Socialinis ugdymas / Į bendruomenę orientuota sumanioji socializacija Social Education / The Community-Oriented Smart Socialization 2016, t. 43, Nr. 2, p. 6 18 / Vol. 43, No. 2, pp. 6 18, 2016 Jaunuolių socialinė reintegracija: priklausomybę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų patyrusių asmenų atvejis Irena Zaleskienė 1, Armina Pikytė 2 1 Lietuvos edukologijos universitetas, Socialinės edukacijos fakultetas, Studentų g. 39, 08106 Vilnius, irena.zaleskienė@leu.lt 2 Lietuvos edukologijos universitetas, Socialinės edukacijos fakultetas, Studentų g. 39, 08106 Vilnius, armina.pikyte@leu.lt Anotacija. Straipsnyje nagrinėjama jaunuolių, išgyvenančių priklausomybę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, reintegracijos problema jiems išėjus iš reabilitacijos įstaigos. Autorės pristato ir analizuoja Lietuvoje ir užsienio šalyse ypač aktualią problemą: kokias patirtis išgyvena priklausomybę turintys jaunuoliai? Kokias perspektyvas jie patys mato integruodamiesi į visuomeninį gyvenimą? Atsakymo ieškoma pasitelkiant autentiškus asmenų išgyvenimus ir jų komunikuojamas visavertės integracijos visuomenėje perspektyvas. Esminiai žodžiai: priklausomybė, psichotropinės medžiagos, jaunimas, reabilitacija, reintegracija. Įvadas Šiuolaikinės visuomenės ypač daug dėmesio skiria iššūkiams, kuriuos patiria jaunimas. Viena iš ryškesnių akcentuojamų problemų tarptautiniuose dokumentuose yra jaunimo priklausomybė nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Nacionalinėje narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010 2016 metų programoje identifikuotas prioritetas įvardijamas kaip narkotinių medžiagų paklausos tarp vaikų ir jaunimo mažinimas. Todėl intensyviai ieškoma inovatyvių šios problemos sprendimo būdų. Lie- 6 Socialinis ugdymas / / 2016, t. 43, Nr. 2 DOI: http://dx.doi.org/10.15823/su.2016.10
tuvos pažangos strategijoje Lietuva 2030 akcentuojama ugdyti sveiką gyvenseną kaip svarbią veiklios visuomenės prielaidą. Telkti visuomenės ir valdžios institucijų pastangas stiprinti visuomenės sveikatą: įgyvendinti alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimo prevencijos priemones, didinti visuomenės supratimą apie sveikos gyvensenos naudą. Statistikos apie patyčių augimą Lietuvos mokyklose rodikliai skatina jaunuolius rinktis įvairias alternatyvas, padedančias atsipalaiduoti, pamiršti savo problemas. Dažnai šiuo pasirinkimu tampa ne vien alkoholis ar nikotinas, bet ir narkotinės bei psichotropinės medžiagos. 2011 m. atlikto Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose duomenimis, bent kartą gyvenime vartojusių kokį nors narkotiką 15 16 m. paauglių buvo 21 proc. (27 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių). Gydymo ir reabilitacijos institucijose kasmet didėja turinčių priklausomybę pacientų skaičius, o ir jų amžius vis jaunėja. Ši psichologinė ir psichinė liga sukuria negrįžtamų pasekmių žmogaus organizme, sukelia sunkumų socialiniame gyvenime, kelia įvairių psichologinių problemų. Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (UNODC) 2008 m. ataskaitoje (World drug report 2008) nurodo, jog beveik vienas iš 20 pasaulio gyventojų, kurių amžius nuo 15 iki 64 metų, bent kartą per pastaruosius metus vartojo narkotikus. Probleminių narkotikų vartotojų pasaulyje yra net 26 milijonai ir tai sudaro 0,6 proc. visų suaugusių planetos gyventojų. Ir tai yra skaičiai asmenų, kurie kreipėsi dėl savo priklausomybės, norėjo gydytis, tačiau labai daug asmenų ilgą laiką nepripažįsta savo priklausomybės, nesikreipia į socialinius darbuotojus, priklausomybės centrus. Taigi, galima manyti, jog statistika ne visada rodo tikruosius mastus, kiek asmenų, o ypač jaunimo, vartoja narkotines ar kitas psichotropines medžiagas. Įvairių dokumentų analizė parodė, jog valstybė investuoja nemažai lėšų į įvairias prevencines programas mokykloje, Lietuvoje yra penki priklausomybės ligų centrai didžiausiuose Lietuvos miestuose, veikia reabilitacijos bendruomenės, dienos centrai, skirti priklausomybę turintiems asmenims, dirba daugiau nei 10 nevyriausybinių organizacijų, kurios padeda priklausomybę turintiems asmenims, jų šeimoms, kai kurios iš jų vykdo prevencines programas. Problemos apibūdinimas. Nors prevencinėms programoms skiriamas dėmesys, tačiau Lietuvoje yra vos 4 įstaigos, teikiančios reintegracijos pagalbą priklausomybę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų turintiems jauniems asmenims. Dėl to nukenčia jų tolesnio gyvenimo kokybė ir apskritai sėkminga reintegracija į švietimo sistemą, darbo rinką ir pan. Įvairūs šaltiniai rodo, jog projektuojamos reintegracijos veiklos nesiremia pačių jaunuolių išgyvenimais, patyrimais. Pasirinktas tyrimo objektas: jaunuolių, turinčių priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų, patirtys. Tikslas išanalizuoti jaunuolių patirtis reintegracijos procese ir projektuoti galimus pagalbos būdus po reabilitacijos. Tikslas detalizuojamas uždaviniais: 1. Išanalizuoti narkotinių medžiagų vartojimo pasekmių asmenims teorines prieigas. 2. Išnagrinėti jaunuolių, turinčių priklausomybę nuo narkotinių ir kitų psichotropinių medžiagų, reintegracijos procesus Lietuvoje. Socialinis ugdymas / / 2016, t. 43, Nr. 2 7
3. Ištirti jaunuolių, turinčių priklausomybę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, patirtis atskleidžiant jų sėkmingos reintegracijos projekcijas. Tikslams ir uždaviniams įgyvendinti pasitelkti šie tyrimo metodai: mokslinių šaltinių ir dokumentų analizė; rašinys. Jaunuolių, turinčių priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų, reintegracijos procesas 2014 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atliko tyrimą, kurio metu buvo siekiama nustatyti priklausomų nuo narkotinių ir psichoaktyviųjų medžiagų asmenų, dalyvavusių psichologinės ir socialinės reabilitacijos programose, ypatumus ir poreikius. Nustatyta, kad daugiau negu pusė (56 proc.) psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas gaunančių asmenų sudaro jauni asmenys (25 39 metų). Statistika rodo, kad jauni žmonės nelinkę kreiptis pagalbos, kol jų gyvenime neįvyksta esminių dalykų, priverčiančių susimąstyti apie priklausomybės daromą neigiamą įtaką jų socialiniam, fiziniam ir emociniam gyvenimui. Galima daryti prielaidą, jog prevencinių programų stygius (galbūt jų neefektyvumas) trukdo jaunuolių reintegracijos procesams. Psichologinės ir socialinės reabilitacijos institucijų uždavinys yra ne tik padėti asmeniui atsisakyti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, bet ir padėti integruotis į visuomenę, t. y. suteiki ne tik psichologinę pagalbą, bet ir formuoti gyvenimo įgūdžius, sudaryti sąlygas įgyti išsilavinimą, kvalifikaciją, paruošti juos reintegruoti į visuomenę. Tačiau, A. Čiaplinsko (2008) teigimu, išėjus iš reabilitacijos įstaigų asmenims teikiama nepakankama pagalba socialinės reintegracijos procese. Vienas iš pagrindinių socialinės atskirties mažinimo uždavinių yra padėti asmenims, priklausomiems nuo narkotinių ir psichoaktyviųjų medžiagų, grįžti į švietimo sistemą, integruotis į darbo rinką. Priklausomi nuo narkotinių medžiagų asmenys dažnai neturi profesinio pasiregimo, nėra baigę mokyklos, neturi bendrųjų ir darbinių įgūdžių arba jie yra labai susilpnėję bei nepakankami šiuolaikinei darbo rinkai. Šie jaunuoliai nėra apsisprendę dėl profesijos pasirinkimo, jiems stinga motyvacijos, bendravimo įgūdžių, adekvataus savęs vertinimo, gebėjimo nuosekliai, atidžiai atlikti patikėtas užduotis. Pažymėtina, jog socialinė integracija Lietuvoje yra daug mažiau išplėtota nei gydymas ar reabilitacija ir šiai sričiai būtina skirti daugiau dėmesio. Tai lemia daugelis veiksnių. Tam, kad asmuo integruotųsi į visuomenę, reikalinga turėti pastovias pajamas, gyvenamąjį būstą, artimųjų ir šeimos palaikymą bei paramą (Bulotaitė, 2011). 2014 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 20 psichologinės ir socialinės bei medicininės reabilitacijos įstaigų, kuriose yra 320 vietų, iš jų 2 įstaigos (22 vietos), skirtos vaikų psichologinei ir socialinei reabilitacijai (Kauno priklausomybės ligų centro Vaikų ir jaunimo ilgalaikės psichologinės ir socialinės reabilitacijos skyrius ir VšĮ Apsisprendimas Ukmergės rajone). Ir dvi įstaigos priklausomybės ligų centrai (22 vietos), kuriuose teikiama ilgalaikė 8 Socialinis ugdymas / / 2016, t. 43, Nr. 2
priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų asmenų medicininė reabilitacija. Minėtose įstaigose padedama keisti priklausomo asmens įpročius ir formuoti sveiko bei blaivaus gyvenimo, savidrausmės įgūdžius. Uždaroje aplinkoje vyksta darbas su savimi, savianalizė, konsultacijos bei grupiniai užsiėmimai su psichologais ir socialiniais darbuotojais, formuojami socialiniai ir darbiniai įgūdžiai. Visose reabilitacijos įstaigose taikoma dvasinio tobulėjimo 12 žingsnių programos principai, reabilitacijos procesas skirstomas į kelis etapus ir palaipsniui vis didėjančia asmens atsakomybe ir įsipareigojimais bei mažesniais apribojimas (Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2014). Pastebima, jog pagalbos priklausomiems nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų asmenims Lietuvoje yra nemažai: stengiamasi padėti pasveikti pasitelkiant psichologines, medicinines ir socialines priemones. Tačiau žvelgiant į ateities perspektyvas, jog tokie asmenys neišgyventų atkryčių, svarbu projektuoti ir kurti reintegracijos programas, padedančias užtikrinti reabilitacijos programų veiksmingumą. Kitu atveju, neturėdami artimųjų, šeimos ar kitų asmenų palaikymo, negaudami psichologinės bei socialinės pagalbos po reabilitacijos, jauni žmonės rizikuoja vėl patekti į tą pačią aplinką, iš kurios atėjo. Egzistuoja trys socialinės reintegracijos ramsčiai : 1) apgyvendinimas; 2) švietimas; 3) įdarbinimas bei profesinis mokymas. Apgyvendinimas yra būtina stabilaus gyvenimo sąlyga, o taikomomis priemonėmis siekiama narkotikų vartotojams (buvusiems ar esamiems) suteikti gyvenamąją vietą ir / ar subsidijuoti nuomą. Daugumos narkotikus vartojančių asmenų išsilavinimas yra žemas ir jiems būtų naudinga kelti savo raštingumo lygį, tobulinti skaičiavimo ar kitokius sugebėjimus. Galiausiai įdarbinimas ar profesinis mokymas turi tikslą, kad narkotikus vartojantis (-ęs) asmuo taptų socialiai nepriklausomas, įsilietų į darbo rinką. Jam padedama rasti darbą, kartais net iš dalies jį subsidijuojant arba asmuo išmokomas konkrečių darbo įgūdžių. Socialinė reintegracija yra mažiau paplitusi kovos su problemišku narkotikų vartojimu veikla nei gydymas, o šios srities stebėsena ir ataskaitos taip pat turi daug daugiau spragų. Kai kurios valstybės narės praneša, kad šiai sričiai reikia skirti daugiau dėmesio ir finansinės paramos (Vokietija, Estija ir Suomija). Tačiau kai kuriose šalyse socialinė reintegracija sulaukia vis didesnio valstybės dėmesio: ji įtraukiama į nacionalines narkotikų prevencijos strategijas, taip pat jai skiriama ir finansinė parama (Graikijoje, Airijoje, Anglijoje ir Velse). Būtina pažymėti ir visuomenės reiškiamų neigiamų nuostatų į vartojančius asmenis. Svarbu suvokti, jog reintegracija turi būti skiriama ne tik asmeniui, kuris yra priklausomas nuo narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų, bet ir jo artimiausiai aplinkai. Svarbu pažymėti ir tai, jog socialinė pagalba išskiriama ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Valstybės žinios, 2011-03-31, Nr. 38-1804). Socialinę atskirtį patiriantiems skurdžiai gyvenančių šeimų, pabėgėlių, nesimokantiems mokykloje vaikams, bedarbiams, asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, taip pat asmenims, kurie gydosi nuo alkoholizmo ir narkomanijos, ir prie visuomenės nepritampantiems asmenims švietimo prieinamumas užtikrinamas teikiant jiems socialines paslaugas ir švietimo pagalbą. Socialinis ugdymas / / 2016, t. 43, Nr. 2 9
Ugdymo institucijoje ar kitoje įstaigoje socialinis pedagogas turi užtikrinti socialinės pagalbos, integracijos į visuomenę prieinamumą. Analizuojant reintegracijos procesus, įtraukiančius asmenis į visavertį gyvenimą po reabilitacijos proceso, svarbu įvardyti tam padedančias institucijas. Viena iš jų tai VšĮ Socialiniai paramos projektai, kuri turi kavinę Mano Guru. Šios viešosios įstaigos vykdoma veikla tai pirmieji pagalbos žingsniai priklausomybės ligomis sergantiems žmonėms, tęsiantiems kelią iš socialinės atskirties į darbo rinką ir visuomenę. Įstaigos tikslas yra sudaryti sąlygas nebevartojantiems psichoaktyviųjų medžiagų asmenims reabilituotis bei reintegruotis į visuomenę ir darbo rinką. Siekiama šių tikslų: padėti įgyti profesiją ir profesinės patirties; vykdyti profesinę reabilitaciją; motyvuoti gauti legalias pajamas; skatinti pasitikėjimą savimi bei užimtumą; sudaryti palankią aplinką buvusių narkomanų bendruomenės raidai; skatinti įvairias paramos ir savigalbos formas; griauti visuomenės stereotipus apie psichoaktyviųjų medžiagų nebevartojančius asmenis, jų galimybes ir sugebėjimus. Tyrimo metodologija ir etika Atranka: atrenkant informantus taikyta patogioji kriterinė atranka (t. y. nustatyti šie kriterijai): 1) asmuo turėjo būti kreipęsis pagalbos į tam tikras institucijas, kurios teikia pagalbą asmenims, turintiems priklausomybę nuo narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų; 2) asmuo šiuo metu nevartoja narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų. Šis atrankos metodas pasirinktas atsižvelgiant į tai, jog tiriamieji pasirinkti iš VšĮ Socialiniai paramos projektai, kurioje dirba viena iš straipsnio autorių. Tyrime dalyvavo 7 priklausomybę nuo narkotinių medžiagų turintys jaunuoliai nuo 17 iki 29 metų (žr. 1 lentelę). 1 lentelė. Tyrimo dalyvių charakteristika Lytis Amžius Narkotinių medžiagų vartojimo laikotarpis (metais) Vyras 22 5 Vyras 24 4 Vyras 25 9 Moteris 26 10 Vyras 17 3 Vyras 23 4 Vyras 29 5 10 Socialinis ugdymas / / 2016, t. 43, Nr. 2
Tyrimo metodologija. Taikytas rašinio metodas. Kuriant tyrimo priemonę buvo sudaryta rašinio vidinė struktūra, susidedanti iš 3 dalių: 1. Narkotinių medžiagų vartojimo ir kreipimosi pagalbos priežastys. 2. Pagalbos būdų veiksmingumas bei reabilitacinio gydymo pranašumai ir trūkumai. 3. Pasiūlymai, kaip gerinti reintegracijos procesą. Tyrimo etika. Visi tiriamieji buvo išsamiai supažindinti su tyrimo tikslais; jiems buvo užtikrintas anonimiškumas; buvo supažindinti su tyrimo rezultatais ir išvadomis. Siekiant kuo atviresnių atsakymų bei informantų pasitikėjimo, su kiekvienu jaunuoliu dėl tyrimo buvo tartasi individualiai, žinant, jog ši tema gali būti skaudi, ir nenorint paviešinti asmenybių, apie tiriamųjų asmenybes žinojo tik tyrimo autorė, o duomenys apie informantus buvo koduojami. Tyrimo organizavimas: Empirinis tyrimas atliktas 2016 m. kovo balandžio mėnesiais. Jo metu rašinius rašė 7 asmenys, turintys priklausomybę nuo narkotinių medžiagų (rašiniai buvo atsiųsti paštu arba elektroniniu paštu). Tyrimo rezultatų analizė 1. Narkotinių medžiagų vartojimo ir pagalbos kreipimosi priežastys Šio tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kas asmenis paskatino pirmą kartą vartoti narkotines medžiagas (žr. 2 lentelę). 2 lentelė. Vartojimo priežastys Kategorija Subkategorija Iliustruojantys teiginiai Psichologinės < > pavartojau, nes neturėjau draugų, visada buvau atstumtasis < > (1 informantas) < > dažnai jausdavausi liūdnas < > (3 informantas) Priežastys Socialinės < > pirmą kartą pavartojau būnant su draugais gimtadienyje < > (4 informantas) < > stimuliantų vartojimas buvo spontaniškas, buvau su draugu ir pavartojome < > (2 informantas) < > parūkiau žolės draugų kompanijoje, kai man buvo 14 metų < > (6 informantas) Artimos aplinkos pavyzdys < > mano tėvai visą gyvenimą vartojo narkotikus < > (7 informantas) < > kaip galėjau nevartoti, kai visada mačiau savo artimuosius apspangusius, tiek mama, tiek tėvas, kai nesimušdavo, tai vartodavo heroiną, man tai atrodė labai normalu < > (5 informantas) Socialinis ugdymas / / 2016, t. 43, Nr. 2 11
Išanalizavus priklausomų asmenų atsakymus, galima teigti, kad pagrindiniai trys veiksniai lemia šių asmenų vartojimo pradžią. Pagrindiniai veiksniai, kuriuos jie išskiria, yra psichologiniai, socialiniai bei artimos aplinkos pavyzdys. Socialines priežastis išskiriantys vartojantys asmenys teigia: < > vartojau, nes norėjau pasijausti kaip draugai < >, < > norėjau pritapti prie chebros < >, < > visą gyvenimą buvau aplinkoje, kurioje žmonės vartoja narkotikus < >. Taip pat ryškiai išskiriamos ir psichologinės priežastys, lėmusios norą vartoti narkotines medžiagas: < > aš buvau vaikas, iš kurio visada tyčiojosi < >, < > neturėjau kaip daugiau atsipalaiduoti, visada buvau vienas, neturėjau draugų < >. Viena iš pagrindinių vartojimo priežasčių pažymima artimos aplinkos pavyzdžiai, kuriuos galime įžvelgti artimos aplinkos tradicijose, šeimos istorijoje: < > mano tėvai visą gyvenimą vartoja narkotikus < >, < > kažkaip kitaip ir negalėjo būti, visada mačiau, kad mano tėvas buvo apsvaigęs < >. Dažnai, tiriant informantų atsakymus, buvo pastebėta, jog artimos aplinkos ir socialinės priežastys būna susijusios bei papildo vienos kitas: < > tokia draugų kompanija buvo, o ir šeimoj buvo vienos problemos < >. Taigi, apžvelgiant narkotinių medžiagų vartojimo priežastis, galima daryti išvadą, kad tam didžiausią įtaką turi psichologiniai sunkumai, su kuriais susiduria asmuo, artimos aplinkos pavyzdžiai tėvai vartojantys narkotines medžiagas ir bene didžiausią įtaką daro socialiniai santykiai su netinkama draugų kompanija, aplinkos įtaka asmens suvokimui apie narkotinių medžiagų poveikį jaunam organizmui. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kas paskatino informantus kreiptis pagalbos dėl narkotinių medžiagų vartojimo žalos (žr. 3 lentelę). 3 lentelė. Pagalbos kreipimosi priežastys Kategorija Subkategorija Iliustruojantys teiginiai Asmeninis < > pagalbos nusprendžiau ieškotis po 13 nenustojamo apsisprendimas vartojimo metų. Praradau savigarbą < > (1 informantas) < > niekas neskatino kreiptis, nes pačios aplinkybės ir pasekmės privedė prie to, jog aš nebegaliu vartoti toliau Priežastys Socialinių ryšių praradimas < > (3 informantas) < > praradau artimus žmones, visi nusisuko, buvau prižadėjęs, kad daugiau nevartosiu < > (2 informantas) < > tuo metu jau turėjau gimusią dukrytę, situacija šeimoje ir darbe tapo nebevaldoma < > (4 informantas) < > viską praradau, artimus žmones, draugus, šeimą, niekas į mane nežiūrėjo kaip į normalų žmogų < > (7 informantas) Sveikatos sutrikimai < > kreipiausi pagalbos, kai atsidūriau ligoninėje dėl žaizdų problemų < > (5 informantas) < > supratau, kad negaliu, mokytis, dirbti, visiškai neturėjau jėgų, turėjau kraujo užkrėtimus < > (6 informantas) 12 Socialinis ugdymas / / 2016, t. 43, Nr. 2
Gilinantis į priklausomų asmenų atvejus, galima matyti, jog išryškėja trys pagrindinės priežastys, kurios paskatina kreiptis pagalbos. Viena iš šių priežasčių yra paties asmens apsisprendimas, kurį suteikia nusivylimo savimi, depresijos, nenoro gyventi mintys: < > dažnai galvojau, kaip man viskas atsibodo ir kad čia manęs niekam nereikia < >, < > visiškai praradau savigarbą, man visiškai nerūpėjo mano ateitis < >. Vienas stipriausių veiksnių, kuriuos paminėjo informantai, buvo socialinių ryšių praradimas su artimaisiais, draugais, šeima: < > nuo manęs nusisuko visi, aš buvau visiškai viena < >, < > draugus turėjau tik tuos, kuriems irgi reikėjo dozės, nieko artimo, nuo manęs nusisuko šeima < >. Kaip viena iš priežasčių taip pat pateikiama ir sveikatos sutrikimai, kurie trukdė tolesniam gyvenimui: < > negalėjau dirbti, skaudėjo kojas, kadangi narkotikus leidaus ne tik į rankas < >, < > atsidūriau ligoninėje, turėjau kraujo užkrėtimą, buvo manoma, jog reikės amputuoti koją < >. Nagrinėjant šiuos informantų atsakymus taip pat išryškėjo, jog priežastys yra viena su kita susipynusios, dažniausiai vienos priežasties, kodėl kreipiamasi pagalbos, negalima išskirti, nes pradėjus vartoti narkotines medžiagas susipina galybė problemų. Pagalbos būdų veiksmingumas ir reabilitacinio gydymo pranašumai bei trūkumai Tyrimo metu išaiškėjo, kokie pagalbos būdai labiausiai padėjo sveikti (žr. 4 lentelę). 4 lentelė. Pagalbos būdai sveikstant Kategorija Subkategorija Iliustruojantys teiginiai Dvasinė pagalba < > darbas su dvasininkais < > (3 informantas) < > padeda malda, susikaupimas ties savimi < > (2 informantas) Pagalbos būdai Specialistų pagalba Kitų priklausomų asmenų pagalba < > dirbau su soc. darbuotojais, psichologais < > (7 informantas) < > dar psichologai, socialiniai darbuotojai < > (4 informantas) < > dirbau su psichologais, psichiatrais, socialiniais darbuotojais < > (2 informantas) < > padeda lankymasis anonimų susitikimuose < > (1 informantas) < > labai svarbu bendrauti su žmonėmis, kurie taip pat patyrę tą patį < > (5 informantas) < > padeda susitikimai su anoniminiais narkomanais, mes vieni kitus palaikome < > (6 informantas) Socialinis ugdymas / / 2016, t. 43, Nr. 2 13
Kalbant apie pagalbos būdus, kurie padeda priklausomiems asmenims sveikti, pagal informantų atsakymus yra išskiriamos trys subkategorijos. Pirmoji yra dvasinė pagalba, kuri padėjo jaunuoliui atrasti vidinę ramybę (< > man labai padeda malda, aš nusiraminu, suvokiu, kad viskas turi būti gerai < >). Taip pat viena iš pagalbos subkategorijų yra išskiriama ir specialistų pagalba, kuri buvo įvardyta visų informantų atsakymuose (< > daug dirbau su socialiniais darbuotojais, psichologais, tai vienas geriausių pagalbos būdų < >, < > psichiatrai, tikslinės grupės ekspertai, psichologai, be šių žmonių būtų buvę sunku išsikapstyti < >). Kaip vienas iš pagalbos būdų taip pat išskiriamas ir bendravimas su kitais priklausomais asmenimis, kurie dalijasi savo patirtimis, anoniminių narkomanų susitikimai (< > labai padeda AN susitikimai < >, < > bendruomenėse kalbamės apie problemas, leidžiame kartu laisvalaikį kitaip nei anksčiau < >, < > bendraujant su kitais narkomanais jautiesi kaip su savais, jie padeda, kai būna sunku, gali kalbėtis apie viską < >). Tyrimo metu siekta sužinoti, kokius pranašumus ir trūkumus savo reabilitacijos procese išskyrė informantai (žr. 5 lentelę). 5 lentelė. Reabilitacijos proceso pranašumai ir trūkumai Kategorija Subkategorija Iliustruojantys teiginiai Reabilitacinio gydymo < > mane supo tie patys priklausomi žmonės, buvo pranašumai lengviau < > (3 informantas) < > gaudavau visą reikiamą pagalbą. Socialiniai darbuotojai, psichologai, dvasininkai < > (5 informantas) < > visa reikiama pagalba būna vienoje vietoje < > (1 informantas) < > man patiko aplinka, niekas nesmerkia, visi priima Pranašumai ir trūkumai Reabilitacinio gydymo trūkumai tokį, koks esi < > (7 informantas) < > negalėjau ilgą laiką bendrauti su artimais žmonėmis, galėdavau tik vieną kartą paskambinti į namus < > (2 informantas) < > kol mes būnam ten, viskas būna gerai, bet paskui labai sunku išeit, nors ir po truputėlį mus prie to pratina < > (6 informantas) < > išeini kaip į niekur, lieki tik su savimi ir savo artimaisiais, jei tokių turi, arba su reabilitacijos draugais < > (4 informantas) Analizuojant šiuos informantų atsakymus matyti, jog reabilitacijos laikotarpiu labai svarbus palaikymas, geranoriškumas, kitų asmenų, kurie turi priklausomybę, palaikymas: < > jaučiuosi saugiau, kai žinau, kad galiu pasikalbėti su likimo broliu < >. Kaip ir minėjo E. Bulotaitė (2011), labai svarbus priklausomiems asmenims artimųjų palaikymas, tačiau pagal nustatytas taisykles, kurį laiką priklausomi asmenys savo labui negali bendrauti su išoriniu pasauliu: < > labai svarbu pačiam šiuo metu susivokti, ko nori iš 14 Socialinis ugdymas / / 2016, t. 43, Nr. 2
gyvenimo < >, < > kartais labai trūkdavo artimųjų, bet ką padarysi, tokios taisyklės, jų turėjom laikytis < >. Ir nors matyti labai daug teigiamų dalykų, tačiau galima įžvelgti ir tai, jog asmenys dvejoja dėl būsimos ateities, kur apsistos, ką veiks gyvenime: < > gerai kai buvau ten 4 mėnesius, paskui nežinojau ką darysiu < >, < > nieko neturėjau, nei šeimos, nei draugų, tik tuos, ką sutikau čia, išėjęs negaliu sakyti, kad buvau paliktas vienas, tačiau viską dariau pats, kad atsistočiau ant kojų, padėjo tik psichologai < >. Aišku, jog sveikstant yra labai svarbus palaikymas, noras bendrauti su artimaisiais, noras žinoti, ką veiksi paskui ir pan. Veiksniai, galintys patobulinti reintegracijos procesą Tyrimu siekta išsiaiškinti reintegracijos proceso tobulinimo veiksnius. Respondentų nuomonė atsispindi 6 lentelėje. 6 lentelė. Veiksniai, galintys patobulinti reintegracijos procesą: respondentų nuomonė Kategorija Subkategorija Iliustruojantys teiginiai Švietimo sistema < > labai svarbu jauniems žmonėms suteikti galimybę mokytis, įgyti profesiją. Daug kas žiūri į narkomanus kaip į bepročius < > (3 informantas) < > baigiau 10 klasių, nu, ir ką dabar, paskui tik į vakarinę priėmė, kur tokių kaip aš dar daugiau, tai koks čia mokslas < > (1 informantas) Veiksniai Visuomenės požiūris < > kai pasakai, kad esi narkomanas tai visi galvoja, kad sergu AIDS, apvogsiu ir panašiai, labai sunku gyvent, kai apie tave taip galvoja < > (7 informantas) < > niekas negalvoja, kad mes pasikeisim. Spėju, reikės daug laiko, kol kažkas pasikeis < > (4 informantas) < > Vilnius mažas, kai nuo mažų dienų slampiojai gatvėm vieni per kitus užbado pirštais ir gali girdėt kaip pasakoja, kiek tu metų narkašinies. Jei pasakai, kad nevartoji, tai žvengia, tipo, nu tuoj vėl atkris < > (6 informantas) Darbo rinka < > kai darbdavys sužino, kad esi priklausomas, tai labai gražiai pasako, kad tu nelaukiamas < > (2 informantas) < > neturėjau jokios darbo patirties, o vis tiek visi vieni per kitus pažįstami, greitai išriša, kad esi priklausomas < > (5 informantas) Pažymint, kad pozityvioji reintegracija yra vienas pagrindinių veiksnių, leidžiančių asmeniui nepatirti atkryčio, galima prognozuoti, jog asmenys (jau praėję nelengvą Socialinis ugdymas / / 2016, t. 43, Nr. 2 15
psichologinį kelią) susiduria su visuomenėje vyraujančia neigiama nuostata dėl jų. Tai neleidžia priklausomam jaunuoliui jaustis visaverčiu asmeniu: < > visi galvoja, kad juos apvogsiu, nors net tokių minčių neturiu < >, < > tipo pats kaltas, niekas per prievartą neleido, bet pažiūrėtumėt kaip tai sudėtinga, atrodo, aš irgi nenorėjau, bet iki ko dasigyvenau < >. Be to, dažnai asmenys, kurie pradeda vartoti dar paauglystėje, nebaigia mokyklos, iškrenta iš švietimo sistemos ir, kaip matome, sugrįžti į ją yra pakankamai sudėtinga: < > baigiau 10 klasių, nu ir ką dabar, paskui tik į vakarinę priėmė, kur tokių kaip aš dar daugiau, tai koks čia mokslas < >, < > visiems dzin, kad tu nori mokytis, žino tik vieną dalyką, lyg ant kaktos parašytas nuosprendis narkomanas < >. Susiduriama ir su kita problema, kuri neleidžia vykti reintegracijai, tai integracija į darbo rinką: < > sėdėjau aš kalėjime, kolonijoj, dėl to taip sunku rast darbą tai ir chalyminu, o ką daryt < >, < > visiem dzin, kad tu kažką moki, nebent per pažįstamus gali gaut darbą < >. Taigi, matyti, jog išsiskiria trys pagrindinės subkategorijos, kurios trukdo sėkmingai priklausomų asmenų integracijai į visuomenę. Galima tikėtis, kad kiekvienam suteikę reikiamą pagalbą galėtume kurti sistemą, kurioje ir priklausomybę turintys asmenys galėtų gyventi visavertį gyvenimą. Apibendrinimas ir išvados Nors Lietuvoje yra nemažai priklausomybės centrų, veikia nevyriausybinės organizacijos, aktyvios įvairios bendruomenės, tačiau jų veikla daugiau nukreipta į pagalbą asmenims, ieškantiems pagalbos (medicininės, psichologinės, socialinės). O po reabilitacijos proceso jaunuoliams dar labiau reikalinga pagalba, nes jie dažniausiai neturi į ką atsiremti, todėl sugrįžta pas senus draugus; jų santykiai su artimaisiais ir šeimos nariais yra visiškai nutrūkę. Taip pat dažnai priklausomybę turintys asmenys nėra baigę mokyklos, neturi jokio darbo stažo. Todėl natūraliai kyla klausimų: kur tokie žmonės atsiduria? kaip jiems toliau integruotis į visuomenę? Vienas iš svarbiausių veiksnių ir, žinoma, didžiausia siekiamybė keisti visuomenės požiūrį į priklausomybę turinčius, bet jau nevartojančius asmenis. Tai tęstinis procesas, reikalaujantis tokių priemonių, kurios jau nuo mokyklos laikų sudaro galimybes suklydusiam jaunuoliui toliau lankyti mokyklą, grįžti į švietimo sistemą (kai jis nebekelia grėsmės nei sau, nei aplinkiniams). Taip pat svarbu sudaryti galimybes jaunuoliams integruotis į darbo rinką ir gauti legalias pajamas. Tik tokiu būdu galima užtikrinti jaunuolių, patyrusių priklausomybę, grįžimą į visuomenę. 16 Socialinis ugdymas / / 2016, t. 43, Nr. 2
Literatūra Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimas Europos mokyklose. (2011). Ugdymo plėtotės centras, Vilnius. Prieiga per internetą: http://ntakd.lt/files/apklausos_ir_tyrimai/espad_2011_ataskaita_ SMM.pdf. Asmenų, priklausomų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, reintegracija į visuomenę ir į darbo rinką: socialinės atskirties problemų sprendimas. (2008). Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilnius. Prieiga per internetą: http://www.ntakd.lt/files/leidiniai/nkd_knyga_prikl_asm_reintegracija.pdf. Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyviųjų medžiagų, psichologinė ir socialinė reabilitacija, socialinė integracija, socialinės atskirties mažinimas. (2015). Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Vilnius. Prieiga per internetą: http://www.ntakd.lt/files/reabilitacija/ apzvalga_reabilitacija-2015.pdf. Bulotaitė, L. (2009). Priklausomybių anatomija. Vilnius: Tyto alba. Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030. Prieiga per internetą: https://www.lietuva2030.lt/lt. Priklausomų asmenų novatoriškos galimybės integruotis į darbo rinką. (2011). VšĮ Socialiniai paramos projektai, Vilnius. Urbonavičiūtė, I. (2010). Mano Guru kavinė kaip socialinė inovacija: atvejo analizė. Magistro darbas. Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga per internetą: http://vddb.library.lt/ fedora/get/lt-elaba-0001:e.02~2010~d_20100619_145701-62492/ds.005.0.01.etd. Trumpa psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Lietuvoje apžvalga. (2015). Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Vilnius. Prieiga per internetą: http://www.ntakd.lt/files/ leidiniai/metodine/1.pdf. World drug report. (2008). United Nations office of Drugs and Crime. Prieiga per internetą www. unodc.org/unodc/en/dada-and-analysis/wdr-2008.html. Socialinis ugdymas / / 2016, t. 43, Nr. 2 17
Social Reintegration of Young People: The Case of Addictive Drugs and Other Psychotropic Substances Users Irena Zaleskienė 1, Armina Pikytė 2 1 Lithuanian University of Educational Sciences, Social Education Faculty, Studentų St. 39, LT-08106 Vilnius, irena.zaleskienė@leu.lt 2 Lithuanian University of Educational Sciences, Social Education Faculty, Studentų St. 39, LT-08106 Vilnius, armina.pikyte@leu.lt Summary The problem of rehabilitation of young peoaple, using drugs is addressed in the article. Major aim of the article is to analyse the experience of young people of the reintegration process, to identify best possible ways of assistance after rehabilitation. This goal was set itself the following objectives: ą) to analyse the consequences of drug consumption in the persons of theoretical approaches; 2) to examine the experiences of reintegration process of the people with addictive drugs; 3) to analyse the possible positive ways of experiences of rehabilitaion process. The investigation has shown the lack of reintegration of addictive people into society, the labour market and educational system. It is offered to pay more strong attention to influence of the culture, of the activities of social, educational and businesses institutions by focusing to build up integar society, which is able to accept all different people and give them a second chance. Following the empirical research data, some conclusions are drown up about promotion of rehab success cases and professionals who provide the best aid. Also revealed, that addictive people are missing reintegration process at the end of their rehabilitation period. As alternatives to the social reintegration of persons who are addictive, we can highlight the integration into the labour market, the educational system, public attitudes change, the promotion of employment. Keywords: addictiveness, psychotropic suplies, youth, reabilitation, reintegration. Įteikta / Received 2016-07-03 Priimta / Accepted 2016-07-14 18 Socialinis ugdymas / / 2016, t. 43, Nr. 2