EN

LT LT LT

EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2010.8.26 KOM(2010) 430 galutinis KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl programos Forest Focus įgyvendinimo pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2152/2003 dėl miškų ir aplinkos sąveikos monitoringo Bendrijoje (Forest Focus) Galutinė ataskaita SEK(2010) 978 LT LT

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl programos Forest Focus įgyvendinimo pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2152/2003 dėl miškų ir aplinkos sąveikos monitoringo Bendrijoje (Forest Focus) Galutinė ataskaita 1. ĮŽANGA IR SVARBIAUSI PASIEKIMAI Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2152/2003 ( Forest Focus reglamentu 1 ) buvo siekiama sukurti ilgalaikio Europos Sąjungos miškų būklės ir aplinkos bei miškų sąveikos monitoringo programą. Programoje buvo numatyta tęsti esamų oro taršos ir jos poveikio miškams, miškų gaisrų, jų priežasčių ir padarinių monitoringo tinklų veiklą ir bendrai finansuoti miškų gaisrų prevencijos veiklą. Be to, įgyvendinant programą išplėsta ES miškų monitoringo aprėptis: surinkta informacijos apie dirvožemį, biologinę įvairovę, anglies dioksido sekvestraciją, klimato kaitos padarinius ir miškų apsaugines funkcijas. Reglamento 18 ir 19 straipsniuose reikalaujama, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktų programos įgyvendinimo ataskaitą, kurioje apžvelgtų programos veiksmingumą, kad ja remiantis ateityje būtų galima priimti sprendimus dėl tokios veiklos tęsimo. Dabar, kai visos nacionalinės programos jau yra įgyvendintos ir finansiniai dokumentai sutvarkyti, ši ataskaita pateikiama vykdant minėtą reikalavimą ir ji papildo ankstesnę, 2008 m. sausio 22 d. tarpinę įgyvendinimo ataskaitą 2. Abiejų ataskaitų tikslas padėti suprasti, kaip 2003 2010 m. buvo įgyvendinta visa programa Forest Focus. Jomis remiantis bus galima apsvarstyti monitoringo poreikį ateityje ir vykdyti pagal žaliąją knygą Europos Sąjungos miškų apsauga ir informavimas apie juos pradėtas konsultacijas, skirtas aptarti, kaip ateityje spręsti informavimo apie miškus klausimą. Kaip jau minėta 2008 m. sausio mėn. ataskaitoje, Forest Focus reglamento įgyvendinimas truko ilgiau nei numatytus ketverius metus. Ši ataskaita papildo ankstesniąją ir jos pagrindinis tikslas pranešti, kaip buvo panaudotas programos Forest Focus biudžetas. Prie ataskaitos pridedamame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente pateikiama išsami informacija apie tai, kaip biudžetą panaudojo nacionalinės kompetentingos tarnybos. Iš esmės, tikslai yra pasiekti ir, visų pirma atsižvelgiant į aukštą įgyvendinimo lygį, galima sakyti, kad programa buvo sėkminga. Įgyvendinant programą Forest Focus į ankstesnius miškų monitoringui ir miškų gaisrų prevencijai skirtus teisės aktus buvo pažvelgta kaip į visumą. Pagal šią programą sukurta Forest Focus duomenų bazė, kurioje sukaupti bendri duomenys ir informacija apie ES miškų būklę. 1 2 OL L 324, 2003 12 11, p. 1. SEC (2008) 30, COM (2008) 6 galutinis. LT 2 LT

Kadangi programa pradėta įgyvendinti pavėluotai, tai sudarė problemų nacionalinėms kompetentingoms tarnyboms, atsakingoms už nacionalinėse programose numatytos veiklos įgyvendinimą. Tačiau tik išimtiniais atvejais buvo nuspręsta nevykdyti dalies iš pradžių planuotos veiklos. Surinkus su miškais susijusios informacijos, visų pirma apie dirvožemį ir biologinę įvairovę, pirmą kartą išplėsta miškų monitoringo aprėptis. Apie dirvožemį ir antžeminę biologinę įvairovę surinkta informacija įtraukta į pagal programą sukurtą Biosoil duomenų bazę. Didelę finansavimo dalį buvo numatyta skirti moksliniams tyrimams ir parodomiesiems projektams, susijusiems su biologine įvairove, anglies sankaupomis, miškų dirvožemio biologine įvairove, miškų gaisrais, ozonu, klimato kaita, genetine įvairove, grybais, kerpėmis ir kitais su miškais susijusiais klausimais. Miškų gaisrų klausimui spręsti pagal programą sukurta ir toliau vystoma Europos miškų gaisrų informacijos sistema (angl. EFFIS). Ypač paminėtini jos moduliai, susiję su Natura 2000 ir miškais, apskaičiuotais į atmosferą išmetamais teršalais ir dirvožemio erozija po gaisro. Todėl dabar EFFIS yra vienas iš svarbiausių Europos miškų gaisrų monitoringo elementų ir jos priežiūrai užtikrinti iki 2010 m. pabaigos Europos Parlamento prašymu įgyvendinamas bandomasis projektas. 2. FOREST FOCUS REGLAMENTO APŽVALGA 2002 m. pabaigoje nustojus galioti Reglamentui (EEB) Nr. 3528/86 dėl Bendrijos miškų apsaugos nuo atmosferos teršalų 3 ir Reglamentui (EB) Nr. 2158/92 dėl Bendrijos miškų priešgaisrinės apsaugos 4, buvo parengtas Forest Focus reglamentas, kuris turėjo galioti ketverius metus. Juo buvo siekiama užtikrinti ilgalaikį šio bendro monitoringo tęstinumą ir tolesnį vystymą. Iš viso programos Forest Focus įgyvendinimui per minėtą laikotarpį buvo numatytas 65 mln. EUR biudžetas. Kaip aptariama 3 dalyje, buvo sudaryti 123 susitarimai, kuriuos pasirašė valstybių narių paskirta 41 kompetentinga institucija 5 ir Europos Komisija. Nacionalinės valdžios institucijos parengė dvimetes 2003 2004 m. ir 2005 2006 m. 6 nacionalines programas, kuriose aprašė, kokia veikla ir tyrimai turi būti vystomi. Pagal programą skiriant ES finansavimą galėjo būti apdengta iki 50 % monitoringo veiklos, Europos miškų gaisrų informacijos sistemos vystymo, gaisrų tyrimų, sąmoningumo ugdymo kampanijų, specialių mokymų ir gaisrų prevencijos priemonių išlaidų. Bendrai finansuojant taip pat padengta iki 50 % programos peržiūros ir tyrimų, skirtų naujai monitoringo veiklai nustatyti, išlaidų. 3 4 5 6 OL L 326, 1986 11 21, p. 2. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 804/2002 (OL L 132, 2002 5 17, p. 1). OL L 217, 1992 7 31, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 805/2002 (OL L 132, 2002 5 17, p. 3). SEC (2010) 978. Žr. tarpinės įgyvendinimo ataskaitos 2.2 dalį Veikimas, COM (2008) 6 galutinis ir SEC (2008) 30. LT 3 LT

Tyrimų, eksperimentų ir parodomųjų projektų, kuriais siekta toliau vystyti programą, skatinti suderintą duomenų rinkimą ir pateikimą, taip pat gerinti duomenų vertinimą ir jų kokybę, išlaidos, skiriant bendrą finansavimą, padengtos iki 75 %. Neskaitant nacionalinių programų lėšų, 16 % biudžeto buvo skirta šiai programos Forest Focus veiklai finansuoti: Komisijos Jungtinių tyrimų centro teikiamai bendrai mokslinei ir techninei paramai: Forest Focus duomenų bazės sukūrimui ir valdymui, Europos miškų duomenų centro (angl. EFDAC) koordinavimui, EFFIS priežiūrai ir vystymui, tyrimų koordinavimui, eksperimentams ir parodomiesiems projektams; susitarimui su Jungtinių Tautų Europos ekonomine komisija siekiant pagal Tarptautinę oro taršos poveikio miškams vertinimo ir monitoringo programą (angl. ICP-Forests) 7 surinkti 1 lygmens monitoringo tinklo duomenų; susitarimui su Jungtinių Tautų Europos ekonomine komisija dėl ataskaitos 2007 m. Europos miškų būklė ir tvarus miškų valdymas (angl. State of forests and sustainable forest management in Europe 2007) 8 parengimo; vidurio ataskaitai Programos Forest Focus vystymas ir apžvalga (angl. Development and review of the Forest Focus scheme) 9 parengti; susitikimams ir konferencijoms, skirtoms informuoti apie veiklos, finansuojamos pagal programą, rezultatus, organizuoti 10. 3. REZULTATAI 3.1. Forest Focus duomenų bazė Vienas iš pagrindinių programos Forest Focus įgyvendinimo rezultatų Forest Focus duomenų bazė, kurioje sukaupta informacija apie oro taršos poveikį miškams. Joje surinkti duomenys apie lajos būklę (dechromaciją ir defoliaciją) 6000 I lygmens monitoringo tinklo plotuose ir 800 II lygmens intensyvaus monitoringo tinklo plotuose. Atliekant intensyvią kontrolę taip pat surinkti ir į duomenų bazę įtraukti duomenys apie prieaugį, dirvožemio tirpalą, nuosėdas, augalinės dangos lapijos cheminę sudėtį. Duomenų apsaugos sumetimais patvirtinti plotų duomenys gali būti teikiami tik kompetentingoms institucijoms. Bendrus duomenis galima rasti ir su jais susipažinti Europos miškų duomenų centro svetainėje. Taip pat parengta keletas miškų 7 8 9 10 ICP Forests (Tarptautinė oro taršos poveikio miškams monitoringo ir vertinimo programa) pradėta įgyvendinti 1985 m. pagal Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvenciją, įvertinus augantį visuomenės susirūpinimą dėl galimo neigiamo oro taršos poveikio miškams. I ir II lygmenų plotai sutampa su plotais, nustatytais pagal Forest Focus programą. Šiuo metu IPC-Forest programoje dalyvauja 40 valstybių. Dar žr. http://www.icp-forests.org/political.htm. http://www.mcpfe.org/filestore/mcpfe/publications/pdf/state_of_europes_forests_2007.pdf. http://ec.europa.eu/environment/forests/pdf/final_report.pdf. http://ec.europa.eu/environment/forests/pdf/biosoil_brochure2010.pdf. LT 4 LT

sanitarinės būklės ir miškų monitoringo ataskaitų, su kuriomis gali susipažinti plačioji visuomenė: pvz., Jungtinių tyrimų centro ataskaitos ir ICP-Forest metinės ataskaitos. Atlikus pirmąjį plataus masto I lygmens monitoringo duomenų vertinimą gauta informacijos apie lajos defoliaciją ir dechromaciją, taip pat apie tų parametrų pokyčius laikui bėgant, kurie yra miško sanitarinės būklės rodiklis. Atliekant matavimus ir stebėjimus II lygmens intensyvaus monitoringo plotuose surinkta duomenų apie: vidutinę pagrindinių spygliuočių ir plačialapių rūšių medžių defoliaciją, rodančią, kad ES mastu bendra būklė yra stabili, o pastebėtus pokyčius vietos lygmeniu lemia sausrų laikotarpiai, labai aukštos temperatūros ir pan.; ph lygius viršutiniame plotų dirvožemio mineraliniame sluoksnyje, kurių skirtingas vertes lemia plotų vieta; vidutinę sieros nuosėdų koncentraciją, kuri nuo 2000 iki 2005 m. sumažėjo 25 %, nors vidutinis į dirvą patenkančio azoto kiekis per tą patį laikotarpį liko nepakitęs 11 ; kiekvieno ploto medžių matmenis ir miško prieaugį, matuojamus kas 5 metus; meteorologinius duomenis (vidutinę temperatūrą ir bendrą metinį kritulių kiekį), pagal kuriuos galima spręsti apie meteorologinių sąlygų įtaką miškų būklei ir paaiškinti vietos lygmeniu dėl ribinių klimato sąlygų tiksliai vykstančius pokyčius; augalinę dangą, augalų rūšių įvairovę (nustatytą pagal augalų rūšių skaičių kiekviename augalijos sluoksnyje: medžių, krūmų, žolių ir samanų) ir ilgainiui vykstančius įvairovės pokyčius. Remiantis 2003 2006 m. rezultatais ir ankstesnio 1986 2002 m. miškų monitoringo duomenimis, stebint lajos būklę galima įvertinti dabartinę miškų sanitarinę būklę ir jos pokyčius. Stebint lajos būklę pastebėta, kad 2003 m. Europoje vyraujant ypač sausoms ir šiltoms oro sąlygoms miškų būklė pablogėjo, o vėlesniais metais tam tikruose regionuose tam tikrų rūšių medžių defoliacijos lygis šiek tiek pagerėjo. Pradinis intensyvaus monitoringo tinklo sukūrimo tikslas buvo ektrapoliuoti rezultatus ir taip ES mastu gauti reprezentatyvios informacijos. Šis tikslas nebuvo pasiektas, nes trūko su II lygmens sistema susijusio statistinio tikslumo. ES lygmeniu vykdyto intensyvaus monitoringo rezultatus reikia ir toliau tirti. Forest Focus duomenų bazė jau panaudota atliekant buveinių tinkamumo pagal būsimus klimato raidos scenarijus kintančioms vyraujančioms medžių ir augalų rūšims modeliavimą 12. Kadangi laikui bėgant klimato sąlygos keičiasi, tai padeda suprasti galimą visos ES miško augmenijos rūšių migraciją. Duomenų bazėje sukaupti duomenys taip pat galėtų būti naudingi įgyvendinant tokias tarptautinio 11 12 Europos miškų būklė, 2008 m. vykdomoji ataskaita. http://forest.jrc.ec.europa.eu/climate-change. LT 5 LT

lygmens politikos iniciatyvas kaip JT Biologinės įvairovės konvencija, Ministrų konferencija dėl Europos miškų apsaugos ar JT Bendroji klimato kaitos konvencija. 3.2. Miškų gaisrų prevencijos veikla ir Europos miškų gaisrų informacinė sistema Vykdant pagal programą Forest Focus bendrai finansuojamą miškų gaisrų prevencijos veiklą buvo įrengti miško takai, keliai, vandens tiekimo punktai, priešgaisrinės juostos, vietovėse, kuriose yra gaisro pavojus, visiškai iškirsti ir kertami miškai, įrengti monitoringo įrenginiai ir ryšių įranga, vykdytos sąmoningumo ugdymo kampanijos ir specialūs mokymai. Kaip aprašyta 2008 m. tarpinėje įgyvendinimo ataskaitoje, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, sukūrė Europos miškų gaisrų informacinę sistemą, kuri padėtų aktyviai keistis išsamiais duomenimis ir informacija, susijusiais su miškų gaisrų monitoringu ir žymėjimu žemėlapiuose, taip pat jų poveikiu aplinkai. Vykdant veiklą, kurioje naudojama EFFIS, paskelbtos kartu su labiausiai nuo gaisrų nukentėjusiomis valstybėmis narėmis parengtos metinės gaisrų ataskaitos, informaciniai biuleteniai, Natura 2000 teritorijose padarytos žalos įvertinimas ir su miškais susijusios audrų žalos vertinimo ataskaitos 13. Be to, EFFIS naudojama Komisijos stebėsenos ir informacijos centro veikloje civilinės saugos operacijoms koordinuoti. 3.3. Tyrimai Pagal programą Forest Focus bendras finansavimas suteiktas nacionalinėse programose numatytiems 143 tyrimams ir parodomiesiems projektams 14. Jais buvo siekiama surinkti daugiau informacijos apie miškų gaisrus, klimato kaitos poveikį biologinei įvairovei, klimato kaitą ir jo ryšį su anglies dioksido sekvestracija, miškų dirvožemius, biologinės įvairovės rodiklius, grybus, kerpes, genetinę įvairovę, kompleksinius kenkėjų valdymo metodus ir kitais su miškais susijusiais klausimais. Miškų dirvožemių ir biologinės įvairovės monitoringui vystyti skirtas Biosoil projektas 15 apėmė 59 parodomuosius projektus, kurių 75 % išlaidų buvo padengtos pagal bendrą finansavimą. Projektas buvo padalintas į dvi dalis: viena dalis buvo skirta dirvožemiui, o kita biologinei įvairovei. Biosoil projekto rezultatas surinkta informacijos apie 3 379 I lygmens plotų miško biologinę įvairovę. Miškų biologinės įvairovės komponentų aprašas ES lygmeniu atliktas pirmą kartą. Surinkta suderintos informacijos apie atskirų rūšių medžių skersmenį ir aukštį, sausuolius, miško želdinius, medžių lajos ir augalinę dangą, taip pat aprašyta miškų tipų klasifikacija. Dirvožemio cheminiai ir fiziniai parametrai (ph, azotas, anglies sankaupos ir pan.), taip pat surinkti biologinės įvairovės rodikliai įtraukti į Jungtinių tyrimų centro valdomą Biosoil duomenų bazę. Be tyrimų, vystytų pagal nacionalines programas, 8 tyrimus pradėjo ir koordinavo Jungtinis tyrimų centras. Juose didžiausias dėmesys buvo skiriamas klimato kaitai, 13 14 15 http://effis.jrc.ec.europa.eu/reports. Žr. I priedą apie Forest Focus programos C tyrimus. http://biosoil.jrc.it/. LT 6 LT

miškų gaisrams, nacionalinių miškų aprašų suderinimui, miškų apsauginėms funkcijoms ir daliai Biosoil parodomųjų tyrimų. 4. FINANSINIS ĮGYVENDINIMAS 4.1. 2003 2006 m. finansavimo paskirstymas įvairiems veiksmams Iš bendro programos biudžeto (65 mln. EUR) 56 468 222 EUR suma skirta nacionalinėms programoms. Bendra 7 587 586 EUR suma skirta susitarimui su Jungtinių tyrimų centru įgyvendinti, programos laikotarpio vidurio peržiūrai atlikti, susitarimui su ICP-Forest vykdyti, taip pat įvairiems ekspertų susitikimams ir konferencijoms. Iš bendro programai įgyvendinti skirto biudžeto didžiausią sumą buvo numatyta skirti veiklai, susijusiai su intensyvaus monitoringo plotais, (daugiau kaip 21 mln. EUR), kiek mažiau tyrimams ir parodomiesiems projektams (17 mln. EUR) ir miškų gaisrų prevencijos veiklai bei EFFIS vystymui (daugiau kaip 9 mln. EUR) 16. Tyrimams ir parodomiesiems projektams, susijusiems su miškų biologine įvairove, dirvožemiu, anglimi, klimato kaita, genetika ir pan. buvo skirta 30 % biudžeto 17. Tai rodo, kad pagal programą Forest Focus šiai sričiai nuo pat pradžių skirtas didelis dėmesys, siekiant praplėsti tradicinio miškų monitoringo taikymo sritį į ją įtraukiant atmosferos taršos ir miškų gaisrų klausimus. Miškų dirvožemių ir biologinės įvairovės srityse vykdytam projektui Biosoil skirtas 10 mln. EUR finansavimas. 9 mln. EUR skirti su dirvožemiu susijusiai projekto daliai ir apie 1 mln. EUR su biologine įvairove susijusiai projekto daliai. 4.2. Programos Forest Focus išlaidos ir panaudotos lėšos Numatoma, kad programos techninis ir finansinis įgyvendinimas baigsis 2010 m. viduryje. Įgyvendinant nacionalines programas Forest Focus vidutiniškai panaudota virš 86 % lėšų. Todėl galima sakyti, kad programa įgyvendinta sėkmingai. Lėšų panaudojimo lygis žemas tik trijose kompetentingose institucijose jos panaudojo mažiau nei 50 % lėšų. Kadangi buvo vėluojama pradėti įgyvendinti programą ir tai lėmė administracinę naštą, kai kurioms kompetentingoms institucijoms kilo programos įgyvendinimo sunkumų ir todėl tam tikra veikla buvo nevykdoma. Įgyvendinant programą iš viso buvo panaudota 53 342 555,09 EUR suma. Pagal nacionalines programas numatytai veiklai vykdyti buvo panaudota 45 772 306,10 EUR, o kitai veiklai iš programos Forest Focus biudžeto buvo panaudota 7 570 248,99 EUR. Išlaidų pagal veiklos rūšis analizė 18 rodo, kad didesnė finansavimo dalis (43 %) panaudota vykdant intensyvų oro taršos monitoringą (II lygmens monitoringo 16 17 18 SEC (2010) 978. SEC (2010) 978. Remiantis paskutiniais 2010 m. kovo 15 d. gautais duomenimis, atsižvelgiant į visus galutinius iki minėtos dienos atliktus mokėjimus, kurie ateityje gali būti patikrinti atliekant auditą, ir į numatomas paskutinių prognozuojamų mokėjimų sumas. LT 7 LT

tinklas). Antra pagal didį finansavimo dalis (32 %) panaudota tyrimams ir parodomiesiems projektams. 11 % finansavimo panaudota vykdant su miškų gaisrais susijusią veiklą. Su I lygmens sistemingo monitoringo tinklu susijusiai veiklai panaudota tik 9 %, o koordinavimo ir valdymo veiklai 5 % viso biudžeto. Įvertinus valstybių narių išlaidas ir veiklą matyti, kad daugiausia finansinių išteklių skirta intensyviam miškų sanitarinės būklės monitoringui, po jo tyrimų ir parodomųjų projektų vystymui, o trečioje vietoje gaisrų monitoringo veiklai. 5. IŠVADOS Galima pateikti keletą su programos įgyvendinimu susijusių išvadų: Visų pirma, atliekant ES miškų monitoringą daugiausia finansinių išteklių skirta veiklai, susijusiai su intensyvaus monitoringo tinklu (II lygmuo). Iš šio tinklo negaunama pakankamai reprezentatyvios informacijos apie ES miškų būklę, o šiam tinklui skiriami ištekliai ir finansavimas yra labai dideli. Tradicinis lajos būklės monitoringas vykdomas jau 20 metų, nuo tada, kai ES miškuose pastebėti rūgštaus lietaus žalos požymiai. Naujausi rezultatai rodo, kad dabar miškų būklė stabilesnė, sieros lygis žemesnis, o azoto lygis liko nepakitęs. Lajos būklė vis dar gali būti laikoma reprezentatyviu miškų būklės rodikliu, kuriam nustatyti nereikia didelių išlaidų. Nepaisant to, ja remiantis gaunama apytikrės informacijos apie miško sanitarinę būklę, kuri turi būti papildyta kita informacija apie matomą žalą. Į būsimas miškų monitoringo sistemas reikėtų įtraukti kitus rodiklius, pasinaudojant tinklais, iš kurių ES lygmeniu gaunama nuoseklios informacijos. Ateityje reikėtų ir toliau vykdyti miškų dirvožemio ir biologinės įvairovės monitoringą, nes taip gaunama informacijos, kuri labai svarbi ne tik formuojant ES politiką, bet ir įgyvendinant tokias tarptautines konvencijas kaip Jungtinių Tautų klimato kaitos konvencija arba Biologinės įvairovės konvencija. Kadangi miškų gaisrų srityje neturima teisinio pagrindo, atsižvelgiant į naujas finansines perspektyvas ir remiantis Žaliąja knyga Europos Sąjungos miškų apsauga ir informavimas apie juos 19, reikės spręsti klausimą, kaip užtikrinti tolesnį EFFIS veikimą ir Komisijos ekspertų grupės miškų gaisrų klausimais veiklą. Nurodomose 2010 m. birželio 11 d. 20 ir 2010 m. balandžio 26 d. 21 Tarybos išvadose suteikiama tolesnė parama Komisijai ir pateikiamos tolesnio su miškais susijusių duomenų valdymo pagal EFFIS gairės. 2006 m. Forest Focus reglamentas panaikintas Life+ reglamentu (EB) Nr. 614/2007 22. Iki šiol pagal Life+ reglamentą įgyvendinamas vienas tik dvejų metų trukmės (2009 ir 2010 m.) miškų monitoringo projektas, kuris, kitaip nei programa Forest Focus, grindžiamas savanoriškumo principu. Siekdama pradėti diskusijas apie ES politikos poreikius, 2010 m. kovo 1 d. Europos Komisija priėmė minėtą žaliąją knygą dėl miškų apsaugos ir informavimo apie juos. 19 20 21 22 COM (2010) 66. Tarybos išvados dėl ES miškų apsaugos ir informacijos apie juos, Tarybos dokumentas Nr. 11037/10. Tarybos išvados dėl miškų priešgaisrinės apsaugos Europos Sąjungoje, Tarybos dokumentas Nr. 7788/10. OL L 149, 2007 6 9, p. 1. LT 8 LT

Tame dokumente, kuris yra Baltosios knygos Prisitaikymas prie klimato kaitos 23 apžvalgos dalis, aprašyta dabartinė ES miškų būklė ir išdėstytos pagrindinės su klimato kaita susijusios miškų problemos. Jame taip pat daromos nuorodos į turimas miškų informacines sistemas ir miškų apsaugos priemones ir keliama daug su būsimų politikos pasirinkimo galimybių kūrimu susijusių klausimų. Viešos konsultacijos, kuriomis siekiama paskatinti diskusijas dėl miškų apsaugos ir informavimo apie juos, vyksta iki 2010 m. liepos mėn. pabaigos, o ši ataskaita per jas gali būti naudojama kaip svarbi informacijos priemonė. Forest Focus reglamento apžvalga, vėlesnė pagal Life+ vykdoma veikla ir platesnis miškų monitoringo klausimas bus aptarti po žaliosios knygos paskelbimo tolesniuose veiklos etapuose. 23 COM (2009) 147. LT 9 LT