Lietuos archeologijos draugija Lietuos istorijos institutas Klaipedos uniersitetas VILNIUS 2010
Leidyb~ finansao LIETUVOS MOKSLO TARYBA NACIONALINE LITUANISTIKOS PLETROS 2009-2015 METlJ PROG Redaktoriq kolegija: Dr. Andra Simniskyte (ats. redaktore) Dr. Anna Bitner-Wr6blewska (Valstybinis archeologijos muziejus Varsuoje, Lenkija) Prof. dr. Rimantas Jankauskas (Vilniaus uniersitetas, Lietua) Prof. dr. Eugenijus Joaisa (Vilniaus pedagoginis uniersitetas, Lietua) Prof. dr. Vladimir Kulako (Rusijos archeologijos institutas, Maska) Prof. dr. Valter Lang (Tartu uniersitetas, Estija) Doc. dr. Algimantas MerkeiCius (Vilniaus uniersitetas, Lietua) Dr. Gintautas RackeiCius (PiliLf: tyrimo centras "Lietuos pilys'~ Vilnius) Dr. Arnis Radil)s (Latijos nacionalinis istorijos muziejus, Ryga) Dr. Eugenijus Setikas Doc. dr. Valdemaras Simenas Dr. Vykintas VaitkeiCius (Klaipedos uniersitetas, Lietua) Doc. dr. Ilona VaskeiCiiite Dr. Gintautas Zabiela (Klaipedos uniersitetas, Lietua) Doile UrbonaiCiiite (ats. sekretore) Zurnalas registruotas: EBSCO Publishing: Central and Eastern European Academic Source. European Reference Index for the Humanities (ERIH) Lietuos istorijos institutas, 2010 ISSN 0207-8694 Straipsniq autoriai, 2010
KONFERENClJOS, SEMINARA! 285 S, pnoas. i tyrigams taiky Bene ]UOS, r VIS ' lrslq, elda i keli sial mas cheo s~en- idoo atanke eiksgant ma- san- ' zlau SIOS aus rl!jl! InIq ku- ren- alt- ke ke oq suomeninio sietimo payzdi. Auton~ sao kalb,,! pagyino filmuota bei kompiuterines grafikos medziaga, kurioje buo uzfiksuoti isi aptarti procesai. Konferencijoje nebuo pamirsti ir naujq poandenines archeologijos ietq Zalgymai. Mokslininkai ir isi besidomintieji buo supazindinti su Rusijoje ykdyto ir nemazai naujq duomenq suteikusio nuskendusiq laiq liekanq paieskos projekto rezultatais (P. Sorokinas). Lietuos poandenines archeologijos tyrinejimai, be abejo, taip pat sulauke de ramo demesio ir iertinimo.. Zulkus pristate pastarqjq metq musq salyje ykdytus tyrinejimus bei jq projektus, 0 E. Pranckenaite ne tik apzelge poandenines archeologijos situacij,,! ir istorij,,! Lietuoje, jos atstoq laimejimus, bet ir Ketirtasis baltq ir suomiq archeologq teorines archeologijos seminaras "ARCHEOLOGIJA IR TAPATUMAS": BASE 4 2009 m. spalio 8-10 d. iyko jau ketirtasis Baltijos saliq ir Suomijos archeologq seminaras (Archaeology and identity. BASE 4: The fourth theoretical seminar of the Baltic and Finnish archaeolo gists). Si kart"! jis surengtas Suomijoje, Hanko pusiasalyje, Tarminne isikurusioje Helsinkio uniersiteto zoologijos stotyje. I seminar,,! susirinko 15 pranesejq is Suomijos, Estijos, Latijos ir Lietuos, dauguma jq - iairiq uniersitetq doktorantai. Tysiant BASE tradicij,,! daugiau orientuotasi i teorines archeologijos problemas. Seminaro tema pasirinktas identitetas. Si plati s"!oka nuolat su iskele esmines naujq objektq paieskos gaires, galimybes bei ateities perspektyas. Konferencijos dalyiai, kuriq daugum,,! sudare uzsienio seciai, be oficialiosios mokslines dalies, taip pat buo itraukti i pazintiniq ekskursijq program,,!, kur buo parodytas Klaipedos senamiestis bei Lietuos jurq muziejus. Besipleciantis negausaus Lietuos poandenines archeologijos atstoq rata bendradarbiaimas su uzsienio kolegomis bei pirm,,! kart"! musq salyje surengta tokio pobudzio konferencija Zymi ne tik atsirandancius tirtesnius sios disciplinos zingsnius, bet ir nemaz"! jos entuziastq, poandenininkq, iniciaty"!. Lieka tiketis, kad sis uzsidegimas nebus laikinas. Gediminas PETRAUSKAS a- dziagos analizy, per kuri,,! dazniausiai buo meginama atskleisti platesnius ar siauresnius identiteto aspektus, iertinti iairias teorines nuostatas, pateikti modelius ar tiesiog iskelti klausimus. Tai, kad identitetas nebuo ien tuscia s"!oka ar saotiska "kepure", uzdeta ant tarpusayje mazai susijusiq temq, 0 isties logiskai junge isus pranesimus, rode sekmingai suformuluot,,! konferencijos tematik"!. Palyginti neitemptas serninaro grafikas ir nedidelis pranesimq skaicius Ierne tai, kad po daugelio jq kilo gana ilgos diskusijos. Jose irgi suformuluota nemazai idomiq minciq, atkreiptas demesys i kai kuriuos sarbius momentus, payzdziui, kelis kartus diskusija pakrypo subtiliq skirtumq tarp keliq identiteto dimensijq link: paties indiido says suokimo ir isuomenes jam priskiriamos tapatybes. Apskritai susidare ispudis, kad identiteto s"!oka, is pirmo Zilgsnio tarsi ir gana aiski, kiekieno archeologo yra suprantama kiek kitaip, suteikiant jai iairias prasmes, priklausomai nuo moksliniq interesq, tyrinejamos medziagos ar nau VI- ienokiu ar kitokiu atspaliu figuruoja archeologl! darbuose, jai suteikiamos iairios prasmes. Todel diskusija sia tema buo labai naudinga, atskleidzianti identiteto s"!okos sudetingum,,! ir aterianti nemazai gana netiketq jos reiksmiq. Skaityti pranesimai apeme iairi,,! problematikq - ir teorinius klausimus, ir konkrecios me- dojamq metodq. Atskleista poziuriq iairoe, ko gero, ir buo didziausias seminaro prialumas. Pirmieji perskaityti pranesimai buo daugiau
dr. 286 KONFERENCIJOS, SEMINARA! (C J01 Iu tul G. el TYJ mil ' Clq tas (ide det etn nal 1 pay. Konferencijos dalyiai ekskursijos metu prie Karjaa tarand kapq. 1. Kaiukaloaites nuotr. den nyn teorinio pobudzio, orientuoti i pati archeologinio pazinimo proces:'l, tyrejo ir tiriamos medziagos santyiq. E. Oras (Tartu) susitelke i kai kuriuos hermeneutikos teorijos aspektus ir pateike sao min Ciq apie tai, kiek archeologo isadas eikia jo pa ties zinios, ankstesne patirtis, nuostatos ir t.t. Sis faktorius, autores paadintas subjekto (tyrejo) kontekstu arba identitetu, lemia objekto (radinio) konteksto interpretaim:'l. Tai iliustruota pranesejos pateiktu payzdziu - kritisku poziuriu i sao pacios tyrim:'l, kurio objektas buo V a. lobis (auka), aptiktas Villeere ietoeje. Kitame pranesime V Lang (Tartu) aptare socialines aplinkos poeiiq praeities interpretaimui. Pademonstruota, kaip politines aplinkybes Ierne Estijos isuomenes poreikius archeoiogijai ir kaip priklausomai nuo to kito archeologq konstruojami praeities modeliai. Daugiausia demesio skirt a autoritarinio rezimo poeikiui archeologijai. Po pranesimo kilusioje netrumpoje diskusijoje atkreiptas demesys i isuomeneje isuomet isliekanti alternatyios (marginalines) archeologijos poreiiq. Daugumoje kitq pranesimq iairus identiteto aspektai nagrineti remiantis konkrecia archeologine medziaga. E. Guscika (Ryga) pranesime ap tarti senojo gelezies arniiaus Pietq Latijos ir Siaures Lietuos pilkapiai, kurie traktuoti kaip grupinio identiteto israiska. ISsakyta idorni hipoteze, kad elyuoju kulturos etapu regione pasirodt( plokstiniai kapinynai gali buti ideologijos pokyciq rodiklis - stabilioje isuomeneje identiteto perteikimas izualiai israiskingais paminklais (pilkapiais) ilgainiui erne netekti reiksmes. A. MerkeiCius identitet:'l dar labiau priartino prie archeologines kultiiros (ar teritorine ir kuitiirine prasme netgi platesnio darinio). Autorius apibreze identitet:'l kaip daugiapakopt( kategorij:'l- nuo indiidualaus iki regioninio ar zemyninio lygmens. VeIyojo bronzos amziaus Rytq Pabaltijys iardintas kaip atskiras kultiirinis identitetas, 0 regiono pietineje dalyje isskirti du (rytinis ir akarinis) arealai - saotiski zemesnes pakopos identitetai. L. Kurilos pranesimas buo skirtas ienam is identiteto aspektq - socialinei klasei. IS rasytiniq saltiniq ir germanq teisynq zinom:'l daugumai barbarq isuomeniq budingq klasiny struktiir:'l (elitas, laisieji, pusiau laisieji, ergai) meginta identifikuoti archeologineje Rytq Lietuos pilkapiq kulturos medziagoje. T. Kuokkanen beli kos E.~ poz tyki< o s pasl Vlm( se fi ok( pras deti ko ii ties: masi, rami idenl ' neslr kaip kitos kos). yoga nisku tiek i
KONFERENClJOS, SEMINARA! 287 ap- upikad sti (Qulu) pasirinko kit(! identiteto aspekt(!-lyti. Kaip jos israiskos priemone analizuota nauj4.iqlaikq Oulu miesto gyentojq apranga, konkreciai - smulkiis drabuziq papuosimai: sagtys, sagos, karoliai, smeigtukai. Dar kitoki(! prasm«identitetui suteike G. Motuzaite-Matuzeiciiite. I ji paielgta per gyenimobiido, prisitaikymo prie aplinkos prizm«. Tyrirno objektu pasifinkta Briiksniuotosios keramikos kultiira ir skirtingi joje egzista«gyenie Ci4 tipai - piliakalniai ir po lines gyenietes. ISkeltas klausimas, ar sie skirtingi gyenimo modeliai (identitetai) gali biiti ienos kultiirines isumos sudetines dalys. Keliuose pranesimuose aptartas identiteto ir etniskumo santykis. M. L6hmus (Tartu) apzelge naujas teorines etninio identiteto suokimo ten dencijas. Sioje siesoje, remiantis Tamula I kapi nyno medziaga, naujai pazelgta i Sukines-duobelines keramikos kultiiros ir Virelines keramikos kultiiros nesejq etniskum(!. Diskusij(! prat«se E. Muurimaki (Helsinkis), kuris isdeste kritisk(! pozicij(! archeologines kultiiros ir etniskumo santykio klausimu. A. Haak (Tartu) pranesimas buo skirtas iduramziq Lionijos miestq (tyrimui Kai kurie pranesejai gana netiketai pakreipe seminaro tematik(! kiek toliau nuo tiesiogines archeologines medziagos analizes. J. Ruohonen (Turku) nagrinejo apie iairias istorinio laikotarpio laidojimo ietas susiformausi(! zodin«tradicij(!. Autorius prist ate sao atliktq nedideles apimties kasinejimq iairiose laidojimo ietose rezultatus, kurie ir paneige, ir patirtino apie jas pasakojamus padaimus. Po pranesimo kilo diskusija apie zmoniq, formuojanciq ir sauganciq kolektyin«atminti apie archeologinius paminklus, identitet(!. A. K. Puputti (Oulu) pranesime aptarta maisto ir mitybos, kaip identiteto israiskos, reiksme. Pateikta palyginamoji Oulu ir Tornio miestq gyentojq mitybos analize, kurioje daugiausia demesio skirta laukiniq gyiinq mesos reiksmei. Atskleisti iairiq socialiniq grupiq mitybos skirtumai. Seminare teoriniu lygmeniu paliesta if paminklosaugos bei isuomenes santykio su paeldu problematika. M. Veldi (Tartu) analizao archeologijos paeldu suinteresuotq grupiq (archeologq, sa, ietos bendruomeniq, teritorijq planuotojq, p osau ) identitet(!, jq atstoq identifikaimosi su paminklais pobiidi if tarp siq grupiq kylancius ko s. Pranesime isryskintas poreikis dik- mas gai- nti- ltii tes au- gio- am ul irti es pasirinkti Tartu ir Viljandi) gyentojq etninei sairnonei. Kelti klausimai, ar istoriniuose saltiniuose figiiruojancios "okiecio" ir "ne okiecio" S(! okos yra laikytinos etnonimais tikrclja sio zodzio prasme ir kokie archeologiniai pozymiai gali padeti juos identifikuoti. Artim(! tematik(! pasirin ko ir A. Sne (Ryga), kuris koncentraosi daugiau ties socialiniu (kolektyiniu) identitetu. Remdamasis Latijos elyojo geldies amziaus ir idurarnziq paminklais, jis iardino laidosen(! kaip identiteto israiskos priemon«. Visuose siuose pranesimuose, taip pat ir po jq kilusiose diskusijose kaip esmine etnines saimones prielaida yrao saikritiskai iertinti archeologams biiding(! poziiiri i p us kaip i saotisk(! sao interesq grupes nuosayb«. L. Lehtinen (Helsinkis) pranesimas buo skirtas istoriniq (priesistoriniq) krastoaizdziq reiksmei dabartiniq gyentojq identiteto fonnaimuisi if palaikymui. Teorine studija iliustruota Suomusjari rniestelio bendruomenes, sao identitet(! susiejusios su mezolito paeldu, payzdziu. Ko gero, pati seminaro tema s(!lygojo tai, kad jame iskelta daugiau klausimq bei hipoteziq tolesnems diskusijoms, nei pateikta isadq. TaCiau ne galutiniq ats bu inei mo- asi er ie en kitos, aiskiai suokiamos kaip setimos (priesiskos) zmoniq grupes buimas. Apskritai juose buo galima pastebeti tiek gana astrq kritiskum(! etniskumo problematikos archeologijoje atzilgiu, tiek ir sios kategorijos sarbos pripazinim(!. q paieskos, 0 akiracio pletimas if pasikeitimas idejornis buo pagrindinis jo tikslas. Identiteto s(!oka, kelias dienas buusi bene dainiausiai artojamas zodis, kiekienam dalyiui tapo gerokai platesne, sudetingesne, galbiit netgi painesne, taciau kartu - if prasmingesne bei idomesne. Laurynas KURILA