai savaitei, tai savaitgaly esam numatę susirinkti ir apsvarstyti. Kitą savaitgalį Mažeika bus išvykęs į Niujorką ar Bostoną. Dėkoju už Settlement Commission raporto numerio pranešimą. Šią knygą jau esu perskaitęs, ir ją laikau pagrindiniu dokumentu mūsų reikale. Padariau ištraukas apie klimatą bei kūrimąsi žemės ūky ir numatau netrukus jas išversti ir pasiųsti Draugui ar kitam paskelbti. Ar tam Jūs pritariat. Atrodo, kad mūsų žmonės dar labai mažai žino apie Br. Hondurą. Beje, iš Belizes pranešė, kad man prisiunčia 25 egz. tos knygelės Br. Honduras Portrait of a Colony. Taigi, laukiam Jūsų pasisakymo aukščiau minėtais dviem punktais. Su geriausiais linkėjimais Mašinraštis. VDUB, RF6-6. 192 29 Pirmasis Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas Jonas Matulionis. 30 Pedagogas, lituanistas, JAV lietuvių bendruomenės veikėjas, žurnalo Pasaulio lietuvis redaktorius Stasys Barzdukas.

ATSARGINĖS LIETUVOS PAIEŠKOS:KAZIO PAKŠTO IR JUOZO VITĖNO KORESPONDENCIJA (1958 1960) NR. 6. JUOZAS VITĖNAS KAZIUI PAKŠTUI [Vašingtonas], 1959 m. vasario 8 d. Pone Profesoriau, Dėkojam už aplinkraštį, kurį gavom ir jau savo susirinkime vas. 6 d. perskaitėm. Šiame susirinkime aptarėm tokius dalykus: Pritarėm Jūsų paskelbtai centrinio būrelio valdybai, nors Mažeika iš karto kiek stebėjosi. Man atrodo, kad būtų geriau, jei tokią valdybą sudarytų penki asmenys. Papildėm savo būrelio valdybą. Ir dabar ji taip atrodo: pirm. J. Vitėnas, sekr. P. Mažeika ir ižd. L. Kačinskas 31. Nutarėm, kad reikia atsišaukimo į visuomenę. Mums nebuvo aišku, ar Jūs tokį atsišaukimą ruošiate savo vardu ar viso centrinio būrelio vardu. Buvo pageidauta, kad pirmą atsišaukimą Jūs paruoštumėt savo vardu, o po to būtų galima išleisti atsišaukimą ir centrinio būrelio ar jos valdybos vardu. Buvo reiškiama mintis, kad kuo daugiau atsišaukimų, tuo geriau daugiau garsinimo. Tad laukiame Jūs paruošiant atsišaukimą. Nutarėm pradėti leisti biuletenį šio judėjimo reikalams ir mane išrinko redaktorium. Kaip medžiagą šiam biuleteniui panaudosim Jūsų aplinkraštį. Jei turėtumėt ką naujo paskelbti, prašytume prisiųsti iki šio mėn. 20 d. Taip pat šiame biuleteny galėtume įdėti ir Jūsų atsišaukimą. Vardo biuleteniui neparinkom, bet man rodos visai tinka Jūsų siūlomas Dausuva. Nutarėm apsidėti mokesčiu po vieną dol mėnesiui ir daryti susirinkimus kiekvieno mėnesio pirmą penktadienį. Man pavesta susirašinėti su Barzduku dėl Bendruomenės įsijungimo į liet. Židinio steigimą. Sekančiam posėdy nutarta smulkiau pasvarstyti delegacijos siuntimo į Br. Hondurą reikalą. Taip pat, kai bus paskelbti atsišaukimai paspartinti akciją būreliams steigti. 31 Matematikas Leonas Kačinskas, į JAV atvyko 1949 m. 193

Tai tokie mūsų nutarimai. Susirinkime dalyvavo trys nariai Paramskas, L. Kačinskas ir Valiūnas 32 visi iš Kongreso bibliotekos 33. Nutarėm kitam susirinkiman daugiau narių paieškoti. Beje, gal Profesorius skaitėt vas. 6 d. New York Times platesnį pranešimą, kad Gvatemala sustiprinusi propagandą paveikti Br. Honduro žmones ir parengti juos galimam prisijungimui. Su geriausiais linkėjimais J. Vitėnas Mašinraštis. VDUB, RF6-7. NR. 7. KAZYS PAKŠTAS JUOZUI VITĖNUI Steubenville, Ohio, 1959 m. vasario 17 d. Žal. Atž. 1-ojo Klubo Pirmininkui p. J. Vitėnui, ir visiems klubo nariams, Mielas Pirmininke: Vasario 13 d. vakare išvykau į Detroitą ir Windsor (Can.), per dvi dienas ten atkalbėjau 4 prakalbas ir pavalgiau ke liuo se subuvimuose. Tai vis Tautos Šventės Neprikl. minėjimas. Bet tuom pat metu padarė susirinkimą ir Žal. Atž. 3čias klubas, ilgai išbuvęs be primininko, kai inž. Kazlauskas išvyko Chicagon. susirinkimas buvo pas prof. A. Damušį 34. Klubo pirmininku išrinktas p. Stasys GARLIAUSKAS 35, 1949 Hubbard Ave., Detroit 9, Mich. Detroito klubas nusprendė apsidėti mokesčiu 1 dol. kas mėnuo. Ponia Damušienė 36 sakė, kad ji tikisi pritraukti ir jaunimo. Dabar klube dalyvavo du jaunuoliai. Nuo savęs aš reiškiau nuomonę, kad 1 dol. į mėn. gal būt per mažas mokestis taip dideliam reikalui. Buvau linkęs siūlyti 194 32 Ekonomistas, visuomenės veikėjas, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas Juozas Kęstutis Valiūnas. 33 JAV nacionalinė biblioteka Vašingtone. 34 Chemikas, filosofijos daktaras, Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam ir antinaciniam okupaciniam režimams veikėjas Adolfas Damušis, į JAV atvyko 1947 m. 35 Žurnalistas, visuomenės veikėjas Stasys Garliauskas 36 A. Damušio žmona Jadvyga Pšibilskytė-Damušienė.

ATSARGINĖS LIETUVOS PAIEŠKOS:KAZIO PAKŠTO IR JUOZO VITĖNO KORESPONDENCIJA (1958 1960) bent 2 ar 3 dol. imti nuo dirbančiųjų, ir mažiau gal 50 c. nuo nedirbančio jaunimo. Bet šis mano siūlymas galės būti gal kada vėliau apsvarstytas visų klubų subuvimuose. Kovo 21 d. norėtų prakalbos apie Br. Hond. Chicagos ateitininkai studentai. Apie bilietą jie man nutylėjo. Tad aš jiems nusiunčiau prakalbos trumpą konspektą, paketinau ir pačią paskaitą parašyti ir nusiųsti, jeigu mano biudžetas bus per menkas kelionei apsimokėti. (apie 60 dol.). Man sunkoka būtų visas propagandines ir organizacines keliones pačiam apsimokėti. Prof. J. Barzdaitis 37 man atsakė, kad Darbininkas dės mūsų straipsnius atsarginės tėvynės ir Br. H. klausimais. O trum pesnėms žinioms parinks net labiau pastebimą vietą 2me pusl. Tai labai gerai. Jie dabar ten per 2 numerius leis mano parašytą interview į p-lės Narkeliūnaitės patiektus klausimus. Jinai Lenkijoj kalbėjusi apie tuos klausimus prof. J. Otrębskiui 38, labai žymiam lituanistui kalbininkui. Jam visas sumanymas taip patikęs, kad jis net pareiškęs nusiteikimą į tokią valstybėlę persikelti gyventi, jei toji valstybėlė būtų sukurta lietuvių kalbai išlaikyti ir apsaugoti. Turint Dar. pažadą, gal mums nebus reikalo labai dažnai leisti Dausuvos biuletenį. Tikrai reikės paskatinti visur gy venančius mūsų narius užsisakyti Dar. ir sekti straipsnius. Kadangi Dausuvos vardas daugeliui patinka, tai gal pasvarstytumėt: ar nepavadinti tuo vardu visą sąjūdį ir jo biuletenį? Beje, paseku Guatemalos pretenzijas. Kol kas nematau rimto pavojaus. O šalia to, mūsų dėmesys gali dar susikoncentruoti Ambergris saloje, prie pat Meksikos; ši sala nesunku būt administraciniai nuo Honduro atskirti. Tik dar nežinau ar daug ten geros žemės ir kokie jos krantai. Dr. Mažeika gal teiktųsi man gauti jūrlapį No. 1499, kur būtų krantų charakteristika. Sala 50 km. oru nuo Belizės į šiaurę. Ją kerta 18-ta paralelė. Ilgio ji turi 36 km, pločio iki 6 km; jos visas plotas mano apytiksliu skaičiavimu būtų 120 kv. km. Ji gal tiktų kurortui, sodnams. Dabar ten tik vienas metisų kaimas San Pedro. Dar netyrinėta. Ir mažai žinių apie ją. 37 Juozas Barzdaitis. 38 Lenkų kalbininkas Janas Otrębskis. 195

Noriu būt disciplinuotas, tad siunčiu 12 dol. čekį kaipo mokestį klubui už 1959 m. Beje, naujos vietos nesusiradau. Dar medžiosiu. Būt geriau arčiau Washingtono New Yorko arba arti Chicagos. Bet man pasirinkimo gal nebus imsiu kur gausiu. Su gilia pagarba, Jūsų Kazys Pakštas Autografuotas mašinraštis. VDUB, RF6-8. NR. 8. JUOZAS VITĖNAS KAZIUI PAKŠTUI Washingtonas, 1959 m. vasario 22 d. 196 Pone Profesoriau, Dėkoju už 2.17 d. laišką, informacijas ir 12 dol. čekį. Šį čekį Profesorius be reikalo siuntėte Jūs jau daug esate į šį reikalą įdėjęs, kad bet kokių mokesčių mokėti Jums jau nebeturite. Dėl to norėjau Jums šį čekį grąžinti, bet pagalvojau duoti visam būreliui dėl to nuspręsti. Tikiu, kad jie nutars Jums čekį grąžinti. Iš Jūsų laukiame atsišaukimo raginimo būrelius steigti projektą. Mes nutarėme, kad toks atsišaukimas yra būtinas pagyvinti būreliui steigimą. Kaip matote mes paruošėme du projektus tokio atsišaukimo. Pirmąjį paruošė B. Paramskas. Jį perskaitę Mažeika, Saldukas ir Kačinskas nutarė, kad nėra visai tinkamas, ir Mažeika parašė savo projektą. Kaip Jums jie atrodo? Man atrodo, kad pirmasis atsišaukimas turėtų turėti daugiau ugnies ir liestų daugiau principinę klausimo pusę. Gal Profesorius galėtumėte parašyti tokį atsišaukimą? Mes esam numatę kovo 6 d. turėti susirinkimą, tad iki to laiko būtų labai gerai, kad Jūs parašytume tokį atsišaukimą, ar pasisakytume dėl šių dviejų projektų. Tad laukiame Jūsų žodžio šiuo reikalu. Turiu pažymėti, kad JAV lietuviai gana apatiški šiai idėjai, jei spėti iš mano susirašinėjimo. Kaip minėjau, esu išsiuntinėjęs 12 laiškų į atskirus miestus pasižymėjusiems veikėjams ir mano pažįstamiems, tačiau jųjų penki visai dar neatsakė,

ATSARGINĖS LIETUVOS PAIEŠKOS:KAZIO PAKŠTO IR JUOZO VITĖNO KORESPONDENCIJA (1958 1960) nors jau praėjo pusantro mėnesio. O ir atsakiusieji nesiėmė būrelių steigti. Tad atrodo, kad būrelių steigimas gali ilgiau užtrukti. Tam be abejo daug padėtų geras atsišaukimas. Be je esu parašęs laišką ir St. Bargdukui 39 [sic!]. Jau bus kokia savaitė, bet atsakymo dar nesulaukiu. Kaip Jums atsakė J. Matulionis? Būtų labai geras dalykas, kad Bendruomenė paragintų remti šią idėją, ir man rodos, reikėtų nepagailėti pastangų, kad Bendruomenė tai padarytų. Kaip rašiau anksčiau, mūsų būrelis nutarė leisti biuletenį. Galvojau į jo pirmą numerį įdėti atsišaukimą dėl būrelio steigimo ir svarbiausius dalykus iš Jūsų aplinkraščio Nr. 4. Bet Jūs rašot, kad Darbininkas sutinka skelbti mūsų žinias ir k. Tad ar nebūtų tuo tarpu reikalingas biuletenis? Ar nebūtų galima visą Jūsų aplinkraštį Nr. 4 paskelbti Darbininke? Prašyčiau parašyti ir šiuo reikalu. A. Kairys iš Čikagos abejoja, ar šiuo metu biuletenis yra reikalingas, kai tiek mažai veikla tėra išsiplėtus. Be je, Jūs savo laiške buvo įdėjęs žinias apie save. Tuojau paskambinau Dr. Viliamui, ar jis nežino vietos Kongr. Bibliotekoj. Jis žadėjo pasiteirauti ir Jums parašyti. Jam perdaviau ir Jūsų žinias. Viliamas pasakojo, kad Škirpa jam sakęs, jog Defense Dept. reikia vertėjo iš rusų į anglų kalbas. Bet, sako, vargu, ar Jums tai patiks. Viliamas žadėjo apie Jums tiesiog parašyti. Man atrodo, kad būtų labai gerai, kad Jūs persikeltumėt į Vašingtoną. Tada ir mūsų būrelis gal daugiau gyvumo parodytų ir gal visas reikalas daugiau išjudėtų. Taigi, laukiame parašant anksčiau paminėtais klausimais. Su geriausiais linkėjimais J. Vitėnas. Mašinraštis. VDUB, RF6-9. 39 Stasiui Barzdukui. 197

NR. 9. KAZYS PAKŠTAS JUOZUI VITĖNUI Steubenville, Ohio, 1959 m. vasario 27 d. Gerbiamasis: Tai tik prisipažinimas, kad Tamstos laišką gavau vakar. Šiuo momentu esu kely į Columbus. Ten prakalbą Neprikl. Šventės proga [skaitysiu]. Dausuvos klausimu kalbėsiu studentams Chicagoje kovo 21 d. Taip, vietos ieškau, bet dar nerandu. St. Louis, Mo. atrodo yra galimybių. Nusiunčiau aplikaciją į Georgetown Uny. Grįžęs atsakysiu į kitus Tamstų klausimus. Viso geriausio. K. Pakštas. Rankraštis [atvirlaiškis]. VDUB, RF6-10. NR. 10. KAZYS PAKŠTAS JUOZUI VITĖNUI Steubenville, Ohio, 1959 m. kovo 5 d. Mielas Prieteliau: Tai va, su manim maža bėda susidraugavo. Į Columbus II 27 išvykau nepilnoje sveikatoje, bet ten pareigas atlikau pakenčiamai. O grįžus, mano negalavimas greit apsireiškė votimi. Ji sėdimoje vietoje. Vakar gydytojas tą votį išpjovė. Tai dabar vaikščioju tik palengva, sėdėti dar sunkiau, nors stovint nejaučiu didesnio skausmo. Toji paškudna liga suardė mano planus ir kas reikia neparašiau, dėl labai menkos nuotaikos. Tikiuos greit pagerėti. Reikia 3 kartus per dieną eiti karšton vonion po pusvalandį (Sitzbad), kad smarkiai išprakaituočiau. Tai vis dėlto kemeras, nes prakaitavimas gan ilgai užsitęsia po vonios. Tai mano apologija. Gavau nuo p. Kaseliūno laiškelį, sako Jums rašęs plačiau. Kovo 21 kalbėsiu Chicagoj Dausuvos reikalu. Jūsų Kazys Pakštas 198 Autografuotas mašinraštis [atvirlaiškis]. VDUB, RF6-11.

ATSARGINĖS LIETUVOS PAIEŠKOS:KAZIO PAKŠTO IR JUOZO VITĖNO KORESPONDENCIJA (1958 1960) NR. 11. JUOZAS VITĖNAS KAZIUI PAKŠTUI Washingtonas, 1959 m. kovo 7 d. Pone Profesoriau, Dėkoju už III.5 d. atviruką. Apgailestauju, kad Jus užpuolė kvaraba. Bet reikia tikėtis, kad Jūs greit pasveiksit nuo šio negalavimo. Vakar turėjom mūsų būrelio posėdį. Dalyvavo Mažeika, Paramskas, Viliamas, Kačinskas, Bagdonas, Slapšys 40 (persikėlė iš Niujorko) ir Vasaitis Vasiliauskas 41 miškininkas); žinoma, ir aš. Saldukai kėlėsi į naują namą, tai negalėjo būti. Buvau pasiūlęs darbotvarkę susipažinti su gautais paštais ir apsvarstyti specialistų ekspedicijos pasiuntimą. Tačiau Mažeika ir Paramskas svarbiausiu punktu padarė atsišaukimo parengimą ir jo paskelbimą. Tad jį pirmiausia ir diskutavom. Niekas nepanorėjo net Kaseliūno laiško išklausyti. Po ilgokų diskusijų nutarėm atsišaukimų projektų arba Jūs Pats naują parašysit. Taip pat buvo pareikštas pageidavimas, kad Jūs artimiausiu laiku atvažiuotumėt į mūsų pasitarimą ir nutarta Jums padengti šios kelionės išlaidas. Taigi, vykdydamas būrelio nutarimą prašyčiau, kai Jūs pasveiksit, peržiūrėti Jums pasiųstus Mažeikos ir Paramsko paruoštus projektus ir juos pataisyti, jei reikia, arba Jūs paruoškit kitą naują atsišaukimą. Be to praneškit, kada galėtumėt atvykti į Vašingtoną mūsų posėdin, kuriame galėtume sutarti, kaip mes kaip centrinis būrelis galėtumėt sklandžiau bendradarbiauti su Jumis, kol Jūs toliau nuo Vašingtono gyvenat. Vienas kitas reiškė mintį, kad dėlto užsidelsė šio atsišaukimo parengimas, o šis atsišaukimas esąs svarbiausias dalykas dabartinėj mūsų veiklos stadijoj. Antruoju punktu buvo biuletenio leidimas. Buvo pakartotinai pripažinta, kad reikia tuojau tokį biuletenį išleisti ir buvo reikšta kaip ir nepasitenkinimo, kad aš to per mėnesį nepadariau. Aš teisinaus, kad norėjau į jo pirmą numerį įdėti 40 Amerikos lietuvis, visuomenės veikėjas Teodoras Slapšys. 41 Miškininkas Antanas Juozas Vasiliauskas-Vasaitis, 1949 m. su šeima atvykęs į JAV. Dirbo Lietuvių enciklopedijos redakcijoje. JAV federalinės valdžios Miškų tarnybos centro Vašingtone darbuotojas. 199

minimą atsišaukimą, gauti jam žinių iš kitų būrelių bei patirti kitų būrelių nuomonę tuo klausimu. Pav, Kairys 42 nemano, kad dabar būtų reikalas tokį biuletenį leisti. Detroitas nieko neatsakė. Taip pat Jūsų minėta galimybė Darbininke skelbti mūsų pranešimus ir k. Visi pasisakė, kad kaip galima greičiau reikia savo biuletenį išleisti. Sutikau ateinančią savaitę medžiagą jam parengti ir išleisti. Tad gal Profesorius turit ką šiame biuletenį paskelbti, ar gal galėtumėt labai trumpą žodį šiam pirmam numeriui parašyti. Manau, kad išleisim kokių keturių puslapių. Tad lauksiu iš Jūsų šio žodžio ir kitokios medžiagos, kuri Jūsų nuomone reikštų šiame biuletenio numery įdėti. Visa tai norėčiau gauti iki šios savaitės galo. Beje, biuletenį nutarė pavadinti Lietuvių Įsikūrimui Br. Hondure Remti Draugijos Biuletenis. Draugijos įstatų klausimu buvo trumpai pasisakyta Paramskas sutiko suderinti mūsų būrelio ir Chicagos būrelio pateiktus projektus ir kitame posėdy apie tai pranešti. Pabaigoj dar buvo pasvarstytas specialistų ekspedicijos pasiuntimo klausimas, bet nieko nenutarta. Tik Mažeika sutiko išsiaiškinti su inžinierių ir gydytojų draugijomis, ar jos negalėtų savo specialistų savo pinigais pasiųsti į Br. Hondurą. Tai tokie mūsų būrelio nutarimai. Dabar noriu keletą žodžių parašyti, kaip aš galvoju. Netikiu, kad šis atsišaukimas padarys stebuklus. Taip pat padėties nepakeis nė biuletenis. Mano nuomone, mums reikia eiti prie bendrovės steigimo paskelbti konkretų kūrimosi planą (pav. kuriam pienininkystės ūkį su pieno ir mėsos apdirbimo įmonėm) ir pradedam rinkti pasižadėjimus akcijoms pirkti, kartu imant 5 dol. ekspedicijos reikalams, Jei sutartum 400 tokių žmonių, tai mes jau ir turėtume ekspedicijai 2000 dol. ir plus dar 40 tūkst. dol. pasižadėjimais. Su tokia suma negalėtume įkurti liet. židinio, bet su dviem tūkstančiais ekspedicija jau nuvyktų. Suradimas kad ir tų 400 žmonių būtų nelengvas darbas, bet juk tai vienintelis kelias Antrajai Lietuvai įkurti. Man atrodo, kad yra žmonių, kurie nenori jokiom organizacijom priklausyti, bet 5 dol. ekspedicijai ir pasižadėjimą akcijai duotų. Mat, iš 200 42 Rašytojas, visuomenės veikėjas, aktyvus Atsarginės Lietuvos idėjos rėmėjas Anatolijus Kairys.

ATSARGINĖS LIETUVOS PAIEŠKOS:KAZIO PAKŠTO IR JUOZO VITĖNO KORESPONDENCIJA (1958 1960) tikro būreliai nežino, ką veikti. Žmonės neturi lite ratūros paskaityti ir pagaliau nenori skaityti. Pav. kad ir Vašingtono būrely yra tokių, kurie beveik nieko apie Br. Hondurą nėra skaitę; kai kurie net Jūsų str. Drauge nėra matę. Tačiau jie nuoširdžiai pritaria idėjai ir pasirengę piniginę atidaryti. Tad manau, kad mums nėra reikalo rūpintis būrelių steigimu, bet reikia ieškoti žmonių, kurie sutinka pirkti akciją ir duoti 5 dol. ekspedicijos reikalams. Kai tokių žmonių surastume pav. 400, tai tada jie galėtų išrinkti tokios bendrovės valdybą, kuri pasiųstų delegaciją, kuriai grįžus iš Br. Honduro ir paskelbus savo teigiamus pranešimus būtų galima laukti palankesnio lietuvių nusistatymo ir daugiau atsiradimo akcininkų. Surasti tuos pirmuosius 400 asmenų būtų steigiamojo komiteto (būrelio) darbas jo nariai turėtų arba patys surasti šiuos asmenis, arba jų užangažuoti atstovai (agentai). Tik čia bijau, ar mūsų būrely atsiras pakankamai tokių žmonių tokių, kurie mėgsta pakalbėti be abejo yra, bet kai jau reikia sunkiau padirbėti, tai tuojau imama aiškintis laiko stoka. Nežiūrint to, norėčiau išsiaiškinti, ar šis centrinis ar steigiamasis būrelis susideda iš tokių žmonių. O jei mes negalim atlikti pareigų, kurios mums tenka, tai tada reikia ieškoti kito sprendimo. Išeinant iš to, aš siūlyčiau ir atsišaukimą šia prasme paruošti ir jį turėtų pasirašyti ne tik valdyba kokie trys asmenys, bet visi šios bendrovės (ji galėtų būti vadinama ir draugija) steigėjai ir jie turėtų pasižadėti dėti visas pastangas surasti tuos pirmuosius 400 akcininkų. Manyčiau, kad steigėjai nebūtinai turėtų būti visi iš vienos vietos užtektų, kad steigėjų vadovybė galėtų susirinkti pasitarimui. Jūs, Profesoriau, žinote, kas karščiausiai remia šį reikalą, tad šiuos žmones, jei jie sutiktų ieškoti akcininkų, ir kvies ti steigėjais. Jei tokių smarkių vyrų atsirastų bent dešimt, tai ar jie negalėtų surasti po 40 akcininkų? Jei taip, tai visas reikalas pajudėtų. Taigi, Pone Profesoriau, tokios yra mano asmeniškos mintys. Aš net galvoju paruošti atitinkamo atsišaukimo projektą ir Jums pasiųsti pasisakyti. Bet visa tai yra mano asmeniška nuomonė. Man yra labai įdomu, ką Jūs apie tai galvojate ir 201

būčiau dėkingas jeigu parašytumėt. Tačiau pirmiausia laukiu Jūsų atsakymo į mūsų būrelio nutarimus, kuriuos išdėsčiau šio laiško pradžioje. Su geriausiai linkėjimais PS. Kartu siunčiu Kaseliūno laišką ir vieną egz. Brazilijos lietuvių rašto Br. Honduro gubernatoriui. Antrą egz. pasilieku sau. Beje, aš renku visą medžiagą (laiškus, straipsnius ir k., kuri liečia mūsų pastangas įkurti liet. židinį Br. Hondure. Jei Profesorius tokius laiškus išmetat, tai prašyčiau juos pasaugoti dėl manęs ar juos man persiųsti, jei Jūsų tai per daug neapsunkintų. Mašinraštis. VDUB, RF6-12. NR. 12. JUOZAS VITĖNAS KAZIUI PAKŠTUI Vašingtonas, 1959 m. kovo 11 d. Pone Profesoriau, Siunčiu atsišaukimo projektą. Atrodo, kad išėjo per sausas. Reikėtų gal daugiau ugnies. Prašyčiau taisyti ar rašyti savaip. Šį projektą išsiuntinėju visiems būreliams ir visiems Vašingtono būrelio nariams susipažinti ir pasisakyti. Būtų malonu iš Jūsų sulaukti kokį žodelį šiuo reikalu. Gavau dar vieną laišką iš Kaseliūno. Netrukus jį Jums pasiųsiu. Laukiu taip pat nurodymų dėl biuletenio pirmo numerio, kurį turim išleisti sekančią savaitę. Beje, kaip Naujienos rašo, sovietinis Švyturio žurnalas, 1958 m. Nr. 24, Jus smarkiai užpuolė dėl Br. Honduro. Klevas str. Kur turi gyventi lietuviai rašo: Mes esame tikri, kad lietuvio darbo žmogaus likimo vėtrų nublokšto į svetimus kraštus, nesužavės rimbu kvepiančios perkarusio profesoriaus idėjos.... Su geriausiais linkėjimais (J. Vitėnas) 202 Mašinraštis. VDUB, RF6-13.

ATSARGINĖS LIETUVOS PAIEŠKOS:KAZIO PAKŠTO IR JUOZO VITĖNO KORESPONDENCIJA (1958 1960) NR. 13. KAZYS PAKŠTAS JUOZUI VITĖNUI Cicago, 1959 m. kovo 25 d. Mielas Prieteliau: esu oro uoste. Tuoj skrisiu į Cincinnatį, o rytoj namo. Pasakiau dvi prakalbas ir gavau 25 naujus narius. Taigi dabar Chicagos klube bus arti 40 žmonių. Yra keletas ir studentų. Dar nežinau, ar Draugas spausdins Jūs straipsnį apie pieno ūkį. jeigu taip tai prašau 10 kopijų korektūros informacijos tikslams. Jau lėktuve. Cincinnati un-te dairysiuos darbo profesoriavimo. Buvo čia ilgų, įdomių diskusijų. Susidomėjimas auga. Linksmo Aleliuja visai šeimai. Ir lauksiu laiškelio. Jūsų Kazys Pakštas Rankraštis [atvirlaiškis]. VDUB, RF6-14. NR. 14. JUOZAS VITĖNAS KAZIUI PAKŠTUI Vašingtonas, 1959 m. kovo 27 d. Pone Profesoriau, Dėkoju už atvirutę ir sveikinimus. Taip pat priimkite mūsų geriausius Jums linkėjimus Velykų proga. Mūsų būrelis neparodo veiklos, kokios iš jo reiktų laukti. Atsišaukimo dar nepriėmėm. Mat, III.20 d. šauktas susirinkimas neįvyko. Mažeika buvo išvykęs. Teatėjo tik penki nariai Saldukas, Slapšys, Kačinskas, Bagdonas ir aš. Kadangi atsišaukimo reikalas yra svarbus, tai nutarėm šaukti kitą posėdį balandžio 3 d. Nežinau, kokį atsišaukimą mes priimsim. Atrodo, kad mūsų būrelio narių galvosena labai skirtinga. Man atrodo, jog taip dalinai yra dėlto, kad didelė mūsų dalis yra mažai susipažinus su svarstomu klausimu, ir apie dalyką kalba iš kepurės. Pav. dr. Viliamas tebeteigia, kad mums nereikia susirišti su Br. Honduru, bet steigti organizaciją studijuoti atsarginės 203

Lietuvos steigimui, ieškant tinkamiausio krašto. Taip pat dauguma pasisako prieš užsiminimą apie pinigus nario mokestį ar pirkimą akcijų. Tad neaišku, kaip mes surinksim pinigus delegacijai pasiųsti, o apie bendrovės steigimą tai nėra vilties. Iš kitos pusės, mūsų būrelis pakalbėti tai dar sugeba, bet kai reikia prisiimti, ką nors padaryti tai tuoj prasideda visokie teisinimaisi. O be darbo mes nieko nepadarysim. Tad nežinau, ar nevertėtų, kad judėjimo centras susidarytų Chicagoj, jei ten yra gerų vyrų. Galiu Jums pranešti, kad per Atvelykį Baltimorėj LB šaukia susirinkimą, kuriame mane pakvietė padaryti pranešimą apie kūrimąsi Br. Hondure. Mat, kovo 13 d. per Baltimorės LB susirinkimą paprašiau balso, kad leistų keletą žodžių pasakyti apie šį judėjimą ir pakviesti tuo susidomėjusius pasilikti po susirinkimo. Iš kokių 30 dalyvių pasiliko 6, kurie ir privertė Baltimorės LB per Atvelykį padaryti šį susirinkimą, po kurio jau formaliai turės įsisteigti būrelis. Beje, Aidai paprašė parašyti straipsnelį apie kūrimąsi Br. Hondure. Bandau paruošti. Tai bus daugiau apžvalginio pobūdžio. Ir šiokia tokia reklama judėjimui, jei atspausdins. Po bal. 3 d. susirinkimo parašysiu Jums, ką nutarsim. Jei turėtumėt mums ką parašyti, būtų labai malonu. Su geriausiais linkėjimais. Mašinraštis. VDUB, RF6-15. NR. 15. KAZYS PAKŠTAS JUOZUI VITĖNUI Pittsburgh, Pa., [1959] m. balandžio 1 d. Mielas Prieteliau: Apmąstęs padėtį, radau kad patogiausia bus tuoj Jus aplankyti. Tad būsiu Washingtono aero stoty bal. 2 d., ketvr., 4:39 PM. Skrendu Northwest linija, flight 536. Posėdis gera būt turėti balandžio 2 ar 3 / ar 5 popiet. Gavau ilgą Kaseliūno laišką. Reikia viską gerai apsvarstyti. Šeštadienis reiks New Yorke praleisti. 204

ATSARGINĖS LIETUVOS PAIEŠKOS:KAZIO PAKŠTO IR JUOZO VITĖNO KORESPONDENCIJA (1958 1960) Jūsų Kazys Pakštas Dabar esu geografų kongrese. Rankraštis [atvirlaiškis]. VDUB, RF6-16. NR. 16. JUOZAS VITĖNAS KAZIUI PAKŠTUI Vašingtonas, 1959 m. balandžio 30 d. Pone Profesoriau, Noriu painformuoti Jus apie mūsų veiklą. Atsarginės Tėvynės reikalu atsišaukimą išsiuntinėjau. Kaip gal pastebėjot, Naujienos greičiausiai jį įdėjo, bet sekančią dieną redakcija paskelbė savo pasisakymą, kuriame pažymėjo, kad ji šiam atsišaukimui visiškai nepritaria. Ilgokas straipsnelis užbaigiamas teigimu, kad ir propaganda už tą sumanymą ugdo pesimizmo dvasią visuomenėje. Iš tikrųjų, pati atsarginės tėvynės idėja yra tos dvasios vaisius. Dambriūnas 43 parašė atsakymą į šį Naujienų str., bet nežinia ar įdės. Draugas atsišaukimą įdėjo gerokai pavėlavęs. Taip pat atsišaukimas tilpo Darbininke ir Dirvoj. Iš kitų kraštų laikraščių dar negavom. Šio atsišaukimo dėka Mažeika gavo keturis laiškus, kuriuose prašoma daugiau informacijos. Pagaliau į mano laišką atsakė Barzdukas. Jie jį svarstė centro valdybos posėdy ir priėjo tokių išvadų: 1. Atsarginės Lietuvos steigimo idėja palaikytina, nes lietuvių tautos židinio svetur turėjimas būtų lemiamas veiksnys lietuvybei išlaikyti. 2. Tokios Lietuvos steigimo sumanymas Br. Hondure tuo tarpu teturi per maža duomenų, kad jam būtų galima angažuoti JAV liet. Bendruomenę. 3. Atsarginės Lietuvos steigimas yra ne vien JAV L. B. reikalas, tad jo turėtų imtis Pasaulio LB. Šio sumanymo nuorašą jie nusiuntė Šlepečiui 44 ir Matulioniui. Taip pat atsiliepė į mano laišką ir filadelfiečiai. Jie sutiktų įsteikit būrelį, jei Jūs ar bent kas kita atvažiuotų padaryti 43 Kalbininkas ir visuomenės veikėjas, Pasaulio lietuvių bendruomenės narys Leonardas Dambriūnas. 44 Pasaulio lietuvių bendruomenės narys Jonas Šlepetys. 205

pranešimą. Tad ar Profesorius numatot kada pasukti Philadelphijos link? Jeigu Jūs ten greitesniu laiku negalėtumėt būti, gal kas iš Vašingtono nuvyktų. Būrelio steigimu Philadelphijoj rūpinasi Balys Raugas, 444 Main. St. Cambridge, Riverside, N.Y. taigi ką jam atsakyti dėl Jūsų atvykimo? Biuletenio leidimas eina pirmyn. Jau yra perrašomas ant matricos. Taip pat AIDAI jau surinko mano str. apie Dausuvos kūrimą Br. Hondure kitam numery tilps. Dambriūnas taip pat parašė Kardelio laikraščiui str. dėl vilniūčių draugijos jos suvažiavime pasisakymo prieš atsarginės tėvynės kūrimą. Lauksim, gal įdės. Tuo tarpu mane yra prispaudę neatidedami vakariniai darbai, tad nedaug laiko turiu Dausuvos reikalui. Daugiau laiko vėl turėsiu nuo geg. vidurio. Kiti mūsų nariai nerodo ypatingos veiklos. Kaip Profesorius laikotės? Kur darbą susiradote? Kokių pasiūlymų mums turite? Mašinraštis. VDUB, RF6-17. NR. 17. KAZYS PAKŠTAS JUOZUI VITĖNUI Steubenville, Ohio, 1959 m. gegužės 5 d. 206 Būk pasveikintas, mielas Prieteliau! Ačiū už laišką bal. 30. Naujienų nematau, tad nežinau, ką jos rašo. Jeigu kas rašo, kad atsarginės Lietuvos idėja gimė iš pesimizmo, tai vis dėlto pravartu žinoti, kad nuo 1924 m. ši idėja keliama vien optimistiniais sumetimais: išgelbėti išeivijos dalį iš nutautėjimo ir bent truputį padidinti lietuvių tautos etnišką erdvę. Prezidentas K. Grinius 1946 m. rugpjūčio mėn. man rašė surasti tokią žemę, kurioje tilptų 60.000 lietuvių vienoje kompaktinėje masėje be nutautinimo pagundų. Manau, kad jis tai rašė siekdamas optimistinių tikslų. 1949 m. gruodžio 24 d. Chicagoje Prezidentas K. Grinius vėl pri minė man žodžiu, kompaktinės kolonizacijos svarbumą lietuvybės ateičiai; užsimezgė labai įdomus 2 valandų pašnekesys su