Kraštovaizdžio architektūros vaidmuo įgyvendinant savivaldybės funkcijas Vaiva DEVEIKIENĖ Jūratė PARAGYTĖ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2019 m. spalio 25 d.
Savivaldybės funkcijoms vykdyti reikalingos kraštovaizdžio architekto kompetencijos Vykdant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje apibrėžtas savivaldybės funkcijas reikalingos kraštovaizdžio architekto kompetencijos teikiant administravimo ir gaunat planavimo, projektavimo, įrengimo ir priežiūros paslaugas. Kraštovaizdžio architekto veiklos sritys ir objektai Strateginis ir planavimo lygmenys Aplinkos apsauga ir prevencinės priemonės vietovės ir regioniniame planavime. Strateginiai kraštovaizdžio uždaviniai miestų žemės naudojimo srityje bendrajame ir sektoriniame planavime. Kraštovaizdžio tvarkymo klausimai infrastruktūros ir užstatymo planavime. Želdynų sistemos miesto ir kaimo pertvarkymo planavimo darbuose. Projektavimo, įgyvendinimo ir priežiūros lygmenys Želdynai (parkai, sodai, skverai, kiemai, kapinės...) Kultūrinio kraštovaizdžio tvarkyba. Saugomos teritorijos. Istoriniai parkai ir sodai. Atviros miesto erdvės. Vandens telkinių pakrantės. Gatvių pėsčiųjų ir želdinių zonos. Atviras lietaus vandens tvarkymas ir kita inžinerinė infrastruktūra Želdinti stogai, terasos ir kiti pastatų paviršiai. Savivaldybių funkcijos (22) savivaldybės strateginio planavimo dokumentų ir juos įgyvendinančių planavimo dokumentų rengimas ir įgyvendinimas; (23) dalyvavimas rengiant ir įgyvendinant regionų plėtros programas; 25) savivaldybės saugomų teritorijų steigimas, apsauga ir tvarkymas; (19) teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas; (20) specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka; (26) kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo Nekilnojamojo turto registrą organizavimas ir stebėsena; 2
Potencialūs kraštovaizdžio architektūros objektai bendruosiuose planuose Miestų bendrieji planai numato potencialius kraštovaizdžio architektūros objektus, tačiau neišsprendus žemės nuosavybės klausimų, neįmanoma kokybiškai jų įgyvendinti ir realizuoti bendrojo plano sprendinių. Kraštovaizdžio architektūros ir urbanistinių sprendinių sąveika Ištrauka iš rengiamo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 3
Planavimas. Bendrieji planai Problemos Privačios želdynų teritorijos Vilniuje 20 % Utenoje 36 %
Pontoninis takas Zarasuose, įrengtas nesutikus savininkams parduoti žemės ežero pakrantėje 5
Vientisiems kraštovaizdžio architektūros ir urbanistiniams sprendiniams reikia teisinės bazės Gilužio ežero pakrančių pritaikymo rekreacijai problema. Ištrauka iš Vilniaus BP Pontoninis takas Utenoje, suprojektuotas dėl privataus žemės sklypo Siekiant sklandaus savivaldybės funkcijų įgyvendinimo kraštovaizdžio architektūros srityje, siūlome koreguoti LR Žemės įstatymą: 1) 45 straipsnį papildyti želdynų teritorijų paėmimu visuomenės poreikiams; 2) žemės sklypų konsolidaciją taikyti ir miestų teritorijoms. 6
Želdynų plotų normos, nustatytos teisės aktais yra per mažos. Utenoje pagal normas turėtų užtekti 50 ha želdynų, o bendrajame plane, atsižvelgiant į gamtos sąlygas ir tolygų želdynų išdėstymą suplanuota 225 ha. želdynų. Tokios normos neskatina išpirkti žemės iš savininkų. Didelis paskatinimas savivaldybėms išpirkti žemę būtų valstybės pagalba. Vokietijoje želdynų norma vienam gyventojui yra 45 kv. m. Gyvenamoji vieta Bendras rekreacinės paskirties želdynų, įskaitant vejas ir gėlynus, plotas, m 2, tenkantis vienam gyventojui vietinių želdynų Iš jų: rajoninių želdynų Didelis miestas 25 10 8 7 centrinių želdynų Vidutinis miestas 20 8 6 6 Mažas miestas 20 10 10 Miestelis 15 15 Kurortas 45 22,5 22,5 Paryškintos želdynų teritorijos schemoje pavaizduoja želdynų normą įvykdytą 7
Pagal BP želdynų norma vienam žmogui šioje teritorijoje numatoma 3,5 kv.m Teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento DP Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004-12-29 sprendimu Nr. 1-634 Perkūnkiemio kvartalas PERKŪNKIEMIO KVARTALO RAIDOS GALIMYBIŲ STUDIJA autorius Mindaugas Grabauskas, SI Vilniaus planas, 2019 Perkūnkiemio atvejis Vilniuje Gyventojų skaičius Gyventojų skaičius 2018 Gyventojų sk. prognozė 9 263 >13 000 Atskirųjų želdynų kiekis (ha) Esamas Pagal BP normatyvą* Esamam gyv. skaičiui Pagal BP normatyvą* Prognoziniam gyv. skaičiui 0 3,24 ha 4,55 8 ha
PERKŪNKIEMIO KVARTALO RAIDOS GALIMYBIŲ STUDIJA autorius Mindaugas Grabauskas, SĮ Vilniaus planas, 2019 Vertingiausios išlikusios gamtinės teritorijos
PERKŪNKIEMIO KVARTALO RAIDOS GALIMYBIŲ STUDIJA autorius Mindaugas Grabauskas, SĮ Vilniaus planas 2019 Privačių sklypų išpirkimo poreikis ALTERNATYVA NR. 1 Plotas: apie 3,4 ha Kaina *: 2,67 mln. Eur Kaina **: 1,17 mln. Eur * pagal parduodamų sklypų vertes ** pagal RC masinį vertinimą ALTERNATYVA NR. 2 ALTERNATYVA NR. 3 Plotas: apie 4,5 ha Kaina *: 3,8 mln. Eur *** 1,97 mln. Eur Kaina **: 1,51 mln. Eur *** 0,9 mln. Eur * pagal parduodamų sklypų vertes ** pagal RC masinį vertinimą *** be 4 ir 6 sklypų (sprendžiant koliziją ), 5 sklypo 0,5 koef. Plotas: apie 9,2 ha Kaina *: 7,6 mln. Eur *** 5,4 mln. Eur Kaina **: 3,5 mln. Eur *** 2,0 mln. Eur * pagal parduodamų sklypų vertes ** pagal RC masinį vertinimą *** be 4, 6, 7 sklypų (sprendžiant koliziją )
Planavimas Savivaldybės nerengia detaliųjų planų teritorijų vystymui. Daugiausiai vyksta sklypinis planavimas (žemės sklypų padalinimas) žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektais, kuriuos rengia matininkai. Teritorijos neplanuojamos kompleksiškai, želdynų, visuomeninių objektų planavimas šiais atvejais neįmanomas. Būtina pradėti planuoti teritorijas, taikant žemės sklypų konsolidaciją.
Vienas pagrindinių šių teritorijų planavimo principų turėtų būti esamų žemės sklypų konsolidavimas bei teritorijų planavimo sprendinių rengimas nepriklausomai nuo esančių žemės sklypų struktūros. Vientisa teritorija vadinama konsoliduotu teritoriniu vienetu (KTV). Numatant žemės sklypų pertvarkymo, sukeitimo galimybes šis KTV planavimas sudarytų sąlygas išdėstyti tinkamose vietose urbanizuojamas teritorijas, sudarytų sąlygas nuosekliai jų plėtrai - sudarytų sąlygas darniai kompozicinei struktūrai formuoti (Ramanauskas, 2011). Evaldas Ramanauskas, 2011. Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio formavimo raida ir jo erdvinio optimizavimo prielaidos (1918-2008), daktaro disertacija (03H). 12
Konsoliduoto teritorinio vieneto (KTV) planavimo principų realizavimo schema kaimo vietovėse: I teritorija prieš suplanavimą su pažymėtais pagrindiniais aukštesnio planavimo dokumento (bendrojo plano) sprendiniais; II teritorija po suplanavimo su suplanuotomis erdvinėmis struktūromis bei pertvarkytais žemės sklypais (Ramanauskas, 2011). 13
Konsoliduoto teritorinio vieneto (KTV) planavimo principų realizavimo schema miesto vietovėse: I teritorija prieš suplanavimą su pažymėtais pagrindiniais aukštesnio planavimo dokumento (bendrojo plano) sprendiniais; II teritorija po suplanavimo su suplanuotomis erdvinėmis struktūromis bei pertvarkytais žemės sklypais (Ramanauskas, 2011). 14
Projektavimas. Įrengimas Želdynų projektus dažnai rengia ne želdynų specialistai. Dažnai projektai būna nekokybiški. Želdynų projektai, kaip ir kiti projektai, dažniausiai perkami pagal pigiausią kainą, nerengiami projektų konkursai. Rengiant želdynų projektus ir projektus, kuriuose projektuojami želdiniai ir želdynai, privalomai turi dalyvauti Želdynų projektų rengimo vadovas. Želdynų įrengimas. Želdynų projektus vykdo statybų rangovai, neturintys kvalifikacijos sodinti želdinius. Želdiniai pasodinami bet kaip, neretai tuoj pat žūsta, juos turi persodinti prižiūrinti įmonė. Želdinius turi sodinti tik kvalifikuotos įmonės. 15
Lietaus vandens kolektoriaus statybos projektas Vilniuje, Kareivių g.
I variantas. Kolektorius eina per medžių masyvus Praleista galimybė lietaus vandenį tvarkyti kaip išteklių... II variantas. Kolektorius vedamas atviresnėmis vietomis
Vilniaus miesto Pavilnio bendruomenės savivaldijos siūlymai dėl gatvių tvarkymo
Kraštovaizdžio architektas projektavimo procese Analizė Eskizas Projektas Autorinė priežiūra Kraštovaizdžio architektas turėtų dalyvauti projektuojant visus objektus, kur yra sprendžiami tam tikros teritorijos ar sklypo tvarkymo klausimai, pradedant teritorijos analize, rengiant projektinius pasiūlymus ir techninį projektą, vykdant autorinę priežiūrą. Kraštovaizdžio architektas taip pat turėtų dalyvauti gatvių ir inžinerinės infrastruktūros (ypač lietaus vandens tvarkyme) projektuose nuo jų rengimo pradžios iki įgyvendinimo. Siekiant šio tikslo reikalinga koreguoti susijusius Statybos techninius reglamentus ir kitus teisės aktus. 19
ATSKIRŲJŲ ŽELDYNŲ PROJEKTŲ, RENGIAMŲ SAVIVALDYBĖS IR VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPUOSE, VIEŠINIMO TVARKOS APRAŠAS PATVIRTINTA Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 30-2934 https://vilnius.lt/zeldynai
Kraštovaizdžio architekto dalyvavimo miesto kūrimo procese ciklas Objekto pažinimas Stebėjimas Tyrimas Analizė Darbas su visuomene Kūrybinių kompetencijų taikymas Tarpdisciplininis bendradarbiavimas Objekto kūrimas 21
Ekspertų nuomonės tyrimas Kraštovaizdžio architektūros ir urbanistinių sprendinių sąveikos bruožai ir kriterijai (I II apklausos etapas) Svarba miesto atžvilgiu Sąveikos emocinis efektas Tvarios sąveikos bruožai Harmoninga sąveika 1 2 3 4 Daugiaplanės perspektyvos. Panoramos. Miesto siluetas. Atviros erdvės. Daugiasluoksnė sisteminė teritorijos analizė. Gamtinių ir antropogeninių procesų analizė ir kūrimas. Kontrastas tarp gyvosios gamtos ir statinių. Atvirų ir uždarų erdvių kaita. Vaizdų kaitos dinamika. Vietiniai augalai ir natūralios medžiagos. Tvari vandentvarka. Regionalumas. Kompleksiškumas. Kompozicijos darna. Funkcinis ir estetinis susietumas. Proporcijos. Kūrybinės kraštovaizdžio architektūros priemonės (III apklausos etapas) Stiliaus vientisumas. 1 2 3 4 Atvirų erdvių nuosekli seka. Šviesos, spalvų ir formų kaita laike. Atvirų ir uždarų erdvių kaita. Daugiaplanės perspektyvos. Horizonto linijos ir jos kaitos efektų sukūrimas. Gamtinių išteklių taupymas ir panaudojimas. Prioritetų nustatymas. Degradavusių teritorijų atkūrimas. Tvari vandentvarka. Sąlygos fizinei ir dvasinei rekreacijai. Sveika aplinka. Vietos identitetas. Aplinkos humanizavimas. Šaltinis: V. Deveikienė 2018 22
IŠVADOS - DISKUSIJA Reikalinga, kad kraštovaizdžio architektai dirbtų savivaldybėse ir atliktų konkrečias, su profesija susijusias funkcijas. Savivaldybių bendruosiuose planuose ir kituose strateginiuose dokumentuose teritorijoms tvarkymui ir plėtotei turėtų būti numatomos kraštovaizdžio architektūros priemonės. Svarbu užtikrinti teritorijų kompleksišką planavimą, parenkant racionalias ir palankias vietas želdynams bei visuomeniniams objektams. Būtina pradėti planuoti teritorijas, taikant žemės sklypų konsolidaciją. Reikia koreguoti LR Žemės įstatymą: 45 straipsnį papildyti želdynų teritorijų paėmimu visuomenės poreikiams; žemės sklypų konsolidaciją taikyti ir miestų teritorijoms. Kraštovaizdžio architektūros klausimai ir kraštovaizdžio architekto (želdynų projekto vadovo) dalyvavimas turėtų būti numatomi nustatant specialiuosius architektūros ir infrastruktūros reikalavimus, rengiant projektavimo užduotis, konkursų sąlygas ir pan. Siekiant kraštovaizdžio architektūros ir kitų urbanistinių sprendinių integracijos, reikia kryptingai koreguoti atitinkamus Statybos techninius reglamentus, Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą ir pan. Reikia sukurti teisinius svertus (įteisinti kokybinius kriterijus) leidžiančius objektyviai vertinti viešųjų erdvių ir kitų kraštovaizdžio tvarkymo sprendinių kokybę. 23
Klausimai savivaldybių administracijoms 1. Ar savivaldybėje yra kraštovaizdžio architektas (ai)? Kokiame savivaldybės skyriuje jis dirba? Už ką jis atsakingas, kokius klausimus sprendžia? 2. Kas savivaldybėje sprendžia želdynų kūrimo, želdinių tvarkymo klausimus, jeigu savivaldybėje nėra kraštovaizdžio architekto? (Želdynų projektų administravimas, leidimų kirsti želdinius išdavimas, želdinių sodinimo projektų parengimas). 3. Ar rengiant želdynų projektus dalyvauja Želdynų projektų rengimo vadovas? Ar pasitaiko atvejų, kad želdynų (parkų, skverų ir t.t.) projektai rengiami nedalyvaujant Želdynų projektų rengimo vadovui? Ar tuomet tinkamai sprendžiami želdinių ir erdvių formavimo klausimai? Kiek maždaug projektų yra parengta dalyvaujant Želdynų projektų rengimo vadovui ir kiek nedalyvaujant? Kiek per 5 metus surengta želdynų projektų konkursų?" 4. Kas prižiūri želdinius ir želdynus (savivaldybės įmonė, privačios įmonės). Ar esate patenkinti paslaugomis, ar želdynai tvarkomi gerai? Ar yra pastoviai dirbančių žmonių, gerai išmanančių savo darbą? 5. Kokias problemas Jūsų nuomone, reikėtų išspręsti, kad želdynų tvarkymas vyktų geriau? 24
Ačiū už dėmesį