JPP KURK LIETUVAI KAUNO ORO UOSTO AVIACIJOS BAZĖ AEROHUB KUN Julija Taškūnaitė Kazys Pupinis 2015 m. rugpjūčio mėn. Jaunųjų profesionalų programa (JPP) Kurk Lietuvai pirmoji ir kol kas vienintelė profesinio tobulinimo ir gerosios užsienio praktikos pritaikymo programa Lietuvoje, kuri suteikia galimybę jauniems profesionalams savo žiniomis ir idėjomis prisidėti prie modernios Lietuvos ateities kūrimo.
Turinys 1. Įvadas 2. Užsienio šalių analizė 3. Kauno oro uostas ir orlaivių techninio aptarnavimo rinkos potencialas 4. Aviacijos bazės AEROHUB KUN kūrimas 4.1. Suinteresuotos šalys 4.2. Rinkos ir regiono analizė 4.3. Rinkodaros planas (pagrindinė. žinutė, prekės ženklas, pozicionavimas) 4.4. Rinkodaros priemonės 4.5. Potencialių investuotojų sąrašas 5. Nauda 6. Rekomendacijos 7. Išvados 2
SUTRUMPINIMAI LTOU - Lietuvos Tarptautiniai oro uostai; KUN - Kauno oro uostas; MRO (Maintenance Repair and Overhaul) - orlaivių techninis aptarnavimas; OEM (Original Equipment Manufacturer) - originalaus gamintojo įranga; PMA (Parts Manufacturer Aproval) - licensijuotas originalių komponentų gamintojas; HMV (Heavy Maintenance Visit) - D tipo orlaivių techninė patikra; AHM (Airframe Heavy Maintenance) - C ir D tipo orlaivių techninės patikros; LEZ - Kauno Laisvoji Ekonominė Zona; NVS - nepriklausomų valstybių sandrauga. 1. Įvadas 2014 m. susijungus trims civiliniams tarptautiniams Lietuvos oro uostams, pradėta įgyvendinti efektyvesnė įmonių veiklos valdymo programa. Kauno oro uostas (KUN) antras didžiausias oro uostas Lietuvoje, kurio veikla orientuota į žemų kaštų oro linijas, krovinių pervežimą (Cargo) ir orlaivių priežiūrą (MRO). Pastarosioms veikloms vystyti infrastruktūra ir geografinė padėtis yra itin palankios: KUN yra Via Baltika ir magistralinio kelio Vilnius-Klaipėda sankryžoje, šalia yra Kauno Intermodalinis Terminalas, ilgiausias civilinės paskirties kilimo/tūpimo takas Lietuvoje (3250m), leidžiantis priimti didžiausius orlaivius, 3 km. teritorijos riba su LEZ Oro parku, iki miesto centro vos 13 km. Kauno oro uoste šiuo metu atliekami pietinės dalies infrastruktūriniai darbai pradedama kurti Kauno oro uosto Aviacijos bazė, į kurią dviejų infrastruktūros etapų metu bus investuota apie 22 mln. eurų, Į šią Aviacijos bazę siekiama pritraukti verslo įmones iš orlaivių priežiūros srities. kurios pasaulinė rinka siekia 65 mlrd. $ ir iki 2030 m. stabiliai augs po 3 % kasmet. Projekto tikslas: atlikti orlaivių priežiūros įmonių analizę regione, paruošti marketingo planą naujajai aviacijos ir su ja susijusių verslų bazei - AeroHUB KUN - kartu su rinkodaros priemonėmis, skirtomis investuotojų pritraukimui bei sudaryti potencialių investuotojų kriterijų sąrašą su konkrečiomis užsienio įmonėmis. Uždaviniai: 1. Pasinaudojus rinkos bei regiono analizėmis išgryninti AeroHuB KUN koncepciją bei konkurencinį išskirtinumą; 3
2. Paruošti rinkodaros priemones, skirtas viešinti AeroHUB KUN tarptautiniu lygmeniu bei pateikti užsienio investuotojams; 3. Pristatyti AeroHUB KUN užsienio investuotojams bei pritraukti juos įsikurti aviacijos bazėje Kaune. 2. Užsienio šalių analizė Analizuojant užsienio rinką, didžiausias dėmesys atkreipiamas ne vien į bendrąsias orlaivių techninio aptarnavimo rinkos tendencijas pasaulyje, bet ir į atskirus regionus. Koncentruojamasi į AeroHUB KUN regioną (aprėpties zoną), apibrėžiamą 3-4 val. skrydžio trukmės diapazonu, į kurį įeina Europos žemyno valstybės, Šiaurės Afrikos bei Artimųjų Rytų šalys. Toks trukmės diapazonas pasirinktas dėl to, jog populiariausio tipo komerciniam orlaiviui (A320, B737) skrendant vidutiniu greičiu 3-4 val. yra maksimaliai optimali skrydžio trukmė atlikti nedidelės apimties orlaivio priežiūros darbus, pateisinanti degalų, laiko bei kitus kaštus. Nors 3-4 val. diapazonas paliečia tik dalį Artimųjų Rytų bei kelias Šiaurės Afrikos valstybes, tačiau didesnės (laiko ir finansinių išlaidų) apimties technines patikras orlaiviai gali keliauti ir ilgiau, tad siekiant susidaryti išsamų rinkų vaizdą, analizuojami abu pastarieji regionai. 1-4 val. skrydžio iš/į KUN trukmės diapazonas Europa. Iš 46 Europos valstybių, stiprimis aviacijos versle bei turinčias žinomesnius aviacijos centrus, galima išskirti šias valstybes: Prancūzija, Lenkija, Vokietija, Didžioji Britanija, Olandija, Turkija, Rusija. Šiuo metu daugiauia aviacijos klasterių įsikūrę vakarų Europoje (Prancūzijoje Aerospace Valley, Vokietijoje Hamburg Aviation, Didžioji Britanija Cornvall Aerohub bei Shannon ) tačiau dėl pigesnės iš profesionalios darbo jėgos, gero susisiekimo bei aviacijos bazių nebuvimo, investuotojams patrauklesne tampa Rytų Europa. Pastebėta, kad jau įsikūrusiose aviacijos bazėse, dažniausiai kuriasi Europos įmonės, o ne kitų regionų aviacijos įmonės, taip pat įprasta, kad šiuose centruose įsikūrusios regioninės (būtent tos šalies aviacijos įmonės) arba būtent tos šalies avialinijas aptarnaujančios įmonės - turinčių savas avialinijas, atlieka orlaivių priežiūros darbus patys: Autrija (Austrian Technik), Prancūzija (Air France, KLM) ir kt. Kitaip sakant, beveik visi hub ai yra skirti tų šalių rinkoms, o ne tarptautinėms įmonėms įsitvirtinti Europoje. Net kelios valstybė galvoja apie regioninio HUB kūrimą (Kipras, Čekija), visgi šiuo metu, ypač Vokietijoje bei Olandijoje daugiau kuriasi krovinių (cargo), o ne orlaivių techninės priežiūros centrai. Artimieji Rytai. Artimieji Rytai turi gerą geografinę poziciją, jungiančią Aziją, Europą, Afriką ir didelius keleivių srautus. Daug investuojama į aviaciją, oro uostų 4
infrastruktūrą - Al Maktoum oro uostą siekiama išplėsti iki 140 kv. km sukuriant aviacijos miestą, aptarnaujantį 120 mln. keleivių per metus. Teritorija skirta pasauliniams aviacijos ir aeoronautikos, taip pat MRO lyderiams, kurie galėtų pasinaudoti besiplečiančia aviacijos industrija Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionuose. Čia operuoja didelės oro linijos (Saudia, Etihad), kurios nemažą dalį techninio aptarnavimo atlieka pačios. Operuoja tiek nedidelio atstumo, tiek tarpkontinentiniais orlaiviais. Regione vystoma aviacija, siekiama tapti tarptautiniu verslo centru, orientacija į Šiaurės Afrikos, Pietų Azijos regionus. Regione nėra orlaivių aptarnavimo projekto, analogiško AeroHUB KUN, tačiau MRO įmones regionas gali dominti dėl didelių regiono šalių investicijų į aviaciją, keleivių srautų. Visgi naujai investuojančioms įmonėms kliūtimi gali būti vietos oro vežėjų flotilės tachninė priežiūra in-house principu, jų didėjantis tarpusavio bendradarbiavimas, esamų nepriklausomų MRO užimama rinkos dalis, jau kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla. Afrika. Vakarai Afrikos regioną aviacijos sektoriuje mato kaip besivystantį, tačiau šiaurės Afrikos šalių - Maroko ir Tuniso - investicijos skatinti aviaciją yra ambicingos. Jos save pozicionuoja kaip su aviacija susijusiems verslams steigti palankias šalis. Marokas vysto Midparc industrinę zoną, įsikūrusią šalia šalies pagrindinio Mohammed V oro uosto. Marokas vysto tarptautinę aeronautikos platformą, kuri jau pripažįstama tarptautiniu lygiu. Šiandien aeronautikos industrija Maroke turi didelį potencialą ir auga apie 20% kasmet. Industriją pagrinde sudaro apie 100 tarptautinių bendro - Maroko ir užsienio bendrovių - kapitalo įmonių, kurios orientuotos į orlaivių priežiūrą, logistiką, orlaivių surinkimą, komponentų ir žaliavų gamybą. Sektorius toliau traukia užsienio investicijas: 2009 m. $34 mln, 2010 $41 mln. Šalis orientuojasi toliau vysti sektorių ir tai daro sėkmingai. 3. Kauno oro uostas ir orlaivių techninio aptarnavimo rinkos potencialas 2014 metais liepos 1 d. trims civiliniams Lietuvos oro uostams - Palangos (PLQ), Kauno (KUN) ir Vilniaus (VNO) - susijungus ir VĮ Lietuvos oro uostai pradėjus koordinuoti jų veiklą buvo pradėta siekti bendros valdymo ir plėtros strategijos, efektyvinti personalo valdymo ir lėšų panaudojimą, segmentuoti oro vartų veiklas taip mažinti nereikalingą konkurenciją Lietuvos aviacijos sektoriuje. VNO priskiriant pagrindinio šalies oro uosto vaidmenį su aukštesnės kokybės paslaugomis ir įkainiais, PLQ numatant bendrosios aviacijos, verslo ir užsakomųjų reisų skatinimą, KUN planuojama išlaikyti žemų kaštų oro linijų ir krovinių gabenimo (cargo) oro uostu, taip 5
pat toliau plėtoti orlaivių techninio aptarnavimo bazę, sudaryti sąlygas į oro uostą ateiti naujiems šio plataus aviacijos sektoriaus investuotojams. KUN e yra įsikūrę vienas 8500 kv. m. FL Technics (2013 m.) ir du žemų kašų oro vežėjo Ryanair (2010) orlaivių aptarnavimo angarai su trimis Boeing 737 orlaiviais. FL Technics yra nepriklausomas plataus profilio (A, B, C, D tipo, variklių patikros, komponentų tiekimas, konsultacija) orlaivių aptarnavimo paslaugų tiekėjas, aptarnaujantis kitų šalių oro linijų orlaivius. Ryanair atlieka savo B737 orlaivių patikras ir trečiosioms šalims šių paslaugų neteikia. Klientų srautai AeroHUB KUN : 2013 m. Europos ir NVS regionuose skraidė 5600 ~ 20% pasaulinės civilinės aviacijos orlaivių; 3h skrydžio trukmės diapazone kursuoja 70% A320 ir B737; AeroHUB KUN - aviacijos centras tarp Rytų ir Vakarų : arčiausia Vakarų Europos vietovė, koncentruojanti įvairias orlaivių aptarnavimo paslaugas ir galinti aptarnauti Rusijos aviacijos flotilę. AeroHUB KUN įrengimas Kauno oro uosto pietinėje dalyje, 7000 kv.m.bus suprojektuotas ir nutiestas naujas 190 m ilgio ir 23,2 m pločio lėktuvų riedėjimo taką su daugiau kaip 10 m pločio šoninėmis saugos juostomis, įrengs 21,2 tūkst. kv. metrų ploto peroną. Naujasis riedėjimo takas bus paženklintas horizontaliuoju ženklinimu, bus sumontuotas 41 signalinis žiburys. Oro uosto saugumo užtikrinimui bus įrengta vaizdo stebėjimo sistema, perono apšvietimas, taip pat bus rekonstruota elektros tiekimo linija, pastatyta nauja elektros pastotė. Bus nutiesta daugiau kaip 400 m naujų technologinių oro uosto kelių. Sumontuoti paviršinio vandens valymo įrenginiai, atlikti drenažo ir vandens nuvedimo sistemos statybos darbai. 4. Aviacijos bazės AEROHUB KUN kūrimas AeroHUB KUN tai Kauno Tarptautinio oro uosto, priklausančio Lietuvos oro uostams, pietinėje pusėje naujai įkurta aviacijos bazė, skirta pritraukti su aviacija susijusius verslus. Šiuo metu, 126 ha plote baigiami I-ojo etapo infrastruktūros darbai statomas naujas orlaivių riedėjimo takas ir peronas, iki 2020 m., antrojo plėtros etapo metu, AeroHUB KUN bus siekiama su sujungti su Laisvąja ekonomine zona (LEZ). 6
AeroHUB KUN tai Kauno oro uosto plėtros strategijos įgyvendinimo dalis. Tuo pačiu vadovaujamasi Lietuvos oro uostų strategijos principais: užtikrinti efektyviai valdomą aplinką per paslaugų plėtra bei siekti finansinio stabilumo ir nuoseklaus oro uostų tinklo augimo. I etapo infrastruktūros diegimas pietinėje KUN dalyje Vizija AeroHUB KUN - tai vienintelis ir išskirtinis orlaivių techninio aptarnavimo paslaugas teikiantis aviacijos centras Šiaurės Rytų Europoje. Tuo pačiu vienas iš nedaugelio aviacijos bazių Europoje, orientuotų ne vietinėms įmonėms, o Tarptautinėms kompanijoms. AeroHUB KUN išskirtiniu regione tampa dėl kelių konkurencinių privalumų: Prieiga prie Kauno oro uosto Kauno oro uostas turi ilgiausią civilinio oro uosto kilimo/tūpimo taką Lietuvoje (3250 m), CAT II/CAT I šviesų signalinės sistemos kategoriją, CAT 7 priešgaisrinės - gelbėjimo tarnybos kategoriją, 115 tūkst.m 2 ploto peroną, 15 AC stovėjimo aikštelių, gali priimti visų tipų orlaivius be jokių paros darbo laiko apribojimų. 7
Darbo jėga Vienas pagrindinių AeroHUB KUN privalumų, žinant, kad apie 75 proc. orlaivių techninės priežiūros paslaugas teikiančių įmonių sąnaudų sudaro darbo jėgos išlaikymas, yra keliomis kalbomis kalbantis bei inžinerijos žinias turintis personalas, su itin konkurencingu atlygiu. Lietuvoje jaunų daugiakalbių profesionalų, besispecializuojančių inžinerijos, gamybos ir konstrukcijų srityse yra 2 kartus daugiau nei ES vidurkis, o jų darbo jėga - 4 kartus pigesnė nei ES vidurkis (vid. mėn. atlyginimas - 699EUR). Darbo jėga Lietuvoje yra pritaikyta tiek Vakarų, tiek rytų rinkai (63% lietuvių šneka rusų, beveik 100% jaunų profesionalų anglų kalbomis). Patogi vietovė: tarp Vakarų ir Rytų Bazė įsikūrusi logistikos požiūriu patogioje vietoje: šalia oro uosto yra sostinę ir jūrų uostą jungiantis bei Via Baltika magistraliniai keliai, Rusiško standarto ir Europinės vėžės geležinkelis, jungiantis Rytus ir Vakarus. Neseniai pradėjo veiklą Kauno intermodalinis krovinių terminalas. Laizvosios ekonominės zonos faktorius Kauno oro uostas ir jo pietinė dalis - AeroHUB KUN - ribojasi su Kauno Laisvaja Ekonomine Zona (LEZ). Teritorijos turi bendrą 3 km ilgio ribą, o LEZ as 240 ha teritoriją šalia oro uosto yra numatęs su aviacija susijusių įmonių pritraukimui. Teritorijas sujungus automašinoms važiuoti skirtu taku, naujos įmonės turės galimybę kurtis LEZ e, tačiau naudosis oro uosto pakilimo taku kroviniams gabenti. Tarp KUN o ir LEZ o nutiesus orlaivių riedėjimo taką, LEZ o teritorijoje galės kurtis orlaivių techninės apžiūros įmonės ir bei čia priimti lėktuvus. 4.1. Suinteresuotos šalys Viešasis sektorius LTOU (Gediminas Almantas, Jūratė Baltrušaitytė) KUN (Bruno Kaspar ir Kauno oro uosto administracija) Švietimo ministerija Privatus sektorius Nepriklausomos orlaivių priežiūros įmonės Avialinijos ir kiti investuotojai Kauno Laisvoji ekonominė zona Kauno rajono savivaldybė Kauno miesto savivaldybė 8
Kauno technologijų universitetas (KTU) Kauno mechanikų mokykla (KMM) Kazimiero Simonavičiaus universitetas (KSU) Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) 4.2. Rinkos ir regiono analizė Maintenance Repair and Overhaul (MRO) yra orlaivių techninės priežiūros ir aptarnavimo darbai bei su tuo susijusi veikla. Dabartinė civilinių orlaivių priežiūros verslų pasaulinė rinka siekia virš 60,7 mln.$. Pagrindiniai rinkos dalyviai yra orlaivių ir jų variklių gamintojai (Airbus, Boeing), atsarginių dalių gamintojai, paslaugų teikėjai bei jų klientai - oro linijos. Oro linijų orlaiviams reikalinga nuolatinė techninė apžiūra, kurią sudaro 17% jų išlaidų. Tai sudaro reguliarios A, B, C, D tipo patikros, kurios skirasi pagal tai, kaip dažnai turi būti atliekamos, kiek ilgai užtrunka ir kaip nuodugniai orlaivis yra patikrinamas. MRO taip pat apima variklių priežiūrą, atsarginių detalių, komponentų ir orlaivių gamybą, logistiką, konsultavimą, nuomą. Pasauliniu mastu iki 2023 metų, iš orlaivių priežiūros rinkos augimo tikimasi kasmetinio augimo po 3,9%, tad iki 2023 metų MRO pasiektų apie 89 mln.$ (MRO rinkos augimas pagal sritis: 3.5% varikliai, 4.5% komponentai, 3.7% važiuoklė, 6% Heavy Airframe, 5.9% pakeitimai). Išskiriant rinkos augimą regionuose didžiausias pokytis bus stebimas Šiaurės Amerikoję (29%), Europoje ir Azijoje (27%). Daugiausiai šią rinką kels variklių priežiūra, kuri sudaro apie 40% visos MRO rinkos. Tuo pačiu, stiprės lėktuvų rotacija (senųjų pakeitimas mažesniais), retės sunkiųjų viso lėktuvo patikros, tuo pačiu mažės reikalingos darbo jėgos kiekis, tačiau darbo jėga brangs. Rinkos analizė apima orlaivių techninio aptarnavimo verslų tipus, ypatumus, juos įtakojančius faktorius, statistiką ir prognozes. Regiono analizė leidžia pamatyti AeroHub KUN investicinio projekto konkurencingumą regione. Kadangi aviacijos sektorius yra ypač globalus ir jo nevaržo tam tikri apribojimai, regiono ribos tampa labai reliatyvios. Orlaiviams skirtų detalių gaminimas, logistika, skirtingų orlaivių techninių patikrų tipai nubrėžia vis kitus kriterijus, pagal kuriuos būtina atlikti regiono ir konkurentų analizę. Dėl trumpesnių techninių apžiūrų oro linijoms finansiškai apsimoka siųsti orlaivį iki 3-4 valandų trukmės skrydį. Į šios trukmės diapazoną patenka beveik visas Europos žemynas, Rusija, NVS šalys. Ilgesnės trukmės sudetingesnėms apžiūroms orlaiviai gali 9
keliauti ir ilgiau (iš Afrikos, Artimųjų Rytų). Būtent šie regionai ir yra įtraukti į regionų analizę: kokios panašaus pobūdžio orlaivių techninio aptarnavimo bazės jau yra, kokias rinkodaros priemones jos taiko, kokie jų klientai (investuoti įmones skatinantys veiksniai) bei kuo Kauno aviacijos bazė gali būti pranašesnė. 4.3. Rinkodaros planas Pasinaudojus orlaivių techninio aptarnavimo rinkos ir regiono analizėmis išgryninta AeroHuB KUN projekto koncepcija bei konkurencinis išskirtinumas, sudarytas rinkodaros planas, kuriuo vadovaujantis būtų mažinamos rizikos, pasinaudojama stipriosiomis Kauno regiono, Kauno oro uosto ir Lietuvos investicinės aplinkos pusėmis užtikrinant nuoseklų ir sėkmingą AeroHUB KUN projekto vystymą. AeroHUB KUN investicinis projektas pozicionuojamas kaip: Vienintelis tokio tipo Šiaurės Rytų Europoje; Kelias iš Vakarų (JAV) į Europos aviacijos rinką; Vietą tarptautinėms įvairaus veiklos profilio įmonėms; Vietą su kompetetinga, žemų kaštų darbo jėgos pasiūla; Logistikos aspektu patrauklią vietą; Prekės ženklas Kuriant prekės ženklą aviacijos centrui Kaune, buvo siekiama sukurti paprastą, aiškiai suprantamą prasmę bei išryškinti tris esminius dalykus: kad tai yra su aviacija susijęs (aero) verslo centras (hub), skirtas orlaivių techninio aptarnavimo įmonėms, ir kad šis centras įsikūręs šalia Kauno Tarptautinio oro uosto (KUN). AeroHub KUN prekinis ženklas Sukurtas prekės ženklas - konceptualus ir modernus, skirtas aviacijos bendruomenei. Iš palydovinės nuotraukas paimtas kilimo/tūpimo takas bei AeroHUB KUN užrašas apačioje nurodo, jog aviacijos bazė yra šalia oro uosto, t.y. - pietinėje jo dalyje. Mėlyna ir balta spalvos taip pat asocijuojasi su aviacija, taip pat ir su Lietuvos oro uostų ir KUN prekės ženklų spalvomis. 10
Pagrindinė AeroHub KUN žinutė State-of-the-art MRO services. Žinute siekiama patraukti potencialaus investuotojo dėmesį implikuojant, jog tai puiki vieta vystyti įvairaus pobūdžio orlaivių techninio aptarnavimo veiklas ir gauti su ja susijusias paslaugas. Tuo pačiu, po žinute pateikiami AeroHUB KUN bazės privalumai: vietovė, darbo jėga, kompetencija, valstybės parama, LEZ. 4.4. Rinkodaros priemonės E. parašas kuriamas infografikinis prierašas prie LTOU darbuotojų el. paštu su AeroHUB KUN logotipu; E. svetainė visa informacija apie aviacijos bazę bei kontaktai (www.aerohubkun.com); Elektroninė AeroHub KUN svetainė (www.aerohubkun.com) Infografikas vizualizacijos su AerHUB KUN privalumais; Linkedin profilis AeroHUB KUN profilis verslo klientams bei kontaktai; Pagrindinė žinutė - State-of-the-art MRO services ; Reklama/užsakomasis straipsnis tarptautiniame aviacijos žurnale/naujienų portale (Aviation week, MRO Network, AviTrader Monthly, kt.); Grafinis/filmuotas video įdėti į e. svetainę; Pardaviminiai PPT pristatymų ruošiniai paruoštos dviejų rūšių skaidrės potencialiems investuotojams, skirtos pristatyti AeroHUB KUN parodų metu; 11
Pardaviminis AeroHub KUN pristatymas potencialiems užsienio investuotojams Pardavimai parodose ir konferencijose AeroHUB KUN pristatymai, stendų ruošimas; Reklaminiai baneriai tarptautiniuose su aviacija susijusiuose puslapiuose e.reklama; Paroda/Konferencija AeroHUB KUN 2017 - aviacijos renginio organizavimas AeroHUB KUN, pritraukiant regionines įmones dalyvauti ir taip viešinant naują bazę. 4.5. Potencialių investuotojų sąrašas Tikslinė AeroHUB KUN grupė užsienio investuotojai, vykdantys veiklą ne tik 3-4 val. skrydžio diapazone esančiose regiono valstybėse (Europa, Artimieji Rytai, Šiaurės Afrika), bet ir Šiaurės Amerikoje. Potencialių investuotojų kriterijai: 1. Užsakomųjų paslaugų/dalių įmonės (outsourcing); 2. Įmonės - lyderės orlaivių techninio aptarnavimo srityje; 3. Įmonės, kurių veikla pildytų FL Technics veiklų profilį; 4. Orlaivių nuoma (leasing) užsiimančios įmonės; 5. Dalių ir komponentų gamintojai (parts manufacturers/distributors); 6. Variklių ir komponentų priežiūra užsiimančios įmonės; 7. Logistika aviacijos pramonėje užsiimančios įmonės; 12
8. Licensijuotos įmonės gaminti orlaivių detales ir komponentus (PMA); 9. Įmonės, besidominčios Šiaurės-Rytų Europos regionu, dalyvavusios ir dalyvausiančios Central & Eastern Europe and Russia, MRO BEER (2013-2015), Maks 2015 bei kitose tarptautinėse aviacijos konferencijose/parodose; 10. Kito regiono/žemyno įmonės, siekiančios pradėti veiklą/įsitvirtinti Europos regione (Šiaurės Amerika, Azija); 11. Artimųjų Rytų oro linijos, kurios didelę dalį variklių ir komponentų aptarnavimo paslaugų perka, jas taip pat domintų keleivių srautai Šiaurės Europoje, kur galėtų įkurti savo MRO bazę; 5. Nauda Lietuvos oro uostai, turėdami orlaivių techninio aptarnavimo sektoriaus regiono analizę, rinkodaros priemones bei rekomendacijas, gerins aviacijos investicinį klimatą regione, šalyje bei Tarptautiniu lygmeniu.. Pateikus AeroHUB KUN koncepciją potencialiems užsienio investuotojams, gerės Lietuvos aviacijos sektoriaus patrauklumas, didės tiesioginės užsienio investicijos regione. Darbo vietos Kauno regione (viena investavusi įmonė - iki 300 darbo vietų), 2016 m. oro uosto darbuotojų GPM 9,4 mln eurų; Didėjančios užsienio investicijos (iki 2020 m. KUN aviacijos parke įsikūrusios mažiausiai 4 įmonės); Didėjančios pajamos oro uostui. 6. Rekomendacijos Kurti aviacijos klasterį/asociaciją ( pvz. Europos Aeronautikos Klasterių Partnerystė (www.eacp-aero.eu)), orientuotą į nacionalinių ir užsienio suinteresuotų šalių bendradarbiavimą bei aviacijos sektoriaus veiklų/paslaugų kokybės/kiekybės plėtojimą regione. 13
Sutvarkyti Kauno oro uosto internetinę svetainę: atnaujinti informaciją, ištrinti nereikalingą, įdėti informaciją apie AeroHUB KUN projektą, nuorodą į jo puslapį. Užsakyti pagrindinius pasaulinius MRO naujienlaiškius į AeroHUB KUN info paštą; Dalyvauti aviacijos parodose ir konferencijose, kuriose galima pristatyti AeroHUB KUN projektą (pridėtas sąrašas); Atlikti karinės orlaivių techninio aptarnavimo rinkos analizę. Šios rinkos vertė siekia 60 mlrd. eurų, Kauno oro uostas pajėgus priimti ir didžiausius karinius orlaivius, geopolitinė situacija gali būti palanki steigti karinių orlaivių aptarnavimo centrą AeroHUB KUN bazėje; Vykdyti projektus inžinerijos/avionikos srityje, bendradarbiaujant su Lietuvos Aukštosiomis mokyklomis (pvz. - KTU); Didelį ir nuoseklų dėmesį skirti kokybiškam prekinio ženklo pozicionavimui ir vystymui pasitelkiant kuo daugiau ir įvairesnių rinkodaros priemonių. 7. Išvados AeroHUB KUN savo koncepcija regiono mastu išsiskiria: šis aviacijos centras yra pritaikytas užsienio investuotojams, o ne vidinei rinkai. Rinkodaros priemones koncentruojant į tikslines rinkas, investuotojus galima pritraukti ir iš JAV; AeroHUB KUN išskirtinumu tampa tikslinga rinkodaros priemonės. 65% vartotojų informaciją įsisavina per vaizdą, o susiejus prekės ženklą su spalva pardavimai išauga iki 80%. Pa gal Niel sen pre kės ženk lų ver tės in dek sų duo me nų ba zę, pa sau ly je apie 80 proc. pre kės ženk lų yra silp ni ar ba vi du ti niš ki. Rinkodaros priemonės turi būti ypač aukšto lygio ir profesionaliai sukonstruotos, prekinio ženklo vystymui turi būti skiriamas didelis dėmesys. Tuo tarpu regioninė MRO verslo analizė atskleidžia, kad Europos, Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų regionuose veikiančios ar besikuriančios orlaivių techninio aptarnavimo centrai yra pasirinkę ypač supaprastintą rinkodaros prieigą arba jos visai netaiko (išskyrti galima Newquai Cornwall Aerohub (http://www.aerohub.co.uk/); Pavieniams orlaivių techninio aptarnavimo dalyviams (net ir didesniems) įsitvirtinti naujo regiono rinkoje nėra lengva ir šiandien matoma tendencija - kooperacija su kitais rinkos žaidėjais. Tai būtina turėti omenyje parduodant AeroHUB KUN : potencialaus investuotojui žengiant į naują rinką, reikia atkreipti dėmesį į 14
bendradarbiavimo su kita įmone galimybę. Taip pat būtina kurti efektyvios supply chain bazės įvaizdį. Verta kreipti dėmesį į riedėjimo tako tarp KUN ir LEZ nutiesimą bei OEM, PMA ir atsarginių dalių gamintojus, kurie galėtų steigti gamybos bazes LEZ teritorijoje. Pirma, tai užtikrintų detales gabenančių lėktuvų srautą iš KUN, o tai reiškia papildomas pajamas KUN iš orlaivių nusileidimo, palydos, stovėjimo, saugojimo mokesčių. Antra, nors įmonės steigtųsi LEZ, dėl galimybės mažinti kaštus turint greitą ir pigų orlaivių dalių tiekimą iš greta įsikūrusių įmonių, tai taptų patrauklia priežastimi kurtis kitoms orlaivių techninio aptarnavimo įmonėms. Trečia, šioms įmonėms FL Technics nebūtų konkurentai, kaip tik - galimi partneriai; Privaloma didesnį dėmesį skirti aviacijos mechanikus ugdančioms švietimo įstaigoms, kadangi šiuo metu švietimo įstaigų ir praktikai galinčių priimti įmonių veiksmai yra nekoordinuojami. Esant nepakankamui orlaivių mechanikų pasiūlos kiekiui, pradėjus veikti AeroHUB KUN bazei jų poreikis tik augs - tai gali tapti esminiu faktoriumi pritraukiant užsienio investuotojus; Būtinas aviacijos mechanikos/inžinerijos specialybes populiarinimas, afišuojamas jų poreikis, prestižas, nauda. Įtraukti iš kitas suinteresuotas šalis: oro linijas, nacionalinę bei vietos valdžias, nepriklausomus MRO tiekėjus, LEZ, mokslo įstaigas; 2016 m. baigia galioti Ryanair sutartis su oro uostais, numatoma aktyvi LTOU maršrutų plėtros fondo veikla, skatisianti naujų krypčių atsiradimą. Tai gali padėti pritraukti dar vieną pigių sąnaudų skrydžių bendrovę į KUN, kuri galėtų įsteigti savo orlavių techninio aptarnavimo bazę. 15