50 Aplinkos bûkle ir jos apsauga pasaulis susirûpino pavëluotai. Pirmoji tarptautinë konferencija aplinkos iðsaugojimo klausimais Jungtiniø Tautø organizacijos iniciatyva ávyko Stokholme 1972 m. Lietuva tuo metu dar buvo sovietinës okupacijos gniauþtuose. Sovietø Sàjunga, kurioje aplinka buvo, galima sakyti, apverktinos bûklës, dar gerokai prieð konferencijos pradþià iðleido aplinkraðtá, kuriuo buvo uþdrausta vieðojoje spaudoje skelbti informacijà apie aplinkos bûklæ, jeigu pateikiami duomenys liudydavo apie negatyvius reiðkinius. Aplinkraðèio kodinis pavadinimas gan simboliðkas ir dviprasmiðkas SOS (sostojanie okruþajuðèej sredy). Sovietinë cenzûra grieþtai jo laikësi ir daugelis Lietuvos mokslininkø, tuo metu dirbusiø gamtos apsaugos srityje, dël to turëjo nemaþai nemalonumø. Tai gerokai pristabdë moksliniø tyrimø aplinkos apsaugos ir ekologijos srityse raidà Lietuvoje. Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, Vilniaus universiteto Gamtos mokslø fakultetas pradëjo bendradarbiauti su Ðvedijos Lundo universitetu, kuriame po 1972 m. buvo pradëti plataus masto tarpdisciplininiai aplinkos bûklës tyrimai. Vykdant bendrus projektus su Lundo, Kylio ir kitais universitetais, buvo subrandinta mintis apie bûtinybæ Vilniaus universitete ákurti Aplinkos studijø centrà, kuris, pleèiantis mokslo ir studijø interesø sferai, 2005 m. rugsëjo 1 d. tapo Vilniaus universiteto Gamtos mokslø fakulteto Ekologijos ir aplinkotyros centru. Ðiame G.A. þurnalo numeryje spausdiname doc. dr. S. Sinkevièiaus, vadovaujanèio VU Aplinkos studijø centrui nuo pat jo ákûrimo, straipsná apie ðio akademinio padalinio deðimties metø veiklà, apie jo interesø sferos plëtrà. Beje, ðiame Centre magistro diplomà yra ágijæs ne vienas geologiniø katedrø bakalauras. Stanislovas Sinkevièius, Vilniaus universitetas VILNIAUS UNIVERSITETE Aðtuntame ir devintame praeito amþiaus deðimtmeèiais paskelbus pasaulio apsaugos strategijà (Tarptautinë gamtos apsaugos sàjunga IUCN, 1980 m.) ir darnaus jo vystymosi koncepcijà (JT Pasaulio aplinkos ir plëtros komisijos pirmininkës G. H. Brundland praneðimas Mûsø bendra ateitis, 1984 m.), pradëta siekti darnios ekonomikos ir socialinës raidos ávertinant ekologinius veiksnius bei gamtinës aplinkos bûklæ. Paþiûrø á aplinkà kaita paskatino daugelá iðsivysèiusiø pasaulio valstybiø rengti ekologijos ir aplinkotyros specialistus. Pasaulio bendruomenë pradëjo ásisamoninti, kad ekonominë (ûkio) ir socialinë (demografinë, kultûrinë) plëtra tiesiogiai priklauso nuo þmogaus gyvenamosios aplinkos ekosferos bûklës. Pradëti platûs ir kompleksiniai blogëjanèios gyvenamosios aplinkos bûklës tyrimai, jos ekologinio vertinimo, ekologiniø kriziø ir galimø pasekmiø atskiruose regionuose numatymas bei kiti aplinkotyriniai projektai, siejami su taikomosios ekologijos ðakomis, reikalavo integralaus poþiûrio ir kylanèiø problemø supratimo. Dël ávairiø prieþasèiø Lietuva, kaip, beje, ir kitos Baltijos ðalys, ðioje srityje buvo gerokai atsilikusios, lyginant su kitomis valstybëmis. Atkûrus nepriklausomybæ, reikëjo pertvarkyti ne tik visà aplinkos apsaugos sistemà, bet ir pradëti ruoðti naujos kartos aplinkosaugos specialistus. Globaliø problemø spektras: priklausomybës tarp ûkio plëtros, skurdo ir aplinkos bûklës. A spectre of global problems: dependence on economy development, poverty and environmental state.
51 Svarbiausieji ASC tikslai: t Teikti ávairiø srièiø specialistams tiek studentams, tiek jau dirbantiems aplinkosaugos srityje specialistams (geologams, geografams, biologams, fizikams, chemikams, matematikams, medikams, ekonomistams, teisininkams, ir kt.) interdisciplininio pobûdþio aplinkotyriná-aplinkotvarkiná iðsilavinimà. Nuo 2002 metø kartu su GMF organizuoti studijas pagal naujà pagrindiniø (bakalauriniø) studijø programà Ekologija. t Telkti universiteto ávairiø fakultetø mokslininkus kompleksiniams antropogeninës veikos ir supanèios aplinkos sàveikø problemø tyrinëjimams. t Bendradarbiauti su analogiðkais centrais kitø valstybiø universitetuose, keièiantis studentais, rengti ir dalyvauti bendruose mokslo-mokymo projektuose. t Skleisti aplinkotyros-aplinkotvarkos, ekologines þinias universitete ir uþ jo ribø. 1992 m. Vilniaus universiteto Gamtos mokslø fakultete susikûrë visuomeninë institucija Aplinkos studijø centras (ASC). Jo ákûrëjais ir aktyviausiais dalyviais buvo ávairø Gamtos mokslø fakulteto geologijos, geografijos, biologijos katedrø profesoriai V. Juodkazis, K. Kilkus (dabartinis GMF dekanas), J. Naujalis (GMF dekanas 1994-2004 m.), R. Lekevièius, docentai S. Sinkevièius, A. Èetkauskaitë, R. Budrys. Aktyvûs ðios ádëjos puoselëtojai prof. A. Baubinas (MF), habil. dr. S. Armalis (ChF), doc. L. Èekanavièius (EF, dabartinis EF prodekanas), doc. A. Marcijonas (TF), doc. A. Ðermokas (MIF). Vienas ðios idëjos iniciatoriø ir rutininiø darbø malûno girnø varomàja jëga buvo prof. Vytautas Juodkazis. Trejus metus visuomeniniais pagrindais dirbæs ASC, jis paruoðë naujà Aplinkotyra ir aplinkotvarka magistriniø studijø programà ir laimëjo vienà ES TEMPUS projektà (þr. GA, 1996/3, p.69-75). Specializuotø aplinkos studijø integravimo bûtinybës suvokimas paskatino universiteto Gamtos mokslø, Fizikos, Chemijos, Ekonomikos, Matematikos ir informatikos, Medicinos, Teisës fakultetø mokslininkus sujungti ávairiuose fakultetuose dëstomus aplinkotyros ir aplinkosaugos studijø dalykus á vieningà sistemà, kuri leistø rengti specialistus, sugebanèius kompleksiðkai suvokti bei spræsti aplinkos ir þmogaus santykiø problemas. Taip 1995 m. vasario 2 d. Vilniaus universiteto Senato sprendimu Vilniaus universitete buvo oficialiai áteisintas Aplinkos studijø centras kaip savarankiðka mokslinë-akademinë institucija, siejanti ávairiapuses þmogaus ir aplinkos tarpusavio santykiø studijas (mokslinius tyrimus ir mokymo procesà). Nuo 1995 m. rugsëjo 1 d. buvo priimti pirmieji 11 studentø á Aplinkotyros ir aplinkotvarkos magistrantûrà. ASC atsirado ir doktorantø (ekologija ir aplinkotyra 03 B), pradëti vykdyti mokslo tiriamieji darbai ekologijos bei aplinkotvarkos srityse kartu su kitø (tarp jø ir uþsienio universitetø) laboratorijø, tiriamøjø centrø mokslininkais. 1995-1998 m. ASC buvo tik du etatai: 1 pedagoginis (ASC direktoriaus, docento) ir 1 pagalbinis (metodininko). Metams bëgant, etatø daugëjo: 1998/99 mokslo metais buvo ávesti dar 2 pedagoginiai etatai, o 2001 m. pabaigoje ASC jau buvo 5 pedagoginio (1 profesorius, 2 docentai, 2 asistentai) ir 2 pagalbinio personalo (1 metodininkas ir 1 raðtvedys) etatai. Vilniaus universiteto valdymo struktûroje ASC egzistavo kaip atskiras padalinys, turintis savo aukðèiausià valdymo organà Tarybà, pavaldþià VU senatui ir palaikanèià ryðius su kitomis þemesnëmis universiteto struktûromis. Nuo ákûrimo ASC daug dëmesio skyrë naujø ryðiø su uþsienio mokslo ir mokymo institucijomis bei atskirais partneriais paieðkai ir senø ryðiø stiprinimui. ASC sëkmingai dalyvavo dviejuose tarptautiniuose projektuose: Ðlapþemës jø panaudojimas ir tvarkymas: ekonomika ir teisë jø ateities harmoningai plëtotei (kartu su Ðvedijos institutu ir Lundo universitetu), Tempus mokymo programos projekte Aplinkos apsaugos ir jos harmoningos raidos ágyvendinimas Lietuvos universitetuose (kartu su VDU, KTU, LÞÛU bei Lundo, Kylio ir Utrechto universitetais). Per kelerius metus ASC sugebëjo gerokai pagerinti savo studijø-moksliniø tyrimø materialinæ bazæ: suremontuotos ir praplëstos patalpos buvusioje VU karinëje katedroje, atidarytos dvi naujos mokomosios-mokslo laboratorijos GIS mokomoji laboratorija ir Analitiniø tyrimø laboratorija, kurioje dirba ne tik ASC studentai ir doktorantai, bet ir GMF bakalaurai ir magistrai. Vykdant Tempus mokymo programos projektà, buvo paruoðti ir pradëti skaityti keturi nauji kursai, trys ið kuriø ( Aplinkos chemija, Ekologinis monitoringas, Gamtonaudos ekonomika ) buvo skaitomi kartu su uþsienio specialistais, ketvirtàjá GIS skaitë po specializacijos MIF dëstytojai. ASC dëstytojai studentams parengë nemaþai naujø pagrindiniø ir magistriniø studijø pro-
52 gramø (Aplinkosaugos pagrindai, Aplinkos apsaugos inþinierija, Aplinkos vertinimas, Bendrosios biologijos pagrindai, Ekologijos pagrindai (ne biologams), Ekologinës ekspertizës, Aplinkosaugos politika, Ekosistemø evoliucija, Ekologinio monitoringo sistema ir problemos Lietuvoje, Cheminë ekologija, Globalioji ekologija, Populiacijø modeliavimas, Biologiniø duomenø baziø formavimas ir valdymas ir kt.). Prabëgus penkeriems metams, ASC veiklos uþmojai akademinës veiklos srityje prasiplëtë: atsirado dvi magistratûros studijø programos (GMF Tarybos sprendimu buvo pradëta kuruoti Ekologijos magistrantûros studijas), toliau tæsiamos doktorantûros studijos (tuo metu dar leido VU statutas), papildomai ið GMF perimtas dalies biologinës ekologijos bakalaurø (ekologø specializacija) paskutiniøjø metø studijø kuravimas, jø bakalauriniø darbø rengimas ir gynimas. Parengta ir visai nauja pagrindiniø studijø programa Ekologija (nuo 2002 m. rugsëjo 1 d. priimta 30 studentø). Taip buvo ágyvendinta visa ekologijos ir aplinkotvarkos studijø Vilniaus universitete programø sistema (pagrindinës studijos magistratûra doktorantûra). ASC, GMF Tarybos sprendimu, kuravo ir fakultete buvusiø biologijos bakalaurø ekologinës specializacijos studentø bakalauriniø darbø rengimà. ASC ekologijos ir aplinkotvarkos doktorantûros studijas sëkmingai baigë trys doktorantai (V. Naruðevièius, I. Sabaliûnienë, D. Stonèius). ASC tiek moksline veikla, tiek kai kuriomis studijø programomis visada buvo glaudþiai susietas su Gamtos mokslø fakultetu: ið 11 esamø ASC tarybos nariø net 4 yra ið GMF. Taip Ástojusiøjø á ASC magistriniø studijø programà sudentø pasiskirstymas pagal Lietuvos universitetus 1995-2005 m. Distribution of students, who started the CES Bachelor studies program, according to Lithuania s universities in 1995-2005. jau atsitiko, kad visi dvejø metø kadencijai iðrinkti ASC tarybos pirmininkai buvo ið GMF (prof. K. Kilkus, prof. V. Juodkazis, prof. J. Naujalis). Lyginant su kitais Vilniaus universiteto fakultetais, á ASC aplinkotyros ir aplinkotvarkos magistrantûrà stojo daugiausia GMF ávairiø specialybiø bakalaurø. Ástojusiø á ASC magistrantûrà studentø skaièiaus ið ávairiø Lietuvos universitetø santykis per visà laikà iðlieka maþai pakitæs, nors praðymø stoti á vienà ar kità magistratûrà gaunama ið visø Lietuvos universitetø. Daugiausia ástoja baigæ VU. Tradiciðkai glaudþiausi ryðiai sujungiant studijø programas ir jas ágyvendinant susiklostë su VU Gamtos mokslø fakultetu. ASC inicijavo nemaþai naujø disciplinø, naudingø ir kitoms GMF padaliniø (katedrø) vykdomoms studijoms. Dau- 1 lentelë. 1995-2005 m. ASC parengti ir apginti bakalauro ir magistro darbai 1999 m. á ASC magistratûriniø studijø programà ástojusiøjø bakalaurinës specialybës. Specialities of the bachelors who started the M.Sc. programme at the Centre for Environmental Studies (CES) in 1999. LÞÛU agronomy, VPU geography, VPU biology, VU ecology, VU chemistry and hydrometeorology, VGTU environment engineering, VDU environment management.
EKOLOGIJOS IR APLINKOTYROS STUDIJOS 53 Aplinkos studijø centro mokslo ir studijø ryðiai: t Australija (Tasmanija), t Ð. Amerika (JAV, Kanados universitetai), t Vakarø Europa (ávairûs Anglijos, Vokietijos, Olandijos, Danijos universitetatai) t Centrinë Europa (Lenkijos (Varðuvos), Èekijos (Prahos) universitetai) t Skandinavija (Bergeno, Kuopio, Helsinkio, Lundo, Joensu, Stokholmo, Upsalos universitetai/koledþai) t Rusija (Maskvos ir Sankt Peterburgo aukðtosios mokyklos bei mokslo tyriamieji institutai), t Latvijos ir Estijos universitetai ir aukðtosios mokyklos. Pirmoji 1997 m. ASC aplinkotyros ir aplinkotvarkos magistrø laida. Ið kairës stovi: G. Voverienë (dabar mokslø daktarë), L. Okunevièiûtë (dabar mokslø daktarë), J. Aikaitë (dabar mokslø daktarë), L. Seiliûtë (dabar mokslø daktarë), D. Kiponas (dabar mokslø daktaras), nuotraukoje nëra A. Jakðtaitës (mokslø daktarës); ið kairës sëdi: geomorfologas prof. A. Èesnulevièius (tuometinis GMF Bendrosios geografijos katedros vedëjas), hidrogeologas doc. P. Klizas (GMF prodekanas), botanikas prof. J. Naujalis (tuometinis GMF dekanas), filosofas prof. R. Pavilionis (tuometinis VU rektorius), ekologas doc. S. Sinkevièius (ASC direktorius), limnologas prof. K. Kilkus (tuometinis GMF Hidrologijos ir meteorologijos katedros vedëjas, dabartinis GMF dekanas). gelis jø skaitomos GMF ávairiø specialybiø studentams ir tapo neatsiejama kitø studijø programø dalimi. Ne tik ASC, bet ir GMF ekologijos specializacijos biologams pradëtos dëstyti visai naujos disciplinos (ekosistemø evoliucija, elgsenos ekologija, cheminë ekologija, Europos ekologinë politika, ekologinis auditas, aplinkosauga, ekologinë metodologija, globali ekologija ir kt.). Atsirado kelios naujos disciplinos, susijusios su aplinkos tvarkymo ir rizikos veiksniø ávertinimo problemomis. The first CES Environment Research and Management crop with their professors: standing (from left): G. Voverienë (Dr. now), L. Okunevièiûtë (Dr. now), J. Aikaitë (Dr. now), L. Seiliûtë (Dr. now), D. Kiponas (Dr. now), Dr. A. Jakðtaitë is absent here; sitting (from left), geomorphology Prof. A. Èesnulevièius (the then head of General Geography Dept.), hydrogeologist Docent P. Klizas (vice-dean of the Nature Sciences Faculty), botanist Prof. J. Naujalis (the then dean), philosopher Prof. R. Pavilionis (the then VU Rector), ecologist Docent S. Sinkevièius (the CES director), limnologist Prof. K. Kilkus (the then head of Hydrology and Meteorology Dept., the dean of Nature Sciences Faculty now). Gabesni ir energingesni studentai atskirais semestrais (pagal mainø programas) studijuoja Skandinavijos bei Vakarø Europos universitetuose. Nedidelë dalis baigusiø ASC ástojo ir sëkmingai pratæsë doktorantûros studijas kitose studijø programose ar kituose universitetuose. Ðiandien tarp ASC baigusiø 9 laidø absolventø jau yra 9 mokslø daktarai, parengtos ir greitai bus ginamos dar kelios disertacijos ávairiose mokslo srityse. Nemaþai magistrø dir-
54 ba (pagal specialybæ) valstybinëse ástaigose (ministerijose, þinybose, tarnybose), aukðtosiose mokyklose, kolegijose, privaèios firmose. Nedidelë dalis dirba moksliniø tyrimø centruose kitø ðaliø universitetuose. Pradedant nuo 1997 m., kada buvo iðleista pirmoji aplinkotyros ir aplinkotvarkos magistrø laida, susidomëjimas studijomis ASC vis didëjo. Atsirado ir neiðnyko stojanèiøjø konkurencija (konkursai). Nuo pat ákûrimo pradþios ASC glaudþiai bendradarbiauja su keliais moksliniais institutais (institutø darbuotojai skaito atskirus kursus, padeda organizuoti studentø praktikas, bakalaurø ir magistrø, doktorantø darbø rengimà). Ásibëgëjusios tiek GMF pagrindiniø studijø programos ( Ekologija B) magistrinës, tiek ASC ( Aplinkotyra ir aplinkotvarka, Ekologija ) bendros GMF ir VU Ekologijos instituto doktorantûros ( Ekologija ir aplinkotyra ) studijos iðryðkino ir kai kuriuos trûkumus: GMF nëra atskiro padalinio, kuruojanèio ekologijos ir aplinkotyros studijø programas. Keletà metø kartu su GMF tai vykdë VU padalinys Aplinkos studijø centras. Po ilgø svarstymø abipusiu sutarimu ir VU administracijos pritarimu buvo nutarta GMF sudëtyje ásteigti padaliná, kuris kuruotø ir rûpintøsi visø lygiø ekologijos ir EAC studijø programos ir diplomai Pagrindinës (bakalauro) studijos Ekologija Ekologijos ir aplinkotyros bakalauras Antrosios pakopos (magistro) studijos Ekologija Ekologijos ir aplinkotyros magistras Aplinkotyra ir aplinkotvarka Ekologijos ir aplinkotyros magistras Treèiosios pakopos (doktorantûros) studijos Biomedicinos mokslø daktaras Ekologija ir aplinkotyra (03 B) aplinkotyros studijomis fakultete. Taigi buvo nuspræsta kamieniná Aplinkos studijø centrà perorganizuoti á ðakiná Ekologijos ir aplinkotyros centrà (EAC) Gamtos mokslø fakulteto sudëtyje. Naujo centro pavadinimas visiðkai atspindi kuruojamas studijø programas (Ekologija ir aplinkotyra 03 B). Prieð deðimtmetá ákurtas akademinis padalinys augo, pamaþu keitësi, ágaudamas fakultetinës katedros bruoþus. Deðimt metø trumpas laikas naujai mokslo ir studijø institucijai susiformuoti, ypaè gyvenant finansinio nepritekliaus laikais. Tad ðis informacinio pobûdþio raðinys yra tik pirmas jos istorijos puslapis. Summary Ecology and Environmental Studies at the Vilnius University In 1992, the Centre for Environmental Studies (CES) was formed in Vilnius University Faculty of Nature Sciences under the initiative of professors engaged in different (geological, geographical and biological) departments of the university. After a decision was made to make CES the independent scientific/academic structure, which should unite various studies (scientific research and teaching process) in the field of interaction of the man and the environment, on February 2, 1995, Vilnius University Senate declared officially the establishment of CES. This unit, established a decade ago, was gradually growing and changing and, finally, attained features of a university department; its academic staff grew from 1 to 7.75. From 1995 to 2005, 292 bachelors and masters graduated from CES, and 3 PhD dissertations were defended. A new basic studies programme Ecology appeared during this time, and full study programme block of ecological and environmental trends was formed (basic studies: Ecology ; the 2nd stage: Ecology, Environmental Research and Environmental Management ; and the 3rd stage (doctorship): Ecology and Environment Management. During the course of the studies (with about 180 students taking part), however, some inconveniences showed through, with the main one being the fact that the Faculty of Nature Sciences (FNC) had no subunit, which could supervise the programmes of ecology and environmental studies, although this responsibility was taken by CES together with FNC. After long discussions it was decided to reshape the CES into a FNC branch unit the Ecology and Environmental Research Centre (EAC). The new name reflects better the content of the studies under FNC supervision (Ecology and Environmental Research).