Backup_of_MA_ _print_galutinis_4.cdr

Transkriptas

1 2009 ĮMONIŲ ĮSIGIJIMŲ IR SUSILIEJIMŲ RINKA LIETUVOJE: tyrimo išvados

2 Nepaisant sparčiai lėtėjančių ekonomikos augimo tempų, ekspertai prognozuoja, kad 2009 m. Baltijos šalių įmonių įsigijimų ir susiliejimų rinka atsigaus. Siekdama išsiaiškinti Lietuvos verslo lyderių lūkesčius perkant ir parduodant verslą bei apibrėžti šiuo metu ryškėjančias įmonių įsigijimų ir susiliejimų rinkos tendencijas, advokatų kontora Raidla Lejins & Norcous, kartu su tarptautiniu investiciniu banku SEB Enskilda Lietuva atliko įmonių įsigijimų ir susiliejimų rinkos tyrimą. Didžiąją dalį apklausos respondentų sudarė Lietuvoje veikiančių įmonių vadovai, taip pat į tyrimo klausimus atsakė įmonių finansų ir teisės skyrių atstovai. Apklausa vyko dviem etapais pirmosios tyrimo anketos šalies verslo profesionalams buvo pateiktos 2008 m. spalio mėnesį, antrą kartą anketos buvo išsiųstos jau 2009 m. sausį. Nors antroji apklausa vyko vos pora mėnesių vėliau, tačiau pastarosios metu gauti rezultatai jau skyrėsi nuo 2008 m. spalio rezultatų. Tyrimo metu gauti duomenys atskleidė, kad sparčiai lėtėjant ekonomikai, Lietuvos verslininkų planuose vis rečiau svarstomos galimybės įsigyti verslą ir kad jie kur kas labiau linkę svarstyti pasiūlymus parduoti savo turimą verslą. Apklausa taip pat rodo, jog nepaisant to fakto, kad pastaruosius keletą metų geriausių įmonių akcijų paketai dažniausiai atitekdavo finansiniams investuotojams, šiuo metu verslininkai vis dažniau linkę teikti pirmenybę strateginiams investuotojams. Galiausiai rezultatai atskleidė, kad Lietuvos verslininkai įmonių įsigijimų ir susiliejimų sandoriuose labiausiai vertina du dalykus tai sandorio kainą ir konfidencialumą, o renkantis patarėją, dažniausiai prioritetas teikiamas teisininkams ir investicijų bankininkams. Su malonumu pateikiame įmonių įsigijimų ir susiliejimų rinkos tyrimo rezultatus Jūsų dėmesiui bei tikimės, kad šis leidinys bus naudingas Jūsų darbe. Pagarbiai, Dr. Irmantas Norkus Raidla Lejins & Norcous seniūnas Žygintas Mačėnas SEB Enskilda Lietuva vadovas 1

3 TURINYS: 1. Krizės akivaizdoje verslininkai vis dažniau svarsto galimybę parduoti savo verslą 2. Strateginiams investuotojams išaušo aukso amžius 3. Sandorio kaina ir konfidencialumas labiausiai vertinami faktoriai 4. Patarėjais sandoriuose pasirenkami teisininkai ir investicijų bankininkai 2

4 1. Krizės akivaizdoje verslininkai vis dažniau svarsto galimybę parduoti savo verslą Vėstant ekonomikai sklaidosi ir Lietuvos verslo savininkų iliuzijos, kad jų verslo vertė augs, tuo tarpu kitiems nerimą kelia galima bankroto perspektyva. Raidla Lejins & Norcous kartu su SEB Enskilda Lietuva atlikta apklausa atskleidė, kad, lyginant su 2008 m. spalio rezultatais, 2009 m. sausį šalies verslininkai tapo žymiai atviresni pasiūlymams ne pirkti, o parduoti savo verslą. Praėjusių metų rudenį į klausimą, ar jų įmonės planuose yra verslo įsigijimas/pardavimas, 26 proc. tyrimo respondentų atsakė, kad planuoja įsigyti, o 40 proc., jog įsigijimo planų neturi, bet jei gautų tokį pasiūlymą tikrai svarstytų. Tačiau po poros mėnesių jau tik 16,1 proc. verslininkų planuose buvo verslo įsigijimo sandoriai, kadangi daugumai kur kas artimesni tapo pasiūlymai parduoti savo verslą; 2008 m. spalį už pardavimus pasisakė tik 18,5 proc., o 2009 m. sausį jau 35,5 proc. respondentų. Tarp pagrindinių motyvų, skatinančių parduoti savo verslą, vyrauja du pagrindiniai atsakymai - tai pasitraukimas iš verslo ir investicijų atgavimas. Tiesa, lyginant rudens ir žiemos atsakymus, sausį pirmąjį atsakymo variantą nurodė 50 proc. verslininkų, o spalį tik 19,2 proc., tuo tarpu investicijų atgavimo sausį tikėjosi tik 35 proc., nors dar rudenį tokių atsakymų buvo net 53,8 proc. Taigi, galima daryti išvadą, kad kuo toliau, tuo mažiau verslo atstovų tikisi atgauti savo investicijas į verslą, dėl ko vis dažniau ryžtasi verslo pardavimui dabar, kol jo vertė visiškai nenukrito. Tomas Andriuškevičius: Lėtėjanti ekonomika pablogino daugelio įmonių finansinę būklę ir perspektyvas. Tai viena pagrindinių priežasčių, dėl ko šalies verslininkai tapo atviresni pasiūlymams parduoti savo verslą. Iš kitos pusės, krizė lygiai taip pat paveikė ir daugelį potencialių pirkėjų, tiek finansinių ar strateginių, tiek vietinių ar užsienio šalių. Žinoma, laikas parodys, kokia pusiausvyros situacija nusistovės, tačiau dabar manome, jog norinčiųjų parduoti verslą pagausėjimas ir kainos lūkesčių sumažėjimas turėtų atsverti potencialių pirkėjų galimybių pirkti sumažėjimą ir bendras sandorių skaičius (įskaitant ir galimus įmonių susijungimus) turėtų išlikti toks pats ar net didesnis. Konkrečių planų neturime, tačiau svarstytume pasiūlymus įsigyti; 40% Taip, planuojame įsigyti; 26% Konkrečių planų neturime, tačiau svarstytume pasiūlymus parduoti; 18,5% Verslą planuojame parduoti; 11,7% Tokių planų neturime; 3,8% Ar Jūsų įmonės planuose yra verslo įsigjimas / pardavimas? (spalis) Konkrečių planų neturime, tačiau svarstytume pasiūlymus parduoti; 35,5% Konkrečių planų neturime, tačiau svarstytume pasiūlymus įsigyti; 29% Taip, planuojame įsigyti; 16,1% Verslą planuojame parduoti; 9,7% Tokių planų neturime; 9,7% Ar Jūsų įmonės planuose yra verslo įsigijimas / pardavimas? (sausis) Pasitraukimas iš verslo; 19,2% Veiklos srities keitimas; 19,2% Didelė konkurencija rinkoje; 7,8% Investicijų atgavimas; 53,8% Kokie pagrindiniai motyvai Jus paskatintų parduoti savo verslą? (spalis) Pasitraukimas iš verslo; 50% Investicijų atgavimas; 35% Didelė konkurencija rinkoje; 10% Veiklos srities keitimas; 5% Kokie pagrindiniai motyvai Jus paskatintų parduoti savo verslą? (sausis) 3

5 2. Strateginiams investuotojams išaušo aukso amžius Atsižvelgiant į tai, kad daugumos šalies verslo atstovų entuziazmas dėl puikios ateities visu greičiu blėsta ir jie patys nori parduoti savo verslą, galima drąsiai teigti, kad dabar atsiveria begalinės galimybės turintiems pinigų. Ir nors pastaruosius keletą metų geriausių įmonių akcijų paketai dažniausiai atitekdavo finansiniams investuotojams, dabar, bankams sugriežtinus sandorių finansavimą, strateginių investuotojų galimybės ima prilygti finansinių investuotojų galimybėms. Strateginiams investuotojams situacija tampa palanki ir dėl to, kad patys pardavėjai pirmenybę pradeda teikti būtent jiems, o ne finansiniams investuotojams. Kita vertus, finansiniai investuotojai neturėtų pradėti jaudintis, kad strateginiams investuotojams atiteks geriausios įmonės, kadangi sunkmečio sąlygomis, kaip rodo apklausos duomenys, pirkėjai vis rečiau linkę įsigijimus finansuoti tik iš savo nuosavo kapitalo. Jei dar rudenį tokią finansavimo galimybę pasirinko 15 proc. apklaustųjų, tai šių metų sausį nuosavo kapitalo šalininkų tarp apklausos dalyvių neliko. Pasidomėjus, kokie kriterijai potencialiems įmonių pirkėjams yra svarbiausi, dauguma nurodė įmonės kainą bei jos finansinį stabilumą ir pelningumą. Tiesa, lyginant rudenį ir žiemą gautus atsakymus, matyti, kad sunkėjant ekonominei situacijai, įsigyjamo verslo finansinis stabilumas ir pelningumas tampa vis svarbesniu kriterijumi. Investuotojų siekį įsigyti užtikrintas pajamas duosiantį verslą patvirtina ir tai, kad rudenį respondentai pirmenybę teikė augančioms įmonėms, o dabar jie prioritetą teikia išsivysčiusiam verslui. Pastarąjį rinktųsi 50 proc. respondentų, tuo tarpu rudenį tokių buvo 26 proc. Atitinkamai Strateginiam investuotojui; 23,8% Finansiniam investuotojui; 9,5% Kam labiausiai svarstytumėte galimybę parduoti savo verslą? 51 proc.; 24% 2/3; 38% 1/3; 38% Kokią verslo dalį parduotumėte? Įsigyjant verslą mums pakaktų 51% akcijų; 37% Taip, 100% akcijų ; 63% Ar teiktumėte didelę reikšmę kontrolės klausimui įsigyjant verslą; kokią akcijų dalį pageidautumėte turėti? augančias įmones 2008 m. spalį rinkosi 40,7 proc. investuotojų, o dabar tik 21,4 proc. Lietuvos verslo visuomenės atstovų pasiteiravus, kokią verslo dalį jie būtų linkę parduoti, dauguma atsakė, kad nuo trečdalio iki 40 proc. ir tik 25 proc. respondentų nurodė, kad sutiktų atsisakyti 51 proc., t.y. kontrolinio akcijų paketo. Tuo tarpu paklausus pirkėjų, ar didelę reikšmę teiktų kontrolės klausimui įsigyjant įmonę, net 63 proc. atsakė, kad pageidautų turėti 100 proc. akcijų, likę 37 proc. nurodė, kad jiems pakaktų 51 proc. akcijų. Tomas Andriuškevičius: Įvairius potencialius pirkėjus krizė palietė nevienodai. Skaudžiausiai ji, matyt, paveikė fondus, kurie pirkdavo įmones steigdami vietines specialios paskirties įmones ir pritraukdami vietinį bankinį finansavimą. Po sandorio, sujungus nupirktą įmonę su specialios paskirties įmone, bankinė paskola guldavo ant nupirktos įmonės balanso. Šiuo metu toks finansavimas praktiškai yra neįmanomas. Iš kitos pusės, strateginiai investuotojai, stambios užsienio bendrovės, dažnai turi sukaupusios rezervus, kuriuos dabar gali panaudoti įsigijimams. Strateginiai investuotojai paprastai yra nuoseklesni vertindami įmones, jie labiau remiasi ilgalaikėmis perspektyvomis, o ne trumpalaikėmis nuotaikomis. Todėl ekonominio pakilimo metu fondai būna labiau agresyvūs siūlydami kainą ir sudaro rimtą konkurenciją strateginiams pirkėjams. Šiuo metu, pasikeitus situacijai, strateginiai investuotojai vėl užima pirmąsias potencialiųjų pirkėjų gretas. 4

6 3. Sandorio kaina ir konfidencialumas labiausiai vertinami faktoriai Siekiant išsiaiškinti, ką Lietuvos verslo lyderiai labiausiai vertina verslo pirkimo-pardavimo sandoriuose, apklausos dalyvių buvo paprašyta nurodyti, koks verslo pardavimo būdas jiems būtų patraukliausias. 38,1 proc. respondentų nurodė išskirtines derybas su vienu pirkėju, kiti 38,1 proc. atsakė, kad labiausiai vertintų uždarąjį aukcioną. Įmonės pardavimo būdui jokios reikšmės neteikia 19 proc. apklaustų verslininkų, o likę 4,8 proc. nurodė viešąjį aukcioną. Taip pat, pasiteiravus kokioje rinkoje šalies verslininkai ryžtųsi verslo pardavimui, net 80 proc. apklausoje dalyvavusiųjų nurodė privačių sandorių rinką, likę 20 proc. po lygiai pasidalino tarp tų, kurie įvardino vertybinių popierių rinką ir tų, kurie tiesiog neturi nuomonės šiuo klausimu. Galiausiai atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis dauguma Lietuvos verslininkų priimtų galutinį sprendimą, kurio potencialaus jų verslo pirkėjo pasiūlymą priimtų, yra siūloma kaina. Pastarąjį kriterijų nurodė 34,9 proc. respondentų; kiti 25,6 proc. įvardino nustatytas sandorio sąlygas, 18,6 proc. finansinio atsiskaitymo terminus, o 16,3 proc. pirkėjo planus jų parduodamo verslo atžvilgiu. Taigi, galima drąsiai teigti, kad šalies verslininkai įmonių įsigijimų ir susiliejimų sandoriuose labiausiai vertina sandorio kainą ir konfidencialumą. Išskirtinės derybos su vienu pirkėju; 38,1% Uždarasis aukcionas; 38,1% Jokio skirtumo; 19% Viešasis aukcionas; 4,8% Koks verslo pardavimo būdas jums būtų patraukliausias? Vertybinių popierių rinkoje; 10% Nežinau; 10% Siūloma kaina; 34,9% Nustatytos sandorio sąlygos; 25,6% Finansinio atsiskaitymo terminai; 18,6% Pirkėjo planai Jūsų parduodamo verslo atžvilgiu; 16,3% Privačių sandorių rinkoje; 80% Jei ryžtumėtės parduoti savo verslą, kokioje rinkoje tai darytumėte? Kita; 4,6% Kokiais kriterijais remtumėtės priimdami sprendimą, kurio pirkėjo siūlymą pasirinkti? Elijus Burgis: Daugeliu atveju potencialus akcijų pirkėjas tiesiogiai ar per susijusius asmenis yra įsigyjamo verslo konkurentas. Negavęs pakankamos informacijos apie planuojamą įsigyti įmonę, jis gali nepajėgti priimti sprendimo pirkti. Tuo tarpu atskleidęs visą informaciją, pardavėjas rizikuoja prarasti konkurencinį pranašumą, jeigu pirkėjas visgi atsisakytų įsigyti parduodamą verslą. Be to, neretai ir pats ketinimo parduoti faktas turi būti laikomas paslaptyje, siekiant nepakenkti parduodamam verslui. Ši rizika yra valdoma, tačiau tam yra reikalinga kvalifikuotai parengta informacijos neatskleidimo ir nekonkuravimo sutartis. 5

7 4. Patarėjais sandoriuose pasirenkami teisininkai ir investicijų bankininkai Remiantis gautais rezultatais, net 75 proc. šalies verslininkų yra linkę pagalbos kreiptis į patarėjus ir tik 25 proc. ne. Siekiant išsiaiškinti, kokio būtent tipo patarėjai yra labiausiai vertinami tokiuose sandoriuose, paaiškėjo, kad dauguma šalies verslininkų pirmenybę teikia investiciniams bankams (31,8 proc.) ir teisininkams (62,2 proc.). Likusi dalis respondentų nurodė, kad konsultantais įmonių įsigijimų ir susiliejimų sandoriuose rinktųsi auditorius, apskaitos specialistus arba strateginius konsultantus. Šalies verslininkai nėra linkę pasitikėti tik savo jėgomis, todėl tiek įsigydami, tiek parduodami verslą dažniausiai kreipiasi į šios srities patarėjus, rodo atliktas įmonių įsigijimų ir susiliejimų rinkos tyrimas. Taip; 75% Ne; 25% Ar parduodami verslą, rinktumėtės patarėją? Teisininkai; 62,2% Investicinis bankas; 31,8% Kiti konsultantai; 6% Kokio tipo patarėją rinktumėtės? Apibendrinant Raidla Lejins & Norcous kartu su SEB Enskilda Lietuva atliktos įmonių įsigijimų ir susiliejimų apklausos rezultatus, galima teigti, kad 2009-ieji metai palankūs tiems, kurie iki šiol tik kaupė lėšas, nes dabar įsigyti verslą galima gerokai mažesne kaina, nei tai buvo įmanoma padaryti pastaruosius keletą metų. Kita vertus, tiems, kurių verslas iki šiol gana pelningai veikė ir kurie, atėjus ekonominiam sunkmečiui, nerimauja, kad vyraujanti situacija rinkoje neigiamai atsilieps jų verslui, būtent dabar gali mėginti pelningai parduoti verslą, kol jo finansinių rodiklių dar nespėjo stipriai pabloginti lėtėjanti ekonomika. Elijus Burgis: Pastebime, kad pastaruoju metu retas įsigijimo ar susiliejimo sandoris įvyksta be teisininkų dalyvavimo, o didesniųjų sandorių dalyviai neapsieina ir be investicinių bankų paslaugų. Įmonių vertės išaugo, todėl bet kokia, net ir nedidelė klaida gali brangiai kainuoti. Sudėtingėja ir pats sandorių įgyvendinimas, yra nusistovėjusi tam tikra praktika, kurią reikia žinoti ir taikyti. Praktiškai nebėra pirkimo, kuris būtų įvykdytas be daugiau ar mažiau išsamaus teisinio patikrinimo. Tai lemia kvalifikuotų teisinių ir finansinių konsultantų poreikį ir dažniausiai ne vienai, o abiems sandorio šalims. Tomas Andriuškevičius: Nors ir prognozuojame sandorių skaičiaus padidėjimą, pats sandorių vykdymas dabartinėje aplinkoje tampa sudėtingesnis. Pritraukti rimtus pirkėjus, sukurti bent minimalią konkurenciją tarp potencialių pirkėjų, sklandžiai ir greitai įvykdyti sandorį, suderėti palankias sandorio sutarčių sąlygas šiuo metu tokie klausimai tampa vis labiau aktualūs mąstantiems apie galimą verslo pardavimą. Vis daugiau apie verslo pardavimą galvojančių akcininkų supranta, kad investicinis bankas (įmonių finansų specialistai) turintis didelę tokių sandorių vykdymo patirtį, tarptautinį tinklą, tarptautinį žinomumą ir reputaciją, gali ženkliai padidinti sandorio sėkmę. 6

8 KONTAKTINĖ INFORMACIJA Raidla Lejins & Norcous Advokatų kontora Raidla Lejins & Norcous viena didžiausių ir nuolat besiplečiančių advokatų kontorų grupių Baltijos šalyse, kurioje daugiau kaip 100 profesionalių teisininkų Vilniuje, Rygoje ir Taline yra pasirengę teikti teisinę pagalbą Lietuvos ir užsienio klientams visose verslo teisės srityse. Nuo 2009 m. vasario pabaigos, kai prie mūsų prisijungė advokatas Elijus Burgis ir tapo ketvirtuoju partneriu, Vilniaus kontoroje dirba daugiau nei 60 žmonių, iš kurių 47 yra teisininkai. SEB Enskilda Lietuva SEB Enskilda yra pirmaujantis investicinis bankas Šiaurės ir Baltijos šalyse, teikiantis paslaugas įmonių finansų bei vertybinių popierių prekybos ir akcijų tyrimų srityse. Bendrovės biuruose Kopenhagoje, Frankfurte, Helsinkyje, Londone, Niujorke, Osle, Rygoje, Stokholme, Taline ir Vilniuje dirba apie 500 investicinės bankininkystės specialistų. Atsižvelgdama į išaugusį teisinių paslaugų Baltarusijoje poreikį, Raidla Lejins & Norcous Vilniuje įsteigė darbo grupę, teikiančią aukštos kokybės teisines paslaugas verslininkams, pasiryžusiems investicijoms į Baltarusiją. Dr. Irmantas Norkus Seniūnas Irmantas.Norkus(eta)rln.lt Elijus Burgis Partneris, Sandorių praktikos grupės vadovas Elijus.Burgis(eta)rln.lt Žygintas Mačėnas Vadovas Zygintas.Macenas(eta)enskilda.lt Tomas Andriuškevičius Asocijuotasis direktorius Tomas.Andriuskevicius(eta)enskilda.lt Lvovo g. 25 LT-09320, Vilnius Tel Faks Jogailos g. 10 LT-01116, Vilnius Tel Faks