2007-2013 metų ES struktūrinės paramos poveikio Lietuvos miestams ir miesteliams vertinimo rezultatų pristatymas Neringa Viršilienė, ESTEP vertinimo grupės vadovė, vertinimo ekspertė Mindaugas Sereičikas, ESTEP projektų vadovas, vertinimo ekspertas Dr. Klaudijus Maniokas, ESTEP valdybos pirmininkas, vertinimo ekspertų grupės vadovas Konferencija 2007-2013 metų ES investicijos Lietuvos miestuose ir miesteliuose ir gyvenimo kokybės pokyčiai 2016-06-14
Gyvenimo kokybės samprata ir gyvenimo kokybės indeksas
Gyvenimo kokybės samprata pagal J. E. Stiglitz ir EUROSTAT Miestų auditą: 8 dimensijos Materialinės gyvenimo sąlygos Asmeninė veikla, įskaitant darbą Sveikata Švietimas Gyvenamoji aplinka Saugumas 3 Dalyvavimas rinkimuose ir valdyme Socialiniai ryšiai
Vertinime taikytas mažų teritorijų gyvenimo kokybės indeksas: 6 dimensijos, 38 rodikliai Dimensija D1: Materialinės gyvenimo sąlygos: užimtumas, pajamos, būstas D2: Gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas Dimensijos svoris, proc. Rodiklių skaičius 30 6 20 5 D3: Sveikatos paslaugos 10 4 D4: Švietimo paslaugos 10 7 D5: Demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas D6: Viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas 15 5 15 11 Iš viso 100 38 4
Gyvenimo kokybės indekso sudarymas ir apskaičiavimas Teorinės ir empirinės literatūros apie gyvenimo kokybės matavimus analizė Lietuvoje renkamos statistinės informacijos analizė ir GKI rodiklių rinkinio sudarymas ES investicijų poveikio GKI įvertinimas taikant statistinius metodus Statistinių duomenų rinkimas, sisteminimas ir GKI apskaičiavimas 5
GKI skaičiavimo metodologija (1) 1. Pirminių rodiklių duomenų spragų užpildymas (5 rodikliai su duomenų spragomis) 2. Nominalių rodiklių reikšmių perskaičiavimas 2007 m. kainomis (taikyta 7 rodikliams) pagal formulę: R r i, g, t = R i, g, t t j=2006 (1 (1 + I j 100 ), 3. Pirminių rodiklių reikšmių standartizavimas (pagal gyventojų skaičių, savivaldybės plotą ir kitus rodiklius) pagal formules: R s = R f S v 1000 arba R s = R f S v 4. Standartizuotų reikšmių apvertimas pagal formulę:r a = R e + 1 5. Rodiklių reikšmių normalizavimas pagal 2007 m. min ir max reikšmes pagal formulę: R r (i, g, t) min R r(i, g, t) t=2007&g G R n (i, g, t) = max R r(i, g, t) min R r(i, g, t) t=2007&g G t=2007&g G 6
GKI skaičiavimo metodologija (2) 6. Atskirų GKI dimensijų indeksų apskaičiavimas 2007-2014 m. pagal formulę: MTGKI i, g, t = ((R 1 g, t S r1 ) + (R 2 g, t 7
8 Gyvenimo kokybės pokyčiai Lietuvoje 2007-2014 m.
9 Suminis gyvenimo kokybės indeksas Lietuvoje 2014 m.
10 Suminio GKI pokytis 2007-2014 m. Lietuvos Respublika 1,6 DM Kauno m. sav. 3,4 DM Klaipėdos m. sav. 6,3 DM Panevėžio m. sav. 4,7 DM Šiaulių m. sav. 0,6 DM Vilniaus m. sav. 0,9 MS Neringos sav. -2,8 MS Palangos m. sav. 0,9 MS Visagino sav. -8,9 PT Akmenės r. sav. 9,0 PT Druskininkų sav. 8,1 PT Ignalinos r. sav. 5,9 PT Jonavos r. sav. 3,9 PT Joniškio r. sav. 6,0 PT Jurbarko r. sav. 0,2 PT Kelmės r. sav. 3,4 PT Lazdijų r. sav. -2,0 PT Mažeikių r. sav. -7,1 PT Pasvalio r. sav. 1,2 PT Rokiškio r. sav. 1,9 PT Skuodo r. sav. 2,3 PT Šalčininkų r. sav. -3,7 PT Švenčionių r. sav. 1,6 RC Alytaus m. sav. -2,4 RC Marijampolės sav. 0,2 RC Tauragės r. sav. 1,5 RC Telšių r. sav. 1,2 RC Utenos r. sav. -2,8 Alytaus r. sav. -1,3 Anykščių r. sav. 2,4 Birštono sav. 8,1 Biržų r. sav. 1,2 Elektrėnų sav. 3,1 Kaišiadorių r. sav. 1,9 Kalvarijos sav. -5,7 Kauno r. sav. 3,3 Kazlų Rūdos sav. 2,8 Kėdainių r. sav. 3,6 Klaipėdos r. sav. -2,4 Kretingos r. sav. -1,2 Kupiškio r. sav. -2,4 Molėtų r. sav. 1,2 Pagėgių sav. 3,6 Pakruojo r. sav. 1,0 Panevėžio r. sav. 3,8 Plungės r. sav. 3,1 Prienų r. sav. 2,5 Radviliškio r. sav. -1,0 Raseinių r. sav. 2,5 Rietavo sav. -2,0 Šakių r. sav. -0,5 Šiaulių r. sav. 4,0 Šilalės r. sav. 5,5 Šilutės r. sav. 0,0 Širvintų r. sav. 0,2 Trakų r. sav. 5,1 Ukmergės r. sav. 0,8 Varėnos r. sav. 2,0 Vilkaviškio r. sav. -2,3 Vilniaus r. sav. 1,3 Zarasų r. sav. -3,0
11 Suminio GKI pokytis 2007-2014 m.
Daug investicijų Vidutinės investicijos Mažai investicijų Gyvenimo kokybė ženkliai pagerėjo (17 sav.) Druskininkų Birštono Ignalinos r. Šiaulių r. Akmenės r., Jonavos r., Joniškio r., Kelmės r. Pagėgių, Plungės r., Trakų r. Panevėžio m., Panevėžio r. Klaipėdos m., Šilalės r. Kauno r., Kėdainių r. Gyvenimo kokybė gerėjo (25 sav.) Palangos m. 10 savivaldybių: Anykščių r., Rokiškio r., Švenčionių r., Tauragės r., Molėtų r., Telšių r., Vilniaus m., Jurbarko r., Širvintų r., Marijampolės 14 savivaldybių: Prienų r. Kaišiadorių r. Vilniaus r. Gyvenimo kokybės pablogėjo (18 sav.) Visagino Mažeikių r. Alytaus m. Lazdijų r. Utenos r. 13 savivaldybių: Vilkaviškio r., Kupiškio r., Alytaus r., Radviliškio r., Kalvarijos, Šalčininkų r., Zarasų r.; Šilutės r., Šakių r., Kretingos r., Neringos, Rietavo, Klaipėdos r. 12
13 GKI rezultatų pateikimas ataskaitoje (materialinių gyvenimo sąlygų subindeksas) Teritorija 2007 m. 2014 m. Pokytis Vieta Vieta Vietos 2007 m. 2014 m. pokytis Lietuva 53,3 45,1-8,2 - - Vilniaus m. sav. DM 77,0 69,1-7,9 1 1 0 Klaipėdos m. sav. DM 58,3 60,5 2,1 3 2 1 Panevėžio m. sav. DM 47,3 52,7 5,3 10 3 7 Kauno m. sav. DM 55,5 50,7-4,8 6 4 2 Elektrėnų sav. 56,0 50,1-5,9 5 5 0 Jonavos r. sav. PT 49,2 48,3-0,9 9 6 3 Kėdainių r. sav. 44,9 45,9 1,0 12 7 5 Neringos sav. 40,5 45,6 5,1 19 8 11 Šiaulių m. sav. DM 46,0 41,5-4,5 11 9 2 Druskininkų sav. PT 30,7 41,3 10,6 37 10 27 Trakų r. sav. 36,7 41,1 4,5 22 11 11 Akmenės r. sav. PT 33,4 40,0 6,6 29 12 17 Visagino sav. RC 73,0 38,7-34,4 2 13-11 Birštono sav. 36,6 35,3-1,4 23 14 9 Kauno r. sav. 34,2 35,2 1,0 25 15 10 Palangos m. sav. 41,3 34,9-6,5 17 16 1 Kazlų Rūdos sav. 42,0 33,8-8,3 15 17-2 Klaipėdos r. sav. 49,4 33,2-16,1 8 18-10 Mažeikių r. sav. PT 58,1 33,0-25,0 4 19-15 Utenos r. sav. RC 50,5 32,8-17,8 7 20-13 Kretingos r. sav. 33,8 32,1-1,8 27 21 6 Plungės r. sav. 38,9 30,0-8,9 21 22-1 Marijampolės sav. RC 39,7 29,9-9,8 20 23-3 Kaišiadorių r. sav. 41,6 29,6-12,0 16 24-8 Rietavo sav. 40,9 29,5-11,4 18 25-7 Ignalinos r. sav. PT 23,7 29,3 5,5 52 26 26
ES investicijų poveikio gyvenimo kokybės indeksui įvertinimas ES investicijų poveikis gyvenimo kokybei buvo tiriamas dviem etapais: Naudojant ryšio mato testą (Pearson koreliacinę analizę) patvirtintas ryšio egzistavimas. Naudojant daugialypę tiesinę regresiją įvertintas ES investicijų poveikis gyvenimo kokybei, kontroliuojant ekonominės krizės įtaką, išreikštą realaus VMBDU pokyčiu. Tarp ES investicijų ir gyvenimo kokybės pokyčių egzistuoja silpnas, bet statistiškai reikšmingas priežastinis ryšys. 100 EUR padidinus ES investicijas, tenkančias vienam gyventojui, MTGKI pokytis vidutiniškai padidėtų 0,2 balo. 14
Išvados GKI tiesiogiai nepriklauso nuo VP investicijų (sukurtų produktų ar pasiektų rezultatų), todėl yra objektyvus gyvenimo kokybės rodiklis, kurio sąsają su VP investicijomis patvirtina gausi empirinė literatūra. Nustatytas silpnas, tačiau statistiškai reikšmingas ryšys tarp GKI pokyčių ir VP investicijų sumos, reiškia, kad gyvenimo kokybės pokyčius iš dalies lėmė ir ES investicijos, tačiau buvo stipresnių vidinių ir išorinių veiksnių. Kai kuriems GKI rodikliams vertinimo ataskaitoje pateiktas kiekybinis VP investicijų indėlio į GKI rodiklio pokyčius įvertinimas, pvz., daugiabučių renovacija, socialinio būsto plėtra, žvyrkelių asfaltavimas, paliatyvioji pagalba ir kt. 15