LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR

LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 3, 23, 28 1, 35, 48 STRAIPSNIŲ IR 1 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 26 1 STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 273, 587, 771 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 771 1 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Savavališkų statybų mastas Lietuvoje pastaraisiais metais mažėja, tačiau atliktas tarptautinis Baltijos valstybių tyrimas parodė, kad tokių įžūlių savavališkos statybos atvejų kaip Lietuvoje kitose kaimyninėse šalyse nėra. 2015 m. buvo surašyti 462 savavališkos statybos aktai, iš kurių net 43 proc. buvo surašyta dėl gyvenamosios paskirties statinių. Į viešumą iškylantys skandalingi ypatingų statinių savavališkų statybų atvejai patvirtina tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neatgraso net ir gyvenamosios paskirties statinių statytojų imtis savavališkų statybų, kurios kelia grėsmę ne tik darniam teritorijos vystymuisi, sveikos gyvenamosios aplinkos formavimui ir deramai gyvenamųjų vietovių plėtrai, bet ir visos visuomenės saugumui. Todėl atsakingų asmenų atsakomybės neišvengiamumas ir savavališkos statybos padarinių šalinimas turi būti įgyvendinamas taip, kad visuomenei nekiltų abejonių dėl tokio neteisėto veikimo nebaudžiamumo. Vis dėlto 2015 m. gruodžio 15 d. duomenimis Vilniaus apskrityje buvo vėluojama įvykdyti net 132 teismų sprendimus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. 2015 m. beveik 40 proc. visų teismų sprendimų buvo neįvykdyta, o įvykdytų sprendimų, kurių įvykdymo terminas jau buvo suėjęs, įvykdymo vėlavimo laikas (trukmė iki įvykdymo po teismo nustatyto termino sprendimui įvykdyti) vidutiniškai siekė 1 metus ir 3 mėnesius. Didelis neįvykdytų teismų sprendimų dėl statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimo skaičius ir komplikuotas, ilgai besitęsiantis teismų sprendimų vykdymas rodo būtinybę imtis papildomų priemonių, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti ir vilkinti tokios statybos padarinių šalinimą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau Inspekcija) privalomi nurodymai pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat privalomieji nurodymai pašalinti kitus pažeidimus, nustatytus statybos patikrinimo metu, nėra vykdomieji dokumentai. Tai reiškia, kad jei jie nėra vykdomi, Inspekcija visais atvejais dėl jų vykdymo privalo kreiptis su atskiru ieškiniu į teismą. Per metus vidutiniškai tai reiškia 150-160 ieškinių. Tokia privalomųjų nurodymų vykdymo tvarka neleidžia užtikrinti operatyvaus statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimo ir sukuria prielaidas savavališkas statybos darbus vykdžiusiems asmenims vilkinti procesą, toliau gauti pajamas iš neteisėtų statinių ir tikslingai tęsti neteisėtumo situaciją. Teismų procesai dažnai trunka 1,5 2 metus, jeigu byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. Akcentuotina, kad pažeidėjams teisminis procesas dėl įpareigojimų vykdyti privalomuosius nurodymus didžiąja dalimi kainuoja tik tiek, kiek jie savo nuožiūra naudojasi teisine pagalba. Kitos teisminės išlaidos žyminis mokestis už apeliacinį skundą, teismo priteisiamos valstybės išlaidos yra minimalios, siekiančios keliasdešimt eurų. Tuo tarpu Inspekcijos ir Lietuvos valstybės patirtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo teisme nėra priteisiamos iš pažeidėjų.

2 Pažymėtina, kad priežiūros institucijų statybų srityje nurodymai yra vykdomieji dokumentai Suomijoje, Estijoje, Švedijoje, Kroatijoje, Škotijoje, Rumunijoje, t. y. šiose šalyse priežiūros institucijos neturi šių nurodymų nevykdymo atvejais kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl jų pačių priimtų sprendimų privalomo vykdymo. Šiuo metu statybas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus vykdžiusiems asmenims nėra nustatyta sankcijų už teismų sprendimų nevykdymą, todėl jie patys nėra motyvuoti vykdyti teismo sprendimo. Tokiu atveju teismo sprendimą gali įvykdyti tik Inspekcija, tačiau tai užtrunka ilgai, nes siekdama pasinaudoti teise įvykdyti teismo sprendimą ir nugriauti neteisėtai pastatytą pastatą, Inspekcija privalo kreiptis į antstolį dėl vykdomojo rašto išdavimo, įvykdyti viešųjų pirkimų procedūras, kad būtų parinktas rangovas, galintis tai padaryti, apžiūrėti statinį, parengti griovimo darbų sąmatą, jei reikia griovimo projektą ir kitus reikiamus dokumentus. Tokiu būdu be jokių sankcijų ir nuostolių pažeidėjai gali prailginti neteisėtų statybų nugriovimo laiką, o jei šiame statinyje vykdoma komercinė veikla, pažeidėjas ir toliau sėkmingai gali ją vykdyti bei gauti iš jos pajamų. Skolininkams patiems nevykdant savavališkos statybos griovimo darbų, eikvojami valstybės ištekliai, todėl teismo sprendimų vykdymas tampa visiškai neefektyvus. 2015 m. buvo nugriauta arba pradėta griauti 21 statinys. Statinių griovimo darbai valstybei kainavo 117 403 eurus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dėl galiojančio teisinio reglamentavimo savavališkos statybos padarinių šalinimas, kai pats statytojas arba kitas asmuo jų nepašalina, yra labai ilgai trunkanti procedūra, sukurianti didelę administracinę ir materialinę naštą valstybės institucijoms. Statybas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus vykdę asmenys nemotyvuojami patys įvykdyti teismo sprendimo, kadangi Inspekcija, įvykdydama sprendimą už neteisėtas statybas vykdžiusį asmenį, iš pastarojo išsiieško tik tokio vykdymo išlaidas, o tai jam nesukelia ženklių neigiamų turtinių pasekmių, negu jis sprendimą įvykdytų pats. Pabrėžtina ir tai, kad jeigu teismo sprendime nenurodyta kita sprendimo vykdymo tvarka, Inspekcija, norėdama pasinaudoti teise įvykdyti teismo sprendimą už skolininką, privalo kreiptis į teismą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo CPK 284 str. 1 d. nustatyta tvarka. Dėl vykdymo tvarkos pakeitimo turi teisę kreiptis ir antstolis CPK 771 str. 3 d. nustatyta tvarka. Teismas dėl to priima nutartį, kuri gali būti skundžiama. Po vykdymo tvarkos pakeitimo arba, jeigu tokia tvarka jau buvo numatyta teismo sprendime, antstolis turi kreiptis į teismą CPK 771 str. 2 d. nustatyta tvarka su prašymu leisti taikyti sprendime nurodytas pasekmes. Akivaizdu, kad prievolės, kuri teismo sprendimu buvo nustatyta statybas vykdžiusiam asmeniui, vykdymas Inspekcijai kainuoja nemažai tiek laiko, tiek finansinių sąnaudų (norėdama pasinaudoti savo teise įvykdyti teismo sprendimą, Inspekcija privalo kreiptis į antstolį, kuris pradeda priverstinio vykdymo procesą, taip pat sumokėti jam būtinąsias ir papildomas vykdymo išlaidas). Didelė administracinė našta institucijoms sukuriama ir dėl to, jog šiuo metu statinio projektinio derinimo procese dalyvaujantiems subjektams nėra numatyta galimybė patiems panaikinti savo priimtus tarpinius administracinius sprendimus statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procese net ir tais atvejais, kai jų neteisėtumas ir yra nustatomas dar iki statybos leidimo išdavimo. Dėl to susidaro situacija, kai atsakingos institucijos neturi galimybės operatyviai taisyti savo padarytų klaidų, kol nėra priimtas galutinis neteisėtas administracinis sprendimas statybą leidžiančio dokumento išdavimas, kuris vėliau gali būti panaikintas tik teismine tvarka, o jo pagrindu atsiradę neteisėti padariniai (pastatyti statiniai) dažnai padaro didelę žalą aplinkai ir valstybei. Pažymėtina, kad tokia teisė viešojo administravimo subjektams yra numatyta teritorijų planavimo procese iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo (Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalis), todėl būtina tokią galimybę numatyti ir Statybos įstatyme. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d. ir rugsėjo 17 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už ypatingų ir neypatingų statinių naują savavališką statybą ir savavališką rekonstrukciją bei statinių statybą saugomose teritorijose nustatytos baudos

3 juridiniams asmenims santykine išraiška lyginant su vidutine tokių statybų verte yra nedidelės. Taip pat vis dar pasitaiko savavališkų statybų saugomose teritorijose, kurios daro didelę žalą viešajam interesui. Statytojų juridinių asmenų vykdomos savavališkos statybos pasižymi didesniu mastu nei fizinių asmenų, nes jos paprastai vykdomos siekiant statinius parduoti, išnuomoti ar kitaip jais disponuoti, tuo sukeliant žalą ir tretiesiems asmenims bei apsunkinant statybos padarinių pašalinimą. Šią išvadą patvirtina tai, kad beveik pusė iš 2015 m. surašytų savavališkos statybos aktų buvo surašyti sostinėje ir pajūryje, t. y. Vilniuje ir Klaipėdoje. Įmokos už savavališkos statybos įteisinimą dydis net ir didelio masto savavališkų statybų atveju taip pat yra neproporcingai mažas, todėl neatgraso pažeidėjų nuo pakartotinių savavališkų statybų ateityje. Siekiant atgrasyti nuo savavališkų statybų, būtina ne tik didinti juridiniams asmenims skiriamas baudas už savavališką statybą ir už jos įteisinimą mokamas įmokas, bet ir užtikrinti, kad įmokas už įteisinimą mokėtų visi be išimties savavališkas statybas vykdę asmenys, t. y. ne tik tie, dėl kurių statybų Inspekcija surašė privalomuosius nurodymus, taip pat užtikrinti, kad nesumokėtos įmokos būtų sumokėtos ir, esant reikalui, išieškotos. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį dalis asmenų, vykdžiusių savavališkas statybas, gali jas įsiteisinti, nepatirdami jokių sankcijų už neteisėtą veikimą, gali būti laikomas nesuderinamu su konstituciniu visų asmenų lygybės prieš įstatymą principu, nustatytu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje. Siekiant užkirsti kelią didelės žalos tretiesiems asmenims atsiradimui tais atvejais, kai asmenys įsigyja į civilinę apyvartą papuolusius nekilnojamojo turto objektus, kurių statybos teisėtumo klausimas nėra išspręstas, būtina keisti galiojantį teisinį reguliavimą, pagal kurį statybos užbaigimo procedūros neatliekamos, taip pat Inspekcija neišduoda pažymos, jog statyba įvykdyta be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, tik tais atvejais, kai dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo į teismą kreipiasi viešojo administravimo subjektas. Tačiau tais atvejais, kai į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo kreipiasi privatus subjektas, Inspekcija neatlieka statybos užbaigimo procedūros ir neišduoda pažymos tik tais atvejais, kai pati patikrina ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą ir nustato, kad jis yra neteisėtas. Tačiau pasitaiko atvejų, kad teisminiame procese ginčas dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo yra tik išvestinis iš kitų ginčų, pavyzdžiui, kai kyla ginčų dėl žemės ir statybą leidžiantis dokumentas nėra neteisėtas, tačiau patenkinus iškeltus reikalavimus, statyba nebūtų galima, pavyzdžiui, panaikinus sandorius dėl žemės sklypo perleidimo. Darytina išvada, kad galiojantis reguliavimas sudaro prielaidas pažeisti sąžiningų asmenų teises ir teisėtus interesus, kadangi registre gali būti registruojamas statinys ir į civilinę apyvartą gali patekti nekilnojamasis daiktas, kurio sukūrimo teisėtumo klausimas nėra išspręstas, todėl būtina imtis papildomų priemonių siekiant užkirsti kelią tokių nekilnojamųjų daiktų patekimui į civilinę apyvartą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė ir Ekonominės ir socialinės politikos grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą: 1. Inspekcijos privalomieji nurodymai dėl statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus nėra tiesioginio vykdymo dokumentai. Tai reiškia, kad jeigu jie nėra vykdomi, Inspekcija visais atvejais turi kreiptis su ieškiniu į teismą, kad šis įpareigotų asmenį įvykdyti privalomajame nurodyme numatytą įpareigojimą. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą taip pat numatyta, kokius įpareigojimus asmeniui gali nustatyti teismas, nagrinėdamas Inspekcijos ieškinius dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. 2. Šiuo metu nėra nustatyta viešojo administravimo subjekto teisė pačiam panaikinti savo priimtus neteisėtus tarpinius administracinius aktus, priimtus statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros metu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo. 3. Esamas reglamentavimas nustato, kad pareiga mokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, kai siekiama gauti statybą leidžiantį dokumentą, atsiranda tik tuo atveju, jeigu asmeniui

4 yra pateiktas Inspekcijos privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Tai reiškia, kad kitais atvejais savavališką statybą galima įsiteisinti be jokių teisinių pasekmių už neteisėtą veikimą. Šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas taip pat nenumato, kokie turėtų būti Inspekcijos veiksmai, jeigu asmenys nevykdo pareigos mokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. 4. Statybos įstatymo 48 straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę juridiniams asmenims už savavališką statybą ir pinigines sankcijas atsižvelgiant į savavališkos statybos rūšį, statybos teritoriją ir pakartotinumą. Maksimali bauda juridiniam asmeniui už savavališko ypatingo statinio statybą yra beveik 15 000 Eur, jei statinys yra saugomojoje teritorijoje beveik 22 000 Eur. Minimali bauda atitinkamai yra 7 240 Eur ir beveik 12 000 Eur. Pavyzdžiui, Estijoje bauda juridiniam asmeniui gali siekti net 32 000 Eur. Šiuo metu maksimali įmoka už savavališkos statybos įteisinimą šiuo metu yra 144 810 Eur, kuri negali būti viršyta nepaisant įteisinamos savavališkos statybos masto. 5. CPK 18 str. įtvirtintas įsiteisėjusių teismų sprendimų, nutarčių, įsakymų ar nutarimų privalomumo principas. Pagal šiuo metu galiojančią CPK 771 str. 5 d. nuostatą, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 289 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Teismai neskiria baudų už teismo sprendimo nevykdymą, jeigu yra nurodytos arba gali būti nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, t.y. jeigu sprendime yra/gali būti numatyta teisė išieškotojui įvykdyti sprendimą skolininko lėšomis, jeigu pastarasis per sprendime nustatytą terminą neįvykdo įpareigojimo. Pagal CPK 273 str. 3 d., galima iš anksto prašyti teismo numatyti baudą už teismo sprendimo nevykdymą, tačiau tik jeigu sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti arba nutraukti tiktai pats atsakovas. Įstatymų leidėjas tokiu reglamentavimu siekė efektyvesnio teismų sprendimų, kuriais asmenys įpareigoti atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, įvykdymo jeigu tam tikrus veiksmus atlikti arba juos nutraukti gali tik pats skolininkas, tuomet šis, tokio įpareigojimo nevykdydamas, sulaukia procesinių prievartos priemonių, kadangi niekas kitas už jį teismo sprendimo neįvykdys. Tačiau priešinga situacija susiklosto, kai atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali ne tik skolininkas, todėl skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą būtų netikslinga. Tai reiškia, kad skolininkai, įpareigoti atlikti asmeninio pobūdžio prievolę, yra blogesnėje teisinėje padėtyje negu skolininkai, kurių įpareigojimą gali įvykdyti ir išieškotojas/ieškovas. Vieniems skolininkams, atlikus statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, darbus, procesinės teisinės priemonės už teismo sprendimo nevykdymą gali būti skiriamos, o kitiems ne, nors ir vieni, ir kiti skolininkai daro tokio paties pobūdžio teisės pažeidimą. Teismų sprendimų dėl savavališkos statybos nugriovimo nevykdymo atvejais susidaro situacija, kai Inspekcija labai dažnai negali pasinaudoti savo teise įvykdyti teismo sprendimą už savavališkų statybų vykdytojus dėl įvairių priežasčių (finansinių, laiko sąnaudų ir pan.), vadinasi, Inspekcijai dėl minėtų priežasčių negalint vykdyti teismo sprendimo pačiai, teismo sprendimas tampa nevykdytinu neribotą laiką, nes atsakingi ir teismo kaltais pripažinti asmenys nėra suinteresuoti greitu teismo sprendimo vykdymu. 6. Šiuo metu CPK nėra numatytos Inspekcijos surašytų privalomųjų nurodymų vykdymo tvarkos. Ją nustatyti yra būtina, nes teikiamais įstatymų pakeitimais numatoma pakeisti asmenų atsakomybės už pažeidimus statybos srityje taikymo koncepciją Inspekcijos surašyti privalomieji nurodymai būtų vykdomieji dokumentai, t. y. jų nevykdant, jie būtų perduodami antstoliui priverstiniam vykdymui. 7. Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą savavališkos statybos įteisinimas yra leidžiamas visais atvejais, jeigu tai neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir jeigu tokia statyba yra galima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Tai reiškia, kad savavališka statyba gali būti įteisinta net ir valstybinėje žemėje neturint šios žemės valdymo ar naudojimo teisių.

5 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 3, 23, 28 1, 35, 48 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektu (toliau Statybos įstatymo pakeitimo projektas) siūloma: 1. Užtikrinti atsakomybės neišvengiamumą ir operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą. Siekiant šio tikslo, siūloma: 1) suderinti Statybos įstatymo nuostatas su Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo siūlomais pakeitimais, kuriais nustatoma, kad Inspekcijos surašyti privalomieji nurodymai statybos valstybinės priežiūros srityje yra vykdomieji dokumentai ir gali būti priverstinai vykdomi be atskiro kreipimosi į teismą. Privalomųjų nurodymų vykdymo klausimas teisme būtų nagrinėjamas tik tais atvejais, jei asmuo, kuriam surašytas privalomas nurodymas, pats kreiptųsi į teismą; 2) nustatyti galimybę nerengti statinio projekto statybos darbams (griovimui ar atstatymui) nesudėtingo statinio ar mažos apimties atstatymo darbų atvejais. Tuo siekiama pagreitinti griovimo ar atstatymo darbus, skirtus savavališkos ar kitaip teisės aktus pažeidžiančios statybos padariniams pašalinti, nes ne visais atvejais tokio projekto rengimas yra reikalingas (nesudėtingo statinio griovimo atveju, mažos apimties atstatymo darbų atveju ir pan.). Atvejai, kai toks projektas būtų privalomas būtų nustatyti įstatymo įgyvendinamajame teisės akte. 2. Užtikrinti visų be išimties asmenų, vykdžiusių savavališkos statybos darbus, atsakomybę. Siekiant šio tikslo, siūloma: 1) nustatyti, kad visi asmenys, siekiantys įteisinti savavališką statybą, turi mokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, neatsižvelgiant į tai, ar savavališkos statybos faktas buvo užfiksuotas Inspekcijos. Inspekcija turės teisę reikalauti sumokėti įmoką iš statytojo ir tais atvejais, kai bus nustatyta, kad statytojas įteisino savavališką statybą gaudamas statybą leidžiantį dokumentą ir nuslėpė faktą, kad ji buvo įvykdyta savavališkai. Atsižvelgiant į tai, kad užfiksavus tokių aplinkybių egzistavimą Inspekcija neturės galimybės nustatyti savavališkos statybos masto, kuris egzistavo statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu, Statybos įstatymo pakeitimo projekte numatoma nauja įmokos už savavališkos statybos įteisinimą apskaičiavimo formulė, taikytina tokiais atvejais; 2) įtvirtinti, kad nustačius, jog asmuo nėra sumokėjęs įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, Inspekcija teikia kaltiems asmenims privalomąjį nurodymą sumokėti įmoką, o neįvykdžius privalomojo nurodymo, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo jį įvykdyti; 3) užtikrinti savivaldybių ir Inspekcijos bendradarbiavimą, kad gavus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą bei nustačius, kad leidimas prašomas jau atliktiems savavališkiems statybos darbams įteisinti ir nėra sumokėta įmoka už įteisinimą, būtų sustabdomos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros ir apie tai informuojama Inspekcija. Tolesnė procedūros eiga ir prašymo patenkinimas ar atmetimas priklausytų nuo Inspekcijos patikrinimo rezultatų; 4) nustatyti savivaldybių administracijoms pareigą informuoti Inspekciją apie prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus, kuriuose patys statytojai nurodo įvykdę savavališkas statybas, kad Inspekcija turėtų galimybę patikrinti statybas ir taikyti administracinę atsakomybę. 3. Suteikti teisę viešojo administravimo subjektams patiems panaikinti statybą leidžiančio dokumento proceso metu savo priimtus neteisėtus tarpinius administracinius sprendimus iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Toks reguliavimas suteiks teisę viešojo administravimo subjektams operatyviai taisyti klaidas, kol dar nėra išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir nėra atsiradę neigiami padariniai tretiesiems asmenims. 4. Atgrasyti nuo savavališkų statybų ir užtikrinti adekvačią savavališkas statybas vykdžiusių juridinių asmenų atsakomybę. Siekiant šio tikslo, siūloma:

6 1) padidinti minimalias ir maksimalias baudos juridiniams asmenims už savavališką statybą. Labiausiai baudos didinamos už pavojingiausias veikas: t. y. už naujo ypatingo statinio savavališką statybą nuo 7 240 14 481 Eur iki 10 000 30 000 Eur; už naujo ypatingo statinio savavališką statybą saugomose teritorijose nuo 11 584 21 721 Eur iki 16 000 40 000 Eur. Baudos už likusias veikas padidinamos mažiau; 2) dvigubai padidinti įmokas už savavališkos statybos įteisinimą: siūloma nustatyti 300 000 Eur kaip maksimalią įmokos vertę. Siekiant, kad būtų išlaikyta protinga proporcija tarp įteisinamų savavališkų statybos darbų ir įmokos, nustatoma, kad įmokos vertė negali viršyti 70 proc. įteisinamos savavališkos statybos vertės; 3) siūloma 50 proc. sumažinti įmokas už savavališkos statybos įteisinimą tiems asmenims, kurie patys nurodys atlikę savavališkos statybos darbus, kai šio fakto dar nebus užfiksavusi Inspekcija. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 26 1 straipsniu įstatymo projektu (toliau Priežiūros įstatymo pakeitimo projektas) siūloma: 1. Užtikrinti savalaikį Inspekcijos privalomųjų nurodymų vykdymą. Siekiant šio tikslo, siūloma nustatyti, kad privalomų nurodymų nevykdymo atvejais, jie būtų perduoti antstoliui vykdyti priverstinai. Tiesiogiai vykdomi, t. y. vykdomieji dokumentai, esant visoms reikiamoms įstatyme numatytoms sąlygoms, būtų šie privalomieji nurodymai: 1) Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatytas privalomasis nurodymas statytojui per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą pašalinti teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytus atvejus savavališką statybą) pažeidimus: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Šio privalomojo nurodymo apibrėžimas papildomas nurodymu sutvarkyti statybvietę, jeigu tai yra būtina; 2) Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 4 5 dalyse numatyti privalomieji nurodymai nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai (savavališkos statybos atveju) bei nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, išskyrus darbus, būtinus nustatytiems pažeidimams pašalinti (ne savavališkos statybos atveju); 3) Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytas privalomasis nurodymas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. 2. Užkirsti kelią nebaudžiamumui ir galimybei tikslingai vilkinti savavališkos statybos padarinių šalinimą bei dažnu atveju dar ir uždirbti pajamas iš neteisėtos statybos. Siekiant šio tikslo, siūloma: 1) nustatyti, kad jei privalomuoju nurodymu asmuo įpareigojamas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo. Toks privalomojo nurodymo surašymo taisyklių pakeitimas, t. y. statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo atvejais numatant jame priverstinio vykdymo tvarką, leis užtikrinti operatyvų savavališkų statybų padarinių šalinimą tais atvejais, kai už savavališkas statybas atsakingi asmenys vengs tai daryti ir dirbtinai vilkins vykdymo procesą; 2) nustatyti, kad jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, įvykdytas iš dalies, įvykdytas netinkamai, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, Inspekcija perduoda privalomąjį nurodymą priverstinai vykdyti antstoliui. Kadangi privalomasis nurodymas yra administracinis aktas, kuris gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka, taip pat dėl šio privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo asmenys gali kreiptis į teismą, numatoma, kad privalomasis nurodymas antstoliui neperduodamas, kai iškelta

7 byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jei buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo, arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo; 3) pakeisti privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo turinį. Siūloma privalomajame nurodyme visais atvejais įtvirtinti nuostatą, kad asmuo turi teisę parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; 4) uždrausti įteisinti naujų statinių savavališką statybą, atliktą valstybinėje žemėje neturint šios žemės valdymo ar naudojimo teisių. Įstatymo įsigaliojimo nuostatuose siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį asmenims būtų suteikta teisė įteisinti vykdytas savavališkas statybas valstybinėje žemėje; 5) užkirsti kelią galimybei atlikti statinio užbaigimo procedūras, taip pat gauti pažymą apie statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių ir registruoti statinį kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre tuo atveju, kai teismai pritaiko laikinąsias apsaugos priemones dėl išduoto statybą leidžiančio dokumento galiojimo sustabdymo ar statybos darbų vykdymo uždraudimo ir jos yra registruotos viešajame registre. Kol viešajame registre būtų registruoti faktai dėl statybos leidimo galiojimo sustabdymo ar statybos darbų vykdymo uždraudimo, statybos užbaigimo ir pažymos apie statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių išdavimo procedūros nebūtų atliekamos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 587, 771 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 771 1 straipsniu įstatymo projektu (toliau Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas) siūloma: 1) užkirsti kelią savavališkų statybų padarinių šalinimo vilkinimui ir nustatyti galimybę teismui skirti nuo 10 iki 289 Eur baudą už kiekvieną uždelstą vykdyti Inspekcijos privalomąjį nurodymą dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 str. 2 d.). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 str. 5 d. nustatyta bauda atlieka ir kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę, drausmina skolininką ir mažina teismo sprendimo, kaip valstybės teisminės valdžios akto, nevykdymo ir tam tikru mastu viešojo intereso pažeidimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-454/2009); 2) nustatyti galimybę baudą už teismo sprendimo, įpareigojančio pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, nevykdymą teismui skirti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra galima alternatyvi teismo sprendimo vykdymo tvarka. Toks reglamentavimas atitinka proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principus, kadangi klaidinga manyti, jog satisfakcija (bauda) už teismo sprendimo neįvykdymą turėtų būti skiriama tik tokiu atveju, jeigu Inspekcija pati negali įvykdyti tokio pobūdžio teismo sprendimo. Priešingai, dabartinis teisinis reguliavimas ne palengvina, o apsunkina Inspekcijos teisinę padėtį, kadangi nevykdant teismo

8 sprendimo geruoju, Inspekcija yra priversta įgyvendinti savo teisę vykdyti sprendimą ir nugriauti statinį, kuriai įgyvendinti reikia tiek finansinių, tiek administracinių išteklių; 3) nustatyti priverstinio privalomųjų nurodymų, kurie pagal Priežiūros įstatymą laikytini vykdomaisiais dokumentais, vykdymo tvarką. Ši tvarka analogiška CPK 771 str. numatytai teismų sprendimų vykdymo tvarkai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Statybos įstatymo, Priežiūros įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymų projektus neigiamų numatomo teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma. Numatomos tik teigiamos siūlomų pakeitimų pasekmės: bus užtikrintas atsakomybės neišvengiamumas, t. y. efektyvus, rezultatyvus ir operatyvus statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinių šalinimas, sumažintas teismų krūvis nagrinėjant bylas, susijusias su teisės aktų pažeidimais statybos teisės srityje, taupomos valstybės lėšos, kadangi ženkliai sumažės Inspekcijos teikiamų ieškinių skaičius. Pakeitimai, susiję su baudų nustatymu ir jų dydžių pakėlimu, padės užtikrinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus prevenciją, atgrasys asmenis nuo savavališkų statybų ir leis užtikrinti operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą. Priežiūros įstatymo pakeitimais taip pat bus užkertamas kelias statiniams, kurių sukūrimo teisėtumo klausimas nėra išspręstas, patekimui į civilinę apyvartą ir dėl to galimam didelės žalos tretiesiems asmenims atsiradimui. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai turės teigiamos įtakos korupcijos prevencijai, nes bus užkirstas kelias piktybiškai vilkinti sprendimų dėl savavališkų statybų padarinių pašalinimo vykdymą ir ieškoti galimybių išvengti neigiamų pasekmių. Taip pat korupcijos rizika bus sumažinta dėl to, jog jei asmuo kreipsis į savivaldybę ir sieks gauti statybos leidimą Inspekcijos netikrintoms, bet jau vykdomoms savavališkoms statyboms, bus nustatyta aiški procedūra, kaip atsakingas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas turėtų patikrinti tokius atvejus ir užtikrinti statybas vykdžiusių ir dabar statybos leidimą siekiančių gauti asmenų atsakomybę. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Neigiamų numatomo teisinio reguliavimo pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. Įgyvendinus Statybos įstatymo, Priežiūros įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymų projektais siūlomas nuostatas, bus efektyviau šalinami statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padariniai, taikomos adekvačios sankcijos savavališkas statybas vykdžiusiems juridiniams asmenims ir tai padės skatinti sąžiningą konkurenciją nekilnojamojo turto rinkoje, nes bus atgrasoma nuo siekio įgyti nesąžiningą konkurencinį pranašumą išvengiant sąnaudų, susijusių su statybą leidžiančių dokumentų gavimu (taip trumpinant ir statybos įgyvendinimo laiką), ir be jų vykdant savavališkas statybas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus siūlomą Statybos įstatymo pakeitimo projektą, reikės pakeisti statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 Statybą leidžiantys dokumentai, patvirtintą aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, ir statybos techninį reglamentą STR 1.09.06:2010 Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas, patvirtintą aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827.

9 Priėmus Priežiūros įstatymo pakeitimo projektą, reikės pakeisti Aplinkos ministerijos bei Inspekcijos priimtus įgyvendinamuosius teisės aktus, reglamentuojančius priverstinio teismų sprendimų bei privalomųjų nurodymų dėl statybos padarinių šalinimo vykdymo procedūras. Teismo sprendimų vykdymo tvarką detaliau reglamentuoja teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinti Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatai. Priėmus Priežiūros įstatymo pakeitimo ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymų projektus, reikės keisti šią instrukciją. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti nereikia naujų įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos Projektams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai parengti kartu su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra statyba, neteisėta statyba, teismo sprendimas, bauda, teismo sprendimas, skolininkas, įmoka. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė