MITŲ APIE PORNOGRAFIJĄ

10 MITŲ APIE PORNOGRAFIJĄ

Reality Check projektas Vaikų lytinės sveikatos skatinimas, kova su vyrų smurtu prieš moteris Kas yra Reality Check? Reality Check ( Realybės patikra ) tai iniciatyva, kuria siekiama skatinti jaunimo lytinę sveikatą ir nuo vyrų smurto apsaugoti moteris bei vaikus. Šis projektas remiamas The Inheritance Fund ir yra Talita prevencinio darbo dalis, kurios tikslas informuoti jaunimą apie pornografijos daromą žalą. Pamokų planai ir praktinės priemonės padės ugdytojams ir kitiems su vaikais dirbantiems specialistams kalbėti apie pornografijos įtaką jaunimui. Projekto tikslinės grupės: P 13 17 metų jaunimas, P mokyklų mokytojai, mokytojų asistentai, mokyklose dirbantys sveikatos priežiūros specialistai, jaunimo lyderiai ir įvairūs specialistai, kurie dirba su vaikais ir jaunimu, P tėvai. Mūsų ištekliai pritaikyti ne tik įvairioms tikslinėms grupėms jie orientuoti į skirtingus mokymosi tipus. Rašytinė medžiaga, trumpi dokumentiniai filmai, skaitmeninės priemonės bus prieinamos, kai pradės veikti Reality Check projekto skaitmeninė platforma. Referencinės grupės, kurias sudaro mūsų tikslinės grupės ir projekte dalyvaujančios mokyklos, aktyviai dalyvauja plėtojant ir vertinat Reality Check išteklius. Mes taip pat siūlome profesinį tobulėjimą ir priežiūrą. Reality Check remiasi: P Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), lytinės sveikatos ir lytinių teisių sąvokos apibrėžimu, P Švedijos lyčių lygybės tikslais, P Švedijos nacionaline strategija dėl vyrų smurto prieš moteris prevencija ir kova su šiuo smurtu, P pradinių mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir vaikų darželių mokymo planais Norite sužinoti daugiau? Apsilankykite mūsų tinklapyje www.reality-check.nu arba susiraskite mus Facebook socialiniame tinkle; naudokite RealityCheck arba @realitycheck.nu žodžius paieškai Instagram. Mūsų el. pašto adresas: realitycheck@talita.se

01 Tradicinė pornografija yra panaši į Playboy Daugelis suaugusiųjų žodį pornografija sieja su erotiniais žurnalais vyrams, tokiais, kaip Playboy ar Hustler. Tačiau tai, kas dar prieš dvidešimt metų buvo laikoma pornografija, šiandien jau prasiskverbė į populiariąją kultūrą, rodoma filmuose, televizijos serialuose ir reklamose. Internetas labai stipriai paveikė pornografijos pobūdį, nes ji šiandien pasiekiama vienu paspaudimu, ją galima žiūrėti visiškai anonimiškai ir dažniausiai nemokamai. Šiais laikais pornografija yra gonzo tipo, kai rodomi iš arti filmuoti ar fotografuoti lyties organai, siekiant, kad peržiūrintys pasijustų lyg pats dalyvautų lytiniame akte, kurio metu fizinis ir verbalinis smurtas laikomas norma. 1 Interneto pornografijos prieinamumas, pigumas ir anonimiškumas nuolatos pritraukia naujų klientų iš viso pasaulio. Manoma, kad apie 30 proc. viso, šiuo metu internetu perduodamo turinio yra pornografinis. Užtenka į Google paiešką įvesti žodį porn ir jau po kelių sekundžių paieškos rezultatuose rasite nuorodas į Youtube turinčias sąsajų su pornografiniais kanalais (pavyzdžiui, Pornhub, Youporn ), kuriuose tik ir laukiama naujų žiūrovų. Vien Pornhub -- didžiausiame pornografiniame kanale esantį turinį vartotojai žiūrėjo 4,6 milijardo valandų. 2 Beveik visi vadinamojo tube tipo pornografiniai kanalai priklauso Mindgeek tarptautinei kompanijai, kuri tvirtina užsiimanti interneto tinklapių dizainu ir kūrimu bei darbu IT srityje be jokių sąsajų su pornografija. Tačiau iš tiesų Mindgeek šiuo metu yra pornografijos gamybos ir platinimo monopolininkė, uždirbanti milijonus pelno iš reklamos savo tinklapiuose ir siūlanti vartotojams registruotis į mokamus pornografinius tinklapius su ekstremaliu turiniu tokiu, kuriame dar daugiau prievartos ir smurto. 3 Kaip ir bet kuris kitas kapitalistinis verslo subjektas, Mindgeek kompanija skiria didžiules pinigų sumas reklamai populiariose erdvėse. 2015 metais Niujorko Taims aikštėje buvo iškabinta didžiulė reklama su šūkiu Ranka yra viskas, ko reikia (angliškai All you need is hand ) su užuomina į tai, kad žmonės pasitenkins turėdami prieigą prie pornografinio turinio. Mindgeek daug nuveikė pateikdama pornografiją kaip įprastą kasdienį dalyką ir tuo pat metu užmaskavo jos išnaudotojišką pobūdį vien tam, kad pornografijos paklausa augtų ir didėtų kompanijos pelnas.

02 Mano vaikas nežiūri pornografijos Šiandien beveik visi vaikai turi prieigą prie interneto. Pagal 2017 m. Švedijoje atliktos apklausos rezultatus nustatyta, kad 70 proc. visų 9 12 metų vaikų ir 90 proc. vyresnių nei 12 metų vaikų turi nuosavą kompiuterį ir (arba) išmanųjį telefoną, 91 proc. 9 12 metų amžius vaikų ir visi vaikai per 12 metų turi prieigą prie išmaniojo telefono. 4 Tokie skaičiai liudija tik viena kad beveik visi vaikai turi neribotą prieigą prie pornografijos. Tyrimais nustatyta, kad statistinis berniukas pradeda žiūrėti pornografiją nuo 12 metų. 5 2014 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad 98 proc. iš visų 16 metų berniukų ir 54 proc. iš visų 16 metų mergaičių žiūrėjo pornografiją, o 1 iš 10 berniukų žiūrėjo pornografiją bent kartą per dieną. 5 2014 m. surinktais duomenimis, 1 iš 4 berniukų iki 18 metų pornografiją žiūri kasdien, o jiems iškyla didesnė nei kitiems tikimybė patirti lytinę prievartą, bei grėsmė, kad jie bandys lytiškai prievartauti kitus. 6 Šiandien tai, kad vaikai žiūri pornografiją, yra taisyklė, o ne išimtis. Dėl besikeičiančio pornografijos braižo daugeliui suaugusiųjų trūksta supratimo apie tai, kokie vaizdai sudaro pagrindinius pornografijos srautus. Tyrimais nustatyta, kad vaikai dažniausiai vengia apie pornografiją kalbėtis su tėvais ar kitais suaugusiaisiais, kuriais pasitiki. 7 Dėl šių priežasčių tik labai nedaug tėvų žino ir naudoja technologijas, skirtas nepilnamečių apsaugai nuo pornografijos, nes tiesiog nemano, kad jų vaikai tokį turinį žiūri. Tačiau net ir naudojant tam tikras apsaugos priemones namuose, vaikai pornografinių vaizdų gali išvysti kitur mokykloje ar kitoje viešoje vietoje, kurioje nėra jokių filtrų ar apribojimų dėl pornografijos žiūrėjimo. 8 Visuomenė sparčiai skaitmenizuojasi, todėl esame įpareigoti užtikrinti priemonių, apsaugančių vaikus nuo pornografijos, naudojimą.

03 Pornografija padeda lytiškai šviesti Nepakankamas lytinis švietimas arba tiesiog jo nebuvimas tai realybė, su kuria susiduria didžioji dalis vaikų visame pasaulyje. Net tie vaikai, kuriems lytinis švietimas vienokia ar kitokia forma buvo prieinamas, jau būna matę pornografijos gerokai prieš tai, kada su jais pradedama diskutuoti apie pagarbą, sutikimą, teisę į savo kūną. Tai reiškia, kad pornografijos pramonė tampa pirmuoju ir dažnai vieninteliu lytinio švietimo įrankiu. 9 Tyrimais nustatyta, kaip pornografinis turinys formuoja žiūrinčiojo požiūrį, kuris turi įtakos vėlesnei elgsenai 10. Ko moko pornografija? Populiariajai pornografijai būdingas smurtas, seksizmas, rasismas, joje beveik nenaudojami prezervatyvai. Pastarieji nerodomi pornografiniuose vaizduose todėl, kad asmenys, kurie dalyvauja kuriant tokį turinį, turi užsiimti nesaugiais lytiniais aktais 11. Pornografija įtvirtina ir skatina rasistinius stereotipus, kai juodaodės moterys vaizduojamos kaip turinčios gyvūnų bruožų, Lotynų Amerikos moterys būna dideliais sėdmenimis, imigrantės labai dažnai sutinka pasimylėti mainais už leidimą gyventi šalyje, Azijos moterys vaizduojamos kaip egzotiškos ir vaikiškos. 9 Smurtas pornografijoje taip pat normalus dalykas. 2010 m. atlikto tyrimo duomenimis nustatyta, kad net 9 iš 10 populiariausių pornografinių filmų vaizduoja fizinį smurtą (pavyzdžiui, kada vyras kiša penį taip giliai į moters burną, jog pastaroji springsta ir/arba apsivemia, mušama atviru delnu, jai pešami plaukai, smaugiama) 1. Beveik 50 proc. visų scenų esama verbalinės agresijos, jose moterys menkinamos ir niekinamos tokiais žodžiais, kaip kalė, sterva, kekšė. Iš esmės visas pornografijoje vyraujantis pažeminimas, agresija ir smurtas vykdomas vyrų prieš moteris, o šios verčiamos apsimetinėti, kad joms patinka tokia seksualizuota prievarta. Tad ko, žiūrėdami pornografiją, mokosi jauni vyrai ir berniukai? Jie mato, kad tikram vyrui neturi rūpėti moters ar merginos ne, kad smurtu yra demonstruojamas vyriškumas, būtent taip, kaip vaizduojama pornografiniame filme. O jaunoms moterims ir merginoms formuojama nuomonė, kad lytinio akto metu jos ir turi tikėtis seksualinės prievartos. Taip pornografija skatina ir parodo destruktyvias vyriškumo normas, rasistinius stereotipus ir seksualizuotą smurtą. Ji nemoko jaunų žmonių seksualumo sieti su sutikimu, pagarba ir lygybe propaguojami visiškai priešingi dalykai.

04 Pornografija neturi įtakos santykiams Tyrimai įrodo ryšys tarp pornografijos vartojimo ir prastesnės tarpusavio santykių kokybės 12. Su jaunimu dirbančios klinikos pastebėjo ryškėjančią tendenciją, kuri vadinama su pornografija sietinais potencijos sutrikimais : jauni vyrai kenčia dėl vėlyvos ejakuliacijos, jų nebejaudina realios partnerės, kyla problemų dėl ilgalaikės ar apskritai erekcijos, trukdančios atlikti visavertį lytinį aktą 13. Kodėl pornografijos vartojimo pasekmės tokios skaudžios? Šiuolaikinė pornografija perteikia iškreiptą ir netikslų vaizdą to, kaip turėtų atrodyti ir funkcionuoti vyrų ir moterų kūnai. Jos vartotojai tampa per daug kritiški tiek sau, tiek savo partneriams, jie susikuria nerealius ir net žalingus lūkesčius tiek dėl savo, tiek dėl partnerių išvaizdos ir lytinio elgesio 14. Dėl šios priežasties kyla savivertės problemų, dažnai daromas spaudimas partneriui lytinių santykių metu atlikti tai, kas nepriimtina, nes manoma, kad tokie dalykai yra norma. Be to, pornografijos pramonė vyriškosios lyties vartotojams formuoja iškreiptą moterų vaidmens suvokimą, kad būtent jos privalo patenkinti vyrus. Tyrimais nustatyta, kad tik 10 proc. pornografinių scenų buvo vaizduojamas teigiamas elgesys, pavyzdžiui, bučiniai, juokas, apsikabinimai, tačiau ir šiose scenose buvo net keturi agresyvūs epizodai 1 Populiariosios pornografijos įrašuose ar vaizduose moterys sumenkinamos iki kūno dalių, kurias reikia išdulkinti, ištratinti, praskėsti. Kai tokie signalai perkeliami į realų gyvenimą, netenka stebėtis, kad vyrai netenka gebėjimo bendrauti romantiškai, aistringai, savo partnerėms gebėti užtikrinti fizinį ir emocinį intymumą.

05 Pornografija tėra fantazija Žmonės dažnai teigia, kad pornografija tėra fantazija, ji ne realybė, ji egzistuoja tik mintyse, tai neturi jokios įtakos tikram gyvenimui. Tačiau pornografijai gaminti pasitelkiami tikri žmonės, dalyvaujantys seksualizuotuose aktuose, kurių pasekmės atsispindi realiame gyvenime. Kitaip nei smurtas Holivudo filmuose, pornografijos atveju jis yra tikras, o ne suvaidintas, kaip ir šio smurto pasekmės. Realios moterys ir merginos verčiamos atlikti jų orumą žeminančius ir niekinančius lytinius aktus su smurto elementais. Tad kas ta fantazija? Ar tik ne moteris pornografijoje? Kurioje ji vadinama paleistuve, prasmirdusia kekše, kuri gauna tai, ko nusipelnė. Be žodinio smurto, moterys sekso metu verčiamos atlikti ekstremalius ir žeminančius dalykus. Ant jų spjaudoma, jos surišamos, mušamos. Trys ar keturi vyrai su moterimi santykiauja oraliniu, vaginaliniu, analiniu būdu tuo pat metu ir tai (angliškai) vadinama gangbang. Iš moters akių trykšta ašaros, kada į jos burną brutaliai kišamas penis, dažnai net po to, kai tai darančio vyro penis pabuvojo šios ar kitos moters analinėje angoje ir ant jo likę išmatų. Toks aktas, kuris pornografijoje vadinamas ATM arba iš išangės į burną ( Ass to mouth ) rodomas net 41 % visų populiariosios pornografijos scenų. 1 Tai, kas įprastai laikoma seksualine prievarta, brutalumu ir žeminančiu elgesiu būtent ir yra tas realusis pasaulis, kuris kaip normalus dalykas demonstruojamas pornografijos pramonės. O moters vaidmuo čia yra apsimetinėti, jog tokie dalykai jai patinka, kad jai priimtina bet kas, kas daroma su jos kūnu. Šiuo atveju pornografijos pramonė perduoda žinią, kad moterys, kurios dirba šiame sektoriuje, nori ir nusipelno būti žeminamos. Už tokių pasišlykštėjimą keliančių užrašų, kaip nepilnametė afrikietė dulkinasi už maistą ar jauna porno aktorė tapo spermos banku, paauglė dulkinasi su savo tėtušiu ir pan., būna tikra mergina ar moteris, vyksta realus veiksmas, kurio metu ji prievartaujama, patiria smurtą, skausmą ir pažeminimą. Pornografijoje tokie dalykai neapsiriboja vaizduote tiems, kurie dalyvauja tokiose scenose, o ir nieko nebestebina, kad pornografijos pramonei labai patinka jaunos merginos, kurios yra išstumtos į užribį, socialiai, ekonomiškai pažeidžiamos ir jau anksčiau patyrusios įvairiausios fizinės ar seksualinės prievartos 15. Pornografijos pramonė tiesiog naudojasi jų pažeidžiamumu, išeities neturėjimu (gal: beviltiškumu?) ir be skrupulų išnaudoja.

06 Pornografija neskatina smurto Šimtų per 50 metų laikotarpį atliktų tarptautinių tyrimų metu nustatytas nepaneigiamas ryšys tarp pornografija besimėgaujančių berniukų bei vyrų ir padidėjusios jų seksualinės agresijos prieš moteris ir merginas 16. Metaanalizės, vieno patikimiausių tyrimo metodų, būdu buvo sujungti 22 nuo 2016 metų septyniose skirtingose valstybėse atlikti tyrimai ir jų duomenys. Ji nustatė statistiškai reikšmingą ryšį tarp didesnio pornografijos vartojimo ir padidėjusios seksualinės agresijos, nesvarbu, ar peržiūrėtuose vaizduose ir įrašuose buvo rodoma fizinė prievartą, ar ne 17. Tyrėjai teigia, kad tai yra moterų pavertimo daiktu ir jų įvaizdžio menkinimo pasekmė, kuri atsispindi net scenose be fizinio smurto. Kito 2016 metais atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 4564 jaunuolių nuo 14 iki 17 metų iš penkių Europos valstybių, metu nustatyta, jog seksualinio smurto tikimybė smarkiai išauga, jei reguliariai žiūrimas pornografinis turinys 18. Šio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad berniukai, kurie nuolat žiūri pornografiją, susiformuoja gerokai negatyvesnes su lytimis susijusias nuostatas. Populiarioji pornografija formuoja požiūrį, kad moters menkinimas yra normalu, kaip ir su tuo susijęs elgesys jų atžvilgiu. Vyrų seksualinę prievartą patyrusios moterys bei pagalbą joms teikiančios tarnybos nurodė, kad pornografija veikia kaip katalizatorius, kuris skatina berniukų ir vytų seksualinę agresiją 16. #MeToo judėjimo kontekste visuomenė negali sau leisti pro pirštus žiūrėti į reiškinius, kurie sustiprina vyrų seksualinę agresiją prieš moteris ir merginas.

07 Pornografija seksualinis moterų išlaisvinimas Pasigirsta teiginių, kad pornografija išlaisvina moteris seksualiniu atžvilgiu. Tačiau su kuo susijusi ši laisvė? Nuo ko iš tiesų jos išlaisvinamos? Vertinant globaliai ir pasitelkus istoriją, įvairūs moterų teisių ir laisvių apribojimai bei prieš jas naudojama seksualinė prievarta susijusi su patriarchaline visuomenės santvarka sistema, kurioje vyrai jų atžvilgiu buvo ar yra privilegijuoti visose socialinės veiklos srityse. Neproporcingas galios tarp lyčių paskirstymas suteikia vyrams daugiau įtakos lemti moterų gyvenimus, naudotis jų kūnu ir seksualumu, nes nuo pat gimimo formuojamas požiūris, kad vyras turi teisę į moters kūną. Pagal tradicinius lyčių vaidmenis, moterys apibrėžiamos kaip pasyvios, paklusnios ir nepilnavertės, o vyrai yra kontroliuojantys, agresyvūs, dominuojantys ir pranašesni už jas. Tad ką reiškia išlaisvinimas tokiame patriarchaliniame kontekste? Įprastai laisvė apibūdinama kaip asmens išgelbėjimas iš kalėjimo, vergijos ar priespaudos. Tad siekiant seksualinio išlaisvinimo reikia atsisakyti tradicinių lyčių vaidmenų, kai vyrai dominuoja prieš moteris, vienodai pasiskirstyti galią, užtikrinti moters teisę į savo kūną ir laisvę nuo seksualizuotos prievartos. Pati pirminė angliško termino porn, porne -- kekšę, prostitutę, seksualinę, vertės neturinčią vergę -- reikšmė akivaizdžiai nurodo, kad pornografijos pramonė išnaudoja socialinėse ir ekonominėse paraštėse atsidūrusias, pažeidžiamas merginas ar moteris, kurios ir anksčiau patyrė seksualizuotą smurtą, daugelis buvo įtrauktos į prostituciją. Pornografija tai tarptautinė, vyrų vyrams sukurta pramonė, terpė, kurioje seksualizuota vyrų galia pateikiama kaip dominuojanti ir visa apimanti, o moterys vaizduojamos paklusnios ir bejėgės. Taip skiepijama mintis, kad moteris neturi teisės pasakyti ne, ji privalo mėgautis tuo, ko nori vyras, nekreipdama dėmesio į žeminimą ir smurtą. Teigiantieji, kad pornografija seksualiai išlaisvina moteris, visiškai neatsižvelgia į egzistuojančias patriarchalinės visuomenės struktūras. Seksualinė laisvė niekada negali būti siejama su kažkieno laisvės ribojimu ar prievarta; siekiant išlaisvinti moteris būtina išlaisvinti jas visas.

08 Feministinė ir LGBTQ pornografija skatina lyčių lygybę Pasigirsta teiginių, kad tam tikri pornografijos tipai, kuriuose nėra žeminimo, niekinimo ar prievartos prieš moteris, kuriami lygių teisių principu. Deja, bet filmų, kuriuose vyrautų tokio pobūdžio turinys, beveik nėra ir feministiniu vadinamas turinys nėra laisvai prieinamas, todėl jaunimui jis yra praktiškai nepasiekiamas. Be to, nėra jokių rimtesnių empirinių įrodymų, pagrindžiančių tvirtinimus, jog vadinamoji feministinė, alternatyvioji arba labiau moterims skirta pornografija būtų kuriama be prievartos 19. Pavyzdžiui, viena šios srities aktorė pasakė, kad galima kurti tokią pornografiją, kai mergina dusinama, mušama, ant jos spjaudoma, vyras vadina ją purvina kekše, o visa tai bus laikoma normaliu ar net feministiniu turiniu, jei viskas, ką daro aktoriai, yra kontroliuojama 20. Tačiau šiuo atveju visiškai neatsižvelgiama, kad tokiose scenose dalyvauja itin pažeidžiami asmenys, kad visada egzistuos ryšys tarp tokios pornografijos žiūrėjimo ir seksualinės prievartos panaudojimo. Įvairiais tyrimais nustatyta, kad pornografijoje, kurią kūrė prodiuserės, taip pat yra daug žmogaus orumą žeminančio ir agresyvaus veiksmo prieš moteris tokio, koks vyrauja ir vyrų kuriamame turinyje 21. Būtent tokius dalykus nori matyti pornografijos vartotojai vyrai, o šios srities pramonė tiesiog tenkina tokį poreikį. Tas pat galioja ir vadinamajai LGBTQ (lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių, neapsisprendusių asmenų) pornografijai. Ir šiai auditorijai skirtame turinyje nebūtinai galioja lyčių lygybės principais, jame taip pat apstu smurto ir agresijos. Tyrimais nustatyta, kad LG- BTQ, kaip ir heteroseksualiems asmenims skirtai pornografijai būdingi tie patys nelygiaverčiai vaidmenys, lyčių stereotipai, smurtas, ypač vaizduojant gėjus 22. Homoseksualių vyrų pornografija taip pat yra smurtinė, rasistinė, čia irgi gausu tiesioginių ir netiesioginių užuominų apie lytis, galią, seksualizuotą prievartą. Tik pastaruoju atveju galią ir smurtą demonstruoja hipervyriški vyrai silpnesnių, moteriškojo tipo vyrų atžvilgiu. Iš esmės, kartojamas heteroseksualios pornografijos scenarijus, kai vyrai naudoja prievartą prieš moteris 22.

09 Mėgėjiškoji pornografija nėra nieko blogo, nes niekas iš jos nesipelno Paplitusi nuomonė, kad vadinamoji mėgėjų, be siekio pasipelnyti kuriama pornografija gali būti kitokia nei komercinė, kai moterys išnaudojamos ir paverčiamos lytinės aistros tenkinimo objektais. Tačiau kas ir kaip gali užtikrinti, kad net ir mėgėjiškas turinys nekuriamas komerciniais tikslais arba kad tokios scenos filmuojamos susitarus ir be prievartos? Dažnai pasitaiko, kad sekso paslaugų pirkėjai už galimybę filmuoti savo lytinį aktą moteriai papildomai nesumoka,, tačiau vėliau be jos žinios ar sutikimo įrašą patalpina internete. Mėgėjiškoji pornografija tik savitas šios pramonės žanras, dažnai beveik niekuo nesiskirintisa nuo kitų komercinių formų 23. Tyrimais įrodyta, kad mėgėjiškos pornografijos turinys toks pat destruktyvus, kaip ir komercinės 24. 2014 metais atlikto tyrimo metu buvo peržiūrėta 400 populiariausių mėgėjų pornografijos filmų ir nustatyta, kad juose smurto prieš moteris ir jų vaizdavimo kaip sekso objektų yra dar daugiau, nei kitų tipų pornografiniame turinyje 25. Be to, akivaizdu, kad tokiuose mėgėjiškos pornografijos subžanruose (gal: pogrupiuose), kaip ex-wife (buvusi žmona), ex-girlfriend (buvusi draugė) ir revenge porn (keršto pornografija) įrašų ar nuotraukų turinys negalėjo būti kuriamas abiem pusėms sutikus. Nuogų merginų nuotraukų ir filmukų siuntinėjimas arba skelbimas internete, taip vadinamas sekstingas ( angl. sexting ), populiarėja tarp jaunimo, Tačiau toks turinys gali būti labai lengvai išplatintas ir galiausiai atsidurti pornografiniuose portaluose arba būti panaudotas smurtautojų, ruošiant ir šantažuojant jaunas merginas seksualinio išnaudojimo tikslais. Be to, moteris ir merginas nuo smurto ginančių organizacijų atstovai pastebėjo, kad seksualiniai šantažuotojai dažnai filmuoja ar fotografuoja patį seksualinės prievartos aktą, o tuomet grasina nukentėjusiajai išplatinsiantys visa tai viešai be jos sutikimo ar žinios.

10 Pornografija nėra tas pat, kas prostitucija Žmonės dažnai mano, kad pornografija ir prostitucija neturi nieko bendro; vieni dalykai vyksta filme, kiti vadinamame realiame pasaulyje. Deja, pornografija tėra prostitucijos atmaina, kai vienas ar daugiau asmenų atlieka lytinį aktą už atlygį. Tai nėra atsieti pasauliai: didžioji dauguma pornografijos portalų papildomai pelnosi iš tiesioginių vaizdo pokalbių ir vadinamojo eskorto puslapių, kuriuose perkamos ir parduodamos moterys, reklamų 3 Netenka stebėtis, kad dauguma tiesioginiais vaizdo pokalbiais besiverčiančių merginų ir moterų yra iš neturtingų valstybių, pažeidžiamų socialinių grupių, nebaltosios. Tyrimais nustatyta: kaip ir įtraukos į prostituciją, dirbančios pornografijos sektoriuje moterys yra kilusios iš nepalankios aplinkos, kurioje klesti skurdas, seksualinis vaikų išnaudojimas, šios moterys ir merginos dažnai būna užaugusios vaikų namuose ar atkeliavusios iš benamių prieglaudų 15. Taip pat įrodyta, kad daugelis moterų, kurios verčiamos dirbti prostitutėmis, taip pat išnaudojamos ir pornografijos kūrėjų. Tyrime, kuriame dalyvavo 854 prostitučių iš devynių valstybių, 49 proc. respondenčių nurodė buvusios išnaudotos ir pornografijoje 26. Net 68 proc. apklaustų merginų ir moterų atitiko klinikinius potrauminio streso sindromo (PTSD) kriterijus, kurie buvo tokie pat, kaip išprievartautų, sumuštų ir gyvenamosios vietos netekusių moterų, karo veteranų, pabėgėlių ar kankintų asmenų. Negana to, prostitučių, kurios išnaudojamos ir pornografijos pramonėje, PTSD simptomai buvo sunkesni. Su pornografija, prostitucija ir prekyba žmonėmis susijusį smurtą išgyvenusios moterys teigė, kad pornografija yra tiesiog traumuojanti prostitucijos forma, nes jų išnaudojimo ir smurto prieš jas vaizdai gali būti niekada nebepašalinti iš interneto 27. Neatsiejamą pornografijos ir prostitucijos tarpusavio ryšį įrodo tyrimai, atlikti sekso paslaugų pirkimo srityje. Rezultatai parodė, kad vyrai, kurie žiūri pornografiją, yra labiau linkę pirkti šias paslaugas, kad galėtų pakartoti, atkurti su prostitutėmis tai, ką matė pornografiniuose kanaluose 28. Naujausiose Švedijos policijos ataskaitose nurodoma, kad pareigūnai vis dažniau suima jaunus asmenis už seksualinių paslaugų pirkimą, o šį reiškinį tiesiogiai sieja su vis didėjančiu ir plačiai paplitusiu pornografijos vartojimu. Nebūna taip, kad vos 15-os metų paauglys atsikėlęs ryte užsimanytų nusipirkti prostitutę. Savo darbe pastebime tendenciją, kad vyrai, kurie perka sekso paslaugas, dažnai ar labai dažnai žiūri pornografiją, sako Simon Häggström, buvęs Stokholmo policijos Kovos su prostitucija padalinio vadovas ir kriminalinis inspektorius 29. Tad pornografija skatina prostitucijos paklausą ir didina prekybos žmonėmis apimtis, nes vyrai ir vaikinai vis dažniau perka moteris ir jų kūnus.

QUELLENANGABEN. 1. Bridges, A. J., Wosnitzer, R., Scharrer, E., Sun, C., and Liberman, R. (2010). Aggression and sexual behavior in bestselling pornography videos: A content analysis update, Violence Against Women, 16(10):1065-1085. 2. Pornhubs yearly statistics. 3. The Economist. Naked Capitalism Pornography. 26-09-2015. 4. Medierådet (2017). Unga & medier 2017. Om barn och unga 9 18 år. Stockholm: Medierådet. 5. Mattebo, M., Tydén, T., Häggström-Nordin, E., Nilsson, K., and M. Larsson. (2013). Pornography and Sexual Experiences Among High School Students in Sweden. Journal of Developmental and Behavioural Pediatrics, Vol. 35(3):179-188. 6. Donevan, M., Jonsson, L. (2018). Högkonsument eller porrfri? Svenska ungdomars pornografikonsumtion över en 10- års period. Föreläsning i Almedalen, Sverige. 7. Mattebo, M. (2014). Use of Pornography and its Associations with Sexual Experiences, Lifestyles and Health among Adolescents. Digital Comprehensive Summaries of Uppsala Dissertations from the Faculty of Medicine 974. Uppsala: Uppsala University. 8. Skolverket. (2016). IT-användning och IT-kompetens i skolan. Skolverkets IT-uppföljning 2015. D.r: 2015:00067. 9. Donevan, M. If porn is sex education, what does it teach? in Freedom Fallacy: The Limits to Liberal Feminism, (eds.) Miranda Kiraly and Meagan Tyler. Connor Court Publishing: Australia. 10. Wright, P. (2018). Pornography and sexual behavior: Do sexual attitudes mediate or confound? Communication Research, DOI: 10.1177/0093650218796363. 11. Grudzen, C., Ryan, G., Margold, W., Torres, J., and L. Gelberg. (2008). Pathways to health risk exposure in adult film performers. Journal of Urban Health, 86(1):67-78. 12. Perry, S. (2017). Does Viewing Pornography Reduce Marital Quality Over Time? Evidence from Longitudinal Data, Archives of Sexual Behavior, Vol. 46: 549-559; Zillmann, D. and B. Jennings. (1988) Pornography s Impact on Sexual Satisfaction, Journal of Applied Social Psychology, 18: 38-53. 13. Svanell, A. Har den svenska penisen slaknat? Svenska Dagbladet, 08-02-2018. Hämtad från: https://www.svd.se/ har-den-svenska-penisen-slaknat. 14. Schneider, J. (2000), Effects of Cybersex Addiction on the Family: Results of a Survey, Sexual Addiction & Compulsivity, 7:31-58. 15. Grudzen, R., Meeker, D., Torres, J. et al. (2011). Comparison of the Mental Health of Female Adult Film Performers and Other Young Women in California. Psychiatric Services, 62 (6): 639-45. 16. Waltman, M. (2014). The Politics of legal Challenges to Pornography: Canada, Sweden and the United States. Stockholm Studies in Politics No. 160. Ph.D. dissertation, Stockholm University, 2014. ISBN 9789176490471; Waltman, M. (2016). Pornography and men s violence against women, Part 2 Pornography and prostitution: a report on exploitation and demand, pp. 31-108, Stockholm: Unizon. 17. Wright, P, Tokunaga, R. and A. Kraus. (2016). A Meta-Analysis of Pornography Consumption and Actual Acts of Sexual Aggression in General Population Studies. Journal of Communication, DOI: 10.1111/jcom.12201. 18. Stanley et al. (2016). Pornography, Sexual Coercion and Abuse and Sexting in Young People s Intimate Relationships: A European Study. Journal of Interpersonal Violence, 1.26. DOI: 10.1177/0886260516633204.

19. Waltman, M. (2017). Appraising the Impact of Toward a Feminist Theory of the State: Consciousness-Raising, Hierarchy Theory, and Substantive Equality Laws. Law & Inequality: A Journal of Theory and Practice, 35(2): 353-391. 20. Whisnant, R. (2015). Not Your Father s Playboy, Not Your Mother s Feminist Movement: Feminism in a Porn Culture in Freedom Fallacy: The Limits to Liberal Feminism, (eds.) Miranda Kiraly and Meagan Tyler. Connor Court Publishing: Australia. 21. Sun, C., Bridges, A., Wosnitzer, R., Sharrer, E., and R. Liberman. (2008). A Comparison of Male and Female Directors in Popular Pornography: What Happens When Women are at the Helm? Psychology of Women Quarterly, 32:312-325. 22. Kendall, C. (2004). Gay male pornography: an issue of sex discrimination. Vancouver: UBC Press. 23. Attwood, F. (2009). Mainstreaming sex: The sexualization of western culture. London: I.B. Tauris. 24. Van Doorn, N. (2010). User-Generated Pornography, Gender Reification, and Visual Pleasure. Convergence: The International Journal of Research into New Media Technologies, 16(4):411-430. 25. Klaassen, M., and J. Peter (2014). Gender (In)equality in Internet Pornography: A Content Analysis of Popular Pornographic Internet Videos. The Journal of Sex Research, 52:721-735. 26. Farley et al. (2004). Prostitution and Trafficking in Nine Countries: An Update on Violence and Posttraumatic Stress Disorder. Journal of Trauma Practice, 2:33-74. 27. Donevan, M. (2018). Preliminary results from Talita s study on the pornography industry. 28. Farley, M., Golding, J., Matthews, E., Malamuth, N., and L. Jarrett. (2015). Comparing sex buyers with men who do not buy sex: New data on prostitution and trafficking. Journal of Interpersonal Violence, DOI: 10.1177/0886260515600874; Monto, M., and N. McRee. (2005). A comparison of the male customers of female street prostitutes with national samples of men. International Journal of Offender Therapy and Comparative Criminology, 49:505-529. 29. Vi måste prata mer om sexköparna. Fråga Doktorn 2017-04-24. Retrieved from: https://www.svt.se/fraga-doktorn/vi-maste-prata-mer-om-sexkoparna/

Talita Apie Talita Talita tai programa, skirta padėti pasitraukti iš prostitucijos, pornografijos, prekybos žmonėmis ir pradėti naują gyvenimą. Mes užsiimame prevencine, visuomenės informavimo ir pagalbos veikla Švedijoje (Stokholmo ir Geteborgo regionuose), Mongolijoje ir Rumunijoje. Mūsų vienerių metų trukmės pagalbos programa pagrįsta metodu, kuris buvo kuriamas 20 metų ir pasiteisino dirbant su tikslinėmis grupėmis. Šis metodas veiksmingai padėjo 97proc. Talita paramos programoje dalyvavusių moterų pasitraukti iš prostitucijos. Talita metodika apima saugaus būsto suteikimą, traumų terapiją, švietimą, konkrečių problemų nagrinėjimą ir integravimą į visuomenę. Norite sužinoti daugiau? Užeikite į mūsų tinklapį adresu: www.talita.org Mus galite rasti ir socialiniuose tinkluose: Facebook: www.facebook.com/talitasverige Instagram: @Talita_Sverige Twitter: @TalitaSverige Apie Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centrą Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras (KSPPC), nevyriausybinė bei ne pelno organizacija, įkurta 2003 m., teikianti kompleksinę pagalbą (socialinę, psichologinę ir teisinę) nuo smurto (smurtas artimoje aplinkoje, prekyba žmonėmis, seksualinis išnaudojimas prostitucijos tikslais) nukentėjusiems asmenims. Centro tikslas įgalinti nuo smurto nukentėjusius asmenis didinant jų galimybę gyventi visavertį gyvenimą, skatinant atkurti ryšius su supančia aplinka bei su pačiu savimi. Organizacijos tikslas ir veikla įgyvendinama per šias programas: Specializuotos pagalbos centras (SPC) - teikiama kompleksinė psichosocialinė pagalba ir parama asmenims, nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje (socialinė, psichologinė bei psichoterapinė ir teisinė). Klaipėdos SPC yra Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos narė. Prieš prekybą žmonėmis programa - teikia kompleksinę psichosocialinę pagalbą ir paramą nukentėjusiems nuo seksualinio išnaudojimui prostitucijos tikslais bei prekybos žmonėmis įvairių formų. Pagalbos moterims linija - emocinė parama telefonu 8 800 66366 bei laiškais 24/7 visoje Lietuvoje. Pagalbos moterims linija yra Lietuvos emocinės paramos tarnybos asociacijos (LEPTA) narė.

Talita Leidinio parengimą lietuvių kalba organizavo KLAIPĖDOS SOCIALINĖS IR PSICHOLOGINĖS PAGALBOS CENTRAS Iš anglų kalbos vertė MARIUS VALIUKAS Recenzavo MARGARITA JANKAUSKAITĖ Tekstą lietuvių kalba redagavo VAKARIS DEKSNYS Leidinio maketą finansavo: Spaudinio leidimą finansavo: SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA