KOMPLEKSINIŲ BENDRUOMENIŲ PASLAUGŲ MODULIS

KOMPLEKSINIŲ BENDRUOMENIŲ PASLAUGŲ MODULIS

Projekto tikslas šviesti visuomenę apie perėjimo nuo institucinių prie bendruomeninių socialinių paslaugų naudą ir įgalinti ją teikti bendruomenines kompleksines paslaugas: organizuojant kryptingus informavimo ir konsultavimo renginius įvairioms visuomenės grupėms ir organizacijoms; bei sukuriant kompleksinių bendruomeninių paslaugų teikimo mechanizmo modulį ir jį praktiškai pritaikant vietos lygmeniu. ATVEJO STUDIJA LEIDINIO AUTORIAI: Vytauto Didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros doc. dr. Dalija Snieškienė, SOS vaikų kaimų šeimos modelio globos patarėja Danutė Gustaitytė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doc. dr. Ramunė Jurkuvienė, Varėnos socialinių paslaugų centro vadovė Ramunė Pilelienė, Varėnos socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Agnė Klinovskytė, SOS vaikų kaimų nacionalinių programų plėtros vadovė Lina Kėželytė, SOS vaikų kaimų vaiko interesų atstovavimo patarėja Virginija Pleckevičienė Šis leidinys sudarytas ir išleistas įgyvendinant Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 periodo NVO Programos Lietuvoje remiamą projektą Tvarus perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų alternatyvų ISBN 978-609-95725-0-5

TURINYS ĮVADAS...1 Vaiko teisių situacija Lietuvoje...1 Sąvokų žodynas...3 I. Situacijos analizė...6 1.1 Socialiniai, ekonominiai, demografiniai duomenys...5 1.1.1 Situacija Varėnos r. seniūnijose...8 1.2 Išteklių vertinimas...11 1.2.1 Žmogiškieji ištekliai...11 1.2.2 Finansiniai (materialiniai) ištekliai...15 1.2.3 Paslaugos, praktikos pavyzdžiai...19 II. Alternatyvus šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų modulis...27 2.1 Kompleksinės bendruomeninės paslaugos...27 2.2 Kompleksinės bendruomeninės paslaugos schematiškai...34 2.2.1 Prevencija...34 2.2.2 Pakeičiamoji globa...42 2.2.2.1 Vaikų pakeičiamosios globos sistemos dalys...43 2.2.2.2 Socialinių paslaugų sistemos organizavimas...50 2.2.3 Palydimoji globa...51 2.3 Kompleksinių bendruomeninių paslaugų finansavimas...55 III. Kliūčių pavertimas galimybėmis...56 3.1 Sistemos pokyčiai išteklių aspektu: žmogiškieji, finansiniai, paslaugos...55 3.2 Rekomendacijos...58 IV. Priedai...61 Jaunimo namų darbo organizavimo principai ir ištekliai......61 Individualaus socialinės globos plano pavyzdinė forma... 64 V. Literatūros sąrašas...71 VI. Užrašams...72

ĮVADAS VAIKO TEISIŲ SITUACIJA LIETUVOJE 2013 m. šalyje gyveno apie 2,972 milijono žmonių, iš kurių 18,3 % buvo vaikai (543 756 vaikų iki 18 metų amžiaus). Bendra tendencija šalyje yra ta, kad gyventojų skaičius mažėja. Remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM (toliau VVTAĮT) duomenimis 1, per 2013 metus tėvų globos neteko 2112 vaikų, iš jų net 1234 buvo apgyvendinti socialinės globos institucijose. Pagrindinės priežastys, dėl kurių vaikams buvo nustatyta globa netinkamas rūpinimasis, nepriežiūra, fizinio ir psichinio smurto naudojimas. 2014 m. Lietuvoje iš viso buvo 10146 vaikai, kuriems nustatyta valstybės globa: 3821 vaikui buvo nustatyta globa institucijose, 5906 šeimoje, 419 - šeimynoje. 2013 m. pabaigoje Lietuvoje iš viso buvo 10235 socialinės rizikos šeimos, kuriose augo 20664 vaikai. Per 2013 metus 1728 šeima, auginanti 3065 vaikus, buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Priežastys, dėl kurių šeimos patenka į šią apskaitą, yra socialinių įgūdžių stoka, negebėjimas tinkamai jais rūpintis, girtavimas bei psichotropinių medžiagų vartojimas. Efektyviam socialiniam darbui su socialinės rizikos šeimomis trukdo ir tai, kad šioms šeimoms teikiamos paramos sistema yra prastai išvystyta trūksta socialinių darbuotojų, didžiausias dėmesys skiriamas finansinei paramai, o praktinės pagalbos stinga. Lietuvoje šeimos, auginančios vaikus, susiduria su socialinėmis problemomis dėl objektyvių ir subjektyvių veiksnių. Dauguma iš jų vis dar susiję su totalitarinio režimo pasekmėmis: smurtiniai santykiai, priklausomybių epidemija, nusikalstamumo paplitimas. Kai kurios problemos siejasi su perėjimo iš totalitarinės visuomenės į demokratinę iššūkiais: šeimų pasyvumas darbo rinkoje, nedarbas, ypač išplitęs kaimuose, skurdas, socialinių įgūdžių stoka. Kai prie minėtų socialinių problemų prisideda subjektyvūs faktoriai (netektys, ligos, gebėjimų stoka), šeimų funkcionavimas ryškiai pablogėja. Reaguodamos į šeimų disfunkcijos apraiškas, tėvų negebėjimu rūpintis savo vaikais, vaikų teisių apsaugos ir socialinių paslaugų teikimo institucijos įtraukia šias šeimas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, nes pagal įstatymus tik šioms šeimoms numatytos socialinio darbuotojo teikiamos paslaugos. Deja, šios paslaugos ne visada pasižymi efektyvumu. Tam įtakos gali turėti keletas aplinkybių: nėra pakankamai vystomos prevencinės paslaugos, kad šeimos nepatektų į socialinę atskirtį, pagalba socialinės rizikos šeimoms ne retai pradedama teikti per vėlai, stokojama realaus konstruktyvaus bendradarbiavimo su kitomis švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinėmis institucijomis kolegialiai aptariant pagalbos resursus, veikimo galimybes. Nepakankamai išnaudojamos neformalios pagalbos šeimoms skatinimo formos. Neretai pasitaiko atvejų, kai vyrauja kaltinimo, kontroliavimo, jėgos demonstravimo ir baudimo modelis, kartais nesuvokiant ir negebant taikyti įgalinimo, šeimų telkimo, bendruomenėje esančių pagalbos resursų mobilizavimo kaip pagalbos teikimo būdų. 1 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, 2014. 2013 metų veiklos ataskaita Nr. 5-4. Prieiga per internetą: http://www.vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/2013metuataskaita.pdf 1

Šalia minėtų problemų prisideda teikiančių pagalbą formalių socialinių struktūrų rigidiškumas ir didelė biurokratija, neiniciatyvumas ir nusivylimas situacija, netikėjimas galimybe taikyti pokyčius, pasitenkinimo darbu nebuvimas. Šios ir kitos problemos tampa Lietuvos kasdienybe. Atsižvelgiant į socialinę situaciją Lietuvoje, Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 periodo NVO programos remiamu projektu Tvarus perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų alternatyvų (toliau Projektas) siekiama šviesti visuomenę apie perėjimo nuo institucinių prie bendruomeninių socialinių paslaugų naudą ir įgalinti ją teikti bendruomenines kompleksines paslaugas. Viena iš pagrindinių projekto veiklų sukurti kompleksinių bendruomeninių paslaugų mechanizmo ir jo teikimo modulį, nes tik tokiu būdu įmanoma mažinti valstybės priklausomybę nuo vaikų globos didelėse institucijose ir inicijuoti globos sistemos kokybinius pokyčius. Projekto įgyvendinimui pasirinkta Varėnos r. savivaldybė. Nepaisant pakankamai sudėtingos socialinės situacijos Lietuvoje, Varėnos r. savivaldybė pripažįsta esamas sistemos ydas ir rodo iniciatyvą siekti kokybinių pokyčių, todėl sutiko dalyvauti Projekte. Jame nuosekliai atlikta išsami situacijos analizė, kuriai Varėnos r. specialistai teikė informaciją, buvo atviri interviu metu, teikė grįžtamąjį ryšį. Šios aplinkybės rodo, kad Varėnos r. savivaldybėje gali prasidėti pokyčiai, padėsiantys taip išvystyti pagalbos šeimoms paslaugas, kad jų šeimų vaikai nebūtų paimami iš šeimų dėl nesprendžiamų socialinių problemų ir nepatektų į vaikų globos institucijas, o netekę tėvų globos gautų geriausiai jų interesus atitinkančias paslaugas. 2

SĄVOKŲ ŽODYNAS Šiame leidinyje vaiko globos sistema turėtų būti suprantama kaip nuoseklus vaiko gerovę užtikrinantis procesas, kuris prasideda dar prieš gimstant vaikui ir baigiasi jo savarankiško gyvenimo sėkmingu įsitvirtinimu. Vaiko ir šeimos gerovė kaip pagrindines žmogaus teises užtikrinanti socialinės paramos ir paslaugų sistema turi funkcionuoti taip, kad kiekvieno vaiko potencialūs įgimti gebėjimai būtų ugdomi vienodai ir nepriklausomai nuo tėvų, šeimos ir giminės socialinio ir ekonominio statuso ir visos kitos vaiko teisės (teisė augti šeimoje, teisė į pakankamą ir gerą maistą, saugumą, gerą sveikatos priežiūrą, būti mylimam ir mylėti kitus, savo tapatumo išlaikymą ir jo tobulinimą per vaiko ir šeimos dalyvavimą) būtų įgyvendinta. Pakeičiamoji globa tėvų globos netekusių vaikų globos sistema, susidedanti iš visų alternatyvių tėvų globai globos rūšių ir formų bei paslaugų vaikui, tėvams, globėjams. Profesionalūs globėjai fiziniai asmenys, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikiantys profesionalias socialines paslaugas nesusietiems giminystės ryšiais likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems vaikams ir (ar) juos globojantys 2. Bendruomeninės paslaugos alternatyvios institucinei globai įvairių formų ir rūšių, aukštos kokybės bendruomenėje teikiamos socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kt. paslaugos, kurios užtikrina asmens galimybę gyventi bendruomenėje ir gauti joje specializuotą pagalbą, atitinkančią individualius asmens ar šeimos poreikius, vaikui augti šeimos aplinkoje, bei skatina paslaugos gavėjų savarankiškumą, visapusišką dalyvavimą bendruomenėje bei socialinę įtrauktį 3. Kompleksiškai teikiamos paslaugos koordinuotas švietimo pagalbos, socialinės paramos, sveikatos priežiūros paslaugų teikimas vaikams ir jų tėvams (globėjams) 4. Jaunimo namai (savarankiško gyvenimo namai) šiuolaikinė, novatoriška socialinių paslaugų įstaiga, teikianti pedagogines, konsultacines ir (ar) apgyvendinimo paslaugas jaunuoliams iš socialinės rizikos šeimų, globėjų šeimų bei vaikų globos namų. 3 2 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. A1-83 Dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo, 3.8 punktas // TAR, 2014-02-17, Nr. 1624. 3 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. A1-83 Dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo, 3.3 punktas // TAR, 2014-02-17, Nr. 1624. 4 LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. vasario 14 d. įsakymas Nr. A1-83 Dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų plano patvirtinimo, 3.5 punktas // TAR, 2014-02-17, Nr. 1624Perėjimo

Šiame leidinyje vartojami sutrumpinimai: ISGP individualus socialinės globos planas SADM Socialinės apsaugos ir darbo ministerija PK policijos komisariatas PPT pedagoginė psichologinė tarnyba VGN vaikų globos namai VTAS vaiko teisių apsaugos skyrius VVTAĮT Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba Metodologija Kuriant kompleksinių bendruomeninių paslaugų modulį buvo atlikta situacijos analizė. Jai atlikti parengta tyrimo metodologija. Sistemos analizei naudota integruoto atvejo analizės metodika. Ji pasirinkta, nes tiriama kompleksiška situacija, susidedanti iš tarpusavyje susijusių, įvairiais būdais bendraujančių arba nebendraujančių struktūrų ir institucijų. (Abbott, 1992). Remiantis šia metodika vertinama, kokia yra visa paramos šeimai ir vaikams, atsidūrus krizinėje situacijoje bei esant nepatenkintiems būtiniausiems vaiko poreikiams pakeičiamosios vaikų globos sistema Varėnos rajone, kaip jos dalys sąveikauja tarpusavyje, kaip formuluojami veiklos ir paramos tikslai ir kokie pasiekiami rezultatai bei tikslų įgyvendinimas. Žmogaus gerovę užtikrinanti sistema analizuota remiantis šia schema: Indėliai Išdavos (nauda) Pasekmės 4

Šioje sistemoje indėliai reiškia visa tai, kuo remiasi gerovės sistema, nuo ko prasideda jos kūrimas. Tai gali būti: mokesčiai, biudžetas, draudimai, žmonės, esamos organizacijos, pastatai ir t.t. Išdavos arba nauda reiškia tai, ką žmonės, kurie yra įdarbinti arba savanoriškai veikia, sukuria pasiremdami esamais ištekliais ar indėliais. Pasekmės reiškia pokyčius visuomenėje ir konkrečių žmonių gyvenime: t.y. pasitikėjimą organizacijomis ir institucijomis, solidarumą bendruomenėse, teisingumo, sąžiningumo ir žmogaus teisių įgyvendinimo lygį ir t.t. Kuo labiau visuomenėje įsigali gerovės pasekmės, tuo žmonės linkę daugiau prisidėti, kurdami socialinės gerovės sistemas ir jų indėliai didėja (mažėja mokesčių slėpimas, mokami padorūs atlyginimai už darbą, didėja savanorystės aktyvumas ir t.t.). Aprašomosios dalies analizėje informacija grupuota pagal sritis: prevencija (šeimų stiprinimo paslaugos), pakeičiamoji globa ir palydimoji globa. Analizei pasirinkti aspektai: Organizacijų ir institucijų funkcijos kokias atsakomybes prisiima kiekviena iš organizacijų, esančių savivaldybėje, jų hierarchinis pavaldumas, jų tikslai. Komponentai: su kuo dirbama, bendradarbiaujama, stipriosios pusės ir gebėjimai, ryšiai, struktūrų trūkumai. Indėliai vaikai, šeimos, organizacijos, pinigai ateinantys iš įvairių šaltinių, pastatai ir kiti ištekliai. Tokio veikimo išdavos: šeimų ir vaikų jose išsaugojimas, vaikų ir šeimų gyvenimo kokybės pagerinimas, vaikų siuntimas globėjams, globėjų šeimų suradimas ir jų gausėjimas; vaikų siuntimas į globos įstaigas, vaikų siuntimas į perauklėjimo centrus ir medicinines įstaigas, vaikų išleidimas į savarankišką gyvenimą, pagalba po globos ir t.t. Sąveikos procesų formos ir būdai: sąveikų kelias, gavus kokią nors informaciją apie vaiko kritinę situaciją, sąveikų formalizavimo lygmuo ir t.t. Analizuota organizacijų bei atsakingų darbuotojų įsijungimo į pagalbą vaikui ir šeimai, kai sužinoma apie nepatenkintus vaiko poreikius, procesas ir procesų kokybė bei formalizavimas (ar yra pasirašytos sutartys ir veikiama partnerystės principu, ar asmeninių pažinčių ir gerų draugų ir t.t.). Sistemos veikimo pasekmės: pasitikėjimas bendruomenėje, problemų valdymo lygmuo, solidarumas, ir t.t. Kaip keičiasi problemų valdymas: vaikų ir šeimų skurdo mažinimas, globojamų vaikų proporcija per 5 metus, grąžinamų vaikų į šeimas ir naujai nepaimamų skaičius ir proporcija, aprūpinimas socialiniu būstu ir to būsto kokybė. Įvertinimui pasirinkti šie kriterijai: Efektyvumas, išdavų palyginimas su pageidaujamais rezultatais. Pažangumas tai būdai ir metodai, kuriais veikia ta sistema: paslaugų koordinavimas; atskirų tarnybų veiklos metodai; darbų, pareigybių aprašai ir t.t. Ekonomiškumas: sistemos išlaidų efektyvumas, pinigų nukreipimo į efektyviausias veiklas, atsisakant brangių ir neefektyvių sistemos dalių. 5

Atvejo analizei naudoti duomenų šaltiniai: Informacinės bazės VVTAĮT bazė, Varėnos rajono savivaldybės duomenų bazė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazė. Interviu. Apskrito stalo diskusija grįžtamasis ryšys. I. SITUACIJOS ANALIZĖ 1.1 SOCIALINIAI, EKONOMINIAI, DEMOGRAFINIAI DUOMENYS Varėnos rajono savivaldybės situacija vaiko teisių apsaugos atžvilgiu yra labai panaši, kaip ir daugelyje Lietuvos Respublikos savivaldybių. Tam tikras charakteristikas lemia savivaldybės teritorinė specifika: pasienio rajonas su Baltarusija, didelę teritorijos dalį sudaro Dzūkijos nacionalinio parko miškai, geografiškai ji yra pati didžiausia plotu (2218 km2) ir rečiausiai apgyvendinta - 12,0 žmonių/km2 (Lietuvos vidurkis (~60)). Rajone yra vienas miestas, du miesteliai ir 320 kaimų. Taip pat, kaip ir visoje Lietuvoje, gyventojų skaičius mažėja, per paskutinius metus jis sumažėjo 12,4 proc., tame skaičiuje pensinio amžiaus žmonių sumažėjo 16,9 proc., neįgalių asmenų 21,2 proc., o vaikų - net 24,2 proc. 1 lentelė. Varėnos raj. gyventojų kaita per 5 metus (2009-2013) Rodiklis Gyventojų (šeimų) skaičius 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. Gyventojų skaičius 28 499 27 614 27 604 26 723 24 967 Pensinio amžiaus gyventojai 7 113 6 767 6 871 6 097 5 910 Suaugę asmenys su negalia 3 510 2 725 2 337 2 641 2 765 Vaikai (0-18metų amžiaus) 5669 5425 4818 4519 4298 Bedarbiai 2066 2 412 2 841 2 142 2 527 Šaltinis: Varėnos r. savivaldybė, LR statistikos departamentas. 2014 m. pradžios duomenimis rajone gyveno 4466 0-19 metų vaikai arba tik 18,6 proc. nuo visų gyventojų arba 4,4 suaugusio tenka vienas vaikas 5. Yra didelis nedarbas ir įregistruota daugiausiai socialinės rizikos šeimų pietų Lietuvos regione. Didelis vaikų skurdas (64 proc. vaikų gauna nemokamą maitinimą mokyklose). 5 Lietuvos statistikos departamentas. Prieiga per internetą: http://osp.stat.gov.lt/temines-lenteles19 2 6

Varėnos r. savivaldybę sudaro 8 seniūnijos, kurios nevienodai nutolusios nuo rajono centro, kartais sunkiai pasiekiamos žiemą. Varėnos r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis (toliau tekste Varėnos r. VTAS), 2014 m. liepos 1 d. rajone buvo 156 socialinės rizikos šeimos, auginančios 353 vaikus. Šeimos įrašomos į socialinės rizikos apskaitą dėl kelių pagrindinių priežasčių: Dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo 107 (5) 6 Dėl socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai rūpintis vaiku 48 (8) Dėl to, kad vaikui nustatyta laikinoji globa 3 (1) Dėl to, kad teismo sprendimu tėvams laikinai apribota tėvų valdžia ir vaikui nustatyta nuolatinė globa 2 (0) Per 2013 m. tėvų valdžia neterminuotai buvo apribota 9 vaikų atžvilgiu, laikinoji globa nustatyta 16 vaikų. Metų pabaigoje Varėnos r. iš viso buvo globojamas 131 vaikas, iš kurių laikinoji globa nustatyta 48 vaikams, nuolatinė 83 vaikams, 74 globojami šeimose, o 57 institucijose. Dažniausiai vaikai į vaikų globos namus patenka iš kaimiškų seniūnijų, o miesto bendruomenėse, kur yra susitelkusios visos paslaugos, vaikai turi didesnę galimybę išlikti jų globos aplinkoje, nebūti iškeliami iš kaimynystės. 2 lentelė. Globojami vaikai Vaikai, kuriems nustatyta globa Iš viso Laikinoji Nuolatinė Vaiko globa nustatyta 131 (16) 48 (16) 83 (0) Šeimoje 74 (11) 34 (11) 40 (0) Šeimynoje 0 (0) 0 (0) 0 (0) Socialinės globos namuose 57 (5) 14 (5) 43 (0) Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys 7 Analizuojant informaciją pagal seniūnijas matyti, kad daugiausiai vaikų šeimose globojami Varėnos mieste. Čia 18 šeimų globoja giminaičių vaikus, o 4 - ne giminaičius. Kitose seniūnijose taip pat dominuoja giminaičių globa, Merkinėje - 4 (ne giminaičiai - 2), Valkininkuose - 7, Matuizose - 6 (ne giminaičiai - 4), Kaniavos sen. - 3 (ne giminaičiai - 2, Jakėnų sen. - 6 (ne giminaičiai - 1), Vydenių sen. - 9 (ne giminaičiai - 2). Daugiausiai vaikai į vaikų globos namus patenka iš kaimiškų seniūnijų, o miesto bendruomenėse, kur arčiau yra susitelkusios visos paslaugos, vaikai turi didesnę galimybę išlikti jų globos aplinkoje, nebūti iškeliami iš kaimynystės. 2013 metais globėjų paieškos kampanijos nevyko, nėra parengtų globėjų. Išmokų statistika rodo, kad globojančių vaikus šeimų skaičius ir juose globojamų vaikų skaičius per pastaruosius 3 metus mažėjo nuo 142 vaikų iki 113 (2013 m.) arba 20,4 proc., taip pat ir globojamų institucijose nuo 48 iki 36 (2013) arba 25 proc., tačiau tai rodo ne vaikų, bet išmokų vaikui skaičių. Jei nustatoma laikinoji globa, kuri netrunka visus metus, arba vaikas tampa pilnametis ir palieka globos sistemą, tuomet išmokų skaičius yra mažesnis, nei realiai globojamų vaikų skaičius. Tai rodo, kad išlaidos vaikų globai savivaldybėje mažėja. 6 Skaičius () skliausteliuose per 2013 m. laikotarpį, be skliaustelių 2013 m. pabaigoje 7 Socialinės paramos šeimai informacinė sistema. Prieiga per internetą: http://vitrinos.spis.lt:8080/vtas.html 7

1.1.1 SITUACIJA VARĖNOS R. SAVIVALDYBĖS SENIŪNIJOSE Jakėnų seniūnijoje gyvena 6 socialinės rizikos šeimos, auginančios 18 vaikų. Su šeimomis dirbama šiais būdais: konsultuojama, atstovaujama, tarpininkaujama gyventojams sprendžiant jų problemas, analizuojamos gyventojų probleminės situacijos ir ieškoma veiksmingų problemų sprendimo būdų, bendradarbiaujama su Lietuvos darbo birža įdarbinant socialinės pašalpos gavėjus (viešieji darbai), tarpininkaujama įsigyjant prekes ir organizuojant remonto darbus. Sunkiai besiverčiančių šeimų vaikams skiriamas nemokamas maitinimas. Anot socialinių darbuotojų, darbą apsunkina tai, kad trūksta transporto priemonių, socialinių būstų, bendruomenių aktyvumo, padedant spręsti socialines problemas, bei psichologo paslaugų (vaikams ir tėvams). Kaniavos seniūnijoje 2014 m. liepos 1 d. į socialinės rizikos šeimų apskaitą buvo įrašytos 17 šeimų, jose auga 31 vaikas. Tai sudaro 16 proc. visų seniūnijos vaikų skaičiaus. Šeimos socialinės rizikos apskaitoje būna nuo 5 iki 10 m. Visos socialinės rizikos šeimos susiduria su nedarbo problema. Tėvų valdžia apribota 6 tėvams. Daugiau šeimų gyvena didesniuose kaimuose Panočiuose, Dubičiuose, kiti maži kaimeliai išsidėstę tarp miškų, kur likę beveik vien vyresnio amžiaus gyventojai. Šioje seniūnijoje šeimas lengviau lankyti, konsultuoti. Šeimoms lengviau ateiti į seniūniją, kuri yra Panočiuose. Pagrindinė priežastis, dėl kurios šeimos atsiduria ties skurdo ir socialinės atskirties riba, yra tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu ir negalėjimas tinkamai pasirūpinti vaikais. Su socialinės rizikos šeimomis dirbama individualiai. Dubičių kaimo vaikai lanko daugiafunkcinį centrą, kuris naudojamas kaip vaikų dienos centras. Marcinkonių seniūnijoje 2014 m. liepos 1 d. buvo 5 socialinės rizikos šeimos, auginančios 13 vaikų. Dažniausios problemos, kurios vyrauja šiose šeimose, yra netinkama vaikų priežiūra, asocialus elgesys, socialinių įgūdžių stoka, skurdas, nedarbas, vedantis šeimą prie alkoholizmo, smurtas, nesugebėjimas tinkamai pasirūpinti savo vaikais, suteikti jiems pilnavertį gyvenimą. Pagrindiniu šios seniūnijos socialinio darbo organizatoriaus ir socialinio darbuotojo tikslu yra įvardinamas socialinės, psichologinės, fiziologinės asmens gerovės užtikrinimas, o pagrindiniu uždaviniu padėti socialinės rizikos šeimoms adaptuotis į visuomenę, teikti socialines paslaugas, bendradarbiauti su socialinės rizikos šeimomis. Lankymosi šeimose metu bendraujama su suaugusiais, bandoma išsiaiškinti, su kokiomis problemomis jie susiduria, kartu ieškoma sprendimų iškilusioms problemoms spręsti. Taip pat teikiamos konsultacijos dėl vaikų priežiūros, tvarkos, asmeninės higienos, mokyklos reikalų. Bendraujant su socialinės rizikos šeimomis pastebima, kad jie supranta savo klaidas, žino, kad elgiasi blogai, nori spręsti iškilusias problemas, gyventi kitaip, tačiau įsišaknijusios tradicijos neleidžia to padaryti. Išsikeltiems tikslams pasiekti seniūnijoje yra taikomas individualus metodas, kurio dėka atliekama individuali kiekvienos rizikos šeimos situacijos analizė, jos eigoje nustatoma problema kodėl ši šeima priskiriama rizikos šeimoms. Taip pat atlikus situacijos įvertinimą, nustačius problemos lygį teikiama pagalba, pasitelkiant ugdymo priemones, psichologinę, medicininę pagalbą. Praėjus visą procesą (įvertinimą, planavimą, veiklą, pabaigą), teikiamos 8

išvados, ko pasiekta, kas pasikeitė, ką tobulinti, kad būtų pasiektas norimas rezultatas. Papildomai taikomi grupiniai darbo metodai. Matuizų seniūnijoje daug darbingo amžiaus šeimų, geras susisiekimas su Vilniumi. Seniūnijoje yra 16 socialinės rizikos šeimų, kuriose auga 36 vaikai. Daugiau rizikos šeimų gyvena toliau nuo seniūnijos centro nutolusiuose kaimuose. Dirbant su socialinės rizikos šeimomis joms įvairiais būdais teikiama informacija, žmonės telkiami į bendruomenę, skatinamas užimtumas bendradarbiaujant su ugdymo įstaigomis, teikiamos informavimo, konsultavimo bei tarpininkavimo paslaugos. Seniūnija stengiasi pagelbėti socialinės rizikos šeimoms drabužiais, avalyne į pagalbos organizavimo procesą įtraukiant bendruomenės narius. Anot seniūnijos socialinių darbuotojų, užtrunka laiko, kol šeimos, linkusios gintis, kaltinti ir izoliuotis, supranta, kad socialinis darbuotojas iš tikrųjų nori joms padėti. Socialinio darbuotojo užduotis tampa dar sudėtingesnė kai aplinkiniai reikalauja, jog būtų pasiekta greitų ir akivaizdžių rezultatų bei išspręstos visuomenei nepriimtinos problemos. Merkinės seniūnija didelė savo plotu, daug kaimų, daug šeimų, todėl ir soc. rizikos šeimų skaičius yra didelis 22. Pačiame Merkinės miestelyje gyvena nedaug socialinės rizikos šeimų, kitų šeimų gyvenamosios vietos nutolusios nuo seniūnijos centro iki 20 km, kai kurios gyvena miškingose, sunkiai pasiekiamose vietovėse. Darbą su tokiomis šeimomis sunkina susisiekimo transporto problema. Lankomosios priežiūros darbuotojų paslaugos teikiamos tik Merkinėje, kaimiškose vietovėse tokios galimybės nėra. Niekada neatsisakoma konsultuoti individualiai, vyksta konsultacijos šeimoms. 4 šeimoms skirtas socialinis būstas. Susitikimų, pokalbių metu soc. rizikos šeimų tėvai nuolat raginami (jiems pranešama, siūloma, primenama) kartu su vaikais dalyvauti bendruomenių, įstaigų organizuojamuose renginiuose, šventėse, koncertuose. Vykdant sveikatos priežiūrą glaudžiai bendradarbiaujama su šeimos gydytojais. Taip pat vyksta bendradarbiavimas su darbo birža, seniūnija, įdarbinant soc. rizikos šeimų asmenis pagal viešųjų darbų programą. Bendradarbiaujant su Socialinių paslaugų centru teikiamos transporto paslaugos, ypač lankantis didžiųjų miestų sveikatos įstaigose. Be to, socialinės rizikos šeimoms organizuojama labdara, o bendradarbiaujant su miestelio, seniūnijos bendruomenių nariais šeimos dalijasi baldais, rūbeliais, vėžimėliais, vaikų auginimo priemonėmis. Šioje seniūnijoje yra 1 vidurinė mokykla, 1 pagrindinė mokykla, 2 pradinės mokyklos, Varėnos muzikos ir dailės mokyklos Merkinės filialas, 7 bibliotekos, Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės informacijos centras, laisvalaikio ir pramogų centras ir 3 pramogų centrai, ambulatorija, palaikomojo gydymo ir medicininės slaugos ligoninė, 5 medicinos punktai, vaistinė, globos namai, vaikų lopšelis darželis, juodosios keramikos meistrų kūrybinės dirbtuvės Maksimonių, Pelekiškių ir Zakavolių kaimuose, 3 veikiančios kaimo turizmo sodybos. Merkinės seniūnijoje šiuo metu Merkinės Carito šeimos centras vykdo tęstinį projektą tarpusavio ryšio tarp šeimos narių stiprinimui (katalikiška dvasia), kuris remiasi airių katalikų idėjomis. Carito organizacijos moterys lanko sunkiau gyvenančias šeimas, teikia labdarą. Merkinėje yra įsikūrusi Anoniminių alkoholikų grupė. Jos užsiėmimus siūloma lankyti 9

socialinės rizikos šeimų nariams, tačiau, priešingai nei eilinių šeimų nariai, jie nesutinka eiti į užsiėmimus. Etnokultūros klubas Kukumbalis, Merkinės kultūros namai, kaimų bendruomenės, Dzūkijos nacionalinis parkas ir bibliotekos organizuoja renginius, kuriuose kviečiamos dalyvauti šeimos su vaikais. Merkinės jaunimo futbolo klubo FK Merkinė veikloje dalyvauja daug Merkinės jaunimo. 2014 m. liepos 1 d. duomenimis Valkininkų seniūnijoje yra 22 socialinės rizikos šeimos auginančios 28 vaikus. Seniūnijos socialiniai darbuotojai nurodo, kad darbui su socialinės rizikos šeimomis naudoja individualaus ir grupinio socialinio darbo metodus. Nustatomos socialinės problemos, aiškinamasi problemų atsiradimo priežastys, siūlomi būdai problemoms spręsti. Konsultuojami klientai skatinami keisti savo elgesį, lavinami įgūdžiai. Esant krizinei situacijai, organizuojama skubi pagalba. Anot socialinių darbuotojų, siekiant stiprinti biologines šeimas, šiuo metu trūksta: gyvenimo įgūdžių ugdymo ir pozityvios tėvystės programų tėvams, grupinių ir individualių konsultacijų priklausomybių turintiems asmenims ir jų šeimos nariams, reabilitacinių darbo biržos programų diegimo ir derinimo su priklausomybių įveikimo programomis, reikia daugiau paslaugų krizinių situacijų valdymui, geresnio socialinių darbuotojų aprūpinimo transportu ir mobiliaisiais telefonais, kvalifikacijos kėlimo. Varėnos seniūnija skaidoma į Varėnos miesto ir kaimiškąją teritorijas. Šioje seniūnijoje yra socialinės rizikos 55 šeimos, auginančios 111 vaikų. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama, yra nedarbas, piktnaudžiavimas alkoholiu, socialinių įgūdžių stoka, smurtas, skurdas Darbui su socialinės rizikos šeimomis dažniausiai naudojami šie būdai: bendravimas ir bendradarbiavimas (socialiniai darbuotojai bendrauja su šeimomis spręsdami įvairiausias iškilusias problemas), individualūs pokalbiai su šeimomis ir jų šeimos nariais analizuojant problemas, konsultavimas, informavimas, socialinių įgūdžių ugdymas, šeimų lankymas. Anot seniūnijos specialistų, svarbu pabrėžti, kad socialinis darbuotojas turi būti aprūpintas ne tik darbo priemonėmis, bet ir emociškai gerai jaustis socialiniai darbuotojai ir jų vadovai turėtų būti apmokyti emocinės pagalbos kolegoms teikimo būdų, intervizijos (teikiamos ne rečiau nei kartą per mėnesį) metodų, suburiant visus seniūnijose dirbančius socialinius darbuotojus darbo refleksijai ir emocinės paramos gavimui. Vydenių seniūnija. Vydenių kaime gyvena 375 gyventojai, Krivilių kaime gyvena 392 (priešingai nei Vydenių kaime, čia pagal amžių yra daugiau jaunesnių gyventojų). Seniūnijoje gyvena daug darbingo amžiaus šeimų, tačiau didelis nedarbas. Dauguma darbingo amžiaus asmenų, kurie neturi darbo Varėnoje, dirba miške, ar verčiasi visokiais padieniais darbais. Vydenių seniūnijoje yra 24 socialinės rizikos šeimos, kuriose auga 59 vaikai. Vydenių seniūnijoje yra šeimų, gyvenančių mažuose kaimeliuose, praktiškai miškuose, kur tokią šeimą sudėtinga aplankyti, ypač žiemą. Dažniausios problemos socialinės rizikos šeimose yra piktnaudžiavimas alkoholiu, vaikų nepriežiūra, socialinių įgūdžių stoka ir nedarbas. Pagrindinės šių šeimų gaunamos pajamos yra socialinė pašalpa ir išmoka už vaikus. Teigiami pokyčiai socialinės rizikos šeimose pastebimi tėvams užsikodavus ir nebevartojant alkoholio, įsidarbinus, vaikams tapus motyvuotiems mokytis. 10

Esant dideliam socialinės rizikos šeimų skaičiui daug laiko užima reikiamų dokumentų pildymas, nes yra tik vienas lankomosios priežiūros darbuotojas. Seniūnijoje labai didelis socialinių darbuotojų darbo krūvis ir didelė problema dėl transporto priemonių todėl ribotos galimybės dažniau lankytis socialinės rizikos šeimose, glaudžiau bendradarbiauti bei užtikrinti efektyvią šių šeimų priežiūrą ir socializaciją. Vydenių seniūnijoje darbui su probleminėmis šeimomis yra įkurta Vydenių seniūnijos vaiko teisių apsaugos darbo grupė (2013 m. įvyko du posėdžiai), glaudžiai bendradarbiaujanti su Vaikų teisių apsaugos skyriumi, Vydenių pagrindinės mokyklos darbuotojais, sveikatos priežiūros įstaigomis, policija, kaimo bendruomenėmis, Varėnos socialinių paslaugų centru bei darbo birža. Bendradarbiaujant su Varėnos socialinių paslaugų centru šeimoms buvo teikiama parama: drabužiais, avalyne, patalyne, baldais bei transporto paslaugos. Vydenių kaime yra bendruomenės namai. Krivilių kaime vykdomas projektas ir bus įsteigtas socialinių paslaugų centras. Socialinių paslaugų centre yra papildomų patalpų, kurias galima išnaudoti kompleksinių bendruomeninių paslaugų teikimo organizavimui. Apibendrinant Varėnos r. savivaldybės seniūnijų situaciją, galima teigti, kad dauguma socialinės rizikos šeimų susiduria su panašiomis problemomis piktnaudžiavimu alkoholiu, nedarbu, socialinių įgūdžių stoka. Darbui su socialinės rizikos šeimomis daugiausia naudojami individualūs socialinio darbo metodai ir paslaugos (informavimas, konsultavimas, socialinių įgūdžių ugdymas, šeimų lankymas), o grupiniai socialinio darbo metodai taikomi papildomai. Socialinį darbą apsunkina tai, kad daug šeimų gyvena atokiose vietovėse ir dėl prasto susisiekimo bei transporto trūkumo kartais sunku jas pasiekti. Iš seniūnijų pateiktos informacijos matyti, kad, anot socialinių darbuotojų, siekiant stiprinti biologines šeimas labiausiai trūksta grupinių ir individualių konsultacijų priklausomybių turinčių asmenų ir jų šeimų nariams, gyvenimo įgūdžių ugdymo ir pozityvios tėvystės programų tėvams, užimtumo didinimo programų, geresnio darbuotojų aprūpinimo transportu bei emocinės pagalbos socialiniams darbuotojams. Taip pat galima teigti, kad teikiant socialines paslaugas dažniausiai įtraukiami gydymo ir ugdymo įstaigų specialistai, tačiau siekiant didesnio paslaugų kompleksiškumo, sekant gerąja vaiko teisių apsaugos darbo grupių patirtimi, turėtų būti įtraukiama daugiau platesnės bendruomenės narių. 1.2 IŠTEKLIŲ VERTINIMAS: 1.2.1 ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI Varėnos r. VTAS duomenimis, rajone 2013 m. dirbo 7 socialiniai darbuotojai darbui su socialinės rizikos šeimomis (nuo 2014 m. 10 darbuotojų), pavaldūs seniūnams. Marcinkonių ir Jakėnų seniūnijose funkcija priskirta socialinio darbo organizatoriui, atsižvelgiant į mažą socialinės rizikos šeimų skaičių. Socialinių darbuotojų su socialinės rizikos šeimomis darbo krūvis seniūnijose nėra vienodas: Jakėnų seniūnijoje yra 6 soc. rizikos šeimos, Valkininkų sen. 11, Varėnos 55, Vydenių sen. 24, Matuizų sen. 16, Kaniavos sen. 17, Marcinkonių sen. 5, Merkinės sen. 22 11

3 lentelė. Šeimų, įtrauktų į socialinės rizikos šeimų sąrašą, skaičius ir jų santykis su socialinių darbuotojų skaičiumi seniūnijose (2014 m. liepos 1d. duomenys) SENIŪNIJA Šaltinis: Varėnos VTAS duomenys Soc.rizikos šeimų skaičius Vaikų skaičius jose Socialinių darbuotojų skaičius seniūnijoje Šeimų skaičius vienam soc. darbuotojui Kaniavos 17 31 1 17 Varėnos 55 111 3 18/19 Jakėnų Su šeimomis dirba 6 18 socialinio darbo organizatorius, kuriam priskirta 6 funkcija darbas su soc. rizikos šeimomis Vydenių 24 59 2 12 Merkinės 22 59 1 22 Valkininkų 11 28 1 11 Matuizų 16 36 1 16 Marcinkonių Su šeimomis dirba 5 13 socialinio darbo organizatorius, kuriam priskirta 5 funkcija darbas su soc. rizikos šeimomis Iš viso 156 355 Varėnos r. VTAS dirba 4 darbuotojai: skyriaus vedėjas ir 3 vyr. specialistai, kurių darbas organizuojamas funkciniu principu: globotiniai yra lankomi globėjų šeimose, pagalba organizuojama pagal poreikį: tarpininkaujama nukreipiant psichologo, psichiatro konsultacijai. Pagalbą organizuoja VTAS specialistai arba seniūnijos soc. darbuotojai bei mokyklų soc. pedagogai. Sisteminės globojančių šeimų paieškos, savitarpio pagalbos ir globėjų tolesnis gebėjimų ugdymas nevykdomas. Globėjai ieškomi, tik iškilus grėsmei iškeldinti vaiką iš šeimos ir daugiausiai giminaičių rate. Mokymų, kurie patvirtinti valstybėje bei GIMK specialistų rajone nėra. Anksčiau globėjus ruošė 2 parengti GIMK mokytojai, kurie dirbo Varėnos švietimo centro PPT. Pasikeitus teisės aktams, Švietimo centras negalėjo dalyvauti šiame projekte, todėl globėjai nebuvo rengiami. Norintys globoti vaiką, turi vykti į Alytų ar kitas savivaldybes. Interviu metu buvo pastebėta, kad vieną kartą buvo bandyta į šeimas kreiptis per spaudą, bet atsiliepė tokių šeimų, kurios pačios negeba tinkamai prižiūrėti savo vaikų, todėl toks paieškos būdas nepasiteisino. Giminaičių ieško socialiniai darbuotojai (ir VTAS specialistai), kurie dirba su šeimomis. Globojančios šeimos gali bendrąja tvarka kreiptis į paslaugų centrą, pedagoginę psichologinę tarnybą, mokyklos socialinius pedagogus ir kt., bet specializuota parama neteikiama, tik VTAS specialisto konsultacijos. 12

13 Palyginimui galime matyti, kad vaikams, globojamiems institucijose, vienam darbuotojui tenka po 1,17 vaiko, o vaikams, kurie globojami šeimose, vienam specialistui, šiuo atveju VTAS darbuotojui, tenka 68 vaikai ir visų globojamų vaikų institucijose bylos. VTAS specialistai ir socialiniai darbuotojai dirba su vaiku atsiklausdami jo nuomonės tik nustačius laikinąją globą atvejų peržiūrose. Savivaldybėje dauguma atvejų nesilaikoma teisiškai nustatytų globos normų, kurios turi būti įgyvendinamos nei vaikas, nei tėvai negali pasirinkti vaiko globos formos nei vietos, nes yra tik vieni globos namai, o globojančių šeimų trūksta, nėra jokio jų rezervo. Jei neatsiranda globėjas giminaitis, vaikai yra tiesiog perkeliami ten, kur nusprendžia darbuotojai. Vaikų globos namų personalas neturi poreikio ir galimybių (nors tai numatyta tose pačiose normose) stiprinti biologinės šeimos ir vaiko santykius, šiam esant globoje, bendradarbiaujant su VTAS specialistais. Tik kai kuriais atvejais yra dirbama su šeima. Kaip bendraujama su šeimomis, vaikui esant šeimos globoje, duomenų neturime. Čia viskas priklauso nuo paties globėjo iniciatyvos ir supratimo. VTAS darbuotojai čia taip pat netarpininkauja. Varėnos r. VTAS savo socialiniais partneriais įvardija socialinius darbuotojus, socialinius pedagogus, pedagogus, policijos komisariato pareigūnus, medicinos įstaigų darbuotojus, Švietimo centro Pedagoginių psichologinių tarnybų skyrius, Varėnos r. socialinių paslaugų centrą, Vaiko raidos centrą, Švietimo kultūros ir Sporto skyrių, Valkininkų vaikų globos namus Spengla, Alytaus apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namus, Alytaus VšĮ Šeimos pagalbos centras, kitų savivaldybių VTAS, Vietinio ūkio ir turto valdymo skyrių, VDC Versmė, VDC Svajonė, Varėnos visuomenės sveikatos biurą, bendruomenės narius. Varėnos r. VTAS yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su: NVO Ištieskime ranką vaikui (VDC Versmė ); šv. Arkangelo Mykolo parapija (Carito vaikų ir paauglių centras Svajonė ); VšĮ Alytaus šeimos pagalbos centru dėl globėjų ir įtėvių rengimo, globėjų ir įtėvių paieškos, atrankos ir konsultavimo; Varėnos socialinių paslaugų centru; VšĮ Vaiko namas (iki 2009-12-31); Varėnos švietimo centru. Nuo 2004 m. rajone veikia Varėnos švietimo centro pedagoginių psichologinių paslaugų skyrius. Jame dirba šie specialistai: psichologė, psichologė asistentė, 2 spec. pedagogės, logopedė. Teikiama specialioji pedagoginė psichologinė pagalba mokiniui, mokytojui, mokyklai, šeimai. BĮ Varėnos socialinių paslaugų centre teikiamos bendrosios, specialiosios ir kitos socialinės paslaugos, patvirtintos 36 pareigybės (etatai), iš jų 9 darbuotojai tiesiogiai dirba su socialinės rizikos šeimomis. Varėnoje veikia vaikų dienos centras Versmė bei Varėnos šv. Arkangelo Mykolo parapijos Carito vaikų dienos centrą Svajonė. Jų veiklos kryptis dienos globos paslaugų teikimas socialinės rizikos ir kitokių problemų turinčiose šeimose augantiems vaikams ir jų šeimos nariams. Nuolatinių narių skaičius centruose atitinkamai 15 ir 14. Socialinės rizikos šeimoms sveikatos priežiūros paslaugas teikia šios sveikatos įstaigos: Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau - PSPC) bei Varėnos ligoninės vaikų ligų skyrius (šeimos gydytojai, pediatrai, ginekologai). Vaikų ligų skyriuje galima laikinai apgyvendinti rastus vaikus ir vaikus, skubiai paimtus iš šeimos. Gydytojai telefonu informuoja apie vaikų nepriežiūros atvejus, kitus galimus vaiko teisių pažeidimus (raštu informuoti vengiama). Dažniausiai VTAS, tirdamas galimus vaikų nepriežiūros atvejus, raštu kreipiasi į Varėnos PSPC dėl informacijos, kaip tėvai rūpinasi vaikų sveikatos priežiūra, gydymu ir

profilaktika. Medicinos felčeriai yra seniūnijų Vaikų teisių apsaugos darbo grupių nariai, jie visi žino seniūnijų socialinės rizikos šeimas ir problemas jose, šioms šeimoms skiria didesnį dėmesį stebėjimo ir kontrolės kontekste. Policija dalyvauja vaiko paėmime VTAS darbo metu pagal situaciją. Jeigu kyla grėsmė dėl tėvų girtumo, pareigūnai dalyvauja vaiką paimant iš šeimos. VTAS nedarbo metu policija, esant poreikiui, paima vaiką iš šeimos, organizuoja jo laikiną apgyvendinimą ir informuoja VTAS. VTAS dažnai kreipiasi informacijos į švietimo ir ugdymo įstaigas. Pasitaiko atvejų, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos kreipiasi pagalbos, kai vaikai dėl nežinomų priežasčių nustoja lankyti įstaigą, kai tėvai ateina neblaivūs pasiimti vaiko, kai susidaro skolos už paslaugas, kitais atvejais, kai kyla įtarimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Mokyklų administracija kreipiasi į VTAS, kai reikia spręsti mokyklos nelankymo problemą, kitas socialines problemas, kai reikalingas VTAS tarpininkavimas, transporto pagalba. VTAS taip pat bendradarbiauja su Varėnos švietimo centru, Varėnos psichinės sveikatos centru, kai vaikui reikalinga psichologo pagalba. Taip pat su Vaiko raidos centru, kai vaikas atsiduria krizinėje situacijoje. Nuo 2002 metų visose seniūnijose mero potvarkiu yra sudarytos seniūnijų Vaikų teisių apsaugos darbo grupės, į kurių sudėtį įtraukti seniūnai, seniūnaičiai, socialiniai darbuotojai, mokyklų socialiniai pedagogai, med. felčeriai, policijos komisariatų apylinkių inspektoriai, bendruomenės nariai. Darbo grupės organizuoja susirinkimus, aptaria situacijas socialinės rizikos šeimose, teikia siūlymus dėl paslaugų teikimo, šeimų įrašymo ar išbraukimo iš socialinės rizikos šeimų apskaitos. Nariai reaguoja į pranešimus dėl galimos vaikų nepriežiūros, talkina seniūnijų darbuotojams net ir jų nedarbo metu. Bendruomenės vaiko teisių apsaugos taryba, į kurios sudėtį įeina savivaldybės tarybos nariai, prokuroras, psichologas, VTAS specialistai, policijos pareigūnai, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistai ir kt. sprendžia rajonui svarbias problemas, pvz., kvaišalų vartojimo tarp nepilnamečių, alkoholio pardavimo nepilnamečiams ir kt. Tarybos pirmininkė kreipėsi į visuomenę per rajoninę spaudą, kad visuomenė nebūtų abejinga vaikų girtavimui ir informuotų teisėsaugos institucijas apie svaigalų pardavimo nepilnamečiams atvejus, apie asmenis, užsiimančius nelegalia prekyba svaiginančiomis medžiagomis. Apibendrinant galima teigti, kad kiekvienoje Varėnos rajono seniūnijoje su socialinės rizikos šeimomis dirba socialiniai darbuotojai, kurie bendradarbiauja su kitomis institucijomis: vaikų teisių apsaugos, švietimo, sveikatos apsaugos, vidaus reikalų. Varėnos rajone įsteigtos seniūnijų Vaikų teisių apsaugos darbo grupės, į kurių sudėtį įtraukti seniūnai, seniūnaičiai, socialiniai darbuotojai, mokyklų socialiniai pedagogai, med. felčeriai, PK apylinkių inspektoriai, bendruomenės nariai. Trūksta nuoseklaus planingo komandinio darbo, nuoseklių paslaugų smurtui išvengti, psichologinės mediacijos, pagalbos asmenims ankstyvose priklausomybės ligų stadijose, socialinės terapijos programų ir paslaugų priklausomybių krizės atvejais, realių pagalbos mechanizmų ekonominių skolų išvengimui, konkrečių socialinių įgūdžių ugdymui, atskirties bendruomenėse mažinimui. 14

Geru ištekliu rengiant globėjų šeimas ir joms teikiant pagalbą gali būti jau dabar didelę patirtį turintys globėjai, psichologai, dirbantys Švietimo centro skyriuose. Susitikimams gali būti tinkami vietos bendruomenių centrai (kur tokie yra), mokyklos, darželiai laisvadieniais, ir kt. Vaikams, kurie yra globojami, parama taip pat gali būti teikiama grupėse, kuriose galėtų dalintis savo patirtimi ir prisitaikymu naujose vietose, taip pat savo atsakomybių ir gedėjimo procesams įveikti. 1.2.2 FINANSINIAI (MATERIALINIAI) IŠTEKLIAI 4 lentelė. Iš Varėnos rajono savivaldybės biudžeto mokėtos piniginės paramos palyginamieji rodikliai Metai 2008m IŠLAIDOS 2009 m. IŠLAIDOS 2010 m. IŠLAIDOS 2011 m. IŠLAIDOS 2012 m. IŠLAIDOS 2013 m. IŠLAIDOS Išmokų rūšis tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt tūkst. Lt Socialinės pašalpos 1 533,8 3 464,5 6 774,2 8 055,2 6991,3 6123,5 Mokinių aprūpinimas mokinio reikmenimis Moksleivių maitinimas mokyklose 215,9 267,7 271,8 263,3 224,8 186,7 1055,3 1162,6 1047,1 1 039,8 913,2 825,2 Vienkartinė išmoka vaikui 223,6 299,1 314,6 266,0 308,9 306,1 Išmoka vaikui 4106,4 4399,0 1354,4 998,8 1006,0 962,7 Šaltinis: Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius. 5 lentelė. 2013 m. paramos gavėjai Eil. Nr. Išmokos pavadinimas Vidutinis gavėjų skaičius 2013 m. Išlaidos tūkst. Lt 1. Socialinė pašalpa 2604 6123,5 2. Mokinių aprūpinimas mokinio reikmenimis 1197 186,7 3. Mokinių nemokamas maitinimas mokyklose (Mokinių skaičius 2667) 1703 825,2 4. Vienkartinė išmoka vaikui 210 306,1 5. Išmoka vaikui 1252 962,7 Šaltinis: Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius. 15

Valstybės biudžeto dotacijos savivaldybės biudžetui vaiko teisių apsaugai ir socialinės rizikos šeimų priežiūrai Išlaidos soc. Rizikos šeimų priežiūrai, tūkst. Lt Išlaidos vaiko teisių apsaugai, tūkst. Lt 2014 m. 249,3 245,9 2013 m. 2012 m. 2011 m. 179,3 182,9 177,1 173,3 165,2 214,9 1 pav. Valstybės biudžeto dotacijų paskirstymas. Seniūnijos: Seniūnijų darbuotojai turi tarnybinius telefonus, bet nėra pakankamai aprūpinti tarnybinėmis transporto priemonėmis. VGN Spengla finansavimas 2013 m.: iš Varėnos savivaldybės biudžeto lėšų 763,0 tūkst. Vaiko globos kaina 2013 m. (per mėnesį): 2 631 Lt. Apie 40 metų globos namai Spengla priklausė Alytaus apskričiai ir tik maždaug dveji metai priklauso Varėnos savivaldybei. 6 lentelė. VGN Spengla finansavimo šaltiniai. Eil. Nr. Finansavimo šaltiniai 2011 m., tūkst. Lt Šaltinis: Varėnos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius. 2012 m., tūkst. Lt 2013 m. planas, tūkst. Lt 1. Valstybės biudžeto tikslinė dotacija Savivaldybės biudžetui 1722,7 1624,5 985,0 2. Iš Valstybės biudžeto Savivaldybės biudžetui darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti - 96,6-3. Iš Varėnos rajono savivaldybės biudžeto lėšų 567,0 212,2 763,0 4. Iš kitų Savivaldybių gaunamos lėšos 235,3 150,3 128,2 5. Vaikui mokami alimentai ir našlaičio pensija 0,3-6. Iš kitų šaltinių gautos sumos 19,7 2,1 Iš viso: 2 525,6 2103,6 1878,3 16

2 pav. vaiko globos kainos kaita Valkininkų vaikų globos namuose Spengla 3000 2631 2500 2000 1500 1000 1970 2126 2123 Vaiko globos kaina LT/mėn. Vaikų skaičius 500 0 87 72 60 55 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 17 Globos (rūpybos) išmokos globojamiems vaikams 2013 m.: Globojamiems šeimoje: 459,9 tūkst. Lt Globojamiems institucijoje: 172,8 tūkst. Lt Įsikūrimo pašalpa: 192,6 tūkst. Lt Varėnos r. savivaldybės Tarybos 2011 m. sprendimo Nr.T-VII-50 punktu 73.2. leidžiama skatinti globėjų šeimas, skiriant kas mėnesį: pagalbos pinigų suma asmeniui (šeimai), skiriama pagal šio Aprašo 69.2 punktą, yra diferencijuojama, atsižvelgiant į vaikus globojančioje šeimoje globojamų (rūpinamų) ar prižiūrimų vaikų skaičių 1 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis per mėnesį už kiekvieną globojamą vaiką, bet ne daugiau kaip 4 BSI dydžiai per mėnesį vienai šeimai. Dėl lėšų trūkumo šis sprendimas iki šiol praktiškai neįgyvendinamas. Socialinis būstas vaikams, išėjusiems iš VGN Spengla : jaunuoliai, išėję iš globos namų Spengla, socialinį būstą gauna ne iš karto. Pirmiausia jie yra įrašomi į laukiančiųjų eilę. Dažniausiai šiuos vaikus atveda socialiniai darbuotojai. Pirmenybė pagal įstatymą gauti socialinį būstą yra skiriama vaikams, išėjusiems iš globos namų arba našlaičiams. 2013 m. pasiūlyti 1 2 socialiniai būstai išėjusiems iš globos namų jaunuoliams. Nuo 2005 metų iki 2013 socialinio būsto kreipėsi 35 jaunuoliai: 2013 m. 5; 2012 m. 5, 2011m. 5, 2010 m. 8 jaunuoliai. Gavusių socialinį būstą jaunuolių skaičius: 2012 m. 1; 2011 m. 3; 2010 m. 2 jaunuoliai. Išėjus iš globos namų jaunuolis gauna vienkartinę įsikūrimo pašalpą 9750 litų. Daugiau jokių lėšų jaunuoliui nėra skiriama. Sunkumai: jaunuoliai patys nesikreipia, nesidomi, kelinti jie yra eilėje. Kai ateina eilė ir savivaldybė gali skirti socialinį būstą, socialinės paramos skyriaus darbuotoja pati ieško to jaunuolio, kuriam atėjo eilė gauti socialinį būstą. Pagrindinė problema, kai savivaldybė gali skirti būstą darbuotoja jaunuolio neranda. Jaunuoliai nepraneša apie pasikeitusius kontaktus. Laiškai siunčiami deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau dažniausiai šie laiškai grįžta atgal (jaunuolis ten jau nebegyvena). Socialinė darbuotoja pati ieško šių jaunuolių kontaktų: kreipiasi į kaimynus (kur buvo deklaruota gyvenamoji vieta). Jeigu per

porą savaičių jaunuolis, galintis gauti socialinį būstą, neatsiliepia, darbuotoja gali tą būstą pasiūlyti kitam, laukiančiam eilėje. Socialinių būstų trūksta. Būstai perkami konkurso būdu. Socialinio būsto nuomos kaina svyruoja nuo 70 centų iki 1 lito už kvadratinį metrą (priklauso nuo namo būklės). Kadangi daugiau nei pusė (64 proc. nemokamai maitinami) šeimų, auginančių vaikus gyvena skurde, savivaldybės seniūnijos neturi laisvų socialinių būstų, skurdo sprendimas paskatintų sudaryti vienodas galimybes vaikams turėti saugią ir jų poreikius atitinkančią aplinką. Skurdo problemos sprendimą palengvintų ekonominis žmonių įgalinimas socialines pašalpas kryptingai skiriant individualių jų gavėjų poreikių, lemiančių priežastis dėl kurių jie patenka į socialiai remtinų asmenų grupę, tenkinimui. Su skurdu susijęs ir globos šeimose organizavimas. Kadangi parama globojamam vaikui nevisiškai patenkina jo būtiniausius poreikius, todėl šeimos, nors ir turinčios gerą širdį negali paimti globoti vaikų, kartais ir giminaičių, o ypač paauglių, kurių išlaikymo kaštai yra daug didesni, nei skiriama parama. Dažnai dėl to šeimos, globojusios mažus vaikus, ima konfliktuoti su paaugliais ir atsisako jų globos, todėl, siekiant pagerinti globos šeimoje organizavimo procesą, turi būti kuo greičiau pradėtas įgyvendinti 2011 m. Savivaldybės tarybos sprendimas dėl globos šeimoje skatinimo. Mažėjant gyventojų ir vaikų skaičiui, atsilaisvina lėšos, kurios turėtų būti nukreiptos į prevencinį darbą, vaikų globos sistemos gerinimą, paramos ir paslaugų teikimą globėjų šeimoms, naujų darbuotojų įdarbinimui, kurie padėtų greičiau šeimoms įveikti krizes. Esant tokiam sparčiam gyventojų mažėjimui, vaikų išsaugojimas ir jų kokybiškas ugdymas bei po globos išėjusių jaunuolių įsitvirtinimas savoje savivaldybėje turėtų būti neatidėliotinas šios savivaldybės rūpestis. Pakeičiamosios globos sistemos gerinimui gali būti naudojamos ES ir kitų tarptautinių fondų lėšos, LR Valstybės programų lėšos, skirtos vaiko gerovės didinimui, sutaupomos lėšos ieškant alternatyvų institucinei globai. Mažėjant vaikų globos namuose, dalis darbuotojų gali tapti profesionaliais globėjais arba imtis darbo tose srityse, kuriose trūksta socialinių darbuotojų. Savivaldybėje yra labai daug nenaudojamų pastatų, kurie, pasitelkus įvairių fondų ir rėmėjų lėšas, gali būti pertvarkomi, remontuojami, apšiltinami, ten įrengiant socialinio būsto, palydimosios globos butus, taip pat įsikuriant jauniems specialistams (socialiniams darbuotojams). 18

1.2.3 PASLAUGOS, PRAKTIKOS PAVYZDŽIAI BENDROSIOS PASLAUGOS 7 lentelė. BĮ Varėnos socialinių paslaugų centras teikiamos paslaugos Eil. Nr. Paslaugos rūšis Gavėjų (suteiktų paslaugų) skaičius 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. planas Bendrosios paslaugos: 888 1272 2024 2540 informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, 700 950 1580 >2000 aprūpinimo būtiniausiais drabužiais ir avalyne 60 101 110 150 Transporto organizavimo: 76 143 184 >200 -periodinės paslaugos - 12 12 16 -epizodinės paslaugos 76 131 172 184 1.4. Sociokultūrinės paslaugos 9 renginiai Šaltinis: Varėnos r. savivaldybės administracija 15 (14renginių) 70 (30 renginių) 90 (40 renginių) 1.5. Asmeninės higienos 52 63 80 >100 SPECIALIOSIOS SOCIALINĖS PASLAUGOS Eil. Nr. Paslaugos rūšis Gavėjų (suteiktų paslaugų) skaičius 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. planas 19 Specialiosios socialinės paslaugos 84 108 153 180 Socialinė priežiūra: 79 102 146 172 2.1.1. pagalbos į namus 53 60 68 76 2.1.2. socialinių įgūdžių ugdymo centre 8 12 20 30 2.1.3. socialinių įgūdžių ugdymo centre paslaugų gavėjų namuose 3 šeimos (asmenų 14) 6 šeimos (28 asmenys) 8 šeimos (34asmenys) 12 šeimų (40 asmenų) 2.1.4. savipagalbos grupės - - 16 16 2.1.5. intensyvios krizių įveikimo pagalbos - 2 8 asmenys (3 kartai) 8 asmenys (3 kartai) 2.1.6. laikino apnakvindinimo 4 - - 2 asmenys (2 kartai) 2.2. Socialinė globa: 5 6 7 8 2.2.1. dienos socialinės globos paslaugos Centre - 2 2 2 2.2.2. Socialinė globa asmens namuose 5 4 5 6 Šaltinis: Varėnos r. savivaldybės administracija