untitled

EUROPOS KOMISIJA Strasbūras, 1. 7. 2014 COM(2014) 392 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI ES veiksmų planas siekiant iš naujo sutarti dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo LT LT

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI ES veiksmų planas siekiant iš naujo sutarti dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo 1. ĮŽANGA 2014m. kovo mėn. Europos Vadovų Taryba dar kartą patvirtino, kad intelektinė nuosavybė yra vienas svarbiausių ekonomikos augimą ir inovacijas skatinančių veiksnių, ir pabrėžė, kad norint stiprinti ES pramonės konkurencingumą pasaulyje reikia kovoti su klastojimu 1. Intelektinės nuosavybės teisės (INT) yra viena pagrindinių priemonių, kuriomis naudodamosi įmonės, kūrėjai ir išradėjai gauna grąžos iš investicijų į žinias. Neseniai atliktame tyrime nustatyta, kad INT imliems sektoriams tenka apie 39 % ES BVP (maždaug 4,7 trilijono EUR kasmet) ir iki 35 % visų darbo vietų (įskaitant netiesiogines darbo vietas) 2. Praktiniu požiūriu, kai suteikiamos laikinos išimtinės teisės, intelektinė nuosavybė (IN) yra tiesiogiai susiejama su naujų ir autentiškų prekių gamyba ir autentiškų paslaugų teikimu ir platinimu, kurie naudingi visiems piliečiams. Siekiant tų tikslų būtina optimali ir ekonomiškai racionali IN struktūra, apimanti visų INT formų teisinį pripažinimą, registraciją, naudojimą ir subalansuotą gynimą 3. Norint toliau sėkmingai konkuruoti su šalimis, kuriose mažesni darbo, energijos ir žaliavų kaštai, Europos Sąjungai reikia inovacijų ir kūrybiškumo. Ji privalo sudaryti sąlygas, kuriomis būtų skatinamos inovacijos, kad Europos įmonės galėtų padėti rasti kelią išsiveržti iš krizės. Todėl strategijose Europos vaidmuo pasaulyje ir Europa 2020 žiniomis grindžiamoms pramonės šakoms numatytas esminis vaidmuo. Šiame komunikate kalbama apie INT gynimą. Komunikate siekiama remtis sutarimu, kad INT gynimo politika turėtų būti nukreipta į kovą su tokiais intelektinės nuosavybės (IN) pažeidimais, kurie yra komercinio masto ir atneša daugiausiai žalos. Jame norima pasiūlyti naujų INT gynimo politikos priemonių, tokių kaip lėšų sekimo principas, kuriuo siekiama komercinio masto pažeidėjus atkirsti nuo pajamų srautų, dėl kurių jie imasi tokios veiklos. Pardavinėjami produktai (t. y. prekės ir paslaugos), kuriais paminama kitų sukurta intelektinė nuosavybė, turi įtakos visiems mums: piliečiams, vartotojams, verslininkams ir mokesčių mokėtojams. Komercinio masto IN pažeidimai atgraso nuo investicijų į inovacijas ir kūrybiškumą ir taip stabdo darbo vietų kūrimą. 1 2 3 Europos Vadovų Tarybos išvados, 2014 03 20 21, p. 5 ir 6. Intelektinės nuosavybės teisėms imlių sektorių įnašas siekiant ekonominių rezultatų ir kuriant darbo vietas Europoje. Žr. oami.europa.eu. Žr. ec.europa.eu/internal_market/intellectual-property. 2

Nustatyti komercinio masto IN pažeidimų problemos apimtį sunku, tačiau ekonominis poveikis yra plačiai aptartas 4. Pastarojo meto pasaulinėje sukčiavimo ataskaitoje, kurią rengiant apklausta daugiau nei 800 aukščiausio lygio vadovų, nurodoma, kad 2013 m. 11 % jų įmonių nukentėjo nuo intelektinės nuosavybės pažeidimų 5. ES lygmens statistiniai duomenys rodo, kad 2012 m. įtarusios INT pažeidimą muitinės prie išorės sienų sulaikė daugiau nei 90 000 siuntų 6. Maždaug 70 % atvejų tai įprasto ir pasiuntinių pašto siuntos (tai e. prekybos augimo atspindys). Iš viso sulaikyta beveik 40 mln. vienetų, kurių vertė, apskaičiuota pagal lygiaverčius autentiškus produktus, artima 1 mlrd. EUR. Viena valstybė narė apskaičiavo, kad 81 % INT pažeidžiančių produktų yra susiję su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis 7. Jos duomenimis, neteisėtos organizuotos nusikalstamos grupės iš šios veiklos susižėrė daugiau nei 100 mln. EUR, tačiau visai šalies ekonomikai jos padariniai (tiesiogiai prarastos teisėto verslo pajamos, negautos mokestinės pajamos, prarastos darbo vietos ir didelės INT gynimo išlaidos) kainavo beveik penkiskart brangiau 470 mln. EUR. Komercinio masto INT pažeidimai yra klastingas ir kintantis reiškinys. Kad ir kiek padaryta stengiantis atgrasyti nuo tokių pažeidimų, pavyzdžiui, padidinta teisėtos konkurencingų prekių ir paslaugų pasiūla internete, INT pažeidžiančių produktų platinimo ir pardavimo ekonominė grąža tokia didelė, kad paskatos imtis tokios veiklos neišnyks. Kadangi tos veiklos plėtojimo ir vykdymo tempas gali būti nepaprastai didelis, būtinai reikalingos tikslios aptikimo sistemos ir sparčiai įgyvendinamos prevencinės priemonės. Tokios priemonės sykiu turi būti proporcingos ir maksimaliai sumažinti grėsmę, kad jomis gali būti piktnaudžiaujama dėl antikonkurencinių veiksmų, kurie galėtų stabdyti naujų novatoriškų produktų ir verslo modelių radimąsi ir nepagrįstai apriboti pagrindines laisves. Norint užtikrinti aptikimą būtina, kad suinteresuotosios šalys, visų pirma nacionalinės INT gynimo institucijos, keistųsi žvalgybine informacija. Iš to išplaukia, kad siekdama atgrasyti nuo komercinio masto pažeidimų Komisija turi taikyti visuminę, saikingą ir lanksčią sistemą, kurią taikant būtų galima sparčiai reaguoti į kintančius XXI a. ES žinių ekonomikos uždavinius. Laikantis strategijos Europa 2020 ir nedarant poveikio vykdomoms teisės aktų peržiūroms, šiame komunikate išdėstomas dešimties punktų veiksmų planas 8. Kai kuriuos veiksmus įgyvendins Komisija, kai tinka, bendradarbiaudama su Vidaus rinkos derinimo tarnyba (VRDT, angl. OHIM), kurioje nuo 2012 m. birželio mėn. veikia Europos intelektinės 4 5 6 7 8 2012 m. RAND Europe paskelbė ataskaitą Measuring IPR infringements in the internal market ( INT pažeidimų vidaus rinkoje vertinimas ). Toje ataskaitoje aptariami pramonės finansuoti tyrimai, kuriuose vertinama ta problema, ir atitinkamas jų ribotumas: http://ec.europa.eu/internal_market/iprenforcement/docs/ipr_infringment-report_en.pdf. Žr. kroll.com. Žr. ec.europa.eu/taxation_customs. https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/246390/horr73.pdf. Į apskaičiavimus neįtraukti elektroniniai nusikaltimai. Siūlomi veiksmai biudžetui nedaro poveikio, kuris viršytų tai, kas ateinantiems metams jau numatyta oficialioje Komisijos programoje. 3

nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centras 9 (toliau stebėsenos centras). Šie veiksmai, su jais susijusi pagalbinė veikla ir išvardytieji tyrimai taps lemiamu pirmuoju žingsniu formuojant veiksmingą intelektinių teisių gynimo politiką, skirtą kovai su komercinio masto pažeidimais ES ir nacionaliniu lygmenimis. Keliamas tikslas įtraukiant visas šalis, kurioms tai svarbu, pasiekti naują sutarimą dėl intelektinės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdo. Komisija stebės šio veiksmų plano įgyvendinimą ir kviečia Europos Parlamentą, Tarybą, valstybes nares, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, stebėsenos centrą ir suinteresuotąsias šalis aktyviai prisidėti prie būsimų darbų. Komunikatą papildo intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir gynimo trečiosiose šalyse strategija ir glaudesnis muitinės įstaigų bendradarbiavimas Europos Sąjungoje ir trečiosiose šalyse INT pažeidžiančių prekių klausimais, kaip numatyta ES muitinės veiksmų plane. Visais šiais veiksmais siekiama užtikrinti galiojančių ES teisės aktų, kuriais nustatomos IN taisyklės, įskaitant dėl civilinių teisių gynimo, efektyvų taikymą ir informavimą apie juos. Jų bendras tikslas: i) visomis priemonėmis efektyviai atgrasyti ir trukdyti pateikti rinkoms ir platinti INT pažeidžiančius produktus (ir ES rinkose, ir tose rinkose, kurios su jomis vis glaudžiau susyja) ir taip ii) skatinti investavimą, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą nuo IN priklausančiuose sektoriuose, kurie labai reikšmingi mūsų šalių ekonomikai. Vien griežtesnės INT gynimo priemonės problemos neišspręs: reikia dėl jos diskutuoti ir didinti vartotojų ir gamintojų informuotumą apie INT pažeidimų platesnio pobūdžio padarinius. 2. VISŲ INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS VERTĖS GRANDINĖS DALYVIŲ VAIDMUO 2.1. Padirbta ar ne? Vartotojų, darbuotojų ir klientų informuotumo didinimas Vartotojai, darbuotojai ir įmonės ne visada suvokia komercinio masto intelektinės nuosavybės pažeidimų mastą ir ekonominę žalą. Ta žala tai ir dideli neigiami pažeidimų padariniai mokestinėms pajamoms, su tuo susijusioms mokesčių mokėtojų išlaidoms ir teisėtai veiklą vykdančių įmonių konkurencingumui, ir sąsajos su didelio masto nusikalstamumu. Be to, pirkdami INT pažeidžiančius produktus, vartotojai ne visada suvokia, kaip jie galėtų nukentėti patys, ypač jų sveikata ir sauga. 2013 m. lapkričio 25 d. stebėsenos centras paskelbė intelektinių teisių suvokimo tyrimą, kuriame apibendrinti piliečių suvokimo šioje srityje ypatumai 10. Tyrimas buvo pagrįstas literatūros apžvalga, kokybiniu tyrimu, kuriame dalyvavo 250 europiečių nuo 15 iki 65 metų, ir kiekybiniu tyrimu, kuriame savo nuomonę per telefoninius interviu pareiškė daugiau nei 26 000 europiečių. Tyrimas tebuvo pirmas žingsnis. Vis dėlto jis parodė, kad respondentams, 9 10 2012 m. balandžio 19 d. Reglamentu (ES) Nr. 386/2012 Vidaus rinkos derinimo tarnybai pavedamos įvairios užduotys, kuriomis siekiama palengvinti ir palaikyti nacionalinių institucijų, privačiojo sektoriaus ir ES institucijų veiklą kovoje su INT pažeidimais. Į tas užduotis neįtrauktas nei dalyvavimas atskirose operacijose arba tyrimuose, kuriuos atlieka nacionalinės institucijos, nei klausimai, kuriems taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo III dalies V antraštinė dalis, pavyzdžiui, bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose ir policijos bendradarbiavimas. Žr. oami.europa.eu. 4

ypač jaunesniems, nerūpi, kokį poveikį INT pažeidimai daro IN grindžiamų darbo vietų išsaugojimui ir kūrimui. Jis taip pat parodė, kad jaunesni europiečiai mano, jog IN struktūra didžia dalimi naudinga didelėms bendrovėms. Į tai atsižvelgdama, Komisija mano, kad reikia rūpestingiau ir labiau koordinuotai konsultuotis dėl informuotumo didinimo veiksmų ir visa apimančių lengvai prieinamų informacijos priemonių visoje ES 11. Ateityje imantis veiksmų reikėtų laikytis daugelį tikslinių grupių aprėpiančio požiūrio ir išanalizuoti, kodėl skaitmeninė karta vis labiau vaikosi INT pažeidžiančių produktų. Pavyzdžiui, reikėtų nuolat stengtis bendrojoje rinkoje šalinti likusias kliūtis produktų, kurie pagaminti gerbiant intelektinę nuosavybę, plėtrai ir sklaidai, kad būtų patenkinti skaitmeninio amžiaus vartotojų poreikiai. Taip pat reikėtų remtis faktais apie vartotojų informuotumo spragas ir anksčiau valstybėse narėse vykdytų informuotumo didinimo kampanijų efektyvumą. Stebėsenos centro ataskaitoje apie intelektinių teisių suvokimą yra naudingų akcentų. Stebėsenos centras parengė internetinį anksčiau valstybėse narėse vykdytų informuotumo didinimo kampanijų gerosios patirties pavyzdžių sąvadą. Intelektinės nuosavybės pažeidimų galėtų gerokai sumažėti, jei visi bendrosios rinkos dalyviai (piliečiai, vartotojai, darbuotojai, įmonės ir viešosios institucijos) būtų geriau informuojami apie tai, kad visoje bendrojoje rinkoje yra patrauklių, prieinamų ir įperkamų intelektinės nuosavybės produktų. 2014 m., remdamasis atliktais tyrimais turtinama žinių baze, stebėsenos centras padės valstybėms narėms rengti ir inicijuoti komunikacijos kampanijas, kuriomis bus didinamas Sąjungos piliečių informuotumas apie INT pažeidimų poveikį darbo vietoms ir ekonomikai. Tokiomis kampanijomis reikėtų taip pat siekti sudaryti palankesnes sąlygas visoje bendrojoje rinkoje gauti produktų, kurie pagaminti gerbiant intelektinę nuosavybę, ir pabrėžti naudą, kurią, pasirinkdami tokius produktus, gauna vartotojai: sveikatos ir saugos standartų ir vartotojų apsaugos teisės aktų užtikrinimą. 1 veiksmas. Komisija ketina skatinti stebėsenos centro ir nacionalinių institucijų pastangas vykdyti ir stebėti naujos kartos tikslines komunikacijos kampanijas. Tarp jų turėtų būti kampanijos, skirtos didinti piliečių, ypač jaunimo, informuotumui apie komercinio masto INT pažeidimų ekonominę žalą ir apie galimą su INT pažeidžiančiais produktais susijusį pavojų sveikatai ir saugai, ir kampanijos, kuriomis būtų akcentuojama vartotojų, pasirinkusių produktus, kuriais gerbiama IN, gaunama nauda ir gerinama galimybė gauti tokių produktų. 2.2. Teisių turėtojų atsakomybė užtikrinti tiekimo grandinių nepažeidžiamumą Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sklaida sudarė palankesnes sąlygas plėtoti vis ilgesnes ir dažnai pasaulines tiekimo grandines. Ji taip pat padėjo sumažinti atsargų laikymo 11 Neseniai vykdyta iniciatyva Komisija atkreipė dėmesį į neigiamą ekonominį poveikį piliečiams: dėl teisėtiems produktams kenkiančių INT pažeidimų prarandamos darbo vietos ir nesurenkamos viešosios pajamos, ypač tam tikruose sektoriuose. Apie iniciatyvą Pernelyg puiku, kad būtų tiesa. Tikra suklastotų gaminių kaina plačiau http://ec.europa.eu/commission_2010-2014/tajani/stopfakes/index_lt.htm. 5

sąnaudas, nes veiklos vykdytojai ėmė taikyti prekių pristatymo pagal poreikį principą. Be to, IRT sudarė sąlygas padidinti tiekimo tiesiogiai galutiniam vartotojui apimtį. Šie pokyčiai teigiami, tačiau jais pasinaudojo ir komercinės veiklos vykdytojai, kurie pažeidžia INT. Tai akivaizdžiai rodo augantis mažų siuntų su INT pažeidžiančiais produktais skaičius, staigus pažeidėjų atėjimas į daugelį produktų rinkų ir staigus išėjimas iš jų, įsiskverbimas į silpniausias vietas tiekimo grandinėse, kurios pačios nusidriekusios per daugelį valstybių. Su tuo susijęs ir kitas aspektas: kadangi galutiniams vartotojams vis labiau rūpi, kiek įmonės paiso etikos, tai tiekimo grandinių auditas ne tik sumažina INT pažeidimo riziką, bet ir gerina INT imlių įmonių, prekiaujančių bendrojoje rinkoje ar su ja, rinkodarą ir reputaciją 12. Komisija iš pradžių išnagrinės galimybę sukurti šioje srityje taikomą savanorišką europinę schemą ir ragins visuose INT imliuose sektoriuose perimti tokią deramo patikrinimo gerąją patirtį, skatindama sistemingai taikyti kokybines audito schemas, kurioms jau galioja pripažintų tarptautinių organizacijų standartai, ir teikdama informaciją apie jų taikymo kaštus ir naudą. Konkrečiai, iki 2014 m. pabaigos Komisija surengs seminarą suinteresuotosioms šalims tiekimo grandinių deramo patikrinimo, kaip priemonės užkirsti kelią komercinio masto INT pažeidimams, taikymo klausimais. Į jį bus pakviesti tiekėjai, teisių turėtojai, tarpininkai (įskaitant internetinių platformų, naršyklių, ekspeditorių ir kt. atstovus), valstybės narės, akademinės visuomenės atstovai ir nevyriausybinės organizacijos. IRT taip pat tenka esminis vaidmuo apsaugant mažmeninio platinimo ir logistikos sistemas: ji padeda aptikti ir iš jų pašalinti INT pažeidžiančius produktus. Siekiant užtikrinti, kad produktų platinimo sistemos būtų saugios ir į jas nepatektų INT pažeidžiančių produktų, yra taikomos atsargų valdymo technologijos, tokios kaip unikalių produkto identifikacinių numerių derinys (dvimačiai brūkšniniai kodai) ir radijo dažninio atpažinimo prietaika. Naudodamasi Jungtinio tyrimų centro darbo šioje srityje rezultatais Komisija vėliau paskelbs ataskaitą apie tai, kaip nauji technologiniai sprendimai, kuriais didinamos vartotojų galios, padės kovoti su klastojimu ir piratavimu. Siekiant padėti nustatyti gabenamų prekių kilmę ir prisidėti prie rizikos vertinimo proceso, ES MTTP bendrosios programos lėšomis finansuojamais saugumo moksliniais tyrimais bus tiriamos prekių tiekimo konteineriais grandinės. Jungtinis tyrimų centras taip pat sukūrė IT priemonę (Contraffic), kuri sudaro sąlygas muitinei analizuoti į ES importuojamų krovinių konteinerių maršrutus ir judėjimą 13. Siūlomame seminare bus įvertinta, kiek stebėjimo ir sekimo technologijas tinka taikyti skirtingiems platinimo ir mažmeninės prekybos verslo modeliams, kuriais remiasi INT imlūs sektoriai, o įmonės bus informuotos apie gerąją patirtį. 2 veiksmas. Komisija pradės keletą konsultacijų su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant pilietinę visuomenę, ar deramas patikrinimas visoje gamybos grandinėje galėtų būti priemonė užkirsti kelią komercinio masto INT pažeidimams. Remdamasi surinkta 12 13 2010 m. spalio 20 d. Reglamente (ES) Nr. 995/2010 nustatyta veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medienos produktų, prievolė atlikti deramą patikrinimą. Žr. ec.europa.eu/dgs/jrc. 6

informacija ji ketina šiuo tikslu parengti europinę deramo patikrinimo schemą. Pirmiausia ji sieks skatinti savanoriškai taikyti schemą ir atidžiai stebės jos įgyvendinimą, kad nustatytų, ar reikia tolesnių iniciatyvų. 2.3. Lėšų sekimo principas. Pramonės suinteresuotųjų šalių dialogai siekiant sutrukdyti internete prekiauti INT pažeidžiančiais produktais Teisių turėtojų ir verslo partnerių susitarimai, kuriais jie remiasi gamindami, skatindami pirkti, platindami ir pardavinėdami produktus, padeda siekti dvigubo tikslo sparčiai pastebėti komercinio masto INT pažeidimus ir juos nutraukti. Kiekviename tokiame susitarime turėtų būti aiškiai nurodyti pagrindinių teisių ir konkurencinės aplinkos apsaugos mechanizmai, kurių svarbiausia paskirtis užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui. Kai tokie susitarimai taikomi, tai, kilus INT pažeidimo problemai, jie padeda sparčiai sureaguoti. Suinteresuotųjų šalių dialogai, kuriais pasiekiami tokie susitarimai tai ir susitikimai, kuriuose atitinkamų suinteresuotųjų šalių atstovų grupės aptaria konkrečias problemas ir ieško praktinių sprendimų, kurie visiems, kam tai svarbu, būtų tikroviški, subalansuoti, proporcingi ir sąžiningi. Tuos dialogus inicijavo Komisija, kad būtų lengviau rengti susitarimo memorandumus, kuriais nustatomi principai, kuriuos pasirašantieji galėtų taikyti dvišaliuose sutartiniuose susitarimuose. Tikslas atkirsti INT pažeidėjus nuo pajamų srautų. Po pirmojo dialogo suklastotų daiktų pardavimo internetinėse platformose apribojimo tema susitarimo memorandumas buvo parengtas 2011 m. 14 2013 m. balandžio mėn. vertinimo ataskaitoje 15 padaryta išvada, kad jį tikslinga išplėsti įtraukiant naujas šalis. Atsižvelgdama į visus svarbius pokyčius, Komisija 2014 ir 2015 m. rengs naujus suinteresuotųjų šalių dialogus, kuriuose dalyvaus reklamos paslaugų teikėjai, mokėjimo paslaugų teikėjai ir ekspeditoriai, kad per 2015 m. būtų parengtas kiti susitarimo memorandumai, kurie padės užkirsti kelią į internetą INT pažeidžiantiems produktams. Tuo pačiu metu stebėsenos centas atliks valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse įsisteigusių teisių turėtojų ir verslo partnerių esamos bendradarbiavimo praktikos palyginamąją analizę. 3 veiksmas. Siekdama, kad internetinėje aplinkoje komercinio masto IN pažeidimai atneštų mažiau pelno, Komisija dės pastangas, kad po suinteresuotųjų šalių dialogų, kuriuose dalyvaus reklamos paslaugų teikėjai, mokėjimo paslaugų teikėjai ir ekspeditoriai, būtų lengviau parengti kitus savanoriškus susitarimo memorandumus. 2.4. Pagalba MVĮ ginant INT 2004 m. direktyvoje dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo 16 nustatytos ES civilinių INT gynimo sistemų suderinimo nuostatos. Po 2010 m. komunikato 17 Komisija pradėjo plataus masto viešųjų konsultacijų procesą, kad įvertintų, ar tas teisės aktas atitinka paskirtį sprendžiant daugelį IN gynimo problemų. 2012 m. pabaigoje Komisija suinteresuotosioms 14 15 16 17 Žr. ec.europa.eu/internal_market/iprenforcement. COM(2013)209, 2013 04 18. Direktyva 2004/48/EB, 2004 04 29. COM(2010)779, 2010 12 28. 7

šalims išsiuntė klausimyną, siekdama surinkti informacijos, ar galiojantis tarpvalstybinis civilinis INT gynimas pažeidimų atveju buvo prieinamas visiems teisių turėtojams, ypač MVĮ. Ji taip pat aiškinosi, ar teismų sistema valstybėse narėse veikia pakankamai greitai ir ar yra pakankamai specializuota. Šios apklausos rezultatai paskelbti 2013 m. liepos mėn. 18 Jais remdamasi Komisija svarstys, ar reikia tolesnių veiksmų siekiant MVĮ labui patobulinti civilines teisių gynimo procedūras, pavyzdžiui, labai mažos vertės ieškinių atveju. Dėl bylinėjimosi sudėtingumo ir didelių išlaidų novatoriškos MVĮ dažnai atsisako ginti savo INT, įskaitant tas, kurios pagrįstos esminių standartų patentais, todėl stambesni konkurentai gali pradėti piktnaudžiauti rinka. Sąjungos lygmeniu esama kelių civilinio proceso srities priemonių. Pastaruoju metu Komisija pasiūlė 19 sustiprinti ir patobulinti galiojančią vienodą europinę nedidelės sumos ieškinių nagrinėjimo procedūrą, kurią galima taikyti visose valstybėse narėse (Reglamentas (EB) Nr. 861/2007). Šis veiksmas papildo Komisijos iniciatyvas padėti valstybėms narėms pagerinti savo nacionalinių teisės sistemų efektyvumą, tokias kaip ES teisingumo rezultatų suvestinė 20. 4 veiksmas. Komisija ketina analizuoti vykdomas nacionalines iniciatyvas, kuriomis siekiama, kad civilinės INT gynimo procedūros būtų patogesnės MVĮ, ypač dėl labai mažos vertės ieškinių, teikti ataskaitas apie tokias iniciatyvas ir apsvarstyti galimus veiksmus šioje srityje. Dėl bylinėjimosi sudėtingumo ir didelių išlaidų novatoriškos MVĮ dažnai gali atsisakyti ginti savo INT. Todėl MVĮ novatoriškų investicijų grąža nėra optimali, ir jos nebeplėtoja mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos. Kai kurios valstybės narės nacionalinėmis schemomis ir fondais siekia ištaisyti šią padėtį, pavyzdžiui, gerindamos ginčų nagrinėjimo išlaidų draudimo galimybes. 2015 m. Komisija, padedama stebėsenos centro, prireikus įvertins, ar tokios nacionalinės ir trečiųjų šalių schemos yra efektyvios. Į tai atsižvelgdama, Komisija atliks konsultaciją dėl to vertinimo rezultatų: paskelbs žaliąją knygą, pagal kurią prireikus pateiks politikos iniciatyvą. 5 veiksmas. Komisija paskelbs žaliąją knygą, kad pasikonsultuotų su suinteresuotosiomis šalimis, ar ateityje reikia ES veiksmų, grindžiamų gerąja patirtimi, sukaupta įgyvendinant nacionaliniu lygmeniu finansuojamas schemas, kuriomis padedama MVĮ ginti savo INT. Vykdydamas įvairiopą veiklą, stebėsenos centras galėtų konstruktyviai atsižvelgti į MVĮ ypatumus, įskaitant jų išteklių ribotumą, kai MVĮ tenka ginti savo INT. Kaip teisių turėtojoms, MVĮ dažnai reikia informacijos, kad galėtų pritaikyti rinkodaros ar platinimo strategijas, ir, norint ginti savo intelektinę nuosavybę, joms gali pristigti įgūdžių ir išmanymo. Todėl Komisija stengiasi sukurti rėmimo sistemą 21, kuri apimtų teisių gynimo elementus: ji 18 19 20 21 Žr. ec.europa.eu/internal_market/consultations. COM(2013)794 final. http://ec.europa.eu/justice/effective-justice/files/justice_scoreboard_communication_en.pdf http://ec.europa.eu/enterprise/initiatives/ipr/what-are-iprs/index_en.htm 8

stiprina ir koordinuoja nacionalinę paramą įgyvendindama IPorta projektą; konsultuoja intelektinės nuosavybės tarpvalstybinėje verslo veikloje klausimais per Europos INT pagalbos tarnybą ir INT MVĮ pagalbos tarnybas trečiosiose šalyse 22. Šią sistemą ir bendrą paramą verslui, nacionalinę IN paramą ir stebėsenos centro veiksmus sieja glaudus bendradarbiavimas. 2.5. Lėšų grąžinimo sistema priemonė vartotojams Tam tikri kredito ir debeto kortelių paslaugų teikėjai siūlo lėšų (iki tam tikros vertės) grąžinimo schemas, kuriomis naudodamiesi vartotojai gali užginčyti ir nemokėti už paslaugą arba produktą, kurių nebūtų norėję pirkti, jeigu būtų žinoję, kad jie netikri. Tam tikrose valstybėse narėse šios schemos privalomos pagal teisės aktus. Tokios sistemos akivaizdžiai sumažina sukčiavimo atvejų skaičių, be to, gali padėti užtikrinti, kad vartotojai, gavę prekes ir paslaugas, kuriomis be jų žinios pažeidžiamos INT, galiausiai neturėtų už jas mokėti arba vėliau galėtų reikalauti kompensacijos. Tokioms schemoms gali tekti svarbus vaidmuo mažinant INT pažeidžiančių veiklos vykdytojų nesąžiningai gaunamą pelną. 2014 m. Komisija pradės konsultacijas dėl lėšų grąžinimo schemų ir kitų mokėjimo patvirtinimo schemų, siekdama sumažinti pinigų srautus, tenkančius veiklai, kuria komerciniu mastu pažeidžiama intelektinė nuosavybė. Šiomis viešosiomis konsultacijomis bus tiriama, kiek turėtų aprėpti šios srities veiksmai. 6 veiksmas. Komisija paskelbs žaliąją knygą, pagal kurią konsultuosis su suinteresuotosiomis šalimis dėl lėšų grąžinimo ir su juo susijusių schemų, kuriomis kovojama su komercinio masto INT pažeidimais, poveikio. Gavusi nuomones, ji svarstys, ar šioje srityje reikia ir kiek reikia imtis konkrečių veiksmų. 3. VALDŽIOS INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS 3.1. Nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimas Kadangi organizuotų nusikalstamų grupių vykdomas intelektinės nuosavybės pažeidinėjimas yra tarpvalstybinio pobūdžio, Europoje be vidaus sienų reikia stiprinti nacionalinių institucijų, ES institucijų, ES teisingumo ir vidaus reikalų agentūrų, atitinkamų trečiųjų šalių ir kitų partnerių bendradarbiavimą. Tokiomis aplinkybėmis Teisingumo ir vidaus reikalų taryba 23, remdamasi visų pirma Europolo sunkių formų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmių vertinimu, 2013 m. birželio mėn. nusprendė, kad organizuotų nusikalstamų grupių, susijusių su suklastotų prekių, kurios pažeidžia sveikatos, saugos ir maisto taisykles, gamyba ir platinimu, ir tų, kurios gamina standartų neatitinkančias prekes, ardymas turėtų būti 2014 2017 m. laikotarpio prioritetas. 22 23 [Išsamiau apie tai Komisijos komunikate Prekyba, augimas ir intelektinė nuosavybė. Intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir gynimo trečiosiose šalyse strategija, COM(2014) [...],] 2013 06 07 Tarybos išvados, kuriose nustatomi kovos su sunkių formų ir organizuotu nusikaltimais prioritetai. 9

Siekdamos įgyvendinti įvairius šių Tarybos išvadų prioritetus kovos su sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu srityje, valstybės narės, padedamos Tarybos sekretoriato, Komisijos, Eurojusto, Europolo ir kitų atitinkamų ES agentūrų, rengia metinius veiklos planus 24. Šių veiksmų įgyvendinimas bus reguliariai stebimas. Komisija yra pasirengusi padėti valstybėms narėms: ji galbūt bendrai finansuotų tokius veiksmus. 2013 2017 m. ES kovos su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais muitinės veiksmų plane 25 išdėstyti 28 valstybių narių muitinių administracijos bendrų veiksmų metmenys siekiant geriau kovoti su INT pažeidimais prie ES išorės sienų. Jame numatyta kurti specialiai pritaikytus modelius, kuriais siekiama spręsti internetu įsigytų INT pažeidžiančių prekių gabenimo pasiuntinių paštu ir pašto siuntomis problemą. Būtinas tolesnis tarpvalstybinis ir tarpžinybinis bendradarbiavimas. Siekdama nustatyti, kaip pasiekti tokį tvirtesnį bendradarbiavimą, Komisija 2015 m. surengs konferenciją muitinės, policijos ir teisminių institucijų atstovams. Tuo pačiu metu Komisijos komunikate, kuriuo atnaujinamas 2004 m. komunikatas Intelektinės nuosavybės teisių gynimo trečiosiose šalyse strategija 26, aptariamas uždavinys geriau stebėti kintančias INT gynimo už ES ribų tendencijas. Derėdamasi dėl laisvosios prekybos susitarimų, ES siekia, kad trečiųjų šalių vyriausybės prisiimtų esmingus įsipareigojimus pasiekti aukštą INT gynimo lygį ir taip palengvinti prekybą INT imliais produktais. Taip pat reikėtų plėtoti glaudesnį ES ir trečiųjų šalių muitinių bendradarbiavimą prekybos INT pažeidžiančiomis prekėmis srityje, kaip numatyta ES muitinės veiksmų plane 27. Kai kurios valstybės narės savo jurisdikcijose įsteigė kovos su IN nusikalstamumu skyrius, kad atitinkamos šių valstybių narių institucijos išvengtų INT gynimo strategijų dubliavimo. Valstybių narių bendradarbiavimas turi trūkumų, ir jam gresia panašus dubliavimas. Valdžios institucijoms dažnai sunku sekti INT pažeidimus, kurie vykdomi įvairiose Sąjungos valstybėse, todėl bendrojoje rinkoje jos retai gali planuoti ir atlikti tarpvalstybinius tyrimus ir operacijas. Nedarydama poveikio vykdomai veiklai 28, Komisija mano, kad visų nacionalinių institucijų, kurios prisideda prie intelektinės nuosavybės apsaugos, bendradarbiavimas galėtų būti 24 25 26 27 28 Šių veiksmų tikslas visų pirma pagerinti informacijos ir žvalgybos duomenų rinkimą strateginės ir operatyvinės analizės tikslais, nustatyti prioritetus ir nusitaikyti į pavojingiausias organizuotas nusikalstamas grupes, plėtoti finansinių tyrimų ir turto susigrąžinimo priemones, skatinti daugiadisciplinį bendradarbiavimą ES viduje ir gerinti bendradarbiavimą su pagrindinėmis kilmės ir tranzito šalimis ir atitinkamais partneriais. Tarybos rezoliucija, 2012 12 10. OL C 129, 2005 5 26, p. 3. Ten pat. Ypač įgyvendinant muitinės veiksmų planą arba ES kovojant su sunkių formų ir organizuotu nusikalstamumu, žr. OL C 80, 2013 03 19, p. 1. 10

stiprinamas įsteigiant visų valstybių narių atitinkamų valdžios institucijų ekspertų grupę 29. Šiame forume sudarius sąlygas dalytis gerąja patirtimi ir aptarti IN politikos kryptį, galėtų padidėti ES vykdomo IN gynimo veiksmingumas 30. 7 veiksmas. Komisija įsteigs IN gynimo valstybių narių ekspertų grupę, kurioje valstybės narės galės dalytis visų atitinkamų institucijų darbo ES viduje gerąja patirtimi ir bus informuojamos apie šio veiksmų plano įgyvendinimą. 3.2. Nacionalinių institucijų darbuotojų mokymas bendrojoje rinkoje Reaguoti į INT pažeidimų tendencijas ir į su jais susijusius verslo modelius ir dalytis gerąja atpažinimo metodų patirtimi nacionalinių institucijų darbuotojai dažniausiai apmokomi nacionaliniu lygmeniu. Be to, tarpvalstybinį mokymą ir žinių gilinimą dažnai organizuoja kurio nors vieno tipo, o ne skirtingų tipų INT gynimo institucijos. Kadangi rinka yra bendra, reikia plėtoti tarpvalstybines INT gynimo institucijų mokymo programas. 2012 ir 2013 m. stebėsenos centras INT ginantiems pareigūnams surengė žinių gilinimo seminarus padirbtų pesticidų ir vaistų klausimais. Remiantis šia patirtimi, dabar reikėtų numatyti mokymus nacionaliniams pareigūnams, kurie gina intelektinės nuosavybės teises vietose. 2013 m. gegužės mėn. Bendrijos augalų veislių tarnyba surengė INT gynimo seminarą augalų veislių teisinės apsaugos klausimais visų kategorijų intelektinės nuosavybės gynimo praktikams, kurie specializuojasi šioje srityje. 2014 m. stebėsenos centras toliau rengs išsamų sektorinio INT gynimo mokomųjų programų rinkinį, skirtą valstybių narių valdžios institucijoms. Šios programos derinamos su Europolu, Eurojustu, Europos policijos koledžu (CEPOL) ir Bendrijos augalų veislių tarnyba. Praktikuojančių teisininkų mokymas ES intelektinės nuosavybės teisės aktų temomis taip pat gali padėti veiksmingiau ginti INT ir atlyginti žalą. Todėl Komisija skatins praktikuojančių teisininkų mokymą ES intelektinės nuosavybės teisės klausimais, visų pirma platindama mokomąją medžiagą ir taip visapusiškai panaudodama Europos e. teisingumo portalą 31. 8 veiksmas. Komisija padės stebėsenos centrui parengti su bendrąja rinka susijusį išsamų sektorinio INT gynimo mokomųjų programų rinkinį, skirtą valstybių narių valdžios institucijoms. 3.3. Viešųjų pirkėjų atsakomybė tikrinti, ar viešojo pirkimo būdu nėra perkami INT pažeidžiantys produktai Kai Sąjungoje sudaromos viešojo pirkimo sutartys, į viešojo sektoriaus paslaugas gali patekti INT pažeidžiančių produktų. Pirmiausia Komisija 2014 m. skatins valstybių narių valdžios 29 30 31 Ji taip pat galėtų prižiūrėti bendrų priemonių, pavyzdžiui, Teisės įgyvendinimo duomenų bazės ir ACIST, kurias sukūrė stebėsenos centras, naudojimą. Tos ekspertų grupės veiklos sritis ir įgaliojimai bus apibrėžti Komisijos sprendimu 2014 m. Žr. e-justice.europa.eu. 11

institucijas geriau keistis nuomonėmis šiais klausimais ir šiuo tikslu surengs konsultacijas Viešųjų pirkimų srities valstybių narių ekspertų grupėje. Stebėsenos centro rengiami teminiai darbiniai seminarai taip pat sudarys sąlygas skirtingų valstybių narių valdžios institucijų atstovams aptarti iškilusias problemas ir keistis gerąja patirtimi. Be to, Komisija įvykdys pirmą sektorinį bandomąjį projektą: patikrins medicinos sektoriaus viešuosius pirkimus, kad įvertintų problemos mastą toje srityje. Atsižvelgdama į tą veiklą Komisija paskelbs ir platins metodikos vadovą, kuriuo vadovaudamosi valdžios institucijos lengviau aptiks suklastotus produktus ir sutrukdys juos naudoti teikiant viešąsias paslaugas. 9 veiksmas. Komisija ketina plėtoti, skleisti ir skelbti gerosios patirties vadovą valdžios institucijoms, kad jos išvengtų suklastotų produktų pirkimo. 4. GERESNIS INT GYNIMO POLITIKOS STEBĖJIMAS IR ORIENTAVIMAS 4.1. IN ir INT pažeidimų tendencijų analizavimas Viešojo intereso atžvilgiu INT gynimo politika turėtų būtų nukreipta į tuos komercinio masto INT pažeidimus, kurių tikėtini padariniai investicijoms į inovacijas ir kūrybiškumą skaudžiausi ir žala vartotojų gerovei ir ekonomikos augimui didžiausia. Tokiomis aplinkybėmis tie INT imlūs sektoriai, kurie dėl komercinio masto INT pažeidimų patiria didžiausią žalą, turi būti nustatyti objektyviai ir po to sistemingai stebimi siekiant užtikrinti šiame komunikate nurodytų politikos priemonių ir teisės aktuose numatytų žalos atlyginimo sistemų veikimą. 2013 m. rugsėjo mėn. Europos patentų organizacija (EPO) ir VRDT paskelbė tyrimą, kuriame pateiktas pirminis INT imlių sektorių Europos Sąjungoje įvertinimas 32. Antro etapo EPO ir VRDT ataskaita apie IN imlius sektorius bus paskelbta 2014 m. rudenį 33. Nustačius INT imlius sektorius, reikės taikyti patikimą apskaičiavimo metodiką siekiant apskaičiuoti komercinio masto INT pažeidimų mastą tuose sektoriuose 34. Kartu su stebėsenos centru Komisija iki 2015 m. pateiks skaidrius ir pragmatiškus modelius, kuriais bus apskaičiuojamos komercinio masto INT pažeidimų tendencijos INT imliuose sektoriuose. Atsižvelgdama į INT imlius sektorius, kurie tiekia savo produktus internetu ir nukenčia nuo nemokamų neteisėtų produktų, kuriais pažeidžiama IN, pasiūlos, Komisija imasi tyrimo, kuriame bus įvertintas INT pažeidžiančių produktų išstumiamasis poveikis teisėtiems produktams. Tai bus atlikta iki 2014 m. pabaigos. Kartu su stebėsenos centru Komisija taip 32 33 34 Intelektinės nuosavybės teisėms imlių sektorių įnašas, op. cit. Surinkus įmonių lygmens duomenis, bus nustatyti nacionalinio lygmens INT imlūs sektoriai, kiekybiškai įvertintas jų įnašas į kiekvienos valstybės narės ekonomiką ir įvertinta, kokiu mastu MVĮ yra priklausomos nuo INT. 2012 m. RAND Europe paskelbė pirmiau cituotą ataskaitą Measuring IPR infringements in the internal market. Toje ataskaitoje apžvelgta apie 200 atliktų tyrimų ir aptartos jų metodikos ir duomenų stipriosios ir silpnosios pusės. Remdamasi gautomis išvadomis, organizacija pasiūlė tarpusavyje peržiūrimą metodiką, kurią būtų galima naudoti įvertinant intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų lygį ekonomikoje. 12

pat pradės tyrimą apie Creative Commons licencijų pažeidimus, kuriais pažeidėjai siekė pasisavinti visuomenei priklausančius kūrinius. Be to, stebėsenos centras moksliniais metodais ims tirti jaunesnės kartos elgesį ir požiūrį produktų, kuriems galioja IN teisės, vartojimo įpročių atžvilgiu. Vykdydama savo veiklą muitinės politikos srityje, Komisija toliau rinks ir skelbs duomenis apie muitinės prie ES išorės sienų sulaikytus produktus. Ši informacija bus papildyta informacija apie bendrojoje rinkoje užfiksuotus INT pažeidimus 35. Tuo pat metu stebėsenos centras, padedamas atitinkamų nacionalinės institucijų, rengia teismų praktikos, susijusios su INT pažeidimais, duomenų bazę. Siekdama, kad tie duomenų rinkiniai būtų sėkmingai naudojami užtikrinant, kad IN gynimo politika remtųsi skaidriais ekonominiais argumentais, Komisija nuo 2014 m. ketina teikti šios srities ekonomines ataskaitas. Jos bus naudojamos kaip Komisijos politikos, skirtos kovai su komercinio masto INT pažeidimais, stebėjimo priemonė. 10 veiksmas. Komisija kas dvejus metus skelbs ataskaitą apie ES IN politikos ekonominį poveikį. Ji galėtų tapti efektyvesne naujos ES INT gynimo politikos, išdėstytos šiame komunikate, stebėjimo priemone. 35 Duomenys bus saugomi ACIST (Kovos su klastojimu žvalgybos informacijos pagalbinę priemonėje), kurią kartu su Europolu sukūrė VRDT: https://www.tmdn.org/enforcementintelligence-webapp/. 13